Gydytojai teigia, kad nuo 2008 metų, kai jų darbo užmokestis kelerius metus buvo didinamas žemiau infliacijos lygio, jų atlyginimas faktiškai sumažėjo 26 procentais.

Prieš streiką jiems atstovaujanti organizacija – Britų gydytojų asociacija (BMA) – pradėjo reklaminę kampaniją, kurioje teigė, kad naujai kvalifikuoti gydytojai uždirba mažiau nei kai kurie kavinių darbuotojai.

„Pret a Manger“ paskelbė, kad mokės iki 14,10 svarų sterlingų (beveik 16 eurų) už valandą“, – sakoma reklaminėje kampanijoje.

„Jaunesnysis gydytojas uždirba tik 14,09 svarų sterlingų. Šios vyriausybės dėka galima uždirbti daugiau iš kavos patiekimo nei iš pacientų gelbėjimo. Šią savaitę jaunesnieji gydytojai streikuos, kad jiems būtų mokama tiek, kiek jie yra verti“, – priduriama joje.

Šios vyriausybės dėka galima uždirbti daugiau iš kavos patiekimo nei iš pacientų gelbėjimo.

Prognozuojama, kad trečiadienį streikuos šimtai tūkstančių darbuotojų, įskaitant mokytojus, Londono metropoliteno mašinistus, BBC žurnalistus ir universitetų darbuotojus.

Nuo praėjusių metų Jungtinėje Karalystėje dėl sparčiai augančių maisto, energijos ir būsto kainų vyksta įvairių sektorių darbuotojų streikai – nuo slaugytojų ir greitosios pagalbos darbuotojų iki teisininkų ir dokininkų.

Visi jie susidūrė su vyriausybės prieštaravimu, kad šalis negali sau leisti infliaciją didinančio atlyginimų didinimo.

Vadinamųjų jaunesniųjų gydytojų (gydytojų, kurie nėra vyresnieji specialistai, bet gali būti sukaupę dešimtmečius patirties) streikas yra ilgiausias, kokį jie kada nors yra surengę.

Kaip šią žinutę reikėtų suprasti, LNK žurnalistai klausė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės.

– Šita žinutė bent mano persiskaito taip, kad: „Tylėkite užčiaupę burnas ir nedrįskite eiti pas darbdavį“.

– Tikrai taip ir yra. Jau kurį laiką mes pastebime tokią tendenciją, kad bandoma formuoti darbuotojų nuomonę. Ir tai puikiai daro verslo organizacijos, netgi politikai ir man labai gaila, kad tokia pakankamai rimta organizacija kaip Europos centrinis bankas irgi prie šito viso projekto prisideda.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Gal ir šiaip žmonės neturi daug drąsos belsti darbdaviui į kabineto duris, ir sakyti: žiūrėkite, aš turiu tuos argumentus ir, natūralu, kad tai, ką jūs didinote, nieko neliko, dėl esamos situacijos, tai reikėtų gal atstatyti atlyginimą? O Europos centrinis bankas sako: nedarykite to.

– Gyventojai, būkite budrūs. Darbuotojai – ypatingai, ir nepasiduokite skleidžiamai tendencingai žinutei. Reikia žinoti labai paprastus dalykus. Šiandien tyrimai rodo, kad realus darbuotojų atlyginimas mažėja -0,4 proc. Tai reiškia, kad mes niekaip negalime pavyti infliacijos ir šiandien išleidžiame daugiau negu uždirbame. Tai reiškia, kad pats tinkamiausias laikas darbuotojams reikalauti didesnio atlyginimo.

Ar yra tekę eiti pas darbdavį ir prašyti pakelti atlyginimą? – LNK žurnalistas teiravosi sutikto vyro. „Taip, yra tekę. Susitariame dėl kažkokių papildomų darbų, atsakomybių. Peržvelgiame praėjusio laikotarpio rezultatus ir susitariame“, – pasakojo jis.

Pasiteiravus, ar infliacija „suvalgė“ tą atlyginimo dalį, kuri buvo kilstelėta, vyras atviravo, kad šiuo metu taip ir įvyko. Tačiau su darbdaviu susitarti pavyko. „Labai paprasta viskas“, – tarstelėjo pašnekovas.

„Galbūt ir suvalgė dalį, bet tai – natūralus procesas – infliacija. Negalima reikšti kažkokių pretenzijų. Suprantame, kad yra krizė, ir dėl ko ji kyla. Dėl to prašyti atlyginimo pakėlimo, nemanyčiau, kad yra labai protinga“, – įsitikinęs kitas kalbintas vyras.

– Pavyzdžiui, darbdavys turi savo argumentus ir jūs socialiniame tinkle išskyrėte tris, kurie yra netiesa arba melas. Kas tai būtų? – žurnalistas klausė I. Ruginienės.

– Dažniausiai, kai mes kalbame apie didesnį atlyginimą, darbdavių pusė iškart stoja piestu, o kai kurie gyventojai tą nuomonę palaiko, kad jei bus keliami atlyginimai, staiga ir infliacija padidės, nes kainos sukils. Tai yra visiškas melas, nes ir Lietuvos bankas yra pateikęs savo išvadą, kad atlyginimų didėjimas tik nedidele dalimi prisideda prie infliacijos. Kitu atveju, apžvelgdami penkerių metų laikotarpį, matytume, kad atlyginimams didėjant 10-12 proc. ir infliacija taip pat turėjo didėti, bet ji buvo tik 2 proc. Praėjusiais metais infliacija padidėjo iki rekordinių aukštumų visiškai dėl kitų priežasčių – ir dėl energetikos kainų, žaliavų trūkumo ir taip pat dėl nesąžiningų verslininkų, kurie pasinaudojo padėtimi, ir pakėlė kainas.

– Kolektyvinės sutartys. Ar jos išlieka aktualios ir šiame laikotarpyje būtų naudingos, ar geriau pavieniui bandyti savo laimę?

– Tikrai aktualios. Kodėl darbdaviai bijo kolektyvinių susitarimų? Darbdaviai tiesiog bijo įsipareigojimų. Aš visada juokauju, čia kaip santuoka: gali gyventi „susidėjus“ ir neturėti pagrindo po kojomis, gali susituokti ir prisiimti tam tikrus įsipareigojimus. Lygiai tas pats ir su kolektyvine sutartimi: darbdavys įsakymu gali skirti vieną ar kitą premiją ir rytoj persigalvoti, bet gali įsipareigoti ilgesniam laikui ir taip suteikti saugumo jausmą savo darbuotojui. Deja, darbdaviai to stengiasi visais įmanomais būdais išvengti.

– Ar yra tekę pajusti atlyginimo kilimą? – LNK žurnalistai teiravosi praeivio.

„Taip, yra tekę. Aišku, infliacija „suvalgo“ daug pajamų, bet Europos centrinio banko sprendimai nieko „nesuvalgė“. Manau, kad atlyginimo kėlimas vis tiek skatins infliaciją, tai nelabai verta prašyti kelti atlyginimą“, – įsitikinęs jis.

Tuo tarpu, I. Ruginienė teigė norinti įpūsti drąsos darbuotojams. „Jei jiems jau ilgą laiką nebuvo keltas atlyginimas, dabar pats metas eiti ir reikalauti geresnių darbo sąlygų ir didesnio atlyginimo. Mes nevadiname atlyginimo augimu tą procentą, kuris neperžengė infliacijos, nes realus atlyginimas, kaip ir sakiau, pagal statistiką, iš tikrųjų mažėja ir tai nėra laukiamas rezultatas kiekvienam darbuotojui“, – aiškino ji.

Įmonėje, kurioje dirba 21 darbuotojas, vidutinis atlyginimas iki mokesčių pirmąjį šių metų mėnesį buvo 17,9 tūkst. eurų.

Toliau rikiavosi JAV programinės įrangos kūrėjos „Ubiquiti Networks Europe“ padalinys, kuriame dirba 45 darbuotojai – mediana buvo 10,3 tūkst., vidutinis atlyginimas – 11 tūkst. eurų, buvusių „Uber“ darbuotojų įkurtos JAV kapitalo informacinių technologijų (IT) įmonės „Chronosphere“ (23 darbuotojai) – atitinkamai 9,7 tūkst. ir 9,8 tūkst. eurų.

Socialinių tinklų partnerei „Httpool“ priklausančios „Httpool Lithuania“ agentūros (37 darbuotojai) atlyginimų mediana sausį buvo 8,3 tūkst., vidutinis atlyginimas – 8,5 tūkst. eurų, didmeninės prekybos buitine technika ir aktyvaus laisvalaikio prekėmis bendrovėje „Arte Domestica“ (28 darbuotojai) mediana siekė 7,8 tūkst., vidutinis atlyginimas – 13,9 tūkst. eurų.

JAV programavimo įmonės „Devbridge“ atstovybėje Lietuvoje, kurioje dirba 577 darbuotojai, atlyginimų mediana buvo 7,7 tūkst. eurų, vidutinis atlyginimas siekė 9,1 tūkst. eurų, Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimo projekto generalinės rangovės „Petrofac International“ mediana buvo 7,5 tūkst. eurų, o 33 darbuotojai vidutiniškai uždirbo po 9,8 tūkst. eurų.

Likviduojamos IT bendrovės „Uber Lithuania Software and Development“ 46 darbuotojų atlyginimų mediana siekė 7,3 tūkst. eurų, vidutinis atlyginimas – 7,2 tūkst. eurų.

Kompiuterių programavimo ir konsultacijų įmonės „Railsbank Technology“ (54 darbuotojai) mediana buvo 7 tūkst., vidutinis atlyginimas – 6,8 tūkst. eurų, o valstybės valdomoje skrydžių valdymo bendrovėje „Oro navigacija“ (298 darbuotojai) – atitinkamai 7 tūkst. ir 8,4 tūkst. eurų.

Kai kurie analitikai prognozuoja dar drąsiau – metinė infliacija labai sparčiai pradės mažėti pavasarį, o nulinį rodiklį ar netgi defliaciją pasieks metų pabaigoje. 

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis pabrėžia, kad metinė infliacija mažėja jau keturis mėnesius iš eilės, jos kritimas dar įsibėgės, o sausio kainų padidėjimas 0,6 proc. yra paskutinis „pasispardymas“.

Pasak analitikės Indrės Genytės-Pikčienės, kainų augimo tempas smunka mažėjant vartojimui, pingant žaliavoms bei esant rizikoms darbo rinkoje.

„(Metinė infliacija) turėtų tikrai mažėti, nes gyventojams vartojimo apetitą vis labiau gadins aukštesnė paskolų aptarnavimo kaina ir tai paliks mažiau lėšų vartojimui, išlieka įvairios darbo rinkos prastėjimo rizikos, kurios, matyt, šiemet pasireikš. Tas vartojimo bumas, kurį stebėjome pastaruosius porą metų, šiemet turėtų visiškai išsikvėpti ir dėl vangesnės vidaus paklausos prasidėti defliaciniai procesai“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

„Jau kurį laiką matome, kad žaliavų rinkoje viršukalnės fiksuotos, jos pinga pakankamai sparčiai. Net ir ta pati energetika, kuri yra rizikos kertinis židinys tiek Lietuvai, tiek Europai, matome, kad tos įtampos šiek tiek atslūgusios“, – teigė ekonomistė.

Pasak jos, metų pabaigoje infliacijos rodiklis turėtų būti vienaženklis.

Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, jog situacija pasaulinėje rinkoje vis dar neramina ir ji kurį laiką dar gali lėtinti metinės infliacijos mažėjimą ir palaikyti mėnesio infliaciją.

„Naftos kaina nuo sausio pradžios pakilo 11proc., reiškia, pasaulinė žaliavų rinka pradeda reaguoti į Kinijos ekonomikos atsigavimą nuo kovido ir į tai, kad JAV ekonomika lieka labai stipri bei į tai, kad JAV centrinis bankas kovo mėnesį nustos kelti palūkanas. Pradedu tikėti, kad pirmą šių metų ketvirtį matysime žaliavų kainų augimą rinkose, tai yra nafta ir metalai“, – BNS teigė A. Izgorodinas.

Jo teigimu, žaliavų kainos dar gali kilti visą pirmąjį pusmetį, o didesnio infliacijos kritimo reikėtų tikėtis nuo vasaros vidurio, kai JAV ekonomika panirs į recesiją ir bus matomas didesnis susitraukimas rinkose.

„Visi kalbėjome, kad ateis krizė ir žaliavų kainos kris. Bet įvyko visiškai priešingas scenarijus – krizė neatėjo, makroekonominiai rodikliai Europoje gerėja, Kinijos ekonomika atsigauna, žaliavų kainos pradės kilti į viršų ir tai sulėtins infliacijos kritimą Lietuvoje“, – sakė A. Izgorodinas.

„Infliacijos lėtėjimas yra labiau šių metų antrojo pusmečio tema, o ne pirmojo pusmečio“, – pridūrė jis.

I. Genytė-Pikčienė mano, jog  mėnesio defliacija galima jau vasarį: „Vasario mėnesį, matyt, gali būti, kad sulauksime jau mėnesinės defliacijos“.

Sausį, palyginti su gruodžiu, išankstinei mėnesio infliacijai padidėjus iki 0,6 proc., I. Genytė-Pikčienė sako, jog tai lėmė reguliuojamų elektros ir dujų kainų augimas. 

„Mėnesinis infliacijos padidėjimas visai negąsdina, nes didelę jo dalį lemia reguliuojamų kainų padidėjimas. Nuo sausio mėnesio padidėjo elektros ir dujų kainos ir apie šitą įtaką jau žinojome senokai“, – teigė ekonomistė.

„Mėnesinė infliacija, nepaisant to, kad yra teigiama, ji yra nulemta reguliuojamų kainų įtakos“, – pridūrė ji.

A. Izgorodinas taip pat sako, kad sausį mėnesio infliaciją labiausiai lėmė pakilę akcizai bei energijos kainos.

„Didele dalimi mėnesio infliacijos paspartėjimą paaiškina techniniai aspektai, nes nuo šių metų sausio pakilo įvairūs akcizai, tame tarpe alkoholiniams gėrimams. (...) Taip pat nuo šių metų pradžios šiek tiek pakilo ir kainos energetikos produktų luboms“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

Prognozės – labai optimistinės

„Swedbank“ ekonomistas N. Mačiulis taip pat sako, kad vidutinį kainų lygį sausį pakėlė nuo metų pradžios padidėjusios elektros, dujų, vandens kainos bei didesni akcizai alkoholiui ir tabakui – jei ne šie veiksniai, būtų fiksuota mėnesio defliacija

Atlyginimų augimas šiemet sieks beveik 10 procentų, todėl sunku tikėtis daugelio paslaugų pigimo, tačiau pigesnių prekių bus.

„Atlyginimų augimas šiemet sieks beveik 10 procentų, todėl sunku tikėtis daugelio paslaugų pigimo, tačiau pigesnių prekių bus“, – feisbuke rašo N. Mačiulis.

Pasak jo, prekių pigimą lems dešimtadaliu sustiprėjęs euras dolerio atžvilgiu ir dėl to atpingančios visos žaliavos, už kurias mokama JAV doleriais, be to, kviečių kaina nuo piko nukrito daugiau nei trečdaliu, po didelio spurto pradėjo mažėti žaliavinio pieno supirkimo kainos, pinga ir kai kurios kitos maisto žaliavos.

„Elektra ir gamtinės dujos biržose nekainuoja nė trečdalio to, ką kainavo praėjusių metų vasarą. Konteinerio atplukdymas iš Šanchajaus į Roterdamo uostą prieš pusantrų metų kainavo 15 tūkst. eurų, šiandien – mažiau nei 2 tūkst. eurų. Vangėjanti mažmeninė prekyba paskatins įmones greičiau mažėjančius kaštus parodyti ir galutiniams vartotojams. Stygių keičia perteklius, euforiją – baimės, klestėjimą – nuosmukis. Nuolatinis ekonomikos yin ir yang“, – prielaidas mažėti kainoms vardijo ekonomistas.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas įsitikinęs, kad metinė infliacija ir toliau turėtų mažėti, o metų pabaigoje, pasak jo, galima ir metinė defliacija.

„Manau, kad infliacijos mažėjimas yra platesnio proceso, kuris tęsis ilgiau, dalis. Tendencijos tokios, kad infliacija šiemet turėtų ženkliai atvėsti ir metų pabaigoje galbūt mes netgi turėsime nulinę arba šiek tiek neigiamą infliaciją“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

„Metinė infliacija, ypač nuo kovo ir balandžio mėnesių, sumažės labai sparčiai“, – teigė ekonomistas.

Pasak jos, metinės infliacijos rodiklį lems maisto ir energetinių išteklių kainos, kurios labai augti neturėtų.

„Mes esame pasiekę pakankamai aukštą bendrą tiek maisto, tiek kitų prekių kainų lygį. Lyginant su kitomis Europos šalimis, mums nelabai yra kur ir augti“, – teigė Ž. Mauricas.

„Pernai kovą ir balandį mes turėjome didžiulį energetinių kainų, ypač degalų, šoką. Šiemet, jeigu kažko panašaus nenutiks, o bazinis scenarijus, kad nenutiks, tai mes jau matysime vis didesnę dalį prekių, pradedant energetinėmis, po to turbūt įsijungs ir maistas, kurių metinis pokytis bus neigiamas“, – kalbėjo ekonomistas.

Valstybės duomenų agentūra penktadienį paskelbė, kad išankstinė metinė infliacija Lietuvoje siekia 18,4 proc., vidutinė metinė – 19,3 proc., o mėnesio infliacija – 0,6 procento.

„Praeitų metų duomenimis, vidutinis atlyginimas įmonėje buvo 3700 eurų neatskaičius mokesčių. Stengiamės papulti į tuos konkurencingus rėžius“, – teigė „Surfshark“ vyresnioji personalo atrankų specialistė Gertrūda Trinkūnaitė.

Vidutinis atlyginimas startuoliuose siekia 3200 eurų „popieriuje“. Įmonės tikina, kad šiais metais jų darbuotojų atlyginimai kils dar labiau. Remiantis Swedbank“ ekonomistų prognozėmis, atlyginimai augs ne tik startuoliuose, bet visuose sektoriuose. Tiesa, kiek lėčiau – apie 9,5 proc.

„Atlyginimų augimas pastaruosius kelerius metus viršijo prognozes. Jį, aišku, į viršų stumia didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas. Šiemet jis taip pat padidėjo 15 proc. Dėl to matome ir pramonėje, ir turizmo, ypač paslaugų sektoriuose, – visur tas atlyginimų augimas yra tolygiai pasiskirstęs“, – sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ne visi ekonomistai mano, kad gyventojai sulauks beveik 10 proc. atlyginimų augimo.

„Sakyčiau, geriausiu atveju tobulas scenarijus bus, jeigu šiais metais atlyginimai padidės 3–5 proc.“, – komentavo ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Nors ekspertai žada, kad šie metai bus lengvesni nei praėjusieji, ekonomikos pavasarį prognozuoti – dar per anksti. Trumpalaikio kainų kritimo ir atlyginimų augimo, pasak ekspertų, gali neužtekti, kad gyventojams pavyktų grįžti į tą lygį, koks buvo iki infliacijos.

Geriausiu atveju tobulas scenarijus bus, jeigu šiais metais atlyginimai padidės 3–5 proc.

 

„Pernai Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis padidėjo apie 13 proc., bet nepasivijo kainų augimo. Perkamoji galia praėjusiais metais sumažėjo maždaug 6 proc. ir šiemet ji neatsistatys“, – sakė N. Mačiulis.

„Labai tikėtina, kad atskiruose prekių segmentuose mes stebėsime kainų sumažėjimą, bet, mano nuomone, tai bus trumpalaikis veiksnys“, – savo prognozes išsakė A. Izgorodinas.

Vieni ekonomikos ekspertai mano, kad krizės šiais metais nebus, tačiau kiti įsitikinę, kad jos išvengti nepavyks.

„Buvo jau ekonomikos perkaitinimo ženklų, kurie labiausiai matėsi žvelgiant į infliacijos rodiklius.  Tad tai, ką mes matysime šiemet, yra ne krizė, bet sugrįžimas prie tvaresnės augimo tendencijos“, – konstatavo N. Mačiulis.

„Tikroji krizė ir recesija, apie ką visi kalba, ateis ne šių metų pradžioje, o jų pabaigoje“, – tokia buvo  A. Izgorodinonuomonė.

Remiantis „Swedbanko“ ekonomistų prognoze, kone visų euro zonos valstybių bendras vidaus produktas (BVP) šiais metais neaugs, o kai kuriose jų, įskaitant ir Baltijos šalis, tikėtinas trumpalaikis nuosmukis. 

Darbą palieka vis daugiau policijos pareigūnų. Šiuo metu Lietuvos policijoje maždaug kas penkta darbo vieta – tuščia. Tai reiškia didesnį darbo krūvį dirbantiems policininkams, o dabartiniai jų atlyginimai, pasak profsąjungos, likti šioje srityje nemotyvuoja. 

„Viena iš priežasčių yra valdžios institucijų požiūris į policijos pareigūnus. Tai – nepakankamas finansavimas, kalbant apie darbo užmokesčio augimą, darbo sąlygų ir sveikatos priežiūros gerinimą“, – teigė Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovė Roma Katinienė.

Visiškai sužlugdyta pareigūnų reabilitacijos sistema. Jeigu reabilitacijos reikia šiandien, tai pareigūnai jos laukia nuo pusmečio iki dvejų metų.

Tiesa, pasak Lietuvos policijos, toks didelis trūkumas esą tik teorinis.

„Atsižvelgiant į mažėjantį gyventojų skaičių, į mažėjantį nusikalstamumą, technologinius sprendimus, kurie keičia pareigūnus, tai tas faktinis pareigūnų  trūkumas, manau, būtų dvigubai mažesnis nei skelbiama. Daugiausiai pareigūnų trūksta Vilniuje ir kituose didžiuosiuose miestuose“, – konstatavo Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Profsąjunga įsitikinusi, kad išspręsti pareigūnų trūkumo problemą lengva nebus. Esą ši specialybė nepatraukli, kadangi darbas sunkus, o atlyginimas itin nekonkurencingas.

„Jie renkasi tarnybą arba kitoje Vidaus reikalų sistemoje, arba palieka tarnybą neatlaikę padidinto darbo krūvio. Kai kuriuose padaliniuose, tarkim, greito reagavimo, trečdalį darbo užmokesčio  sudaro atlygis už viršvalandžius. Tai nėra normalu“, – problemas dėstė R. Katinienė.

„Atėjusio visai jauno, ką tik baigusio policijos mokyklą pareigūno atlyginimas į rankas yra 900 eurų. Dirbančiojo sostinėje, kuris už tai gauna priedą, – beveik 1000 eurų. Ir ta alga palaipsniui vis didėja“, – aiškino R. Matonis. 

Profsąjunga akcentavo ir dar vieną problemą.

„Visiškai yra sužlugdyta pareigūnų reabilitacijos sistema. Jeigu pareigūnui reabilitacijos reikia šiandien, tai jie jos laukia nuo pusmečio iki dvejų metų“, – apie policijos piktžaizdes kalbėjo R. Katinienė.

Dėl didelio pareigūnų trūkumo praėjusiais metais policininkams teko dirbti  daugiau kaip 330 tūkst. viršvalandžių.

„Tarnyba policijoje nėra nuo 8 iki 17 val. Tikrai kartais tenka dirbti ir viršvalandžius. Pareigūnai prie to yra pripratę. Žinoma, geriau, jei to nebūtų, bet jei tenka, pareigūnai dirba ir viršvalandžius.

Tarnyba policijoje nėra nuo 8 iki 17 val. Tikrai kartais tenka dirbti ir viršvalandžius. Pareigūnai prie to yra pripratę.

 

„Yra ribos, kiek žmogus gali pakelti. Policijos pareigūnai nori, kad už dabartinius darbo krūvius atitinkamai ir būtų apmokama“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovas Viktoras Čedovičius.

Ministerija dėl viršvalandžių daug problemų nemato ir tikina, kad daugiau kaip pusė pareigūnų darbo sąlygomis ir krūviu nesiskundžia.

„Pagal mūsų atliekamas apklausas, darbo sąlygomis yra patenkinti apie 58 proc. pareigūnų“, –  komentavo Vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev.

Į Lietuvos policijos mokyklą kasmet bando įstoti apie 600 žmonių. Tiesa, esą tik kokiam 100 pavyksta.

„Atkrenta pakankamai daug. Džiugu tai, kad atrenkame geriausius. Tiek geriausios sveikatos būklės, tiek nepriekaištingos reputacijos, tiek stipriausios vidinės motyvacijos“, – sakė Lietuvos policijos mokyklos viršininkas Robertas Šimulevičius.  

Pasak Policijos mokyklos viršininko, studijuoti dažniausiai ateina jaunuoliai po mokyklos arba privalomosios karo tarnybos. Tačiau pasitaiko ir vyresnių. 

Pagal mūsų atliekamas apklausas, darbo sąlygomis yra patenkinti apie 58 proc. pareigūnų.

 

 

„Tikrai yra nelengvi mokymai, nes tai susiję ir su fiziniu, ir su psichologiniu pasirengimu. Taip pat yra didelis bagažas žinių, kompetencijų, kurias turi įgyti per labai trumpą laiką – devynis mėnesius, plius praktiką“, – teigė R. Šimulevičius. 

Ministerija žada, kad šiais metais pareigūnų algos kils. Taip pat esą imamasi ir kitų priemonių, siekiant pritraukti naujų žmonių į šią sritį.

„Esame išdiskutavę tam tikrą modelį dėl Statutinės kolegijos arba Viešojo saugumo kolegijos, bendradarbiaujame su tam tikrais universitetais ieškodami atsakymo, kaip pritraukti daugiau jaunimo“, – planus dėstė Vitalij Dmitrijev.

Lietuvos policijoje šiuo metu dirba daugiau nei 7,5 tūkst. pareigūnų. 

– Pasak ekonomistų, Europos ekonomiką smaugs infliacija, energetikos krizė. Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad trečdalis pasaulio bus recesijoje, tai kaip suprasti pasakymą „vysis infliaciją“ ?

– Vysis, bent kol kas dar nepasivijo. Pastaraisiais mėnesiais metinė infliacija eurozonoje buvo apie 9–10 proc., atlyginimų augimas siekė apie 4 proc. Ir prognozuojama, kad šiemet eurozonoje atlyginimų augimas paspartės iki 5,5 proc. Eurozonai tai yra didžiulis augimas, bet, aišku, jis nepasiveja tų kainų augimo, kuris buvo praeitais metais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Faktas tas, kad už tuos didesnius atlyginimus bus galima nupirkti daug mažiau nei, tarkim, prieš pandemiją? Infliacija taip pat išliks problema šiais metais?

– Turbūt esminis 2022-aisiais įvykęs lūžis – tas kainų šuolis, kuris eurozonoje buvo apie 10 proc., Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse – apie 20 proc. Jo niekaip nekompensavo padidėję atlyginimai ir buvo toks vienkartinis perkamosios galios sumažėjimas. Daugelis europiečių keliais žingsniais keletą metų atgal pajudėjo pagal tai, kiek jie gali nusipirkti prekių ir paslaugų. Žiūrint į šiuos metus, infliacija nebebus tokia problema, kainos augs gerokai lėčiau. Bet net ir paspartėsiantis atlyginimų augimas nebus pakankamas tam, kad būtų atkurta perkamoji galia. Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.

– Kaip tie atlyginimai augs, nes vieniems kasmet padidėja atlyginimai 5–6 proc., bet yra žmonių, kurių atlyginimai nekilo dar nuo praeitos finansinės krizės.

– Tie, kurie sako, kad atlyginimai nedidėja dešimt metų, atvirai sakant, meluoja, nes nebėra tokių atlyginimų nuo praėjusios finansinės krizės. Ir minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA), ir vidutinis darbo užmokestis (VDU) padidėjo daugiau nei dvigubai. Tokių, kurie gauna tiek pat nebeliko. Taip, yra 10–20 proc. darbuotojų, kuriems dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlyginimai yra įšaldyti. Bet tai yra mažoji dalis dirbančiųjų. Ir tai, ką mes matėme praėjusiais metais, VDU Lietuvoje padidėjo 12 proc., MMA – 15 proc. Šiemet nuo sausio 1 d. irgi 15 proc. didėja MMA. Tai palies daugelį darbuotojų, kurie uždirba ir šiek tiek daugiau nei minimalų atlyginimą. Tai net esant tokioms sudėtingoms aplinkybėms, mažėjant paklausai vidaus ir eksporto rinkose, mažai įmonių išdrįs nekelti atlyginimų, nes darbuotojų trūksta. Nedarbo lygis yra žemiausiame lygyje per pastaruosius penkiolika metų. Taigi darbuotojų, ypač kvalifikuotų, trūkumas daug kur išlieka problema. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose jų skaičius gali sumažėti, bet atlyginimų įšaldymas socialiai ir ekonomiškai būtų labai neatsakingas žingsnis.

Turbūt reikės dvejų ar trejų metų, kol europiečių perkamoji galia sugrįš į tą lygį, kokiame buvo prieš porą metų.

– Minimalios algos augimas yra tarsi spąstai – kuo daugiau žmonių turės daugiau pinigų, tuo infliacija bus labai didelė?

– Iš tiesų, ypač Baltijos valstybės yra įstrigusios tokioje nepavydėtinoje padėtyje. Viena vertus, kainos padidėjo 20 proc. ir visos vyriausybės jaučia pareigą kompensuoti bent iš dalies gyventojams tos perkamosios galios praradimus pakeliant MMA, neapmokestinamųjų pajamų dydį. Bet tuo pačiu mes puikiai suprantame, kad jeigu darbo sąnaudos didėja 10 – 20 proc., greta to, kad pabrango ir energijos ištekliai bei kitos žaliavos, tai tokioje aplinkoje didelė dalis tų padidėjusių darbo sąnaudų atsiduria galutinėse kainose. Tai yra viena iš pagrindinių rizikų, kurias mato Europos centrinis bankas. Ir tai yra priežastis, dėl ko taip agresyviai kelia palūkanų normas. Kad ir kaip makabriškai skambėtų, nori pristabdyti atlyginimų augimą, galbūt net sukelti recesiją tam, kad ta infliacija, kurią matėme 2022-aisiais, ir liktų praėjusiuose metuose bei netaptų nauja realybe.

– Pakalbėkime, kas dar vyks ateinančiais metais. Akivaizdu, Kinija atsidarė ir suaktyvės jos ekonomika. Kaip tai gali paveikti Lietuvą, Baltijos šalis?

– Įvairūs kanalai yra, per kuriuos galime pajusti poveikį Europoje. Viena vertus, lyg ir nebestabdomos gamyklos, atsikemšantys uostai, galėtų leisti visiškai atsigauti tiekimo grandinei. Kita vertu, čia aš neturėčiau per daug lūkesčių, nes sergamumas labai aukštas, atsidaro valstybė su daugiausiai gyventojų pasaulyje, su nuliniu imunitetu, todėl mes ir matome mirčių šuolį, sergamumo šuolį. Tas Kinijos išėjimas iš nulinės COVID-19 politikos nebus labai lengvas.

Reikia turėti omenyje, kad greta COVID-19 politikos, Kinijos ekonomiką ir gyventojų lūkesčius labai slopina ir nekilnojamojo turto (NT) krizė. NT kainos mažėja jau pusantrų metų. Statybų sektorius yra labai sudėtingoje situacijoje. NT vystytojai irgi yra įšaldę daugelį projektų. Taigi prie tokios aplinkos sunku tikėtis, kad bus didelis žaliavų kainų šuolis, kas irgi galbūt mus paveiktų neigiamai. Trečia, kitas iš tokių galimų neigiamų kanalų – didesnis energijos sunaudojimas (naftos produktų, dujų). Tai padidintų Europos perkamų suskystintų gamtinių dujų kainas. Bet kol kas tokio scenarijaus labai nebijočiau, nes dėl NT krizės, sunkaus atsidarymo po nulinės COVID-19 politikos mes bent artimiausią pusmetį Kinijos ekonomikos suklestėjimo nematysime.

„Mes norime, kad pensija didėtų spartesniu tempu negu vidutinis darbo užmokestis ir mes jau sutarėme su darbartine Vyriausybe, kad taip ir bus. Turėtų vidutinė pensija sudaryti maždaug 50 procentų vidutinio neto darbo užmokesčio“, – penktadienį LRT radijui sakė G. Nausėda.

Šalies vadovas sako, kad spartesnio pensijų didinimo bus siekiama iki jo bei dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos 2024 metais.

„Didinsime ir tikrai stengsimės, kad ir iki pat kadencijos pabaigos tiek mano, tiek šios Vyriausybės – nes šiuo klausimu mes puikiausiai sutariame – didinti pensijas reikia ir tai turime daryti greitai. Manau, kad pasieksime dar ženklaus augimo iki pat 2024-ųjų metų pabaigos“, – teigė G. Nausėda.

Pasirašydamas 2023 metų biudžetą G. Nausėda pabrėžė, kad pensijos kitais metais bus indeksuojamos ketvirtus metus iš eilės. Jos augs iki 542-575 eurų, priklausomai nuo darbo stažo.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas „į rankas“ Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 1,13 tūkst. eurų, o vidutinė senatvės pensija – 483 eurai.

Baltarusių įkurtoje JAV skaitmeninių platformų inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo įmonėje  „EPAM Systems“  darbuotojų padaugėjo nuo 320 darbuotojų iki beveik pusantro tūkstančio, populiaraus kompiuterinio žaidimo „World of Tanks“ kūrėjoje „Wargaming“ – nuo 400 iki beveik tūkstančio. 

Baltarusių įkurta programinės įrangos kūrimo įmonė „Coherent Solutions“  taip pat smarkiai augo.  

Viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“, padedančios baltarusiams persikelti Elijus Čivilis sako, kad šiemet į Lietuvą atėjo įmonės, kurios skubėjo atsikratyti baltarusiškų sąsajų.

„Šių metų migracija išskirtinė buvo tuo, kad daugiausia buvo kompanijos, kurios galutinai norėjo atsikratyti savo baltarusiškų sąsajų, uždaryti ofisus ir galutinai išsikelti iš šalies“, – sakė E.Čivilis.

Pasak jo, persikėlimų banga taip pat atnešė naudos Lietuvos viešiesiems finansams.

„Jau dabar matome pagal „Sodros“ duomenis, kad vidutiniai atlyginimai tų perkeltų žmonių yra bent jau 2,7 karto  didesni negu yra Lietuvos bruto vidurkis  ir siekia daugiau nei 4,9 tūkst. euro. Ir tai yra įspūdingos sumos gyventojų pajamų mokesčio, kurį jie sumoka į biudžetą. Viešiesiems finansams labai pozityvus poveikis“, – sakė E.Čivilis. 

Nepaisant viso to, atlygis išlieka svarbus.

„Lygiai taip pat aktualūs ir kiti klausimai. Jeigu dvi įmonės siūlo panašų atlyginimą, darbuotojai visada vertins plačiau, vertins visumą“, – pasakojo „Vinted“ talentų pritraukimo komandos vadovė Ieva Kuniejūtė.

Lietuvoje keturi iš dešimties apklaustų jaunų specialistų tiki, kad per pirmuosius kelerius metus darbe pasieks 2,5 tūkst. eurų „į rankas“ atlyginimą.

Mažesnė dalis apklaustųjų tikisi uždirbti dar daugiau. Tokios buvo SEB banko tyrimo išvados.

Visas vaizdo įrašas – LNK reportaže:

Ekonomistai nesistebi.

„Darbo rinka per pastaruosius kelis mėnesius laikėsi stipri, dabar dar pastiprėjo. Vidutinis darbo užmokestis šalyje augo. Priklauso nuo sektoriaus ir šalies, bet vidurkis siekia apie 12–13 proc. per metus“, – sakė ekonomistas Tadas Povilauskas.

Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus.

„Vinted“ darbuotojų vakare skubėti namo neverčia namus primenanti aplinka: žaidimų, miego, meditacijos kambariai ir greitu metu atsirasianti pirtis.

„Iš esmės tai darbdavys turi pasitikėti darbuotoju ir leisti jam rinktis darbo vietą, kur jis nori dirbti, biure ar namuose, gal užsienyje“, – tikino I. Kuniejūtė.

Tą pastebi ir darbo skelbimus stebintys specialistai. Jie pabrėžia, kad svarbios ir darbe gaunamos privilegijos. Esą šiais laikais sveikatos draudimas, poilsio zonos, galimybė dirbti iš namų nebėra privilegija, tai būtinybė.

„Didžiausias pokytis įvyko dėl karantino. Naudų krepšelis sparčiai išsiplėtė“, – teigė „CV Online“ atstovė Rita Karavaitienė.

Vis dėlto, pramonininkai pabrėžia, kad bandydami išsikaulyti geresnes darbo sąlygas darbuotojai turi nepamiršti, jog ir patys įmonei privalo nešti naudą.

„Jauni žmonės išmokomi save parduot. Kai kurie labai gerai tą moka padaryti, bet tada ateina kitas etapas, darbdavio nusivylimas. Paprastai jeigu darbdavys nusivilia, suprastėja karjeros galimybės, jei per bandomąjį laikotarpį tuo darbuotoju atsikratoma“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Darbo skelbimus analizuojanti specialistė pabrėžė – jaunimo lūkesčiai ne visada atitinka realybę.

„Lūkestis turi būti labai gerai pamatuotas ir pasvertas, vien dėl to, kad esi jaunas ir ką tik baigei mokslus. Vien dėl to didelio atlyginimo nereikėtų tikėtis“, – aiškino R. Karavaitienė.

Kad dalis jaunimo, ieškančio darbo, reikalavimų įgyvendinti nebus, pastebi ir SEB bankas. Mat taip sparčiai kaip infliacija atlyginimai kilti negali.

„Daugeliui įmonių pelningumas tiek neaugo. Ir žiūrint į kitus metus tiek neaugs. Išsiskyrimas požiūrio, jis, aišku, yra aštrus“, – dėstė T. Povilauskas.

Tad pramonininkai primena, kad dabar ne laikas kelti reikalavimų dėl didesnių algų ar patogesnių darbo sąlygų. Esą sudėtinga ekonominė situacija darbdavius dažnai verčia mažinti kolektyvą.

„Plečiasi vos kelios įmonės, Lietuvos mastu gal vienas arba du proc. Didžioji dalis įmonių galvoja apie laikiną susitraukimą ir apie taupymo sprendimus“, – tvirtino S. Besagirskas.

Statistikos departamento duomenimis šiemet vidutinis darbo užmokestis siekė šiek tiek daugiau nei vieną tūkstantį eurų į rankas.