Atsisveikino su pažymėjimu

Paaiškėjo, kad mergina nesukėlusi eismo įvykių pavažinėjo vos pora mėnesių – prieš tiek laiko ji buvo išsilaikiusi vairavimo egzaminą. Suprasdama savo kaltę, ji puolė atsiprašinėti, tad labai pykti dėl nubraukto priekinio bamperio nebuvo pagrindo. Tačiau tą patį vakarą suskambo telefonas, kuriame išgirdau ne kaltininkės, o jos motinos balsą.

Moteris ne itin mandagiu tonu pareikalavo paaiškinti avarijos aplinkybes ir teigė abejojanti dėl dukros kaltės. Išsakyti loginiai argumentai, paminint net kelis šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, moteriškės akivaizdžiai neįtikino. Ji, nors įvykio metu buvo už kelių tūkstančių kilometrų užsienyje, pareiškė esanti tikra, kad eismo įvykio aplinkybės galimai suklastotos, o jos atžala negalėjo sukelti avarijos. Esą po susidūrimo dukrelė išgyveno didžiulį stresą, tad, tikriausiai, leidosi suklaidinama, todėl ji ketinanti kreiptis į teismą. Emocingi išvedžiojimai ir grasinimai sukėlė tik šypseną, tačiau nusprendžiau dar kurį laiką leistis į diskusijas.

Daugiau nei 40 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama dėl leistino greičio viršijimo, o to galima lengvai išvengti.

Žodis po žodžio paaiškėjo, kad mūsų emigrantė iš kailio šitaip nėrėsi ne šiaip sau. Ir ne dėl gresiančios nedidelės piniginės baudos ar išlaidų už mano automobilio remontą, kurias jai padengs draudimas, o dėl skaudesnių padarinių. Mat vairuoti taip dorai ir neišmokusi mergužėlė (beje, spėjusi įsidarbinti maisto išvežiotoja!), turės ilgam laikui padėti vairuotojo pažymėjimą, kurį atgaus tik perlaikiusi B kategorijos praktikos egzaminą. Jai tai padaryti bus nelengva. Mat prieš tai neišlaikytų egzaminų apskaitai nepakako vienos rankos pirštų. Galiausiai įsitikinusi, kad dukros kaltę patvirtina ir eismo įvykio deklaracija, ir atvykę policijos pareigūnai, madam nutraukė pokalbį.

Taisyklės: jauniems vairuotojams sunkumų kyla net parkuojantis. / Skaitytojo nuotr.

Tendencijos gerėja

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šių metų sausio mėnesį vairuotojai, neturintys dvejų metų vairavimo stažo, sukėlė 43 proc. mažiau eismo įvykių nei per analogišką laikotarpį pernai. Nors skaičiai vis pozityvesni, draudimo ekspertai pabrėžia vieną svarbų dalyką, kuris padės išvengti nemalonumų ir didesnių nuostolių ateityje, – pasirinkti tinkamą draudimą ir nesinaudoti tėvų ar kitų didesnį stažą turinčių asmenų vardu.

Anot specialistų, esant intensyviam eismui ar blogoms oro sąlygoms, net ir patyrę vairuotojai padaro klaidų. Natūralu, kad pradedantieji vairuotojai tam tikrose situacijose greičiau išsigąsta ir nespėja laiku priimti teoriškai išmoktų sprendimų, kurie galėtų padėti išvengti eismo įvykių. Pasak „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovo Artūro Juodeikio, pradedantieji vairuotojai dažniausiai eismo įvykius sukelia dėl nesaugiai pasirinkto greičio, neįvertina oro ir kelio sąlygų, pasirenka netinkamą atstumą iki kitos transporto priemonės.

„Daug eismo įvykių nutinka intensyvaus eismo vietose, sankryžose, tačiau netrūksta įvykių ir užmiesčio keliuose. Smulkūs incidentai fiksuojami automobilių aikštelėse ir daugiabučių kiemuose. Nelaimingi atsitikimai kelyje įvyksta greitai ir netikėtai, todėl itin svarbu nuolat išlikti atidiems ir laikytis Kelių eismo taisyklių“, – komentavo A.Juodeikis.

Sutaupyti nepavyks

Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad jaunieji vairuotojai naudojasi tėvų ar kitų didesnį stažą turinčių asmenų draudimu, taip siekdami sutaupyti pinigų. Draudikų patirtis rodo, kad taip sutaupyti klientams nepavyks. Pirmiausia dėl to, kad jaunasis vairuotojas, besinaudodamas kito vardu drausta transporto priemone, nekaups savo draudimo istorijos. Vadinasi, vėliau, įsigijus automobilį savo vardu, draudimo kaina išliks aukšta.

Be to, draudžiantis labiau patyrusių vairuotojų vardu ir patekus į eismo įvykį, naujasis kelių eismo dalyvis sugadins jam paslaugą dariusių klientų draudimo istoriją.

„Renkantis privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, itin svarbu nurodyti, kas vairuos transporto priemonę. Jei transporto priemonė yra vairuojama kelių asmenų, svarbu nurodyti mažiausią stažą turintį asmenį. Tai būtini duomenys, reikalingi tinkamai apskaičiuoti draudimo riziką. Kuo tikslesni duomenys pateikiami, tuo didesnė tikimybė, kad klientas ir jo automobilis bus apsaugoti nuo visų galimų rizikų“, – pabrėžė A.Juodeikis.

Neįvertina sąlygų

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenys rodo, kad eismo įvykių, kuriuos sukelia pradedantieji vairuotojai, mažėja. Lyginant 2021 ir 2020 m. duomenis, nemaloni statistika susitraukė 12 proc. Tačiau nerimą kelia tai, kad daugiau nei 40 proc. visų eismo įvykių yra sukeliami dėl leistino greičio viršijimo, o to galima lengvai išvengti.

Kuriozai: kartais avarijos aplinkybės atrodo sunkiai tikėtinos. / Eitvydo Kinaičio nuotr.

„Žvelgiant į pradedančiųjų vairuotojų eismo įvykių statistiką, skaičiai išties džiuginantys. Pastebime jaunųjų eismo dalyvių sąmoningumo ir atsakomybės augimą. Vairuotojai vis dažniau įvertina riziką netekti vairuotojo pažymėjimo. Didelės įtakos turi naujausios žinios ir įpročiai, susiformavę pamokų metu, – naudojami signalai, taisyklingai apsižiūrima aplink“, – vardijo draudimo ekspertas.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, karštuoju metų laiku turi būti budrūs ir saugoti save visi šalies gyventojai, o ypač tie, kurie atsako už vaikų saugumą ir sveikatą.

„Karščiai gali kelti pavojų ne tik mokinių sveikatai, bet ir kitiems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, ligoniams, patiems mažiausiems ar dirbantiesiems atvirame lauke. Dėl to kviečiu būti dėmesingus ir laikytis rekomendacijų, skirtų karščiui jautriems žmonėms, tokių kaip dažniau gerti vandens, dėvėti lengvus, šviesius, natūralaus audinio, neveržiančius, orui pralaidžius drabužius, ilgai nebūti saulės atokaitoje“, - sako ministras A. Veryga.

Kviečiu būti dėmesingus ir laikytis rekomendacijų, skirtų karščiui jautriems žmonėms.

Ministrui pritaria ir medikai, vasarą susiduriantys su atvejais, kuomet žmonės per karščius pasijunta blogai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkė Toma Kundrotė ragina vasarą būti atsargius ir saugoti save bei šeimos narius.

„Karščių metu svarbu dengti galvą šviesiais kvėpuojančiais galvos dangalais, kūno ar veido vietas, kurių pridengti neįmanoma, teptis kremais nuo saulės ir taip išvengti nudegimų. Labai svarbu vartoti daug skysčių – visą dieną ir po truputį, nelaukiant, kol pradės kamuoti troškulys“, – sako gydytoja T. Kundrotė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vasarą gausiau prakaituojantys žmonės netenka ir elektrolitų – kalio, magnio, natrio. Šios druskos svarbios gerai raumenų, tarp jų ir širdies, veiklai palaikyti, todėl geriant reikėtų nepamiršti ir mineralais prisotinto vandens.

„Taip pat svarbu pažymėti, kad karšti orai daugumą žmonių pritraukia ir prie vandens telkinių, todėl rekomenduočiau prie vandens elgtis atsargiai – į šaltą vandenį nenerti, pirmiau pripratinti kūną. Reiktų nevartoti ir alkoholinių gėrimų, nepalikti vaikų be priežiūros net ir trumpam laikui. Taip išvengsite skaudžių nelaimių, kurių vis dar pasitaiko kiekvieną vasarą“, – rekomenduoja T. Kundrotė.

Ryte, kol dar yra vėsiau ir aplinkos oro temperatūra nebūna labai pakilusi, rekomenduojama atverti langus ir gerai išvėdinti patalpas. Šylant orui, pravartu uždaryti langus, užtraukti užuolaidas arba žaliuzes. Langus geriau uždengti šviesios spalvos užuolaidomis, ritininėmis užuolaidomis ar medžiaga su aliuminio paviršiumi, kuri atspindėtų saulės spindulius. Karščių metu patalpose reikėtų naudoti kuo mažiau elektrinių įrenginių, dirbtinės šviesos, nes tai sukuria papildomai šilumos.

Svarbu patalpose palaikyti ne tik optimalią oro temperatūrą, bet ir tinkamą oro drėgmę – 35–65 proc. šiltuoju metų laikotarpiu. Drėgmę patalpose palaikyti padeda dažnesnis drėgnas patalpų valymas, dulkių šluostymas, oro drėkintuvai. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėjos Gražvydės Norkienės teigimu, būnant lauke, patartina riboti buvimo saulėkaitoje laiką, vengti tiesioginių saulės spindulių, dažniau būti medžių pavėsyje, po skėčiais ar kita priedanga, dėvėti saulės akinius su UVA ir UVB filtru. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės su kuo didesniu apsaugos faktoriaus skaičiumi, ne mažiau 15 SPF, lūpas tepti balzamu su SPF.

„Labai svarbu nepalikti uždarytame automobilyje vyresnio amžiaus ar neįgalių žmonių, vaikų, gyvūnų, net ir tuomet, jei visi langai atviri. Kaitrią dieną kviečiama stengtis riboti fizinį aktyvumą, ypač vidurdienį – nuo 11 iki 15 valandos. Patariama vengti riebių ir sunkiai virškinamų patiekalų“, – sako G. Norkienė.

Sergant širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę. Pravartu pasitarti su savo šeimos gydytoju dėl nuolat vartojamų vaistų dozės koregavimo. Esant gausiam prakaitavimui ir raumenų mėšlungiui (traukuliams), kūno temperatūrai pakilus virš 40 laipsnių, esant karštai ir šlapiai odai, radus sumišusį ar be sąmonės žmogų – skubiai kreiptis medicinos pagalbos.

Kalbant apie ugdymo įstaigas, SAM primena, kad higienos normos nustato, jog mokymo klasėse, mokymo kabinetuose, aktų salėje temperatūra šiltuoju metų laiku turi būti ne aukštesnė kaip 28 laipsniai, sporto salėje – ne aukštesnė kaip 24 laipsniai. Turi būti užtikrinta natūralaus vėdinimo per atidaromus langus galimybė, o kur neįrengta mechaninio vėdinimo sistema – turi būti išvėdinama po kiekvienos pamokos.

Vasara – ne žiema

Nors atrodo, kad vasarą keliuose daug saugiau nei žiemą, vis dėlto šiltuoju metų laiku, pasak draudimo kompanijų atstovų, sumažėja tik smulkių avarijų skaičius, o vidutinis išmokamos žalos kompensacijos lygis išlieka toks pat, kaip ir žiemą.

Saugaus vairavimo ekspertas Artūras Pakėnas, bendraudamas su dienraščiu, neslėpė nuostabos dėl kai kurių vairuotojų sprendimo vasarą važinėti žieminėmis padangomis. „Žinoma, daugiausia dėmesio padangoms skiriame žiemą, nes visi suprantame, kad kelias gali būti slidus, sunkiau pravažiuojamas, o dėl vasaros esame ramesni. Ne vienas vairuotojas, pamatęs, kad žieminės padangos nebebus tinkamos kitą sezoną, nusprendžia jas eksploatuoti ir vasarą, tačiau važinėjant vasarą žieminėmis padangomis sunaudojama daugiau kuro, o stabdant avarinėje situacijoje pailgėja stabdymo kelias.

Tokiais atvejais rizika padaryti avariją gerokai išauga“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Pasak A.Pakėno, kiekvienas sezonas yra skirtingas, todėl pritaikyti padangas prie metų laiko taip pat svarbu, kaip ir žiemą apsirengti šiltą paltą.

„Matyt, daug kam teko stebėti vienas ar kitas automobilių lenktynes per televizorių ar Palangoje. Ten lenktynininkai skuba pasikeisti padangas į tinkamas, jeigu tik pradeda lyti. Tad kiekvienai kelio dangai, o net ne metų laikui yra tam tinkamiausios padangos. Taigi, suprantama, jog kiekvienas nesivežiosime kartu priekabos, pilnos padangų, kad pakitus važiavimo sąlygoms galėtume jas pasikeisti“, – kalbėjo vairavimo instruktorius.

Diržai svarbūs visiems

Dar vienas dalykas, į kurį atkreipė dėmesį pokalbininkas – saugos diržų naudojimas. Jo teigimu, jei jau išmokome saugos diržus prisisegti priekyje, tai įsitaisę ant galinių sėdynių tą pamirštame.

„Diržus reikėtų segėti visiems automobilio keleiviams, nesvarbu, kurioje automobilio vietoje jie sėdi. Įsivaizduokite, kad vairuotojas yra priverstas staiga stabdyti, o jūs ant galinės sėdynės sėdite neprisisegę saugos diržų. Apie tokį vairuotojo manevrą nebuvote įspėti, taigi nespėjote nė kažkur tvirčiau įsikibti ir visa savo kūno jėga trenkiatės į priekinę automobilio sėdynę arba net, kaip anksčiau rodytoje reklamoje, atsiduriate priekinėje automobilio dalyje. Traumos tokioje sitaucijoje neišvengiamos, o išvengti jų galėjo padėti toks paprastas dalykas, kaip diržų segėjimas. Tad apie juos prieš sėdant į automobilį verta prisiminti visada“, – tvirtino A.Pakėnas.

Nors vasarą vairavimo sąlygas palengvina ilgiau trunkantis šviesus paros metas, tačiau ilgi vakarai prie ežero ar užsibuvimai pas draugus lemia ir dažnesnes keliones vėlai vakare.

Nors didžioji gyvūnų migracija prasideda rudenį, vasarą taip pat fiksuojama nemažai susidūrimų su ant kelio išbėgusiais miško žvėrimis.

„Neretai važiavimą vasaros pavakarę sunkina ir besileidžiančios saulės spinduliai, ir šviesos bei šešėlių žaismas kelyje. Tad atidumo tikrai nereikia prarasti“, – pabrėžia pašnekovas.

Nenumoti ranka

Prasta vairuotojų savijauta – pats didžiausias pavojus, nes yra sunkiausiai atpažįstamas ir iš pirmo žvilgsnio nekelia didelės rizikos.

Saulės perkaitimo ar apsinuodijimo simptomai, kurie ypač aktualūs vasarą, dažnai būna panašūs į paprastą galvos skausmą arba svaigimą, todėl daugelis vairuotojų, ypač vyrai, yra linkę tai ignoruoti.

Karščiai itin pavojingas metas ir žmonėms, sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, nes organizmas vėsindamas kūną apsunkina širdies darbą, sparčiau netenkama būtinų mineralinių medžiagų.

„Reikia atsiminti, kad vairuojant automobilį esame atsakingi ne tik už savo, bet ir už kitų žmonių gyvybę, todėl pajutus bent menkiausius silpnumo požymius, sėstis prie vairo negalima. Geriau kelionę atidėti bent kelioms valandoms, kol pasijusite gerai ir įsitikinsite, kad jūsų nekamuoja rimtesni sveikatos sutrikimai. Jeigu yra galimybė, reikia leisti vairuoti kitam žmogui“, – pataria gydytojas Algirdas Rumskas.

Pasak jo, pasitaiko atvejų, kai vairuotojai prie vairo net nualpsta.

Tuomet prarandama bet kokia automobilio kontrolė ir atsiranda reali grėsmė susidurti su priešinga eismo juosta važiuojančiomis transporto priemonėmis, o tokie susidūrimai neretai kainuoja ne vieną gyvybę.

Be atšvaito – nė žingsnio

Važiuodamas tamsoje automobilio vairuotojas gali įsijungti žibintus, taip apšviesdamas ne tik kelią, kuriuo važiuoja, tačiau ir atkreipdamas dėmesį į save. Tuo pačiu keliu judantis pėsčiasis taip pat turėtų pasirūpinti, kad ne tik pats gerai matytų, kokiu keliu žingsniuoja, tačiau ir tuo, kad kiti eismo dalyviai žinotų, jog jis dalyvauja eisme. Lengviausias sprendimas – segėti kokybišką atšvaitą. Žinoma, kritikai jau seniai kartoja, kad, jei išdėliotume visus atšvaitus, kurie išdalyti žmonėms, ant žemės, Lietuva pavirstų vienu dideliu atšvaitu. Iš dalies jie tikriausiai teisūs. Per metus Lietuvos automobilių kelių direkcija išdalija apie 130 tūkst. atšvaitų, 17 tūkst. krepšių su šviesą atspindinčiais elementais ir apie 15 tūkst. šviesą atspindinčių liemenių. Skaičiai išties nemaži, tačiau skandinavai, žvelgdami į juos, tik šyptelėtų lūpų kampučiu. Pavyzdžiui, Norvegijoje, kurioje tamsiuoju paros metu nepamatysi nė vieno žmogaus, žingsniuojančio be atšvaito ar kitos šviesą atspindinčios aprangos detalės, rekomenduojama atšvaitą atnaujinti kasmet, nes per metus nešiojamas atšvaitas praranda savo savybes ir tamsiuoju paros metu pėsčiasis tampa mažiau matomas. Tokiu atveju visi anksčiau įvardyti skaičiai nebėra tokie keliantys nuostabą, juo labiau kad ne visi lietuviai įvertina, kokios naudos jiems duoda atšvaitų dėvėjimas. Projekto „Geležiniai spąstai“ sumanytojas, žurnalistas Renaldas Gabartas teigia, kad tamsoje po automobilių ratais žūstančiųjų pėsčiųjų statistika kalba pati už save ir šia tema pasakyti kažką naujo iš tiesų gana sudėtinga. „Kad ir kaip būtų gaila, daugybė žmonių nesuvokia, kad tarp „matau“ ir „esu matomas“ žioji praraja. Akivaizdu ir tai, kad pėstieji save dažnai laiko ne visaverčiais eismo dalyviais, turinčiais pareigų ir prievolių, o savotiška neliečiamųjų kasta“, – griežtai tvirtina R.Gabartas.

Svarbiausia – atsakomybė

Pašnekovas pastebi, kad atšvaitų dalijimo akcijos duoda rezultatų – dėvinčiųjų atšvaitus daugėja, nors ir ne tokiais tempais, kaip norėtųsi, bet pažangos šioje srityje tikrai yra. R.Gabartas pastebi, kad per keletą pastarųjų metų kai kurie dalykai nepasikeitė. „Atšvaitų dėvėjimo įpročiai nesikeičia – moterys dažniausiai juos, susuktus į ritinėlį, pakabina ant rankinių dirželių, kiti patingi išsitraukti iš kišenės. Dar viena bėda – pačių atšvaitų kokybė. Būtent dėl išvardytų priežasčių vairuotojai pirmiau pamato pėsčiuosius ir tik tada gali konstatuoti, kad jie turi atšvaitą“, – pasakoja automobilininkas.

Jis pasakojo ne taip seniai atlikęs eksperimentą, kai skirtingose prekybos vietose įsigyti atšvaitai buvo patikrinti retroreflektometru – prietaisu, siunčiančiu tam tikro stiprumo šviesos signalą ir matuojančiu grįžtančios šviesos intensyvumą. „Pamatavus atšvaitų kokybę pasirodė, kad absoliuti dauguma atspindi ne visus ES galiojančių standartų reikalaujamus 400 liuksų, o du, tris ar keturis kartus mažiau šviesos, nei privalėtų“, – eksperimento rezultatus prisiminė pokalbininkas. Tokių prastos kokybės atšvaitų padarinys – juos įsigiję žmonės tik susikuria iliuziją, kad yra matomi tamsoje, tačiau realiai pastebimi tik tuomet, kai vairuotojai nebeturi nei laiko, nei erdvės išvengti susidūrimo.

R.Gabartas įsitikinęs, kad pėsčiųjų saugumą keliuose galima padidinti tik nuolat jiems aiškinant, kaip reikia pasirūpinti savo saugumu kelyje ir kas gresia tiems, kurie į tai numoja ranka. „Lietuviška patarlė „Lenk medį, kol jaunas“ nėra laužta iš piršto. Kuo anksčiau išmokysime eismo dalyvį elgtis atsakingai, tuo pareigingesnis jis bus“, – įsitikinęs pašnekovas.

Greita kaita

Kalbėdamas apie eismo dalyvių edukaciją, R.Gabartas sakė esąs įsitikinęs, kad pėstiesiems reikia išaiškinti ir tai, kad eismo sąlygos Lietuvoje keičiasi ne du kartus per metus, kai vairuotojams tenka vasarines padangas keisti žieminėmis ar atvirkščiai, tačiau kelis kartus per dieną. „Mūsų šalies vairuotojams adaptuotis prie greitai besikeičiančių eismo sąlygų keblu vien todėl, kad jos kinta ne kelių mėnesių sankirtoje, o kasdien po kelis kartus. Tai tikra Dievo rykštė automobilininkams, kuriems tenka įveikti daugiau iššūkių nei Skandinavijoje, o žodžių junginys „slidus kelias“ mūsų klimato zonoje turi gerokai daugiau reikšmių“, – pasakoja „Geležinių spąstų“ projekto sumanytojas. Prie visų eibių, su kuriomis tenka susidoroti vairuotojui vien tik dėl besikeičiančių oro sąlygų, prisideda ir iš po ratų ant stiklų tykštanti sniego ir purvo košė, o manveruoti trukdo ir neįtikimai greitai gatvėse atsiveriantys ištrupėjusio asfalto akivarai.

Paklaustas, ar, jo manymu, vairuotojai sugeba laiku prisitaikyti prie pasikeitusių eismo sąlygų, R.Gabartas atsakė trumpai – ne. „Tiek judantieji kvailai greitai ir agresyviai, tiek nepagrįstai atsargiai ir formuojantieji spūstis yra neišvengiamybė. Kad ir kaip būtų liūdna, tenka pripažinti, kad taip bus, kol automobilius vairuos žmonės“, – svarstė R.Gabartas. Vis dėlto tvarkingą ir kultūringą vairavimą žiemą jis paragino pradėti nuo elementarių dalykų. „Nepradėkime kelionės nuo automobilio stiklų nepašalinę šerkšno, sniego ar ledo. Tik tiksliai matydami, kur važiuojame, kas dedasi kelyje ir jo pakraščiuose, sugebėsime išvengti netikėtumų, o jei jau ir nesugebėsime išvengti (juk nutinka visaip), bent sumažinsime neigiamus padarinius“, – kalbėjo R.Gabartas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija gyventojams primena, kad Socialinės paramos skyriaus darbuotojai tikrina socialinių išmokų gavėjų gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą. Atvykę jie privalo parodyti tarnybinius pažymėjimus.

Jei socialiniu darbuotoju prisistatęs asmuo neparodo tarnybinio pažymėjimo, gyventojai prašomi tokių asmenų į savo namus neįsileisti. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tikrinant gyvenimo sąlygas niekada nėra prašoma pinigų ar banko kortelių prisijungimo duomenų.

Kviečiame gyventojus būti budrius, ir kilus įtarimams dėl Socialinės paramos skyriaus darbuotojų atliekamo patikrinimo, prašome pranešti tel. (8 46) 41 08 41, 41 08 40, 32 46 96.

Pastaruoju metu buvo gauta informacija, kad pas vieną gyventoją apsilankė Socialinės paramos skyriaus darbuotoju prisistatęs asmuo, nors tą dieną gyvenimo sąlygų patikrinimai atliekami nebuvo.

"Statyk kokias nori tvoras, žvejų jos nesustabdys. Kai prasideda kibimas, ant molo laisvo akmens nerasi. Apie baimę įkristi į vandenį čia niekas negalvoja", – konstatavo pagyvenęs klaipėdietis Edmundas. Prie abiejų molų įrengti draudžiantys molo akmenimis vaikščioti stendai bei iš lūpų į lūpas sklindančios šiurpios istorijos apie pražuvusius žvejus, žvejybos aistruolių nesustabdo.

Žvejoja ir moterys

Strimelės – nedidelės žuvelės, kurios kimba ant pliko kabliuko. Klaipėdiečiai jas noriai gaudo ir vadina lietuviškomis silkėmis, nes jos skanios ne tik keptos ar rūkytos, bet ir marinuotos bei sūdytos, kaip tikrosios silkės.

Saulėtomis gegužės dienomis žvejai vienu meškerės užmetimu traukia po tris ir net penkias strimeles. Namo vyrai grįžta nešini dviem pilnutėliais kibirais šių žuvelių. Dabar visą gegužę taip bus.

Kartais kiti žvejai paprašo padovanoti vieną kitą žuvelę "porcijoms", tai yra masalui gaudyti kitas žuvis. Dabar gerai kimba plėšrieji grundulai, neretai ir plekšnės. Pasitaiko dar ir viena kita stinta.

Šios didelės vertės neturinčios, tačiau uostamiesčio gyventojų labai pamėgtos žuvys ne pirmą savaitę vilioja ant molų žvejus iš visos Lietuvos.

Vyrai ir moterys meškerioja keliomis pamainomis. Pirmieji keltai į Smiltynę kelia būrius ankstyvų žvejų, jie užsiima geriausias pozicijas, o kai po pietų šie jau traukia namo, į jų vietas taikosi atsistoti vėliau atvykusieji.

Tie, kurie čia nuolat žvejoja, turi savo pamėgtas vietas, pažįsta kiekvieną iškyšulį, kiekvieną duobutę kojai pastatyti.

Daugelis kabarojasi ant molo akmenų ne dėl išgyvenimo, o vedami didelio azarto. Dalis žvejų laimikį parduoda prie parduotuvių, kiti iš jų patys gamina maistą, treti dovanoja giminaičiams ar kaimynams.

Atvyko iš Jonavos ir žuvo

"Pernai žvejodamas įkritau tarp akmenų. Man pasisekė, kad pataikiau tiesiai į vandenį, o ne ant kitų akmenų, ir nugrimzdau negiliai, kojomis atsirėmiau į plokščią paviršių. Neprisitrenkiau, tik ranką susilaužiau. Draugai ištraukė, nereikėjo net gelbėtojų kviesti. Bet dabar nebesu toks drąsus, nevilioja manęs už tvoros eiti", – pasakojo klaipėdietis Jonas.

Jaunas vyras lūkuriavo, kol kiti žvejai su laimikiu perlips per tvorą, jam reikėjo vos poros žuvelių, kurias ketino naudoti kaip masalą.

Tokių nuotykių, kokį patyrė Jonas, kasmet būna ne vienas. Neretai atsitinka ir tragiškų įvykių, pasibaigiančių žvejų žūtimis.

2014 metų balandžio 14-osios naktį po 2 val. uostamiesčio ugniagesiams pranešta, kad Smiltynėje ties pietiniu uosto vartų molu jūros pusėje skęsta žmogus. Į įvykio vietą pirmoji atskubėjo pasieniečių katerio "Boomeranger" įgula. Pasieniečiai pamatė žmogų, įstrigusį tarp molo gale esančių akmenų. Tačiau dėl bangavimo prie jo priplaukti negalėjo.

Gelbėtojai ištraukė negyvą vyrą ant molo. Šis 42 metų žvejys buvo atvykęs iš Jonavos.

Tąkart liudininkai pasakojo, kad vyras paslydo ant slidžių molo akmenų, griūdamas susižalojo galvą ir nuskendo.

Tą patį vakarą nelaimė atsitiko ir ant šiaurinio molo Melnragėje. Čia šokdamas nuo molo ant akmenų 32 metų vyras susilaužė koją. Žmogus gulėjo ant akmenų, kol medikai jį pasiekė, paguldė ant neštuvų ir išgabeno į ligoninę.

Negalėjo pasiekti nelaimėlio

Pernai balandį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pakrančių apsaugos rinktinės Kopgalio užkardos pasieniečiai gelbėjo Smiltynėje tarp molo akmenų įkritusį ir koją susilaužiusį vyrą.

Traumą patyrusį 55-erių klaipėdietį pasieniečiai įkėlė į keturratį, skubiai pargabeno į krantą ir perdavė medikams.

Panaši nelaimė tais pačiais metais balandžio pradžioje ištiko nuo molo žvejojusį marijampolietį. Tada pasieniečių įgula į krantą nukentėjusįjį pargabeno laivu ant oro pagalvės "Viesulas".

2013 metų gegužės 8-ąją po vidurdienio Smiltynėje nuo molo tarp akmenų į vandenį įkrito žmogus.

Į įvykio vietą išskubėjo Klaipėdos ugniagesiai gelbėtojai, informacija apie nelaimę pasiekė policiją, greitosios pagalbos medikus, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrą ir Pakrančių apsaugos rinktinę.

Po ilgesnių paieškų gelbėtojai rado vyrą, tačiau medikams jo atgaivinti nepavyko.

Panašiomis aplinkybėmis 2009-ųjų birželio pradžioje žuvo uostamiesčio Joniškės gatvėje gyvenantis 41 metų žvejys. Jis taip pat nuslydo nuo šlapių akmenų ir įkrito į vandenį.

Nuskendo gelbėdamas brolį

2004 metų kovo 2-ąją prie šiaurinio molo nuskendo 17-metis meškeriotojas, jis nuslydo nuo tada čia dar kyšojusių seniai sudužusio laivo liekanų.

2003 metų gegužės 12 dieną prie šiaurinio molo įvyko tragedija. Du Melnragėje gyvenantys vaikai atėjo pasmalsauti, kaip sekasi žvejams. Berniukai šokinėjo nuo akmens ant akmens, kol 8-metis vaikas paslydo ir įkrito į jūrą. Jo gelbėti šoko 14-metis brolis. Pamatę jūros bangose besikapanojančius vaikus keli suaugusieji taip pat atsidūrė jūroje.

Viskas baigėsi tragiškai – vyresnysis broliukas ir vienas suaugęs vyras nuskendo, dar vienam žmogui prireikė medikų pagalbos.

Įspėja trauktis

Jau ne vienerius metus abu molai – tvarkingai aptverti, yra įspėjantys apie pavojų skelbimai. Tačiau žvejų tai nesulaiko.

Jūrų uosto policijos viršininką atostogų metu pavaduojantis vyriausiasis tyrėjas Dainius Rudys teigė, kad nuolat prie molų šio policijos padalinio pareigūnai nepatruliuoja, tačiau neretai čia pasirodo ir iš pavojingos vietos išvaro žvejojančiuosius.

"Mūsų veiklos zona yra visas uostas, todėl labai dažnai prie molų negalime atvykti. Tačiau kartais patruliuojame valtimis, įspėjame žmones lipti nuo akmenų. Dažniau dirbame terminaluose, dabar dar darbo dėl SGD terminalo turime", – paaiškino pareigūnas.

Ropščiasi į pavojingas vietas

Prie molo kabantys ženklai įspėja, kad žvejyba yra draudžiama. Tačiau akivaizdu, jog dauguma žūklės mėgėjų to nepaiso.

"Vaikyti žvejus nuo molo – ne mūsų prerogatyva, telieka tikėtis žvejų sąmoningumo. Tačiau kartkartėmis prevenciškai organizuojame reidus, kad įspėtume žvejus nelipti ant molo akmenų, nes tai pavojinga jų gyvybei. Tenka pripažinti – tą dieną žvejai dingsta nuo molo, tačiau netrukus jų vėl susirenka gausybė. Labiausiai kelia nerimą tai, kad žvejai ropščiasi ant akmenų, kurie arčiausiai vandens. Jie slidūs, todėl iki nelaimės – tik vienas žingsnis", – aiškino valstybinės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus padėjėja ryšiams su visuomene Dovilė Ringis.

Neretą dieną ant molų leidžiantys klaipėdiečiai Jonas ir Edmundas tikino čia sutikę tik pareigūnus, kurie tikrina, ar žvejai yra įsigiję leidimus žvejoti.

Šiltuoju periodu dėl traumų į specialistus besikreipiančiųjų padaugėja trečdaliu. Apie 50 proc. visų patiriamų traumų nutinka vandenyje, likusios traumos – buitinės bei autotraumos.

Vaistininkai pastebi, kad buitinių traumų padaugėja savaitgaliais bei švenčių dienomis, taip pat prasidėjus šiltiems orams. Dažniausiai nukenčia jauni, darbingo amžiaus žmonės. Pagrindinė nelaimių priežastis – neapdairumas, žinių ar fizinio aktyvumo stoka. 

Apie traumų padidėjimą vasarą byloja ir ženkliai pastaruoju metu išaugęs į vaistines besikreipiančiųjų skaičius. „Šiltuoju periodu sulaukiame trečdaliu daugiau žmonių nei pavasarį ar rudenį. Vasarą sužeidimai glaudžiai susiję su pasikeičiančiu laiko praleidimo būdu, lauko darbais, laisvalaikiu gamtoje. Dažnas prižiūri daržą ar sodą, stovyklauja, sportuoja ir pan. Tai ir nulemia didesnį nei įprastai fizinį aktyvumą, taip pat padidėja ir įvairių traumų tikimybė“, – pabrėžė vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Įvairūs sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai, išnirimai, pertempimai, nudegimai, vabzdžių įkandimai, pjautinės žaizdos, apsinuodijimai – tai dažniausiai pasitaikančios traumos vasarą. Pastebima, kad pagal traumos vietą dažniausiai pasitaiko kelio, pėdos ir kulkšnies traumos, taip pat įvairūs nugaros ir pečių srities sužeidimai.

„Patempimų atvejais pirmąją parą labai efektyvūs šaldomieji kompresai. Jie sumažina skausmą, tinimą. Svarbu atminti, kad pirmąsias tris traumos dienas šildančios priemonės ir bet koks masažas draudžiami. Skausmui palengvinti ir uždegimui mažinti vaistinėse galima rasti įvairių tepalų, tablečių, pleistrų ir kitų priemonių, – primena vaistininkė. – Pirmoji pagalba yra labai svarbi, nes nuo to, kada ir kaip ji bus suteikta, priklauso traumų ar žaizdų gijimas, tolesnė sergančiojo būklė ir gydymas, todėl visada galite kreiptis profesionalaus patarimo į vaistininkus“.

Specialistė pažymėjo, kad nudegus saulėje – patartina nudegusią vietą atvėsinti vėsiu vandeniu, dėti šaltus kompresus, taip pat tepti drėkinamuoju kremu. Stipriau pažeistas vietas rekomenduotina tepti medikamentais, skirtais nudegimams gydyti, mažinančiais skausmą ir paraudimą. Negalima teptis skysčiais, kurių sudėtyje yra spirito.

Sąnarių, sausgyslių ir raumenų patempimai įvyksta traumų metu ar nuo staigaus ir labai stipraus raumens įtempimo. Po traumos ar staigaus judesio kyla ūmus skausmas, žmogus negali ištiesti ar sulenkti skaudančios galūnės, negali priminti skaudančios kojos. Sužalota vieta dažnai patinsta. Sausgyslės ar raiščiai sugyja tik maždaug per tris savaites, todėl šiuo laikotarpiu reikia stengtis per daug neapkrauti galūnės, krūvį didinti palengva.

„Dažnai vasarą pasitaikančias pjautines žaizdas, patartina gydyti pirmiausia sustabdant kraujavimą, žaizdą išplaunant antiseptiniais tirpalais ir jos kraštus sutepant jodu. Pažeistą galūnę rekomenduojame laikyti pakeltą. Jei žaizda yra gilesnė ir kraujavimo sustabdyti nepavyksta – būtina važiuoti į artimiausią medicinos įstaigą, kur gydytojai sutvarkys žaizdą, paskiepys nuo  stabligės“, – pažymėjo J. Švarcaitė.

Jos teigimu, dėl šilto oro padaugėja ir apsinuodijimų maistu. „Labai svarbu per išvykas neimti greitai gendančių produktų. Atsiradus pirmiesiems apsinuodijimo požymiams reikia gerti kuo daugiau  negazuoto vandens, atskiestų  sulčių, juodosios arbatos, nes organizmas tuo metu netenka daug skysčių, todėl gali prasidėti inkstų nepakankamumas arba sutrikti nervų sistemos, kepenų ir širdies veikla. Dažniausiai apsinuodijimo simptomai turėtų praeiti per parą, tačiau jei nuo netinkamo maisto sutrinka kvėpavimas, atsiranda raumenų silpnumas, smarkiai viduriuojama, pakyla kūno temperatūra, taip pat jei apsinuodijo vaikas arba nėščioji – būtina skubiai kviesti gydytoją“, – patarė specialistė.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) Vilniuje surengė seminarą, kuriame buvo aptarti vaikų skendimų prevencijos organizavimo klausimai ir geroji užsienio šalių patirtis. Seminare dalyvavo savivaldybių administracijų atstovai, savivaldybių visuomenės sveikatos biurų specialistai ir kiti specialistai, prisidedantys  prie skendimų prevencijos organizavimo.

Pasak SMLPC specialistės Justinos Račaitės, Europos Sąjungoje per dieną nuskęsta 115 vaikų ir paauglių. Europos regione dažniausia skęsta 14 metų amžiaus vaikai. Skendę ir išgelbėti vaikai vėliau turi problemų dėl tolesnio vystymosi, sąveikos su pasauliu, veiklos. Taip pat vaikai, kurie išgyveno po skendimo, gali būti sunkiai sužaloti ar neįgalūs dėl smegenų pažeidimo.

Europos regione dažniausiai skęsta nesaugioje aplinkoje ir skurde gyvenantys vaikai. Jie turi 11 kartų didesnę riziką mirti dėl skendimo nei turtingesnieji, nes neturtingos šeimos negali sau leisti įsigyti saugesnės įrangos, dažnesni vaikų nepriežiūros atvejai dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo. Jau įvykus sužalojimui vandenyje, skurdžiau gyvenantys vaikai turi mažesnę prieigą prie aukštos kokybės medicinos ir reabilitacijos paslaugų, dėl to gali grėsti rimtesnės potrauminės pasekmės. 

Visuomenės sveikatos administratorius  Ignas Keras sakė, kad ir Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse didelė problema yra atsitiktiniai paskendimai, kurių metu daugiausia nukenčia vaikai iki 6 metų amžiaus (mirtingumas siekia 95-100 proc.). Daugiausia jų paskęsta natūraliuose vandens telkiniuose. Tyrėjų nuomone, išgelbstima tik apie 10 proc. skęstančių vaikų, t. y. vienas iš dešimties.

Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai skendimus ypač akcentuoja Baltijos šalyse, kur yra daug įvairių atvirų vandens telkinių. "Laikas, per kurį gali įvykti skendimo procesas nuo panikos pasireiškimo iki sąmonės netekimo, trunka nuo 12 iki 20 sekundžių,  – seminaro dalyviams sakė Ignas Keras. – Labai svarbu atkreipti dėmesį, kad skęstantys suaugusieji ant vandens gali išsilaikyti iki minutės, o vaikai – tik iki 20 sekundžių. Dėl to svarbu kuo greičiau skęstantįjį pastebėti ir patiems pradėti jį gelbėti bei gaivinti, kol atvyks kvalifikuoti specialistai."

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Giedrius Ruočkus pateikdamas gelbėjimo darbų vandenyje 2013 metų statistiką paminėjo, kad gelbėti skęstančiuosius tenka ne tik vasarą , bet ir žiemą (įlūžus vandens telkinio ledui).  2013 metais nuskendo 166 žmonės, iš jų 9 nepilnamečiai iki 18 metų amžiaus, traumuotas buvo vienas žmogus. 2013 metais buvo išgelbėti 47 žmonės, iš jų 3 nepilnamečiai. Viso atlikta 478 gelbėjimo darbų vandenyje.

SMLPC Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Mekšriūnaitė kalbėjo apie skendimų rizikos veiksnius, kuris vienas iš pagrindinių yra amžius. Dažniausiai pasaulyje nuskęsta vaikai iki 5 metų amžiaus (išskyrus Naująją Zelandiją ir Kanadą). Įdomus faktas, kad štai Vokietijoje 14 metų berniukai imigrantai nuskęsta dažniau nei gimę Vokietijoje. Jungtinėse Amerikos valstijose 519 metų afroamerikiečiai turi 50 proc. didesnę tikimybę nuskęsti nei baltaodžiai.  Tai siejama su plaukimo pamokų prieinamumu, kultūrinių skirtumų nulemtu požiūriu į plaukimo naudą ir skendimų riziką. Rizikos veiksnys, turintis didelę įtaką paauglių ir suaugusiųjų skendimams, yra alkoholio vartojimas prie atvirų vandens telkinių. Apskritai, alkoholis susijęs su 2550 proc. nuskendimų pasaulyje. Alkoholio vartojimas lemia ir vaikų paskendimus, nes tėvai, vartojantys alkoholį, tampa mažiau dėmesingi vaikams.

Vaikų skendimams įtakos taip pat gali turėti ir tokios ligos, kaip epilepsija, autizmas. Maudantis vandens telkinyje gali prasidėti epilepsijos traukuliai, vaikas gali prarasti sąmonę. Vaikui sergant autizmu – sunkiu smegenų vystymosi sutrikimu – nelaimė gali įvykti dėl jo socialinių įgūdžių, bendravimo ir elgesio išsivystymo sulėtėjimu. Šiais atvejais labai svarbi akyla tėvų priežiūra prie vandens telkinių.

Pasak Justinos Račaitės, nenutrūkstamą vaikų priežiūrą prie vandens telkinių rekomenduoja ir Europos Sąjungos direktyvos. Taip pat jose kalbama apie būtinybę, kad prie vandens telkinių budėtų gerai treniruoti ir aprūpinti reikiama įranga gelbėtojai, kad vaikai būtų  mokomi laikytis atokiai nuo vandens telkinių, kad visuomenė būtų šviečiama, kaip elgtis prie vandens, taip pat jose rekomenduojamas perspėjamų ženklų naudojimas, alkoholio pardavimo/vartojimo prie vandens telkinių ribojimas, galimybė lengvai gauti gaivinimo įrangą ar iškviesti pagalbos tarnybą.

Giedrius Ruočkus sakė, kad Lietuvoje yra naudojamos tinkamos gelbėtojo asmeninės apsauginės ir specializuotos gelbėjimo priemonės, įranga ir technika. Taip pat užtikrinamos reikalingos gelbėtojų žmogiškosios savybės – aukšta gelbėtojų ir gelbėjimo operacijų vadovų kvalifikacija. Gelbėtojams nuolat vyksta teoriniai ir praktiniai mokymai.  Nuolat tobulinami organizaciniai gebėjimai – geras gelbėjimo operacijos valdymas, tikslus pareigų pasiskirstymas tarp gelbėtojų, vandens telkinių studijavimas analizė, duomenų kaupimas. Lietuvoje gelbėtojas privalo gerai plaukti ir mokėti saugiai prisiartinti prie skęstančiojo, mokėti išsilaisvinti nuo skęstančiojo, mokėti transportuoti nukentėjusįjį iki kranto ir į jį.

SMLPC specialistė Milda Andriūnaitė pažymėjo, kad Lietuvoje 2012 m. vienuolikoje savivaldybių nebuvo vykdyta ir 2013 m. nebuvo numatyta vykdyti jokia su skendimų prevencija susijusi veikla. Keturiolikoje savivaldybių 2012 m. ir 2013 m. iš savivaldybių visuomenės sveikatos rėmimo specialiųjų programų lėšos skendimų prevencijai nebuvo skirtos, tačiau buvo vykdoma ar numatyta vykdyti skendimo prevencija iš kitų savivaldybės lėšų. Dažniausiai tai buvo mokymas plaukti, mokymas saugiai elgtis vandenyje ir gelbėti skęstantįjį bei informacinių stendų prie vandens telkinių įrengimas.

Lietuvos higienos normoje reikalaujama, kad paplūdimiuose priėjimas prie vandens turi būti neslidus, neklampus, patogus ir saugus visiems, taip pat ir neįgaliems žmonėms. Taip pat joje sakoma, kad būtina numatyti ir pažymėti vietas vaikams maudytis, kur gylis turi būti ne didesnis kaip 1,30 m. Paplūdimių maudyklos turi būti pažymėtos, pvz., plūdurais, o jūroje po audrų patikslintos. Maudyklose neturi būti vandens sūkurių, duobių. Naujai susiformavusias dugno duobes būtina pažymėti, pvz., spalvotais plūdurais.

Milda Andriūnaitė paminėjo dvi labai svarbias vaikų skendimų prevencijos sritis. Vykdant pirminę skendimų prevenciją labai svarbu vaikus išmokyti gerai plaukti bei užtikrinti saugų baseinų ir vandens telkinių aptvėrimą. Vykdant antrinę vaikų skendimų prevenciją būtina, parengti pakankamą skaičių kvalifikuotų gelbėtojų, apsirūpinti juos pagalbos priemonėmis, užtikrinti gelbėtojų pasiekiamumą.

Vaikai, kuriuos prižiūri kiti vaikai ar paaugliai, nuskęsta dažniau nei tie, kuriuos prižiūri suaugusieji. Todėl negalima palikti vaikų be suaugusiųjų priežiūros nė minutei. Turint mažų vaikų būtina aptverti ar uždengti atvirus baseinus ir tvenkinius bei kitus vandens rezervuarus, esančius prie namų ir namuose, net ir nedidelius bei negilius. Taip pat labai svarbu vaikus išmokyti plaukti ir teisingai elgtis prie vandens telkinių.

Siekiant tinkamai užtikrinti viešąją tvarką ir žmonių saugumą per Naujųjų metų sutikimą Kauno Rotušės aikštėje, šį vakarą čia dirbs sustiprintos policijos pajėgos.

Rotušės aikštėje bus organizuojamos sustiprintos policinės priemonės viešajai tvarkai užtikrinti ir nusikalstamoms veikoms užkardyti. Ypatingas dėmesys bus kreipiamas į neblaivius, apsvaigusius asmenis, nepilnamečius.

„Sustiprintos policijos pajėgos budės Rotušės aikštėje ir Vytauto Didžiojo karo sodo sodelyje. Siekiant išvengti spūsčių, užtikrinti pėsčiųjų saugumą, eismas į Rotušės aikštę bus ribojamas nuo 22 val. Visų švenčiančių masiniuose susibūrimo vietose prašome itin atsargiai naudoti pirotechnikos priemones“, – sakė Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Remigijus Stukas.

Policija taip pat budės ir prie barų, kavinių, visą parą dirbančių prekybos vietų. Prie masinių žmonių susibūrimo vietų bus organizuojamos priemonės, skirtos transporto priemonių vairuotojų blaivumui ar galimam apsvaigimui nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tikrinti. Šventinėmis dienomis bus sustiprintas patruliavimas magistraliniuose keliuose.

Pareigūnams šventiniu laikotarpiu talkina savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, policijos rėmėjai, Šaulių sąjungos, kitų visuomeninių organizacijų nariai, glaudžiai bendradarbiaujama su renginių organizatoriais ir per renginius dirbančiomis saugos tarnybomis.

Atsižvelgdama į pastarųjų dienų situaciją Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja vykstant į šią šalį imtis papildomų atsargumo priemonių.

Keliaujant į Ukrainą URM pataria sekti visuomenės informavimo priemonių pranešimus bei visuomet su savimi turėti asmens dokumentus.

Nelaimės atveju Ukrainoje esantys Lietuvos piliečiai konsuliniais klausimais visą parą konsultuojami telefonu arba elektroniniu paštu.

Antradienio naktį Ukrainos milicijos specialiųjų pajėgų pareigūnai pradėjo stumti prieš Vyriausybę protestuojančius provakarietiškai nusiteikusius demonstrantus nuo vyriausybinių pastatų, ardė jų barikadas, bet pagrindinėje aikštėje mitingas tęsiamas.

Pirminiais duomenimis, sužeista apie dešimt žmonių.