Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė, kad sklype tarp miškų traktoriumi į duobes buvo sustumtos nepavojingos ir pavojingos atliekos.

Kad atliekos gali būti šalinamos neteisėtai, pareigūnai sužinojo gavę pranešimą.

Vėlų pirmadienio vakarą nuvykus į nurodytą vietą, informacija pasitvirtino: žemės ūkio paskirties sklype į duobes traktoriumi sustumta įvairių nepavojingų atliekų.

Anot departamento pranešimo, duobėse aptikta ir pavojingų atliekų: statybinių medžiagų, stiklo, plastiko, polietileno, medžio, netinkamų naudoti automobilių detalių ir padangų, baldų, tekstilės, taip pat susmulkinto šiferio, kuriame yra asbesto.

Antradienio rytą sklypo savininkui nurodyta nutraukti atliekų šalinimo darbus ir pradėta administracinio nusižengimo teisena.

Aplinkos apsaugos departamento vaizdo įrašas.

Aplinkosaugininkai išmatavo užterštą teritoriją ir paėmė kontrolinius grunto mėginius, kad nustatytų, ar paviršinis žemės sluoksnis neužterštas cheminėmis medžiagomis.

Taip pat surašytas privalomasis nurodymas parengti žemės sklypo teritorijos sutvarkymo planą.

„Atkreipiame dėmesį, kad departamentas sustiprino atliekų vežimo kontrolę – veikia atliekų tvarkymo kontrolės komanda, kurios prioritetas – nelegalių atliekų tvarkymas ir tokių atliekų vežėjų veikla. Komanda peržiūri atliekų tvarkymo teikiamų paslaugų pasiūlą, organizuoja kontrolinius pirkimus atliekų vežimo ir tvarkymo srityje visoje Lietuvoje“, – teigiama pranešime.

Šiemet planuojama sukurti viešą interaktyvų atliekomis užterštų teritorijų žemėlapį, kuriame visuomenė galės stebėti Lietuvoje užterštų teritorijų tvarkymą, jame bus atskleisti ir pažeidėjai. 

Antrinis rūšiavimas jau tapo perteklinis

Kaip ir visoje Lietuvoje, Kaune MBA gamykla buvo pastatyta siekiant, kad kuo mažiau mišrių komunalinių atliekų patektų į sąvartynus, iš jų srauto išrūšiuojant vis daugiau antriniam panaudojimui tinkamų atliekų. Tam buvo panaudotos ES sanglaudos fondo lėšos. Kaune šį iš pirmo žvilgsnio kilnų tikslą jau nuo pirmų dienų temdė nevykusiai parinkta vieta – 2016 m. ji iškilo Kauno miesto teritorijoje, netoliese tankiai apgyvendintų Ramučių, Karmėlavos. Jų gyventojai nuo pirmų MBA gamyklos veiklos metų dažnai rašydavo skundus institucijoms dėl bjaurių kvapų.

Kita svarbi MBA gamyklos veiklos efektyvumui įtaką daranti aplinkybė – jos atsiradimo laikas. Statybos leidimas šiam objektui išduotas dar 2014 m. rugsėjo 23 d., kai Kauno regione nebuvo išplėtotas pirminis atliekų rūšiavimas. Nuo MBA gamyklos eksploatavimo pradžios Kaune pradėjo veikti užstato sistema, visos individualios valdos buvo aprūpintos pakuočių ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteineriais, pradėtos atskirai rinkti žaliosios atliekos ir turbūt svarbiausias pirminio rūšiavimo faktorius – atliekų tvarkymo sistemos modernizacija Kauno mieste įrengiant šiuolaikiškas pusiau požeminių pakuočių ir antrinių žaliavų konteinerių aikšteles „Molok“.

Veiklos pradžioje šiuos nemalonumus buvo galima dangstyti būtinybe išrūšiuoti kuo daugiau atliekų, tačiau vėliau šis argumentas vis silpnėjo. Ne veltui ir Aplinkos ministerija paskelbė pasiūlymą atsisakyti šalyje atliekų apdorojimo MBA gamyklos įrenginiuose, nes užsibrėžta toliau gerinti pirminį, t. y. pačių gyventojų vykdomą, rūšiavimą. Juo labiau kad jau baigėsi laikotarpis, kai buvo negalima keisti už ES paramos lėšas statytų objektų paskirties. „Man atrodo, kad proporcingas geras pirminis rūšiavimas sugebėtų jau perteklinę infrastruktūrą išimti iš regioninių atliekų tvarkymo centrų ir atliekų tvarkymo sistemos“, – teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Bendruose ES uždaviniuose numatytas ir labai konkretus privalomas uždavinys – iki 2030 m. sumažinti į sąvartynus išmetamų atliekų kiekį iki 10 proc. visų atliekų. Numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbta 55 proc., iki 2030 m. – 60 proc., o iki 2035 m. – 65 proc. visų komunalinių atliekų.

Gerėjantys rūšiavimo ypatumai

Kokia pirminio rūšiavimo situacija Kaune? UAB „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas patikino, kad, atsižvelgiant į kauniečių rūšiavimo kultūrą, Kaunui neturėtų kilti problemų ir jie pasieks ES uždaviniuose numatytus rodmenis. „Kauno gyventojai sąmoningi ir  kasmet išrūšiuoja vis daugiau antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų, tinkamų pakartotinai perdirbti, o tai tik įrodo, kad jiems rūpi ateities gerovė. Juk rūšiuojamos atliekos suteikia galimybę panaudoti jas antrą kartą, kompostuoti arba panaudoti energijai gauti. Tai itin didelis laimėjimas sprendžiant opią mišrių komunalinių atliekų tvarkymo problemą, nes tik išrūšiuotas atliekas galima prikelti naujam gyvenimui. Verta paminėti, kad nuo 2024 m. Kaune bus surenkamos ir maisto atliekos, tikimės, kad gyventojai puikiai priims ir šią naujovę, o galiausiai tai bus dar viena priemonė gerokai sumažinti surenkamų mišrių komunalinių atliekų“, – tvirtino S. Lazauskas.

Augimas: Kauno mieste surinktų pakuočių ir antrinių žaliavų kiekiai (tonomis).

Šiuo metu Kauno gyventojams suteiktos visos galimybės sėkmingai rūšiuoti ne tik komunalines, tačiau ir kitas buityje susidarančias atliekas. Gyventojų sąmoningumą rodo ir kasmet žymiai augantys po pirminio rūšiavimo išrūšiuotų atliekų kiekiai:

Užstato sistema (įdiegta 2016 m.). Pirmaisiais gyvavimo metais buvo išrūšiuota 1 956 t pakuočių atliekų.  2021 m. – beveik dvigubai daugiau – per 3 528 t.

Visos individualios valdos buvo aprūpintos rūšiavimo konteineriais (2016 m.). Šiuo metu Kauno mieste kiekvieną mėnesį ištuštinama daugiau kaip 63 tūkst. individualių valdų pakuočių ir kitų antrinių žaliavų konteinerių.

Tekstilės konteinerių plėtra. 2018 m. Kauno mieste buvo 142 tekstilės konteineriai, 2022 m. – jau 405. Planuojama, kad 2023 m. Kauno mieste bus daugiau kaip 850 tokio pobūdžio konteinerių. Pastaraisiais metais žymiai išaugo ir surinktų tekstilės atliekų kiekiai: 2020 m. buvo surinkta 349 kg tekstilės atliekų, 2022 m. – jau 1 315 kg.

Žaliosios atliekos (paslauga pradėta teikti 2018 m.). Pirmaisiais paslaugos atsiradimo metais šia paslauga naudojosi tik 300 klientų ir buvo surinkta 4 314 kub. m žaliųjų atliekų. 2022 m. šia paslauga naudojasi jau daugiau kaip 6 550 klientų ir iš viso surinkta per 29 000 kub. m žaliųjų atliekų.

Pusiau požeminių konteinerių „Molok“ įrengimas (nuo 2017 m. pabaigos). Dėl šių suomiškos kilmės konteinerių Kauno mieste prasidėjo dideli  atliekų surinkimo sistemos pokyčiai. Įrengus šiuos konteinerius, šalia jų nebesimėto pavienės atliekos, o pusiau požeminė konstrukcija sumažina bakterijų dauginimąsi ir iš konteinerio sklindančius nemalonius kvapus. Šiuo metu Kaune yra įrengta per 834 tokio pobūdžio pusiau požeminių konteinerių aikšteles, o surenkamų atliekų kiekiai nuo pirmųjų įrengimo metų išaugo bene dvigubai – nuo 7 401 iki 13 676 t. Šie skaičiai kasmet didėja, todėl galima daryti prielaidą, kad Kaunas eina gera linkme ir pasieks bendrus ES iškeltus uždavinius.

Yra daug pigesnis būdas

Dar labiau MBA gamyklos reikšmė sumenko pastačius Kauno kogeneracinę jėgainę (KKJ). Vis dėlto šiuo metu Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys atliekų tvarkymą, nustato, kad atliekos į KKJ gali būti vežamos tik prieš tai jas apdorojus MBA gamykloje. Todėl kyla klausimas, ar ne per didelė prabanga regione turėti du objektus, kurie leidžia mažinti į sąvartynus patenkančias atliekas?

Iškalbingi ir skaičiai. Prognozuojama, kad kiekviena MBA gamyklos apdorojama atliekų tona jau artimiausiu metu kainuos 98 eurus, o Kauno kogeneracinėje jėgainėje – 44 eurus. Atsisakius MBA gamyklos, apie 128 tūkst. t atliekų keliautų tiesiai į jėgainę ir dėl to Kauno regiono gyventojai kiekvienais metais sutaupytų po 6,9 mln. eurų (nuo 2027 m. ši suma jau siektų 9,3 mln. eurų), iš kurių vien Kauno miesto gyventojams tenka 4,4 mln. eurų suma (nuo 2027 m. ji siektų 5,9 mln. eurų).

„98 proc. po pirminio rūšiavimo į MBA gamyklą patekusių mišrių komunalinių atliekų po mechaninio apdorojimo, kainuojančio 12,5 mln. eurų, vis tiek lieka tinkamai neišrūšiuotos. Be kita ko, po apdorojimo MBA gamykloje didžioji dauguma šių atliekų vis tiek vežamos į KKJ, todėl tai netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosaugos, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Užtikrinus, kad Kaune bus įgyvendintos ES nustatytos atliekų perdirbimo užduotys, po pirminio rūšiavimo likusias mišrias komunalines atliekas būtų tikslinga vežti tiesiai į KKJ ir jas tiesiausiu keliu panaudoti kaip energijos išteklius, iš atliekų gaunant elektros ir šilumos energiją“, – aiškino S. Lazauskas.

Prognozė: ekonominė atliekų deginimo nauda (mln. Eur), aplenkiant MBA.

Gresia mokesčių didėjimas

Dar vienas svarbus argumentas yra tai, kad per metus MBA gamyklos įrenginiai iš mišrių atliekų atskiria apie 48 tūkst. t techninio komposto. Vis dėlto nuo kitų metų šis kiekis gerokai sumenks – Kauno mieste pradėjus rinkti maisto atliekas (nuo 2024 m.), MBA gamyklos nebepasieks tokie dideli bioskaidžių atliekų kiekiai, todėl ji nebepajėgs atskirti tiek techninio komposto.

Šiuo metu šis kompostas naudojamas sąvartynų perdangai, todėl jai taršos mokestis dar netaikomas. Vis dėlto nuo 2027 m. šios atliekos negalės būti skaičiuojamos kaip perdirbtos, bet vis tiek būtų vežamos į sąvartyną, tačiau tai kainuotų jau papildomus 50 eurų už 1 t (sąvartyno taršos mokestis).

„Kauno švara“ apskaičiavo, kad, palikus veikti MBA gamyklą, mokestinė atliekų tvarkymo kainos našta papildomai Kauno regiono gyventojams išaugtų apie 2,4 mln. eurų, iš kurių 1,5 mln. eurų tektų tik Kauno miestui. „Mūsų pozicija aiški – gerinti teikiamų paslaugų kokybę gyventojams, gerinti pirminį atliekų rūšiavimą, plėsti tam reikalingą infrastruktūrą, efektyvinti pakuočių atliekų tvarkymą ir perdirbimą, neužkraunant nereikalingos papildomos finansinės naštos gyventojams ir verslui. Deja, manau, kad, iš esmės nepertvarkius MBA gamyklos veiklos, to išvengti būtų vis sudėtingiau ar net neįmanoma“, – sakė S. Lazauskas.

Dėl neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos ir aplinkos teršimo atliekomis ketvirtadienį aplinkosaugininkai pranešė kartu su kriminalistais, Darbo bei Mokesčių inspekcijų atstovais Vilniuje, Sandėlių gatvėje atlikę bendrą operaciją ir toliau tiriantys informaciją.

Anot Aplinkos apsaugos departamento (AAD), į minėtą vietą atvykę aplinkosaugos pareigūnai nustatė, kad atliekos buvo galimai neteisėtai surenkamos ir tvarkomos.

Patikrinimo metu kriminalistai išaiškino du asmenis, kaip įtariama, dirbančius nelegaliai. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinis skyrius dėl minimų atvejų atliks tyrimus.

Anot departamento, aplinkosaugininkai kartu su jungtinėje operacijoje dalyvavusiomis institucijomis toliau tikrins informaciją, kad nustatytų visas aplinkybes.

Į Jungtinį operacijų centrą, kuris padėjo surengti operaciją, Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi vasario 22 dieną, atlikdamas tyrimą dėl neteisėto sąvartyno Vilniuje Sandėlių gatvėje, po to, kai išvakarėse aplinkosaugininkai, tikrindami informaciją apie nelegaliai tvarkomas atliekas, surengė pasalą.

Dronu buvo nufilmuota, kaip sunkiasvorė transporto priemonė atgabena ir išpila mišrias statybines atliekas. Pareigūnai sustabdė atliekas išvertusį automobilį ir pradėjo tyrimą dėl aplinkos užteršimo didesniu nei penkių kubinių metrų atliekų kiekiu. Buvo nuspręsta paimti transporto priemonę, kuria padarytas administracinis nusižengimas. Sunkiasvorė transporto priemonė buvo nugabenta į laikinąją saugojimo aikštelę. Atliekas atvežusiam ir išpylusiam automobilio vairuotojui surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Laikas uždaryti?

Kauno regiono mechaninio atliekų apdorojimo (MBA) gamykla veikia jau apie septynerius metus, tačiau Seimo narys įsitikinęs, kad tokio objekto nereikia ir dabar pats tinkamiausias laikas jį uždaryti.

„Dabar yra galimybė uždaryti, o poreikis buvo, ko gero, nuo pat atidarymo, nes MBA neįgyvendina tų tikslų, kurie buvo keliami. Jie ten išrūšiuoja gal 1–1,5 proc. visų atliekų, kurios keliauja perdirbti. Tai dabar, pasibaigus europinio projekto garantiniam laikui, galima kalbėti apie uždarymą“, – savo nuomonę dėstė V. Pranckietis.

„Kauno diena“ pasitikslino, kodėl šis klausimas nebuvo keliamas tuomet, kai V. Pranckietis buvo Seimo pirmininku. Pasak politiko, tada esą dar nebuvo pasibaigęs terminas, kiek privalo veikti europinius milijonus gavusi gamykla.

Kauno MBA – pagrindinė priemonė, padedanti laikytis įvestų apribojimų šalinamų atliekų kiekiui sąvartynuose.

„Tai net kvailas klausimas. Aš buvau Seimo pirmininku iki 2020-ųjų, o už europinius pinigus pastatytas objektas turėjo veikti iki 2020-ųjų“, – rėžė politikas.

Pasak V. Pranckiečio, uždaryti MBA reikia ir dėl sklindančių kvapų. Iš tiesų anksčiau „Kauno diena“ dažnai sulaukdavo skundų dėl nemalonių kvapų, tačiau dabar gyventojai jų beveik nebejaučia. Pasiteiravome, ar tikrai tai vis dar aktuali problema, ar tik pavieniai atvejai. Juk Kauno MBA papildomai investavo ir į kaminą, į kitas technologijas, mažinančias nemalonius kvapus. Politikas laikėsi pozicijos, kad kvapai esą niekur nedingo.

„Taip, jie pastatė tą kaminą ir jis aukštesnis, bet vasarą, kai pūsdavo vėjas, gyventojai vėl rašė apie smarvę. Buvo pasirinktas netinkamas projektas, kai reikėjo panaudoti pinigus“, – dėstė politikas ir, baigus pokalbį, atsiuntė vieno gyventojo skundą dėl kvapų. Tiesa, neaišku, iš kur tie kvapai sklinda: ar iš atliekų deginimo elektrinės, ar iš Kauno MBA.

Vis dėlto, nors V. Pranckietis politikoje – ne naujokas, uždaryti Kauno MBA užsimojo tik dabar. Ar tai nėra tik pigus triukas prieš artėjančius savivaldybių tarybų rinkimus?

Uždarymo vizija

Į Kauno atliekų rūšiavimo gamyklą investuota dešimtys mlijonų eurų. Kelis kartus tobulinta technologija, kad į aplinką patektų kuo mažiau kvapų, būtų pasiektas didesnis efektyvumas.

„Taip, į ją investuota, bet tai tuščiai besisukanti gamykla, kuri lyg ir turėtų dirbti, bet tik imituoja darbą. Šis objektas visai nenaudingas. Pinigai jau prarasti vos tik pastačius gamyklą. Jau tada buvo aišku, kad Vokietijoje tokias gamyklas uždaro, nes jos nepasiekia nustatytų tikslų“, – savo pozicijos laikėsi V. Pranckietis.

Vis dėlto uždarymo procese kol kas yra vienas didelis „bet“. Norint uždaryti Kauno MBA, gyventojai turi kone nepriekaištingai rūšiuoti atliekas, tačiau konteineriuose vis dar vyrauja chaosas, neatskirtos perdirbti tinkamos šiukšlės metamos į bendrus konteinerius, todėl MBA turi atskirti jas mechaniniu būdu.

Verdiktas: tiek ministerija, tiek miesto atstovai įsitikinę, kad Kauno MBA pasiteisino, o kai kurių atliekų rūšiavimas vis dar didėja. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Tas rūšiavimas gerokai pasistūmėjęs į priekį. Kauno rajone bus geriau rūšiuojamas ir stiklas“, – svarstė V. Pranckietis.

Svarbi grandis

Kauno miesto savivaldybė yra MBA dalininkė. Miesto atstovai patvirtino, kad Kauno MBA vis dar nepasiekia numatytų tikslų, tačiau ši gamykla vis tiek yra svarbi rūšiavimo grandis. Kai kurių atliekų rūšiavimas šioje gamykloje netgi didėja.

„Mechaninio rūšiavimo ir biologinio apdorojimo įrenginiai – labai svarbi atliekų tvarkymo sistemos modernizavimo dalis ne tik Kauno regione, bet ir visoje Lietuvoje. Kauno MBA – pagrindinė priemonė, padedanti laikytis įvestų apribojimų šalinamų atliekų kiekiui sąvartynuose.

Pagrindinis gamyklos tikslas buvo apdoroti biologinę dalį. Šiuos ribojimus nustato ne tik Lietuvos, bet ir ES teisės aktai. Šiuo metu privaloma užtikrinti, kad ne daugiau kaip 35 proc. biologiškai skaidžių atliekų būtų šalinamos sąvartynuose. Kauno MBA 2021 m. iš sąvartynų pašalino 10,59 proc. biologiškai skaidžių atliekų“, – dienraščiui padėtį komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji pažymėjo, kad MBA pagamintas techninis kompostas yra naudojamas sąvartyno perdengimams įrengti – taip tausojami gamtiniai ištekliai: neeikvojamos tokios naudingosios iškasenos kaip žvyras ar molis.

„Kauno MBA projektuota ir statyta biologiškai skaidžioms atliekoms atskirti ir apdoroti. Tačiau iš bendro atliekų srauto atskiriamos perdirbti tinkamos antrinės žaliavos ir pakuotės.

Vis dėlto, nepaisant, kad Kauno MBA planuota tuo metu, kai Lietuvoje dar nebuvo įdiegta užstato sistema, Kauno MBA antrinių žaliavų išrūšiuojama kasmet vis daugiau. Tai galima paaiškinti efektyvesniu veiklos procesų organizavimu. Pavyzdžiui, per 2022 m. ištraukta per 40 mln. vienetų PET buteliukų, kurie nepateko į taromatus“, – MBA rezultatus vardijo R. Savickienė.

Specialistė aiškino, kad antrinėms žaliavoms perdirbti taip pat yra numatyti ES ir Lietuvos teisės aktų reikalavimai. Pagal juos turi būti perdirbama, pakartotinai ar kitaip panaudojama (pavyzdžiui, energijai gauti) ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Kauno regione 2021 m. perdirbta ar kitaip panaudota (energijai gauti) 90 proc. komunalinių atliekų.

Kol kas tik kalbos

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas patvirtino, kad su V. Pranckiečiu buvo aptariama Kauno MBA uždarymo tema, tačiau, pasak ministro, dar tikrai neteikiami jokie planai; norint uždaryti tokį objektą, pirmiausia reikia gerinti gyventojų rūšiavimo įgūdžius.

„Atliekų tvarkymą Kaune ir regione organizuoja savivaldybės. Jos pasirenka atliekų tvarkymo technologijas ir surinkimo tvarkas. Kauno MBA priklauso Kauno regiono savivaldybių valdomam atliekų tvarkymo centrui. Todėl visos Kauno regiono savivaldybės turi susitarti dėl tolesnės įrenginio veiklos. Atsisakyti MBA yra įmanoma, jei savivaldybės išplės kiekvienoje savivaldybėje esančią atliekų tvarkymo infrastruktūrą“, – nurodė S. Gentvilas.

Jis pažymėjo, kad Kauno regionas kaip tik ruošia atliekų prevencijos ir tvarkymo planą septyneriems mertams. Jame savivaldybės turi sukurti maksimaliai patogią rūšiavimo konteinerių, didžiagabaričių atliekų aikštelių tinklą, kad gyventojai į mišrių atliekų konteinerį mestų tik 20 proc. nebeperdirbamų atliekų.

„Dabar yra momentas, kai savivaldybės turi įsivardyti, kokią rūšiavimo infrastruktūrą sukurs, kad 2027 m. pirminis gyventojo rūšiavimas pasiektų 80 proc. visų atliekų. Apie tai kalbėta ir susitikime su Seimo nariu V. Pranckiečiu ir „Kauno švaros“ direktoriumi.

Kaunas privalo išvystyti gyventojus visiškai aptarnaujančią rūšiavimo infrastruktūrą ir tada natūraliai Kauno MBA taps pertekliniu objektu. Tai atsitiks tada, kai maisto, perdirbamų pakuočių, baldų ir kitų didelių gabaritų atliekų rūšiavimas kauniečiams taps pagrindiniu atliekų tvarkymo būdu“, – apie tai, kad dar neparuošta infrastruktūra išplėstam rūšiavimui, todėl ir MBA uždarymo klausimas – dar tik kalbos, nurodė aplinkos ministras.

Pasak S. Gentvilo, į mišrių atliekų konteinerius vis dar išmetama per daug vertingų, antrą kartą galimų panaudoti atliekų, todėl ir MBA dar turi darbo.

Veikla: Kauno MBA iš bendrų konteinerių surinktos atliekos atskiriamos į biologiškai skaidžias ir tokias, kurias galima perdirbti. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)

„Kaunas stipriai vėluoja ir organizuojant maisto atliekų atskirą rūšiavimą. Pavyzdžiui, Alytaus regionas maistą atskirai rūšiuoja jau nuo 2019 m. Gyventojų informavimas ir skatinimas rūšiuoti irgi yra būtinybė. Savivaldybėse turi veikti kokybiškas atliekų surinkimo paslaugos administravimas: užtikrinta rūšiavimo kontrolė, gyventojai informuoti apie sistemą ir skatinami aktyviai rūšiuoti atliekas, pvz., sumažinta įmoka individualiai kompostuojantiems biologines atliekas, kitos paskatos“, – dienraščiui komentavo ministras.

Anot pašnekovo, pagrindinis visų Lietuvoje veikiančių MBA įrenginių tikslas buvo užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 m. sudarytų ne daugiau kaip 35 proc. prieš dešimtmetį susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų. Įvardytas tikslas pasiektas – 2021 m. sąvartyne buvo pašalinta 10,6 tūkst. tonų Kauno regione susidariusių biologiškai skaidžių atliekų, todėl įrenginių veikla pasiteisino.

„Nuo 2024 m. pagal Europos Komisijos nustatytus naujus tikslus biologinės atliekos Lietuvoje turės būti surenkamos atskirai arba kompostuojamos susidarymo vietoje. Taigi į MBA įrenginius patenkančių biologiškai skaidžių atliekų mažės. Savivaldybės tam turi ruoštis ir priimti ekonomikos ir aplinkosaugos požiūriu naudingiausius sprendimus dėl MBA įrenginių efektyvaus panaudojimo perspektyvų“, – apie MBA perspektyvą užsiminė S. Gentvilas.

Skaičiuojama, kad į Kauno MBA investuota 24,6 mln. eurų.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė įsitikinusi, kad mokėdami mokesčius namą statantys žmonės gaus ir atliekų tvarkymo paslaugas, ir šansą neįbristi į „atliekų atsikratymo šešėlį“ arba išlipti iš jo. 

„Individualius namus patys statantys gyventojai realiai statybų metu netvarko statybų atliekų, nors jų yra, jie netampa iškart mokesčio mokėtojais“, – praėjusią savaitę komitete diskutuojant dėl atliekų tvarkymo svarstė A. Gedvilienė. 

Aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės teigimu, savivalda jau dabar turi galimybę tokius gyventojus priversti mokėti už atliekų tvarkymą.   

„Esame identifikavę, gavome pagalbos šauksmus iš kelių savivaldybių, kur vyksta labai intensyvi plėtra. Klaipėdos rajonas yra kreipęsis“, – tvirtino R. Radavičienė.  

Jos manymu, tokiems specifinių atliekų turėtojams reikėtų nustatyti ir specialų rinkliavos dydį, ir juos įtraukti į atskirą mokesčio mokėtojų už atliekas sąrašą. Pasak viceministrės, vienas kelių yra tokius žmones įtraukti į komunalinių atliekų turėtojų registrą, kurį valdo savivaldybės.  

Esame identifikavę, gavome pagalbos šauksmus iš kelių savivaldybių, kur vyksta labai intensyvi plėtra.

„Tiesiog įvesti atskirą namų statytojų kategoriją – kai savivaldybė išduoda statybos leidimus, įregistruoti tokį žmogų ir reikalauti iš jo ataskaitų arba įrodymų, dokumentų, kur dėjo statybų metu susikaupusias atliekas“, – tvirtino viceministrė. 

„Akivaizdu, kad subjektas, kuris pradeda statybas konkrečios savivaldybės teritorijoje, turėtų pakliūti į akiratį atliekų tvarkymo reikalavimų vykdymo prasme“, – pridūrė ji.

Seimo komitetas nelegalių atliekų vežėjų kontrolės problemos ėmėsi po to, kai naujienų portalas 15min.lt paskelbė tyrimą apie nelegalų atliekų verslą – jis atskleidė nelegalius sąvartynus Vilniaus rajone, Marijampolio miške bei sostinės Kazbėjų gatvėje.

Komitete buvo konstatuojama, kad atskiruose regionuose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse nemokamai priimamų statybų ir griovimų atliekų kiekiai skiriasi kartais, o juos viršijus įkainiai yra itin dideli, todėl gyventojams jas tenka išmesti pamiškėse.

Per praėjusius metus už nelegalių atliekų vežėjų padarytus pažeidimus Aplinkos apsaugos departamentas surašė 96 administracinių nusižengimų protokolus.

„Kainų skirtumai yra per daug dideli ir neišgirdau, kaip juos paaiškinti. Suprantu, kad RATCai skirtingi, bet tokie įkainiai yra sunkiai suprantami: kai kurie sugeba už dyką (priimti mišrias statybines ir griovimo atliekas), o kai kurie – už kelis šimtus“, – pirmadienį komitete diskutuojant dėl atliekų tvarkymo pareiškė A. Gedvilienė.

Parlamentarė mano, kad tokia tvarka verčia gyventojus stambiagabarites statybų atliekas vežti į miškus ar pakrūmes.

„Kainos sunkiai įkandamos žmonėms ir jie ieško atlernatyvių būdų, kaip atsikratyti atliekomis, nes legalus būdas yra labai brangus“, – pridūrė A. Gedvilienė.

Kainos sunkiai įkandamos žmonėms ir jie ieško atlernatyvių būdų, kaip atsikratyti atliekomis, nes legalus būdas yra labai brangus.

Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovės Vilmos Slavinskienės teigimu, viešai skalbiama informacija regioninių atliekų tvarkymo centrų (RATC) svetainėse yra neaiški ir neišsami.

„Labai skirtingas kiekis informacijos talpinamas, pasigendama pilna apimtimi tokios informacijos“, – komiteto posėdyje  teigė ji.

Ji pabrėžė, kad nei valstybė, nei savivalda nenustato tokių atliekų maksimalių surinkimo kiekių ar įkainių.  

Aplinkos ministerijos surinkti duomenys rodo, kad Alytaus ir Kauno regionų aikštelės iš vieno gyventojo nemokamai priima 300 kg griovimo atliekų per metus. Už kiekvieną viršytą toną Alytuje kaina svyruoja nuo 14 eurų iki  24 eurų, o Kaune perviršis iš viso nepriimamas ir atliekas reikia vežti į sąvartyną.

Panevėžyje iš vieno namų ūkio priimama 300–350 kg atliekų, o į Klaipėdos gyventojai nemokamai gali atgabenti iki 500 kg tokių atliekų. Dar daugiau – 640 kg nemokamai iš žmogaus priimama į Šiauliuose.   

Marijampolėje ir Utenoje nemokamai priimama po 200 kg, o virš šio kiekio reikia mokėti beveik 228 eurus už toną Marijampolėje ir beveik 85 eurus Utenoje. Tuo metu Tauragėje nemokamai priimama iki 50 kg, už papildomą toną reikia mokėti beveik 339 eurų.

Vilniuje nemokamai priima 25–250 kg, o dar 190–580 eurų už toną kainuoja atvežus daugiau.

Į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles priimamų statybų ir griovimų atliekų situaciją komitetas svarstė reaguodamas į portalo „15min“ praėjusią savaitę paskelbtą tyrimą, kad Marijampolio miške veikė nelegalus Juodžių sąvartynas. Pasak portalo, daugiau nei pusmetį departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti nelegalių vežėjų kontrolės.  

„Kitais metais pradėsime tos didesnės gamintojų atsakomybės principo srities praplėtimą. Bus nustatyta gamintojų atsakomybė baldams ir tekstilei. Mūsų teisėkūros planuose toks pokytis suplanuotas“, – pirmadienį Aplinkos apsaugos komitetui diskutuojant dėl atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumo teigė V. Slavinskienė.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė sakė, kad 2024 metais planuojama priimti tam reikalingas įstatymo pataisas. 

„Vartotojas du kartus nemokėtų: pirkdamas prekę susimokėtų už atliekų tvarkymą ir tas garantuotų (...) neatlygintiną atliekų pridavimą. Tai garantuotų neatlygintiną tekstilės ir baldų pridavimą“, – komitete teigė ji.  

„Tekstilė ir baldai yra tie srautai, kurie dabar sukelia didesnį finansinį krūvį gyventojams“, – pridūrė viceministrė.  

Pasak R. Radavičienės, tekstilei būtų taikoma bendra Europos Komisijos tvarka, kurios paskelbimas, anot jos, vėluoja. Jos teigimu, Lietuvoje nenorima išradinėti dviračio ir skubinti proceso.

„Iškyla klausimas, kam šiuo atveju taikytina atsakomybė: ar žaliavų audinių tiekėjams ar drabužių teikėjams į rinką, ar užsakovams. Čia yra pagrindinis klausimas ir diskusija“, – tvirtino viceministrė. 

Į verslo sričių, kam taikoma gamintojo atsakomybė, sąrašą įtraukus baldų ir tekstilės gamintojus, jie patys turėtų organizuoti į rinką patiektų gaminių atliekų ir jų pakuočių tvarkymą arba steigti organizaciją ir jai pavesti šį darbą.

Dabar gamintojų ir importuotojų atsakomybės principas taikomas elektros ir elektroninės įrangos, transporto priemonių, alyvos, baterijų ir akumuliatorių, pakuočių bei taros, padangų gamintojams ir tiekėjams. 

„Departamentas imasi visų priemonių šiai veiklai stabdyti. Tikrieji asmenys turi prisiimti atsakomybę“, – pranešime cituojamas departamento direktorius Giedrius Kadziauskas.

Pasak aplinkosaugininkų, pasikeitus tyrimą koordinuojantiems pareigūnams, buvo atlikti nauji sklypų matavimai pasitelkiant dronus.

Pranešime nurodoma, jog sklypų savininkams buvo išsiųsti privalomieji nurodymai, kuriais jie įpareigoti susitvarkyti nelegaliai išverstas atliekas. Šiuo metu už žemės paviršiaus teršimą atliekomis trims sklypams apskaičiuota aplinkai padaryta žala siekia beveik 4,6 mln. eurų, ją atlyginti turės teršėjai.

Portalas „15min“ šią savaitę skelbė tyrimą, kuriame nurodoma, jog Marijampolio miške 1,7 hektaro žemės sklypo teritorijoje funkcionavo nelegalus Juodžių sąvartynas. Pasak portalo, daugiau nei pusmetį atlikto tyrimo metu departamento pareigūnai nesugebėjo užtikrinti reikiamos nelegalių vežėjų kontrolės.

Aplinkos apsaugos departamentas trečiadienį nurodė, kad reaguodamas į paskelbtą tyrimą suformavo naują Departamento padalinio inspektorių komanda.