Prezidentūroje uždegęs vienybės ir atminimo žvakutę, LRT televizijai jis teigė, kad minint Sausio 13-ąją, jausmai visuomet bus mišrūs dėl iškovotos laisvės ir žuvusiųjų aukos.

„Šiandien, turbūt, tai yra ir džiugesio diena, nes vis dėlto tai buvo pergalė. Bet mes visada minėsime tuos žmones, kurių tuo metu netekome, kurie buvo sužeisti. Yra artimieji, kurie iki šiandien jaučia tą netekimo skausmą“, – sakė prezidentas.

Prezidentūros išplatintame pranešime šalies vadovas pabrėžė, kad minint laisvės gynėjų netektį, Sausio 13-oji kartu yra ir „tautos vienybės, piliečių pergalės prieš brutalią jėgą diena“.

Jis pabrėžė, kad žmonės 1991-ųjų sausį būrėsi jausdami, kad „kartu gali nuversti kalnus“.

Tikrai, tuo metu mes nei ginklų turėjome, bet mes turėjome tvirtą valią, turėjome labai aiškų tautos apsisprendimą, kad norime būti laisvi.

„Tikrai, tuo metu mes nei ginklų turėjome, bet mes turėjome tvirtą valią, turėjome labai aiškų tautos apsisprendimą, kad norime būti laisvi, nepriklausomi ir, aš galvoju, priešas tai matė ir dėl to pralaimėjo“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, jog šalies gyventojai su pilietiškumo iššūkiais susiduria ir šiuo metu, kartu kovojant su koronaviruso pandemija, dalis jų dovanoja savo jėgas ir laiką siekiant įveikti šį naują pavojų.

Šalies vadovas taip pat prisiminė 1991-ųjų Sausio 13-ąją pasitikęs Vokietijoje, kur tuo metu studijavo, tačiau žmona ir tėvai budėjo Klaipėdoje prie visuomeninių patalpų. Pats G. Nausėda sako po savaitės protestuodamas dėl šių žudynių su Lietuvių bendruomene keliavęs į Boną, tuometinę Vakarų Vokietijos sostinę ir tuomet davęs sau pažadą ilgesniam laikui Lietuvos nebepalikti.

„Norėjosi viską metus grįžti. Bet tėvai sako: tu negrįši. Net ir prisiskambinti tuo metu buvo sudėtinga“, – tvirtino prezidentas.

Lietuva trečiadienį mini Laisvės gynėjų dieną, pagerbdama sovietų agresijos aukas 1991 metų sausio 13-ąją.

Visi kviečiami prisiminti ir paminėti prieš trisdešimt metų iškovotą mūsų laisvės pergalę.  Sausio 13-ąją, 8.00 valandą ryto, kartu dešimčiai minučių languose uždegti vienybės, atminimo ir pergalės žvakutes.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją ir mėginimą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. 

„Uždegdami žvakutes senu lietuvišku papročiu pagerbiame žuvusius Lietuvos didvyrius ir patvirtiname, kad jų aukos niekada nepamiršime. Tačiau Sausio 13-oji lygiai taip pat yra ir Lietuvos piliečių pergalės prieš brutalią okupantų jėgą diena. Todėl šios žvakės mūsų languose – lyg mažos liepsnelės nuo laužų, degusių Vilniaus gatvėse 1991 sausį, simbolizuoja visų mūsų pažadą ir toliau nepailstamai ginti šalies laisvę“, – kviečia prie pilietinės iniciatyvos prisijungti jos globėjas šalies vadovas G.Nausėda.

Uždegdami žvakutes senu lietuvišku papročiu pagerbiame žuvusius Lietuvos didvyrius ir patvirtiname, kad jų aukos niekada nepamiršime.

1991 metų Lietuvos piliečių pergalė prieš agresorių yra iškiliausias įvykis mūsų šalies naujausių laikų istorijoje – tai buvo esminis lūžio taškas nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo kelyje, nulėmęs ne tik mūsų šalies ateitį bet ir esminius tarptautinius geopolitinius procesus. Tomis dienomis iš esmės sprendėsi visos sovietinės imperijos pavergtų tautų ir valstybių likimai, iš esmės sprendėsi Europos ateitis. Ir mes galime didžiuotis šia pergale.

Tai buvo Tautos pergalė. O Tauta – tai ne tik žmonės, gyvenę tuo istoriniu momentu, bet ir ankstesnės kartos, padėjusios laisvės siekio pamatus – nepriklausomybės kovų savanoriai, pokario partizanai ir rezistentai – tai ir šiandieninė karta, užaugusi nepriklausomoje Lietuvoje, tai ir jų vaikai, kurie gyvens ir kurs ateities Lietuvoje.

Žvakutė simbolizuoja šviesą, teisingumą, atmintį ir laisvės gynėjų laužus.

Pilietiškumo iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ organizuojama nuo 2008 metų. Kasmet šią iniciatyvą palaikančių švietimo įstaigų ir kitų institucijų daugėja. Iniciatyvą aktyviai palaiko ne tik švietimo įstaigos, bet ir valstybės institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Lietuvos Respublikos ambasados užsienyje, muziejai, bibliotekos, ligoninės, policijos komisariatai, pasienio užkardos, įstaigos, organizacijos ir Lietuvos piliečiai. Pernai iniciatyvą palaikė daugiau kaip 1500 švietimo įstaigų ir kitų institucijų.

Lietuvai pagerbiant laisvės gynėjus, žuvusius prieš 29 metus per sovietų agresiją, šiandien 8 val. ryto dešimčiai minučių buvo uždegtos žvakutės.

Kauno Jono Pauliaus II gimnazijoje degant žvakutes skambėjo dainos, eilės, po to vyko pilietiškumo pamokos.

Specialiąsias pamokas vedė ir mokytojai, ir kruopščiai tam rengęsi 11-12-tų klasių mokiniai. 

„Tai mums visiems labai svarbi diena“, – neabejojo Jono Pauliaus II gimnazijos vienuoliktokė Milda. Svarbi, nes tie įvykiai mus suvienijo, žmonės net paaukojo gyvybę dėl tautos ir valstybės laisvės. „Svarbu tą prisiminti. Svarbu branginti savo laisvę“, – kalbėjo gimnazistė.

Jos bendramokslė Aistė, su draugais dalyvavusi minėjime, taip pat akcentavo tai, kad galimybė patiems nuspręsti, ką veikti, dirbti, kur keliauti, yra didžiulė dovana, o ne savaime suprantamas dalykas.

„Esu labai dėkinga, kad galime gyventi ten ir taip, kaip norime, kalbėti tokia kalba, kokia norime, kad galime laisvai išsakyti savo nuomonę. Šis minėjimas –tai proga dar kartą prisiminti, kad laisvė ir nepriklausomybė yra didžiulė privilegija, kurią mums įteikė žuvę laisvės gynėjai ir kiti žmonės, dėję ir tebededantys pastangas vardan Tėvynės“, – dėstė dešimtokė skambant mokinių atliekamai dainai „Laisvė“.

Šis minėjimas –tai proga dar kartą prisiminti, kad laisvė ir nepriklausomybė yra didžiulė privilegija, kurią mums įteikė žuvę laisvės gynėjai ir kiti žmonės, dėję ir tebededantys pastangas vardan Tėvynės.

Gimnazijos direktorė Ramutė Latvelienė pasakojo, kad mokiniai apie Sausio 13-osios įvykius daug ką sužinojo ne tik iš mokytojų, bet ir iš tėvų, senelių bei žiniasklaidos. Pedagogai su mokiniais kasmet apsikeičia ir asmeniniais bei artimųjų papasakotais įspūdžiais.

„Tais metais buvau vienuoliktokė“, – pasakojo direktorės pavaduotoja neformaliajam švietimui Kristina Žilienė. Per sausio įvykius ji su draugais nusprendė neiti į mokyklą, o važiuoti į Vilnių. Pasirinktą dieną praleidę prie Seimo jaunuoliai vakare grįžo namo, o po to sužinojo, kad sostinėje prasidėjo tragiškieji įvykiai. 

Pilietinės akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“ metu visoje Lietuvoje tradiciškai uždegamos žvakės simbolizuoja laisvės gynėjų laužus prie parlamento, apgintos laisvės šviesą ir pergalę prieš brutalią jėgą, atmintį ir susikaupimą pagerbiant žuvusius ir nukentėjusius.

Tarptautinės istorinio teisingumo komisijos direktorius Ronaldas Račinskas  1991 m. sausio 13 d. įvardijo viena svarbiausių dienų naujausioje Lietuvos istorijoje. „Tai buvo esminis lūžio taškas nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo kelyje. Tomis dienomis susitelkusi pilietinė visuomenė apgynė valstybės nepriklausomybę. Tomis dienomis iš esmės sprendėsi visos sovietinės imperijos pavergtų tautų ir valstybių likimai, galima sakyti, kad sprendėsi Europos ateitis. Mes privalome prisiminti šią dieną kaip mūsų istorinę pergalę ir ja didžiuotis. Tai mūsų 20 a. Žalgirio mūšis“, – yra sakęs R. Račinskas.

Kaip ir kitose šalies mokyklose, sostinės „Ryto“ progimnazijoje uždegtos žvakutės, simbolizuojančios atmintį, vienybę ir pergalę prieš sovietų agresorių.

„Jūs davėte Lietuvai vieną iš Sausio 13-osios didvyrių D. Gerbutavičių. Šiandien jūs, vaikučiai, augantys labai greitai, netrukus ir patys galėsite padaryti pasirinkimus“, – sakė G. Nausėda, prieš uždegdamas atminimo žvakę progimnazijos fojė.

Pasak jo, tie pasirinkimai nebėra tokie skausmingi, kaip 1991 metais, tačiau teks rinktis – būti abejingais valstybės atžvilgiu ar aktyviais ir mylinčiais šalį.

„Aš neabejoju, kokį pasirinkimą jūs padarysite“, – teigė prezidentas.

„Atrodo visa tai vyko vakar“

D. Gerbutavičius prie televizijos bokšto Vilniuje žuvo būdamas 17-os.

Iš viso per sovietų agresiją 1991 metų sausį karinių veiksmų metu nužudyta 14 žmonių, daugiau nei 800 sužaloti.

Minėjime „Ryto“ progimnazijoje pirmadienį dalyvavo ir D. Gerbutavičiaus motina.

„Man sausio 13-oji kartu yra ir šventė, ir skausmas, kuris negyja niekada. Praėjo 29 metai, bet prisiminimai lieka tokie, kad atrodo visa tai vyko vakar“, – žurnalistams sakė Vincė Gerbutavičienė.

„Viskas yra gyva – motinos širdyje taip liks iki tol, kol užsimerks akys“, – pridūrė ji.

Man sausio 13-oji kartu yra ir šventė, ir skausmas, kuris negyja niekada. Praėjo 29 metai, bet prisiminimai lieka tokie, kad atrodo visa tai vyko vakar.

„D. Gerbutavičius buvo ir yra mūsų mokyklos mokinys. Jį kasmet prisimename tokiu laiku“, – sakė „Ryto progimnazijos“ direktorė Vida Kisielienė.

G. Nausėda įvykius stebėjo iš Vokietijos

Prezidentas G. Nausėda sakė, kad 1991 metų sausio 13-oji yra kertinė data, parodžiusi okupantui, kad „tankai, ginklai, brutali jėga – tai dar ne viskas“.

„Okupantui tai turėtų būti labai gera pamoka, jis turėtų iš to padaryti išvadas ir niekada nemėginti užgniaužti laisvės štai tokiais būdais“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.

Jis pasakojo per šiuos įvykius buvęs Vokietijoje, kur tuo metu studijavo. Pasak prezidento, per atstumą jie atrodė dar baisiau, kelias dienas nepavyko susisiekti su artimaisiais.

„Norėjau viską metęs visus mokslus ieškoti namo, (...) bet tėvai pasakė: nevažiuok, geriausia, ką tu gali padaryti tai gauti išsilavinimą, grįžti į Lietuvą ir prisidėti savo žiniomis prie Lietuvos statybos“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Daugiau galėtų papasakoti mano artimieji, kurie tuo metu praktiškai visi buvo prie barikadų“, – pridūrė jis.

Vilniaus apygardos teismas pernai buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir dar daugiau kaip 60 buvusių sovietų pareigūnų bei karininkų pripažino kaltais dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, jiems už akių skirtos laisvės atėmimo bausmės.

Žuvusiųjų atminimas pirmadienį taip pat bus pagerbtas Seime bei Antakalnio kapinėse.

Dvyliktą kartą Lietuvoje organizuojama pilietine iniciatyva Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti kviečia švietimo įstaigas, valstybės institucijas ir organizacijas bei visus geros valios žmones paminėti prieš dvidešimt aštuonerius metus pasiektą pilietinę pergalę. Iniciatyvos simbolis - žvakė, kuri simbolizuoja gyvybę, šviesą, teisingumą, atmintį ir vienybę.

2008 m. pirmą kartą surengtą akciją organizavo apie 100 mokyklų, nuo 2010-ųjų prie iniciatyvos prisijungė valstybės institucijos ir Lietuvos ambasados užsienyje, o 2018-aisiais akcijoje dalyvavo jau daugiau kaip 1 300 organizacijų ir institucijų.

Iniciatyvos organizatorių teigimu, Laisvės gynėjų dienos minėjimas įgauna ypatingą prasmę ir reikšmę dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prieš 28 metus Lietuva nebuvo NATO ir ES nare, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui.

Pilietinė iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ – vienuoliktą kartą Lietuvoje organizuojama akcija, kurią inicijuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Pirmą kartą 2008 m. surengtą akciją organizavo apie 100 mokyklų, o 2017-aisiais prie iniciatyvos prisijungė jau daugiau nei 1700 organizacijų ir institucijų ne tik mūsų valstybėje, bet ir Lietuvos Respublikos ambasados užsienyje.

Prie akcijos prisidės apie 1500 Lietuvos mokyklų, įstaigų, organizacijų.

Sausio 12 dienos 8 val., prisijungdami prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“, Vilniaus savivaldybės darbuotojai visuose 20-ies aukštų pastato languose (Konstitucijos pr. 3) įžiebs daugiau kaip 600 žvakučių Laisvės gynėjams atminti. Akcija truks 14 rimties minučių – už kiekvieną sausio 13-ąją žuvusį prieš 27  metus.

Organizatorių teigimu, Laisvės gynėjų dienos minėjimas įgauna ypatingą prasmę ir reikšmę dabartinėje geopolitinėje situacijoje. Prieš 27 metus Lietuva nebuvo NATO ir ES nare, mūsų teritorijoje vis dar šeimininkavo okupacinė kariuomenė, tačiau vieninga ir laisvės trokštanti tauta tomis dienomis apgynė Lietuvos nepriklausomybę ir pasipriešino agresoriui. Kaip teigia akcijos rengėjai, ir šiandien pilietiškumas ir visuotinis pasiryžimas ginti savo šalį yra kertinis potencialų agresorių atgrasantis veiksnys. Artėjantis Laisvės gynėjų dienos minėjimas yra puiki proga parodyti ne tik sau, bet ir visam pasauliui (taip pat ir potencialiems agresoriams), kad ir šiandien esame vieningi ir pasiruošę apginti iškovotą Laisvę.