Kaip antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai reido metu važiuodami pro Kintus pastebėjo viename kieme kylančius dūmus ir įtarė, kad ten gali būti deginamos atliekos.

Patikrinus, nustatyta, kad laužavietėje buvo deginamos atliekos su plastiku.

Kai sklypo savininkas aplinkosaugininkų prašymu gesino laužą, pareigūnai pastebėjo kieme stovintį katerį. Kilus įtarimui, kad asmuo gali neteisėtai laikyti ne mėgėjų žvejybos įrankius, pareigūnai patikrino ūkines patalpas.

Jose buvo rastas neteisėtai laikomas statomas tinklas ir 87 kilpos laukiniams gyvūnams gaudyti.

Asmeniui skirta 30 eurų administracinė bauda už neteisėtą atliekų deginimą ir paskaičiuota 100 eurų žala aplinkai, taip pat 150 eurų bauda už tinklo ir kilpų laikymą. Neteisėtus įrankius aplinkosaugininkai paėmė.

AAD pabrėžia, kad kilpos yra vienas žiauriausių draudžiamų medžioklės įrankių. Į kilpą pakliuvęs laukinis gyvūnas bandydamas išsilaisvinti blaškosi, sukasi ratais, o po ilgų kančių dažniausiai neišgyvena.

Inovatyvius sprendimus išbandanti „Kauno švara“ su Kauno miesto savivaldybe imasi iniciatyvų komunalinių atliekų deginimo metu susidariusias nepavojingas dugno pelenų ir šlako liekanas panaudoti kelių statyboje.

„Mūsų tikslas – įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako šalinti sąvartynuose. Atliekų apdorojimo metu susidarusios atliekos taip pat gali būti vertinga žaliava“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Kauno miesto savivaldybė ir UAB „Kauno švara“ organizavo susitikimą sprendimų priėmėjams, specialistams, projektavimo ir rangos įmonių atstovams, kuriame prof. dr. Audrius Vaitkus, VILNIUS TECH Kelių tyrimo instituto direktorius, pristatė nepavojingų pelenų ir šlako panaudojimo galimybes tiesiant kelius, įrengiant dviračių takus ar šaligatvius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Kogeneracinėse jėgainėse (Kauno kogeneracinėje jėgainėje per metus sudeginama – 255 000 t, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje – 160 000 t, Klaipėdos kogeneracinėje jėgainėje – 255 000 t) sudeginus nepavojingas atliekas, kurios netinka perdirbimui ir antriniam panaudojimui, lieka nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas.  2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų. Išrūšiuotas atliekas kogeneracinėse jėgainėse panaudojus šilumos ir elektros energijai gauti susidaro apie 25 procentai nepavojingųjų dugno pelenų ir šlako liekanų.

Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste.

 

Papildomai mechaniškai apdoroti pelenai (šlakas) gali būti naudojami kaip antrinė žaliava tiesiant kelius – būtent tokio ambicingo projekto po truputį imasi „Kauno švara“ kartu su Kauno miesto savivaldybe.

„2021 m. pradėjome pelenų apdorojimo veiklą. Jau įgyvendinti ir pirmieji eksperimentai – pelenai (šlakas) panaudoti Marvelės gatvėje Kauno mieste“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

Mokslininkai, atsižvelgdami į Lietuvos ir kitų šalių patirtį, priėjo prie išvados, kad atliekų deginimo įrenginiuose susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas, tenkinantys aplinkosauginius bei numatytos panaudojimo paskirties techninius reikalavimus, gali būti sėkmingai taikomi statinių statybai ir statybos produktų gamybai bei tiekiami į rinką kaip sertifikuoti statybos produktai. Kogeneracinėse jėgainėse susidarę nepavojingieji dugno pelenai ir šlakas uždaromis transporto priemonėmis vežami į sąvartyne specialiai įrengtą aikštelę (2022 m. į pelenų ir šlako saugojimo, apdorojimo aikštelę įvežta 90 000 t pelenų ir šlako atliekų), kurioje pritaikant mechaninio apdorojimo įrenginius iš pelenų ir šlako atliekų išskiriami spalvotieji ir juodieji metalai. Apytiksliai išgaunama apie 4 proc. metalų.  Iš mechaniškai apdorotų  65 000 t pelenų ir šlako išgauta 2 530 tonų juodųjų ir spalvotųjų metalų. Užuot eikvoję iškastinę žaliavą, galime sėkmingai naudoti perdirbtąją bei skatinti žiedinę ekonomiką.

„Tik išnaudojus visas atliekų antrinio realizavimo galimybes bus pasiekti pagrindiniai žiedinės ekonomikos tikslai“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Mechaniškai apdorotų pelenų ir šlako likusi dalis (mineralinė medžiaga) mažiausiai 3 mėnesius sendinama atvirose aikštelėse (ją veikia įvairios natūralios oro sąlygos), taip pat atliekami periodiniai aplinkosauginių ir numatytai taikymo paskirčiai reikalaujamų savybių tyrimai.

Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą.

 

Tokie pelenai ir šlakas gali būti naudojami:

Kelių tiesybos produktų gamybai kaip dirbtinis užpildas ir (arba) kaip nesurišantis mišinys pagrindo sluoksniams bei rišikliams įrengti.

Šalčiui nejautrių medžiagų sluoksnio ir (arba) medžiagų gamybai.

Statinių statybai (keliams tiesti ar rekonstruoti, pastatų pamatams).

Sąvartynuose šalinamų atliekų sluoksniams perdengti, uždarant sąvartynus arba kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga tiesiant laikinuosius kelius.

„Kauno švaros“ archyvo nuotr.

Toks po nepavojingųjų atliekų deginimo ir apdorojimo procesų susidariusių pelenų (šlako) panaudojimas gali atnešti ne tik ekonominę, bet ir aplinkosauginę naudą. Pavyzdžiui, kaip kelių tiesimo konstrukcinė medžiaga Vokietijoje panaudojama daugiau kaip 75 proc. pelenų ir šlako. Pelenai (šlakas) jau daugiau nei dešimtmetį naudojami ir Danijoje, Suomijoje bei kitose pažangiose šalyse. Tiesa, jų panaudojimo paskirtis priklauso ir nuo klimato sąlygų. Tačiau plačiausiai pelenai (šlakas) naudojami būtent susisiekimo komunikacijoms: keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams – kai kuriose šalyse šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc.

„Antrinis atliekų panaudojimas – tai tiesiausias kelias  į tvarumą ir pažangumą“, – kalbėjo „Kauno švaros“ generalinis direktorius S. Lazauskas.

„Ar deginimo mokestis panacėja? Anaiptol. Esminių proveržių nesukurtų. Nėra Europos Komisijos rekomendacijos (įvesti tokį mokestį – BNS)“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė R. Radavičienė. 

„Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato“, – pridūrė ji.

R. Radavičienė tikisi, kad atliekų perdirbimas išaugs, kai pagal Europos Sąjungos reikalavimus keisis gamyba – pirmenybė bus skiriama tinkamoms perdirbti medžiagoms.

Nustačius deginimo mokestį (...) užkrautume gyventojams įmokas, bet neturėtume geresnio rezultato.

 

„Labai viliamės, kad didesnė transformacija įvyks ir gaminių gamyboje pasirenkant tinkamas perdirbimui medžiagas, visų pirma pakuotėse, kas leis transformuoti ir atliekų, kurios šiai dienai surenkamos, sudėtį“, –  kalbėjo R. Radavičienė. 

Tačiau viceministrė pripažino, kad su Europos Komisija (EK) diskutuota dėl atliekų deginimo mokesčio.

„Labai prašėme patarimo, nes jie mato platų paveikslą kitose valstybėse narėse, kokį poveikį toks mokestis turėtų ir darytų“, – tvirtino R. Radavičienė.  

Jos teigimu, nedaug valstybių turi tokį mokestį: „Absoliuti mažuma turi“. 

Tuo metu organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius sako, kad toks mokestis duotų naudos ir klausė, ar Aplinkos ministerija planuoja įvesti deginimo mokestį.

Pasak jo, 2018 metais komunalinių atliekų perdirbimo rodiklis siekė daugiau nei 52 proc., o dabar – apie 40 proc.: „Nuo 2018 mažėja perdirbimas, o didėja deginimas. Ir visiškai nesiimama nieko, kad tas būtų pakeista“. 

D. Tracevičius komitete teigė, kad ministerija ieškojo būdų, kaip „apskaityti atliekų deginimą Akmenės cemento gamykloje kaip perdirbimą“. 

Pasak jos, EK Lietuvą giria už nustatytą rodiklį, kad deginimas nekonkuruotų su perdirbimo pajėgumų plėtra.

Lietuva siekia 2030 metais perdirbti ne mažiau kaip 60 proc. komunalinių ir 70 proc. pakuočių atliekų, o po 2035 metų – atitinkamai 65 proc. ir 75 proc.

Europos Sąjungos tikslas yra iki 2030 metų pasiekti, kad pakartotinai būtų panaudojama arba perdirbama 60 proc. komunalinių atliekų. 

Praėjusią savaitę Pranešimų priėmimo tarnybos darbuotojams apie žvejybos pažeidimus pranešta septyniolika kartų, apie medžioklės pažeidimus – septynis kartus. Dėl atliekų deginimo kreiptasi 51 kartą, netinkamo atliekų tvarkymo – 41, nuotekų – 20, vandens taršos – penkis, neteisėtų kirtimų – 27, oro taršos – aštuoniolika, kitos taršos – vienuolika, miškų – aštuonis, vandens apsaugos juostų pažeidimų – du, avarijų – du, žolės deginimo – tris, dėl kitų pažeidimų ir konsultacijų kreiptasi 56 kartus.

Dėl į autoįvykius pakliuvusių laukinių gyvūnų kreiptasi 113 kartų (praėjusią savaitę – 99), dėl kitų įvykių su laukiniais gyvūnais – 59 kartus (praėjusią savaitę – 38).

Iš ne darbo metu gautų 438 pranešimų 42 buvo skubus, iš jų 98 pranešimai buvo gauti savaitgalį ir 126 darbo dienomis po darbo valandų.

Kaip teigia aplinkosaugininkai, skubūs pranešimai patenka į skubaus reagavimo pranešimų sąrašą, patvirtintą Aplinkos ministerijos įsakymu ir į juos išvykti privaloma per pusvalandį pasyvaus budėjimo metu, per vieną val. – darbo metu. Į kitus pranešimus reaguojama eilės tvarka – t. y. per kuo trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Aplinkosaugininkai primena, kad apie aplinkos apsaugos pažeidimus galite pranešti AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995 arba 112.

Aplinkos ministerija sako, kad didesniam atliekų deginimui rezervų yra, tačiau tai gali būti tik laikinas atliekų tvarkymo būdas.

Savivaldybėms kyla klausimų dėl taršos ir šilumos kainų

„Ignitis grupės“ ir Suomijos kapitalo bendrovės „Gren Lietuva“ (buvusi „Fortum Heat Lietuva“) valdomoje Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ) deginamų atliekų kiekį norima padidinti beveik 30 proc. – nuo 200 tūkst. iki 255 tūkst. tonų per metus.

Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra nagrinėja jėgainės parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą – dėl jos sprendimą žadama priimti artimiausiu metu. Jei sprendimas bus palankus įmonei, jėgainė galės deginti daugiau atliekų.

Diskusijos dėl didesnio atliekų deginimo jėgainėje prasidėjo beveik prieš metus – 2021 metų kovą. Siūlymas buvo pristatytas Kauno rajono institucijoms bei gyventojams. Pasak rajono savivaldybės atstovų, tiek vietos politikai, tiek gyventojai labiausiai nerimauja dėl galimai didesnės oro taršos.

„Savivaldybės vadovai palaiko nacionalinę atliekų tvarkymo strategiją, tačiau kartu pastebi, kad jėgainėje planuojamų deginti atliekų kiekio didinimas gali turėti įtakos ir didesnei aplinkos taršai, dėl ko taip pat nerimauja Karmėlavos seniūnijos gyventojai. Taip pat pastebėta, kad Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje deginami gerokai mažesni atliekų kiekiai“, – komentare BNS aiškino rajono mero patarėjas komunikacijai Edmundas Mališauskas.

„Kauno rajono savivaldybė viliasi, kad KKJ vadovai nepamirš greta gyvenančios bendruomenės interesų ir ras būdų kompensuoti dėl įmonės veiklos patiriamus nepatogumus“, – pridūrė jis.

Kauno jėgainė degina perdirbti netinkamas komunalines ir nepavojingas pramonines atliekas.

Sudeginti ketvirtadaliu daugiau – nuo 160 tūkst. iki 200 tūkst. tonų per metus – atliekų norima ir „Ignitis grupės“ valdomoje Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje. Skirtingai nei Kaune, sostinėje procedūros dar tik prasidėjo – pradėta rengti poveikio aplinkai vertinimo programa, kuriai iki sausio vidurio pastabas gali teikti miesto institucijos bei visuomenė.

Vilniaus savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjo Iljos Karužio teigimu, sostinėje, kaip ir Kauno rajone, aktualiausias klausimas – kaip didesni deginamų atliekų kiekiai paveiks aplinką.

„Šiuo metu nėra pagrindo abejoti, ar oro užterštumas atitinka normas. Tačiau jėgainė turės parodyti, kokių papildomų priemonių bus imtasi siekiant užtikrinti vilniečių saugą ir įrodyti, kad numatomas padidėjimas atitinka normas“, – BNS sakė sostinės savivaldybės atstovas.

Anot I. Karužio, klausimų taip pat kyla dėl jėgainėje papildomai numatomų sudeginti atliekų sudėties, jų kilmės vietos bei sutvarkymo kainos, darančios tiesioginę įtaką pagamintos energijos kainai bei vilniečių rinkliavai už atliekų tvarkymą.

„Jėgainė šiandien degina tik komunalines atliekas, tačiau pateiktoje programoje užsimenama ir apie pramonines atliekas, kurios, be jau minėtos įtakos oro taršai, gali padaryti įtaką ir šių atliekų deginimo kainos didėjimui (...). Turime pavyzdžių, kuomet taršos leidimai padidina atliekų deginimo kainą beveik pusantro karto. Savivaldybė šiuo atveju svarstytų nesutikti su komunalinių atliekų deginimo įkainių pabrangimu“, – kalbėjo I. Karužis.

„Taip pat pateiktoje programoje nėra pakankamai duomenų apie tai, kokią įtaką deginamų atliekų kiekio didinimas turėtų vilniečiams tiekiamos šilumos energijos kainos pokyčiui“, – pridūrė jis. 

Aplinkosaugininkas: didesnės taršos pavojaus nėra

Aplinkosaugininkas, nevyriausybinės organizacijos Darnaus vystymosi centras direktorius Liutauras Stoškus sako neįžvelgiantis pavojaus aplinkai dėl to, kad jėgainėse būtų deginama daugiau atliekų.

Vis dėlto, trūkstant pradinės informacijos, klausimų jam kyla dėl technologinių pokyčių.

„Reikia žiūrėti, kokių reikia technologinių pakeitimų, kad būtų deginami didesni atliekų kiekiai. Sudeginti atliekas tame pačiame katile tikrai nėra problemos. Klausimas (...), kaip tas technologinis procesas bus organizuojamas“, – BNS kalbėjo L. Stoškus.

Pasak „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovo Artūro Ketleriaus, dabartiniai Kauno ir Vilniaus kogeneracinių jėgainių pajėgumai leidžia sutvarkyti didesnį atliekų kiekį be papildomų investicijų ar technologinių pakeitimų.

Siekiame padidinti sutvarkomų atliekų kiekį Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse, taip sumažinant atliekų kiekį, kuris vežamas į sąvartynus.

Jėgainių atstovai: šiluma pigs, mažės atliekų gabenimas į sąvartynus

A. Ketleriaus teigimu, „Ignitis grupės“ skaičiavimais, Lietuvoje per metus susidaro 1 mln. tonų tinkamų energijai gaminti atliekų, tuo metu dabartinė kogeneracinių jėgainių bendra kvota siekia apie 615 tūkst. tonų.

„Likęs (atliekų – BNS) kiekis keliauja į sąvartynus, taip teršdamas aplinką. Atsižvelgiant į tai, siekiame padidinti sutvarkomų atliekų kiekį Vilniaus ir Kauno kogeneracinėse jėgainėse, taip sumažinant atliekų kiekį, kuris vežamas į sąvartynus“, – aiškino „Ignitis grupės“ atstovas.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Mantas Burokas anksčiau teigė, jog didesnis sudeginamų atliekų kiekis lems mažesnes šilumos kainas gyventojams.

„Vilniaus kogeneracinė jėgainė galės pagaminti daugiau pigios šilumos sostinės gyventojams, taip pat prisidėti prie sąvartynų mažinimo“, – teigė jėgainės vadovas.

„Turbūt pagrindinis argumentas, dėl ko yra didinama (deginamų atliekų kiekis – BNS) – tam, kad būtų išnaudoti visi pajėgumai“, – BNS kalbėjo 49 proc. Kauno jėgainės akcijų valdančios „Gren Lietuvos“ atstovas Andrius Kasparavičius.

Tuo metu trečios Lietuvoje atliekas deginančios Klaipėdos termofikacinės elektrinės pajėgumai (255 tūkst. tonų per metus) yra išnaudoti visiškai.

„Klaipėdoje jau nebėra kur didinti. Reikėtų didinti patį katilą, kas reiškia perstatyti jėgainę. Kol kas apie tai nekalbama“, – sakė 95 proc. elektrinės akcijų valdančios „Gren Lietuvos“ atstovas A. Kasparavičius.

Viceministrė: atliekų deginimui rezervų yra, tačiau prioritetas – perdirbimas

Pasak aplinkos viceministrės Ramintos Radavičienės, tam tikrų rezervų didinti deginamų atliekų kiekį šiuo metu dar yra.

Pasak jos, kad būtų įvykdyti su atliekų perdirbimu susiję įsipareigojimai, galima būtų deginti apie 30 proc. visų komunalinių atliekų. 2019-aisiais šis rodiklis siekė apie 15 proc., o 2020-aisiais – kiek daugiau nei 25 proc.

„Tai tam tikras rezervas šiuo metu yra (...) Vertindami valstybės prisiimtus įsipareigojimus ir tikslus pasiekti perdirbimo rodiklius, tikrai sieksime išvengti didesnių nei būtina pajėgumų“, – BNS sakė R. Radavičienė. 

Jos teigimu, atliekų tvarkymo versle jų deginimas yra aukščiau nei šalinimas sąvartynuose.

Siekiant sumažinti atliekų gabenimą į sąvartynus, praėjusių metų pabaigoje Seimas padidino mokesčio už nepavojingų atliekų šalinimą sąvartyne tarifą nuo 10 iki 50 eurų už toną nuo 2023 metų. Taip pat siekiama kad iki 2030-ųjų metų šalies sąvartynuose būtų šalinama ne daugiau kaip 5 proc. komunalinių atliekų.

R. Radavičienė sako, kad siekiant šio tikslo atliekų deginimas jėgainėse atlieka svarbią reikšmę ir gali būti tam tikra alternatyva. 

„Didėjant sąvartynų mokesčiui, žemiausią prioritetą turintis atliekų šalinimo būdas – šalinimas sąvartyne – tampa brangiausiu, dėl to (...) kurį laiką to pajėgumo neužtenka“, – teigė ji.

Vis dėlto viceministrė pabrėžė, jog valstybės prioritetas – atliekų rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl tikimasi, kad atliekų deginimas kaip jų tvarkymo ir šalinimo būdas bus laikinas.

„Daug viešų investicijų dedame į rūšiuojamo surinkimo plėtrą, į tą pirminį rūšiavimą – tai ir maisto atliekų atskirą surinkimą, pakuočių, tekstilės atliekų, didelių gabaritų atliekų aikštelių surinkimo plėtrą“, – kalbėjo R. Radavičienė.

„Valstybės politika yra orientuota tiek su investicijomis, tiek su reguliacinėmis priemonėmis būtent ne į deginimą, o į antrinių žaliavų perdirbimą, panaudojimą gamyboje, į daiktų pakartotinį naudojimą“, – pridūrė ji.

Ministras beda pirštu

"Atliekų deginimo jėgainės Lietuvoje statytos lietuviškoms atliekoms deginti, tvarkyti – tikrai ne lenkiškoms, bulgariškoms, švediškoms ir taip toliau. Lietuvoje yra problema – pildomi sąvartynai, kurių atstovai teigia, kad neturi kur dėti atliekų. Ir staiga mes sužinome, kad atliekos atvažiuoja iš užsienio ir jos deginamos Lietuvoje. Čia nėra valstybės sprendimai, tai – kūrybingo verslo sprendimai, kuris galimai sukeičia dokumentus, paverčia tas atliekas lietuviškomis ir sudegina lietuviškose krosnyse", – kaip atliekos galėjo patekti į Lietuvą, LNK žinioms aiškino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šiuo metu aplinkosaugininkai atlieka tyrimą, kurioje grandinėje galėjo būti sukeisti dokumentai, kokios įmonės į šią schemą yra įsivėlusios, kodėl lenkiškos atliekos Kaune galėjo nukeliauti į deginimo jėgainę.

"Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai šiuo metu tikrina galimo pažeidimo dėl atliekų tvarkymo aplinkybes. Kol tyrimas nesibaigė, informacijos apie aplinkybes viešinti negalime, kad nepakenktume tyrimui", – "Kauno dienai" teigė aplinkosaugininkai.

Čia nėra valstybės sprendimai, tai – kūrybingo verslo sprendimai, kuris galimai sukeičia dokumentus, paverčia tas atliekas lietuviškomis ir sudegina lietuviškose krosnyse.

"Kauno diena" rašė, kad dar tik skubant Kaune pastatyti šiukšles deginančią jėgainę, paaiškėjo, kad jai šios žaliavos ateityje gali pritrūkti. Tai prieš ketverius metus patvirtino ir Europos Komisija. Jos atstovų skaičiavimais, trijų – Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune, kaip planuojama, kogeneracinių elektrinių Lietuvai per daug. Tad buvo nepritarta Lietuvos prašymui Kauno elektrinės statybai skirti ES milijonus. Tačiau tai nesutrukdė tuomečiam premjerui Algirdui Butkevičiui pasirašyti nutarimą, kuriuo Kauno elektrinė pripažinta valstybinės reikšmės atliekų tvarkymo objektu.

Norėjo įteisinti

Prieš keletą metų buvo suaktyvėję ir lobistai, siekiantys įteisinti, kad Lietuvoje būtų galima deginti iš užsienio atvežtas atliekas.

"Ne paslaptis, kad šiandien siekiama įstatymu atverti šiukšlių eksportą, nes akivaizdu, kad degintinų komunalinių atliekų pritrūksime. Prisiminkime 2015 m. spalį, kai Klaipėdos "Fortum" neteisėtai importavo atliekas iš Airijos – iš Klaipėdos "Vakarų krovos" aikštelės buvo išgabenta 2,9 tūkst. t atliekų, kurios buvo sudegintos Klaipėdos elektrinėje. Ministerijai tada pavyko užkirsti kelią kitai atliekų partijai – Airijoje jau buvo kraunamas antras laivas", – "Kauno dienai" yra sakęs aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Apie Klaipėdos precedentą užsiminė ir dabartinis aplinkos ministras. "Dabar vyksta lygiai tas pats ir čia, Kaune", – pažymėjo S.Gentvilas.

Pasak ministro, yra svarbu užkirsti kelią atliekų importui į Lietuvą. Visgi S.Gentvilas linkęs akcentuoti ne šiukšlių trūkumą, o jėgainių atstovų norą pasipelnyti.

Problema: S.Gentvilas įsitikinęs, kad į Lietuvą iš Lenkijos importuojamos atliekos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Atliekų deginimo jėgainių pajėgumai yra skirti Lietuvos atliekoms apdirbti. Kadangi kitos valstybės to nesusikūrusios, dabar konkuruoja ir Lietuvos jėgainėms sumoka už šią paslaugą daugiau. Joms, greičiausiai, yra paranku už sudeginimą gauti daugiau ir to imamasi. O vilniečių, kauniečių, zarasiškių atliekos nesutvarkomos ir patenka į sąvartynus. Kadangi rudenį turėsime tikrai daug diskusijų dėl sąvartyno taršos mokesčio, kad sąvartynai turėtų tapti istorija, na, akivaizdu, kad reikia išspręsti, jog atliekų deginimo jėgainės sutvarkytų lietuviškas atliekas", – LNK žinioms teigė aplinkos ministras.

Kalbas neigia

Kauno kogeneracinė jėgainė didžiąja dalimi priklauso valstybės valdomai "Ignitis grupei". Mažesnis akcininkas – Suomijos bendrovė "Fortum Heat Lietuva", kuri valdo ir Klaipėdos jėgainę. "Ignitis grupės" atstovai dienraščiui tikino, kad Kaune esą deginamos tik lietuviškos atliekos.

Mūsų šalis turi pirmiau susitvarkyti su savomis šiukšlėmis, kurios dabar vežamos į sąvartynus.

"Kauno kogeneracinė jėgainė nepriėmė ir nepriima atliekų, kurios susidarė ne Lietuvoje. Kaip rodo mūsų dokumentai ir GPAIS sistemos duomenys, visos į jėgainę atgabentos atliekos yra susidariusios tik Lietuvoje", – teigė "Ignitis grupė" Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Jis nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamentas Kauno kogeneracinėje jėgainėje dar liepos mėnesį atliko patikrinimą, kurio metu pažeidimų nenustatė.

"Nepaisant to, Aplinkos ministerijai paskelbus, kad į Lietuvą galimai gali būti importuojamos atliekos tikslu ne perdirbti, o kitaip sutvarkyti (pašalinti sąvartynuose arba sudeginti), Kauno kogeneracinė jėgainė oficialiai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą. Departamento prašoma nurodyti, kokios įmonės atlieka neteisėtą veiklą.

Jei paaiškėtų, kad Kauno kogeneracinė jėgainė turi sutarčių su įmonėmis, kurios neteisėtai į Lietuvą importuoja atliekas su tikslu jas deginti bei klastoja atliekų galutinio susidarymo vietą nurodančius dokumentus, jėgainė iš karto nutrauktų su jomis sutartis", – teigė A.Ketlerius.

Kauno kogeneracinė jėgainė šiuo metu energijai gaminti per metus panaudoja 200 tūkst. tonų komunalinių ir nepavojingų pramoninių atliekų, kurias jai tiekia regioniniai atliekų tvarkymo centrai bei nepavojingų pramoninių atliekų tvarkytojai.

"Šiuo metu įmonė nėra pajėgi sutvarkyti visas jai siūlomas pristatyti atliekas, todėl reikšmingas kiekis atliekų vis dar patenka į sąvartynus, taip teršiant aplinką ir nusižengiant europiniams atliekų sutvarkymo hierarchijos principams", – tikino A.Ketlerius.

Dienraštis primena, kad Kauno kogeneracinė jėgainė veikia Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje ir komercinę veiklą pradėjo 2020 m. lapkritį. Dar statant jėgainę buvo kilęs Ramučių bendruomenės pasipiktinimas dėl planuojamų deginti atliekų kiekių. Jau tada vietiniai gyventojai įtarė, kad ateityje gali būti, jog Kauno jėgainėje bus deginamos ne tik aplinkinių regionų, bet ir kaimyninių valstybių šiukšlės, nes kitu atveju jėgainė esą neturės pakankamai atliekų, kad jiems apsimokėtų tokia veikla.

Precedentas Klaipėdoje

Prieš šešerius metus jau būta panašaus atvejo Klaipėdoje, kur veikia "Fortum" atliekų deginimo jėgainė. Į uostamiestį iš Airijos buvo atgabentos atliekos, kurios vėliau tvarkytos nusikalstamai. Beveik 3 tūkst. tonų atliekų turėjo būti tik išrūšiuotos, tačiau, kaip teigiama, jos buvo sudegintos.

Pagal tuo metu Lietuvoje galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius atliekų įvežimą bei tolesnį jų tvarkymą, buvo nedraudžiama į šalį įvežti atliekas tolesniam jų rūšiavimui, tačiau griežtai neleidžiama deginti ar sąvartynuose laidoti atgabentas šiukšles.

"Prieš kurį laiką savivaldybę pasiekė žinia, kad į vieną krovos kompaniją yra atvežtos atliekos. Tai kėlė mus informavusių žmonių susirūpinimą. Nedelsdamas liepiau atlikti tyrimą. Tai buvo padaryta", – tuomet aiškino Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Minėtą tyrimą atliko Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Iš tuomet pateiktų tyrimo išvadų galima daryti prielaidą, kad būta neteisėto atliekų įvežimo ir, kaip manoma, atkeliavusios atliekos nebuvo rūšiuotos, o sudegintos "Fortum Klaipėda" jėgainėje.

Tyrimo metu buvo atliktas neplaninis patikrinimas ir nustatyta, kad į bendrovės "Vakarų krova" aikštelę laivu "Kinne" iš Airijos įmonės "Foras Fuels Ltd." buvo atvežta ir iškrauta apie 3 tūkst. t mechaninio apdorojimo atliekų. Šios atliekos į Lietuvą buvo įvežtos pagal Aplinkos apsaugos agentūros bendrovei "AV Investicija Plius" išduotą leidimą. Šis dokumentas minėtai bendrovei suteikė teisę į Lietuvą įvežti atliekas, bet tik jų rūšiuoti bendrovės atliekų tvarkymo įrenginyje Panevėžyje, o ne deginti.

Vis dėlto tyrimo metu paaiškėjo, kad tuomet šios atliekos iš uosto buvo išvežtos ne į Panevėžį, o į uostamiestyje veikiančią termofikacinę jėgainę "Fortum Klaipėda" ir čia sudegintos.

Numatyta, kad apdorotus palaidus pelenus ir šlaką apdengtuose kaupuose bus galima laikyti atviroje aikštelėje tik iki 6 mėnesių. Antrinių žaliavų aikštelėje vieta turi būti parinkta tokia, kad jos neapsemtų paviršiniai vandenys liūčių, potvynių metu.

Be to, laikomiems ir kraunamiems palaidiems pelenams ir šlakui, kai vykdomi kelių tiesimo ar rekonstravimo darbai, nustatytas privalomas didesnis kaip 250 m atstumas iki gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ir didesnis kaip 100 m atstumas iki paviršinio vandens telkinio, šachtinio šulinio ir požeminio vandens vandenvietės.

Pasak Aplinkos ministerijos atstovų, jei statinių statyboje bus panaudojamos apdorotų pelenų ir šlako atliekos, įmonė privalės turėti taršos ar taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, šių antrinių žaliavų panaudojimo statinių statyboje planą.

Papildomi aplinkosaugos reikalavimai, kaip laikyti, krauti, apdoroti sudeginus atliekas susidariusius pelenus ir šlaką, padės išvengti galimos oro ir grunto taršos kietosiomis dalelėmis, apsaugos požeminius bei paviršinius vandenis nuo galimos pelenuose ir šlake susidariusios cheminės taršos. Kartu vis mažiau šių neapdorotų atliekų bus šalinama sąvartynuose, pažymima ministerijos pranešime.

Pelenų ir šlako tvarkymo reikalavimai parengti įvertinus „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto, Kauno technologijos universiteto ekspertų, verslo įmonių, gyventojų bendruomenės išsakytas pastabas ir pasiūlymus. Reikalavimai šioms medžiagoms nustatyti įgyvendinant žiedinės ekonomikos tikslus bei mažinant jų neigiamą poveikį aplinkai ir sveikatai.

2020 m. bendrovės „Gren Klaipėda“ ir „Kauno kogeneracinė jėgainė“ sudegino apie 398 tūkst. tonų atliekų ir sugeneravo apie 96 tūkst. tonų pelenų ir šlako atliekų. Ateityje, dirbant visoms trims jėgainėms (Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus) visu pajėgumu, Aplinkos ministerijos duomenimis, sudegintas atliekų kiekis siektų apie 615 tūkst. tonų, o pelenų ir šlako atliekų susidarytų apie 154 tūkst. tonų per metus.

Kitose Europos šalyse plačiausiai šlakas naudojamas susisiekimo komunikacijoms – keliams, gatvėms, takams, sankasoms, įvairiems pylimams, kai kur šioms reikmėms panaudojama net iki 100 proc. susidarančio šlako.

Lietuvoje kol kas įgyvendinami keli eksperimentiniai projektai – šlakas panaudotas įrengiant nedidelį šaligatvio, taip pat pėsčiųjų tako ruožus Vilniuje. Eksperimentinių dangų konstrukcijų su šlako mišiniais projektą netrukus planuoja įgyvendinti ir Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Pažeidimų nerado

Kauno miesto savivaldybės atstovai portalą kauno.diena.lt informavo, kad antradienį buvo atlikti įvairių objektų patikrinimai, iš kur galimai galėjo sklisti dvokas. Tačiau kol kas jie jokių rezultatų nedavė.

„Dėl vakar Kauno mieste tvyrojusio nemalonaus kvapo susisiekėme su Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovais, kurie užtikrino, kad kvapai sklinda ne iš Kauno biologinio komunalinių atliekų apdorojimo (MBA) aikštelių, taip pat ir ne iš tos vietos, kurioje šiuo metu vyksta atnaujinimo darbai. Taip pat susisiekėme su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovais, kurie mus informavo, kad vakar AAD pareigūnai tikrino Kauno mieste ir rajone esančius objektus, tokius kaip atliekų surinkimo aikštelės ar sąvartynai, tačiau pažeidimų aptikta nebuvo. Šiuo metu skyrius tikslios informacijos apie nemalonaus kvapo šaltinį neturi“, – informavo Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.

Kvapai ne iš jų?

Kauno regiono atliekų valdymo centras (RATC) valdo Kauno MBA. Ši atliekų rūšiavimo gamykla ne kartą buvo sulaukusi gyventojų skundų dėl sklindančių nemalonių kvapų, tačiau šį kartą įmonės atstovai teigia, kad smarvė sklinda ne iš Kauno MBA.

Šiuo metu skyrius tikslios informacijos apie nemalonaus kvapo šaltinį neturi.

„Informuojame, kad nuo š. m. rugpjūčio 25 d. Kauno mechaninio biologinio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginiuose (Kauno MBA) ir toliau vyks remonto darbai. Kauno MBA bus atliekami antrojo biofiltro įkrovos keitimo darbai. Pabrėžiame, kad vykdomų darbų metu viena iš dviejų Kauno MBA oro valymo sistemos linijų veikia pilnu pajėgumu ir į aplinką patenka tik pilnai išvalytas oras. Planuojamas darbų atlikimo terminas – apie 3 sav.

Siekiant sumažinti galimą nemalonių kvapų sklaidą ir toliau bus naudojamos mobilios kvapų užkardos. Atsiradus nenumatytiems darbams, remonto trukmė gali pailgėti. Iš anksto atsiprašome už galimą momentinę nemalonių kvapų sklaidą“, – tokia informacija skelbiama Kauno RATC puslapyje.

Mėnesio pradžioje buvo įkeltas toks pats pranešimas, tik nurodyta, kad darbai buvo vykdomi nuo rugpjūčio 3 dienos. Kaip portalui kauno.diena.lt teigė Kauno RATC vadovas Laurynas Virbickas, atliekami remonto darbai nėra susiję su Kauną gaubiančia smarve. Pasak jo, mieste tvyro kitokie kvapai, nei sklistų iš Kauno MBA teritorijos. 

„Mes keičiam biofiltrą, bet jis tokio kvapo neskleidžia. Turime du filtrus, juose yra medienos skiedros, o ne kažkokios cheminės medžiagos. Vieną valymo sistemą tvarkome, o kita veikia, tad problemų nėra. Mes savo kvapus žinome, bet mieste yra kitoks. Be to, vėjas buvo šiaurės, o mes esame miesto rytuose, tad iki Vytėnų ar Vilijampolės kvapas tikrai negali nuo mūsų ateiti“, – kalbėjo L.Vibrickas.

Veikia gerai?

Kiti galimi kvapų taršos šaltiniai taip pat tikina, kad veikia puikiai. Tiek Marvelės vandenvalos, tiek Kauno kogeneracinės jėgainės atstovai nurodo, kad kažkokių gedimų jų sistemose nebuvo, smarvė į aplinką nepatenka.

„Informuojame, kad nei vakar, nei šiandien neturime pranešimų dėl nuotekų tinklų avarijų ar avarijos nuotekų valykloje Marvelėje. Nuotekų valykla eksploatuojama nuo 1998 m. tačiau kad kvapas pasiektų Dainavos, Žaliakalnio, Domeikavos rajonus, to niekada nėra buvę. Šiandien aplinkosaugos specialistai vykdė nuotekų pasėmimo darbus ir jokių pastabų iš jų negavome.

Savo ruožtu visos eksploatacijos brigados tikrina tinklus, nuotekų siurblines, iki šio momento jokių gedimų nerado. Patikrinimus tęsime, bet kad po visą Kauną ir Kauno rajoną taip pasklistų kvapas, dar nėra buvę. Tikrai garantuojame, kad „Kauno vandenys“ vykdoma veikla nėra šių kvapų priežastis. Be to, vėjo kryptis šiandien vyraujanti yra Šiaurės rytų ir galimybė, kad Marvelės kvapai pasiektų miestą yra neįmanoma“, – komentavo „Kauno vandenų“ atstovai.

„Kauno kogeneracinė jėgainė veikia įprastu režimu ir į išorę kvapai nesklinda, kvapas nejaučiamas ir jėgainės teritorijoje. Matome, kad šiuo metu vyrauja šiaurės vėjas, tad šia kryptimi reikėtų ieškoti objektų, skleidžiančių blogą kvapą“, – teigė „Ignitis grupės“ Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.

Kalbinti specialistai neatmetė galimybės, kad smarvė gali sklisti iš ūkininkų laukų, mat šiuo metu nemažai ūkių yra tręšiami. Tačiau ši versija taip pat dar nėra patvirtinta.

Vis dar ieško smarvės

Portalas kauno.diena.lt dėl kelias dienas Kaune tvyrančios smarvės klausimus uždavė ir AAD atstovams. Aplinkosaugininkai taip pat patvirtino, kad smarvė sklinda ne iš Kauno MBA. Specialistai taip pat nurodė, kad vis dar ieškoma galimo taršos šaltinio.

„Per vakar ir šiandieną Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai (Kauno AAI) ieško nemalonaus kvapo šaltinio, kuris nuo pirmadienio vakaro jaučiamas Kauno mieste. Ieškant taršos šaltinio buvo patikrinta daug objektų, pavyzdžiui nuotekų išleistuvai, atliekų rūšiavimo aikštelės, nuotekų valymo įmonė, sąvartynas ir kt.

Šiandien Kauno AAI į pagalbą pasitelkė rajono Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnus. Taip pat bendradarbiaujant su seniūnijomis yra renkama informacija apie ūkininkus, kurie galėjo šiomis dienomis tręšti laukus ar kitais būdais skleisti mėšlo kvapą ir šiuo metu tęsiama mėšlo kvapo šaltinio paieška“, – komentavo AAD specialistai.

Nebedūlės sąvartyne

Europos šalyse atliekos deginamos jau 40 metų, o deginant susidarę pelenai ir šlakas senokai naudojami kelių tiesimui.

Klaipėdoje viename pirmųjų Lietuvos miestų atliekos deginti pradėtos prieš beveik 14 metų.

Per metus sudeginama po 250 tūkst. tonų atliekų, iš kurių lieka apie 80 tūkst. tonų pelenų ir šlako.

Iki šiol tiek pelenai, tiek šlakas buvo vežami į Klaipėdos regioninį sąvartyną Dumpiuose, nors jau seniai kalbėta, kad verta pagalvoti, kaip praktiškiau tai panaudoti.

Aktyviau įsitraukus Aplinkos ministerijai, atsirado viltis, kad pelenai ir šlakas nebedūlės sąvartyne.

"Sąvartynas buvo laikinas sprendimas. Visose šalyse, kurios atliekas tvarkingai tvarko, šlakas   yra viena žaliavų keliams tiesti ar statybinėms medžiagoms gaminti. Šlakas turi būti naudojamas, ir mes šiuo metu Jurbarko rajone kaip tik pradėjome tiesti tokį eksperimentinį kelią, kur naudojamas deginant atliekas susidaręs šlakas", – kalbėjo bendrovės "Fortum Klaipėda" atstovas Andrius Kasparavičius.

Sprendimo ieškojo seniai

A.Kasparavičius teigė, kad bendrovėje jau nuo 2013 m. svarstyta, kur tą šlaką panaudoti, buvo atlikta ne viena galimybių studija.

Jei ministerijos siūlymu bus sugriežtinti atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir šlako tvarkymo bei panaudojimo aplinkosaugos reikalavimai, pagaliau juos bus galima saugiai pritaikyti keliams tiesti ar statybos produktams gaminti.

"Mes jau seniai su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų pagalba siekėme, kad tas susidaręs šlakas būtų pripažintas statybine medžiaga. Todėl Aplinkos ministerijos ketinimai mus irgi  labai pradžiugino", – teigė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Arūnas Liubinavičius.

Ministerija laukia pasiūlymų

Siekdama paskatinti pelenų ir šlako atliekų panaudojimą, Aplinkos ministerija siūlo nustatyti, kad apdorotus pelenus ir šlaką galima panaudoti statinių statybai ir kaip atliekas, ir kaip chemines medžiagas, jeigu jos atitiks taršos normų reikalavimus.

Tai esą padėtų išvengti galimos oro ir grunto taršos kietosiomis dalelėmis, apsaugoti, kad pelenuose ir šlake susidariusios cheminės medžiagos nepatektų į požeminius bei paviršinius vandenis ir įgyvendinti žiedinės ekonomikos tikslus – kuo mažiau neapdorotų pelenų ir šlako atliekų šalinti sąvartynuose.

Šis pasiūlymas buvo pateiktas visuomenei svarstyti, o gavus nemažai atsiliepimų projektas yra atnaujintas ir teikiamas pakartotiniam derinimui.

Pastabų ir pasiūlymų Aplinkos ministerijoje laukiama iki liepos 22 d.

Liepos 13 d. apie 10 val. Kauno apskrities policija gavo neprisistačiusio asmens pranešimą, kad kaimynai savo namų valdos teritorijoje Jonavos rajone, Žeimių miestelyje degina laužą.

Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai gelbėtojai pastebėjo, kad 30 metrų atstumu nuo artimiausių pastatų, tačiau 2 metrų atstumu nuo kaimynų nušienautos sausos kiemo žolės, prakiurusioje statinėje, esant vėjui į kaimynų pusę, buvo kūrenamos galimai gamtinės atliekos.

Atliekas deginusios sodybos savininkės į kiemo teritoriją atvykusių ugniagesių gelbėtojų neįsileido, atsisakė pačios gesinti kūrenamas atliekas, pradėjo konfliktuoti teigdamos, jog Jonavos rajono savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andrius Venckus joms leido kūrenti atliekas bei nurodė neįsileisti į savo valdą ugniagesių.

Į įvykio vietą buvo iškviestas policijos pareigūnų ekipažas, tačiau savininkės vis tiek neleido gesinti laužo bei pradėjo konfliktuoti ir su policijos pareigūnais.

Apie susiklosčiusią situaciją informavus Jonavos rajono savivaldybę, moterys laužą prigesino pačios. Nurodytu adresu taip pat buvo atvykęs ir A. Venckus, kuris paaiškino sodybos savininkėms, kaip reikia saugiai kompostuoti gamtines atliekas jų nedeginant.

Portalas kauno.diena.lt susisiekė su A. Venckumi. Šis paaiškino, kad moterys sakė netiesą, esą jis neturi kompetencijos ko nors leisti arba neleisti.

Suprantat, ne mano kompetencija tokie dalykai – leisti, neleisti. Man niekas nesuteikė tokių teisių.

„Suprantat, ne mano kompetencija tokie dalykai – leisti, neleisti. Man niekas nesuteikė tokių teisių. Aš ne gaisrininkas“.

Pasak pašnekovo, moterys jam iš tiesų skambino klausti, kur dėti gamtines atliekas, bet pamelavo, kad degins tik kelias šakeles: „Moteriškė paskambino, sakė, kur padėti išdžiūvusias avietes, yra kelios šakutės. Sako, ar galima deginti? Sakau, kai šašlykus kepsit, tai galima, pasiimkit kepsninę ir sudeginkite tas šakutes, bet atokiau nuo namų, nes sausa, kad neuždegtumėt“.

Esą iš pradžių A. Venckus moterims siūlė kreiptis į bendrovę „Jonavos paslaugos“, mat ten galima atsikratyti atliekų, tačiau moterys už tokias paslaugas pinigų mokėti nenorėjo. Dėl to viešosios tvarkos skyriaus vedėjas ir pasiūlė aviečių šakeles sulaužyti, susmulkinti ir tuomet deginti kepsninėje.

O vėliau A. Venckus pasakojo susilaukęs antro skambučio, tik šįkart – iš pareigūnų: „Paskui man vėl skambina, aš buvau nuvažiavęs ir policija buvo, bendravom, ir ugniagesiai gelbėtojai ten buvo“.

Į įvykio vietą nuvykęs viešosios tvarkos skyriaus vedėjas pastebėjo, kad deginamos – visai ne aviečių šakelės, o žolė, sukrauta statinėse. Tačiau, kaip jis teigė, laužas buvo gan toli nuo kaimynų pastatų: „Nuo kaimynų pastatų ten apie 50–100 metrų. Tik nuo tvoros gal du metrai, ne nuo pastato. Ten tinklinė tvora, geležinė“.

Anot A. Venckaus, laužą kūrenusios moterys yra seserys, pas kurias jau ne kartą teko važiuoti, mat jos nuolat konfliktuoja su seniūnija ir gyventojais.