Tačiau atsiskaitymai grynaisiais bus toleruojami, pavyzdžiui, kai viena sandorio pusė neturės sąskaitos, reikės atsiskaityti greitai, neveiks internetas ar kitais atvejais. Apie tai teks informuoti Valstybinę mokesčio inspekciją. Tai turės padaryti abi pusės.  

Įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 5 tūkst. eurų, bus pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienus metus negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Gyventojai, nepaisysiantys reikalavimo, nebegalės pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Įmonėms ir gyventojams taip pat grės baudos už atsiskaitymo grynaisiais virš 5 tūkst. eurų taisyklių pažeidimus. Baudos, priklausomai nuo mokėjimų sumos, sieks nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.

Baudos, priklausomai nuo mokėjimų sumos, sieks nuo 100 iki 4 tūkst. eurų.

Jeigu perviršis grynaisiais sieks iki 2,5 tūkst. eurų, abiem sandorio šalims grės 100–500 eurų bauda, o įmonių vadovams – 200–1000 eurų. Už pakartotinį pažeidimą baudos dvigubės.

Kai leistina atsiskaityti grynaisiais suma bus viršyta 2,5–25 tūkst. eurų, baudos sieks 200–1000 eurų, o įmonių vadovams – 1–2 tūkst. eurų, už pakartotinį pažeidimą – atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų.

Didžiausios baudos grės, jeigu atsiskaitant grynaisiais „lubos“ bus viršytos daugiau nei 25 tūkst. eurų: jos bus atitinkamai 1–2 tūkst. ir 2–3 tūkst. eurų, o už pakartotinį pažeidimą – iki 3–4 tūkst. eurų. 

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. yra iki 1250 eurų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba sako, kad nekilnojamojo turto rinkoje apie 26 proc. atsiskaitymų dar sudaro grynieji pinigai. 

„Iš savo pusės valstybė yra padariusi praktiškai visus veiksmus, ką buvo galima padaryti, aš kiek girdžiu, atsiskaitymai turi vykti, nors neatmesčiau galimybės, kad tam tikriems subjektams gali kilti iššūkių, kokių kyla ir dabar“, – penktadienį Klaipėdoje žurnalistams sakė M. Skuodis.

Anot jo, atsiskaitymai pirmiausiai yra komercinių santykių klausimas.

„Tranzitas nėra valstybei svarbi funkcija, tai svarbi komercinė paslauga, dėl kurių tariasi komercinių santykių dalyviai, bankai priima sprendimus, atsiskaitymai vyksta, išimtys yra galimos. Skirtingi subjektai, kurie daro vieną ar kitą veiksmą, jie labai dažnai nori apsidrausti, yra tam tikri mechanizmai, kaip tą galbūt būtų galima padaryti“, – kalbėjo M. Skuodis.

Ministro teigimu, sunkumų dėl atsiskaitymų gali kilti nebent dėl besikeičiančių sankcijų ar dėl konkrečių bendrovių sprendimų nutraukti santykius su šalimis agresorėmis.

„Dėl mokėjimų iššūkių bus labai daug, sankcijos nuolat keičiasi, jos griežtinamos, komerciniai subjektai atsisako tam tikrų santykių su kariaujančiomis šalimis ir tai nėra datų klausimas, konkrečioms kompanijoms mokėjimai gali sutrikti vienu metu ateityje“, – sakė susisiekimo ministras.

Jo teigimu, konkrečios datos neturi reikšmės atsiskaitymų aptarnavimui, nes panaši finansinių operacijų kontrolė galiojo ir anksčiau.

„Dabar tas klausimas yra aiškiai užaštrėjęs, reikėtų klausti kompanijų, kaip joms sekasi vykdyti verslą trečiosiose šalyse, net ne Rusijoje, o Baltarusijoje, kitose trečiosiose šalyse, paklauskite – per kiek laiko yra patikrinami mokėjimai, per kiek laiko gaunami apmokėjimai – tai nėra naujas klausimas“, – tikino M. Skuodis.

Atsiskaitymus su Rusijos įmonėmis šiuo metu aptarnaujantis Šiaulių bankas pranešė, kad nuo rugsėjo 1-osios neaptarnaus rusiškos kilmės sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą, nes tokie veiksmai gali pažeisti tarptautines sankcijas.

Bankas šią savaitę pranešė BNS nekeičiantis savo pozicijos ir nuo rugsėjo neaptarnaus mokėjimų su Rusijos ir Baltarusijos ūkio subjektais, išskyrus kai kurias išimtis, tačiau kiekviena situacija bus vertinama atskirai.

„Šiaulių banko pozicija nėra pasikeitusi – nuo rugsėjo 1 dienos nebevykdysime mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų. Tam tikros išimtys bus leidžiamos tik tais atvejais, kai mokėjimai yra būtini valstybės funkcijoms užtikrinti ar yra atliekami humanitariniais tikslais, tačiau kiekviena situacija yra vertinama individualiai“, – rašoma banko komentare BNS.

Anot jo, išimtimis pasinaudoti norintys klientai turėtų susisiekti tiesiogiai su banku.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau patvirtino, kad aptarnaujant tokius mokėjimus gali būti taikomos išimtys, tačiau kiekviena situacija būtų vertinama individualiai, taip pat nurodė vieną tokią išimtį jau pritaikiusi.

„Mūsų pozicija nesikeičia – kiekvienas atvejis bus vertinamas individualiai“, – šią savaitę BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Modesta Zdanauskaitė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Lansbergis prieš kelias dienas sakė, jog atsiskaitymai už rusiškų prekių tranzitą per Lietuvą į Kaliningradą nuo rugsėjo 1-osios turėtų vykti be kliūčių.

Sankcionuotų prekių tranzitą LTG atnaujino liepos 22-ąją, po Europos Komisijos išaiškinimo, jog geležinkeliu tarp Rusijos ir Kaliningrado gali būti pervežtas ribotas krovinių kiekis.

„Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad tai (Šiaulių bankas – BNS) yra vienintelis bankas (per kurį galima atsiskaityti už tranzitą – BNS), bet kas yra labai svarbu – Lietuva veikia vieningoje rinkoje, kur finansų institucijų yra labai daug ir jei viena institucija nenori prisiimti rizikos dėl vieno ar kito pervedimo, tai visą laiką yra kitos institucijos kitose šalyse, kurios gali tą padaryti. Dėl to aš nematau didelių problemų“, – BNS trečiadienį sakė ministras.

Taip jis kalbėjo Lietuvos institucijoms ieškant garantijų šalyje veikiantiems bankams, kad atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą nepažeis tarptautinių sankcijų, įvestų dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, net jeigu gabenamos sankcionuotos prekės, mokėjimus vykdo sankcionuotos įmonės ar žmonės.

Šiaulių bankas jau anksčiau pranešė nuo rugsėjo nebevykdysiantis jokių operacijų su Rusija ir išimtis taikys tik tuo atveju, kai mokėjimai atliekami humanitariniais tikslais ar valstybės funkcijoms užtikrinti.

Šiaulių banko vadovas Vytautas Sinius anksčiau sakė, kad priimant sprendimą dėl apmokėjimų už tranzitą jo reikšmės valstybei klausimas nėra vienintelis, bus vertinami ir kiti su rizikų valdymu susiję aspektai.

M. Skuodis BNS trečiadienį tvirtino, jog dar liepą ministerija išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijos valdomiems „Lietuvos geležinkeliams“ su nuomone, jog atsiskaitymai už Kaliningrado tranzitą gali vykti. Anot jo, šiuo raštu geležinkeliai pasidalino ir su bankais.

Jei viena institucija nenori prisiimti rizikos dėl vieno ar kito pervedimo, tai visą laiką yra kitos institucijos kitose šalyse, kurios gali tą padaryti. Dėl to aš nematau didelių problemų.

„Ministerija vertina bei sveikina Lietuvoje veikiančių komercinių bankų vertybinę poziciją bei taikomą itin kruopščią visų finansinių transakcijų, sietinų su nedraugiškų valstybių subjektais patikrą. Drauge tikimės, kad (...) bankai įvertins ir kitas aukščiau nurodytas aplinkybes bei sudarys galimybes aptarnauti mokėjimus, atliekamus pagal „Lietuvos geležinkelių“ rašte nurodytas sutartis su Rusijos ir Baltarusijos geležinkeliais bei šiose šalyse veikiančiais ekspeditoriais, kuriems netaikomos ribojamosios priemonės“, – rašoma rašte, kurį matė BNS.

Pasak M. Skuodžio, ministerija atsiskaitymo už tranzitą tvarką derino ir su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), nes pastaroji atsako už tai, kad naudos negautų sankcionuoti asmenys ar įmonės.

„Mes su jais (FNTT – BNS) nuolat konsultuojamės, visos institucijos prie bendro stalo, tačiau natūralu, kad komerciniai bankai, norintys įsitikinti dėl pervedimo, taip pat savarankiškai konsultuojasi su FNTT. Tas daroma ir šiuo metu praktiškai dėl kiekvieno krovinio“, – sakė ministras. 

FNTT anksčiau BNS nurodė, kad Lietuvoje veikiantiems bankams gali būti suteikiamos išimtys ir leidžiama aptarnauti mokėjimus už paslaugas, susijusias su Kaliningrado tranzitu, tačiau tvirtina vertinsianti kiekvieną atvejį.

Europos Komisija kiek anksčiau pareiškė, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas, o Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.

Pasak susisiekimo ministro, jau pasiekti 5 proc. per Lietuvą pervežamų sankcionuojamų prekių limitai.

„Limitai yra konkretiems prekių kodams, žinau tik apibendrintą informaciją, jog dėl 5 proc. visos krovos limitai yra pasiekti“, – sakė M. Skuodis.

„Lietuvos geležinkeliai“ kiek ankčiau taip pat patvirtino, jog Rusija jau yra išnaudojusi kai kurių prekių tranzito limitus.

Šiemet tranzitu geležinkeliais tarp Rusijos ir Kaliningrado per Lietuvą leidžiamų pervežti sankcionuotų prekių vidurkiai, remiantis liepą paskelbtomis Europos Komisijos gairėmis, apskaičiuojami pagal 2019-2021 metais geležinkeliais pervežtų prekių vidurkį.

2021 metais visų prekių tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado srities apimtys siekė 5,6 mln. tonų, teigia LTG.

LTG liepos 22 dieną atnaujino nuo birželio vidurio sustabdytą sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tai padaryta reaguojant į paskelbtas EK gaires.

„Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija. Mes to nedarėme nei kitais atvejais, tai ir šiuo atveju mes neturėtume to daryti“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys, pridurdamas, kad Rusijos įmonės pačios turėtų rasti būdus, kaip atsiskaityti su Lietuvos įmonėmis.

„Mes tos veiklos nedraudžiame, sankcijos tokiai veiklia nėra numatytos, visos įstaigos, kurios veikia verslo srityje, vykdant prekyba, teikiant kitas paslaugas, turėtų pačios rasti būdus kaip už tai atsiskaityti“, – sakė patarėjas.

Jeigu tikimasi, kad valstybė ieškos bankuose ar dar kitose mokėjimo įstaigose galimybių – tai nėra Lietuvos valstybės funkcija.

Dalis Lietuvos bankų jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija nuo rugsėjo.

K. Budrio teigimu, nereikėtų sureikšminti to, kad dėl tokių komercinių bankų sprendimų Rusija mojuoja notomis Lietuvai, esą tyčia apsunkinančiai tranzitą. Jo teigimu, tai yra tiesiog Kremliaus propaganda.

„Mes neturėtume susikoncentruoti į pasekmes vien tik tranzitui ar kažkuriai kitai konkrečiai sričiai, nes neina kalba apie tai, kad Lietuvos valstybė per komercinius bankus siekia sukurti papildomas kliūtis tranzitui vykti. Tai yra Rusijos propagandos naratyvas ir jų iškreipto pasaulio, jo vaizdo kaip jų valstybės institucijos bendrauja su privačiomis ir komercinėmis struktūromis, atspindys. Pas juos gal taip ir vyksta, kai gali kas nors nuvykti ir liepti bankui daryti vienaip ar kitaip. Ne gal, o iš tikrųjų mes žinome, kad taip vyksta. Lietuvoje, kaip demokratinėje šalyje, mes turime kitokią sistemą. Bankai patys taiko įvairias savo tvarkas įgyvendinami sankcijas ar kitą politiką“, – aiškino prezidento patarėjas ir pažymėjo, kad susiklosčiusi situacija apskritai yra ne valstybių, o įmonių lygio problema.

„Tai ne valstybių tarpusavio santykis. Tai yra verslo įmonės, kurios turi tarpusavyje santykius. Jeigu jos vykdo teisėtą veiklą, tai jos turės galimybę rasti kaip atsiskaityti“, – apibendrino K. Budrys.

Užsienio reikalų ministerija praėjusią savaitę gavo Rusijos notą dėl, pasak jos, numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo. Rusija teigė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje nuo rugsėjo mėnesio gali nebeturėti galimybių atsiskaityti už pervežimus, nes visi mokėjimai yra nukreipti į Šiaulių banką. Tuo tarpu Šiaulių bankas tikina, kad savo iniciatyva nebevykdys jokių operacijų su Rusija. Banko teigimu, išimtis bus taikoma nebent gavus atsakingų valstybės institucijų nurodymą. Kiti Lietuvos bankai jau anksčiau sustabdė mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos aptarnavimą.

Rusijos notą gavusios Užsienio reikalų ministerijos vadovas Gabrielius Landsbergis antradienį žurnalistams sakė, kad šį dokumentą pagal kompetenciją perdavė Susisiekimo ministerijai. Savo ruožtu susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį LRT radijui sakė, kad Lietuva negali bankų niekaip įpareigoti vykdyti mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas. Anot jo viskas priklauso nuo pačių bankų sprendimų. Kartu ministras pažymėjo, neįsivaizduojantis, jog tranzitas galėtų vykti, jeigu už paslaugas nebūtų apmokama.

Liepos pabaigoje, po Europos Komisijos gairių pasirodymo, buvo atnaujintas ES sankcionuotų Rusijos prekių tranzitas per Lietuvą geležinkeliais. Šių prekių gabenimą Lietuva buvo sustabdžiusi birželį, argumentuodama balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

„Kadangi už finansinių sankcijų įgyvendinimą atsakinga yra FNTT, jų žodis yra esminis, Susisiekimo ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos ir kitų ministerijų žodis yra svarbus, bet kontrolę vykdo FNTT“, – trečiadienį Vilniuje žurnalistams sakė M. Skuodis.

Anot jo, vyksta Lietuvos institucijų ir finansų įstaigų konsultacijos dėl apmokėjimų už tranzito paslaugas.

„Bankai vertina prisiimamas rizikas, jiems svarbu, kad sankcijos būtų įgyvendintos, ir jiems svarbus kontrolės mechanizmas, iš šios pusės atsakymus mes esame pateikę. Turėjome daugybę diskusijų, kertinis žodis čia yra FNTT, dėl to, kad skirtingų jurisdikcijų yra sankcionuoti geležinkelių vadovai, valdybos nariai“, – teigė M. Skuodis.

Pasak jo, pati Susisiekimo ministerija mano, jog atsiskaitymai turėtų vykti, ir prašė bankų į tai atsižvelgti.

„Jeigu atsakymai tinkami į pirmus du klausimus, sankcijos užtikrinamos, mokėjimai gali būti vykdomi, tai tada bankas pats sprendžia: praleisti tokius mokėjimus, ar ne. Iš šios pusės konsultacijos vyksta, iš Susisiekimo ministerijos pusės mes esame pateikę raštą ir „Lietuvos geležinkeliams“, kuriuo buvo pasidalinta ir su bankais, mūsų vertinimu, atsižvelgiant į teisinę bazę, tokiems mokėjimas galėtų būti daroma išimtis ir esame paprašę bankų į tai atsižvelgti“, – kalbėjo ministras.

M. Skuodis nepatvirtino, kad sprendimus būtina priimti iki rugsėjo 1-osios, nes nuo šios datos Šiaulių bankas žadėjo nustoti aptarnauti mokėjimus.

Man sunku komentuoti Rusijos teiginius, lygiai taip pat negalėčiau pakomentuoti banko teiginių.

„Man sunku komentuoti Rusijos teiginius, lygiai taip pat negalėčiau pakomentuoti banko teiginių. Turbūt viena data įvardijama, bet dėl kiekvieno atsiskaitymo bankai turi atsakomybę įgyvendinti sankcijas finansų srityje, kurios kartais susijusios su transportu, bankai gali sprendimus priimti bet kada ir čia datų tikrai nėra. Mūsų interesas – labai aiškiai išaiškinat taisykles ir apribojimus, kuriais remiantis tranzitas yra galimas, kad būtų kuo mažiau interpretacijų ir eskalacijų“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Anot jo, konsultacijos vyksta ne tik su Šiaulių banku, nes ne tik jis susijęs su klausimų keliančiais mokėjimais.

„Ne tik su Šiaulių banku, kuris galbūt dabar yra dėmesio centre, nes paskutinis pasakė, su visais bankais kalbama, kad būtų atsakyta į jiems kylančius klausimais. (...) Kalbėkime ne tik apie lietuviškus bankus, o apskritai apie bet kuriuos bankus“, – sakė M. Skuodis.

Dėl nuolat kintančio sankcijų taikymo ministras situaciją vadina painia.

„Net jeigu ir dabar viskas tvarkoj, net jei po savaitės viskas tvarkoj, tai aš negalėčiau paneigti, kad kažkas neužtrikgs bet kuriuo laikotarpiu, nes sankcijos yra kintančios, juridinių asmenų nuosavybė ir naudos gavėjai keičiasi, jeigu ES sankcijų nejudina tai nereiškia, kad kitos jurisdikcijos nejudina. Situacija bus paini, tai reikia pripažinti“, – sakė M. Skuodis.

Jis tvirtino, kad valstybės ir valdžios institucijų pozicija yra tokia, jog tranzitas turi tęstis pagal dabartinę tvarką.

„Taip, atsižvelgiant į europinį reguliavimą, pagal tuos išaiškinimus, kurie yra, pagal konsultacijas su partneriais, ta apimtimi, natūralu, interesas yra – kad tranzitas vyktų, atsižvelgiant į viso ko susiderinimą su ES pirmiausiai“, – sakė M. Skuodis.

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabkovas praėjusį ketvirtadienį pranešė perdavęs Užsienio reikalų ministerijai Vilniuje notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo.

Diplomatas valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Pasak jo, šis žingsnis yra naujas smūgis tranzitui į Kaliningrado sritį per Lietuvą, „tik kita kryptimi“.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija praėjusią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.

Autorius Valdas Pryšmantas

„Valstybė negali niekaip bankų įpareigoti, čia viskas priklausys nuo jų pačių sprendimų“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministras.

Šiaulių bankas liepą pranešė nuo rugpjūčio 15 dienos nebevykdysiantis mokėjimų Rusijos rubliais, neatsižvelgiant į gavėjo šalį, o nuo rugsėjo 1 dienos – ir mokėjimų į Rusiją ir Baltarusiją arba iš jų bet kokia valiuta.

M. Skuodžio teigimu, bankai sprendimą dėl mokėjimų priima remdamiesi trimis kriterijais – įsitikinę, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip įgyvendinamos sankcijos, ar jos nebus pažeistos, ir atsižvelgdami į savo vertybinę politiką.

„Kiekvienas bankas, kuris aptarnauja tokius mokėjimus, turi būti tikras, kad valstybės institucijos kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos sankcijos. Šitoje vietoje pagrindinis vaidmuo yra muitinės, ar bankai pasitiki muitine ir platesniu valstybės institucijų ratu. Jei pasitiki, tada prieiname prie antro klausimo – ar tokiu būdu bankai nepažeis sankcijų“, – sakė M. Skuodis.

„Kalbant apie keleivių vežimą, yra Europos Sąjungos susitarimas su Rusija, tarptautiniai įsipareigojimai, o kai pereinam prie krovinių vežimo, čia yra daug kriterijų, kvotos, sankcionuoti asmenys, galutinis naudos gavėjas, šitoje vietoje bankai vertina rizikas, ar jos nėra per didelės, ar jie netyčia ko nors nepraleis. Čia esminė institucija, kuri bankams svarbiausia yra Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, kuri atsakinga už finansinių sankcijų įgyvendinimą“, – sakė jis.

Ministras taip pat teigė neįsivaizduojantis, kaip tranzitas galėtų vykti, jei už tai nebus apmokama.

Neįsivaizduoju, kad mano sektoriaus įmonės galėtų teikti paslaugas, jei už jas nėra apmokama.

„Neįsivaizduoju, kad mano sektoriaus įmonės galėtų teikti paslaugas, jei už jas nėra apmokama. O kaip bus apmokama, čia klientų atsakomybė. Mes manome, kad tie pervežimai, kurie leidžiami ir susiję su tarptautiniais įsipareigojimais, už juos atsiskaityti turėtų būti galima ir čia rizikos nėra per didelės. Ar tokio patikinimo pakaks finansų institucijoms – ne, čia esminis vaidmuo FNTT, muitinės ir pačių bankų akcininkų“, – sakė M. Skuodis.

Užsienio reikalų ministerija (URM) praėjusią savaitę pranešė gavusi ir nagrinėjanti Rusijos notą dėl numanomo mokėjimų už Kaliningrado tranzito paslaugas sustabdymo, bet plačiau situacijos nekomentuoja.

Notą Lietuvos URM perdavė Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Sergejus Riabokonis. Jis valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė, kad „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis besinaudojantys operatoriai Rusijoje privalo apmokėti už krovinių pervežimą, o Vilnius visus šiuos mokėjimus yra nukreipęs per vienintelį Šiaulių banką, nuo rugsėjo nebevykdysiantį jokių operacijų su Rusija.

Kiti didieji Lietuvos bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ – nebeaptarnauja mokėjimų tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos nuo anksčiau.

Sankcionuotų prekių Kaliningrado tranzitą Rusija šią savaitę atnaujino praėjus maždaug mėnesiui po to, kai Lietuva jį uždraudė, remdamasi balandį pateiktu Europos Komisijos išaiškinimu.

Rusijai ribojimus pavadinus Kaliningrado srities blokada ir pagrasinus atsaku, Europos Komisija liepą išleido naujas gaires, kuriomis nurodyta tranzitą geležinkeliais atnaujinti.

„Kurdami mokinių atsiskaitymo negrynaisiais pinigais aplinką siekiame vaikams suteikti praktinių žinių apie skaitmeninius finansus, tinkamą elgesį skaitmeninėje erdvėje, saugumą bei skaitmeninių paslaugų privalumus. Be to, projektas leis mokyklose plėsti ne tik negrynųjų pinigų naudojimą, bet ir kitų skaitmenizuotų paslaugų teikimą, kas yra ypač aktualu kuriant šiuolaikišką ir modernią mokyklą“, – pranešime spaudai teigė finansų ministrė G. Skaistė, ketvirtadienį organizuotame renginyje pristačiusi šį projektą mokykloms.

Anot ministerijos, projektas apims dvi pagrindines veiklas. Pirmoji bus nukreipta į bendrojo ugdymo įstaigų valgyklas, kuriose projekto metu bus diegiama atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikyta infrastruktūra – išmanūs kasos aparatai, kortelių skaitytuvai, pagal poreikį ir savitarnos terminalai.

Antroji veikla nukreipta į mokinių aprūpinimą mokėjimo priemonėmis, kurios metu bus finansuojamas elektroninių mokinio pažymėjimų su integruota elektroninės piniginės funkcija išdavimas.

Taip pat bus sudaryta galimybė į pažymėjimus įdiegti ir kitus funkcionalumus, pavyzdžiui, nemokamo maitinimo apskaitą, neformalaus švietimo apskaitą, lankomumo ir praėjimo kontrolę, bibliotekos paslaugas, viešojo transporto bilietą.

Projektą planuojama pradėti šių metų trečią ketvirtį ir užbaigti iki kitų metų pabaigos. Šiam projekto įgyvendinimui numatoma skirti daugiau nei 5,2 mln. eurų.

Sulaukė tėvų ir mokinių palaikymo

Renginio metu dalyviams buvo pristatomos projekto veiklos ir jų finansavimas, taip pat atliktų apklausų rezultatai.

„Ruošdamiesi projektui su mokyklų ir savivaldybių bendruomene tikrinomės, ar toks projektas būtų aktualus. Mūsų iniciatyvą palaikė net 82 proc. tėvų (iš 4869 respondentų) ir 78 proc. mokinių (iš 3179 respondentų). Taip pat teigiamai atsiliepė net 83 proc. savivaldybių (iš 52 respondentų)“, – sakė finansų viceministrė Vaida Česnulevičiūtė.

Pasak viceministrės, pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas.

Jos teigimu, šis projektas padeda spręsti ir kitus klausimus, pavyzdžiui, patyčių.

„Integravus nemokamo maitinimo apskaitą, aplinkiniai nežinos, ar vaikai valgo mokamai, ar nemokamai. Nauda tėvams – patogumas ir saugumas, užkertamas kelias dienpinigių vagystėms. Mokykloms ir savivaldybėms – skaidrumas, apskaita, mokiniui teikiamų paslaugų krepšelio skaitmenizacija“, – teigė V. Česnulevičiūtė.

Projektas bus finansuojamas ES Atsigavimo fondo lėšomis.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį tam pritarė „valstiečiui“ Valiui Ąžuolui balsuojant prieš.

Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti 5 tūkst. eurų ribą.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius komitete sakė, kad Vyriausybės siūlyta suma buvo „nepakankamai ambicinga ir efektyvi“.

Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas sako, kad verslui labai nepatogu atsiskaityti grynaisiais pinigais, nes algas moka į sąskaitas, mokesčius valstybei – irgi. 

„Kai verslas tarpusavyje nusprendžia atsiskaityti grynaisiais pinigais, jis tai greičiausiai daro siekdamas išvengti pajamų apskaitos“, – komitete teigė jis. 

V. Ąžuolas piktinosi, kad atvykstantieji į Lietuvą gali įsivežti 10 tūkst. eurų grynaisiais, o dalis bankų nedirba su grynaisiais pinigais, be to, užsieniečiai sunkiai gali atsidaryti sąskaitas šalies bankuose. 

„Tai bus ne šešėlio mažinimas, o didinimas“, – teigė jis.

Seimas dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projekto balsuos ketvirtadienį. 

Seimas po svarstymo jau yra pritaręs pataisoms, kuriomis nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų. Dar kartą klausimą Biudžeto ir finansų komitetas svarstė, nes buvo gauta nauja Vyriausybės išvada.

Pataisos taip pat numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, bus  pripažįstamos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių. 

Taip pat numatyta, kad atsiskaitymai grynaisiais būtų leidžiami, pavyzdžiui, kai viena pusė neturi sąskaitos, reikia atsiskaityti greitai. Tačiau tada sandorio pusės apie jį turėtų informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją.  

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai. 

Seimui siekiant apriboti atsiskaitymus grynaisiais, grupė valdančiųjų ir opozicijos atstovų Seime įregistravo Mokesčių administravimo įstatymo pataisas.

Jos numato, kad įmonės, kurios nepaisys draudimo ir grynaisiais atsiskaitys virš 3 tūkst. eurų, būtų pripažintos neatitinkančiomis minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų. Tai reiškia, kad jos vienerius metus negalėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. 

Be to, numatoma, kad gyventojai, pažeidę Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymą, ateityje nebegalėtų pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinių.

Vienas pataisų iniciatorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, kad pakeitimais būtų mažinamos prielaidos šešėlinei ekonomikai, didinamas mokestinės kontrolės efektyvumas ir galimai neteisėtų sandorių atsekamumas. 

Seimas po svarstymo yra pritaręs pataisoms, ribojančioms atsiskaitymus grynaisiais – nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams siūloma drausti atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Lietuvos banko duomenys rodo, kad 97 proc. visų mokėjimų nesiekia 5 tūkst. eurų, o 92 proc. – iki 1250 eurų. 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.

Seimas taip pat svarsto Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, numatančias, kad už atsiskaitymų grynaisiais pažeidimus baudos būtų skiriamos ir mokantiems pinigus, ir juos priimantiems: gyventojams jos siektų 300-900 eurų, įmonėms arba jų vadovams – 600-1500 eurų. Už pakartotinus pažeidimus baudos būtų atitinkamai iki 2,4 tūkst. ir iki 3 tūkst. eurų.

Komiteto vadovas į Administracinių nusižengimų kodeksą (ANK) siūlo įrašyti, kad tokie pažeidimai grynuosius pinigus mokantiems ir mokėjimus priimantiems asmenims užtraukia 300–900 eurų baudą, o juridiniams asmenims – 600–1500 eurų baudą.

Pakartotiniai pažeidimai grėstų 900–2400 eurų bauda fiziniams asmenims ir 1500–3000 eurų bauda juridiniams asmenims.

S. Šedbaras pažymi, kad šiuo metu ANK nėra nustatytos atsakomybės už mokėjimų grynaisiais pinigais tvarkos pažeidimus, tuo tarpu Seime svarstomas siūlymas uždrausti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.

Šią savaitę Seimo posėdyje pristatydamas siūlymą dėl 3 tūkst. eurų ribos atsiskaitymams grynaisiais Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas teigė, kad draudimas būtų svarbi priemonė kovojant su šešėline ekonomika ir pinigų plovimu.   

Pasak jo, atsiskaitymai grynaisiais ribojami daugelyje Europos Sąjungos šalių, pavyzdžiui, Italijoje riba yra 1 tūkst. eurų, ribojimai taikomi Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Graikijoje atsiskaitymai grynaisiais leidžiami iki 500 eurų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba anksčiau pateikė duomenis, kad nekilnojamojo turto rinkoje 26,5 proc. atsiskaitymų vis dar sudaro grynieji pinigai.