Iš viso į nacionalinio transliuotojo vadovus kandidatuoja šeši asmenys.

Anksčiau skelbta, kad atrankoje į šias pareigas taip pat dalyvauja komunikacijos agentūros „Adverum“ vykdomasis direktorius Aistis Zabarauskas, Vilniaus universiteto dėstytojas Mantas Martišius ir perrinkimo siekianti LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Apie tai viešai patvirtino patys kandidatai.

A. Siaurusevičius, pats vadovavęs LRT dvi kadencijas 2008-2018 metais, V. Marciulevičiūtė ir G. Plytnikas BNS atsisakė komentuoti, ar dalyvauja konkurse.

LRT generalinio direktoriaus rinkimai vyks kovo 21 dieną.

Prieš penkerius metus vadovauti LRT išreiškė norą 12 pretendentų, o prieš dešimt metų – septyni.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė penkerių metų kadenciją pradėjo 2018-ųjų balandžio 4-ąją.

LRT generalinį direktorių viešojo konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba, sudaryta iš žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų.

Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Analizavo laidas

Klaipėdos universiteto ir savivaldybės surengtoje diskusijoje "Kaip nepasiklysti melo lauke? Informaciniai ginklai prieš 30 metų ir šiandien" dalyvavo garsus Rusijos žurnalistas, 11-tus metus gyvenantis Ukrainoje Jevgenijus Kiseliovas, dokumentinio filmo "Manipuliacijų čempionas: tyrimo tyrimas" autorius Artūras Jevdokimovas, Sausio 13-osios Vilniuje įvykių liudininkė iš Tomsko (Rusija), mokytoja Tatjana Frolova bei politologas, informacinių karų specialistas Nerijus Maliukevičus.

Renginį vedė žinomas žurnalistas, buvęs LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Pilnutėlė žiūrovų salė turėjo galimybę pamatyti ištrauką iš A.Jevdokimovo filmo, kuriame be užuolankų rodoma, kaip Rusijos televizijoje NTV manipuliuojama žmonių sąmone, siekiant sukompromituoti judėjimą "Golos" ("balsas").

"Golos" – tai grupė žmonių, siekiančių laisvų ir sąžiningų rinkimų.

Filmas atskleidžia, kaip manipuliuojama žiūrovų sąmone, siekiant suformuoti neigiamą požiūrį į šios grupės dalyvius.

Autorius jau pirmojoje matytoje laidoje pastebėjo kas 20 sekundžių vykdomus išpuolius prieš pasirinktą auką. Filme išnagrinėta tik dalis manipuliacijų.

"Jeigu visos laidos metu kas 20 sekundžių vaizdais, garsais ir garsu žmogui brukama tam tikra mintis, žiūrovas nespėja logiškai įsisąmoninti, kas yra tiesa. Čia nėra vietos logikai, paaiškinimams, reakcijai. Žiūrovai gali pasiduoti šiam negatyvo srautui, jie apsvaiginami taip, kad sunku pasakyti, kas po to lieka jų galvoje", – kalbėjo filmo autorius.

J.Kiseliovas pastebėjo, kad tokie žmones klaidinantys siužetai yra anoniminiai, jų autoriai neskelbiami, jų kūrimas – specialios redakcijos darbas.

Būtent šio skyriaus žurnalistai 2001 m. tapo streiklaužiais, kai Rusijos valdžia ėmėsi atplėšti televizijos kanalo valdymą iš teisėtų vadovų ir paversti šią televiziją "Gazpromo" padaliniu.

Būtent minėto skyriaus darbuotojai stojo dirbti vietoje streikuojančių NTV žurnalistų.

N.Maliukevičius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu vyksta ne tik ir ne tiek informacinis karas, kiek karas prieš informaciją, žurnalistiką, faktus.

Tai yra psichologinės atakos.

Politinės laidos sargdina

T.Frolova tikino, kad Tomske dauguma žmonių televizija netiki, nes didžioji žmonių dalis tiesiog jos nežiūri.

Tie, kas rimtai domisi politinėmis laidomis, nuo patiriamos įtampos tiesiog suserga, nes dažniausiai laidų dalyviai tiesiog rėkia visi vienu metu.

Lietuviai yra labai dvasinga tauta, kuri nusprendė pati spręsti savo likimą.

"Pati esu žurnalistė, bet pastaruoju metu televizijos nežiūriu. Visada jaučiau, kad mano misija sužinoti ir pasakyti tiesą. Būtent todėl 1991 m. sausį atvažiavau į Vilnių. Sunkiausiais metais buvau ir Čečėnijoje, – pasakojo T.Frolova. – Tada supratau, kad lietuviai yra labai dvasinga tauta, kuri nusprendė pati spręsti savo likimą. Mačiau minias dainuojančių žmonių."

Kai Tomske atvėrė duris lietuvių kultūros centras, laikraštyje pasirodė straipsnis, kuriame kalbėta, kad laikas baigti su lietuviais. Mokytoja prisiminė tada apskaičiavusi, kada gi visa tai prasidės.

Paskutinę 1991 m. gruodžio dieną ji išėjo iš darbo mokykloje ir atskrido į Vilnių. Sausio 8 d. Lietuvos Seime buvo vienintelė svetimšalė ir viską matė iš vidaus.

Todėl, kai vėliau prasidėjo melas apie Sausio įvykius, ji jautė savo misiją sakyti tiesą.

Pavadinimas daro gėdą

Prisimindamas 1991 m. J.Kiseliovas pasakojo, kad būtent tuo metu Rusijoje progresyvios ir be galo populiarios laidos buvo pamažu naikinamos, ėmė siautėti cenzūra. Jis pats išėjo iš centrinės televizijos ir pradėjo dirbti progresyvioje besikuriančioje Borisą Jelciną remiančioje televizijoje.

Tuo metu labai daug triukšmo sukėlė žurnalistės Tatjanos Mitkovos demaršas. Jos laida išeidavo prieš pat vidurnaktį, bet buvo labai žiūrima.

Žurnalistė atsisakė skaityti melo pilną oficialų TASS'o pranešimą apie kruvinuosius įvykius Vilniuje ir pasakė, kad šį pranešimą perskaitys diktorius.

Kažką panašaus kitą dieną padarė Klaipėdos svečio bendrapavardis Dmitrijus Kiseliovas. Abu buvo priversti iš darbo išeiti savo noru.

Jiems už tai Lietuvos valdžia įteikė apdovanojimus.

Po kurio laiko abu šie žmonės kaip didvyriai grįžo į Pirmąjį televizijos kanalą.

Kai D.Kiseliovas tapo pagrindiniu Maskvos televizijos propagandininku, Dalia Grybauskaitė pasirašė įsaką, atšaukiantį apdovanojimą šiam žmogui.

T.Mitkova pati atidavė apdovanojimą protestuodama prieš tokį Lietuvos valdžios sprendimą.

J.Kiseliovas yra buvęs minėtosios NTV generalinis direktorius.

"Tai matyti man apmaudu ir liūdna. Paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje tai buvo progresyviausia televizija, kuri kūrė laidų kokybės kartelę, į kurią lygiavosi ir siekė prilygti visos kitos Rusijos televizijos kompanijos, mes kūrėme žurnalistų darbo kokybės standartus. Dabar iš visų tų pasiekimų liko tik trys pavadinimo raidės, kurios dabar yra tokios nepadorios, kad gali būti rašomos ant tvoros. Dabar NTV nedirba beveik nė vienas iš mūsų senosios komandos", – savo nuostatos neslėpė J.Kiseliovas.

Ėmėsi liaupsinti rinkimus

Po tokios atviros J.Kiseliovo kalbos Rusijos Federacijos generalinis konsulas Aleksandras Gračiovas, reziduojantis Klaipėdoje, paprašė mikrofono. Prisistatęs jis paklausė: "Ką jūs čia veikiate? Man nesuprantama."

Po šių žodžių salėje pasigirdo plojimai, bet pro juos prasiveržė ir klausimas: "O ką jūs čia veikiate?"

Konsulas pasakojo pats vadovavęs Rusijos prezidento rinkimuose ir aiškino, kad N.Maliukevičus ir A.Jevdokimovas galėjo ateiti ir fiksuoti visa tai atvirai, tai esą būtų buvę atvira ir sąžininga. Jis išreiškė įtarimą, kad atvykusieji į diskusiją svečiai siekia paveikti publiką.

Konsulas teigė, kad 86 proc. balsavusiųjų Klaipėdoje prezidentu rinko V.Putiną. Šiauliuose šis procentas buvęs dar didesnis – 92,3 proc.

A.Gračiovas kažkodėl tikino, kad į pastaruosius rinkimus atėjo 115 proc. rinkėjų.

"Tai jums sakau todėl, kad suprastumėte – čia sėdi tie, kurių tėvai ir seneliai išlaisvino miestą, po karo jį atstatė", – aiškino A.Gračiovas.

Šie žodžiai daugeliui sukėlė juoką. Tuo pat metu konsulas politologui patarė koncentruotis į artėjančius prezidento rinkimus Ukrainoje, teigdamas, kad daugiau nei trims milijonams šios šalies piliečių Rusijoje nebus suteikta teisė balsuoti.

J.Kiseliovą generalinis konsulas paprašė pakomentuoti, kaip jis 1996 m. padėjo laimėti rinkimus itin mažus reitingus turėjusiam Borisui Jelcinui.

"Nežinau, pone, koks yra jūsų karinis laipsnis – pulkininkas ar generolas, nežinau, kurioje žvalgybos tarnyboje dirbate. Ar nepamiršote atsivežti budionovkos?" – pradėjo J.Kiseliovas.

Tarė tiesą apie šnipus

"Man įdomu, už kiek sidabrinių tu pardavei Rusiją", – atsistojo ir barzdotas vyras.

"Pirmiausia prašyčiau nesitujinti, o antra – sėsk", – nepabūgo J.Kiseliovas.

Staiga salėje pasigirdo sakančių, kad barzdotasis vyras – veteranas. Kai Klaipėdoje besisvečiavęs žurnalistas pasidomėjo, koks yra veteranas šis žmogus, jam atsakė, kad tai – Karo belaisvių sąjungos narys.

"Atsiprašau, bet aš neprivalau to žinoti. Tiesiog darau prielaidą, kad žmogus, kuris atsakingas už aktyvų darbą su rusakalbiais Lietuvos piliečiais, veikiausiai nėra Rusijos užsienio reikalų ministerijos darbuotojas. Ar jums naujiena, kad specialiųjų tarnybų darbuotojai dirba po diplomatinio darbo priedanga?" – paaiškino žurnalistas.

Atsakydamas į klausimą apie 1996 m., J.Kiseliovas pasakojo, jog rengiantis rinkimų kompanijai jis pats penkis kartus darė išsamius interviu su Rusijos Federacijos komunistų partijos lyderiu Genadijumi Ziuganovu, o su B.Jelcinu – tik kartą.

Žurnalistas paaiškino, kad jo užduotis tuo metu buvo konsoliduoti Rusijoje jėgas, kurios nenorėjo, jog į valdžią grįžtų Komunistų partija. J.Kiseliovas prisipažino, kad šiuo darbu didžiuojasi.

Į šūktelėjimą, jog B.Jelcinas buvo alkoholikas, žurnalistas priminė, kad būtent šis žmogus perdavė valstybės vairą V.Putinui. Jis priminė konsului ir tai, kad už Leonidą Brženevą "balsuodavo" 99 proc. rinkėjų.

Diplomatas dalijo patarimus

N.Maliukevičius prisiminė konsulo klausimą, ką jis čia veikia, ir atsakė, kad yra namuose, ne svečiuose.

Tai jūs čia – svečias. Aš čia bendrauju su savo šalies piliečiais.

"Tai jūs čia – svečias. Aš čia bendrauju su savo šalies piliečiais. Mes čia susirinkome kalbėti ne apie rinkimus Rusijoje, o apie tai, kaip kuriamos televizijos manipuliacijos ir kaip jas galima atpažinti", – paaiškino politologas.

"Jums reikia važiuoti į Ukrainą", – iš vietos pareiškė A.Gračiovas.

"Ačiū už patarimą, ką man daryti, aš tiesiog jums atsakiau, ką čia veikiu", – atsakė N.Maliukevičius.

Režisierius dar kartą paaiškino, kad filmas, kurio dalis buvo žiūrovams parodyta, kalba apie tai, kaip valstybė persekioja asmenis už jų įsitikinimus.

T.Frolova tikino norinti, kad tarp rusų ir lietuvių tautų kiltų tiltai, o ne sienos. Mokytoja kalbėjo apie tai, kad į savivaldos rinkimus ateina vos penktadalis rinkėjų, nes žmonės demoralizuoti ir netiki vietos valdžios galiomis, supranta, kad daug kas priklauso nuo Maskvos.

Vakaro vedėjui teko ne kartą prašyti žiūrovus klausti, o ne kalbėti su Rusijos Federacijos konsulu, tam derėtų pasirinkti kitą laiką ir vietą.

Iškart po to mikrofoną gavo vaikinas, prisistatęs kaip taip pat dirbantis Rusijos generaliniame konsulate. Tai sukėlė susirinkusiųjų juoką.

Klausimą uždavęs diplomatas teigė, kad filmas prasideda tokia pat manipuliacija, kokią ir demaskuoja. Po to buvo klausimas, kuo režisierius geresnis už manipuliuotojus?

"Gal Rusijos konsulato darbuotojai galėtų pakelti rankas? Nes mūsų susitikimas ima panašėti į šios įstaigos gamybinį susirinkimą?" – replikavo A.Siaurusevičius.

Režisierius trumpai paaiškino, kad filme kalbama apie valstybės vykdomas manipuliacijas.

Į A.Gračiovą kreipėsi garbaus amžiaus moteris, prisistačiusi viena 40 tūkst. vaikų, kuriuos "išvaduotojai" išplėšė iš namų ir išvežė į Sibirą. Moteris priminė, kad Vokietija geto ar koncentracijos stovyklų kalinius kviečia atvykti į svečius, moka jiems išmokas. Moteris klausė, kodėl Rusija niekada nieko panašaus nedarė išgyvenusių tremties ir kalinimo siaubą žmonių atžvilgiu.

Kartūs žodžiai užgavo

Salėje buvusi Valentina Panina prisistatė esanti viena Lietuvos rusų sąjungos kūrėjų. Ši organizacija ne kartą dalyvavo rinkimuose, o jos nariai yra buvę Seimo ir miesto tarybos nariais.

"Rusų organizacijos "Lada" ir slavų gailestingumo fondo vardu noriu paklausti, ko jūs čia atvažiavote? Ar jūs norite, kad mums ir NTV išjungtų?" – klausė pagyvenusi moteris.

"Matau, kad Lietuvos rusų sąjungos nariai veikia Europos Sąjungos, NATO narės teritorijoje. Kaip suprantu, jūsų teisių niekas nevaržo. Tai reiškia, kad Lietuvoje viskas gerai, būkite patenkinti. Jūs galite laisvai veikti, aš labai džiaugiuosi dėl jūsų, – kalbėjo J.Kiseliovas. – Kodėl aš manau, kad besiilgintieji sovietinių laikų yra seni marazmatikai arba snarglėti pienburniai, kurie negyveno nė dienos toje šalyje. Tai yra mano nuomonė ir aš jos neslepiu. Jei jus tai įžeidžia, įsižeiskite į sveikatą."

Iš salės pasigirdo moters balsas, prašantis neįžeidinėti žmonių, nostalgiškai besiilginčių sovietmečio.

A.Siaurusevičiui dar kartą teko priminti, kad salėje yra ir kitų žmonių, tad mitingui čia ne vieta.

Dar vienas pagyvenęs rusakalbis pasakojo, kad jo protėviai Lietuvoje gyvena nuo XVI a., tačiau vyras taip ir nesuprato, ar Sausio 13-ąją Vilniuje tikrai žuvo žmonės, ar tai dar viena manipuliacija. Vyras prašė J.Kiseliovą pasakyti tiesą.

Žurnalistas pažymėjo, kad visada atsiranda netikrų žinių, sąmokslo teorijų, skirtų sukelti abejones žmonių galvose. Jis teigė neabejojąs turimomis žiniomis ir tuo, kaip šiurkščiai Maskvos valdžia priešinosi lietuvių ir kitų Baltijos tautų norui atkurti savo valstybingumą, kuris buvo brutaliai sutryptas 1940 m.

Lietuvių neskiria nuo latvių

Klaipėdoje seniai gyvenantis ukrainietis Leonid Tregub klausė, ar Rusijos gilumoje, Tomske, ir Ukrainoje yra politinių partijų, kurios susibūrė etniniu principu.

Viešnia iš Rusijos pasakojo, kad visos tautinės organizacijos dirba kultūrinį darbą.

Panašiai kalbėjo ir Kijeve gyvenantis J.Kiseliovas. Tik Krymo totorių medžlisas veikia tautiniu principu.

"Prieš dešimtmetį Kijeve jaunimas dažniausiai bendravo rusų kalba, dabar jų amžininkai bendrauja ukrainietiškai. Tai byloja apie pokyčius", – pasakojo žurnalistas.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas Saulius Karalius klausė svečių, kaip jie mano, kodėl Rusijoje lietuvių taip nemėgsta.

Viešnia iš Tomsko nustebino sakydama, kad rusai dažniausiai lietuvius painioja su latviais, jie nežino, jog Lietuvoje nebuvo fašistinio bataliono, kad lietuvių požiūris į rusus kitoks nei latvių.

J.Kiseliovas patikino klaipėdietį, kad pastaruoju metu ukrainiečių Rusijoje nemėgsta kur kas labiau nei lietuvių.

Iš salės pasigirdo klausimas, kodėl J.Kiseliovas negrįžta į Rusiją. Į tai žurnalistas atsakė klausimu: "O kodėl jūs negrįžtate? Kur eilės prie pono A.Gračiovo darbovietės?"

Susitikimas buvo itin karštas, aistros virė ir jam pasibaigus.

A.Gračiovas išėjo iš salės įpusėjus renginiui. Kiek vėliau iš paskos patraukė kelios jo gerbėjos.

Kai gėda paduoti pasą

Po renginio J.Kiseliovas atsakė į porą dienraščio "Klaipėda" klausimų.

– Kaip vertinate į šį susitikimą atėjusių žmonių nuotaikas?

Garbės žodis, man buvo gėda viešbučio registratūroje paduoti savo pasą.

– Tai buvo labai normali auditorija. Tokiame susibūrime visada būna keli garsiakalbiai žmonės, reiškiantys radikalią nuomonę, ir jie nenori klausyti alternatyvių. Ne pirmą kartą dalyvauju susitikime, kuriame būtinai dalyvauja ir koks nors oficialus Rusijos Federacijos atstovas. Jam to reikia dėl paukštelio ataskaitoje. Juk jie išskubėjo rašyti ataskaitos, kad davė man atkirtį. Aš nepakankamai gerai žinau Lietuvos situaciją, bet, žiūrint iš geopolitinės situacijos, V.Putinas beveik 20 metų valdo šalį. Mano akimis, dabar Rusija kelia kur kas didesnę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui nei prieš 20 metų.

– Ar jums, rusų tautybės žmogui, dėl to nėra skaudu?

– Skaudu. Norėčiau, kad mano šalis būtų demokratinė, liberali, neagresyvi, kuri būtų švytintis miestas ant kalvos, kaip yra sakęs Ronaldas Reaganas apie JAV. 2014 m. vasarą buvau Amerikoje, kai ką tik buvo numuštas Malaizijos boingas. Garbės žodis, man buvo gėda viešbučio registratūroje paduoti savo pasą. Šiandien, ačiū dievui, turiu kitos valstybės dokumentą.

Kaip BNS patvirtino LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė, konkursą skelbusi LRT taryba dalyvių vokus atplėš kovo 6 dieną. Tuomet taryba tikisi paviešinti dalyvių sąrašą, neatmetama, kad dalis dalyvių gali neatitikti kvalifikacinių reikalavimų.

Apie savo dalyvavimą konkurse viešai yra paskelbę buvęs BNS vyriausiasis redaktorius Artūras Račas, buvusi naujienų portalo delfi.lt vyriausioji redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Konkursas paskelbtas, nes balandį baigiasi dešimtmetį LRT vadovavusio Audriaus Siaurusevičiaus kadencija, jis nėra atskleidęs, ar sieks trečios kadencijos.

Konkurso reikalavimai numatė, kad pretendentai į visuomeninio transliuotojo vadovus turi būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, turintys magistro arba jam prilygintą išsilavinimą bei penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį. Taip pat kandidatai turi išmanyti Lietuvos kultūros politiką ir strategiją, žiniasklaidą reglamentuojančius teisės aktus.

Generalinio direktoriaus atranka vyksta kilus LRT vadovų priešpriešai su valdančiaisiais „valstiečiais“, jų iniciatyva Seime tiriama LRT veikla.

Tai ji pareiškė ketvirtadienį per LRT finansus tiriančios Seimo tyrimo komisijos posėdį.

A. Širinskienės teigimu, LRT įstatyme nenumatyta, kokia turėtų būti nacionalinio transliuotojo vadovo alga. Anot jos, tuomet reikėtų vadovautis Vyriausybės nutarimu, kuris nustato, kaip skaičiuojamas valstybei priklausančių viešųjų įstaigų vadovo darbo užmokestis. LRT statusas - viešoji įstaiga.

Seimo narės skaičiavimu, taikant maksimalius koeficientus LRT generalinio direktoriaus pastovioji darbo užmokesčio dalis būtų 1921 euras, o kintamoji negalėtų viršyti 960 eurų. Tokiu būdu bendras jo užmokestis negalėtų viršyti 2881 euro. Tuo metu viešai skelbta, kad A. Siaurusevičius uždirba 4270 eurų.

Darbo užmokestis A. Siaurusevičiui padidintas nuo šių metų sausio LRT tarybos sprendimu. Prieš tai LRT privačiai bendrovei „Hay group“ užsakė atlikti tyrimą apie valstybės valdomų įmonių ir valstybės pareigūnų atlyginimus 2014 – 2015 metais. Gavusi duomenis LRT taryba konstatavo, kad kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai per šį laikotarpį kilo, o LRT direktoriaus pareigybės atlyginimas nekinta jau ilgą laiką. Kiek kainavo šis tyrimas, A. Siaurusevičius ketvirtadienį neatskleidė. Tuo metu Centriniame viešųjų pirkimų portale viešai skelbiamose sutartyse nurodoma, kad šį tyrimą bendrovė „Hay group“ atliks už 9,5 tūkst. eurų.

„Jums, kaip vadovui, nekyla klausimas, kad gaunate 1400 eurų didesnį atlyginimą nei numato įstatymai?“ – klausė A. Širinskienė.

A. Siaurusevičius teigė, kad klausimą dėl jo atlyginimo reikėtų adresuoti LRT tarybai. Mat LRT įstatyme numatyta, kad būtent Taryba jam nustato darbo užmokestį.

Jums, kaip vadovui, nekyla klausimas, kad gaunate 1400 eurų didesnį atlyginimą nei numato įstatymai?

„Galiu tik jums pasakyti, kad kai laimi konkursą, atlyginimas būna parašytas. Jeigu tinka eini, jeigu netinka, neini“, – sakė LRT vadovas.

Jis prisiminė, kad 1998 metais, kai jis laimėjo pirmąjį LRT generalinio direktoriaus konkursą, buvo numatyta 12 tūkst. litų (apie 3,5 tūkst. eurų) alga. Tačiau per ekonominę krizę A. Siaurusevičius sakė algą sau sumažinęs iki 40 procentų.

Nepatvirtinta ataskaita

Ketvirtadienį komisijos nariai taip pat domėjosi LRT metų veiklos ataskaitomis. Parlamentarams kilo klausimų, kas nustato, kokie duomenys turi būti pateikti, kodėl ataskaita teikiama Kultūros komitetui, o ne Seimui plenarinių posėdžių salėje.

„Ataskaitų turiniui Seimas niekada neturėjo priekaištų“, – tvirtino A. Siaurusevičius.

Jis teigė, kad 2016 metų veiklos ataskaitą LRT taryba Seimui pateikė iki liepos. LRT vadovo teigimu, Kultūros komitetas ją apsvarstė, tačiau esą atėjus laikui balsuoti dėl pritarimo, komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis nutraukė procesą, sakydamas, kad kilo papildomų klausimų.

„Sutarėme, kad bus pratęsimas kitame posėdyje, kad bus išvažiuojamasis posėdis LRT patalpose, buvo suderinta data, bet komitetas neatvyko ir daugiau ataskaita nebuvo svarstoma. (...) Dabar tos ataskaitos statusas neaiškus – ji nei patvirtinta, nei atmesta“, – tvirtino A. Siaurusevičius.

„Komitetas daugiau tuo klausimu nesirenka, tai mes ir negalime patikslinti“, – pridūrė jis.

Kodėl ataskaitą reikia pateikti komitetui, o ne visam parlamentui, A. Siaurusevičius teigė, kad tai pačio Seimo pasirinkimas.

„Kur mus kviečia, ten ir einame“, – sakė jis.

Nacionalinio transliuotojo vadovas ketvirtadienį taip pat Seimo nariams aiškino, kad jo vadovaujamoje įstaigoje tvarkomi, apskaitomi dokumentai, vykdomas interesų deklaravimas, atliekamas vidaus auditas ir kt.

Komisija apskųsta KT

Komisiją LRT finansams tirti Seimas sudarė baigdamas rudens sesiją. Jos iniciatoriai „valstiečiai“ teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas.

Komisijai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.

Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams už keliamus „valstiečiams“ nepatogius klausimus. Komisijos iniciatoriai pabrėžia ketiną aiškintis išskirtinai LRT finansus.

Seimas yra nurodęs tyrimą baigti iki birželio 1-osios.

Grupė parlamentarų yra kreipęsi į Konstitucinį Teismą, kad šis įvertintų, ar tokios tyrimo komisijos sudarymas nepažeidžia Konstitucijoje įtvirtintai teisei laisvai reikšti įsitikinimus, ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

Triukšmingai artėjant LRT generalinio direktoriaus rinkimams "TV diena" su A.Siaurusevičiumi peržvelgia pastarąjį LRT 10-metį.

– LRT vadovauti pradėjote 2008 m. Kokia tada buvo ši televizija?

– Radau labiau "popsinę" programą. Ta programa populiarumo prasme gal buvo ir gera, tačiau vienas iš tuo metu vyravusių priekaištų – kam reikalinga LRT, jei ji daro tą patį, ką ir kitos televizijos. Turėjome surasti tai, kodėl vadinamės visuomeniniu transliuotoju, ir pateisinti iš biudžeto gaunamas lėšas. Per 10-metį labai pasikeitė konkurencinė aplinka. Žinoma, kaip buvo, taip ir liko pagrindiniai kanalai – LRT, LNK, TV3, tačiau atsirado "Lietuvos ryto" televizija, TV3 paleido TV6, TV8, "Info TV" ir t. t. Todėl turime labai įtemptą rinką. 2008 m. to nebuvo. Negalime ignoruoti tos konkurencingos aplinkos, bet negalime ir pamesti kelio dėl takelio. O surasti išskirtinumą nebuvo ir nėra lengva.

– Kurią laidą įvardytumėte atspirties tašku, lėmusiu LRT pokyčius?

– Klasikinės muzikos konkursas "Triumfo arka", rodomas populiariausiu metu, buvo ženklas, kad mes dirbsime kitaip, kad LRT gali būti kitokia. Tai buvo pirmas mūsų komandos darbas, kurį iki šiol prisimena ne vienas. Projekte skambėjo operų, operečių bei miuziklų arijos, kino filmų garso takelių kūriniai, romansai. Tiesiogiai transliuojamą laidą buvo galima klausytis ir per Lietuvos radiją. "Triumfo arkos" idėja buvo kolektyvinis darbas, gimęs per idėjų generavimą, diskusijas. Po šio projekto Lietuvos muzikos scenoje atsirado daug naujų veidų ir vardų. "Triumfo arka" įrodė, kad muzika televizijoje gali būti kitokia, nei buvome įpratę.

– O kokį vaidmenį "Triumfo arkoje" skirtumėte visuomeninio transliuotojo misijai?

– Padaugėjo stojančiųjų į Muzikos akademiją, padidėjo bilietų į muzikos teatrus pardavimas. Muzikantai ir dainininkai man sakydavo, kad žiūrovai atrado klasikinę muziką. Net kaimo kultūros namuose žiūrovų salės buvo pilnos, jei būdavo užrašas, kad koncertuoja "Triumfo arkos" dalyvis. Rizikingas eksperimentas, kuris labai pasiteisino.

– Minėjote, kad, atėjęs vadovauti LRT, radote apie 800 darbuotojų. Šiandien LRT darbuotojų skaičius nesiekia 600. Kokių dar pokyčių įvyko LRT viduje?

– Didelis žingsnis buvo tai, kad perėjome prie vieno atlyginimo mokėjimo. Žmonės dirbo gaudami minimalias algas ir honorarus. Buvo panaikinta honorarų sistema, darbuotojai sulaukė daugiau socialinių garantijų. Vos pradėjus vadovauti televizijai, atėjo ekonominė krizė. Biudžetas sumažėjo, o reklama dingo pati. Iššūkis buvo išgyventi. Tada įvyko vienas gražiausių dalykų mūsų kolektyve – aš paprašiau visų administracijos vadovų susimažinti atlyginimus. Pats susimažinau 40 proc. Nepriklausomi prodiuseriai sutiko dirbti ir laukti apmokėjimo už rodomas jų laidas. Tai buvo labai graži solidarumo akcija, kuri padėjo išgyventi krizę.

– Sunkūs laikotarpiai, ko gero, nedraudžia svajoti. Ar tuo metu kėlėte kokių nors tikslų, kurie atrodė sunkiai pasiekiami?

– Kodėl mes turime HD – aukštąją raišką? Ji atsirado 2016 m., tačiau tikslai išsikelti buvo jau tada. HD neįsijungia paspaudus vieną mygtuką. Buvo vizija, kaip turi būti, anuomet buvo formuojamas laisvas tinklas. Seimas nubalsavo tinklą atiduoti LRT. Nuo tada visas savo investicijas nukreipėme taip, kad bet ką perkant būtų orientuojamasi į aukštąją raišką.

– Prodiuserinė sistema, kai ne patys kuriate ir gaminate, o perkate laidas, LRT gyvuoja apie 15 metų. Tačiau prieš 10-metį atrodė, kad jei komerciniams kanalams laida netiko, tai kūrėjai keliauja į LRT. Dabar susidaro įspūdis, kad LRT tampa siekiamybe?

– Kūrybingi žmonės nori padaryti ką nors kitaip. Kad ir kaip banaliai sakytume, be užsakymų ir nurodymų. Prodiuseriai pamatė, kad LRT jie gali daryti kitaip. Komercinėje TV labai aiškus laidos kriterijus – reitingas. Dalis kūrybingų prodiuserių susigundė daryti kitaip, nors ir už mažesnius pinigus. Pamatė, kad yra vieta, kur galima siūlyti ne vien reitingais matuojamas idėjas.

Mėgstu sakyti: "Nebijok įsijungti televizoriaus."

– Kaip pasikeitė LTR finansinė padėtis, nustojus transliuoti reklamą?

– Padarytas revoliucinis žingsnis, kurio pavydi ir latviai, ir estai – pakeistas finansavimo modelis. Iki pakeitimo biudžete buvo numatyta eilutė LRT finansavimui. Jos prašyti LRT vadovams tekdavo kasmet, ir tai dar nereiškė, kad bus skirta tiek, kiek reikia, ar tiek, kiek pernai. Gali pridėti prie biudžeto, gali nuimti – viskas priklausydavo nuo geros vyriausybės valios. Dabar skaičiuojama pagal atitinkamą formulę nuo mokesčių mokėtojų sumokėtų mokesčių. Pagal finansavimo modelį mes esame labai pažangūs. Tačiau tie, kas priekaištauja dėl skiriamų pinigų sumos, turėtų suprasti ir žinoti, kad vis dar išliekame vienas mažiausiai finansuojamų visuomeninių transliuotojų visoje ES – iš šios pozicijos beveik nepasistūmėjome. Štai, pavyzdžiui, estai: jų visuomeninio transliuotojo biudžetas beveik 40 mln. eurų, o gyventojų skaičius Estijoje yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje. Pas mus gyventojų – panašiai kaip Suomijoje. Suomijos TV biudžetas siekia 500 mln. eurų, yra 3 tūkst. darbuotojų. LRT darbuotojų skaičius nesiekia 600, o biudžetas apie 37 mln. eurų. Visgi esminis tokio modelio pliusas – nepriklausomybė nuo valdžios valios.

– LRT sublizgėjo, ėmusi tiesiogiai transliuoti be kilnojamųjų TV stočių. Kaip tai įvyko?

– Technologijos buvo, tačiau jos nebuvo išbandytos. Šiuo metu mes nuo bet kurio krūmo galime tiesiogiai įsijungti į eterį. Kai Liudas Mažylis atrado Vasario 16-osios aktą, mes ištransliavome tiesiai iš Vokietijos. Turėjome vieną naktį pasiruošti. Mūsų žurnalistai skrido pirmu pasitaikiusiu reisu į Berlyną, ir pirmieji parodėme Vasario 16-osios aktą.

– Formuojant programų tinklelį pataikyti žiūrovų skoniui nelengva. Ko gero, ypač didelė rizika perkant užsienio produkciją?

– Žiūrovai įvairūs, ir negali transliuoti vien intelektualių filmų ar laidų. Turi leisti žmonėms ir atsipūsti, ir papramogauti. Tarkime, dėl serialų mes kartais rizikuojame. Pavyzdžiui, "Jaunasis popiežius", "Tvin Pyksas", "Medičiai", ispanų "Seserys". Keliame sau kokybinius kriterijus, kurie yra aukštesni. Mūsų nusibrėžta linija – kad eteryje nebūtų kriminalų, brutalumo. Mėgstu sakyti: "Nebijok įsijungti televizoriaus." Todėl LRT gali žiūrėti seneliai su vaikais. Turėdami didesnį biudžetą, galėtume kurti kiną. To įrodymas – 2016 m. pradėtas rodyti istorinis daugiaserijinis vaidybinis LRT filmas "Laisvės kaina. Savanoriai", pasakojantis apie Nepriklausomybės akto pasirašymą ir kitus svarbius Lietuvai įvykius.

– LRT programoje yra laidų, skaičiuojančių dešimtmečius. "Panoramai" – per 50 metų, "Labas rytas" atšventė 30-metį, "Keliai. Mašinos. Žmonės" taip pat garbaus amžiaus.

– Neatsimenu, kuriais metais, bet mane, dar mokinuką, pirmą kartą per TV parodė laidoje "Keliai. Mašinos. Žmonės". Taip, dešimtmečius skaičiuojančių laidų yra ne viena. Jų pavadinimai nesikeičia, tačiau turinys, forma kinta, laidose paliečiamos šiandien aktualios temos. Visgi mylimiausias mūsų vaikas – LRT "Kultūra". Šis kanalas leidžia transliuoti misijai pritinkančias laidas. Visada sakiau, kad visuomeninis transliuotojas yra alternatyva, kur gali išvysti tai, ko kitiems kanalams neapsimoka rodyti. Amžina dilema tarp misijos ir žiūrovų.

– Komercinėje televizijoje reitingai lemia, kiek ilgai laida gyvuos eteryje. Pagal kokius kriterijus renkatės, ką rodyti LRT žiūrovams?

– Reitingai mums svarbūs, bet ne lemiami. LRT nenumoja ranka į reitingus, tačiau dar vienas komponentas, esantis pirmoje vietoje, yra kokybė. Per 10-metį susiformavo "nepopsinio" skonio žiūrovai. Didžiausias komplimentas, kai sako, kad jau neperjungia kanalo.

„R. Karbauskis šiandien patvirtino mano prognozes, kad jis reikalavo konfidencialių dokumentų tam, kad juos galėtų viešai paskelbti. Tai man galutinai įrodo jo tikruosius tikslus“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Siaurusevičius.

„Tie tikslai – kontroliuoti LRT. R. Karbauskis skęsta ir manipuliuodamas bando pasiimti mus, bet manau, kad tas nepavyks. LRT liks laisva“, – pridūrė jis.

LRT vadovas žada, jog nacionalinio transliuotojo administracija ir taryba pakomentuos visą informaciją. Jis taip pat užsimena, kad nors „LRT iki šiol nėra uždavusi klausimų, galbūt reikės užduoti klausimus R. Karbauskiui“.

„Bus galima kalbėti, kiek ministerijos kam moka. Jei viešumas, tai – visur“, – teigė jis, tačiau nedetalizavo, apie kokią informaciją kalba.

„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis ketvirtadienio vakarą pranešė, jog kitą savaitę paviešins dalį LRT Seimo nariams atsiųstų dokumentų. Politikas sako, kad juose matomi skandalingi faktai apie LRT lėšų naudojimą.

R. Karbauskis skęsta ir manipuliuodamas bando pasiimti mus, bet manau, kad tas nepavyks. LRT liks laisva.

„Matydamas, jog bus bandoma daryti vis didesnį spaudimą Seimo komisijai, man asmeniškai, nutariau pasinaudoti savo teise išviešinti kai kuriuos nuasmenintus LRT Seimo nariams atsiųstus dokumentus, kad taptų akivaizdu, jog Seimo narių noras tirti LRT finansinę veiklą turi daug daugiau pagrindo, nei tai įmanoma įsivaizduoti“, – feisbuke parašė R. Karbauskis.

„Seimo nariai mato tą dalį LRT pateiktų dokumentų, kurią LRT sutiko Seimo nariams pateikti. Tuose dokumentuose matomi tokie skandalingi faktai apie LRT lėšų naudojimą, jog pradžioje, dar prieš kreipiantis į LRT, to net nebuvo įmanoma įsivaizduoti“, – pridūrė politikas.

Jis teigė, kad pastaruoju metu pasigirdusiais kaltinimais jam dėl valdomų žemės plotų siekiama sustabdyti LRT finansinės veiklos tyrimą.

Seimas praėjusią savaitę sudarė parlamentinę komisiją LRT veiklai tirti. Parlamentarai teigia, kad komisija padės išsiaiškinti, ar nacionalinis transliuotojas tinkamai leidžia biudžeto lėšas. Jie argumentuoja, kad LRT taryba, motyvuodama konfidencialumu, pateikė ne visą Seimo narių prašytą informaciją, o pateikti atsakymai reikalauja išsamios analizės.

Kritikai komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai ir kerštu žurnalistams, kurie kelia valdantiesiems „valstiečiams“ nepatogių klausimų.

„Aš  manau, kad turbūt vienas iš tikslų ir yra kodėl komisija, o ne kas nors kitas, kad iš komisijos tekėtų į žiniasklaidą. Tada pieštų, komentuotų – čia viskas mums aišku“, – delfi.lt konferencijoje antradienį teigė LRT vadovas.

„Dėl to būtent šitas neskaidrus viešinimas gali būti vienas iš tikslų“, – pridūrė A. Siaurusevičius.

Jis sakė manantis, kad dėl šios situacijos kils konstitucinis ginčas.

„Bet aš tikiuosi, kad vistiek demokratija Lietuvoje nugalės ir LRT liks laisva nuo politikų tiesioginio valdymo“, – sakė jis.

A. Siaurusevičius sakė esąs nustebęs, kad Seimas atsisakė tyrimą patikėti Valstybės kontrolei.

„Mūsų LRT taryba kreipėsi į Valstybės kontrolę, kad atliktų auditą, bet kažkodėl to, kaip suprantu, kai kas Seime būtent ir nenori“, – teigė jis.

Anot jo, LRT  bendradarbiauja su 50 prodiuserių, o Seimo nariams „rūpi tik trys“.

Tikiuosi, kad vistiek demokratija Lietuvoje nugalės ir LRT liks laisva nuo politikų tiesioginio valdymo.

A. Siaurusevičius neneigė, kad jį sieja asmeninė pažintis su LRT konkursus laiminčiais prodiuseriais Laurynu Šeškumi, Jogaila Morkūnu, Edmundu Jakilaičiu – LRT vadovas sakė, kad stengiasi būti pažįstamas su visais, kurie kuria LRT turinį.

Nacionalinio transliuotojo vadovas teigė, kad juos sėkmė lydi dėl laidų kokybės, dėl aktyvaus paraiškų teikimo, be to, atkreipė dėmesį, kad didelė dalis paraiškų atmetama.

A. Siaurusevičius sakė sakė dar nesvarstantis, ar sieks trečiosios LRT vadovo kadencijos.

Seimas penktadienį sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kuriai pavesta atlikti parlamentinį tyrimą dėl LRT ūkinės, finansinės, vadybinės veiklos. Grupė opozicinių parlamentarų šią savaitę ketina kreiptis į Konstitucinį Teismą su klausimu, ar Seimo noras tirti LRT finansus neprieštarauja Konstitucijai. Premjero Sauliaus Skvernelio nuomone, tyrimą dėl LRT turėtų atlikti ne politikai, kuriems gali trūkti kompetencijos, o teisėsauga, galinti pasitelkti ir ekspertus.

Seimo komisija įpareigota iki birželio 1-osios įvertinti LRT  tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat ar valstybės lėšos naudojamos racionaliai, ar iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, kitus LRT veiklos aspektus.

Prieš dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT Tarybai klausimus. LRT nurodė dalies atsakymų negalinti pateikti, nes sutartys yra konfidencialios.

Tokie pat sprendimai skandina ir valstybinę televiziją, kurios finansinę išlaikymo naštą trumparegiai Seimo nariai anuomet užkorė tautai. Kažkuriam pabodo žiopsoti į reklamą LRT žydrynėje, tai ir nutarė geriau iš biudžeto atseikėti 40 mln. eurų kasmet, bet nematyti tų reklaminių "pampersų" ar "gerųjų pilvo bakterijų" ir dar turėti landą parlamentinei visuomeninės žiniasklaidos kontrolei.

Kuo visa tai virto šiandien, matome ir be akinių. Dėl puikių A.Siaurusevičiaus administracinių sugebėjimų į LRT sulindo visi komercinės TV herojai, kuriems, kaip paaiškėjo, valdiškų pinigų kvapas saldesnis nei konkurencija realioje rinkoje. Visa tai taip iškreipė informacijos organo situaciją, jog dabar niekas nežino, kaip elgtis visoje šioje lunatikų šventėje: valdantieji lyg ir gali, lyg ir negali kontroliuoti LRT, tačiau E.Jakilaičiui esą atitekę 2,5 milijono (R.Karbauskio versija) atrodo pernelyg skausmingai. Reikalas taip diskredituoja visą žiniasklaidą, kad dabar jau reikia labai rimto chirurginio įsikišimo: tą LRT yra tiesiog būtina kuo skubiau privatizuoti. Jei jau nebėra valstybinių laikraščių, tai kodėl turėtų būti valstybinė televizija? Rinka akimirksniu išspręstų visas tas politikos idiotų sukeltas problemas.