Kelia nerimą lietus

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus pripažino, kad pajūriui dangus sniego nepagailėjo.

„Panašu, kad dar ir lietaus gali būti. Tirpimas bus gana intensyvus. Nors sniego daug, bet jo nėra labai daug. Kažko ekstremalaus neprognozuojame, tačiau viskas priklausys nuo to, kaip greitai vanduo ras, kur nutekėti“, – paaiškino hidrologas.

Lapkritį Kretingos ir Klaipėdos rajonams smogęs potvynis gyventojams pridarė nemenkų nuostolių. Net uostamiesčio viešoji infrastruktūra nukentėjo nuo išsiliejusios Dangės. Gretimus rajonus skandino Minija ir Akmena.

Kol kas hidrologinė situacija šiose upėse normali, vandens lygis čia nėra kritinis.

„Tiek vandens, kiek buvo lapkritį, neturėtų būti. Visą savaitę pajūriui žadama pliusinė temperatūra, o kitos savaitės pradžioje žadama net 7–8 laipsnių šiluma“, – tikino J. Šimkus.

Mes situaciją stebime ir esame pasiruošę reaguoti į iškvietimus.

Upių lygis – normalus

Specialistas paaiškino, kad, sniegui nutirpus per tris dienas, miestų teritorijose telkšotų daug vandens.

„Tačiau jei sniegas tirps palengva, katastrofos nebus. Nors žemė yra įmirkusi. Vandeniui nebėra kur gertis, bet jis gali nutekėti į upes. Upių lygiai nėra pakilę“, – pastebėjo hidrologas.

Hidrologas patikino, kad savaitgalį pajūryje gali palyti, o tai reiškia, kad vandens tikrai netrūks.

Gera žinia ta, kad Baltijos jūros lygis yra nukritęs, todėl upių vandenims ištekėti barjero nėra.

„Gamta turėtų susitvarkyti. Nebent pasikeistų prognozės ir pasipiltų smarkus lietus“, – teigė J. Šimkus.

Sniegą vežė uoliai

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė patikino, kad iš centrinės miesto dalies rangovai gabeno sniegą dar anksčiau, kad jo sankaupos nepridarytų bėdų.

„Vežta iš Liepų gatvės ir Teatro aikštės. Prognozės rodo, kad naktį dar bus vėsu. Tikimės, kad sniegas tirps palengva“, – vylėsi I. Kubilienė.

Sniegas į krūvas buvo sustumtas iš didesnių teritorijų, tad visiškai tikėtina, kad jam nutirpus pasimatys lapai ir kitos šiukšlės. O jos gali užkimšti lietaus kanalizacijos nutekėjimo groteles.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ specialistė Eglė Jurevičiūtė patikino, kad įmonės darbuotojai atidžiai stebi situaciją mieste.

„Jei kur nors mieste susidarytų didelės vandens sankaupos, mūsų komandos yra pasiruošusios. Mes situaciją stebime ir esame pasiruošę reaguoti į iškvietimus“, – paaiškino E. Jurevičiūtė.

Į redakciją kreipėsi skaitytojas Gediminas, kuris piktinosi neatsakingu vaikų elgesiu. „Pasižiūrėkite, vaikai ant ledo tokiu šiltu metu. Prisižiūrėkite savo vaikus. Laimingi laksto“, – rašė vyras.

Paklaustas, kurioje vietoje užfiksavo ant tirpstančio ledo vaikštinėjančius vaikus, Gediminas patikslino, kad veiksmas vyko Neries krantinėje.

„Aš jiems sakiau nelipti ant ledo, bet jie manęs neklausė, net viena mergaitė įlūžo bet jie, net nebijodami drąsiai ėjo toliau. Aš manau, kad reikia reaguoti į šį įrašą, nes tikrai, kad paskui nesulauktume nelaimės“, – portalo žurnalistams teigė Gediminas.

Net ir storu ledo sluoksniu padengtas ežero ar upės paviršius gali slėpti properšas ir žiemiškos pramogos gali virsti skaudžia nelaime.

Apie ant vandens telkinių tykančius pavojus socialiniame tinkle perspėjo ir Kauno miesto savivaldybė. „Kauniečiai, būkite atsargūs! Artimiausiomis dienomis seniai matytus šalčius pakeis pliusinė temperatūra ir prasidės atlydys, todėl labai prašome susilaikyti nuo lipimo ant vandens telkinių ledo. Net ir storu ledo sluoksniu padengtas ežero ar upės paviršius gali slėpti properšas ir žiemiškos pramogos gali virsti skaudžia nelaime. Žiemų ir šalčių dar tikrai bus, todėl prašome vietoje poledinės žūklės ar improvizuotų čiuožyklų geriau rinktis pramogas saugesnėse vietose – parkuose bei miškuose“, – prašė savivaldybės atstovai.

Sinoptikai artimiausiomis dienomis šalčių neprognozuoja, todėl būkite atidūs ir pasirūpinkite, kad žiemos pramogos nevirstų skaudžių nelaimių priežastimi.

Penktadienį tęsis sausi orai. Sustiprės vakarų krypties vėjas, gūsiai stiprės iki 12–15, vietomis iki 15–18 metrų per sekundę. Nakties valandomis daug kur nusidrieks rūkas, tačiau artėjant rytui išsisklaidys. Temperatūra svyruos tarp 2–6 laipsnių šilumos. Dienos metu Vilniuje ir Panevėžyje oras sušils iki 6, Kaune iki 7 laipsnių. Šiauliuose ir Klaipėdoje bus apie 5 laipsnius šilumos.

Žiemų ir šalčių dar tikrai bus, todėl prašome vietoje poledinės žūklės ar improvizuotų čiuožyklų geriau rinktis pramogas saugesnėse vietose – parkuose bei miškuose.

Šeštadienį pasisuks žvarbesnis šiaurės vakarų krypties vėjas. Vyraus nepastovus debesuotumas, tad netrūks pragiedrulių. Gausesnių kritulių nenumatoma, negausiai palynoti gali vos kai kur. Nakties metu temperatūra pažemės iki 0–3 laipsnių šilumos, kai kur gali formuotis plikledis. Dienos metu šiluma bus panaši kaip ir penktadienio dieną, tačiau ja mėgautis kliudys gūsingas vėjas. Vilniuje, Panevėžyje ir Šiauliuose bus apie 6, Kaune apie 7 laipsnius šilumos. Klaipėdoje oras šils iki 4 laipsnių.

Sekmadienį atvės labiau. Naktį paspaus nesmarkus šaltukas, daug kur pasirodys mišrūs krituliai, keliuose bus slidu. Temperatūra svyruos nuo 3 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos. Šilčiausia bus prie jūros. Pirmoje dienos pusėje vietomis dar tęsis krituliai, tačiau įdienojus pro debesis žvilgčios saulė, išsilaikys apysmarkis šiaurės vakarų vėjas. Vilniuje bus apie 5, Klaipėdoje apie 6 laipsnius šilumos. Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje vyraus 7 laipsnių šiluma.

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresniosios specialistės Elvyros Latvėnaitės, šeštadienį laukiama kritulių – pasnigs, o vėliau – ir palis. Vietomis vyraus silpna lijundra. Pranašaujami 1–3 laipsniai aukščiau nulio, pūs pietryčių 7–12 m/s, gūsiais – 14 m/s greičio vėjas.

Sekmadienio naktį vėjas – pietinių krypčių, dieną – pietvakarių, nebus išvengta ir sniego su lietumi, todėl vyraus šlapdriba. Oro temperatūra naktį ir dieną išliks panaši – 1–3 laipsniai.

Pirmadienį pūs šiaurės vakarų vėjas, naktį – 6–11 m/s greičiu, dieną jis sustiprės iki 8–13 m/s. Oro temperatūra naktį – apie nulį, keliuose ir ant šaligatvių gali susiformuoti ledas. Diena bus šiltesnė – 1–3 laipsniai aukščiau nulio.

Antradienį numatomas pietinių krypčių 5–10 m/s vėjas, naktį gali pasnyguriuoti, dieną kritulių nelaukiama. Oro temperatūra naktį – apie 1–3 laipsnius šalčio, dieną – apie nulį.

Trečiadienį pūs pietinių krypčių 7–12 m/s vėjas, dieną gali pasnyguriuoti, naktį kritulių nelaukiama. Oro temperatūra naktį nukris iki 4–6 laipsnių žemiau nulio, dieną bus apie nulį.

Ketvirtadienį išliks pietryčių vėjas, pūsiantis 7–12 m/s greičiu. Be žymesnių kritulių. Dieną turėtų pragiedrėti. Naktį oro temperatūra – apie 4–6 laipsniai šalčio, dieną – apie nulį.

Remiantis naujausiomis prognozėmis, penktadienį kritulių nenumatoma, naktį šals nuo –5 iki –7 laipsnių, dieną – iki 1–3 laipsnių žemiau nulio.

E.Latvėnaitė atkreipė dėmesį, kad sausį kritulių kiekis smarkiai viršijo normą.

"Žiema pasileido plaukus", – praėjusį mėnesį apibendrino pašnekovė.

Laviravo tarp pelkių

Ketvirtadienį ryte kai kurių daugiabučių namų gyventojams teko gerokai pavargti, kol pasiekė kieme stovintį savo automobilį ar gatvę. Nemažai kiemų buvo neišbrendami.

Kituose teko atsargiai laviruoti tarp pelkių ir tirpstančio ledo.

Įmonės "Klaipėdos vanduo" dispečerinės vadovas Matas Grikšas pasakojo, kad dėl patvinusių kiemų ar gatvių telefono skambučių sulaukta labai daug.

"Laiko dirbti biure nebeturime. Vis vykstame pagalį iškvietimus", – tvirtino vadovas.

Pasak M.Grikšo, pagrindinės potvynių priežastys – apledėjusios lietaus nuotekų šulinių grotelės. Kol ledas nenutirpsta, vanduo negali pasišalinti.

"Važiuojame ir valome lietaus nuotekų šulinius. Jei iškilo tokių problemų, gyventojai turėtų kreiptis į mus", – tvirtino vadovas.

Problema – seni tinklai

Anot M.Grikšo, kita potvynių priežastis – pasenę lietaus nuotekų tinklai.

"Kai buvo klojami lietaus nuotekų tinklai, buvo planuota vienaip, tačiau dabar situacija visiškai kitokia. Iškrenta didesnis kritulių kiekis, o lietaus kanalizacijos vamzdžių diametrai yra per maži. Nors per laiką situacija pastebimai pasikeitė, naujų tinklų mieste atsirado nedaug. Tad tirpstant ledui ir lyjant, krituliai nespėja pasišalinti", – aiškino vadovas.

M.Grikšas pasakojo, kad pagrindinėse gatvėse probleminės vietos išlieka tos pačios, kaip ir anksčiau. Nors mažiau, bet patvinsta Šilutės plentas ties Kauno gatve, Mokyklos gatvė.

"Šilutės plente buvo pastatyta nauja siurblinė. Mokyklos gatvėje – daugiau grotelių. Bet kol nebus pakloti nauji tinklai, tol ir šios vietos tvins", – pasakojo vadovas.

Panašių rūpesčių kyla ir kai kuriuose Taikos prospekto ruožuose.

Imsis darbų

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda pasakojo, kad įmonė "Klaipėdos vanduo", kuriai dabar yra pavesta lietaus nuotekų tinklų eksploatacija, yra numačiusi juos atnaujinti trijose vietose.

Dar trijose darbų imsis pati savivaldybė. Vyksta viešieji pirkimai.

L.Dūda tvirtino, kad nieko keisto, jei tokiu oru kiemuose ar gatvėse kaupiasi vanduo, – daugiausia rūpesčių sukelia ledas.

"Tai gaivališkas gamtos vyksmas", – konstatavo vadovas.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai neprognozuoja didelio nakties ir dienos temperatūrų skirtumo. Tačiau gyventojams verta prisiminti, kad atlydys ir nakties šaltukas gali suformuoti varveklius, o šaligatviai virsta čiuožykla ant vandens.

Kauniečiai pastebi, kad miesto gatvės ir šaligatviai pastaruoju metu yra gana gerai prižiūrimi, tačiau žiemos traumų miesto gyventojams išvengti nepavyko. Gydymo įstaigos ėmė registruoti paslydusius, parkritusius ir susižalojusius pacientus.

"Ypač pavojingos traumos vyresnio amžiaus žmonėms. Jiems dažniausiai diagnozuojama šlaunikaulio, žastikaulio lūžimai, o jaunesni dažniau susižeidžia riešus, kulkšnis, ypač skaudūs blauzdos lūžiai būdingi jauno amžiaus pacientams", – pastebi Kauno klinikinės ligoninės Skubios pagalbos ir traumų skyriaus vedėjas Artūras Šulnius.

Gydytojas rekomenduoja vyresnio amžiaus kauniečiams gerai pagalvoti, ar išvis būtina, esant atlydžiui, kur nors keliauti. Jei jau išsiruošti būtina ir nėra galimybės atidėti kelionės, verta pasirūpinti patogia ir mažiau slystančia avalyne.

"Prekybos centruose ir ortopedine technika prekiaujančiose parduotuvėse yra batų apsaugai, padedantys nepaslysti. Ramentai, lazdelės taip pat turėtų būti su specialiais apsaugais", – priminė medikas. Pasak A.Šulniaus, pats žmogus privalo rūpintis savo saugumu.

Slidžios gatvės toli gražu ne vieninteliai pavojai, kurie gyventojų tyko atlydžio dienomis ir šaltesnėmis naktimis. Dar vienas tykantis pavojus yra varvekliai ir slystantis nuo stogų sniegas.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja daugiabučių namų gyventojus saugotis varveklių ir galinčio nukristi sniego sluoksnio.

"Kol kas negavome nė vieno pranešimo apie susiformavusius pavojingus varveklius", – informavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė spaudai Džiuginta Vaitkevičienė. Tiesa, ugniagesiai gelbėtojai kviečiami pasirūpinti varvekliais tik ant strateginių miesto objektų, bažnyčių.

Pasak Dž.Vaitkevičienės, daugiabučių namų varvekliai yra namą administruojančios įmonės arba bendrijos atsakomybė. Apie galimą pavojų gyventojai turėtų pranešti atsakingai tarnybai. Prieš pradedant tokius darbus, tas vietas, kuriose kyla pavojus praeivių gyvybei ar gyventojų turtui, būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis.

Labai aukštai kabančių varveklių patiems gyventojams šalinti nepatartina, nes tam reikia specialios technikos bei įrangos. Gyventojai turėtų būti itin atidūs: prieš išeinant iš namų patartina gerai apsižvalgyti, nevaikščioti arti aukštų pastatų, nestatyti prie jų bei apsnigtų medžių automobilių, įspėti vaikus apie gresiančius pavojus ir nepalikti mažamečių lauke be priežiūros.

Anot ugniagesių, daugiabučius namus administruojančios bendrijos ar pastatus administruojančios įmonės turėtų nedelsiant nudaužyti varveklius bei nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingų nuošliaužų.

Artimiausiomis dienomis išsilaikys drėgni ir šilti orai – daugiausia numatomas lietus, vietomis pūs gūsingas vėjas, temperatūra dienomis sieks 0–6 laipsnius šilumos, LRT RADIJUI sakė sinoptikė Edita Gečaitė.

Antradienį per šalį keliaus krituliai, daugiausia numatomas lietus. Pirmoje dienos pusėje rytiniuose rajonuose tikėtina silpna lijundra, šalies vakaruose kai kur tvyros rūkas ir stiprės pietvakarių-vakarų vėjas, vietomis jis bus gūsingas. Oras šils iki 0–5 laipsnių.

Trečiadienio naktį kritulių debesys trauksis, jie pasitaikys tik vietomis, temperatūra svyruos nuo 4 laipsnių šilumos iki 1 laipsnio šalčio. Dieną šalį pasieks nauja kritulių banga, daugiausia prognozuojamas lietus, vakarų-pietvakarių vėjas vis dar išliks stiprokas, dieną vietomis gūsiai stiprės iki 15–18 metrų per sekundę. Temperatūra vėl kils iki 0–5 laipsnių šilumos.

Pasak E. Gečaitės, antroje savaitės pusėje temperatūra smarkiai nesikeis.

„Šilčiausias bus ketvirtadienis. Temperatūra tiek naktį, tiek dieną bus labai panaši – svyruos tarp 1–6 laipsnių šilumos. Vėjas išliks gūsingas“, – sakė sinoptikė.

Šylant orams lipantieji ant ledo rizikuoja. Nors jis dar gana storas, tačiau kai kur pradeda eižėti ir sparčiai tirpsta. Artimiausiomis dienomis, tikėtina, atsiras ir properšų.

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Paulius Petrošius informavo, kad šiomis dienomis ledas dar storas, tačiau lipti ant jo darosi nesaugu.

Ties Nida ledo storis siekia 42 cm, tačiau jau prasidėjo jo irimo procesas.

P.Petrošiaus teigimu, ties Nida ledas dar storesnis. Toks jis susidarė, nes pakilus vandens lygiui ledo gabalai buvo sustumti į Nidos pusę. Tuo metu spaudžiant dideliam šalčiui susigrūdusios lytys bemat sustingo. Tačiau, anot specialistų, ir čia ledas sparčiai plonėja.

Ties Vente baltas ledas dar siekia 30 cm storį, tačiau irgi pradėjo irti.

"Lipti ant ledo jau yra pavojinga, nes dėl teigiamos oro temperatūros jis greitai yra", – pastebėjo P.Petrošius.

Meteorologų duomenimis, artimiausiomis dienomis atlydys uostamiestyje dar labiau sustiprės. Prognozuojama, kad šią savaitę oro temperatūra svyruos nuo 4 iki 6 laipsnių šilumos.

Specialistas pabrėžė, kad dėl tiek naktį, tiek dieną išsilaikysiančios teigiamos temperatūros ledas plonės, atsiras properšų, o pakilus vandens lygiui ims lūžinėti.

"Su kiekviena valanda ledas tampa vis pavojingesnis", – pabrėžė vyriausiasis specialistas.

Apie smarkiai eižėjantį ir tirpstantį ledą praneša ir Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Gyventojai įspėjami nelipti ant užšalusių vandens telkinių.

Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras kartu su kitomis tarnybomis nuolat budi ir yra pasiruošęs suteikti pagalbą nelaimės ištiktiesiems.

Gelbėtojų teigimu, sudėtingos gamtos sąlygos – ledų sangrūdos, properšos lede, rūkas, apsunkina gelbėjimo operacijų vykdymą, todėl ne visuomet gali baigtis sėkmingai.

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, nereikia pulti į paniką, patariama veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie įvykį.

Atlydys laimingai baigėsi ne visiems klaipėdiečiams. Miestiečiai paslydo, pargriuvo ir patyrė traumas. Gyventojai keikė ir patvinusias gatves, kiemus. Teko valyti užsikimšusius lietaus kanalizacijos šulinius.

Klaipėdos greitosios pagalbos stoties vyriausiasis gydytojas Rimvydas Juodviršis tvirtino, kad iškvietimų dėl traumų nebuvo daug. Savaitgalį gauti pagalbos prašymai, kai žmonės paslydo, griuvo ir susižalojo. Iš per dvi paras gauta 250 iškvietimų.

Viena trauma buvo rimta. Žmogus patyrė galvos traumą. Kitų sužalojimai buvo lengvesni: sumušimai, kojų raiščių patempimai.

„Iškvietimų dėl traumų paslydus tikrai nebuvo daug. Gal žmonės savaitgalį mažai vaikščiojo, nors šeštadienį oras buvo gražus. Gal šiandien daugiau sulauksime“, – svarstė vadovas.

Dažniausiai paslydus yra patiriamos rankų traumos: sumušimai, lūžiai. Ypač dažnai susižeidžiamas riešas, nes žmonės krisdami jais atsiremia į žemę.

Taip pat dažni nugaros sumušimai, kojų traumos. Žmonės pasitempia kojų raiščius, patiria lūžius.

Paklaustas, kaip išvengti traumų, R. Juodviršis atsakė: „Reikia vaikščioti atsargiai“.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad ypač slidžios būna kai kurių prekybos centrų laiptų plytelės. Neretai žmonės susižaloja tik išėję iš laiptinės ir neįvertinę, kad yra labai slidu.

„Tą galiu pasakyti ir iš savo patirties. Išeini į lauką, atrodo, kad slidu nėra, o žengi žingsnį ir pargriūvi“, – tvirtino vyriausiasis gydytojas.

Prasidėjus atlydžiui, klaipėdiečiai skundėsi ir patvinusiomis gatvėmis, kiemais.

„Neįmanoma praeiti. Vandens iki nariukų. Anksčiau su dukra per dešimt minučių nueidavome į mokyklą, dabar trunkame dvigubai ilgiau. Ieškome, kaip pelkes praeiti“, – tvirtino moteris.

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ dispečerinės vadovas Matas Grikšas tvirtino, kad šiandien gavo du pranešimus apie užsikimšusias lietaus kanalizacijos šulinius.

Pirmiausia vandentiekininkai važiavo į Taikos ir Baltijos prospektų žiedinę sankryžą. Pranešta, kad tokios pat problemos kilo ir prie Birutės gatvės 19 namo.

„Ten dar važiuosime. Tad negaliu pasakyti, ar pranešimas pasitvirtins. Būna, kad grotelės užsikemša, nes į jas prikrenta šiukšlių. Apie tokius atvejus žmonės turėtų pranešti mums. Atvažiuosime ir išvalysime“, – patarė vadovas.

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja atlydį, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų būti atsargiems kelyje, saugotis ant stogų pakibusių varveklių ar sniego nuošliaužų, kurioms krintant galima patirti sunkią traumą. 

Ugniagesiai primena, kad prasidėjus atlydžiui seniūnijos turi pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu. Tiek pastatų savininkai, tiek namų bendrijos ar juos administruojančios įmonės privalo pasirūpinti ir grėsmę keliančiais, ant pastatų esančiais varvekliais.

Ant  stogų susidarius dideliam sniego sluoksniui, ypač prasidėjus lijundrai ar šlapdribai, stogo konstrukcijos gali jo neatlaikyti, todėl patartina ieškoti galimybių juos nuvalyti. Į tai dėmesį turi atkreipti mažą nuolydį turinčių stogų savininkai, nes ant jų gausiai kaupiasi sniegas, o atšilus – ledas ir vanduo. Ant namų stogų susidarę varvekliai ir sniego nuošliaužos kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl už gyvenamųjų namų ir kitų statinių priežiūrą atsakingi asmenys privalo operatyviai šalinti varveklius, pavojingas vietas aptverti ar kitais būdais užtikrinti praeivių saugumą.

Už netinkamą pastatų priežiūrą numatyta administracinė atsakomybė, o dėl nelaimingo atsitikimo galima ir civilinė atsakomybė.

Anot ugiagesių, valant stogus ar daužant varveklius, reikia aptverti teritoriją, kad krintantis sniegas ar varvekliai neužkristų ant praeivių ir jų nesužalotų.

Lijundros metu reiktų ypač atsargiai vairuoti automobilį, vaikščioti šaligatviais ir keliais, nes jų dangos gali būti slidžios. Jokiu būdu nelieskite elektros laidų, venkite būti po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų. Vairuotojai prašomi nelaikyti automobilių arti stogų ar po medžiais.

Ugniagesiai gelbėtojai pasiruošę gyventojams suteikti pagalbą ištisą parą, o nelaimės atveju reiki skambinti Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Pagal sinoptikų prognozes, jau ateinančią savaitę į Vilnių  sugrįš šiltesni orai. Vilniaus miesto savivaldybė skatina gyventojus būti budresnius ir pasisaugoti tirpstančio sniego nuošliaužų bei varveklių.

Pastatų savininkai, namų bendrijos arba administruojančios įmonės privalo nedelsdami pasirūpinti gyventojų ir jų turto saugumu: nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos bei nudaužyti varveklius.

Prieš atliekant darbus, pavojingas vietas būtina aptverti įspėjamosiomis juostomis, kad darbai vyktų saugiai. Labai aukštai kabančių varveklių gyventojams patiems  šalinti nerekomenduojama, nes tokiems darbams reikia specialios  technikos.