Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo A. Misevičių paskyrė į šias pareigas antrai penkerių metų kadencijai.

A. Misevičius Valstybės kontrolėje dirba nuo 2007 metų, naują kadenciją jis pradeda pirmadienį.

Kontrolieriaus pavaduotojas yra ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, sukaupęs ilgalaikę patirtį dirbant viešojo sektoriaus institucijose, įstaigose ir įmonėse.

„Jeigu būtų įvestos, be abejo, būtų pradėjusios veikti“, – pareiškė 2004–2013 metais LB valdyboje dirbęs Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas A. Misevičius, trečiadienį liudijęs paskutinės ekonominės krizės priežastis analizuojantiems Biudžeto ir finansų komiteto nariams.

Komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno paklaustas, ar buvo prieš krizę teisinės galimybės Lietuvoje patvirtinti atsakingo skolinimosi taisyklės, A. Misevičius teigė, kad „tokio mandato centrinis bankas neturėjo“.

Pasak jo, tokių taisyklių atsiradimui vėliau turėjo įtakos bendra aplinka: visuomenės, Seimo nuotaikos ir lūkesčiai.

„Tokio ribojimo netaikė iš esmės niekas, pas visus buvo augimo lūkesčiai“, – aiškino A. Misevičius. 

Jis pabrėžė, kad Lietuvos bankas buvo prieš priemones, „kurios būtų dar labiau paskatinusios skolinimąsi“, tuo metu Seimas ir Biudžeto ir finansų komitetas svarstė galimybes dar labiau skolintis. 

Nuo 2011-ųjų lapkričio įsigaliojusios pirmosios „atsakingo skolinimo“ nuostatos numatė, kad paskolos turtui įsigyti ir įkeisto turto santykis negali būti didesnis kaip 85 proc. įkeičiamo turto vertės. Griežtesni reikalavimai numatyti antram ir paskesniems kreditams, suteikiamiems tam pačiam kredito gavėjui, paskoloms, suteikiamoms ne Europos ekonominėje erdvėje esančiam nekilnojamajam turtui įsigyti.

Taip pat buvo įtvirtinta, kad maksimalus kredito gavėjo mėnesio kredito grąžinimo ir palūkanų įmokos dydis turi būti ne didesnis kaip 40 proc. asmens mėnesio pajamų, o maksimali paskolos trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 metų. Be to, naujoji tvarka įpareigoja bankus išsamiau ir atsakingiau informuoti klientus apie galimas rizikas imant paskolas.

Seimas pavasarį įpareigojo komitetą ištirti, kaip ankstesnės vyriausybės tvarkė šalies finansus nuo 2005 metų. Komitetas analizuoja dešiniųjų ir kairiųjų politinių jėgų veiklą valdant šalies finansus. Tyrimą planuojama baigti iki 2019 metų balandžio 15 dienos.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai iki vasario pabaigos ketina įvertinti situaciją, ar yra galimybių nuo šių metų vidurio didinti minimalią algą. Verslo darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas sako, kad norima pasinaudoti gerąja patirtimi ir surinkti objektyvius statistinius duomenis.

„Buvo priimtas labai konstruktyvus sprendimas išsiaiškinti situaciją, pasinaudojant Valstybinės mokesčių inspekcijos, „Sodros“, Statistikos departamento duomenimis. Kokia situacija su įmonėmis, su jų finansais, bankrotais. Turime žinoti, kokios yra galimybės, kiek ir kokiu būdu minimalią mėnesio algą būtų galima didinti“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Trišalė taryba antradienį sudarė specialią darbo grupę, kuri iki vasario pabaigoje turėtų pateikti MMA didinimo gaires, BNS pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjas viešiesiems ryšiams Arūnas Malinovskis.

„Ji turi per mėnesį išanalizuoti situaciją ir pateikti gaires, kurias vėliau svarstys socialiniai partneriai“, - teigė jis.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė anksčiau sakė, kad minimalios algos pakėlimas 25 eurais iki 325 eurų yra įmanomas nuo šių metų liepos.

D.Arlauskas BNS teigė kol kas negalintis pasakyti, kokiam MMA didinimui pritartų darbdaviai.

„Pramonininkai siūlė jau nuo šių metų pradžios simboliškai MMA padidinti iki 305 eurų, tačiau tai nesulaukė palaikymo. Panašu, kad minimalios mėnesio algos klausimas yra kaip politinis saldainis, prisimenamas artėjant rinkimams“, - BNS sakė D.Arlauskas.

Jo teigimu, darbdaviai teoriškai gali pritarti įvairiam MMA didinimui.

„Gal pritarsime 25, gal 50 eurų didinimui, tai priklausys nuo situacijos“, - BNS sakė D.Arlauskas.

A.Misevičius: Vyriausybė techniškai pasiruošusi 

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas.

„Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui. Vyriausybė tam yra techniškai pasiruošusi, dabar viskas priklausys nuo socialinės ir ekonominės situacijos, taip pat ir nuo partnerių sutarimo“, - BNS sakė A.Misevičius.

Jis atmetė kai kurių verslininkų kritiką, kad valdžia MMA klausimą naudoja politiniais tikslais, artėjant rinkimams.

„2014 metais nebuvo įmanoma padidinti minimalią algą net ir 5 eurais, nes biudžete tam nebuvo numatyta lėšų. Prasidėjus metams, neįmanoma į biudžetą įtraukti tokių išlaidų, todėl objektyviai išteklių tam neturėjome“, - BNS sakė A.Misevičius.

Jo nuomone, MMA didinimui skirtos išlaidos galiausiai bus padengtos: „Jos realiai sugrįš per didesnius atlyginimus ir per didesnius sumokamus mokesčius“.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai iki vasario pabaigos ketina įvertinti situaciją, ar yra galimybių nuo šių metų vidurio didinti minimalią algą. Trišalė taryba antradienį sudarė specialią darbo grupę, kuri iki vasario pabaigoje turėtų pateikti MMA didinimo gaires.

Valdančioji dauguma yra iš esmės sutarusi dėl minimalios algos didinimo nuo šių metų liepos. Tam biudžete skirta apie 50 mln. litų, į tai buvo atsižvelgta, gruodį priimant 2015 metų biudžetą.

MMA nuo 2014 metų spalio 1 dienos padidėjo 10,1 euro (35 litais) iki 300 eurų (1035 litų).