Jau praėjo tie laikai, kai Berlyno antibranduolinė pozicija diktavo toną: per pastaruosius dvejus metus atominės energetikos pionierė Prancūzija ryžtingai prisidėjo prie palankesnio reglamentavimo ir vėl įtraukė branduolinę energetiką į ES darbotvarkę.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), kuri organizuoja šios savaitės susitikimą Briuselyje, vadovas Rafaelis Grossi yra pagrindinis branduolinės energijos, kaip „švaraus ir patikimo energijos šaltinio“, šalininkas.

„Pasauliui jos reikia daug daugiau“, – sako R. Grossi, manantis, kad „vis labiau suvokiama, jog branduolinė energija yra nepakeičiama sprendžiant kai kuriuos aktualiausius šių laikų pasaulinius iššūkius“.

Į pirmąjį TATENA surengtą aukščiausiojo lygio susitikimą, skirtą branduolinei energetikai propaguoti, susirinks maždaug 50 šalių – ne tik ES, bet ir JAV bei Kinijos – atstovai ir 25 valstybių vadovai, tarp jų ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

„Pastaruosius ketverius metus sėjome sėklas, jos pradėjo augti, o dabar jau skiname derlių“, – sakė EP narys iš Prancūzijos Christophe‘as Grudleris, priklausantis centristinei partijai „Atnaujinkime Europą“.

2021 metais Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pateko į laikraščių antraštes, teigdama, kad ES reikia branduolinės energijos kaip „stabilaus energijos šaltinio“, o Briuselis ją įtraukė į savo „tvarių“ investicijų sąrašą.

2023 metų pradžioje Prancūzija inicijavo tuzino ES narių, įskaitant Lenkiją, Bulgariją, Suomiją ir Nyderlandus, „branduolinio aljanso“ sukūrimą, siekdama auginti politinį svorį.

Pastaruosius ketverius metus sėjome sėklas, jos pradėjo augti, o dabar jau skiname derlių.

Iki šiol pasiekta reikšmingų laimėjimų: praėjusį birželį Paryžius pasiekė, kad būtų pakeistos ES atsinaujinančiųjų išteklių energijos taisyklės ir branduolinė energija būtų pripažinta kaip būdas gaminti mažai anglies dioksido į aplinką išskiriantį vandenilį.

Gruodžio mėnesį ES valstybės ir įstatymų leidėjai pasiekė susitarimą dėl valstybės pagalbos investicijoms į esamas branduolines elektrines, o vasario mėnesį – dėl branduolinės energetikos įtraukimo į įstatymą, kuriuo mažinama biurokratinė našta „grynosios nulinės“ emisijos technologijoms.

Galiausiai Briuselis įtraukė branduolinę energetiką į 2040 metų klimato kaitos tikslų įgyvendinimo planą, o vasarį įsteigė pramonės aljansą, siekiant paspartinti mažų modulinių reaktorių (SMR) kūrimą.

Šiuo metu 12-oje ES šalių veikia 100 reaktorių, todėl branduolinė energija sudaro apie ketvirtadalį ES pagaminamos elektros energijos ir beveik pusę visos anglies dioksido neišskiriančios energijos.

Maždaug 60 reaktorių, iš kurių trečdalis yra Lenkijoje, yra įvairiuose projektavimo ar statybos etapuose.

Vienoje įsikūrusi Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) anksčiau šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje išreiškė „rimtą susirūpinimą“ tuo, kad Iranas blokuoja inspekcijas tuose objektuose.

Valdytojų taryba, vienas iš TATENA politiką formuojančių darinių, turi aptarti šią ataskaitą. Jei ji priims Irano atžvilgiu kritišką rezoliuciją, tai bus pirmas toks kartas nuo 2012 metų.

Nors minimi objektai nelaikomi svarbiais Irano dabartinei veiklai, TATENA nori žinoti, ar ankstesnė kone dviejų dešimtmečių veikla buvo deramai deklaruota, o visos medžiagos suskaičiuotos.

Ataskaitoje aprašytos agentūros pareigūnų pastangos patekti į tas vietas.

Iranas agentūrai nurodė, kad ataskaita kelia „didelį apgailestavimą ir nusivylimą“, ir užsiminė, kad abejonės yra pagrįstos „sufabrikuota informacija“ iš „žvalgybos tarnybų“.

Izraelis anksčiau teigė, kad jo žvalgybos tarnybos atkapstė informacijos apie vieną įtariamą ankstesnę branduolinių ginklų programą Irane.

Vakarų valstybės, ypač JAV, reiškė susirūpinimą tuo, kad Iranas neįleidžia inspektorių į tuos objektus.

Pareiškime Valdytojų tarybai, pateiktame prasidedant šios savaitės susitikimui, TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) paragino Iraną „nedelsiant visiškai bendradarbiauti su Agentūra, taip pat ir skubiai užtikrinant galimybes patekti į mūsų nurodytas vietas“.

Griūna toliau

Naujausias ginčas dėl galimybių tikrinti Irano objektus kilo toliau griūnant istoriniam Irano 2015 metų susitarimui su pasaulio galybėmis.

Pagal šį susitarimą – Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA) – Iranas įsipareigojo apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą ir kitokią naudą.

Tačiau Teheranas pamažu atsisako savo įsipareigojimų, taip keršydamas už JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) prieš dvejus metus priimtą sprendimą pasitraukti iš JCPOA ir sugrąžinti sankcijas Iranui.

Irano sodrinto urano atsargos dabar aštuonis kartus viršija JCPOA numatytą limitą, sakoma anksčiau šį mėnesį paskelbtame TATENA įvertinime.

Tačiau sodrinimo laipsnis vis dar gerokai mažesnis, nei reiktų branduoliniams ginklams.

TATENA sako, kad ir toliau turi galimybes tikrinti visus su Irano dabartine branduoline veikla susijusius objektus.

Dabartinė įtampa dar labiau komplikuos JCPOA pasirašiusių Europos Sąjungos valstybių – Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos (E3) – pastangas neleisti susitarimui žlugti.

D. Trumpas ragino E3 pasekti jo pavyzdžiu ir pasitraukti iš susitarimo.

Praėjusį mėnesį JAV paskelbė nebetaikysiančios sankcijų išimčių šalims, dar likusioms JCPOA. Šis žingsnis turbūt labiausiai paveiks Rusijos firmas, dalyvaujančias Irano branduolinėje programoje.

Amerikos žingsnį E3 pasmerkė, o Teheranas pavadino neteisėtu.

Iranas taip pat nerimauja dėl to, kad JAV siekia tarptautinio ginklų embargo Teheranui pratęsimo. Embargas nuo spalio turėtų būti švelninamas.

Praėjusią savaitę Irano prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhanis) paragino kitas JT Saugumo Tarybos nares, pirmiausia veto teisę turinčias Kiniją ir Rusiją, pasipriešinti Amerikos „sąmokslui“.

Y. Amano buvo vienintelis kandidatas į šį postą, kurį užims jau trečią kartą iš eilės.

„Valdytojų taryba priėmė sprendimą paskirti Amano į TATENA generalinio direktoriaus postą laikotarpiui nuo 2017 metų gruodžio 1 dienos iki 2021 metų lapkričio 30 dienos“, – sakė šaltinis.

Šis sprendimas turėtų būti galutinai patvirtintas per TATENA Generalinės konferencijos rugsėjo sesiją, pridūrė šaltinis.

Pirmadienį Y. Amano paskelbė, kad neseniai susitiko su JAV valstybės sekretoriumi Rexu Tillersonu (Reksu Tilersonu), ir pareiškė, jog įžvelgia galimybę veiksmingai bendradarbiauti su JAV administracija Irano branduolinės programos klausimu.

Pasak Y. Amano, TATENA ir Vašingtono tarpusavio sąveika įmanoma, net jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) neigiamai vertina šiuos susitarimus.

Elektros energijos importo iš branduolinių elektrinių uždraudimas nebūtų veiksmingas svertas siekiant įgyvendinti aukštesnio lygio branduolinės saugos standartus branduolinėse elektrinėse už Europos Sąjungos (ES) ribų, sako už energetikos sąjungą atsakingas Europos Komisijos (EK) pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius.

"Branduolinė sauga yra svarbus ES prioritetas ir tai taikoma branduolinėms elektrinėms, pastatytoms taip arti ES valstybės narės sienų. (...)Tačiau atrodo, kad elektros energijos importo iš branduolinių elektrinių uždraudimas nebūtų veiksmingas svertas siekiant įgyvendinti aukštesnio lygio branduolinės saugos standartus branduolinėse elektrinėse už ES ribų (tai neatitinka vidaus rinkos principų ir techniškai labai sudėtinga)", - interviu "Verslo žinioms" sakė M.Šefčovičius.

Pasak jo, iki 2020 metų įgyvendinus antrąjį "LitPol Link" etapą, jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos pajėgumai turėtų padvigubėti, nors likusi Baltijos valstybių priklausomybė nuo Rusijos ir Baltarusijos elektros energijos sistemos tebėra aktualus klausimas ir jį, M.Šefčovičius teigimu, reikia spręsti: "EK aktyviai dalyvauja ieškodama tinkamiausio ir ekonomiškai perspektyvaus sprendimo. Jungtis "LitPol Link" galėtų sukurti techninį pagrindą Baltijos valstybių elektros energijos tinklui sinchronizuoti su žemyninės Europos tinklu. Kadangi desinchronizavimas paveiktų šalis kaimynes, ypač Rusiją (įskaitant Kaliningradą) ir Baltarusiją, šios šalys turėtų dalyvauti šiame procese, kai bus pasiektas galutinis sutarimas dėl tinkamiausio sprendimo".

Baltarusiai ketina jau šių metų pabaigoje į Astravo atominės jėgainės aikštelę atsigabenti Rusijoje pagamintą pirmojo bloko reaktorių, o jį paleisti planuoja 2018 metais. Lietuvos ekspertai nerimauja dėl šios pigiausios pasaulyje pastatytos atominės elektrinės saugumo, rašo "Lietuvos žinios".

"Baltarusijoje AE priežiūrą vykdo ne atominės energetikos specialistai, o Minsko pareigūnai, kuriuos savo ruožtu komandiniais metodais kontroliuoja prezidento rūmai. Kyla rūpestis, kad nebūtų paminti branduolinės saugos reikalavimai. Juk iš baimės ir nenorėdami atsilikti nuo grafiko mūsų kaimynai gali AE pastatyti bet kaip. Posovietinėje erdvėje posakis "norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada" vis dar aktualus", - nuogąstavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius, nepriklausomas energetikos ekspertas Romas Švedas.

Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorė Gitana Grigaitytė teigia, kad ypatingą nerimą kelia Baltarusijos pareiškimai, kad jos atominė elektrinė bus pigiausiai pastatyta atominė elektrinė pasaulyje, o žinant, kad branduolinės saugos sprendimai ir technologijos kainuoja brangiai, kyla klausimas, kieno sąskaita Baltarusija taupo statydama savo pirmąją atominę elektrinę.

Ukraina antradienį pareiškė, kad pasirašys papildomą sutartį su JAV atominės energetikos milžine „Westinghouse“ dėl branduolinio kuro tiekimo, taip siekdama sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas sakė, kad Ukrainos nacionalinė branduolinės energetikos korporacijos „Energoatom“ sutartis su „Westinghouse“ kompanija bus pasirašyta vėliau antradienį Briuselyje.

Daugiau informacijos premjeras nepateikė. Balandžio mėnesį abi šalys pratęsė sutartį dėl branduolinio kuro tiekimo Ukrainos atominėms elektrinėms iki 2020 metų.

Šį mėnesį vienas „Energoatom“ aukšto rango pareigūnas sakė, kad Kijevas norėtų papildomai iš „Westinghouse“ įsigyti branduolinio kuro trylikai savo reaktorių.

„Westinghouse“ šiuo metu kuru aprūpina tik vieną iš 15-os Ukrainos reaktorių – Pietų Ukrainos atominės elektrinės, esančios už 300 kilometrų į pietus nuo Kijevo, trečiąjį reaktorių.

Remiantis Ukrainos žiniasklaida, „Energoatom“ ir JAV milžinė bendradarbiauja nuo 2000 metų.

Kaip buvusi sovietinė respublika Ukraina anksčiau priklausė nuo Rusijos branduolinio kuro gamintojos TVEL.

Ukrainos ir Rusijos santykiai šiemet pablogėjo iki istoriškai žemiausio lygio, kai Kijeve buvo nuverstas Maskvos remtas prezidentas ir šalies pramoniniuose rytuose kilo prorusiškas maištas.

Ukraina siekia sumažinti savo priklausomybę ir nuo Rusijos gamtinių dujų, kurių tiekimas jau kelis mėnesius yra nutrūkęs antrą kartą per penkerius metus.

Milijardinės vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektuose dalyvaujančios su Rusijos kapitalu susijusios įmonės veikia teisėtai, tačiau jas stebi šalies teisėsaugos institucijos, teigia premjeras. Žiniasklaidai pranešus, kad elektrinę uždarinėjančias įmones taikosi supirkti Rusijos įmonės, Algirdas Butkevičius vis dėlto teigia paprašęs energetikos ministro Roko Masiulio išsiaiškinti situaciją.

„Daviau pavedimą energetikos ministrui ir jis yra išsiaiškinęs ir man yra paruošta pažyma, kurioje aiškiai pabrėžta, kad projekto įgyvendinimo rangovai savo nuožiūra gali samdyti bendroves, su kuriomis Ignalinos atominė elektrinė neturi jokių sutartinių įsipareigojimų“, - interviu LRT radijui antradienį sakė premjeras.

Taip jis reagavo į žiniasklaidos informaciją, jog didžiausios vertės IAE uždarymo projektų rangovės - Rusijos energetikos milžinės „Rosatom“ valdomos įmonės „Nukem Technologies“ subrangovę įmonę „Vilstata“ siekia įsigyti Rusijos įmonė.

Anot A.Butkevičiaus, IAE uždarymo projekto rangovus taip pat stebi šalies teisėsaugos institucijos.

„Visos rangovinės ir subrangovinės organizacijos, įgyvendinančios (IAE-BNS) eksploatavimo nutraukimo projektus, privalo atitikti ir atitinka Lietuvos įstatymuose nustatytus reikalavimus. Mes apie šitą objektą pastoviai gauname informaciją iš teisėsaugos institucijų ir jie tikrai smulkiai aprašo, kas ką veikia, kas ką daro. Bet kad būtų prieštaravimai mūsų įstatymams, jie to nepažymi. Jei būtų tam tikri neatitikimai Lietuvoje galiojantiems įstatymams, mes iškart imtumėmės priemonių“, - teigė A.Butkevičius.

IAE teigimu, „Nukem Technologies“ užtikrino, kad vidinės problemos subrangovės „Vilstatos“ valdymo organuose jokios įtakos projektų įgyvendinimo eigai neturės ir ateityje.

Televizija TV3 sekmadienį paskelbė, kad bendrove „Vilstata“, kuri atlieka daug Ignalinos atominės elektrinės išmontavimo darbų ir stato branduolinio kuro saugyklą, susidomėjo Rusijos investicinė grupė „Unako“. Anot TV3, gali būti, kad jai jau pavyko nupirkti 51 proc. „Vilstatos“ akcijų.

„Nukem Technologies“ stato 193 mln. litų vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (B1), o kartus su Vokietijos GNS - ir radioaktyvių atliekų saugyklą (B2/3/4). „Vilstata“ dalyvavo IAE kietųjų radioaktyvių atliekų išėmimo modulio (B2) statybos ir B1 projektuose.

IAE, kuri pirmoji pasaulyje nutraukia nesaugiais laikomų rusiškų RBMK reaktorių veiklą, galutinai bus uždaryta iki 2038 metų, o 2004-asiais pradėtas jos uždarymo procesas, preliminariais skaičiavimais, kainuos apie 2,6 mlrd. eurų (apie 8,95 mlrd. litų).

Ignalinos atominėje elektrinėje vyksta demontavimo darbai. Įvairi įranga ir detalės dezaktyvuojamos: vienos saugomos tarpinėje saugykloje, kitos – parduodamos. Kol nepastatyta branduolinio kuro saugykla, branduolinio kuro kasetės laikomos reaktoriuje.

Turbinų salėje verda darbas. Darbininkai baigia išmontuoti pirmojo bloko turbinas ir kitą įrangą. Pernai už 10 mln. litų pastačius dezaktyvavimo įrangą, konvejeriu atkeliavusios supjaustytos detalės patenka tiesiai  į ją. Nepavykus dezaktyvuoti, procedūra kartojama iš naujo, kartais ir rankiniu būdu.

„Dezaktyvuota įranga parduodama kaip metalo laužas. Ko nepavyksta dezaktyvuoti, tas bus patalpintas į buferinę saugyklą, ten pakankamai erdvės, kad mes keletą metų galėtume ramiai dirbti“, – sako Sergejus Krutavcovas, Ignalinos atominės elektrinės Eksploatavimo nutraukimo departamento direktorius.

Pasak direktoriaus, čia bus dirbama dar pustrečių metų. Jei atliekas būtų kur saugoti, darbai galėtų vykti greičiau. Antrojo reaktoriaus bloko turbinų salėje kol kas vyksta paruošiamieji darbai. Demontavimo darbai tęsis iki 2021 metų.

Pirmasis atominis reaktorius uždarytas prieš 10 metų. Iš jo išimtos kasetės su branduoliniu kuru saugomos šalia esančioje išlaikymo baseinų salėje. Po to – branduolinio kuro saugykloje.

„Kasetės turi būti išlaikytos ne mažiau kaip 5 metus prieš iškraunant jas į sauso tipo konteinerius. Jau praėjo 4 metai po antrojo bloko sustabdymo, po metų šis kuras gali būti iškrautas į sauso tipo konteinerius“, – teigia S. Krutavcovas.

Tačiau 2009 metais sustabdžius antrąjį reaktorių, dalis branduolinio kuro kasečių liko neišimtos iš reaktoriaus dėl perpildyto išlaikymo baseino.

Pasak elektrinės direktoriaus, branduolinio kuro saugyklų statyba beveik baigta. Planuojama, kad 2017 metų pabaigoje pirmosios kasetės iškeliaus į saugyklas, o kol kas elektrinės veikla stebima ir Tarptautinės atominės energijos agentūros.

„Yra ir operatoriai, ir palaikantis personalas. Čia yra daugybė visokių inžinierinių sistemų, elektromechaninių įrenginių, kurie turi būti aptarnaujami, kad būtų palaikomas jų veikimas, kad būtų garantuojama sauga reaktoriuje ir baseinuose. Nedaug kuo skiraisi nuo veikiančios elektrinės“, – sako Ignalinos atominės elektrinės direktorius Darius Janulevičius.

Visus darbus atominėje elektrinėje planuojama baigti 2029-aisiais. O kol kas per metus jos išlaikymas kainuoja 20 mln. eurų.

Šveicarijos valstybinė energetikos bendrovė BKW trečiadienį pranešė, kad jos Miūlenbergo atominė jėgainė bus išjungta 2019 metais, šaliai siekiant atsisakyti branduolinės energetikos po Fukušimos elektrinės katastrofos.

BKW nurodė „dabar nusprendusi tęsti (elektrinės) eksploataciją iki 2019 metų, laikantis visų saugumo reikalavimų – po to jėgainė bus išjungta iš sistemos“.

„Visi ... darbuotojai liks dirbti jėgainėje, kol jos veikla bus sustabdyta 2019 metais. Joks veiklos mažinimas neplanuojamas“, – sakoma bendrovės pranešime.

Miūlenbergo elektrinė, kuri pradėjo veikti 1972 metais, yra už 17 kilometrų į vakarus nuo Šveicarijos sostinės Berno.

Po 2011-aisiais Japonijoje įvykusios Fukušimos atominės jėgainės katastrofos Šveicarijos parlamentas patvirtino planą, pagal kurį šalies branduolinės elektrinės bus palaipsniui išjungtos iki 2034 metų.

Po Fukušimos katastrofos Miūlenbergo jėgainė ne kartą buvo tapusi branduolinės energetikos priešininkų, reikalavusių ją nedelsiant uždaryti, demonstracijų taikiniu.

Baltarusijos ekstremalių situacijų ministerija išdavė licenciją Astravo atominės elektrinės (AE) pirmojo energijos bloko branduolinei įrangai įdiegti, pranešė Baltarusijos naujienų agentūra "Belta". Licencija suteikta valstybės valdomai Atominės elektrinės statybų direkcijai.

Pagrindiniai darbai Astravo AE statybos aikštelėje turėtų prasidėti kitą mėnesį.

Pirmoji Baltarusijos AE turės du reaktorius, kurių kiekvieno nominali galia - 1194 megavatai, o visos jėgainės - 2388 megavatai. Numatomas elektrinės veiklos laikotarpis - 50 metų, vidutinė elektros gamyba per metus dirbant baziniu režimu - 17,095 mlrd. kilovatvalandžių.

Astravo AE generalinis rangovas - Rusijos NIAEP-"Atomstrojeksport".

Pirmąjį Astravo AE reaktorių planuojama paleisti 2018-aisiais, antrąjį - 2020 metais.