Anot LGRTC, šiemet minimos ir 80-osios Vilniaus geto likvidavimo metinės, tad atvirų durų diena Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje organizuojama prisimenant tūkstančius nužudytųjų bei pagerbiant jų atminimą.

Šią dieną Vilniaus gyventojai ir sostinės svečiai Okupacijų ir laisvės kovų muziejų, kuriame sovietmečiu buvo įsikūręs KGB vidaus kalėjimas, galės aplankyti nemokamai.

Anot centro, lankytojai turės galimybę apžiūrėti mirties nuosprendžių vykdymo patalpą, ekspozicijas, kurios pasakoja apie Lietuvos valstybės nepriklausomybės praradimą XX amžiaus viduryje, sovietų valdžios represijas ir lietuvių tautos kovą dėl Nepriklausomybės.

Tuskulėnų memorialo muziejinėse ekspozicijose ir kitose erdvėse galima išvisti ekspoziciją „Projektas – HOMO SOVIETICUS“, nagrinėjančią sovietinio žmogaus prievartinį formavimą ir dvasinį pasipriešinimą, apžiūrėti Rimanto Idzelio ir Kęstučio Indriūno parodą „Kryžiaus kelio stotys“, lauko parodą „Tariama vyriškumo mokykla“, esančią Tuskulėnų dvaro kieme.

Naujosios Vilnios psichiatrijos ligoninė – seniausia Lietuvoje ligoninė, pastatyta prieš 120 metų. Neseniai ji atvėrė duris visuomenei, pristatė naują skyrių ir pasiūlė patiems įsitikinti, ar girdėti mitai apie psichiatrijos ligoninės atitinka tikrovę.

Tokio viešumo imtasi dėl to, kad pagalbos susidūrus su psichikos sveikatos problemomis Lietuvoje kreipiamasi vidutiniškai net dvejais metais vėliau nei reikėtų.

LNK žurnalistė Asta Dudurytė apie naujoves ligoninėje kalbino jos vadovą prof. dr. Arūnas Germanavičius.

– Kuo ypatingas naujasis skyrius?

– Tai vienas pirmųjų Lietuvoje pirmo epizodo gydymo skyrius, kuris yra skirtas jauniems žmonėms, patiriantiems vieną iš pirmųjų gyvenime epizodų, tai gali būti psichozės epizodas, tai gali būti stiprios depresijos epizodas arba psichologinė krizė su psichiatriniais simptomais, savižudybės rizika. Šiems žmonės reikalinga pagalba atstatyti juos kuo greičiau, grąžinti jų funkcinius gebėjimus, kad jie galėtų būti produktyvūs, pilnaverčiai visuomenės nariai. Norime sutrumpinti jų negydomo epizodo trukmę.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Apie negydymą. Ar tiesa, kad žmonės į medikus dėl psichikos sveikatos problemų kreipiasi gerokai pavėluotai – po dvejų metų, po trejų? Kodėl taip yra?

– Visoje medicinoje didžiulė problema yra per vėlyvas kreipimasis į medikus. Psichiatrijoje – tai yra milžiniška problema visame pasaulyje. Pasaulinė statistika rodo, kad net tokioje šalyje kaip Norvegija negydytos psichozės trukmė yra dveji metai. Vadinasi, jaunas žmogus, tarp 16–20 metų, vaikšto išprotėjęs, su psichozės simptomais, bet pagalbos nesikreipia, nes jis, o taip pat ir jo šeima, vengia pripažinti tai, kad reikalinga pagalba. Lietuvoje tokios statistikos neturime, tačiau iš mūsų pacientų pasakojimų mes galime atsekti, kad negydytos psichozės trukmė yra dar ilgesnė. Mūsų vertinimu, tai gali būti net nuo penkerių iki septynerių metų. Todėl mes matome čia problemą ir atnaujintas septintasis skyrius bus skirtas būtent tokiems pacientams.

Visoje medicinoje didžiulė problema yra per vėlyvas kreipimasis į medikus.

– Kaip jūs manote, ar išvis įmanoma pakeisti psichiatrinės ligoninės įvaizdį visuomenės akyse? Kad tai nebebūtų baubas, o liga – nuosprendis visam gyvenimui.

– Pasaulyje tai yra didžiulė problema. Italijoje, kaip žinote, labai radikalių komunistinių pažiūrų politikų sprendimais buvo net ir uždarinėjamos psichiatrinės ligoninės. Tačiau tai nepasiteisino, nes ambulatorinė pagalba yra nepakankama tokiems pacientams. Pacientai taip pat turi gauti ir gydymą stacionare tam, kad būtų stabilizuota jų psichinė būklė vėliau perduodant juos ambulatorinei grandžiai.

– Tos pradinės stadijos ligoniai galės gauti pagalba tam, kad vėliau su sudėtingesne būkle nepatektų į tuos skyrius, į kuriuos patekti ne visi gali, taip?

– Visiškai teisingai. Mūsų tikslas yra sumažinti priverstinių hospitalizacijų skaičių ir fizinių suvaržymų skaičių tarp šių pacientų. Šis tikslas iškeltas apskritai visiems ligoninės skyriams, tačiau daliai jų tai gali būti nerealu, todėl, kad dalis žmonių kreipiasi vis tiek pavėluotai arba yra atvežami su policija, greitąja medicinos pagalba, kartais net su antrankiais. Mūsų ligoninės teritorija yra atvira ir šitas skyrius irgi bus atviras. Su pacientais bus individualiai tariamasi dėl jų dienotvarkės ir tie pacientai, su kuriais bus galima susitarti, galės išeiti pasivaikščioti, dalyvauti visose terapijose, turime ir sporto salę ir kitų priemonių, kurios padeda žmonėms atsistatyti.

Kaip įprastai, daugiausia žmonių atvyksta į Trilapio g. Čia, pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovės Aurelijos Maslauskienės, nuo pat ryto vieną atvykusių grupę keičia kita.

„Vos spėjame suktis. Viena grupė keičia kitą, jau dešimtimis. Jau buvo atėjusių iki 50 grupių. Vaikams įdomiausia technika ir įranga, kokios nors interaktyvios veiklos, nori sužinoti, ką ugniagesiai veikia, nes visi dažniausiai galvoja, kad tik gesina gaisrus, bet apie tai, kad atlieka begalę įvairiausių gelbėjimo darbų, nelabai susimąsto. Šiaip visi vaikai labai imlūs. Džiaugiamės, nes viską nori išbandyti. Esame paruošę varžybas, užduotis“, – pasakojo pašnekovė.

Vos spėjame suktis.

Vaikai su ugniagesiais užsiima įvairiomis veiklomis, vieni matuojasi ugniagesio kostiumus, kiti išbando dūmų konteinerius.

„Per lietų sugužėjome į garažą, dabar tęsiame pramogas lauke. Turime pasiruošę automobilį karpymui“, – sakė A. Maslauskienė.

Pernai per atvirų durų dieną ugniagesiai sulaukė apie dviejų tūkst. žmonių, tarp jų – ne tik vaikai, bet ir vienas kitas praeivis, bendruomenės, šeimos.

Šiandien atvykusiųjų laukia dar daug įdomybių iki pat vakaro – renginys truks iki 19 val.

„Daugiausia sulaukiame darželinukų, iš mokyklų jau buvo nemažai. Pavieniai žmonės irgi sustoja, klausia, kas čia vyksta. Kviečiame po darbų šeimas su vaikais, bendruomenes, įstaigas. Yra ką pamatyti“, – kvietė ugniagesių atstovė.

Didelės perspektyvos

Multimedijos specialybė apima kūrybiškumo laisvę ir įvairias IT sistemas, leidžiančias kurti reklamas, filmus ar kitą audiovizualinį turinį. KITM siūloma multimedijos programa – puikus startas būsimiems fotografams, vaizdo ar muzikos kūrėjams, montuotojams, animatoriams, dizaineriams.

„Multimedijos specialybėje daug meno. Ji apima viską, kuo naudojasi vartotojas, pradedant interneto puslapiu, baigiant prekės dizainu. Visi filmai, žaidimai, reklamos kuriami multimedijos specialistų.

Šiuolaikiniam multimedijos kūrėjui reikalingi įgūdžiai ir žinios iš įvairių sričių. Čia galima realiai prisiliesti prie kūrybinio gyvenimo ir teorines žinias pritaikyti praktikoje“, – kalbėjo multimedijos specialybę KITM dėstantys ekspertai.

Modulių įvairovė

Šios specialybės paslaptis padeda atskleisti įvairūs moduliai, leidžiantys atrasti sritį, kuri labiausiai patinka. Be to, modulius dėstantys specialistai yra savo srities profesionalai, patirtį pritaikantys kasdieniuose darbuose, todėl KITM mokiniai gauna naujausias ir realiai praktikoje naudojamas žinias.

„Animacijos modulio pamokose mokiniai supažindinami su dvimatėmis ar trimatėmis technologijomis. Jų panaudojimas – labai platus, net per futbolo varžybas žiūrovai gali pamatyti animuotų kūrinių“, – kalbėjo KITM animacijos meno mokantis profesijos mokytojas Mantas Poška ir pridūrė, kad šios specialybės tikrai reikės ir ateityje, o dirbtinis intelektas kūrybos proceso nepakeis, tik papildys žmogaus kūrinius.

Vaizdo technologijas dėstantis Tomas Balickis aiškino, kad jo modulis susijęs su vaizdo kūrimu, redagavimu, jo apdorojimo procesais, įvairiomis techninėmis galimybėmis. „Vaizdo turinio populiarumas nuolat auga ir jis neapsiriboja vien kinu ar reklama, tačiau apima ir kompiuterinius žaidimus, socialinius tinklus ar prekės ženklus. Rinkoje yra didelis kvalifikuotų vaizdo specialistų poreikis, kurie inovatyvų vaizdo turinį geba pritaikyti skirtingoms auditorijoms“, – kalbėjo specialistas.

Įvairovė: mokiniai susipažįsta su fotografija, vaizdo, garso technologijomis ir kitomis sritimis. (KITM nuotr.)

„Be fotografijos šiuolaikinis žmogus nebegali įsivaizduoti kasdienybės. Todėl tai labai aktualus modulis, kuriame mokiniai išmoksta naudotis skaitmeniniu fotoaparatu, savo mobiliojo telefono kamera, taikyti teisingus nustatymus, sukurti techniškai tvarkingas ir kūrybiškas nuotraukas“, – fotografijos modulį pristatė mokytoja Greta Vainauskaitė.

Pasak jos, mokiniai turi galimybę išbandyti įvairius fotografijos žanrus, dalyvauti konkursuose, rengti parodas mokykloje ar ribų neturinčioje virtualiojoje erdvėje.

Dar viena sritis, kurią išbando multimedijos specialybės mokiniai, – garso technologijos.

Animacijos modulio pamokose mokiniai supažindinami su dvimatėmis ar trimatėmis technologijomis.

„Tikras menas, kaip idėją perteikti garsu. KITM mokiniai mokosi dirbti su įvairiomis programomis, skirtomis garsui įrašyti, apdirbti, muzikai sukurti. Be to, gauna ir techninių žinių, kaip viską teisingai sujungti, kad garsas tobulai sklistų“, – apie dar vieną modulį kalbėjo garso technologijų mokytoja Giedrė Teiberytė-Liaugaudė.

Intensyvūs mokymai

„Multimedijos specialybės galima mokytis nuo penkiolikos metų iki labai brandaus amžiaus, – kalbėjo direktoriaus pavaduotoja Elena Žilionė. – Tai sritis, kurios neriboja nei erdvė, nei amžius, nei pritaikymo galimybės. Galima mokytis savo reikmėms arba siekti profesinės karjeros.“

Priimami mokiniai, baigę aštuonias arba dešimt klasių. Tuomet jie įgyja ne tik brandos atestatą, bet ir profesinį išsilavinimą. Multimediją studijuoti noriai renkasi jaunuoliai, baigę vidurinę mokyklą. Jiems mokslas trunka tik vienus metus. Norintys persikvalifikuoti, įgyti naujų įgūdžių gali rinktis labai intensyvią šešių mėnesių programą.

„Kai mokiausi KITM, man buvo tikras atradimų laikotarpis. Tada supratau, kad noriu fotografuoti. Išmokau dirbti erdvėje ir studijoje, kaip žaisti su šviesa, derinti techninius parametrus, kad išeitų geriausias kadras“, – pasakojo KITM absolventė, sėkmingai fotografe dirbanti Gabrielė Radavičiūtė.

„Buvau susidūrusi su lauko reklamų sritimi ir norėjau pati išmokti jas kurti, todėl multimedijos studijose įgijau reikiamų žinių, susidėliojau pagrindus, kaip kurti maketus, grafikos darbus. KITM pranašumas, kad jie per trumpą laiką pateikė plačią mokymosi paletę. Dabar pati įkūriau įmonę ir kasdien pritaikau įgytas žinias ir įgūdžius“, – kalbėjo persikvalifikuoti nusprendusi ir dabar rinkodaros srityje dirbanti Dovilė Šukė.

Kviečia susitikti

KITM visus besidominčius multimedijos (ar kitomis IT) studijomis kviečia susitikti ir gyvai aptarti rūpimus klausimus.

Atvirų durų dienos vyks balandžio 21–22 d. Kauno informacinių technologijų mokykloje (Laisvės al. 33).

Kokiais reikšmingais įvykiais gyvena prieš metus Kauno lopšelio-darželio „Malūnėlis“ direktore tapusi Simona Džiaukštienė?

„Šiuo metu esame įsisukę į darbų sūkurį. Netrukus prasidės pastato išorės šiltinimo ir atnaujinimo darbai, vaikų pažintinei ir kūrybinei veiklai plėtoti įrenginėjame STEAM laboratoriją. Su greta lopšelio-darželio įsikūrusio „Girstučio“ baseino vadovais tariamės rengti plaukimo pamokas priešmokyklinukams.

Taip pat kuriama moderni darželio internetinė svetainė, padėsianti tėvams paprasčiau rasti reikalingą informaciją. O kol kas mūsų gyvenimą galite stebėti Veidaknygės („Facebook“) paskyroje „Kauno lopšelis–darželis „Malūnėlis“, – pasakojo įstaigos vadovė.

Ką galite pasakyti apie lopšelio–darželio bendruomenę?

„Esu nuoširdžiai dėkinga už labai šiltą priėmimą ir palaikymą. Pradėjusi dirbti, iškart supratau, kad „Malūnėlis“ turi didžiulį potencialą.

Vieninga bendruomenė yra vienas svarbiausių dalykų ugdymo sėkmei. Svarbu ne tik patirtis ir profesinės žinios, bet ir asmenybė – jautrumas vaiko poreikiams, nuolatinis tobulėjimas, žengimas koja kojon su pokyčiais. Džiaugiamės šiais mokslo metais savo komandą papildę naujais pagalbos mokiniui specialistais – logopede eksperte, socialine pedagoge, psichologe“, – vardijo S. Džiaukštienė.

Kokie jūsų lopšelio-darželio ugdymo prioritetai?

„Stengiamės, kad „Malūnėlyje“ vaikams būtų gausu judrios veiklos. Judėjimas – svarbus vaikų prigimtinis poreikis. Fizinis aktyvumas užtikrina gerą savijautą, todėl svarbu nuo ankstyvos vaikystės pratinti aktyviai judėti ne tik vasarą, bet visais metų laikais“, – įsitikinusi kartu pokalbyje dalyvavusi meninio ugdymo mokytoja judesiui Edita Deksnienė.

Stengiamės pažinti kiekvieno vaiko silpnybes ir stiprybes, skiriame didelį dėmesį, kad kiekvienas vaikas įsilietų į kolektyvą.

„Dėmesį skiriame ne tik fizinei vaikų sveikatai, bet ir emocinei savijautai. Todėl labai svarbu sukurti santykį su vaiku. Šilta atmosfera, tikslo suskaidymas į mažus žingsnelius ir žaidimo forma pateikiamos užduotys ugdo pasitikėjimą savimi ir padeda pagrindus tolesniam mokymuisi“, – teigė „Malūnėlio“ logopedė Salvinija Jegelevičienė.

„Stengiamės pažinti kiekvieno vaiko silpnybes ir stiprybes, skiriame didelį dėmesį, kad kiekvienas vaikas įsilietų į kolektyvą“, – pokalbį tęsė psichologė Odeta Steponaitytė.

„„Malūnėlis“ dalyvauja tarptautinėje programoje „Zipio draugai“, kurios tikslas – išmokyti vaikus įveikti įvairiose situacijose kylančius sunkumus. Dalyvaujame ir garsioje japonų programoje „Kimoči“ („Kimochi“ – jausmas), skirtoje mažesniesiems vaikams. Ši programa padeda ugdyti emocinį intelektą, lavinti bendravimo įgūdžius, skatinti tinkamą elgesį. Tam padeda „Kimoči“ žaislai – minkštos, skirtingų charakterių lėlytės: nuolat besikeičiančios nuotaikos Debesėlis, nerimaujanti Balandė Meilė, švelnioji Rožė, valdinga bei kaprizinga Katė, nedrąsusis Vikšrelis“, – pasakojo „Malūnėlis“ socialinė pedagogė Kristina Trumpauskaitė.

„Nuo pat ankstyvojo amžiaus didelį dėmesį skiriame muzikiniam ugdymui, kuris turi nepaprastai daug teigiamos įtakos vaikų psichofiziniam vystymuisi. Ugdytiniems turintiems prigimtinius muzikinius gebėjimus sudaroma galimybė lankyti papildomus užsiėmimus“, – papildė meninio ugdymo mokytoja Rasa Zavistanavičienė.

„Malūnėlyje“ siekiama padėti atsiskleisti ir turintiems mokymosi sunkumų, ir itin gabiems vaikams. Darželyje veikia 11 grupių, o jau nuo rugsėjo 1-osios bus net keturios grupės, į kurias bus priimami mažyliai nuo pusantrų iki trejų metų amžiaus.

Balandžio 20 d. (ketvirtadienį) nuo 17.30 val. lopšelyje-darželyje „Malūnėlis“ (adresu Kovo 11-osios g. 48) vyks atvirų durų diena. Kviečiame susipažinti ir tapti mūsų bendruomenės dalimi! Būtina registracija tel.: 8 37 351246.

Vidurdienį „C“ įėjimas nuo Kauno sporto halės tapo vartais susirinkusiems pamatyti stadioną ir pasiruošimo atidarymo šventei užkulisius iš arti.

Aplink stadioną ir stadione dar vyko paskutiniai baigiamieji darbai prieš didįjį atidarymą. Už abiejų aikštės vartų montuojamos scenos, vežama garso aparatūra, dėžės su apšvietimo sistemomis.

Reikšmingu šio šurmulio papildymu tapo miestelėnai. Tuoj po vidurdienio atidarius vieną iš įėjimų į stadioną nenutrūkstamas žmonių srautas ėjo ir vidun, ir išeidinėjo, kiti laukė kas kelias valandas organizuojamų ekskursijų.

Panašu, kad apsilankiusius čia vienijo bendra pakylėta nuotaika – liejosi liaupsės tam, ką pamatė.

„Tiesiog pasaka, dabar lauksime vakaro ir viso vaizdo. Labai įspūdinga“, – susižavėjimo neslėpė ponia Regina.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kartu šviežutėlį stadioną apžiūrėjęs ponas Vidmantas pasisakė senajame stadione ne tik lankęsis, o iš žaidęs. Vyras taip pat žėrė komplimentus.

„Erdvė – įspūdinga. Teko atsisėsti, pasižiūrėti kaip atrodo iš viršaus. Tikrai darbo daug įdėta. Neaišku kaip ta aikštės žolė. Sako, kad turi būti minkšta, o iš tolo matosi tik žalia, – šyptelėjo Vidmantas. – Rytoj turėtų būti įspūdinga šventė“.

Per atvirų durų dieną vyko ir treniruotė. Pirmieji ją pradėjo LFF finale žaisiantys „Hegelmann“ futbolininkai, iš karto po jų aikštėje pasirodė ir šalies čempionas „Žalgiris“.

„Norėtum?“ – tėtis klustelėjo tribūnoje sustingusio gal kokių 4-verių sūnaus. Berniukas linktelėjo galvą neatitraukdamas susižavėjimo kupino žvilgsnio nuo aikštėje pasklidusių žaidėjų.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Įspūdis labai geras. Modernu, subalansuota, labai maloniai nuteikia, – apie tai ką pamatė pradėjo Jūratė. Moteris pasisakė 30 metų negyvenanti Lietuvoje, tačiau praeityje buvusi aktyvi sportininkė dar ir dabar sportuoja su veteranais, todėl mačiusi ne vieną pasaulio stadioną.

„Esu mačiusi daug stadionų. Mačiau ir Miuncheno olimpinį stadioną. O čia toks mažesnis, jaukus, labai gerai nuteikiantis, harmoningai veikiantis stadionas“, – pagyrų negailėjo Jūratė.

Moteris pasipasakojo vasarą buvusi Slovėnijoje, Liublianoje. Ten lankėsi dideliame sporto komplekse, kuriame šalia buvo arena ir stadionas – be proto didelės erdvės, anot Jūratės, ten būtų galima filmuoti kokį apokaliptinį filmą su vampyrais  ar zombiais.

„Buvo labai nejauku ir liko toks neužbaigtas, nemylimas stadionas. O čia iš karto juntamas jaukumas ir harmonija“, – Jūratė pasidžiaugė ir prisiminė naująjį tiltą iš Karaliaus Mindaugo prospekto į Nemuno salą – paprastas, bet kartu ir nepaprastas savo forma ir grakštumu.

Panašiai apie Dariaus ir Girėno stadioną apsilankiusieji sakė, kad lieka paprasto, bet kartu itin subtilaus statinio įspūdis, nors betonas ir metalas toli gražu nelaikomas šiltus jausmus keliančiomis medžiagomis. Tačiau architektūrinis sprendimas, stadiono forma, o gal ir saulėta, rudeninė Ąžuolyno aplinka brandino gražius atsiliepimus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Aš netinkama pašnekovė – nesu futbolo gerbėja ir nesiruošiau į atidarymo šventę, – juokėsi kaunietė Danguolė. – Bet esu buvusi senajame stadione, todėl smalsu pamatyti, kaip čia viskas pasikeitė. O ir sentimentai ne paskutinėje vietoje. Mano jaunystės laikais, dar sovietmečiu, žiemą stadione veikdavo diskoteka ant ledo. Atsimenu, kad mums labai patikdavo, tik neatsimenu, ar reikėjo savo pačiūžas turėti, ar buvo galima išsinuomoti“.

Tai kad stadione žiemą veikdavo čiuožykla po atviru dangumi jau mažai kas mena.

„Aš atsimenu čiuožyklą. Lankiau tinklinį pas trenerę Virbickienę ir 7 val. ryto ji darydavo treniruotę čia stadione, čiuožykloje, – įsiterpė Kristina. – Aš labai labai džiaugiuosi, kad stadionas pastatytas. Labai bijojome, kad neištiktų Vilniaus stadiono likimas, kai čia viskas buvo sustoję“.

Apžiūrėti stadioną galima visą diena, tačiau šventinė programa tęsis ir šeštadienio vakarą. Kauno sporto halėje (Perkūno al. 5, Kaunas) įvyks filmo, skirto legendiniam Lietuvos treneriui, premjera – „Futbolo filosofas. Benjamino Zelkevičiaus kelias“. Filmo režisierius – Rimvydas Čekavičius.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Primename, kad oficialiai Dariaus ir Girėno stadionas užbaigtas praėjusį mėnesį. Čia įrengta 15 tūkst. vietų žiūrovams, šildoma ir automatiškai laistoma danga, ekranai, sutvarkytos tribūnos.

Vasaros viduryje Dariaus ir Girėno stadione svečiavęsis Europos futbolo federacijų asociacijos (UEFA) atstovas itin palankiai įvertino patogumus negalios paliestiems asmenims. Todėl čia galės vykti aukščiausio lygio varžybos.

Stadiono rekonstrukcija kainavo apie 43 mln. eurų.

Ir pabaigai mįslė: kas pirmas įsiamžino stadione? (žiūrėti nuotrauką)

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Ugniagesiai supažindino susirinkusiuosius su profesija, pristatė per incidentus naudojamą įrangą, leido pasimatuoti ugniagesio uniformą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovė Aurelija Maslauskienė džiaugėsi galimybe po kelių metų trukusios pandemijos su žmonėmis susitikti gyvai.

„Labai laukėme šios dienos, nes du metus beveik neturėjome jokių renginių. Esame labai pasiilgę žmonių. Iki pandemijos kiekvienais metais stengdavomės pasidaryti atvirų durų dienas arba minėjimą kažkur mieste. Visada būdavo šurmulys, susitikimai su bendruomenėmis, vaikučiais iš įvairių švietimo įstaigų. Mums lyg į kraują įaugę, kad laukiame Florijono šventės. Tai – proga su visais susitikti ir paskleisti žinią bei pamatyti gyvai, kaip ši profesija atrodo. Iš žmonių jaučiame atgalinį ryšį, o tai labai motyvuoja. Mums ši šventė labai svarbi. Nors kasdien ir esame matomi, viskas yra kitaip, kai žmonės mus mato ne lekiančius per miestą, o būnančius tarp jų“, – teigė A.Maslauskienė.

Iš žmonių jaučiame atgalinį ryšį, o tai labai motyvuoja.

Pašnekovė užsiminė, kad žmonės ugniagesių tikrai nepamiršta. Kai kurie ateina gegužės 4-ąją pasveikinti ir padėkoti už suteiktą pagalbą.

Pasak Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 1-osios komandos ugniagesio gelbėtojo Manto Žiliaus, jam Florijono diena – lyg tikra šventė.

„Šią dieną į darbą einu kaip į šventę. Įprastai susirenka labai daug žmonių, būna didelis susidomėjimas. Turime daug įrangos. Vieną jų demonstravome, tai gelbėjimo įranga, naudojama avarijose „karpyti“ automobilius, ištraukti prispaustus žmones iš tam tikrų mechanizmų. Išbandyti klaipėdiečiai galėjo ir dūmų kamerą. Kiekvienas galėjo įeiti į vidų ir pamatyti, ką pajaučia ugniagesiai, koks yra matomumas dūmuose ir kas apskritai yra gaisras“, – sakė M.Žilius.

Susidorojimas su panika, stresu bei įtampa – dar viena ugniagesių darbo dalis.

„Manau, kad kiekvienas ugniagesys yra tam paruoštas. Kas galėjo būti, jeigu būtų, pagalvoji jau grįžęs į komandą ir nusiraminęs. Nes tuo momentu negali pasimesti, nes, jeigu ne tu, už tave niekas nepadarys“, – tikino M.Žilius.

Apsilankyti atvirų durų dienoje galima nuo 9 iki 19 val.