1945 metų rugpjūčio 9-ąją Nagasakis buvo sulygintas su žeme, žuvo 74 tūkst. žmonių. Bomba ant šio miesto buvo numesta trys dienos po pirmosios pasaulyje atominės bombos atakos prieš Hirošimą.

Šie du JAV suduoti smūgiai nulėmė Antrojo pasaulinio karo pabaigą, o Japonija vis dar yra vienintelė šalis, prieš kurią karo metu buvo panaudoti branduoliniai ginklai.

Tačiau antradienį meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė) skambino pavojaus varpais.

„Šių metų sausį Jungtinių Valstijų, Rusijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Kinijos lyderiai paskelbė bendrą pareiškimą ir patvirtino, kad branduolinio karo negalima laimėti ir kad jo niekada negalima kariauti, – sakė jis. – Tačiau jau kitą mėnesį Rusija įsiveržė į Ukrainą. Grasinta panaudoti branduolinius ginklus, priverčiant sudrebėti visą pasaulį.“

„Branduolinių ginklų panaudojimas nėra „nepagrįsta baimė“, tai „akivaizdi ir esama krizė“, – sakė T. Taue ir įspėjo, kad šie ginklai galėtų būti panaudoti dėl klaidingų sprendimų, sutrikimų ar per teroristines atakas.

Nagasakio bombardavimą išgyvenę žmonės, užsienio svečiai, šimtai visuomenės narių tyliai pasimeldė 11.02 val. (5.02 val. Lietuvos laiku), tiksliai tą akimirką, kai 1945-aisiais ant šio uostamiesčio buvo numesta atominė bomba.

Nagasakio Taikos parke skambėjo varpai, į dangų paleista balandžių, per maldos ceremoniją pagerbtos aukos.

Žmonija turėtų ne kariauti, o puoselėti „taikos kultūrą“, skleidžiančią pasitikėjimą, pagarbą kitiems, ieškančią sprendimų dialogu“, sakė T. Taue.

Šeštadienį Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasakė kalbą Hirošimoje, minėjusioje 140 tūkst. gyvybių nusinešusios atakos metines.

Jis įspėjo, kad pasaulyje didėjant branduolinių katastrofų potencialui „žmonija žaidžia su užtaisytu šautuvu“.

A. Guterreso žinutėje, japoniškai perskaitytoje per antradienio ceremoniją, sakoma, kad „šiais didelės įtampos ir mažo pasitikėjimo laikais turėtume išmokti Nagasakio pamokas“.

Japonija seniai ragina pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų, bet nėra prisijungusi prie 2021-aisiais įsigaliojusios branduolinių ginklų draudimo sutarties, teigdama, kad tikisi suartinti prie sutarties neprisijungusias branduolines valstybes ir nebranduolines šalis.

Jam buvo 85 metai.

Pakistaniečių mokslininkas pripažintas nacionaliniu didvyriu už tai, kad savo šalį pavertė pirmąja pasaulyje islamo branduoline jėga, tačiau Vakarai laikė jį pavojingu persimetėliu dėl slapto branduolinių technologijų platinimo tinklo organizavimo.

A. Q. Khanas mirė perkeltas į Islamabado KRL ligoninę dėl plaučių problemų, pranešė valstybinis transliuotojas PTV.

Rugpjūtį jis buvo paguldytas į tą pačią ligoninę dėl COVID-19, informavo PTV. Prieš kelias savaites A. Q. Khanui leista grįžti namo, tačiau jis vėl buvo hospitalizuotas pablogėjus būklei.

Pakistano prezidentas Arifas Alvi (Arifas Alvis) tviteryje parašė esąs „giliai nuliūdintas žinios apie dr. Abdul Qadeero Khano mirtį“. Jiedu buvo pažįstami asmeniškai nuo 1982 metų.

„Jis padėjo mums sukurti tautą gelbstintį branduolinį atgrasymą, o dėkinga tauta niekada nepamirš jo paslaugų“, – teigė prezidentas.

A. Q. Khanas buvo giriamas už tai, kad atvedė Pakistaną į lygiavertę konkurenciją su nesutaikoma priešininke Indija atominėje srityje ir pavertė savo šalies gynybą „neįveikiama“.

Tačiau jis atsidūrė tarptautinės bendrijos nemalonėje, kai buvo apkaltintas neteisėtai pasidalijęs duomenimis apie branduolines technologijas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Libija.

Nuo 2004-ųjų jis penkerius metus buvo laikomas namų arešte Islamabade, kai pripažino organizavęs slaptą branduolinių technologijų platinimo tinklą su tomis trimis valstybėmis.

2006 metais A. Q. Khanas susirgo prostatos vėžiu, bet po operacijos pasveiko.

2009 metų vasarį teismas nutraukė jo namų areštą, tačiau A. Q. Khano judėjimas buvo griežtai saugomas, o kai išeidavo iš namų prabangiame Islamabado rajone, jis būdavo lydimas pareigūnų.

Praėjusį mėnesį Japonija palaikė branduolinį ginklą turinčias Didžiąją Britaniją, Prancūzija ir JAV, boikotavusias Jungtinių Tautų balsavimą dėl atominio ginklo uždraudimo. Kritikai šią sutartį smerkia dėl esą ignoruojamos realybės – grėsmės, kurią kelia tokios šalys kaip Šiaurės Korėja.

Šalies premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) per kasmet rengiamą ceremoniją Hirošimos Taikos memorialiniame parke sakė, kad Japonija tikisi, jog pasaulis galiausiai atsisakys branduolinių ginklų.

„Kad tikrai pasiektume pasaulį be branduolinių ginklų, mums reikia, kad dalyvautų tiek branduolinį ginklą turinčios, tiek neturinčios jo šalys“, – sakė ministras pirmininkas.

„Mūsų šalis yra įsipareigojusi vesti tarptautinę bendruomenę raginti abi puses“ daryti pažangą branduolinių ginklų panaikinimo link, sakė Sh.Abe, bet konkrečiai nepaminėjo JT sutarties.

Japonijos pareigūnai kritikuoja JT branduolinio ginklo uždraudimo sutartį, nes ji esą didina atskirtį tarp turinčių šį ginklą šalių ir neturinčiųjų jo.

Nė viena iš branduolinį ginklą turinčių valstybių (JAV, Rusija, Britanija, Kinija, Prancūzija, Indija, Pakistanas, Šiaurės Korėja ir Izraelis) nedalyvavo nei šiose derybose, nei balsavime.

Japonijos pareigūnai nuolat tvirtina, kad jų šalis bjaurisi branduoliniais ginklais, tačiau jos saugumas labai priklauso nuo JAV atominių ginklų.

Japonija yra vienintelė pasaulio šalis, nukentėjusi nuo atominių bombų – šalis patyrė dvi amerikiečių branduolines atakas besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. 1945-ųjų rugpjūčio 6-ąją bomba nukrito ant Hirošimos, o trimis dienomis vėliau – ant Nagasakio.

JAV atominis bombardavimas Hirošimoje, nusinešė 140 tūkst. žmonių gyvybių, dar apie 47 tūkst. žmonių žuvo per Nagasakio bombardavimą per patį sprogimą arba tuojau po jo; tūkstančiai kitų užgeso nuo spindulinės ligos arba apšvitinimo sukelto vėžio, praėjus daugel mėnesių ar metų.

Japonija 1945 metų rugpjūčio 15 dieną paskelbė kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare. Daugelis japonų laiko tuos bombardavimus karo nusikaltimais, nes taikytasi į civilius, be to ginklų naikinamoji galia neturėjo precedento.

Tačiau daugelis amerikiečių aiškina, kad tai priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, iš tikrųjų išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.

Pernai gegužę tuometis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV vadovu, aplankiusiu vakarinį Hirošimos miestą ir pagerbusiu niokojančio bombardavimo aukas.

Dabartinė kasmet rengiama ceremonija ypatinga tuo, kad prieš kelis mėnesius Barackas Obama (Barakas Obama) tapo pirmuoju pareigas einančiu JAV prezidentu, aplankiusiu šį vakarinį Japonijos miestą ir pagerbusiu niokojančio bombardavimo aukas.

Amerikos bombonešis B-29 „Enola Gay“ numetė savo mirtiną krovinį – atominę bombą „Little Boy“ („Berniukas“) – ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6-ąją, 8 val. 15 min. vietos laiku.

Didelė miesto dalis supleškėjo per gaisrus, įžiebtus atominio sprogimo ugnies kamuolio. Sprogimo banga ir liepsnų jūra, kurios temperatūra vietomis siekė 4000 °C ir buvo pakankama plienui išlydyti, pražudė dešimtis tūkstančių žmonių. Dar dešimtys tūkstančių mirė nuo sužalojimų arba spinduliuotės, praėjus savaitėms, mėnesiams ar net metams po bombardavimo.

Apie 50 tūkst. ceremonijos dalyvių, tarp jų – premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) ir daugiau negu 90 šalių bei regionų atstovų, pagerbė aukas tylos minute tiksliai tuo laiku, kai Hirošimos padangę prieš 71 metus nušvietė atominio sprogimo žybsnis.

Per gedulingą ceremoniją Hirošimos meras Kazumi Matsui (Kadzumis Macujis) paminėjo B.Obamos vizitą savo kreipimesi už taiką, cituodamas Amerikos prezidento istorinę kalbą.

„(Jo vizitas) buvo įrodymas, kad tvirtą Hirošimos norą netoleruoti „absoliutaus blogio“ palaiko ir prezidentas Obama“, – sakė meras.

K. Matsui paragino pasaulį imtis veiksmų, kad „aukščiausios nežmoniškumo formos būtų atsisakyta vieningai ir su aistra“.

B. Obama, gegužę apsilankęs Hirošimoje ir jos Taikos memorialiniame parke, apsikabino su tebegyvenančiais Japonijos atominių bombardavimų liudininkais.

„Prieš 71 metus mirtis nukrito iš dangaus, ir pasaulis pasikeitė“, – sakė jis ir pridūrė, kad atominė bomba „pademonstravo, jog žmonija įgijo priemonių susinaikinti“.

Vis dėlto B. Obama neatsiprašė dėl Hirošimos ir Nagasakio atominių bombardavimų, tvirtindamas, kad neketina iš naujo svarstyti sprendimų, kuriuos priėmė tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas (Haris Trumenas).

Jo jaudinanti kalba ir trumpas pokalbis su atominius bombardavimus išgyvenusiais senyvais žmonėmis, iš kurių vieną prezidentas netikėtai apkabino, padarė didelį įspūdį daugeliui japonų.

Sh.Abe, padėjęs memoriale gėlių vainiką, šeštadienį pakartojo, kad Tokijas toliau negailės pastangų įtikinti pasaulį atsisakyti branduolinių ginklų.

„Esu įsitikinęs, kad (B. Obamos vizitas) suteikė didelę viltį žmonėms Japonijoje, pasaulyje, Hirošimoje ir Nagasakyje, kurie tiki pasauliu be branduolinių ginklų“, – sakė jis.

Hirošimos bombardavimas nusinešė iš viso apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Antroji Amerikos atominė bomba, numesta trimis dienomis vėliau, sunaikino Nagasakio miestą. Japonija 1945 metų rugpjūčio 15 dieną paskelbė kapituliaciją Antrajame pasauliniame kare.

Kai kurie Japonijoje laiko atominius bombardavimus šventvagiškais, nes dauguma aukų buvo civiliai, bet daugelis amerikiečių aiškina, kad tai priartino žiauraus ir kruvino konflikto pabaigą, iš tikrųjų išgelbėdamas daugiau gyvybių negu jų nusinešė.

Po B. Obamos apsilankymo Hirošimoje Taikos parkas ir šalia esantis memorialinis muziejus sulaukė daugiau lankytojų.

Tačiau atominius bombardavimus išgyvenusių žmonių asociacija kritikavo Amerikos lyderio kalbą dėl to, kad joje nebuvo konkrečiai įvardyta JAV atsakomybė už šių niokojančių ginklų panaudojimą.

Sh. Abe pernai buvo griežtai kritikuojamas dėl savo politikos išplėsti Japonijos kariuomenės vaidmenį ir atverti galimybę ginkluotųjų pajėgų siuntimui į kovos veiksmus – pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo.

Neseniai per ministrų kabineto pertvarkymą Sh. Abe paskyrė gynybos ministre savo artimą patikėtinę, nacionalistinių pažiūrų Tomomi Inadą.

Johnas Kerry (Džonas Keris) sekmadienį atvyko į Japoniją dalyvauti Didžiojo septyneto (G-7) susitikime Hirošimoje ir tai bus pirmasis pareigas einančio JAV valstybės sekretoriaus apsilankymas šiame mieste, kurį 1945 metais sugriovė amerikiečių numestos atominės bombos sprogimas.

J.Kerry į JAV karinę bazę į vakarus nuo Hirošimos atskrido iš Afganistano, dalyvauti dvi dienas truksiančiame G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime, kurio metu turi būti aptarta virtinė pasaulinės svarbos klausimų, tačiau jo vizito simbolizmas temdo platesnę diplomatinę darbotvarkę.

J.Kerry apsilankymas laikomas įžanga į tikėtiną JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) apsilankymą tame dabar klestinčiame Japonijos pietiniame didmiestyje ateinantį mėnesį, kai jis atvyks į šią šalį dalyvauti G-7 viršūnių susitikime. Tai irgi būtų pirmasis pareigas einančio JAV prezidento apsilankymas Hirošimoje.

Sutikimai Hirošimoje prasideda sekmadienį, jame taip pat dalyvaus branduolinį ginklą turinčių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, taip pat – Kanados, Vokietijos, Italijos ir Japonijos diplomatijos vadovai.

Šis susitikimas yra dalis pasirengimo G-7 metiniam viršūnių susitikimui, kuris šiemet įvyks gegužės 26-27 dienomis Isės-Šimos regione tarp Tokijo ir Osakos.

J.Kerry, Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas (Filipas Hammondas), Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Marcas Ayrault (Žanas Markas Airo) ir kiti ministrai tikriausiai aptars kitus opiausius pasaulinius klausimus, įskaitant padėtį Artimuosiuose Rytuose, migracijos krizę, konfliktą Ukrainoje ir kovą su terorizmu.

Susitikimo šeimininkė Japonija taip pat tikisi atkreipti dėmesį į kitas temas, tokias kaip didėjanti įtampa dėl ginčijamų teritorijų Pietų Kinijos jūroje ir Šiaurės Korėjos žvanginimas branduoliniais ginklais.

Vis dėlto Japonijos visuomenės diskusijose buvo pabrėžiama šio susitikimo simbolinė vieta ir viltys, kad pasaulis labiau supras didelius japonų nuogąstavimus dėl branduolinių grėsmių, nes jų šalis yra vienintelė, patyrusi atomines atakas.

Planuojama, kad ministrai aplankys Hirošimos taikos parką, kuriame tebestūkso sprogimo nuniokoto pastato su kupolu griuvėsiai, ir atominio bombardavimo muziejų.

Japonijos užsienio reikalų ministras Fumio Kishida (Fumijas Kišida), kuris buvo išrinktas į parlamentą Hirošimoje, taip pat tikisi, kad per šį susitikimą bus paskelbta „Hirošimos deklaracija“, kurioje bus pasisakoma už branduolinį nusiginklavimą.

Atominė bomba, numesta ant Hirošimos 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, pražudė iš viso apie 140 tūkst. žmonių, kurių dalis žuvo per sprogimą, o kiti vėliau – nuo patirtos smarkios apšvitos ir sužalojimų.

Trimis dienomis vėliau kitas atominis sprogimas Nagasakio uostamiestyje pareikalavo 74 tūkst. žmonių gyvybių.

Galingosios pasaulio valstybės ir Iranas formaliai baigė rengti istorinį susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Teheranas nepasigamins atominės bombos, antradienį paskelbė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini).

„Irano derybos baigtos. Turime susitarimą“, – parašė F.Mogherini socialiniame tinkle „Twitter“ netrukus po to, kai Vienoje baigėsi paskutinis derybose dalyvavusių šalių – vadinamosios P5+1 grupės ir Irano – užsienio reikalų ministrų posėdis.

Ilgai siektas susitarimas yra „vilties ženklas visam pasauliui“, pareiškė F. Mogherini.

„Tai sprendimas, galintis pradėti naują tarptautinių santykių istorijos skyrių ir rodantis, kad diplomatija, koordinavimas ir bendradarbiavimas gali įveikti dešimtmečius tvyrojusią įtampą ir konfrontaciją“, – sakė ji baigiamajame derybose dalyvavusių šalių posėdyje Vienoje.

Istorinis momentas

Irano užsienio reikalų ministras sveikino susitarimą su šešiomis galingosiomis pasaulio valstybėmis ir sakė, kad jo sudarymas yra „istorinis momentas“.

Visgi Mohammadas Javadas Zarifas (Mohamadas Džavadas Zarifas) pridūrė, kad antradienį sudarytas susitarimas, pagal kurį Teheranas turėtų smarkiai apriboti savo branduolinę veiklą mainais į šaliai taikomų tarptautinių sankcijų atšaukimą, nėra „tobulas“.

„Manau, tai istorinis momentas. Sudarome susitarimą, kuris nėra visiems tobulas, tačiau jis yra tai, ką mes galėjome pasiekti, ir tai yra svarbus laimėjimas mums visiems“, - sakė Irano diplomatijos vadovas baigiamajame derybose dalyvavusių šalių užsienio reikalų ministrų susitikime Vienoje.

Asiveria „nauji horizontai“

Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) pareiškė, kad susitarimas dėl šalies branduolinės programos, kurį Teheranas antradienį sudarė su šešiomis galingosiomis pasaulio valstybėmis, atvers „naujus horizontus“, išsprendus šią „nereikalingą krizę“.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje H.Rouhani pažymėjo, kad sėkmingos derybos parodė, jog „konstruktyvus bendradarbiavimas duoda rezultatų“.

Dabar galima sutelkti dėmesį į „bendrus iššūkius“, pridūrė Irano prezidentas, turėdamas galvoje sunitų grupuotės „Islamo valstybė“ ekstremistus, kurie iš savo kontroliuojamų teritorijų Irake bei Sirijoje rengia atakas ir prieš šiitų, ir prieš Vakarų taikinius visame pasaulyje.

JT inspektoriams – prieigą prie karinių objektų

Iranas sutiko suteikti Jungtinių Tautų inspektoriams griežtai kontroliuojamą prieigą prie savo karinių bazių pagal istorinę sutartį su galingosiomis šalimis dėl Teherano branduolinės programos, pranešė vienas Irano pareigūnas.

Galimybė patikrinti karines bazes, atliekant tyrimą dėl numanomų Teherano pastangų pasigaminti atominių ginklų, buvo vienas iš pagrindinių reikalavimų, keltų per derybas galingųjų šalių. Tačiau Iranas nebuvo linkęs suteikti tokios prieigos, baimindamasis, kad tokios inspekcijos tebus priedanga šnipinėti jo karines paslaptis.

„Mūsų kariniai objektai nėra atviri lankytojams, kadangi kiekviena šalis turi teisę saugoti savo paslaptis... Tačiau Iranas taikys (Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties) Papildomąjį protokolą, ir šiuo pagrindu suteiksime valdomą prieigą“, – sakė pareigūnas.

Ginkluotės embargas Iranui galios dar 5 metus

Iranui taikomas tarptautinis ginkluotės embargas liks galioti dar penkerius metus pagal galutinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos sąlygas, bet šiitiška respublika galės pirkti ginkluotę, gavusi specialų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos leidimą, antradienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras.

„Buvo pasiektas kompromisas tarp Irano ir mūsų kolegų Vakaruose, kurį mes ir Kinija, savaime aišku, palaikėme – atsižvelgdami, kad tai tenkina Iraną. (Embargas galios dar) penkerius metus, bet per tuos penkerius metus bus įmanoma tiekti ginkluotę Iranui, atlikus atitinkamas informavimo ir patikrinimo procedūras per JT Saugumo Tarybą“, – S.Lavrovas sakė žurnalistams.

Miške netoli Berlyno paslėptas didžiulis apleistas Šaltojo karo laikų bunkeris, pritaikytas atlaikyti branduolinę ataką, gali tapti nauju turistų traukos objektu turistams, lankantiems buvusią Rytų Vokietiją, tikis entuziastai.

Šis trijų aukštų statinys, kurio patalpų bendras plotas – 7 750 kvadratinių metrų, vadinamas Honeckerio bunkeriu pagal Rytų Vokietijos komunistinio režimo lyderį Erichą Honeckerį (Erichą Honekerį), kuriam šis bunkeris buvo pastatytas, baiminantis potencialaus branduolinio karo tarp sovietinio bloko ir Vakarų šalių.

Mūsų dienomis, vokiečiams minint Berlyno sienos griūties ir Rytų Vokietijos pabaigos pradžios 25-ąsias metines, kai kurie berlyniečiai planuoja paversti tą bunkerį muziejumi, tikėdamiesi išnaudoti dalyje visuomenės jaučiamą komunistinės praeities nostalgiją – arba „Ostalgiją“ (vok. Osten – Rytai).

„Kai patenki vidun ir žinai, kokia buvo (šios slėptuvės) paskirtis arba prieš ką jie planavo atsilaikyti ir ko bijojo – tuomet iš tikrųjų pajunti, kaip rimtai jie buvo susirūpinę“, – sakė Hannesas Henselis (Hanesas Henzelis), vadovaujantis pastangoms iš naujo atverti tą bunkerį lankytojams.

Kompleksas, esantis už maždaug 50 km į šiaurės rytus nuo Berlyno ir pritaikytas iki 400 Komunistų partijos politinės bei karinės vadovybės narių, buvo apleistas ir uždarytas pasibaigus Šaltajam karui.

H.Henselis padėjo atidaryti bunkerį lankytojams trumpam laikotarpiui 2008 metais. Tuomet per tris mėnesius jame apsilankė apie 20 tūkst. žmonių.

Panašus bunkeris, pastatytas netoli Bonos ir skirtas apsaugoti tuometės Vakarų Vokietijos lyderiams, tebėra atidarytas nuo 2008 metų ir kasmet pritraukia apie 80 tūkst. lankytojų.

H.Henselis ieško investuotojų, kurie surinktų apie 1,5 mln. eurų (5,18 mln. litų) muziejui įrengti. Jis tikisi, kad Berlyno komplekse bus organizuojamos ekskursijos, taip pat bus galima atidaryti restoraną ir viešbutį.

Betoninis prieglobstis

„Honeckerio bunkeris“ buvo vienas pažangiausių tokios paskirties statinių sovietiniame bloke. Slėptuvė, kurios statyboms 1978–1983 metais buvo panaudota 85 tūkst. tonų gelžbetonio, galėjo atlaikyti chemines atakas, taip pat iki 1 megatonos galingumo atominės bombos sprogimą. Toks užtaisas apie 80 kartų galingesnis už atominę bombą, numestą ant Hirošimos 1945 metais.

„Šis statinys buvo vienas svarbiausių anuo laikmečiu“, – sakė tokius kompleksus tiriančios ir juose ekskursijas organizuojančios grupės „Berlin Unterwelten“ („Berlyno požemiai“) atstovas Holgeris Happelis (Holgeris Hapelis).

„Nors kitos Rytų Europos šalys jau buvo pradėjusio žingsnis po žingsnio keisti savo politinę sistemą, Rytų Vokietijos vyriausybė tebesilaikė įsikibusi savo komunistinių idealų ir leido didžiules lėšas sienų apsaugai, bunkeriams bei kariniams objektams“, – aiškino jis.

Vakarų šalių pajėgų atakos atveju Rytų Vokietijos nacionalinės gynybos tarybos nariai būtų pasitraukę į bunkerį. Prieš į jį patekdami, jie būtų turėję pereiti dezaktyvavimo kamerą ir nusiplauti bet kokių radioaktyvių arba cheminių medžiagų daleles.

Bunkeryje žmonės galėjo dvi savaites gyventi visiškai atsiskyrę nuo išorinio pasaulio – slėptuvėje buvo įrengtas autonominis vandentiekis, elektros jėgainė, oro kondicionavimo sistema ir sukaupta maisto atsargų.

Po dviejų savaičių, praėjus didžiausiam pavojui, administracijos nariai būtų evakuoti į labiau pritaikytą vietą šarvuotomis mašinomis.

Pats E.Honeckeris, kuris žlugus komunistiniam režimui išvyko gyventi į Čilę ir mirė ten 1994 metais, šiame bunkeryje lankėsi vienintelį kartą. Daugelis rytų vokiečių apie jį nieko nežinojo – netgi tie, kuriems buvo patikėta jį saugoti.

„300 karių, kurie patruliavo toje vietoje, nežinojo, kas ten yra, – sakė H.Henselis. – Jie težinojo, kad saugo kažką svarbaus, bet nežinojo, kas ten yra.“

Saujelė privilegijuotųjų, dirbusių bunkerio viduje, pavojaus atveju turėjo būti atskirti nuo savo šeimų, pasakojo buvęs slėptuvės techninis direktorius.

„Mums tai buvo labai emocingas metas – nes dirbome bunkeryje ir žinojome, kad mūsų šeimos likusios namuose, o jeigu kiltų ginkluotas konfliktas, jos būtų likusios neginamos, – Juergenas Freitagas (Jurgenas Freitagas) sakė naujienų agentūrai „Reuters“. – Be abejo, jautėmės siaubingai.“

Dešimtys tūkstančių žmonių šeštadienį minėjo JAV įvykdyto Nagasakio atominio bombardavimo 69-ąsias metines, o šio miesto pacifistas meras paragino Japonijos vyriausybę įsiklausyti į visuomenės reiškiamą didėjantį susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų planų išplėsti šalies kariuomenės vaidmenį.

Didelė minia susirinko paminėti daugiau nei 70 tūkst. žmonių, žuvusių nuo atominio sprogimo ir jo padarinių per vėlesnius mėnesius ir metus.

Plutonio bomba „Fat Man“ („Storulis“) detonavo virš Nagasakio 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, 11 val. 2 min. vietos laiku.

Nagasakis tapo antruoju JAV atominio bombardavimo taikiniu po to, kai trimis dienomis anksčiau ant Hirošimos miesto buvo numesta urano bomba „Little Boy“ („Berniukas“).

Varpai gaudė, kai senstantys tos tragedijos liudininkai, jų artimieji, vyriausybės pareigūnai ir užsienio šalių atstovai pagerbė aukas tylos minute tuo pačiu laiku, kai Nagasakis virto liepsnos kamuoliu.

Ceremonija, kurioje dalyvavo premjeras Shinzo Abe (Šindzas Abė) ir JAV ambasadorė prie Japonijos Caroline Kennedy (Kerolain Kenedi), vyko, nors prie to regiono artėjantis smarkus taifūnas atnešė stiprius vėjus.

„Norėčiau atlikti pasakotojo vaidmenį“, – sakė Nagasakio bombardavimą išgyvenusi 74 metų Yasuhiko Yuge (Jasugiko Jugė), kurios žodžius citavo naujienų agentūra „Jiji Press“.
„Jaunimas tuo domisi, tačiau jų galimybės sužinoti apie bombardavimo istoriją – ribotos“, – pridūrė ji.

Kitas tų įvykių liudininkas, kuriam dabar 71 metai, sakė „Jiji Press“: „Taika tapo įprasta, o daug išgyvenusių žmonių pasakojimų nublanko. Manau, galime suprasti vieni kitus, pabrėždami taikos svarbą.“

Savo kalboje per atminimo ceremoniją Nagasakio meras Tomihisa Taue (Tomihisa Tauė) pasisakė už pasaulį be branduolinių ginklų ir pabrėžė susirūpinimą dėl vyriausybės praeitą mėnesį priimto sprendimo leisti Japonijos kariuomenei dalyvauti karo veiksmuose, ginant savo sąjungininkus.

JAV bombonešio „Enola Gay“, kuris baigiantis Antrajam pasauliniam karui numetė pirmąją atominę bombą ant Japonijos, paskutinis gyvas likęs įgulos narys mirė Džordžijos valstijoje, antradienį pranešė JAV žiniasklaida.

93 metų Theodore'as Van Kirkas (Teodoras Van Kirkas), turėjęs „Dačo“ („Olando“) pravardę, mirė pirmadienį dėl natūralių priežasčių Parkso Springso senelių bendrijoje, įsikūrusioje Stoun Mauntino miestelyje, pranešė televizija NBC.

Th.Van Kirkas, būdamas 24 metų, buvo bombonešio „B-29 Superfortress“, pavadinto „Enola Gay“ navigatorius. 1945 metų rugpjūčio 6 dieną 8 val. 15 min. vietos laiku tas lėktuvas numetė atominę bombą „Little Boy“ („Berniukas“) ant Hirošimos miesto. Jos sprogimas nusinešė 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Tas reidas buvo pirmasis atvejis, kai karo veiksmuose buvo panaudota atominė bomba. Antroji buvo numesta trimis dienomis vėliau ant Nagasakio miesto, kur žuvo apie 80 tūkst. žmonių.

„Lėktuvas pašoko ir pasigirdo tarsi skardos pliaukštelėjimas, – Th.Van Kirkas pasakojo dienraščiui „The New York Times“, minint to antskrydžio 50-ąsias metines. – Tuojau po antrosios (smūginės) bangos pasukome, kad galėtume apsidairyti ir stebėti debesį toje vietoje, kur buvo Hirošimos miestas.“

„Visas miestas buvo apgaubtas dūmų, dulkių ir purvo. Man jis atrodė panašus į juodo verdančio deguto puodą. Matėsi gaisrai, liepsnojantys miesto pakraštyje“, – pridūrė jis.

Th.Van Kirkas prisiminė, kad tuomet jį apėmė „palengvėjimo jausmas“.

Japonija kapituliavo rugpjūčio 15 dieną – tuo pačiu baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Th.Van Kirko laidotuves planuojama surengti rugpjūčio 5 dieną jo gimtajame Nortumberlando mieste Pensilvanijos valstijoje. Laidotuvių ceremonija bus privati, nurodė televizija CBS.