„Visa mūsų turima energija bus atiduota į elektros tinklą“, – žurnalistams sakė „Enerhoatom“ vadovas Petro Kotinas.

Jis taip pat nurodė, kad iki žiemos bus atliekami tam tikrų reaktorių techninės priežiūros darbai.

P. Kotinas kalbėjo pietų Ukrainoje esančioje Južnoukrajinsko AE per vieno iš trijų reaktorių, kurių kiekvieno galia siekia 1 000 megavatų, paleidimo ceremoniją.

Šiuo metu Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje yra trys atominės elektrinės, turinčios iš viso devynis reaktorius.

„Į žiemą įžengsime su devyniais reaktoriais, veikiančiais visu pajėgumu“, – sakė P. Kotinas ir pridūrė, kad keturi iš jų šiuo metu yra remontuojami ir pradės veikti iki lapkričio.

Visų reaktorių bendra galia turėtų siekti beveik 7 600 megavatų.

Ketvirtoji atominė jėgainė, kuri, be kita ko, yra didžiausia Europoje, yra Zaporižios atominė elektrinė, turinti šešis reaktorius. Nuo 2022-ųjų kovo ją yra užėmusios Rusijos pajėgos.

Anot P. Kotino, yra itin svarbu atgauti Zaporižios AE, kurios galia siekia 6 000 megavatų, kontrolę, norint tiekti elektros energiją Ukrainai.

Birželį Ukraina pradėjo ilgai lauktą kontrpuolimą, siekdama išstumti Rusijos pajėgas iš teritorijų šalies rytuose ir pietuose, tačiau kol kas pasiekė gana nedidelę pažangą.

P. Kotinas teigė, kad Ukrainos AE tiesiogiai nepaveikė praėjusių metų rudenį ir žiemą Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai banga, dėl kurios sutriko elektros energijos tiekimas milijonams Ukrainos namų ūkių.

„Enerhoatom“ vadovo nenustebino Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelio Grossi (Rafaelio Grosio) pareiškimas, kad ant Zaporižios elektrinės stogo nebuvo rasta jokių sprogmenų.

Liepos pradžioje Kyjivas apkaltino Maskvą rengiant provokaciją, o kariuomenė pareiškė, kad ant trečiojo ir ketvirtojo reaktorių stogų buvo padėti daiktai, panašūs į sprogstamuosius įtaisus.

P. Kotinas pažymėjo, kad TATENA ekspertai turėjo labai ribotas galimybes ir galėjo patekti tik ant dviejų iš šešių blokų stogų.

„Po vakarykščio masinio apšaudymo energetikos sektoriaus darbuotojams pavyko suvienyti elektros sistemą ir iki ryto vėl prijungti tris atomines elektrines prie energetinės sistemos“, – socialiniuose tinkluose pranešė ministerija.

Pranešime priduriama, kad elektrinės turėtų pradėti tiekti elektros energiją iki „šio vakaro“.

Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai padidino elektros tinklų apkrovą, todėl sutriko energijos tiekimas pietiniuose ir rytiniuose šalies regionuose. Taip pat smarkiai sutriko elektros ir vandens tiekimas sostinėje Kyjive.

Energijos tiekėjai ketvirtadienį stengėsi atkurti elektros tiekimą Ukrainos sostinėje.

„Septyniasdešimt procentų sostinės vis dar neturi elektros, – sakė meras Vitalijus Klyčko. – Energetikos bendrovės deda visas pastangas, kad ją kuo greičiau sugrąžintų.“

Kyjive kairiajame Dnipro krante pavyko atnaujinti vandens tiekimą, bet tik po to, kai inžinieriai „dirbo visą naktį“, sakė jis.

Mero teigimu, miestas tikisi, jog vandens tiekimas dešiniajame krante bus atnaujintas pirmąją dienos pusę.

Ukraina pranešė, kad trečiadienį rusų pajėgos paleido 70 sparnuotųjų raketų į taikinius visoje šalyje. Tai dar labiau pagilino energetikos krizę, išprovokuotą jau kelis mėnesius rengiamų atakų prieš infrastruktūrą.

Rytinės Charkivo srities, kurioje yra antras pagal dydį šalies miestas tuo pačiu pavadinimu, administracijos vadovas ketvirtadienį pareiškė, kad Charkivas susiduria su „elektros tiekimo problemomis“ ir pranešė apie „avarinius elektros atjungimus“.

Šalies centrinio Poltavos regiono administracijos vadovas Dmytro Luninas sakė, jog valdžios institucijos „dirba visą parą, kad atkurtų elektros tiekimą“.

„Artimiausiomis valandomis pradėsime tiekti energiją ypatingos svarbos infrastruktūrai, o vėliau – daugumai namų ūkių“, – nurodė jis.

Centrinėje Dnipropetrovsko srityje elektra buvo tiekiama maždaug 50 proc. vartotojų, sakė regioninės karinės administracijos vadovas Valentynas Rezničenka.

„Padėtis dėl energijos tiekimo sudėtinga. Todėl regione ir toliau bus atjungiama elektra, kad būtų kuo labiau sumažintas spaudimas tinklui“, – perspėjo V. Rezničenka.

Pareigūnų teigimu, remonto darbai vyksta ir kitur, įskaitant Rivnės, Čerkasų, Kirovohrado ir Žytomyro sritis.

Ukrainiečių branduolinės energetikos agentūros „Enerhoatom“ pranešime sakoma, kad rusų smūgiai suaktyvino nepaprastųjų situacijų protokolus Rivnės, Pietų Ukrainos ir Chmelnyckio atominėse elektrinėse, todėl „visi reaktoriai buvo automatiškai atjungti“ nuo elektros tinklo.

Elektrinės šiuo metu netiekia elektros „vidaus energetikos sistemai“, nurodė elektrinių operatorė ir pridūrė, kad elektros tiekimas iš elektrinių bus atnaujintas, kai tik „bus normalizuotas energetikos sistemos veikimas“.

Pasak „Enerhoatom“, radiacijos lygis atominėse elektrinėse ir aplinkinėse teritorijose lieka nepakitęs.

Rusijos okupuota Zaporižios atominė elektrinė Ukrainos pietuose „pradėjo veikti visiško elektros tiekimo nutrūkimo režimu. Veikia visi dyzeliniai generatoriai“, pranešė „Enerhoatom“.

Dyzeliniai generatoriai yra atsarginė priemonė, kuri pasitelkiama energijos tiekimui svarbiausioms elektrinės sistemoms, kai elektrinė atjungiama nuo elektros tinklo.

Radiacijos lygis Zaporižios elektrinėje – didžiausioje Europoje atominėje elektrinėje – tebėra normalus.

Rusija trečiadienį vėl smogė Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir į įvairius taikinius paleido „apie 70 sparnuotųjų raketų“, visoje šalyje sukėlusi elektros bei vandens tiekimo sutrikimų, pranešė ukrainiečių kariuomenė.

„Iš viso buvo paleista ... apie 70 sparnuotųjų raketų“, – pranešė kariuomenė socialiniuose tinkluose ir pridūrė, kad šalies priešlėktuvinė gynyba numušė 51-ą iš jų.

Lauks naujo tyrimo

Vokietijos vyriausybė, kurioje svarbus vaidmuo tenka žaliesiems, paskelbė, prieš tęsiant seniai užsibrėžto branduolinės energijos atsisakymo planą bus palaukta naujo nacionalinio elektros tinklo testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų.

Dabartinė padėtis, kai dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugo energijos šaltinių kainos, kitokia, nei buvo kovą, kai analogiškas testavimas rodė, kad tebeveikiančių Vokietijos atominių elektrinių nebereikia energetiniam saugumui užtikrinti.

Tąkart, paskelbus ataskaitą, Berlynas nepakeitė ketinimo iki gruodžio 31 d. visiškai atsisakyti atominių elektrinių. Šį planą Vokietija priėmė dar vadovaujant kanclerei Angelai Merkel, po 2011 m. pavasarį kilusios Fukušimos atominės elektrinės avarijos.

Po septintąjį dešimtmetį išgyvento ekonomikos bumo vokiečiai prisiminė seną tradiciją – nepasitikėti technologijomis.

Olafo Scholzo kabinetas iki šiol neketino keisti šio kurso, motyvuodamas išlaidomis, techninėmis ir saugumo problemomis, susijusiomis su atominių elektrinių išlaikymu.

Branduolinės energijos atsisakymo šalininkai taip pat pabrėžia, kad atominė energija sudaro tik apie 6 proc. visos Vokietijai tiekiamos elektros energijos ir gali menkai padėti sprendžiant pagrindinę problemą – dujų trūkumą šildymui.

Tačiau sparčiai blogėjant energetikos perspektyvoms ir „Gazprom“ pareiškus, kad dujų tiekimą „Nord Stream 1“ sumažina iki 20 proc. pajėgumo, opozicijoje esantys A.Merkel konservatoriai yra vieni iš tų, kurie garsiausiai ragina persigalvoti.

Centro dešiniųjų partijos CDU lyderis Friedrichas Merzas primena, kad tokios šalys kaip Prancūzija ir toliau naudoja branduolinę energiją, tad ja ir Vokietija galinti pakeisti dalį elektros gamybai naudojamų dujų.

Spaudimą neatsisakyti atominės energijos koalicijos partneriams daro ir mažesnioji jų partnerė – liberalioji partija FDP. Jos atstovai pasisako už tai, kad atominės elektrinės veiktų iki 2024 m. pavasario.

Jei Vokietija atsisakytų branduolinės energijos, tai būtų ne pirmas vyriausybės politikos posūkis energetikos srityje nuo karo Ukrainoje pradžios.

Vokietijos vicekancleris ir ekonomikos ministras Robertas Habeckas neseniai nusprendė atnaujinti sustabdytų anglimis kūrenamų elektrinių darbą, kad taupytų dujas. Tačiau R.Habeckas pabrėžia, kad Vokietija tebėra pasiryžusi iki 2030 m. pereiti prie atsinaujinančiosios energijos šaltinių ir laipsniškai atsisakyti labai taršių anglių.

Įbaugino svetima patirtis

Vokietijos publicistai įžvelgia aiškią takoskyrą: jauniesiems žaliesiems akmens anglys yra blogiau už branduolinę energiją. Vyresnieji laikosi priešingos pozicijos.

„Tačiau tikrovė netrukus gali juos pasivyti“, – rašo laikraštis FAZ. Jo cituojamas Žaliųjų partijos narys Rasmusas Andresenas teigia, kad jaunesnieji partijos kolegos akcentuoja ne tariamą branduolinės energijos blogį, bet tiesiog kovą su klimato kaita.

Jaunoji karta pasisako prieš anglis ar suskystintųjų gamtinių dujų terminalus, tačiau jos atstovai ne tik pikti, bet ir racionalūs, linkę į kompromisus. Senoji karta yra pripratusi, kad jos remiami politikai nuolat lieka opozicijoje. Tad ji mano, kad bus išgirsta tik tada, kai dalyvaus masinėse protesto akcijose, ir savo nuomonės laikosi gerokai atkakliau.

Informacinį lauką tyrę ekspertai mano, kad branduolinės energijos įvaizdis Vokietijoje buvo kurstomas dirbtinai.

Nelaimė Japonijoje įvyko, kai vandenyne kilo stiprus žemės drebėjimas. Cunamio bangos pražudė apie 20 tūkst. žmonių ir sutrikdė prie kranto esančios elektrinės darbą. Aplinkoje pašokus radiacijos lygiui, teko perkelti tūkstančius žmonių.

Vokietijos atominėms elektrinėms negresia cunamiai, todėl tokia nelaimė, kokia įvyko Fukušimoje, čia negalėtų įvykti. Tačiau, užuot dariusi kaip kitos daug stambios pramonės įmonių, bet mažai hidroenergijos ar geoterminės energijos šaltinių turinčios šalys ir toliau naudojusios branduolinę arba akmens anglių energiją, Vokietija nusprendė jų atsikratyti.

Kultūrų skirtumai

Branduolinė energija prakeiksmu Vokietijoje virto gerokai anksčiau. Išanalizavęs tarptautinės žiniasklaidos pranešimus apie branduolinę energiją, Hansas Mathiasas Kepplingeris iš Mainco universiteto priėjo prie išvados, kad tai įvyko dar XX a. aštuntajame dešimtmetyje.

Aidas: 1979 m. įvykusi Trijų mylių jėgainės avarija Vokietijoje sukėlė didesnį pasipiktinimą branduoline energetika nei JAV. Nuotraukoje – 120 tūkst. dalyvių subūrusi protesto akcija Bonoje.

Iki 1973 m. apklausose dominavo teigiamas branduolinės energijos įvaizdis. Vokietijos, kaip ir JAV, žiniasklaidoje akcentuota, kad branduolinė energija yra gerokai saugesnė nei pagrįsta iškastiniu kuru. Nors 1973 m. Vakarai išgyveno naftos krizę, nuotaikos skirtingose Atlanto pusėse ėmė skirtis. Jau 1974 m. Vokietijoje, priešingai nei JAV, žiniasklaidoje ėmė vyrauti neigiami pranešimai apie atomines elektrines. Kurį laiką apklausos rodė palankų gyventojų požiūrį, tačiau ilgainiui, anot H.M.Kepplingerio, jis pasikeitė.

Prancūzijos vyriausybės patarėja Brigitte Sauzay mano, kad po septintąjį dešimtmetį išgyvento ekonomikos bumo vokiečiai prisiminė seną tradiciją – nepasitikėti technologijomis.

Skirtingai nei prancūzai, kurie daugiausia dėmesio skyrė „gamtos pataisymui“, vokiečiai gamtą laikė visa ko pamatu, todėl branduolinę energiją ėmė suvokti kaip „nuolatinę grėsmę gamtos tvarkai“.

Po Vokietijos suvienijimo ekologijos klausimai tapo dar svarbesni, o branduolinės energijos priešininkai, anot B.Sauzay, virto ekologinio judėjimo varikliu. Ypač aktyviai šias idėjas palaikė prakutę intelektualai, iš kurių kilę ir daug žurnalistų.

Kryptinga retorika

H.M.Kepplingerio atlikta žiniasklaidos analizė atskleidė, kad žodis vis rečiau buvo suteikiamas mokslininkams, teigiamai atsiliepiantiems apie atomines elektrines. „Kuo aiškiau laikraščio žurnalistai 1965–1986 m. pasisakė prieš branduolinę energiją, tuo dažniau jie leido pasisakyti ekspertams, kurie taip pat pasisakė prieš branduolinę energiją“, – „Die Welt“ cituoja H.M.Kepplingerį.

Kito eksperto Klauso Overhoffo atlikta 1975–1981 m. įtakingųjų Vokietijos savaitraščių „Spiegel“ ir „Zeit“ publikacijų analizė parodė, kad juose vis dažniau buvo pabrėžiamas branduolinių technologijų keliamas pavojus aplinkai.

JAV žiniasklaida, nepaisant 1979 m. įvykusios avarijos Trijų Mylių salos atominėje elektrinėje, ir toliau apie branduolinę energiją daugiausia rašė teigiamai. 1987 m. žurnalo „Journal of Communication“ analizė parodė, kad amerikiečiai požiūrio nepakeitė net ir po 1986 m. įvykusios Černobylio katastrofos.

Prancūzija, anot B.Sauzay, į avariją Černobylyje reagavo nuosaikiai. Skirtingai nei kolegos Vokietijoje, prancūzų žiniasklaida pabrėžė aukštus šalies reaktorių saugos standartus ir nepuolė į paniką.

„Prancūzijoje reaktoriaus avarija buvo suprantama kaip konkrečios problemos Sovietų Sąjungoje padarinys, o Vokietijoje – kaip nusistovėjusių baimių dėl branduolinės energijos keliamos rizikos patvirtinimas“, – aiškino H.M.Kepplingeris.

Žiniasklaidos pranešimai lemtingai pakeitė nuomonę Vokietijoje. Susidarė įspūdis, kad branduolinės energijos šalininkų yra mažiau, nei buvo iš tikrųjų, todėl šalininkai ėmė galvoti, kad jie remia itin pavojingą technologiją.

Atgaivinta sena baimė

2000-aisiais nuotaikos pasikeitė. Dėl klimato kaitos ir energetikos permainų branduolinė energija sulaukė palaikymo. 2010 m. nuomonių apklausose kiek daugiau vokiečių vėl pasisakė už branduolinę energiją. Padėtį vėl pakeitė nelaimė Fukušimoje.

Pasikartojo situacija, susiklosčiusi po Černobylio katastrofos.

Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos žiniasklaida daugiausia rašė apie konkrečią avariją, o Vokietijoje ieškota nacionalinių paralelių, vėl kalbinti daugiausia tie ekspertai, kurie ragino atsisakyti branduolinės energijos.

„Susidarė įspūdis, kad Fukušimos reaktoriaus katastrofa įrodo bendrą branduolinės energijos keliamą pavojų“, – rašė H.M.Kepplingeris. Vokietijos žurnalistai pateikė nuo 9 iki 18 kartų daugiau reikalavimų atsisakyti branduolinės energijos nei jų kolegos Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje.

2011 m. kovo 14 d. A.Merkel paskelbė trijų mėnesių moratoriumą, kuris reiškė branduolinės energijos atsisakymo pradžią. Taip, likus vos porai savaičių iki savivaldos rinkimų, CDU premjerė atėmė pagrindinį kozirį iš opozicinių žaliųjų.

Nors po Fukušimos avarijos specialiosios komisijos ekspertai pareiškė, kad toks įvykis, kaip Japonijoje, Vokietijoje praktiškai neįmanomas, žiniasklaidoje vyravo kitokia nuomonė. Pasak H.M.Kepplingerio, likus metams iki Fukušimos nelaimės, 85 proc. Vokietijos žurnalistų pasisakė už tai, kad būtų sustabdyta atominių elektrinių veikla.

Vokietijos žiniasklaida, anot tyrėjo, ignoravo ir 2013 m. paskelbtą Jungtinių Tautų ataskaitą, kurioje abejojama, ar dėl radiacijos, pasklidusios dėl avarijos Fukušimoje, mirė ar mirs koks nors žmogus.

Kritikai netruko sukritikuoti siūlomą B. Johnsono energetinio saugumo strategiją, teigdami, kad joje beveik visas dėmesys sutelktas į tiekimo didinimą, nedidinant energijos vartojimo efektyvumo ir nemažinant paklausos.

Dėl to, anot jų, planas nepalengvins vartotojų, susiduriančių su sparčiai augančiais komunalinių paslaugų mokesčiais, padėties ir gali pakenkti Didžiosios Britanijos įsipareigojimui mažinti anglies dioksido išmetimą kovojant su visuotiniu atšilimu.

„Tai veda JK atgal, o ne į priekį, – mano Mančesterio universiteto klimato kaitos politikos ekspertas, profesorius Matthew Patersonas (Metju Petersonas). – Tai yra tiesioginis atsakas į Rusijos invaziją į Ukrainą, grįžtant prie senų, atgyvenusių sprendimų, orientuotų į energijos tiekimo plėtrą, ir tai daroma tokiais būdais, kurie prieštarauja JK klimato strategijai.“

B. Johnsonas pristatė strategiją praėjus trims savaitėms po pareiškimo, kad Vakarų šalys padarė „siaubingą klaidą“ nesugebėjusios atsikratyti priklausomybė nuo Rusijos energijos pe aštuonerius metus nuo tada, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas aneksavo Ukrainos Krymo regioną.

Tai paskatino v. Putiną vasarį įsiveržti į Ukrainą, o Europa tapo pažeidžiama Rusijos „šantažui“ dėl grasinimų nutraukti energijos tiekimą, pareiškė JK premjeras.

Naftos ir gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais šoko į viršų, pirmiausia dėl to, kad po COVID-19 pandemijos sukeltos krizės padidėjo energijos paklausa, o pastaruoju metu – nerimaujant, kad karas gali apriboti tiekimą iš Rusijos.

Aukštos energijos kainos didina pragyvenimo išlaidų krizę Didžiojoje Britanijoje, kur buitinių dujų ir elektros kainos šį mėnesį išaugo 54 procentais.

Vyriausybė ketvirtadienį į šias problemas atsakė paskelbdama strategiją, kuria siekiama padidinti „ilgalaikę energetinę nepriklausomybę, saugumą ir gerovę“.

„Tai susiję su praeities klaidų pašalinimu ir užtikrinimu, kad būsime pasiruošę ateičiai“, – kalbėjo B. Johnsonas pietvakarių Anglijoje statomoje atominėje elektrinėje „Hinkley Point C“.

„Ir mes niekada daugiau nebūsime pavaldūs pasaulinių naftos ir dujų kainų užgaidoms, mes negalime tapti tokių žmonių kaip Vladimiras Putinas šantažo auka“, – pridūrė jis.

Pristatytoji strategija apima planus iki 2050 metų pastatyti aštuonis naujus branduolinius reaktorius, trigubai padidinant JK branduolinės energijos gamybą iki 24 gigavatų, arba ketvirtadaliu numatomo elektros poreikio.

Pagrindinis iššūkis siekiant šio tikslo yra sukurti dar nepatvirtintą technologiją nedideliems moduliniams reaktoriams, dydžiu nesiekiantiems trečdalio esamų reaktorių, pažymėjo vyriausybė.

Sasekso universiteto Mokslo politikos tyrimų skyriaus bendradarbis Paulas Dorfmanas (Polas Dorfmanas)  kritiškai įvertino dėmesį branduolinei energijai, kuri yra brangi ir lėtai vystoma.

Jis pavadino sprendimą ir jo rengėjus „berniukais su jų žaislais“, teigdamas, kad vyriausybė pasiūlymą vaizduoja kaip magišką problemos sprendimą.

Be to, strategijoje siekiama dešimt kartų padidinti elektros energijos, gaunamos iš jūros vėjo jėgainių, gamybą, bei didinti iš sausumos vėjo jėgainių gaunamą energiją „ribotam skaičiui palaikomų bendruomenių“.

Bendruomenės pasipriešinimas apribojo sausumos vėjo jėgainių projektus, kurie šiuo metu sudaro mažiau nei 8 proc. JK elektros gamybos pajėgumų.

Vyriausybė taip pat paskelbė apie naują naftos ir dujų projektų Šiaurės jūroje licencijavimo etapą, teigdama, kad šis kuras bus labai svarbūs JK energetiniam saugumui, taip pat įgyvendinant perėjimą prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios atsinaujinančios energijos.

Vyriausybė tvirtina, kad šalyje išgauta nafta ir dujos turės mažesnį anglies pėdsaką nei importuota energija.

Kiti strategijos elementai apima saulės energijos naudojimo skatinimą ir kuro elementuose naudojamo vandenilio gamybos didinimą.

Atsakydamas į kritiką, kad planas mažai padeda išspręsti dabartinę aukštą dujų ir elektros kainą, B. Johnsonas paminėjo 9 mlrd. svarų (11,8 mlrd. JAV dolerių) priemonių paketą, kuris kiek anksčiau buvo paskelbtas siekiant padėti vartotojams kompensuoti didėjančias pragyvenimo išlaidas.

„Mes jau darome labai daug, kad padėtume žmonėms apmokėti tiesiogines pragyvenimo išlaidas, ir, žinoma, ketiname padaryti daugiau“, – pridūrė jis.

„Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui. Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, pasienyje su Lietuva, taip pat gali būti paversta Rusijos ginklu“, – tviteryje penktadienį rašo prezidentas.

Jis paragino tarptautinę bendruomenę nedelsiant sureaguoti į „Rusijos branduolinius nusikaltimus“.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad dėl Zaporižės atominės elektrinės apšaudymo turi būti sušaukta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, o aplink Ukrainos atomines elektrines – sukurtos apsaugos zonos.

Jis taip pat pabrėžė, kad būtina sukurti humanitarinius koridorius karo pabėgėliams.

„JT Saugumo Taryba galėtų įrodyti, kad vis dar yra svarbi institucija, sušaukiant ją nedelsiant ir sukuriant saugias zonas aplink Ukrainos atomines elektrines bei humanitarinius koridorius žmonėms, bėgantiems nuo Rusijos vykdomų žudynių“, – tviteryje rašė ministras.

Rusijos atakos prieš civilius atominius objektus Ukrainoje yra branduolinio terorizmo aktas ir nusikaltimas žmogiškumui.

Ukrainos pagalbos tarnybos penktadienį pranešė, kad užgesino gaisrą Zaporižios atominėje elektrinėje, kilusį po Rusijos kariuomenės apšaudymo.

Regioninės karinės administracijos pranešime patvirtinama, kad gaisras jėgainėje buvo užgesintas, o 1-ojo reaktoriaus skyrius apgadintas, tačiau tai neturi įtakos bloko saugumui.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Maskvą griebusis „branduolinio teroro“ ir mėginant „pakartoti“ Černobylio katastrofą.

Per antrą savaitę besitęsiantį Rusijos karą Ukrainoje rusų kariai taip pat užėmė Černobylio atominę elektrinę.

Visgi politikas atkreipia dėmesį, kad Vakarams reikia ieškoti sprendinių, kaip apsaugoti Ukrainos teritorijoje esančias keliolika atominių jėgainių.

„Labai sudėtinga. Aš labai už, suprantu, kad reikia galvoti bent jau kalbant apie tą atominių jėgainių faktorių. Ten yra keliolika tų jėgainių, kurios dabar yra konflikto epicentre. Tai natūralu, kad tai gali virsti visiška humanitarine katastrofa“, – žurnalistams Seime teigė L. Kasčiūnas.

NSGK pirmininkas akcentuoja, kad Vakarai, žinodami, prisimindami Černobylio visas pamokas turi galvoti, kaip ieškoti bent jau dalinių situacijos sprendimo būdų.

Ten yra keliolika tų jėgainių, kurios dabar yra konflikto epicentre. Tai natūralu, kad tai gali virsti visiška humanitarine katastrofa.

„Bet viskas aišku, suprantama, kad jeigu tai yra įgyvendinama, tai natūralu, kad mes turėtume konfrontaciją su Rusijos Federacija“, – sakė jis.

Politikas taip pat atkreipia dėmesį, kad priėmus sprendimą virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną, ją užtikrinti turėtų ne Lietuva, o kitos didžiosios Vakarų valstybės.

„Mes galime kelti klausimą, bet žinome, kad ne Lietuva statys radarus, ne Lietuva statys siųs perėjimus ir ne Lietuva užtikrins tolimo arba vidutinio nuotolio raketų funkcionavimą. Tai bus amerikiečiai, britai arba dar kažkas. Tai jų balsas šioje vietoje svarbus ir tai reikia suprasti kaip realų paveikslą“, – pabrėžė politikas.

ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį taip pat pažymėjo, kad sprendimas virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną realybėje keltų riziką NATO įsivelti į vykstantį konfliktą.

Kylant energijos kainoms ir didėjant įtampai tarp Europos ir jos svarbios dujų tiekėjos Rusijos, atominių elektrinių Brokdorfe, Grondėje ir Gundremingene padėtį gali dar labiau paaštrinti.

Šis žingsnis perpus sumažins Vokietijos tebeturimus atominių elektrinių pajėgumus ir sumažins energijos gamybą apie keturiais gigavatais. Tiek energijos gamina apytikriai tūkstantis vėjo jėgainių.

2011 metais kilę protestai po Fukušimos atominės elektrinės katastrofos Japonijoje prieš dešimtmetį paskatino A. Merkel inicijuoti Vokietijos atsisakymo nuo branduolinės energetikos planą.

Vokietija planuoja iki ateinančių metų pabaigos uždaryti paskutines savo atomines jėgaines – Nekarvestheimo, Esenbacho ir Emslando.

Tačiau kai visoje Europoje energijos kainos kyla, laikas įgyvendinti šiuos planus vargu ar galėtų būti nepalankesnis.

Nyderlandų skirstymo centre TTF dujų kaina gruodį pasiekė 187,78 euro už megavatvalandę ir buvo dešimteriopai didesnė negu metų pradžioje, todėl elektros energija irgi brango.

Iš dalies šį brangimą lėmė geopolitinė įtampa su Rusija, kurios tiekiamos dujos sudaro apie trečdalį Europoje suvartojamo kiekio.

Vakarų šalys kaltina, kad Maskvą riboja dujų tiekimą, siekdama spausti Europą vystantis įtampai dėl konflikto Ukrainoje.

Maskva taip pat nori, kad būtų licencijuotas kontraversiškas dujotiekis „Nord Stream 2“, turintis padvigubinti rusiškų dujų tiekimo į Vokietiją pajėgumus.

Kainų šuolis

Branduolinės energetikos laikotarpio Vokietijoje pabaiga kainas tikriausiai dar labiau padidins, sakė Darmštato taikomųjų mokslų universiteto energetikos politikos profesorius Sebastianas Heroldas (Zebastianas Heroldas).

„Viliamasi, kad ilguoju laikotarpiu atsinaujinančių šaltinių energija subalansuos padėtį, bet per trumpąjį laikotarpį tai nenutiks“, – naujienų agentūrai AFP aiškino jis.

Kol Vokietija įstengs pakankamai išvystyti atsinaujinančių šaltinių pajėgumus, uždarius atomines elektrines šalyje susidariusį energijos stygių teks kompensuoti deginant iškastinį kurą.

„Bendrai tai padarys Vokietiją dar labiau priklausomą nuo gamtinių dujų, bent jau trumpuoju laikotarpiu – taigi, labiau priklausomą nuo Rusijos“, – pabrėžė S. Heroldas.

Šis perėjimas taip pat gali trukti ilgiau nei norėtų Vokietija. Atsinaujinančių šaltinių energetikos tinklo plėtra pastaraisiais metais strigo, visuomenei priešinantiems naujiems infrastruktūros projektams.

Tikėtina, kad 2021 metais atsinaujinančių šaltinių tiekiamos energijos dalis pirmąkart nuo 1997-ųjų sumažės. 2020 metais ji sudarė 45,3 proc., o 2021-aisiais, kaip prognozuojama – apie 42 procentus.

Atominių elektrinių uždarymas ne vien stums aukštyn elektros kainas, bet ir likviduos svarbų mažai taršios energijos šaltinį, nors šaliai jau dabar sunku išpildyti ambicingus tikslus stabdyti klimato kaitą.

Nauja koalicinė vyriausybė, vadovaujama socialdemokrato Olafo Scholzo (Olafo Šolco), pažadėjo iki 2030 metų paankstinti terminą, kada Vokietija turės atsisakyti anglių deginimo. Vyriausybė siekia, kad iki to laiko 80 proc. Vokietijoje suvartojamos elektros energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Tikėtinas persigalvojimas?

Tačiau vienas iš Žaliųjų partijos lyderių Robertas Habeckas (Robertas Habekas), vadovaujantis naujai suformuotai jungtinei ekonomikos ir klimato reikalų superministerijai, šią savaitę pripažino, kad Vokietija beveik neabejotinai neįvykdys 2022-iesiems nustatytų tikslų dėl klimato kaitos. Tikėtina, kad taip nutiks ir 2023-iaisiais.

Kitos Europos Sąjungos šalys, įskaitant Prancūzija, toliau vysto atominę energetiką ir ragina ją įtraukti į ES tvarių energijos šaltinių sąrašą, suteikiant galimybę toliau investuoti į šį sektorių.

Net ir Vokietijoje visuomenės pozicija dėl branduolinės energijos atrodo švelnėjanti.

Vėliausia sociologinių tyrimų agentūros „YouGov“ apklausa, atlikta laikraščio „Welt am Sonntag“ užsakymu, rodo, kad apie 50 proc. vokiečių pritartų sprendimui atšaukti planuojamą atominių jėgainių uždarymą dėl pastarojo energijos pabrangimo.

Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos narė Monika Schnitzer (Monika Šnicer) laikraščiui „Rheinische Post“ sakė, kad „ekonomikos ir ekologijos požiūriu“ būtų protingiau uždarymą atidėti.

Tačiau vyriausybė lieka ištikima A. Merkel planui, o R. Habeckas šią savaitę vėl gynė atominių elektrinių uždarymą.

Bet kuris politikas, raginantis sugrąžinti branduolinę energiją, „taip pat turėtų pasakyti: „Norėčiau, kad mano rinkimų apygardoje būtų branduolinių atliekų“, sakė ministras.

„Kai tik kas nors tai pasakys – iš naujo svarstysiu šį klausimą“, – pridūrė R. Habeckas.

„Mis JAV“ karūną pelniusi Kara McCullough (Kara Makalog) iš JAV sostinės Vašingtono atstovaus Jungtinėms Valstijoms konkurse „Mis Visata“.

„Mes reguliuojame atomines elektrines. Be to, vykdau asmeninę programą bendruomenei „Moksliniai tyrimai vaikams“, – sakė 25 metų K.McCullough.

K.McCullough gimė Italijoje, taip pat yra gyvenusi Japonijoje, Pietų Korėjoje, Havajuose. Vaikystę ji praleido Amerikos pietinėje Virdžinijos valstijoje.

Gražuolė sakė, kad „Mis JAV“ titulas jai padėtų „įkvėpti ir padrąsinti daugybę vaikų ir moterų (žengti) į mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos sritis“, sakė ji.

Tarp konkurso dalyvių buvo penkios imigrantės; jos kalbėjo apie įvairovės svarbą, taip tarsi atmesdamos nesvetingą JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) poziciją dėl kai kurių imigrantų ir pabėgėlių.

Pirmąja vicemis tapo „Mis Naujasis Džersis“ Chhavi Verg (Čhavi Verg), gimusi Indijoje ir mokanti hindi bei ispanų kalbas.

Antroji vicemis – „Mis Minesota“ Meridith Gould (Meridit Guld) – Minesotos universitete studijuoja drabužių mažmeninę prekybą.

2016 metų „Mis JAV“ Deshauna Barber (Dešauna Barber) taip pat atstovavo JAV sostinei, kuri oficialiai yra vadinama Kolumbijos apygarda.

Šis konkursas sprendžia, kas Jungtinėms Valstijoms atstovaus konkurse „Mis Visata“.

Vienas konkursų „Mis JAV“ ir „Mis Visata“ savininkų daug metų buvo milijardierius D.Trumpas.

Tačiau 2015 metų birželį televizija NBC nutraukė savo ryšius su dabartiniu prezidentu dėl jo įžeidžiamų komentarų apie imigrantus meksikiečius. Po teisinių veiksmų D.Trumpas savo akcijas šiuose konkursuose pardavė vienai talentų vadybos kompanijai.