„Dar vienas aiškus ekonomikos atsigavimo ženklas – grynųjų pinigų operacijos. Matome, kad per pandemiją ypač sumažėjusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijos šiuo metu tampa vis dažnesnės, ypatingai tarp vyresnio amžiaus gyventojų“, − sako „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.

Tiesa, pasak ekonomistės, du sektoriai vis dar lieka ypač didelių praradimų zonoje. Tai oro uostai ir apgyvendinimo veikla, kuriuose mokėjimų apimtys laikosi istorinėse žemumose bei nesiekia nei penktadalio prieš karantiną gautų pajamų.

Kaip sekasi atskiriems sektoriams?

Remiantis „Swedbank“ duomenimis, namų, sodo bei elektronikos prekių pardavimai toliau stiebiasi į viršų bei maždaug ketvirtadaliu lenkia apimtis, matytas tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Sparčiai atsigauna ir drabužių bei avalynės sektorius – čia atsiskaitymai yra vos dešimtadaliu mažesni nei prieš metus. Restoranų sektoriui sekasi šiek tiek prasčiau, jų mokėjimų lygis vis dar kritęs maždaug ketvirtadaliu.

„Nors karantinas yra gerokai sušvelnintas, išlaidos kurui atsigauna pakankamai lėtai. Tą rodo ne tik maždaug 25 proc. sumažėję atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis, bet ir „Google“ mobilumo ataskaita. Praeitos savaitės duomenimis, gyventojų srautai prekybos centruose bei susisiekimo stotyse vis dar buvo kritę daugiau nei trečdaliu“, − komentuoja G. Ilekytė.

Per karantiną atsiskaitymai elektroniniais kanalais šoktelėjo bene 45 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Kitos Baltijos šalys atsigauna lėčiau

Per pirmąsias dvi gegužės savaites klientų išlaidos, išskyrus maistą ir būtiniausias prekes, jau pasiekė praeitų metų lygį, rodo „Swedbank“ duomenys. Palyginimui, balandžio mėnesį atsiskaitymai ne būtiniausioms išlaidoms buvo kritę maždaug per pusę.

Pasak „Swedbank“ ekspertės, itin spartus atsiskaitymų mokėjimų kortelėmis atsigavimas indikuoja, kad besibaigiant karantinui ir veiklos suvaržymams gyventojai nėra sukaustyti baimės ir nerimo, jų lūkesčiai išlieka pakankamai pozityvūs.

Prie to, tikėtina, prisideda ne tik gerėjanti epidemiologinė situacija šalyje, bet ir itin dideli vyriausybės ištekliai krizės padariniams mažinti. Negana to, naujų bedarbių skaičius nuo gegužės pradžios augo nežymiai, vos 0,2 procentinio punkto.

„Įdomu tai, kad mokėjimų kortelių apimtys Lietuvoje rodo sparčiausią atsigavimą iš visų Baltijos šalių. Net ir Latvijoje, kurioje buvo taikomos gerokai švelnesnės karantino priemonės, atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis vis dar nesiekia praėjusių metų lygio. Tuo tarpu Estijoje atsigavimas dar lėtesnis“, − sako G. Ilekytė.

Viena iš to priežasčių − Estija yra kur kas labiau priklausoma nuo turizmo nei kitos Baltijos šalys. Turizmas Estijoje sudaro net 8 proc. viso šalies BVP, tuo tarpu Lietuvoje tik maždaug 3 proc. Apmiręs turizmo sektorius reiškia ir didesnes prarandamas pajamas didesnei daliai šalies gyventojų, ir kur kas labiau sumenkusius lūkesčius.

Grynųjų pinigų poreikis vėl auga

„Swedbank“ duomenys rodo, kad grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys atsigauna, labiausiai grynųjų pinigų poreikis išaugo vyresnio amžiaus gyventojų grupėje.

„Karantino pradžioje vyresni žmonės vengė atlikti grynųjų išgryninimo operacijas, kurios šio amžiaus grupėje (60 metų ir daugiau) buvo kritusios maždaug per pusę. Karantino sąlygoms švelnėjant, vyresni šalies gyventojai taip pat pamažu grįžta į ekonominį šalies gyvenimą“, − pastebi „Swedbank“ ekonomistė.

Jaunesnių šalies gyventojų amžiaus grupėje (18-35 metai) grynųjų išgryninimo operacijų apimtys karantino laikotarpiu keitėsi ne taip žymiai. Apskritai, į šią kategoriją patenkantys asmenys atlieka maždaug tik penktadalį visų grynųjų išgryninimo operacijų.

Pasak G. Ilekytės, verta paminėti, kad per karantiną atsiskaitymai elektroniniais kanalais šoktelėjo bene 45 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tad dėl pasikeitusių gyventojų įpročių prieš karantiną buvusios grynųjų pinigų išgryninimo operacijų apimtys gali ir likti istorija.

„Ir tai nėra blogai – agentūros „Eurostat“ duomenimis, praėjusiais metais net kas ketvirtas šalies gyventojas Lietuvoje niekada neatliko jokių atsiskaitymų už paslaugas ar prekes nuotoliniu būdu. Tad iš šios krizės turėtume išeiti kaip gerokai labiau įgudę skaitmeninių paslaugų naudotojai“, − teigia „Swedbank“ ekonomistė G. Ilekytė.

Dažnas atsiskaitymas grynaisiais būdingas ir inovatyvioms šalims

M. Zalatorius tvirtina beveik be grynųjų pinigų gyvenantis jau penkerius metus, ketverius iš jų – Stokholme: „Per ketverius metus ten grynųjų pinigų prireikė vieną kartą, kai sušlubavo taksi, kuriuo važiavau, atsiskaitymo terminalas. Grįžęs į Lietuvą jau devynis mėnesius taip pat gyvenu be grynųjų. Per pastarąjį mėnesį grynaisiais man teko atsiskaityti tik vienoje vietoje – batsiuvys atsisakė priimti mokėjimo kortelę.“

N. Avidanas pastebi, kad vis dėlto atsiskaitymas kortelėmis populiarus ne visose valstybėje. Kaip pavyzdį jis pateikia Vokietiją. Anot pašnekovo, kone kas antras paslaugos teikėjas ar pardavėjas prašo atsiskaityti grynaisiais.

„Visai neseniai buvau Berlyne. Esu nustebęs, kad Berlyne vis dar reikia grynųjų pinigų – praktiškai kas antra vieta prašo atsiskaityti grynaisiais pinigais ir nepriima kortelių. Žinant, kokia Vokietija buvo inovatyvi šalis, tai man gana didelis siurprizas“, – sako N. Avidanas.

M. Zalatoriaus nuomone, poreikis atsiskaityti grynaisiais išlieka dėl kelių priežasčių. Kaip rodo Komercinių bankų asociacijos atliktas tyrimas, teigia M. Zalatorius, pirmiausia daugeliui atsiskaityti grynaisiais atrodo saugiau, nes pinigus paprasčiausiai gali pačiupinėti.

„Dauguma žmonių galvoja, kad grynieji labiau apčiuopiami negu elektroniniai, nes juos gali pačiupinėti, perduoti iš rankų į rankas, pauostyti. Antras dalykas, atsiskaitymas grynaisiais tarp dviejų šalių įvyksta akimirksniu – aš daviau pinigus ir žinau, kad atsiskaitymas arba transakcija įvyko“, – nurodo M. Zalatorius.

Jo aiškinimu, vis dėl didžiausios įtakos grynųjų pinigų populiarumui turi trečioji priežastis – elektroninius pinigus galima susekti, o grynųjų – ne. Be to, kai kurie žmonės paprasčiau nėra linkę keisti anksčiau susiformavusių įpročių.

„Jeigu pasižiūrėtume visiškai logiškai, tai vienintelis dalykas, dėl ko žmonės vis dar gali naudoti grynuosius, – jie nėra atsekami. [...] Manau, kad pagrindinis dalykas, dėl ko žmonės naudoja pinigus, vis dar yra inercija. Kolega minėjo Vokietiją. Taip, 55 proc. [vokiečių] naudoja grynuosius pinigus, 62 proc. visų atsiskaitymo Lietuvoje vyksta grynaisiais pinigais“, – nurodo M. Zalatorius.

Jo teigimu, Pietų Europoje šie skaičiai dar didesni: Portugalijoje ir Italijoje net 68 proc. visų atsiskaitymų atliekami grynaisiais, Graikijoje – 75 proc., Kipre – 72 proc. Anot M. Zalatoriaus, sąraše pirmauja Šiaurės Europos šalys. Pavyzdžiui, Švedijoje atsiskaitymas grynaisiais sudaro vos 20 proc., o kaimyninėje Estijoje – 31 proc.

Idėją leisti atsiskaityti tik kortelėmis laiko kraštutinimu

Pašnekovai tvirtina – vartotojams svarbiausia turėti pasirinkimo laisvę, tačiau kartais tos laisvės reikia paprasčiausiai išsireikalauti. M. Zalatoriaus aiškinimu, nors kai kurie prekybininkai ar paslaugų teikėjai tvirtina, kad atsiskaityti elektroniniu būdu nėra galimybės dėl techninių priežasčių, tai dažnai gali būti paties paslaugos teikėjo ar prekybininko sprendimas.

Jeigu klientas nuolat prašytų elektroninio atsiskaitymo, ilgainiui bet kuris paslaugos teikėjas prie to prisitaikytų.

„Jeigu klientas nuolat prašytų elektroninio atsiskaitymo, ilgainiui bet kuris paslaugos teikėjas prie to prisitaikytų. Šiandien technologijos taip paplitusios, kad daugybė kortelių skaitytuvų tiesiog veikia naudodami mobilųjį ryšį. Todėl, jeigu kaime yra mobilusis ryšys, atsiskaitymas įmanomas ir ten. Mes, kaip klientai, turime labai didelę jėgą paprašyti prekybininko daryti taip, kaip mums patogiau. Būdamas prekybininkas jis visą laiką padarys taip, kaip yra patogiau klientui“, – pateikia pavyzdį M. Zalatorius.

N. Avidanas taip pat teigia palaikantis galimybę pasirinkti. Jo tvirtinimu, nėra būtina atsisakyti grynųjų pinigų, tačiau būtina turėti galimybę atsiskaityti už prekes ar paslaugas daugiau nei vienu būdu: „Kalbame apie inovacijas, apie progresą, galimybes, kurias suteikia naujos technologijos ir nauji atsiskaitymai. Visiškai sutinku, kad turi būti laisvė ir mes privalome turėti galimybę pasirinkti. Jeigu mums patogiau mokėti grynais, tai, prašau, mokėkime grynais. Tik tokiu atveju visada susimokėkime mokesčius.“

Tos pačios nuomonės laikosi ir M. Zalatorius. Jo teigimu, reikalauti iš kliento atsiskaityti tik vienu būdu yra kraštutinumas: „Žmogus privalo visą laiką turėti teisę pasirinkti. [...] Būtų iš tikrųjų puiku, jei turėtume nustatytą reikalavimą visiems priimti tiek vienokius, tiek kitokius pinigus. Manau, tai pagerintų ir supaprastintų gyvenimą mums visiems. Lietuvoje jau apie pusė žmonių naudoja elektroninius pinigus.“

Jo teigimu, asociacijos duomenimis, per ketvirtį kortelių naudojimas išaugo 20 proc. Tai reiškia, kad elektroniniai atsiskaitymai juda į priekį. Startuolio „ORCA Alliance“ įkūrėjas ir vadovas N. Avidanas įsitikinęs – jeigu atsiskaitymas kitais būdais taps toks greitas, kaip atsiskaitymas grynaisiais, žmonės pasirinks alternatyvas.

„Jeigu kalbame apie, sakykime, kartą Y, kartą Z, kurios greitu metu sudarys daugiau nei pusę visų apsiperkančių ir aktyviai pinigus leidžiančių vartotojų, jie nori apsipirkti kuo greičiau, nes jų koncentracijos, dėmesio laikas ribotas, jie nori padaryti sprendimą greitai. Kaip minėjo M. Zalatorius, perduodant grynuosius pinigus transakcija įvyksta akimirksniu. Lygiai taip pat akimirksniu transakcija turėtų įvykti atsiskaitant telefonu, kortele arba kriptovaliutomis“, – sako N. Avidanas.

Aktyviai lankomos laisvalaikio, pramogų ir kitos prekybos vietos, negalinčios klientams pasiūlyti atsiskaityti banko kortele, praranda dalį apyvartos ir klientų, nes išėję iki bankomato pasiimti grynųjų pinigų žmonės dažniausiai nesugrįžta. SEB banko duomenimis, atsiskaitymų kortelėmis iki dešimt eurų padaugėjo beveik 11 proc., palyginti šių metų birželio mėnesį su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

„Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia daugiau negu 50 tūkst. banko kortelių skaitytuvų. Vietų, kuriose galima atsiskaityti banko kortele, per metus šalyje padaugėja vidutiniškai 3 procentais. O mokėjimo kortelių skaitytuvų skaičius ypač padidėja metų pabaigoje, kai juos dažniausiai įsigyja smulkieji verslininkai prekybai šventinėse mugėse. Pastebime, kad kartą pabandę ir pajautę apyvartos augimą verslininkai po kurio laiko sugrįžta įsigyti banko kortelių skaitytuvo, kad galėtų jį naudoti nuolat“, – sako Vaidas Žagūnis, SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas.

SEB banko duomenimis, palyginti pirmus šių metų keturis mėnesius su tuo pačiu laikotarpiu pernai, naujų verslo klientų, kurie pradėjo naudotis banko kortelių skaitytuvais, dalis padidėjo 12 proc., o visų verslo klientų apyvarta naudojant SEB banko skaitytuvus išaugo beveik penktadaliu. Vidutinė atsiskaitymo banko kortele suma šiuo metu yra beveik 20 eurų.

Anot V. Žagūnio, prekybos vietose jau dingsta įspėjimai, kad banko kortelėmis galima atsiskaityti tik perkant nuo tam tikros sumos, nes žmonės vis dažniau siekia kortele atsiskaityti ir už nedidelės vertės kasdienius pirkinius. Todėl ir prekybininkai nuosekliai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančių Lietuvos gyventojų atsiskaitymo už prekes įpročių. Be to, atsiskaitymų rinka pastaruoju metu vystosi labai sparčiai ir greitai bus dar didesnis atsiskaitymų negrynaisiais pinigais pasirinkimas, pavyzdžiui, momentiniai mokėjimai, kurie taps svarbiu konkurenciniu pranašumu.

„Nors mūsų prekybos vietose pirkimo sumos nėra didelės, daugelis perka prekes atsiskaitydami banko kortele. Jeigu šios galimybės klientams nepasiūlytume, pirmiausia juos labai nuviltume ir galiausiai prarastume. Todėl niekada nebuvome nustatę atsiskaitymo banko kortele limito, nes tai būtų tas pats kaip pasakyti klientui, kad neturime jo mėgstamos bandelės. Pastebime, kad kai kurie smulkieji rinkos dalyviai, anksčiau taikę limitus, jau atsisako tokių apribojimų ir stengiasi prisitaikyti prie klientų poreikių“, – sako „Thierry“ kepyklas valdančios bendrovės „Albineta“ direktoriaus pavaduotoja Sigita Unguraitė.

SEB banko duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu. „Jeigu 2013 metų pirmoje pusėje banko kortelėmis vyko 31 proc. visų atsiskaitymų, tai šiais metais jau 41 procentas. Panašiai mokėjimo kortelėmis atsiskaitoma ir kaimyninėje Latvijoje, o Estijoje net 58 proc. visų atsiskaitymų vyksta banko kortelėmis“, – sako V. Žagūnis.

Pasak jo, daugiau banko kortelėmis Lietuvoje pradėta atsiskaityti šalyje įvedus eurą. „Viena iš priežasčių – mažėja padirbtų eurų rizika, kita vertus – verslui tai patogus būdas priimti pinigus. Be to, dėl Europos Komisijos reguliavimo ir banko vidinių išteklių optimizavimo ši paslauga įmonėms gerokai atpigo“, – pažymi SEB atstovas.

Lietuvoje mokėjimo kortelėmis turėtų būti galima atsiskaityti nepriklausomai nuo pirkinio vertės, nutarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Taip pat pritarta siūlymui įpareigoti prekių ir paslaugų pardavėjus priimti mokėjimus visomis kortelėmis, nepriklausomai, kokioje šalyje jos būtų išduotos.

Šiuos sprendimus komitetas priėmė apsvarstęs pasiūlymus Europos Sąjungos (ES) parlamento ir Tarybos reglamentui dėl tarpbankinių mokesčių už mokėjimus kortele. Į šiuos komiteto siūlymus bus atsižvelgta Seimo Užsienio reikalų komitetui formuojant oficialią Lietuvos poziciją dėl tarpbankinių mokesčių, kuri bus pristatyta Europos Komisijoje (EK).

Socialdemokratas Antanas Nesteckis BNS sakė, kad gyventojai neturi kentėti dėl to, kad vieni ar kiti prekybininkai atsisako priimti mokėjimus tam tikromis kortelėmis.

"Tai prekybininkų ir bankų susitarimų reikalas, o ne vartotojų", - BNS sakė parlamentaras.

Pasak jo, nustatyti minimalias sumas, nuo kurių būtų priimami atsiskaitymai kortelėmis, žmonėms nenaudinga, nes taip bus skatinamas vartojimas, kurio jie galbūt neplanuoja. Socialdemokratas Andrius Palionis taip pat sutiko, kad sumų, nuo kurių būtų priimami atsiskaitymai kortelėmis, "lubos" skatina papildomą išlaidavimą.

"Vieną dieną sustojau degalinėje, neturiu grynųjų, o su kortelėmis priima tik perkant daugiau kaip už 10 litų. Teko imtui 2 pakelius cigarečių", - sakė parlamentaras.

EK siūlo nustatyti, kad visose bendrijos šalyse bankų prekybininkams nustatomas apmokėjimas už aptarnavimą debeto kortelėmis būtų ne didesnis kaip 0,2 proc. operacijos vertės, o kredito kortelėmis - 0,3 procento. Tam pritarė ir Seimo komitetas.

Lietuvoje dabar šie mokesčiai yra kelis kartus didesni. Lietuvos banko (LB) duomenimis, Lietuvoje 2011 metais bankų prekybininkams nustatomas tarpbankinis mokestis debeto ir kredito kortelėmis vidutiniškai siekė atitinkamai 0,94 proc. ir 1,07 proc. operacijos vertės. LB tikisi, kad EK nustačius privalomas tarpbankinių mokesčių "lubas", Lietuvoje bankų taikomi prekybininkams mokesčiai irgi gerokai sumažėtų.

Pasak LB, trys didžiausi Lietuvos bankai yra išdavę 92 proc. mokėjimo kortelių ir aptarnauja 95 proc. operacijų kortelėmis.

LB įspėja, kad dėl tarpbankinio mokesčio mažėjimo bankai praras dalį pajamų, todėl jie gali kelti įkainius už kortelių naudojimą, pavyzdžiui, didinti metinio aptarnavimo mokestį.