Jaunimo darbuotojo diena bus minima gegužės 14 d., Lituanistinės mokyklos diena – rugpjūčio 10 d., Mecenatystės diena – lapkričio 15 d.

Jaunimo darbuotojo dieną įtraukti į atmintinas dienas pasiūliusi Seimo narė liberalė Edita Rudelienė sako, kad ši diena bus ne tik darbuotojų šventė, tačiau ir priminimas visuomenei, kad jaunimo darbuotojo profesija yra svarbi mūsų senėjančioje visuomenėje, užtikrinanti jaunimui teikiamų paslaugų svarbą.

Ši atmintina diena, anot jos, sudarys palankias sąlygas jaunimo darbuotojų bendruomenei dalyvauti šventiniuose susibūrimuose, skatins susipažinti su šia profesija ir pagaliau suteikti jai oficialų statusą.

Atmintina diena pagerbti lituanistines mokyklas pasiūlė Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė. Pasak jos, ši iniciatyva atsirado siekiant įprasminti lituanistinių mokyklų misiją – kurti ir saugoti lietuvišką tapatybę pasaulio lietuvių bendruomenėse, ugdyti atsakingą, aktyvią jaunąją lietuvių kartą emigracijoje.

Pasak D. Asanavičiūtės, daugelyje šalių lituanistinė mokykla yra lietuvių bendruomenės židinys.

Rugpjūčio 10-ąją pasirinkta minėti Lituanistinės mokyklos dieną, nes 2012 metų rugpjūčio 10 dieną Pasaulio lietuvių bendruomenė XIV Seime priėmė rezoliuciją „Dėl užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo perdavimo Švietimo ir mokslo ministerijai“. Joje teigiama, kad „užsienio lietuvių lituanistinis švietimas yra prioritetinė Lietuvos valstybės ryšių su užsienio lietuviais sritis“.

Švietimo ir mokslo institucijų registro duomenimis, šiuo metu užsienyje veikia daugiau nei 240 lituanistinio švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 11 tūkst. mokinių, dirba apie 1 200 mokytojų.

Siekiant formuoti pagarbos mecenatams tradiciją, Atmintinų dienų sąrašą papildyti Mecenatystės diena pasiūlė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Planuojama, kad lapkričio 15 d. nuolat vyktų nacionalinių, savivaldybės ir bendruomenės mecenatų pagerbimo renginys. Tarptautinė Mecenatystės diena lapkričio 15 d. minima daugelyje šalių, įskaitant JAV ir Kanadą.

Ketvirtadienį Atmintinų dienų įstatymo pataisas palaikė 104 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 4 parlamentarai susilaikė.

Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme nėra jaunimo darbuotojams, mecenatystei ir lituanistinėms mokykloms užsienyje atminti skirtų dienų.

Antradienį už tai numatančias Atmintinių dienų įstatymo pataisas balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, susilaikė 17 parlamentarų.

Seimo narė konservatorė  Dalia Asanavičiūtė anksčiau yra sakiusi, kad šeimos galės kartu švęsti Mamos, Tėvo ir Vaiko dienas, o lapkričio 20 d. – Pasaulinę vaiko teisių apsaugos dieną.

Siūlydama atsisakyti posovietinio Tarptautinės vaikų gynimo dienos minėjimo, Seimo narė D. Asanavičiūtė priminė, kad po 1949 m. Maskvoje įvykusios Tarptautinės moterų konferencijos Sovietų Sąjungoje 1950 m. birželio 1 d. pirmąkart buvo paminėta Tarptautinė vaikų gynimo diena. Šiuo metu ši diena minima daugelyje Rytų ir Vidurio Europos valstybių (Baltarusijoje, Bulgarijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje) bei komunistinėse valstybėse (Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Vietname).

Daugelyje Vakarų šalių (Airijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kroatijoje, Kipre, Nyderlanduose, Prancūzijoje) ir Skandinavijos valstybių (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje) Pasauline vaikų diena laikoma lapkričio 20-oji – diena, kurią 1959 m. priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija bei kurią 1989 m. priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija.

Iki šiol Pasaulinės vaiko teisių apsaugos dienos atmintinų dienų sąraše nebuvo.

Seimas šią savaitę papildė Atmintinų dienų įstatymą, už pataisas per priėmimą balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir susilaikė 10 parlamentarų.

Nustatyta, kad sausio 4-ąją bus minima Pasaulinė Brailio rašto diena, vasario 17-ąją – Nacionalinė emancipacijos diena, vasario 27-ąją – Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena, kovo 1-ąją – Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio diena, balandžio 2-ąją – Pasaulinė autizmo supratimo diena, gegužės 5-ąją – Europos žmonių su negalia savarankiško gyvenimo diena.

Rugpjūčio pirmąjį šeštadienį siūloma prisiminti Bitininkų dieną, rugsėjo 23-iąją – Tarptautinę gestų kalbų dieną, spalio 10-ąją – Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, spalio 15-ąją – Pasaulinę baltosios lazdelės dieną, lapkričio 16-ąją – Lietuvių polifoninių dainų – sutartinių dieną, gruodžio 3-iąją – Tarptautinę žmonių su negalia dieną.

Pasaulinė Brailio rašto diena minima sausio 4-ąją, taip pažymint šį raštą sukūrusio Louis Braille'io (Luji Brailio) gimimo dieną.

Nacionalinė emancipacijos diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą prisimenant 1918 metų vasario 17 dieną įvykusį pirmąją protesto akciją nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje. Protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį atkuriant Lietuvos valstybę ir įtraukti moteris į Lietuvos Tarybą.

Pasauliniu mastu minimos dienos, tokios kaip Pasaulinė Nevyriausybinių organizacijų, Tarptautinė žmonių su negalia vežimėlio, Pasaulinė autizmo supratimo dienos ir pan., į įstatymą įtrauktos atsižvelgiant į tarptautinį kalendorių.

Pirmasis rugpjūčio šeštadienis kaip Bitininkų diena atmintinu paskelbtas norint pagerbti ir priminti visuomenei apie bitininkystės kaip specifinės, senas tradicijas turinčias žemės ūkio šakos ir socialinio reiškinio, svarbą.

Lapkričio 16-oji kaip lietuvių polifoninės dainos – sutartinės – diena pažymi datą, kai 2020 metais sutartinės buvo įtrauktos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Šį sąrašą norima papildyti Nacionaline emancipacijos ir Bitininkų dienomis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo vasario 17-ąją paskelti Nacionaline emancipacijos diena.

Jos teigimu, taip būtų paminėtas Lietuvos moterų indėlis į nepriklausomybės atkūrimą ir nepriklausomos valstybės kūrimą, priminta tęstinė emancipacinių idėjų svarba bei skatinama lygiavertiškumo principais grįsta Lietuvos visuomenės vizija ir praktika.

Vasario 17-oji šiai progai pasirinkta, nes 1918 metų vasario 17 dieną įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje.

Šiuo protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, ir kooptuoti moteris į Lietuvos Tarybą, kur atstovauta tik viena lytis – vyrai. Nors tada Tarybos sudėties pakeisti nepavyko, 1918 metų lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims įtvirtinta rinkimų teisė.

Socialdemokratas Gintautas Paluckas savo ruožtu siūlo pirmąjį rugpjūčio šeštadienį paskelbti Bitininkų diena.

Anot jo, taip būtų visuomenei primenama apie bitininkų, kaip specifinės, senas tradicijas turinčios žemės ūkio šakos ir socialinio reiškinio, peržengiančio vien ūkinį aspektą, bendruomenę.

„Bičių auginimas nėra vien ūkio šaka, bet ir praktinis pavyzdys, kaip žmonės kuria solidarumo ir tarpusavio pasitikėjimo ryšius“, – teigė Seimo narys.

G. Palucko teigimu, projektą inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga, vienijanti 44 bitininkų draugijas, veikiančias šalyje teritoriniu principu. Jos turi 3115 narių-bitininkų.

Anot projekto aiškinamojo rašto, Lietuvoje iš viso yra 12 tūkst. bitininkų.

Įstatymu šiuo metu įtvirtintos 77 atmintinos dienos.

Didžiąją dalį atmintinų dienų minime su ašaromis akyse. Laisvės gynėjų, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo, Medininkų žudynių, Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir kitų aukų pagerbimo dienomis lenkiamės istorijai, pagerbiame žuvusiuosius. Čia viskas aišku. O štai kitomis atmintinomis dienomis velnias sprandą nusisuktų.

Atmintinų dienų sąrašas vis papildomas, tarsi niekaip nesurenčiama tvora: jau lyg ir baigta, žiū – dar vieno baslio trūksta. Kur buvus, kur nebuvus – nauja proga, kurią, Seimui palaiminus ir priėmus Atmintinų dienų įstatymo x straipsnio pakeitimo įstatymą, mus ragina minėti. Senelių, Lietuvos samariečių bendrijos, Pagarbos mokesčių mokėtojams ir kt. dienos byra ant mūsų galvų kaip rudens vėjų papurtyto medžio lapai. Jau per 70 perkopusios atmintinos dienos (1930-aisiais Lietuvos atmintinų dienų sąraše jų tebuvo aštuoniolika) užima nemažai kalendoriaus lapelių, kai kuriuose – netgi „kamštis“.

Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti.

Gegužės 15-ąją, nors jau minime dvi progas – Steigiamojo Seimo susirinkimo ir Tarptautinę šeimos dieną, skandalingasis seimūnas Petras Gražulis panūdo paskelbti atmintina Pilietinio protesto diena – įamžinti „Didįjį šeimos gynimo maršą“. Maršistai ploja per petį savo flagmanui, tačiau kiti tautiečiai piktinasi („tuomet labiau tiktų vadinti Visuomenės susiskaldymo diena“) ir traukia per dantį „jauną“ tėvelį („gal galima paskelbti Nesantuokinių vaikų gamintojų diena“). Tik juokas neima. Mums reikia ne protestuoti – bet vienytis, ne griauti – o kurti! Mes reiškiame solidarumą su karo išbandymus patiriančiais ukrainiečiais, tad gal pasistenkime bent tarpusavyje nekariauti. Odioziniam P.Gražuliui vertėtų atgaivinti atmintį: Pilietinio pasipriešinimo diena minima gegužės 14-ąją, kai 1972 m. Romas Kalanta susidegino protestuodamas prieš tarybinę santvarką.

Seimas birželio 30 d. sprendimu šią dieną įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Tai numatanti Atmintinų dienų įstatymo pataisa įsigaliojo liepos 8 d.

Prieš 30 metų liepos 31 dieną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. Kaip yra sakiusi Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė, šių žudynių tikslas buvo Sovietų Sąjungos noras užkirsti mums kelią į valstybingumo atkūrimą, noras visuomenėje sukelti didelę baimę, nepasitikėjimą valstybe, tai buvo skaudus smūgis, nukreiptas prieš mūsų nepriklausomybės pamatus.

Įstatymas numato, kad „atmintina diena – reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu“.

Liepos mėnesį yra šešios atmintinos dienos: liepos pirmasis sekmadienis – Globėjų diena; liepos 13-oji – Durbės mūšio diena;  liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;  liepos 16-oji – Agronomų diena; liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena; liepos 31-oji – Medininkų žudynių diena.

Šiuo metu atmintinų dienų sąraše yra 72  dienos.

Tokią Atmintinų dienų įstatymo pataisą registravo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.

Anot jos, taip būtų įvertinta Medininkų tragedijos istorinė reikšmė ir pagerbti žuvę pareigūnai.

„1991-ųjų liepos 31-ąją Lietuva patyrė skaudų smūgį, nukreiptą į paskelbtos nepriklausomybės pamatus. Tą naktį pasienio poste dirbę pareigūnai valstybės ir jos žmonių interesus laikė aukščiau asmeninių, todėl, nepasidavę provokacijai, paaukojo savo gyvybes“, – sakė komisijoje Medininkuose žuvusių pareigūnų artimųjų vardu kalbėjęs Šarūnas Orlavičius.

„Medininkų tragedija – tai reikšmingas įvykis Lietuvos valstybingumo kelyje, tad tokios dienos įprasminimas atmintina diena svarbus ir visai Lietuvai, ir pačių žuvusių istorinės atminties išsaugojimui“, – teigė jis.

1991 metų liepos 31-ąją Medininkų pasienio poste prie sienos su Baltarusija sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus: Mindaugą Balavaką, Algimantą Juozaką, Juozą Janonį, Algirdą Kazlauską, Antaną Musteikį, Stanislovą Orlavičių. Ričardas Rabavičius nuo šautinių žaizdų galvoje mirė ligoninėje rugpjūčio 2-ąją.

Vienintelio sunkiai sužeisto muitinės pareigūno Tomo Šerno gyvybę medikams pavyko išgelbėti.

Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas.

Dar tris omonininkus – Andrejų Laktionovą, Česlavą Mlyniką ir Aleksandrą Ryžovą – Lietuvos teismai griežčiausia bausme nuteisė už akių, nes Rusija atsisako juos išduoti.

Tokia diena būtų skirta pagerbti senelius, stiprinti ryšį tarp atskirų kartų, puoselėti šeimos tradicijas. Tikimasi, kad Senelių diena prisidėtų prie pagarbos vyresnei kartai ugdymo.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad senelių ir anūkų bendravimas mažina depresijos simptomus abiem bendraujančioms pusėms, senelių įsitraukimas į anūkų ugdymą statistiškai padidina vaikų galimybes lengviau išgyventi kritinius laikotarpius, ilgina pačių senelių gyvenimą. Tyrimai rodo, kad vaikų ir paauglių, artimai bendraujančių su seneliais, savijauta paprastai yra geresnė, jie patiria mažiau emocinių problemų ir demonstruoja mažiau probleminio elgesio, o seneliams bendraujant su anūkais sudaroma galimybė gyventi energingesnį ir aktyvesnį gyvenimą“, – sako projektą parengusios Seimo narės, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė „socialdarbietė“ R. Šalaševičiūtė, konservatorė Irena Degutienė ir „valstietė“ Aušrinė Norkienė.

Pasak jų, užsienio šalių patirtis rodo, kad kai kuriose valstybėse (Lenkijoje, Estijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Italijoje, JAV, Prancūzijoje, Brazilijoje, Kanadoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kt.) yra minima Senelių diena, skirta seneliams pagerbti bei ryšiams tarp kartų puoselėti.

Šiuo metu Atmintinų dienų įstatyme nėra numatytos dienos seneliams pagerbti.

Tokį Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė  Laimutė Matkevičienė ir šios komisijos nariai.

„Taip būtų pagerbtas vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 220 metų jubiliejus.  (...) Blaivybės diena būtų didžiulė parama aukoms, kenčiančioms šeimoms, jaunimui atsisakyti alkoholinių gėrimų ir visiems siekiantiems blaivinti Lietuvą, sumažėtų biudžeto našta gydyti kenčiančius nuo priklausomybės alkoholiui“, – sako projekto autorė „valstietė“ L. Matkevičienė.

Jos teigimu, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdžio, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus atstovai ne kartą yra kreipęsi į Seimą, prašydami inicijuoti Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą, į jį įtraukiant atmintiną dieną – „Blaivybės diena“, kuri turėtų būti minima birželio 3 d.

„Būtent 1989 m. birželio 3 d. Vilniaus mieste, Kalnų parke, įvyko Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės Sąjūdžio aktyvistų svaigalų išpylimo akcija – mitingas, meninė dalis – svaigalų išpylimas į kanalizaciją „Lietuva! Negersiu – verčiau išpilsiu!“ Į alkoholio išpylimo akciją buvo suėję keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurie tikėjosi atsikratyti ne tik okupacijos pančių, bet ir dvasinės vergijos, į kurią daugelį žmonių įstūmė alkoholizmas ir kvaišalai“,- sako parlamentarė.

Jos teigimu, alkoholio vartojimo daroma žala Lietuvoje per metus sudaro apie 0,4 milijardo eurų, valstybė už kiekvieną iš alkoholio verslo į biudžetą patenkantį eurą išleidžia apie 5 eurus alkoholio pasekmėms likviduoti.

2021 m. bus minimos vyskupo Motiejaus Kazimiero Valančiaus gimimo 220-osios metinės. Vyskupas M. K. Valančius yra laikomas blaivybės sąjūdžio Lietuvoje pradininku ir puoselėtoju.

Galiojančiame Atmintinų dienų įstatyme yra jau įrašyta birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena.

Jei Seimas pritartų, ši diena būtų ir Blaivybės diena.