Projektą inspiravo jubiliejus

Jubiliejiniai Klaipėdos miesto 770-ieji metai sutampa su Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos 25-aisiais ir Baroti galerijos 30-aisiais veiklos metais. Gimtadieniai įpareigoja ne tik švęsti, bet ir ieškoti ilgalaikio gyvavimo įprasminimo ženklų, formuojančių reikalingumo ir naudingumo miesto bendruomenei jausmą. Einant šiuo ilgu keliu, tiek miestui, tiek šioms organizacijoms reikėjo atlaikyti įvairius laiko išbandymus, įvaldyti naujoves, prisitaikyti ir kovoti už ateities viziją.

770-asis Klaipėdos miesto gimtadienis inspiravo projekto „Bangolaužis“ idėją – kaip galimybę įprasminti sudėtingą jūrinio miesto egzistencinį kelią, išsaugant savitą kultūrinį identitetą ir formuojant išskirtinio miesto prie jūros įvaizdį.

Projekto tikslas – papuošti miestą meno kūriniais, kurie atspindėtų savitą jo gyvenimą. Sudėtingos istorinės peripetijos ir gamtinės sąlygos inspiravo idėją miesto įvaizdžio simboliu pasirinkti bangolaužį, simbolizuojantį amžiną kovą su gamtos stichijomis, istoriniais, ekonominiais ir kultūriniais virsmais, kartu saugantį uostamiestį nuo audrų ir suteikiantį viltį, kad visos negandos yra įveikiamos.

Projekto tikslas – papuošti miestą meno kūriniais, kurie atspindėtų savitą jo gyvenimą.

Žodynai tetrapodą apibrėžia kaip sausumoje gyvenantį keturkojį stuburinį gyvūną, tačiau Klaipėdos uoste juo vadinama bangas slopinanti gelžbetoninė konstrukcija.

Tetrapodas – daugelio pasaulio jūrų uostų simbolis. Jo forma ypatinga, kaip ir nurodoma žodynuose – keturkojė. Dažniausiai būdamas uosto vartuose, tetrapodas pirmasis pasitinka įplaukiančius laivus. Sukrauti vieni ant kitų bangolaužyje tetrapodai saugo krantą ir leidžia saugiai į uostą įplaukti laivams.

Dailininkų A.Gražio ir R.Petrovo ištapyti tetrapodai Klaipėdos piliavietę puoš iki 2023 m. rudens. O jeigu projekto objektai pritaps ir idėja pasitvirtins, numatoma toliau plėsti jų atsiradimą mieste, tobulinant ir keičiant apipavidalinimo technologijas, pasitelkiant naujus autorius. O gal bangolaužių meniniai objektai virs Klaipėdos miesto kultūriniais simboliais?..

Intriguoja U.Jasenkos piešiniai

KADS Baroti galerijoje šį penktadienį 18.30 val. bus atidaryta jaunosios kūrėjos U.Jasenkos grafikos darbų paroda „Moteris yra ragana“, pratęsiantį birželį šios galerijos pradėtą meno projektą „Plius minus 30“.

Autorės paroda šį kartą netikėta ir intriguojanti. Dailininkė vienoje parodoje sujungė du iš pažiūros labai skirtingus savo darbų ciklus, kūrybinius laikotarpius ir atlikimo technikas. Vis dėlto juos vienija monochromija, personažai, teatrališkumas, stiprios emocijos, įvairialypis moters vaizdinys ir japoniškas minimalizmas. Autorė kviečia susipažinti su jos ankstyvesne kūryba. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U.Jasenka vienu teptuko prisilietimu užfiksavo skirtingus personažus, emocijas ir patirtis.

Paskutinius metus Urtė praleido domėdamasi baltų mitologija, lietuvių liaudies sakmėmis, pasakomis. Sukauptos žinios atsispindėjo menininkės kūryboje. Nauji personažai, temos ir specifinės iliustracijos sukėlė stiprų žmonių susidomėjimą, susižavėjimą ir dar sykį patvirtino, kaip svarbu atsigręžti į mūsų tautos šaknis. „Vis dėlto mitologija yra pagrindinis šaltinis kultūrai pažinti. Ji atskleidžia, ką mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, kaip jame suvokė praeitį, dabartį, ateitį, save ir visą gyvenimą. Lietuviai turi archetipinę atmintį, glūdinčią širdyje, kuri pasireiškia net kasdieniame gyvenime“, – įsitikinusi dailininkė.

Menininkę ypač sudomino mistifikuotas moters įvaizdis, (laumės, laumės raganos, deivės, aiškiaregės ir t. t.), kuris susijęs su Marija Gimbutiene ir jos iškelta Motinos Deivės teorija.

U.Jasenka savo piešiniuose analizuoja mitinį moters vaizdinį, jos moteriškumo išraiškas, indoeuropiečių ir krikščionybės laikų nepaliestą baltišką deivės, laumės, raganos pasaulį, jo kosmologiją, nagrinėja bendrą laukinės moters prigimtį, gilinasi į ritualus, prasmių persmelktą buitį, feminizmą, lietuvių liaudies mitologijos, sakmių kontekste. Menininkė kiekvieną moterį ragina ieškoti ir atrasti savo vidinę raganą – laukinę, laisvą, nepriklausomą, gamtos grožio kupiną moterį.

Paroda Baroti galerijoje veiks iki rugpjūčio 23 d.

Tapytojas A. Gražys vėl grįžta į savo gimtąjį miestą Klaipėdą su dar niekur neeksponuota paroda „Ne(pa)kartojama“.

Nors jau kelis dešimtmečius Audrius gyvena ir tapo Vilniuje, jo sąsajos su Klaipėda niekuomet nebuvo nutrūkę. Jis čia rengė personalines parodas, pristatė ne vieną tarptautinį projektą. Bene ryškiausias jų – „Bitės meno erdvės“ (kartu su Vilmantu Marcinkevičiumi), kai atvirose miesto aikštėse tapytojai iš Lietuvos, Italijos, JAV, Farerų salų viešai kūrė didelio formato darbus. Prieš dvejus metus dailininkas tarptautiniu projektu paminėjo pirmojo Lietuvos civilinės aviacijos skrydžio Palanga–Klaipėda 80-metį.

A. Gražys ne tik tapo, jis kuria instaliacijas, scenografiją bei videomeną. Yra surengęs daugiau nei 60 personalinių parodų. 2017 m. šis menininkas įvertintas Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimu – Auksiniu ženkleliu už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą.

„Žmogus, judėdamas laiko spirale ir periodiškai grįždamas prie pradžios su jau esama patirtimi, keičia ir pradžios formą, jos nebeatkartodamas. Man atsirado poreikis grįžti prie klasikinės lietuvių tapybos, pastozinio (tiršto) potėpio, kolorito tradicijos. Naujausiuose mano darbuose laisvas potėpis iš verbų motyvo virsta moters siluetais, kai kur griežtėdamas iki apčiuopiamesnės formos ir vėl minkštai išsilydydamas drobėje“, – pasakojo autorius apie naujausių savo darbų parodą „Ne(pa)kartojama“.

Kažkas, aplankęs parodą, nustebs, kad tokios A. Gražio tapybos dar nėra matęs. Kiti įžvelgs sąsajų su jau įprastu tapytojo braižu. Ko gero, taikliausiai apie A. Gražio tapybą yra atsiliepęs klaipėdietis filosofas Leonidas Donskis: „Nieko nėra nereikšmingo šiame tėkmės ir nenutrūkstamos kaitos pasaulyje. Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas A. Gražio menas.“

A. Gražys – tapytojas, instaliacijų ir scenografijų autorius, parodų, meno projektų dalyvis ir kuratorius. A. Gražio kūrybai būdingas daugiasluoksniškumas, tam tikra poetika ir minties nepastovumas. Menininkas teigė: „Kurdamas neteikiu daug reikšmės madingoms meno tendencijoms. Mano paveikslai, sukurti pastarųjų dviejų metų laikotarpiu, galėtų  būti nutapyti ir prieš dešimtį metų. Man svetima bjaurumo estetika, siekiu, kad mano paveikslai atspindėtų harmoniją, intelektą ir prasmės gylį.“

A. Gražys yra įvairių apdovanojimų laureatas. Portugalijos prezidentas Jorge Sampaio pagerbė šį Lietuvos menininką Portugalijos Karininko kryžiumi. Dailininkas pelnė X tarptautinės tapybos trienalės, 7-ojo tarptautinio tapybos simpoziumo prizas, Vilniaus tarptautinio plenero prizus, 2016-aisias apdovanotas Lietuvos dailininkų sąjungos auksiniu ženkliuku už meninės kūrybos įvairiapusiškumą ir refleksyvumą.

Naujausios A. Gražio tapybos parodos tema nėra atsitiktinė. Prisiekusio melomano ir tikrojo džiazo mėgėjo tapyba visuomet turėjo sąlytį su su šia muzika.  Didelė dalis jo kūrinių  atsirado skambant džiazui, todėl spalvų sinkopėmis, potėpių ritmika neretai jie panašūs į  perėjimą iš garso į šviesos bangas.

Tęsdamas ciklą „Tpliai“, autorius publiką veda savo kelionių prisiminimais, supintais iš pamatytų vaizdų ir garsų,  iš laiko perspektyvos jau tapusių interpretatyviais. Tai lyg kelionė laiku džiazo maniera.

Improvizacijos grožis

Kūrėjas įvardija, kad pati nepavojingiausia rizika yra sugadinti drobę. "Ryte pradedi kūrinį, o vakare, išeidamas iš dirbtuvių, jį nuvalai. Keista, kad dėl to pasijunti pakylėtas, o galvoje vystosi ištisa istorija – regi naujas drobes, kurias jungi tarpusavyje, kažką eliminuoji, kažkuo papildai, – sako A.Gražys. – Tik per kūrybinį procesą, patirtį menininkas susidėlioja kriterijus, kurie leidžia žinoti, ar kūrinys pavyko ar ne; ar darbas gyvas ar ne."

Tačiau, anot menininko, uždarą, individualų kūrybinį procesą pratęsia žiūrovas. "Viename iš mano kurtų tapybos ciklų pagrindinis elementas yra dėmė. Jei dėmė turi savo faktūrą, konfigūraciją ir jei šalia jos atsiranda dar keletas dėmių – jos sudaro kompoziciją. Ir jei ši kompozicija yra paveiki, sujaudinanti žiūrovą – tai svarbiausia", – įsitikinęs A.Gražys.

Tapytojui įdomu įduoti žiūrovui raktą – kūrinio pavadinimą, o tada jis pats susikuriąs istoriją. "Dėmė, linija, spalva, faktūra ir t.t. – visa, kas sudaro kūrinio kompoziciją, yra ženkliška, simboliška, tačiau prasmių yra daug – viskas priklauso nuo konteksto", – žiūrovus laisvai interpretuoti savo kūrinius skatina tapytojas.

Pasakodamas apie darbų ciklus, menininkas akcentuoja, kad užbaigus vieną, jis vystosi toliau, maišydamasis su kitais kūriniais. "Kas iš to bus, niekada nežinau. Tai tapybinis nuotykis, kurį visada bandau patirti iš naujo. Abstrakcija įdomi tuo, kad niekada nežinai, kur pabaigsi. Nuolatos rizikuoji, bandydamas kažką atrasti. Kūrinio tema visuomet yra, tačiau visas procesas, siekiant ją atskleisti, yra improvizacija", – paaiškina A.Gražys.

Kelionės ir Kaunas

Tapytojas sako, kad kūryboje įdomiausia stebėti save: "Mane domina, kaip keičiuosi aš, kaip kinta nauja kūrinio idėja. Kadangi kuriu ciklais, pastebiu, kaip jie jungiasi tarpusavyje ir atsiranda trečioji kokybė."

Kaitos procesai sustoja, kai išorėje įsivyrauja rutina. Kad jos išvengtų, A.Gražys keliauja. "Kelionės plečia akiratį, – sako pašnekovas, žodžius iliustruodamas asmenine patirtimi. – Prieš  metus dalyvavau plenere Indijoje. Ji manęs niekada netraukė, tačiau kai pamačiau jos spalvas, sugėriau kvapus, supratau, kad tai nuostabi, neaprėpiama ir įkvepianti šalis."

Kaunas man – mielas miestas. Čia gimiau. Mano senelis, būdamas penkiolikos, vienas pirmųjų Kaune įsteigė kino meno draugiją ir pradėjo kurti kiną.

Kelionės po egzotiškas šalis, personalinės parodos Europos sostinėse nesutrauko menininko ryšio su gimtuoju miestu.

"Kaunas man – mielas miestas. Čia gimiau. Mano senelis, būdamas penkiolikos, vienas pirmųjų Kaune įsteigė kino meno draugiją ir pradėjo kurti kiną. Jo filmas "Sužadėtinis per prievartą" buvo rodomas kine, tačiau per Antrąjį pasaulinį karą juosta dingo", – prisiminimais pasidalija tapytojas.

Užaugęs meniškoje aplinkoje tarp kūrybingų asmenybių: mama – aktorė Nijolė Narijauskaitė-Gražienė, tėtis – režisierius, aktorius, kolecininkas Bronius Gražys, nuo mažų dienų A.Gražys visą savo dėmesį skyrė menui.

Įdomus posūkis kūrybiniame kelyje įvyko tapytojui susitikus su režisiere Hana Šumilaite. "Kaune, kai Hana rinko savo kursą, pastebėjo mane, einantį gatvėje, pakvietė prisijungti prie trupės. Vaidinau, važinėjau į gastroles su spektakliais, tačiau aktoriaus kelio nepasirinkau. Tai sunkus, nedėkingas darbas. Jei nesugebi statyti, kurti vienas ar keliese, tuomet tau bus labai sunku. Norint dirbti šioje srityje, reikia mokėti ne tik vaidinti", – apie gyvenimo pasirinkimus sako tapytojas.

"Cool'TAS". Tęsinys

Aktorystės praktika, kūrybiniai ieškojimai įvairiose vizualaus meno srityse nenutolina A.Gražio nuo tapybos. Daug kurdamas individualiai, menininkas naujas rizikos formas išbando bendradarbiaudamas ir su kitais menininkais. Viena tokių kolaboracijų – birželio 22-ąją kartu su tapytoju Mindaugu Juodžiu "Baroti" galerijoje Klaipėdoje atidaryta paroda "Cool‘TAS". Tai antroji dailininkų paroda, kurioje abu menininkai pristato savo kūrinius: tapybos darbus, fotografijas, kinetinius objektus, instaliacijas.

Pirmoji parodos "Cool’TAS" ekspozicija pernai rugsėjį buvo atidaryta buvusiose avalynės parduotuvės, įsikūrusios pagrindinėje Kauno senamiesčio gatvėje, patalpose.

"Susitikti su skaitytojais norėjau būtent šioje vietoje (Vilniaus ir A.Mapu gatvių sankryžoje – aut. past.), kavinėje, kurioje mano kolega Mindaugas Juodis, gerdamas kavą, pastebėjo tuščias "Tauro" avalynės parduotuvės patalpas ir pagalvojo, kad reikėtų jose sugalvoti kažką įdomaus", – parodos rengimo istoriją prisimena A.Gražys. Per keletą dienų ekspozicijos koncepcija buvo išgryninta ir jau po savaitės unikalioje erdvėje atidaryta paroda "Cool‘TAS".

Buvome menininkai, pristatantys savo darbus ir bendraujantys su žiūrovais be tarpininko – galerijos.

"Cool‘TAS" – kietas (žargonu, angliškas žodis "cool" apibūdina perdėtą pasitikėjimą savimi, pasipūtimą), sykiu "Cool‘TAS" – šiuolaikinis pasaulis, kuriame gyvename, kur kiekvienas žmogus pasirenka sritį, kurią sureikšmina: grožio kultas, meilės kultas, meno kultas ir pan.", – daugiareikšmį ekspozicijos pavadinimą aiškina tapytojas. "Paroda nebuvo tradicinė. Patys joje dalyvavome kiekvieną dieną – nuo ryto iki vakaro. Atlikome ne tik ekspozicijos autorių, tačiau ir jos kuratorių, gidų, saugotojų  / budėtojų vaidmenis. Žmonių pro šią vietą praėjo tūkstančiai, iš jų neretas užsukdavo pažiūrėti ekspozicijos. Kitos galerijos vakarais, pasibaigus darbo valandoms, užsidarydavo, o pas mus prasidėdavo lankytojų pikas. Buvome menininkai, pristatantys savo darbus ir bendraujantys su žiūrovais be tarpininko – galerijos", – įspūdžiais pasidalija A. Gražys.

"Mes sėdėdavome prie pamėgto kavinės staliuko lauke ir stebėdavome į parodą užsukančius žmones, kurie nustebdavo, kad ekspozicinėje erdvėje nieko nėra, niekas nesaugo kūrinių. Sulaukėme daug gerų atsiliepimų, su žiūrovais surengėme kelias fotosesijas. Žmonės, kurie eidavo pro šalį, nustebdavo, kad čia kažkas vyksta: justi svetinga atmosfera, girdėti muzika. Labai tikiuosi, kad ir Klaipėdoje viskas vyks panašiai", – norą išreiškia A.Gražys.

Jau nebe pirmą kartą kartu dirbantys menininkai A. Gražys ir M. Juodis pristato naują parodą, pavadintą „Cool‘TAS“.

Žodžių kalambūrus mėgstantis Mindaugas Juodis sako, kad tai paroda apie kultą – religinį, seksualinį, vaizdinį, juslinį.

„Kultas, kad ir koks  jis būtų – niekada nepriveda prie gero,“ - teigė autoriai.

Taip pat, tai paroda ir apie buvimą „cool“ – kietu, nuostabiu, nepakartojamu – vėlgi, jaučiama užaštrinta visuomenės kritika.

Parodoje „Cool‘TAS“ bus eksponuojami A. Gražio ir M. Juodžio tapybos darbai bei skulptūriniai objektai.  Pirmą kartą šią parodą autoriai sugalvojo surengti netradicinėje erdvėje – buvusioje batų parduotuvėje „Tauras“ Kaune.  Erdvėje, nepritaikytoje parodinėms ekspozicijoms, menininkai pabandė ne tik išsitekti kartu, pristatant daugiau nei trisdešimt kūrinių, bet ir prabilo meninėmis priemonėmis apie kulto įtaką kiekvienam iš mūsų.

2017 m. birželio 8-11 d. dalis šios ekspozicijos  buvo pristatyta tarptautinėje meno mugėje „ArtVilnius‘17“, kur susilaukė didžiulio žiūrovų dėmesio.

O birželio 22 d. , ketvirtadienį, „Cool‘TAS“ , pasipildęs naujais dailininkų darbais, atkeliaus į Klaipėdą, Baroti galeriją, kur bandys drąsiai,originaliai, įtaigiai ir intriguojančiai sujudinti  „apsnūdusias“ pajūrio žiūrovo sielas.

Paroda veiks iki liepos 18 d.

Jeigu ieškotumėte žodžio "paralelė" žodynuose reikšmės, rastumėte tokį jo paaiškinimą: tai dviejų ar kelių reiškinių, dalykų sugretinimas, palyginimas. Menininkas Audrius Gražys turi savą paaiškinimą – jis atsispindi "Parko galerijoje" veikiančioje menininko kūrinių parodoje "Paralelės". Šias atsakymo užuomazgas pirmiausia pažins akys, pamažu jaukinsis protas, ir, jei pastarasis buvo mylimas, lepinamas, galiausiai atsiskleis visu gražumu.

Atrasti tolių artumą

Parodoje eksponuojami kūriniai atrinkti iš dviejų ciklų: "Toliai" ir "Tylios struktūros". Ciklų pavadinimai – tai šiaudas, už kurio galima griebtis, norint kiek geriau pažinti menininko darbus.

"Toliai" – kaip sako pavadinimas – žiūrovą bando perkelti "ten kažkur". Kūriniuose "tas kažkur" pilnas ryškių spalvų, kurios kiek susipina viena su kita.

"Horizontas – magiškas susikirtimas tarp dangaus ir žemės, tarp dangiškos apvaizdos ir žemiškų nuopuolių, tarp juodo ir balto. Nepaliečiamas, nepagaunamas, nenuperkamas. Kuo labiau artėji, tuo labiau jis traukiasi. Visada išlaiko žvilgsnio nuotolį iki savęs. Keliaudamas JAV, mačiau peizažus, kuriuos jau buvau nutapęs", – poetiškai mintis išsako A.Gražys savo kūrybos kataloge "Paralelės".

Spalvos šiame A.Gražio cikle išdėstytos horizontaliai, taip sukuriamas peizažo įspūdis – labai tolimo ir mums nepažįstamo peizažo. Pirmą kartą pažvelgus į ciklo "Toliai" kūrinius prieš akis iškyla abstraktus vaizdas, kuriame, rodos, tėra spalvos, jų santykiai ir paties autoriaus intencijos, išreikštos per spalvas.

Ilgiau išlaikant žvilgsnį atsiveria toliai – nepažįstami, nežemiški, bet tuo pat metu labai artimi ir jau tarsi regėti miražo pavidalu. Atsiveria laukas, medžiai, upės, javų laukai, tekanti saulė, niūrus dangus. Ir staiga dingsta nežinomybė.

Menininkas nubrėžia paraleles tarp nežinomo ir jau atpažįstamo vaizdo, tačiau kad jis būtų atpažįstamas, reikia įdėti kiek pastangų. Niekas juk nesakė, kad menas turi būti ypač lengvai suprantamas.

Prasmės paieškos

"Toliuose" menininkas sukuria nesamo laiko ir nesamos erdvės vietos pasaulį. "Nepavaldus laikui subyrėjęs pasaulis kiekvienu atveju kitoks ir toks pat", – rašo tapytojas kataloge. Čia nėra skubos, informacijos pertekliaus ir nuolatinio prasmės ieškojimo. Kūriniuose autorius perteikia kone pačios būties, egzistencijos buvimą – apčiuopia tai, kas priverčia sustoti laiką, kas sunaikina erdvę ir leidžia žmogui suvokti save.

A.Gražio kūriniai taip pat erzina ir žmogaus protą, akis – iš spalvos linijų, žiūrovas pats susikuria peizažą, miražą ar visą naują pasaulį. Čia itin tinka autoriaus citata: "Tai buvo nuostabus laikotarpis po studijų. Begalinis noras tapyti. Lyg stiprus narkotikas, kuris pasiglemžia tavo laiką ir tave patį."

Kai kuriama su visa autoriaus pilnatve, ieškojimais, tai pajunta ir žiūrovas. Matyt, būtent todėl ir "Toliai" nejučia pasiglemžia (kad ir kelioms akimirkoms) žiūrovo laiką bei savastį.

Kalbanti tyla

Kitas A.Gražio ciklas, kurio keli darbai eksponuojami "Paralelėse", – "Tylios struktūros". Anot filosofo Leonido Donskio, "tylių struktūrų pasaulis mums siūlo klajoklių, globalinių praeivių ir virtualinės minios epizodų gyvenimą". Skaitant ciklo pavadinimą prieš akis iškyla industriniai motyvai, šaltos spalvos ir urbanistiniai elementai.

Priešingai nei "Toliuose", gamtos vaizdų čia nerasi. Spalvų dėmės dailiai sudėliotos, tvarkingai išdėstytos vertikaliomis linijomis. Metalą, rūdis, asfaltą ir betoną imituojančios spalvos sukuria visiškai kitokią nuotaiką. mintys, bandydamos pabėgti, atsitrenks į surūdijusias geležines duris, kurios nuo smūgio net suskambės.

Menininko pateikti vaizdai tarsi nustumia žiūrovą – šaltos spalvos, įvairių metalų struktūros parodo gamtos tolių priešingybę. Jei gamtos toliai kalba, kviečia eiti gilyn, kad ir į nepažįstamą kraštą, "Tylios struktūros" atstumia, jos nė nelaukia. Čia parodomos paties žmogaus susikurtos barikados, kurios jį įkalina ir kurios ilgainiui tampa vis atšiauresnės ir sunkesnės.

Jeigu cikle "Toliai" laikas tarsi išnyko, "Tylių struktūrų" cikle laikas tampa visanaikinantis – padengia rūdimis, apgaubia geležies tvaiku ir atima iš žmogaus galimybę išlaisvėti. Ir nors prancūzų rašytojas Jean-Paul Sartre'as teigė, kad "žmogus yra pasmerktas būti laisvas", tačiau lygiai taip pat jis gali pasmerkti save ir vidinei nelaisvei.

Šiuose dviejuose kūrinių cikluose – "Toliai" ir "Tylios struktūros" – ryškios paralelės tarp gamtos ir žmogaus sukurtų struktūrų; tarp kvietimo ir atstūmimo; tarp šiltų ir šaltų spalvų; tarp horizontalių ir vertikalių linijų ir, žinoma, tarp menininko ir žiūrovų.

Menininkas kviečia į tolius, tačiau jei nesiryžtama eiti, "Tylios struktūros" maloniai atstums. A.Gražys ne tik į kūrinius įdeda visą savo laiką ir save, bet ir kelia pamatinius klausimus apie žmogų – laisvės, savasties, būties klausimus, į kuriuos atsakymai ateis jau kiekvienam kitaip.

Baroti galerijoje Klaipėdoje penktadienį atidaroma vilniečio tapytojo Audriaus Gražio retrospektyvinė kūrinių paroda  „Aukso amžius“, skirta autoriaus 50 metų jubiliejui.

Anot filosofo Leonido Donskio, „A.Gražys mums atveria savo tylių struktūrų ir puantilistinio laiko pasaulį. Puantilistiniame laike kiekvienas pasaulio fragmentas turi tylią savo paties egzistenciją. Skirtingai nuo linijinio ir ciklinio laiko su jų vidinėmis svarbos ir globalinio matomumo hierarchijomis puantilistinis laikas neatsako į mūsų klausimus – nei kas mes esame, nei kokios ateities galime tikėtis. Tai – rėkiančio dėmesio sau siekimo, nuogumo, savęs eksponavimo, dvilypumo, neaiškumo ir miglotų tapatybių laikas. Mūsų pasaulis – pasaulis žmogaus, turinčio keletą tapatybės plotmių, kurias jis desperatiškai siekia surinkti į vieną vietą ir sujungti, bet jaučia, jog kiekviena jo tapatybė išslysta iš rankų ir įgyja nepriklausomą egzistenciją. Tylių struktūrų pasaulis mums siūlo klajoklių, globalinių praeivių ir virtualinės minios epizodų gyvenimą. Vis dėlto kiekvienas gyvenimo ir mūsų tapatybės fragmentas yra svarbus. Nieko nėra nereikšmingo šiame tėkmės ir nenutrūkstamos kaitos pasaulyje. Įdėmiai pažvelk į save kiekvienoje laiko atkarpoje, nes rytoj būsi ją praradęs – tai žinia, kurią siunčia gilus, refleksyvus, bet sykiu spontaniškai įvairiapusis ir nenuspėjamas A.Gražio menas“.

Parodos atidarymas – liepos 19 d. 17 val.  Klaipėdos Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1), kur ji veiks iki rugpjūčio 9 d.