D. Trumpas, laikomas favoritu tapti respublikonų kandidatu į prezidentus 2024 metų rinkimuose, NBC laidoje „Meet the Press“ atsisakė pasakyti, kaip jis praleido 2021 metų sausio 6 dieną, kai prasidėjo riaušės, ir ar skambino kam nors telefonu, kai jo šalininkai šturmavo Amerikos demokratijos būstinę.

„Nesiruošiu jums sakyti. Pasakysiu žmonėms vėliau tinkamu laiku“, – sakė D. Trumpas Kristen Welker (Kristen Velker), paklaustas, ar tą popietę jis praleido Baltųjų rūmų valgomajame stebėdamas riaušes per televizorių.

Buvę respublikono padėjėjai teigė, kad D. Trumpas stebėdamas tuos įvykius užsidarė kambaryje, esančiame šalia Ovalinio kabineto, o kartais net atsisukdavo kai kurias transliacijos dalis ir žiūrėdavo jas iš naujo.

Nesiruošiu jums sakyti. Pasakysiu žmonėms vėliau tinkamu laiku.

Interviu, kuris buvo įrašytas ketvirtadienį D. Trumpo golfo klube Naujajame Džersyje, eksprezidentas, atsakydamas į K. Welker spaudimą dėl jo tylos smurto metu, tvirtino, kad išpuolio dieną jis padarė, jo žodžiais, gražių pareiškimų.

Jo šalininkai, kurstomi respublikono melo apie 2020 metų prezidento rinkimus, šturmavo pastatą, kai Kongresas ruošėsi patvirtinti demokrato Joe Bideno (Džo Baideno) pergalę.

D. Trumpui yra pateikti federaliniai baudžiamieji kaltinimai dėl pastangų panaikinti savo pralaimėjimą tuose rinkimuose, tačiau jam nėra pateikti kaltinimai, susiję su maištu.

Eksprezidentas sakė, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, apsvarstytų galimybę suteikti malonę kai kuriems riaušininkams, kaltinamiems dėl jų veiksmų tą dieną.

Daugiau nei 1 tūkst. žmonių buvo apkaltinti federaliniais nusikaltimais, susijusiais su Sausio 6-osios riaušėmis, o daugiau nei 600 žmonių pripažino savo kaltę arba buvo nuteisti.

„Ketinu į juos pažvelgti ir tikrai galiu, jei manysiu, kad tai tinkama“, suteikti jiems malonę, sakė buvęs prezidentas.

D. Trumpui federaliniuose ir valstijų teismuose keturiose bylose pateiktas 91 kaltinimas dėl jo pastangų panaikinti 2020 metų rinkimų rezultatus, netinkamo įslaptintų dokumentų tvarkymo ir dėl pinigų už tylą.

Jis pats neigia padaręs nusižengimų.

Interviu metu D. Trumpo buvo paklausta, ar jis nebijo patekti į kalėjimą.

„Ne, tikrai ne. Aš apie tai net negalvoju. Manau, kad esu šiek tiek kitaip sudėtas“, – tvirtino jis.

„Perdavėme šioms dviem šalims savo klausimus raštu“, – žurnalistams sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Dabar laukiame jų raštiškų atsakymų“, – nurodė jis.

Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.

Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija kol kas blokuoja Švedijos ir Suomijos prisijungimą.

Turkija jau seniai kaltina Šiaurės šalis, ypač Švediją, turinčią didelę turkų imigrantų bendruomenę, teikiant prieglobstį ekstremistinėms kurdų grupuotėms ir JAV gyvenančio pamokslininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno) šalininkams. Ankara ieško F. Guleno dėl nepavykusio bandymo 2016 metais surengti valstybės perversmą.

Turkija taip pat pyksta, kad Švedija nuo 2019 metų jai taiko ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį savo partijos nariams pareiškė, kad „kol Švedija ir Suomija nesiims konkrečių kovos su terorizmu priemonių, mūsų pozicija nesikeis“.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį per vizitą Švedijoje sakė, kad NATO „sunkiai ir aktyviai“ dirba, kad „kuo greičiau“ išspręstų Turkijai susirūpinimą keliančius klausimus.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin (Sana Marin) antradienį pripažino, kad Šiaurės šalių stojimas į NATO gali įstrigti, jei iki vėliau šį mėnesį numatyto Aljanso viršūnių susitikimo nebus pasiektas susitarimas su Turkija.

Ji nurodė, kad piliečiai gali telefonu ar internetu atsiųsti klausimų šiai transliacijai, dar vadinamai „tiesiogine linija“.

Manoma, kad per šių metų klausimų ir atsakymų sesiją daugiausia dėmesio bus skiriama rugsėjo 19 d. šalyje vyksiantiems parlamento rinkimams.

Kasmet per radiją ir televiziją transliuojama sesija sutraukdavo gausią auditoriją, tačiau pernai V. Putinas dėl didėjančio pasipriešinimo nusprendė ją atšaukti.

2019 m. jis praleido keturias valandas atsakinėdamas į 80 klausimų. Tuomet, be kita ko, jam pateikta kritikos dėl mažėjančio pajamų lygio ir problemų šalies sveikatos priežiūros sistemoje.

Apklausos rodo, kad ir šiemet visuomenėje gausu nepasitenkinimo prieš artėjančius rinkimus.

Tokia tvarka numatyta penktadienį pasirašytame operacijų vadovo sprendime.

„Visi laboratorinių tyrimų atsakymai dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikos pateikiami į ESPBI IS forma E200-a ir pasirašomi per 24 val. nuo ėminių gavimo, pirmenybę teikiant teigiamų rezultatų suvedimui“, – rašoma dokumente.

Ankstesniame dokumente šie terminai nebuvo nurodyti.

Nuo pandemijos pradžios žiniasklaidoje ne kartą skelbta apie atvejus, kai koronaviruso testo atsakymo žmonėms teko laukti kelias dienas.

Kodėl tai vyksta

Psichologai teigia, kad nesugebėjimo pasakyti "ne" šaknys dažniausiai glūdi mūsų vaikystėje. Ypač jeigu buvote auklėjami, kad visą laiką turite būti geručiai, paslaugūs, nuolaidūs ir paklusnūs, mažieji tėvelių ar senelių pagalbininkai, mokomi pirmiausia rūpintis kitais, o ne savimi ir tik tada sulaukdavote pakankamai dėmesio, pagyrimų, jautėtės mylimi. Todėl nieko nuostabaus, kad ir suaugę nė nespėję pagalvoti impulsyviai skubame ištarti "taip" – šis žodis tiesiog šaute iššauna iš burnos.

Kita priežastis, kuri gali turėti įtakos tokiam elgesiui – nepasitikėjimas savimi, menka savivertė. Tokie žmonės nuolatos jaučiasi įsitempę, kitų poreikius ir lūkesčius laiko svarbesniais. Tik tada, kai padaro ką nors gera kitiems, kam nors padeda, atlieka papildomą darbą, prisiima daugiau įsipareigojimų, pasijunta geriau. Į šias pinkles dažniau patenka darboholikai, perfekcionistai, kurie tiesiog negali susitaikyti, kad kažkas nebuvo padaryta laiku ar pakankamai gerai, siekiantys karjeros asmenys.

Kokie padariniai gresia

Pasinėrę į kitų prašymus ir nurodymus užmirštame savo poreikius, susipainiojame ir nebežinome, ko norime patys. Darbotvarkė perpildyta, nieko nebespėjame, kankina nuovargis ir įtampa. Apima pyktis ir neviltis, kai pamatome, kad nesugebėsime to, ką pažadėjome, atlikti tinkamai, nes trūksta laiko, jaučiamės išsisėmę, išsekę. Ilgesnį laiką užstrigus tokioje situacijoje blogėja psichinė ir fizinė sveikata, rizikuojame susirgti. Kenčia ir darbas, ir šeima, ir draugai, pašlyja santykiai su jais.

Paradoksas, bet noras visuomet būti uoliems, paslaugiems ir įtikti kitiems anksčiau ar vėliau atsigręžia prieš mus – imame daryti klaidų, priimame neapgalvotus sprendimus, galime patirti ir finansinių nuostolių. Dėl to prarandame pasitikėjimą, pagarbą. JAV bilijonierius, verslo magnatas ir filantropas Warrenas Buffetas teigia, kad sėkmės lydimi žmonės moka pasakyti "ne", o atsakymas "taip" jiems yra itin retas.

Kai didžiąją dalį "taip", ištartų kitiems, pakeis "ne", galėsite dažniau pasakyti "taip" sau.

Kaip visa tai pakeisti

Psichologai pataria pirmiausia supykti. Supykti ant savęs už tai, kad tiek laiko, energijos ir pinigų išeikvojote vien dėl to, kad vienomis ar kitomis aplinkybėmis nesugebėjote pasakyti "ne". Paklauskite savęs, kiek kavos puodelių išgėrėte su žmonėmis, su kuriais to visai nenorėjote daryti? Keleriose vestuvėse, krikštynose,  dalyvavote tik iš pareigos? Arba kiek gimtadienių šventėte visai to nenorėdami? Kiek laiko praleidote susitikimuose, susirinkimuose, posėdžiuose, kuriuose dalyvauti buvo nebūtina?

O tada pagalvokite, kiek laisvo laiko ir naujų galimybių atsiras, kai viso to nebedarysite. Kai didžiąją dalį "taip", ištartų kitiems, pakeis "ne", galėsite dažniau pasakyti "taip" sau. Savo svajonėms, siekiams, tikslams, kuriuos metų metus buvote nugrūdę į giliausius stalčius. Pradėkite pratintis prie neigiamų atsakymų nuo mažų dalykų: atsisakykite kirpėjos pasiūlyto kavos puodelio, nedidelės paslaugos kolegai – nunešti į šaldytuvą pieną, pokalbio telefonu su pussesere iš pareigos ir pan.

Įsiklausykite, ką sako nuojauta. Vidinis mūsų kompasas, dar vadinamas nuojauta arba intuicija, paprastai neklysdamas praneša, kada reikia pasakyti "taip", o kada verčiau ištarti "ne". Įsiklausykite į jį ir šiukštu nesiginčykite su juo.

Jeigu nesate įpratę kreipti dėmesio į šio sąžiningo ir nešališko mūsų patarėjo nuomonę, pabandykite suprasti, ką tuo momentu jaučiate, apie ką galvojate, ir apsispręskite tuo vadovaudamiesi. Tačiau jokiu būdu neapgaudinėkite ir neįtikinėkite savęs, dalijasi patarimais Sarri Gilman, žinoma JAV psichoterapeutė, lektorė ir knygų autorė.

Duokite sau laiko

Jeigu kas nors jūsų pašo padėti padaryti tai, kam neturite pakankamai gebėjimų ar žinių, tačiau apie atsisakymą net negalite pagalvoti, kad nenuviltumėte to žmogaus, labai gera išeitis yra duoti sau šiek tiek laiko. Pasiūlykite, kad jis jums parašytų žinutę ar elektroninį laišką, kuriame išdėstytų savo prašymą, ir pažadėkite, kad pagalvoję apie tai jam atsakysite – taip laimėsite laiko pasitikrinti, ar tikrai to norite, ir sugebėsite rasti tinkamų žodžių apsisprendę atsakyti neigiamai, siūlo psichologė Vanesa Van Edwards, Los Andžele veikiančios Žmogaus elgesio laboratorijos įkūrėja.

Darboholikai ir perfekcionistai dažnai net nelaukia prašymo padėti. Vos tik jų radaras užfiksuoja, kad kilo kokia nors problema, negalvodami puola ją spręsti, nors tai gabūt visai ne jų reikalas. Neskubėkite – tegu tuo pasirūpina kiti. Galbūt jie nepadarys to taip greitai ir taip gerai, tačiau patikėkite: vienaip ar kitaip viskas išsispręs ir be jūsų įsikišimo. Priešingu atveju, rizikuojate tapti savotišku gelbėtoju, į kurį kryps visų žvilgsniai kai kas nors atsitiks ateityje. Prisiimti pernelyg daug įsipareigojimų šie žmonės linkę dėl to, kad gebėjimas viską sutvarkyti jiems yra tarsi garbės ženklas, sako S.Gilman.

Jeigu jūsų prašo padėti vykdyti kokį nors projektą, ir jūs jaučiate, kad tam turite pakankamai žinių ir gebėjimų, tai jums įdomu, tačiau šiuo metu esate pernelyg užsiėmęs, užsivertęs kitais darbais, bandykite ieškoti kompromiso. Prašykite duoti daugiau laiko, galbūt esama galimybių šiek tiek atidėti terminus, kad galėtumėte papildomas veiklas sudėlioti į savo darbotvarkę. Tačiau pasilikite galimybę pasakyti "ne", vėliau, jei pamatysite, kad vis tiek nespėjate, teigia garsi amerikiečių psichologė, psichologijos mokslų daktarė, populiarių leidinių autorė Sherrie Bourg Carter.

Mažos gudrybės

Atsakymas turi būti paprastas. Jeigu norite pasakyti "ne", sakykite tai tiesiai, tvirtai. Vartokite tokias frazes: "Ačiū, kad atėjote pas mane, bet šiuo momentu man nepatogu jus priimti" arba "Atsiprašau, bet šį vakarą negaliu jums padėti". Taip sakydami būkite tvirtai įsitikinę ir per daug neatsiprašinėkite. Atsiminkite, kad jums nereikia niekieno leidimo pasakyti "ne".

Atsisakymas nėra atstūmimas. Neužmirškite, kad sakydami "ne" atmetate pasiūlymą, prašymą, o ne atstumiate konkretų asmenį, kuris į jus kreipėsi pagalbos, paslaugos. Žmonės paprastai tai vertina adekvačiai, be asmeniškumo, supranta, kad jie turi teisę ko nors prašyti, o jūs turite lygiai tokią pat teisę atsisakyti, nes nesate įsipareigojęs elgtis taip, kaip patogu kitiems.

Neigiamos reakcijos neišvengiamos. Susitaikykite, kad jūsų neigiamas atsakymas bus priimtas su nusivylimu, nepasitenkinimu, liūdesiu, kitomis neigiamomis emocijomis. Tai natūrali reakcija ir jos nereikia per daug sureikšminti. Tai nereiškia, kad jūsų santykiai su tuo žmogumi dėl to būtinai pablogės, nutrūks draugystė ar bendradarbiavimas, o jei taip atsitiks, matyt, yra ir kitų, rimtesnių, priežasčių.

Nesijauskite kaltas prieš savo vaikus. Jeigu esate tėvai, žinokite, kad vaikams kartkartėmis išgirsti "ne" yra būtina ir labai svarbu, nes tokiu būdu ugdomi jų savikontrolės gebėjimai. Be jų gyvenime jiems bus labai sunku derėtis, rasti kompromisų. Kartu tai bus jūsų žinutė atžaloms, kad tai jūs esate atsakingas už ribų, kurių jie turi laikytis, nustatymą, kad ir kaip jie protestuotų.

Iš anksto parenkite atsakymą. Jeigu iki šiol retai ryždavotės sakyti "ne", pasipraktikuokite, kaip tai daryti, prieš veidrodį. Sugalvokite keletą universalių mandagių atsakymų, kurie padės sutvirtinti jūsų poziciją. Neretai būtent tai, kad žmogus greitai nesugalvoja tinkamos priežasties atsisakyti, nulemia, kad jis nenorėdamas pasako "taip". Tinkami atsakymai galėtų būti: "Apgailestauju, mano darbotvarkė ir taip perpildyta", "Aš šiuo metu labai užsiėmęs, bet galbūt jums galėtų padėti kitas kolega", "Vertinu jūsų pasitikėjimą, bet jaučiuosi tam nepasirengęs" ir pan.

S. Jakeliūnas teigė, kad atsakymai, pateikti raštu lakoniški, bet naudingi rašant išvadas.

„Prezidentės atsakymai, manau, yra gana svarbūs. Jie galbūt viską keičia ne tiek turinio, kiek vertinimų ir atsakomybės įtakų prasme. Nes susidaro įspūdis, kad prezidentės vertinimai, nuomonė ir galbūt siūlymai buvo reikšmingi tuometinei Vyriausybei, premjerui, finansų ministrei, priimant sprendimus dėl skolinimosi ir krizės valdymo“, - LRT televizijai sakė S. Jakeliūnas.

S. Jakeliūno teigimu, atsakymuose išdėstyta gana griežta pozicija dėl skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo.

ELTA primena, kad ekonominę krizę tiriantis BFK išsiuntė 8 klausimus prezidentei.

S. Jakeliūno teigimu, prezidentės atsakymai taps svarbiais papildomais vertinimais šalia jau turimos informacijos, kuriuos tyrimą atlikdamas BFK surinko iš įvairių šaltinių ir komitete organizuotų liudytojų apklausų.

„Mes turime pakankamai informacijos ir liudijimų iš įvairių šaltinių. Tai čia būtų papildomi vertinimai, argumentai, kaip prezidentė situaciją matė tuomet (prieš 10 metų vykusią krizę. - ELTA) ir kaip vertina dabar priimtus sprendimus“, - kalbėjo S. Jakeliūnas.

BFK atliekamą tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

BFK atliekamą tyrimą ketinama baigti iki 2019 metų balandžio vidurio.

Pateikiami prezidentės atsakymai į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto klausimus.

Klausimas: Kaip vertinate Lietuvos banko valdybos veiklą prižiūrint komercinius bankus 2005-2008 metais, turint omenyje 2010 m. vasario 2 d. Švedijos Karalystės Riksdago Finansų komitete įvykusių klausymų metu išdėstytus faktus ir nuomones, 2010 m. gegužės 17 d. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje patvirtintas prieš tai vykusių klausymų išvadas bei tai, kad kai kurios naujosios Europos Sąjungos valstybės narės jau 2005-2006 metais taikė makroprudencinės bankų priežiūros priemones?

Atsakymas: 2005-2009 m. dirbau Europos Komisijoje Europos Sąjungos komisare, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą.

Savo nuomonę apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmus prieš krizę išsakydavau viešai, ji buvo plačiai paskleista viešojoje erdvėje.

Klausimas: Ar 2009-2010 metais bendravote su tuo metu Lietuvoje veikusių Skandinavijos valstybių motininių bankų vadovais ir, jeigu taip, kokie klausimai buvo aptariami?

Atsakymas: 2009 m. per pirmąjį oficialų vizitą į Švediją įvyko ir susitikimai su „Swedbank“ ir SEB banko vadovais. Jų metu aptarta situacija bankų sektoriuje, pabrėžiant, kad Lietuvos ekonomikos augimui labai svarbu stabiliai ir atsakingai veikiantis bankų sektorius, užtikrinantis pakankamus kreditinius išteklius šalies ūkio plėtrai. Vėlesniuose susitikimuose Lietuvoje su minėtų bankų vadovais aptartos galimybės sumažinti palūkanų normas studentams teikiamoms paskoloms studijoms finansuoti ir bendradarbiauti su „Junior Achievement Lietuva“ programa, skatinančia jaunimo verslumą Lietuvoje.

Klausimas: Kaip, praėjus dešimčiai metų nuo krizės Lietuvoje pradžios, vertinate Skandinavijos valstybių komercinių bankų kreditavimo veiksmų ir sprendimų įtaką Lietuvos ekonomikai jos sparčios plėtros (2005-2007 m.) ir didelio nuosmukio (2009-2010 m.) metais?

Atsakymas: Skandinavijos bankų atėjimas į Lietuvą teigiamai prisidėjo prie spartesnio šalies gerovės kūrimo. Galiu konstatuoti, kad pasaulinės krizės metu Lietuvoje veikę Skandinavijos šalių bankai jau buvo išgyvenę bankų krizę devyniasdešimtųjų pradžioje ir turėjo patirties, kaip atlaikyti tokį didžiulį pasaulinės krizės spaudimą. Per krizę taikoma konservatyvi politika ir pastangos ieškoti geriausių sprendimų likviduojant krizės pasekmes apsaugojo Lietuvos ekonomiką ir mūsų žmonių santaupas nuo dar didesnio smukimo į ekonominę duobę.

Klausimas: Ar 2009 metais Jums buvo žinoma informacija apie galimą banko „Snoras“ nemokumą, kurią tų pačių metų rugpjūčio mėn. du tuomečiai Lietuvos banko valdybos nariai pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovui ir finansų ministrui? Jeigu taip, kaip šią informaciją vertinote ir ar raginote tuometį Lietuvos banko valdybos pirmininką imtis veiksmų, galėjusių užkirsti kelią kelių šimtų milijonų eurų papildomiems nuostoliams, kuriuos patyrė šalies viešasis sektorius ir privatūs kreditoriai, kai šio banko veikla galiausiai buvo sustabdyta 2011 m. lapkričio mėn.?

Atsakymas: Konkrečiai rašte minimos Lietuvos banko valdybos narių pateiktos informacijos apie galimą banko „Snoras“ nemokumą nebuvau gavusi. Lietuvos bankas informuodavo apie situaciją šalies bankų sektoriuje ir besikaupiančias problemas banke „Snoras“. Lietuvos bankas suprato savo atsakomybę imantis veiksmų kilusioms rizikoms valdyti.

Klausimas: Ar, Jūsų manymu, buvęs Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, 2004-2013 metais valdyboje kuravęs komercinių bankų priežiūrą ir galimai nekompetentingai bei aplaidžiai atlikęs savo darbą, gali tinkamai eiti valstybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigas?

Atsakymas: Jokios informacijos iš atsakingų institucijų apie tai, kad p. A. Misevičius „galimai nekompetentingai bei aplaidžiai“ atliko savo darbą, nebuvo gauta.

Klausimas: Kuo grindėte ir kaip dabar vertinate 2009 m. kovo 31 d. paviešintą Jūsų nuomonę (turėjusią įtakos Vyriausybės sprendimams dėl skolinimosi valstybės vardu, kaip 2018 m. lapkričio 21 d. Seimo Biudžeto ir finansų komitetui paliudijo A. Kubilius), kad „Tarptautinio valiutos fondo pagalbos prašančios šalys demonstruoja politinę impotenciją“, turint omenyje, jog Lietuva, tapusi Europos Sąjungos nare, galėjo naudotis valstybėms narėms skirtais paramos šaltiniais ir priemonėmis, kurie minimi Europos Parlamento 2009 m. balandžio 24 d. rezoliucijoje, taip pat žinant, kad krizės laikotarpiu tokia parama pasinaudojo ne tik Latvija, bet ir dar 7 Europos Sąjungos valstybės narės?

Atsakymas: 2008-2009 m. pasaulinės krizės akistatoje Lietuvos BVP krito iki 15 proc., Latvijos - daugiau nei 20 proc. Baltijos šalys tuo metu neturėjo monetarinių instrumentų, nes galiojo valiutų valdybos modelis, todėl su krize galėjo kovoti tik fiskalinėmis priemonėmis, t. y. mažindamos išlaidas. Lietuva buvo geresnėje situacijoje ir dar galėjo skolintis rinkose, priešingai nei Latvija, kuri kito pasirinkimo, kaip tik kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, neturėjo.

Antros šalies iš to paties regiono kreipimasis finansinės pagalbos į Tarptautinį valiutos fondą kėlė riziką, kad būtų pareikalauta atsisakyti valiutų valdybos modelio, o tai reikštų nacionalinės valiutos devalvavimą. Pagal to meto prognozes nacionalinė valiuta galėjo nuvertėti iki 50 procentų. Per pusę būtų sumenkusios tiek valstybės, tiek piliečių turimos lėšos, beveik dvigubai išaugusios skolos.

Be to, Tarptautinio valiutos fondo reikalavimai mažinti išlaidas buvo labai drastiški, vienas jų - apmokestinti socialines išmokas ir pensijas, kurios ir taip jau buvo sumažintos. Tai buvo paskutinis argumentas, kuris nulėmė mano požiūrį į skolinimąsi iš Tarptautinio valiutos fondo.

Klausimas: Kaip vertinate Vyriausybės sprendimus 2009-2010 metais brangiai skolintis iš Lietuvoje veikiančių komercinių bankų, turint omenyje, kad dėl to galimai pablogėjo verslo ir gyventojų kreditavimo galimybės, taip pat sprendimus 2009-2012 metais skolintis iš tarptautinių komercinių institucijų dešimties metų laikotarpiui, mokant 10 proc. siekusias palūkanas, atsižvelgiant į tai, kad, Europos centrinio banko duomenimis, vidutinės Latvijos valstybės skolos palūkanos 2009-2018 metais buvo apie 1,5 proc. žemesnės negu Lietuvos, ir, jeigu tokiomis palūkanomis būtų pasiskolinusi Lietuva, per šį dešimties metų laikotarpį šalies viešasis sektorius būtų galėjęs sutaupyti apie 1,9 mlrd. eurų?

Atsakymas: Lietuvos Respublikos Vyriausybė skolinosi tiek vidaus, tiek tarptautinėse rinkose, ten, kur krizės metu buvo palankiausios sąlygos. Lietuvoje nuosmukis buvo didelis, tačiau truko tik metus. Jau 2010 m. Lietuvos ekonomika pradėjo augti. Daugelis kitų šalių stojosi ant kojų gerokai ilgiau - 5-10 metų.

Dabar galime tik spėlioti, kiek mums būtų „kainavę“ tos „1,5 proc. mažesnės palūkanos“, jei tuo metu kilusios rizikos būtų realizavusios (nacionalinės valiutos devalvavimas, drastiškesnis atlyginimų ir pensijų mažinimas, mokesčių didinimas, pensijų apmokestinimas ir pan.).

Klausimas: Ar, Jūsų manymu, teisingai ir pagrįstai elgėsi Vyriausybė 2009-2012 metais neskirdama asignavimų, o skolindama „Sodrai“ valstybės biudžeto lėšas už palūkanas, siekusias 8 proc., turint omenyje, kad taip galimai buvo pažeistas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas, „Sodros“ skola 2017 metų pabaigoje pasiekė 3,7 mlrd. eurų, valstybės biudžetui ir komerciniams bankams iš viso buvo sumokėta apie 1 mlrd. eurų palūkanų, beveik nebuvo didinamos senatvės pensijos, nukentėjo „Sodros“ reputacija ir sumenko pasitikėjimas ja?

Atsakymas: Ekonomikos pakilimo laikotarpiu nebuvo sukaupta pakankamai rezervų, kurių turėjimas galėjo sušvelninti krizės pasekmes, todėl tiek valstybei, tiek „Sodrai“ reikėjo skolintis siekiant vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (tarp jų mokėti atlyginimus ir pensijas). Tiek „Sodros“, tiek valstybės biudžetai yra tie patys viešieji finansai, todėl, nepriklausomai nuo to, kuriame biudžete būtų apskaitoma skola, kovoje su finansinės krizės padariniais būtų ir taip ribojamos galimybės išlaidauti.

Šiandien fiskalinę drausmę užtikrina Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, o automatinis pensijų didinimas užprogramuotas jas indeksuojant įvertinus šalies ekonominę raidą ir finansines galimybes.

Tokios įstatymų bazės, kuri galėjo apsaugoti nuo neatsakingo išlaidavimo globalaus ekonomikos nuosmukio akivaizdoje, prieš 10 metų neturėjome.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (Centras) nutarė paviešinti šia tema dažniausiai pasikartojančius klausimus (priekaištus) ir atsakyti į juos viešai.

Klausimas. Ar nemanote, kad tas žurnalas yra specialiai palikta KGB klastotė?

Atsakymas. Nei VSD, kuris saugojo žurnalą iki 2012 metų, nei Centras nenustatė, kad šis žurnalas būtų KGB palikta klastotė. Papildomai ištirti KGB dokumentai rodo, kad visi į žurnalą įrašyti asmenys buvo verbuojami KGB, tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti. Centro tinklapyje paskelbto žurnalo įrašai sutampa su įrašais kituose KGB dokumentuose, tarp jų ir su įrašais kitų agentų bylų registracijos žurnaluose, kurių LYA yra saugomi 42 vienetai.

Klausimas. Kodėl tuomet Centras pats savo įžangoje siūlo vertinti žurnalą kritiškai: „Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais“?

Atsakymas. Centras nuo pat šio žurnalo viešinimo pradžios tiek savo tinklapyje, tiek žiniasklaidoje rekomendavo jį vertinti kritiškai, nes ne visi asmenys, kuriuos KGB savo žurnale įvardino savo agentais, iš tiesų dirbo tą darbą. Akivaizdu viena: jie visi buvo verbuojami, bet ne visi teikė informaciją. Istorikams kol kas nepavyko išsiaiškinti, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis, tik 1987 m pradėtas pildyti, žurnalas. Neatmestina tikimybė, kad kai kuriuos žurnale esančius asmenis KGB tikėjosi šantažuoti ar kompromituoti – taip buvo daroma partizaninio pasipriešinimo laikais. Todėl Centras pabrėžė, kad kiekvienas įrašytas asmuo turi būti vertinamas individualiai.

Klausimas. Ar esami dokumentai patvirtina, kad D. Banionis ir S. Sondeckis bendradarbiavo su KGB?

Atsakymas. Pagal įstatymą Centras neskelbia teisinių verdiktų ir nenustatinėja bendradarbiavimo su KGB fakto. Centras pateikia visus žurnalo įrašus bei kitus rastus su tuo asmeniu susijusius archyvinius dokumentus kaip istorinius faktus. Daugumos agentų pagrindiniai dokumentai - asmens ir darbo bylos yra išvežtos į Rusiją, tačiau iš likusios medžiagos matyti, kad D. Banionis ir S. Sondeckis turėjo nevienkartinių kontaktų su KGB. Tačiau, kaip jau minėta, pats kontaktas savaime neturėtų būti vertinamas kaip slapto bendradarbiavimo faktas teisine prasme. 2009 m. balandžio 26 d. D. Banionis interviu rusiškam leidiniui „Moskovskij komsomolec“ pasakojo apie savo kontaktus su KGB: „Kai grįždavau iš užsienio reikėjo su jais [KGB] atsiskaityti, rašyti ataskaitas. Nežinau, verbavimas tai ar ne. Aš rašiau, su kuo susitikdavau, ką mačiau. Žinoma, melavau, išsisukinėdavau, kad nepakiščiau gerų žmonių. Bet vis tiek tai reikėjo daryti, kitaip manęs daugiau į užsienį nebūtų išleidę ir negalėčiau niekur dirbti. Kagėbistai žinojo, kad aš meluoju, bet jie privalėjo į mano bylą įdėti ataskaitą“.

Jei minėti iškilūs menininkai būtų pranešę specialiai sudarytai komisijai apie savo kontaktus, jų pavardės šiame žurnale pagal įstatymą būtų įslaptintos, kaip ir kitų 22 šio žurnalo įrašai.

Klausimas. Kodėl neišbraukiate iš KGB agentų sąrašo kardinolo Vincento Sladkevičiaus?

Atsakymas. To padaryti negalime, nes tai būtų vientiso archyvinio dokumento, kokiu yra žurnalas, klastojimas. Žurnalą sudarė KGB, Centras, skelbdamas žurnalą, pateikė papildomą informaciją: V. Sladkevičius jokių pranešimų nerašė, agento darbo byla jam net neužvesta, po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas, kaip neteikiantis informacijos, ir jam už tai atkeršyta – iš Kauno ištremtas į provinciją.

Klausimas. Kodėl Centras būtent dabar paviešino šį žurnalą?

Atsakymas. Teoriškai šis žurnalas tapo viešas nuo 2012 m., kai Valstybės saugumo departamentas savo žinioje turėtus archyvinius KGB dokumentus, taip pat ir minimą žurnalą, perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Pagal LR teisės aktus Ypatingojo archyvo fondai yra atviri visuomenei (neviešinami tik valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai – jų slaptumas įtvirtintas įstatymu). Tačiau Centras ėmėsi tikrinti žurnalo duomenis ir pateikė juos kartu su papildomais tyrimais. Medžiaga buvo teikiami nedidelėmis porcijomis, šis darbas užtruko penkerius metus: pradėtas 2012-ųjų pabaigoje ir baigtas 2018 m. sausio 5 d., išanalizuota ir paskelbta 1647 asmenų duomenys. Šiuo metu Ypatingasis archyvas žurnalą skaitmenina ir tokiu pavidalu jis greitai bus prieinamas kiekvienam piliečiui.

Klausimas. Istorikas, Seimo narys A. Anušauskas viešai skelbė, kad žurnalo duomenys atspausdinti mašinėle, o paskutinieji įrašai apie V. Sladkevičių, D. Banionį ir S. Sondeckį įrašyti ranka?

Atsakymas. A. Anušauskas tiksliai neprisiminė. Iš tiesų visas žurnalas rašytas ranka, tik paskutinieji duomenys įrašyti kitu braižu – darytina išvada, kad tuo metu žurnalą pildė kitas KGB operatyvininkas. Tačiau kitu braižu įrašyti ne tik tie trys žymūs asmenys. Šalia V. Sladkevičiaus įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu (administravo dvi vyskupijas), taip pat Krizostomas Labanauskas, buvęs partizanas, pasukęs išdavystės keliu. Paskutinis žurnale įrašytas (1990 m. liepą) Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską – Vanagą – dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla.

Klausimas. Be šio žurnalo kokia dar yra likusi KGB agentūrinė medžiaga? Kodėl ji palikta?

Atsakymas. Be jau paviešinto agentūros archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo Ypatingajame archyve dar yra 42 agentų asmens ir darbo bylų registracijos žurnalai (žurnalai sudaryti chronologiniu principu, faktiškai pamečiui) ir vienas kandidatų į agentus patikrinimo bylų registracijos žurnalas, taip pat yra likusios agentų kortelės: vienoje kartotekoje jų yra 2601, kitoje – 5166.

Kaip matyti iš likusių KGB dokumentų, iki 1990 m. liepos dar buvo neišvežta dalis agentūrinių bylų, kai kurių agentų bylų po nepavykusio rugpjūčio pučo taip ir nespėta išvežti. Nepamirškime, kad KGB savo veiklą Lietuvoje turėjo pabaigti labai greitai – žlugus 1991 m. rugpjūčio pučui. Iki tol, 1990 ir net 1991 m., KGB vis dar vykdė savo operatyvinę – agentūrinę veiklą: dirbo su senais agentais ir verbavo naujus, tad darbo bylos jiems buvo reikalingos.

Klausimas. Ar politikai rodė ypatingą dėmesį šiam žurnalui?

Atsakymas. Valstybės saugumo departamentui žurnalą perdavus Lietuvos ypatingajam archyvui ir šią žinią paviešinus (BNS 2012-03-23), ir žurnalistai, ir politikai, ir visuomenė ragino kuo greičiau tuos KGB dokumentus paviešinti. Buvo beįsigalinti nuomonė žurnalo turinį skaitmeninti ir skubiai atverti visuomenei. Centras, atsižvelgdamas į KGB dokumentų specifiką ir fragmentiškumą, tai skubai nepritarė, ėmėsi analizuoti visą prieinamą informaciją apie žurnale minimus asmenis ir pateikė ją kartu su papildomais tyrimais.

Klausimas. Ar nemanote, kad KGB dokumentų viešinimas skaldo visuomenę?

Atsakymas. KGB dokumentai yra vieši pagal LR teisės aktus. Pagal įstatymą be kitų veiklų Centras privalo analizuoti ir skelbti buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus. Centro tinklapyje yra paskelbta daugybė įdomių ir svarbių dokumentų, taip pat visi LSSR KGB kadriniai darbuotojai, kurie žudė, šantažavo ir kitais būdais persekiojo okupuotos Lietuvos gyventojus. KGB skverbėsi ir kontroliavo visas žmogaus gyvenimo sritis, savo tikslams siekti jiems neegzistavo nei etiniai, nei moraliniai barjerai, nei vienas LSSR pilietis nebuvo apsaugotas nuo KGB čiuptuvų.

Centro nuomone, neviešinant KGB dokumentų neįmanoma atskleisti KGB ir visos sovietinės santvarkos vykdytos žiaurios ir suktos prievartos. Pamiršus šią itin skaudžią mūsų istoriją atsiranda prielaidos susivilioti gražiais lozungais, už kurių slypi baisi žmogaus naikinimo sistema. 1940 metais taip jau yra nutikę kai kuriems mūsų intelektualams.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Teresė Staniulytė BNS patvirtino, kad ministerija pirmadienį gavo D.Bradausko atsakymus.

Anot jos, sausio 4 dieną pradėtas tyrimas turėtų trukti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo jo pradžios. Premjeras Saulius Skvernelis praėjusią savaitę teigė, kad tyrimo išvados gali būti pateiktos jau šią savaitę.

D.Bradausko galimai korupcinės veiklos patikrinimas pradėtas, gavus informacijos iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT).

BNS žiniomis, D.Bradauskas įtariamas neteisėtu poveikiu VMI atliekamiems didžiausių verslo grupių „MG Baltic“ ir „Vilniaus prekyba“ finansiniams patikrinimams. Anot šaltinių, vienas pagrindinių teisėsaugos Finansų ministerijai perduotų epizodų susijęs būtent su D.Bradausko ir koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ryšiais ir susitikimais, derinant veiksmus dėl VMI tyrimų.

BNS žiniomis, D.Bradauskas, netrukus po to, kai 2015 metų balandį pradėjo vadovauti VMI, asmeniškai ne kartą yra susitikęs su R.Kurlianskiu. Šiuose neskelbtuose susitikimuose buvo aptariami „Vilniaus prekybos“, „MG Baltic“ finansiniai patikrinimai.

VMI nuo praėjusio pirmadienio laikinai vadovauja VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pažadėjo šią savaitę pateikti pasiūlymus, kurie leistų nutraukti daugiau ne metus trunkantį Europos Komisijos tyrimą ir padėtų išvengti galimos milijardinės - iki 14,3 mlrd. JAV dolerių - baudos, pirmadienį pareiškė už konkurenciją atsakingas Europos Komisijos (EK) narys.

„Jis pažadėjo, kad pasiūlymai mano tarnybai bus atsiųsti šią savaitę“, - pirmadienį Paryžiuje vykstančioje konferencijoje pareiškė Joaquinas Almunia (Choakinas Almunija).

Manoma, kad prieš nuspręsdama, ar priimti „Gazprom“ pasiūlymą, Komisija konsultuotis su suinteresuotosiomis trečiosiomis šalimis.

"Konsultacijos su EK vyksta visuose lygmenyse. Energetikos ministerija yra pasirengusi aktyviai dalyvauti ir „Gazprom“  Europos Komisijai pateiktų pasiūlymų vertinime, siekiant užtikrinti kuo spartesnį pažeidimų ištaisymą ir žalos vartotojams atlyginimą", - BNS sakė Energetikos ministerijos atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė.

„Gazprom“ pasidavus Europos Sąjungos (ES) spaudimui, koncerno valdybos pirmininko pavaduotojas Aleksandras Medvedevas praėjusią savaitę pareiškė, kad įmonė nori tartis.

Komisija anksčiau yra pagrasinusi nusiųsti „Gazprom“ oficialius kaltinimus.

Komisija pernai pareiškė „Gazprom“ įtarianti, kad Rusijos dujų milžinas galėjo varžyti laisvą dujų tiekimą Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, trukdyti konkuruojantiems tiekėjams ir nustatyti vartotojams per dideles kainas, susiedamas dujų kainą su nafta.