Netyla telefonai

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriuje netyla telefonai – žmonės klausia, kokius kriterijus turėtų atitikti jų pajamos, kad sulauktų paramos dėl šildymo išlaidų.

"Nuo šiol žmonėms yra palengvinta skaičiavimo metodika. Viskas dabar kur kas paprasčiau. Kompensacijų gali tikėtis ir tie, kurie gauna didesnes pajamas", – patikino Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Ji pažymėjo, kad, įvertinant prašymus dėl kompensacijų, laikinai nevertinamas nuosavybės teise turimas turtas.

Tačiau apskaičiuojant pajamas yra įskaitomos iš turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto gaunamos pajamos, todėl gali būti prašoma, kad kompensacijas už būsto šildymą ir karštą vandenį gauti siekiantys asmenys pateiktų dokumentus apie pajamas ir turtą.

Kompensacijų gali tikėtis ir tie, kurie gauna didesnes pajamas.

Paramos prašytojai turėtų nenustebti, jei nagrinėjant prašymus dėl kompensacijų teisės aktų numatytais atvejais bus tikrinamos gyvenimo sąlygos, turimas turtas ir užimtumas.

Padengia skirtumą

Pernai iš bendrų pajamų buvo išskaičiuojamas vienas valstybės remiamų pajamų dydis (VRP).

Šiemet už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp pajamų ir dviejų VRP (258 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP (387 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.

"Išeina, kad kompensacijų gali prašyti ir didesnes pajamas gaunantys asmenys. Tačiau kitas klausimas – sausio šildymo kainos. O jos yra tokios, kokios yra", – kalbėjo A.Liesytė.

Audronė Liesytė: Viskas dabar kur kas paprasčiau. Kompensacijų gali tikėtis ir tie, kurie gauna didesnes pajamas.

Taip pat svarbu, kad asmuo turi būti išnaudojęs visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes. Turintis turto asmuo pirmiausia turi dėti pastangas, kad gautų pajamų iš nuosavybės teise priklausančio turto, jį nuomotų arba parduotų.

Tais atvejais, kai asmenys nepasinaudoja teise iš savo turto gauti pajamų, laikytina, jog asmuo, prašantis piniginės, socialinės ir materialinės paramos, neišnaudoja visų teisėtų kitų pajamų gavimo galimybių ir socialinė parama – kompensacija už šildymą ir karštą vandenį – jam nėra skiriama.

Sodo netikrins?

Pasak A.Liesytės, tai, kad pensininkų pora turi sodą, dar nereiškia, kad jiems nebus suteikiama kompensacija šildymui.

Pasitaiko visko. Prašo ir tie, kurie turi kelis butus ir juos nuomoja. Negavę kompensacijos, labai piktinasi.

"Jei sode esantis namelis nėra nuomojamas, gali prašyti. Svarbu, kad antras turimas būstas nebūtų nuomojamas. Mes pomidorų šiltnamyje neskaičiuosime. Bet pasitaiko visko. Prašo ir tie, kurie turi kelis butus ir juos nuomoja. Negavę kompensacijos, labai piktinasi", – stebėjosi A.Liesytė.

Į Klaipėdos savivaldybę kreipėsi viena pora, kuri paprašė kompensacijos už du butus. Sulaukę klausimo, kuriame bute šeima gyvena, klaipėdiečiai atsakė, kad šiuo metu jie yra susipykę ir gyvena atskirai.

"Jei pajamos nedidelės ar staiga pajamų nebeliko, gali būti kompensuojama sąskaita už vieno buto šildymo kainą, bet tikrai ne už dviejų butų. Kompensacija taikoma vienam šeimos būstui, o ne visiems būstams", – paaiškino A.Liesytė.

Skaičiai ir faktai

Prasidėjus šildymo sezonui nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. dėl būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijų savivaldybėje gauti 6 623 prašymai.

Tai yra 1 720 prašymų daugiau nei 2020 m.

Tuo pačiu laikotarpiu 2020 m. buvo gauti 4 903 prašymai būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijoms gauti.

Jei pajamos nedidelės ar staiga pajamų nebeliko, gali būti kompensuojama sąskaita už vieno buto šildymo kainą, bet tikrai ne už dviejų butų.

Kompensacijos suteiktos:

Už 2021 m. spalį – 1 003 asmenims ir 896 bendrai gyv. asmenims.

Už 2021 m. lapkritį – 3 279 asmenims ir 2 964 bendrai gyv. asmenims.

Už 2021 m. gruodį – 5 162 asmenims ir 4 540 bendrai gyv. asmenų.

Už 2020 m. spalį – 387 asmenims ir 269 bendrai gyv. asmenims.

Už 2020 m. lapkritį – 2 441 asmeniui ir 2 083 bendrai gyv. asmenims.

Už 2020 m. gruodį – 4 046 asmenims ir 3 429 bendrai gyv. asmenims.

Kam skirti 50 eurų?

Pinigų klausimas Socialinės paramos centre visada buvo opus, nekalbant apie darbuotojų algas, kurios, remiantis rekvizitai.lt duomenimis, nuo 2018 metų sausio iki šių metų rugpjūčio padvigubėjo (nuo 415 šoktelėjo iki 838 eurų).

Vis dėlto net ir taip ženkliai iš dugno pakilus atlyginimams, paprastiems socialiniams darbuotojams iš tos algos retsykiais "rekomenduojama" skirti pinigų "socialinėms programoms įgyvendinti".

"Šių metų liepą centro darbuotoja mane įspėjo, kad privalau pervesti 50 eurų. Mokėjimo paskirtis – "parama socialinėms reikmėms įgyvendinti". Kam tie pinigai iš tiesų skirti, taip ir nesužinojau. Man sakė, kad jie bus panaudoti darbuotojų mokymams. Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

Nepervesti negalėjau, nes jaučiau spaudimą", – kalbėjo įrodymus pateikusi, tačiau viešumo nepanorusi Socialinės paramos centro darbuotoja.

D.Stankaitienės pasiteiravus, kokiu tikslu ir kam iš darbuotojų buvo reikalaujama pervesti po 50 eurų, ši iš pradžių pasipiktino: "Čia dabar kas? Turėjo? Lauksiu raštiško paklausimo, atsakysime raštu. Turime žmogų, atsakingą už viešuosius ryšius".

Tačiau labai gretai apsigalvojo ir perskambinusi žodžiu paaiškino, ką reiškia ši įmoka: "Žmonės eina tobulinti kvalifikaciją. Savivaldybė tam duoda apie 30 eurų žmogui metams. Mes esame numatę tvarkos aprašuose, kad darbuotojai prisideda prie kvalifikacijos kėlimo. O kadangi už mokymus reikia apmokėti iš įstaigos lėšų, tai darbuotojai ir prisideda, nes pinigų iš centro nepakanka. Darbuotojai tai žino ir yra pasirašę, kad sutinka".

Blusų turgelių tradicija

Kaip paaiškėjo, centre gajos ir "Blusų turgelių" tradicijos, kurių metu darbuotojams dalyvavimas juose "užskaitomas" tik tada, kai jų auka siekia 5 eurus ir daugiau.

"Kviečiame apsilankyti, aukoti ir taip įtikinti save ir kitus, kad esate socialiai atsakingi", – feisbuke rašoma centro kvietime darbuotojams į Blusų turgų.

"Jau šiandien kviečiame pasižvalgyti blusų turguje ir kažką reikalingo atrasti. Aukos nuo 0,5 euro iki 4 eurų už vienetą. Dalyvavimą šiame socialinės atsakomybės renginyje centro darbuotojams užskaitome, kai auka siekia 5 ir daugiau eurų", – rašoma centro feisbuko paskyroje.

D.Stankaitienė ne kartą darbuotojus tikino, jog visos surinktos lėšos skirtos jų pačių mokymui ir niekam kitam. Nes esą valstybė tokiems dalykams lėšų neskiria.

Vytauto Petriko nuotr.

Iš konferencijos – į kelionę

Vis dėlto pačioms pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms paslaugas turintis tekti centras, panašu, centų neskaičiuoja.

Pinigai plačiai leidžiami įvairiausioms konferencijoms ar kelionėms į užsienį.

Centro interneto puslapyje tarp viešųjų pirkimų ataskaitų galima aptikti įdomių įrašų, kurie leidžia susidaryti vaizdą, kuo iš tiesų užsiiminėjama šioje įstaigoje.

Centro vadovybės turiningam laiko leidimui pinigų negailima. Už 3 tūkst. eurų buvo įsigyti įstaigos vadovo ir komandų supervizijos mokymai.

Šios įstaigos viešųjų pirkimų plane pažymėta, jog šiais metais įstaigos vadovybė buvo numačiusi 10 darbuotojų išsiųsti į Pasaulinę lyderystės konferenciją, kuri vyks lapkritį.

Toks biudžetinės įstaigos įgeidis verčia stebėtis, nes vieta vienam asmeniui šioje konferencijoje kainuoja nuo 55 eurų iki 175.

"Ne aš vyksiu, o dešimt įstaigos darbuotojų. Jie išreiškė norą dalyvauti konferencijoje, pamatyti lektorius. Tai nėra mano konferencija. Lyderystės tema labai svarbi socialiniam darbuotojui", – aiškino D.Stankaitienė.

Centras už bilietus mokėjo šiek tiek daugiau nei po 36 eurus.

"Su merginomis sutarta, jog jos pačios prisidės po 16 eurų", – vėliau patikslino D.Stankaitienė.

Vyko ir į Portugaliją

Pati centro vadovė D.Stankaitienė, panašu, jog tokio pobūdžio konferencijomis itin didžiuojasi.

Socialiniuose tinkluose centro paskyra tiesiog mirga nuo fotografijų apie seminarus, posėdžius, konferencijas, išvykas, keliones į užsienį.

Pernai metų centro vadovės veiklos ataskaitoje taip pat pabrėžta, jog darbuotojai buvo ne tik skatinami materialiai, mokėtos premijos, bet ir organizuotas Metų darbuotojo rinkimai, gerosios patirties mainų vykstama Latviją ir Portugaliją, lankytasi Burbiškių dvare, kalėdiniame koncerte.

Šiais metais centro atstovai vėl lėkė į Burbiškį. Kovo pradžioje čia vyko gerosios patirties mainų vizitas "Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų organizavimo ypatumai socialinės globos namuose" .

Jau kitą dieną, kovo 8-ąją, centro atstovės dūmė į Vilnių, kur vyko konferencija "Moters vizija".

Kovo 20-ąją D.Stankaitienė su kolegėmis jau vaikštinėjo po Latviją, kur projekto partneriai dalijosi pasiekimais Lietuvoje ir Latvijoje.

Vos grįžusi į namus, kovo 22 dieną, D.Stankaitienė viešino nuotraukas jau iš kitos konferencijos, vykusios Birštone.

Kovo 29 dieną vadovė su kolege dalyvavo tarptautiniame forume "Future of work".

Balandžio 7-ąją patirties semtis vėl skuodė į Latviją.

Gerosios patirties mainų vizito dalyviai lankėsi Rucavoje, Liepojos aklųjų sąjungos Pojūčių parke Ziemupėje, dalyvavo baigiamojoje projekto "Matyk kitą kelią" konferencijoje, susipažino su Liepojos taktiliniais takais ir žemėlapiais, lankėsi Nicos savivaldybėje, ragavo latviškų desertų ir užlipo į aukščiausią kopą "Pusėnų kalns" Latvijos pajūryje.

Tuo metu kitos penkios šio centro darbuotojos gyrėsi lankiusios fraktalo mokymus.

"Ir komandiruotėse dirbu. Yra tokia galimybė. Kai mes vykdėme projektą, buvo daug komandiruočių", – paaiškino D.Stankaitienė.

Traukia ir Žemaitija

Kovo 15-ąją per 40 centro darbuotojų šventė 19-ąją centro gimtadienį keliaudami Žemaitijos keliais. Traukė į Salantus, Žemaičių Kalvariją, Sedą, Renavo dvarą, Telšius, Tverus ir Lopaičių piliakalnį.

Panašu, jog Žemaitijos pamiršti niekaip neišeina, 6-oji metinė praktinė konferencija, skirta socialiniams darbuotojams ir kitiems socialinių paslaugų sektoriaus darbuotojams gegužę vyko taip pat Renavo dvare.

Grįždami iš šios konferencijos, jos dalyviai nusprendė dar pasivaikščioti energetiniais labirintais netoli Platelių.

Kas moka už ekskursijas?

Šio centro darbuotojai, dienraščiui stebėjęsi įstaigoje klestinčiomis tradicijomis, tikino, jog į konferencijas laigoma biudžeto pinigais, o už ekskursijas prašoma susimokėti.

Centras liepą viešino informaciją, jog gerosios patirties semtis darbuotojams buvo siūloma vykti į Jurbarką. Mainų vizito kaina centro darbuotojui – 25 eurai.

Centras kartu su kelionių agentūra "Poilsio projektai" organizavo gerosios patirties vizitą į Lenkiją, kuris vyko rugpjūčio 29 d.– rugsėjo 1 d.

Kelionės kaina siekė 235 eurus, dar teko mokėti 55 eurus už kvalifikacinę programą, pažymėjimą.

Liepos 18 ir 19 dienomis centro darbuotojų komanda dalyvavo nemokamuose mokymuose "Dramos terapija, savęs pažinimui".

Mokymai vyko kaimo turizmo sodyboje "Indrani", Žemupėje, Latvijoje.

Šį rugsėjį dramos terapija ir vėl buvo siūloma užsiimti įstaigos darbuotojams.

Už šią esą nemokamą galimybę semtis patirties, buvo prašoma centro darbuotojų prisidėti po 45 eurus už nakvynę netoli Platelių ir maitinimą.

"Ir aš moku už ekskursijas. Ne iš biudžeto mokama. Už tai visi turime mokėti patys", – į klausimą apie tai, kas moka už ekskursijas, atsakė D.Stankaitienė.

Beje, S.Stankaitienei nusišypsojo laimė stažuotis ne tik Prancūzijoje.

"Penkių centro darbuotojų kelionė į Portugaliją atsiėjo 1,8 tūkst. eurų. Mokėta buvo ne iš biudžeto. Aš tą kartą vykau neapmokamų atostogų metu. Mes vykdome daugybę projektų, tai buvo vieno projekto sudedamoji dalis. Tą kartą iš paramos lėšų buvo apmokėti dienpinigiai. Centras turi paramos gavėjo statusą", – paaiškino D.Stankaitienė.

Mokymai sudomino STT

D.Stankaitienė polinkiu įvairiems mokymams garsėja jau seniai.

Dar prieš 10 metų nuskambėjo istorija, kai kone visuose iš eilės D.Stankaitienės organizuojamuose bedarbių kursuose, kuriuose dar buvo mokama ir nemenka stipendija, dalyvavo buvusi jos partijos (Lietuvos liberalų sąjūdžio) kolegė, Nakvynės namų vadovės pareigų netekusi Jūratė Karnilienė.

Apie tai rašė ir dienraštis "Klaipėda" (A.Aleksėjūnaitė "Partijos bičiulei – parama", 2009 12 03).

D.Stankaitienės mokymų organizavimu ne taip seniai buvo susidomėjusi net Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kai gavo informacijos, kad vykdydama europinį projektą, kuris buvo skirtas specialiųjų poreikių žmonėms, pritrūkus dalyvių, į jį įtraukė ir savo vadovaujamos įstaigos darbuotojus be jų žinios.

Pasipiktinę žmonės kreipėsi į pareigūnus. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo.

Tyrimas buvo nutrauktas, nes nenustatyta padaryta žala.

Dienraščio turimais duomenimis, D.Stankaitienė savo vadovaujamoje įstaigoje 2008 ir 2014 metais buvo įdarbinusi savo sūnus.

Tiesa, jie dirbo tik po mėnesį.

Pati D.Stankaitienė šiuo klausimu pradžioje atvirauti nebuvo linkusi, esą 2008 metais tuo klausimu ji jau aiškinosi savivaldybėje, tam net buvo sudaryta komisija.

"2014 metais mano vienas sūnus mokėsi projekte "Mano socialinė atsakomybė", ir, kadangi mokėsi, turėjo būti trumpai įdarbintas. Dirbo Bendrųjų socialinių paslaugų skyriuje, ne mano pavaldume, asmeniniu asistentu lydėjo klientus į įvairias įstaigas ir institucijas. O kitas sūnus 2005, o ne 2008 metais, vieną mėnesį pavadavo direktoriaus pavaduotojo sekretorę, nes niekas iš darbuotojų nesutiko dirbti", – paaiškino D.Stankaitienė.

Grynųjų pinigų detektyvas

2020-ųjų metų kovą bus lygiai 20 metų, kaip veikia Klaipėdos socialinės paramos centras, kuriam nuo pat veiklos pradžios vadovauja D.Stankaitienė.

Įvairias socialines paslaugas klaipėdiečiams teikiantis centras yra Klaipėdos savivaldybės ir valstybės išlaikoma biudžetinė įstaiga.

Pastaruoju metu Socialinės paramos centras ne kartą buvo linksniuojamas dienraštyje "Klaipėda" aprašytose istorijose ("Kaimynystė virto kančia", 2019 08 27, "Dėl senolės užvirė mūšis", 2019 10 01).

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

Paaiškėjo ir dar keistesnių dalykų, kai iš Slaugos ligoninėje gulinčios moters, kurios apleisto buto sutvarkymą buvo priverstas organizuoti tas pats Socialinės paramos centras, jo darbuotoja paėmė grynųjų.

"Nuėjau aplankyti savo kaimynės į Slaugos ligoninę, o ji man pasiguodė, kad greitai pinigų nebeturės. Paklausiau, kas nutiko? Ji man sakė, kad atėjo socialinė darbuotoja ir liepė duoti 120 eurų, nes ji esą tris vyrus samdė, kad jie išvalytų jos butą. Bet taip juk niekas nedaro. Kaimynė man sako: o kaip galėjau neduoti, ji (socialinė darbuotoja) man sakė, kad manęs daugiau neprižiūrės. Aš nelabai suprantu tokios socialinių darbuotojų savivalės. Ar gali socialiniai darbuotojai savo nuožiūra naudoti ligonio pinigus?" – piktinosi neįgalios klaipėdietės kaimynė Zofija.

Susisiekus su socialine darbuotoja Danute, kuri esą ir paėmė tuos 120 eurų, moteris pripažino ėmusi pinigus, bet tuoj telefoną perdavė savo vadovei D.Stankaitienei.

"Kokiu pagrindu buvo paimti 120 eurų iš klientės? Ji tiesiog sutiko sumokėti Nakvynės namų savanoriams, kurie valė jos butą. Ai, tai ten paėmė už mokesčius, už paslaugas, už mūsų centro suteiktas paslaugas už rugpjūčio mėnesį – 60 eurų. Ir mes dar iš Nakvynės namų pasiėmėme žmones, kad jie išvalytų butą. Mes neturime iš ko jiems sumokėti. Jie be pinigų nedirba. Ji sutiko, pati davė tuos pinigus. Koks čekis? Mes Nakvynės namų gyventojams padavėme grynais pinigais. Ji pasirašė sąsiuvinuke, kad tuos pinigus iš jos paėmėme. Ar dažnai pasirašome sąsiuvinuke? Žinote, ką? Nedažnai", – vos tvardėsi D.Stankaitienė.

Ar tai reiškia, kad šiais laikais biudžetinės įstaigos darbuotojai sąsiuvinuke vykdo pinigų apskaitą ir visą tai laimina pati įstaigos vadovė?

Būtų kainavę tūkstančius?

Netrukus po šio apleisto buto išvalymo ir grynų pinigų detektyvo D.Stankaitienė socialiniuose pasidžiaugė: "Tris dienas valėme klaipėdietės būstą, nors teisiškai tai nėra mums deleguota funkcija".

Vadovė skrupulingai vardijo klaipėdietės bute, Baltijos pr. 27, reikalingus atlikti darbus: "sudėti šiukšles į maišus, išnešti maišus iš buto antrame aukšte ir sudėti juos į išnuomotus konteinerius, išvežti konteinerius su šiukšlėmis į sąvartyną, bute atlikti dezinfekciją, deratizaciją ir generalinį buto valymą".

"Išsiaiškinome, kad šios paslaugos rinkoje kainuotų apie 2 380 eurų plius PVM, šiukšlių sudėjimo į maišus ir išnešimo iš būsto paslauga, jei šiuos darbus atliktų valymo kompanija, kainuotų 1–1,3 tūkst. eurų plius PVM. Šiukšlių išvežimo (su konteinerių nuoma) preliminari kaina – 650 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto dezinfekcijos ir deratizacijos paslaugų preliminari kaina – nuo 130 iki 200 eurų plius PVM (apklausa atlikta telefonu). Būsto generalinio valymo paslauga, po to, kai iš buto išneštos šiukšlės ir jame atliktos dezinfekcija ir deratizacija – 300 eurų plius PVM", – suskaičiavo D.Stankaitienė.

Tuo tarsi ir pateisintas niekur neapskaitytas grynųjų pinigų paėmimas iš neįgalios klaipėdietės jos buto sutvarkymui.

"Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja, kad tokie darbai ar paslaugos turėtų būti suteiktos nemokamai. Tai kas tuomet išspręs tą dilemą: kas sutiks dirbti nemokamai arba kas apmokės už jau suteiktas paslaugas ir tas paslaugas, kurias dar reikia suteikti?" – savo pamąstymus socialiniuose tinkluose baigė D.Stankaitienė.

Nori, kad iškrapštytų samanas

Atskiro dėmesio verti D.Stankaitienės vadovaujamo centro pirkimai.

Peržvelgus Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamus šios biudžetinės įstaigos organizuotus viešuosius pirkimus, matyti, jog pinigų šioje įstaigoje yra. Tačiau kyla klausimų, kam jie leidžiami.

Šios įstaigos patalpų valymui nuspręsta išleisti 16,7 tūkst. eurų. Sutartis 2018 metais sudaryta su įmone "Kitokia diena" ir turėtų galioti iki 2021 metų.

Anksčiau skelbtą tokių paslaugų konkursą taip pat laimėjo šis tiekėjas. Nuo 2016 iki 2019 metų centro kabinetus įmonė blizgino už 9,5 tūkst. eurų sumą.

Be centro kabinetų, tualetų, virtuvės ir koridorių valymo šiuo pirkimu įsigyjama ir higienos prekių, tualetinio popieriaus, servetėlių rangoms, malonaus kvapo oro gaiviklių.

O štai darbų, kuriuos turi atlikti patalpų švarintojai, sąrašas kelia nuostabą.

Valytojų prašoma ne tik išplauti grindis, nuvalyti stalus, bet ir iškrapštyti samanas iš trinkelių tarpų ir net kartą per metus išplauti minkštus baldus.

Ar specialistų paslaugų prireikė įstaigos vadovės kabineto sofų gražinimui, nėra aišku, sutartyje pažymėta, spalį du minkšti baldai turi būti išplauti ne darbo dienomis, vadinasi, savaitgalį.

Už pinigus valytojai valo ne tik telefono aparatus, paveikslų rėmus, bet šveičia ir stalų bei kėdžių kojeles, net rūšiuoja centro darbuotojų paliktas šiukšles.

Vadovei – nauja kėdė

Panašu, jog šios įstaigos vadovybė mėgsta ne tik švariai, bet ir patogiai gyventi. Neseniai įstaiga prisipirko kėdžių.

34 kėdės veikiausiai skirtos darbuotojams, pirktos po 86 eurus už vienetą. O štai po 137 eurus pirktos tik keturios vadovams skirtos kėdės.

Pirkimo sutartyje parašyta, jog ši kėdė turi atlaikyti 120 kg sėdinčiojo svorį. Kėdė turi būti ypač patogia ir paminkštinta sėdyne, dengta aukštos kokybės dirbtine oda.

Prekės aprašyme pažymėta, jog sėdimas paviršius yra neslystantis, o atlošas reguliuojamas, kaip širdis geidžia.

Konkursuose – tas pats tiekėjas

Biudžetinės įstaigos spausdintuvų, kopijavimo aparatų, fakso įrenginio remonto eksploatacinių medžiagų ir atsarginių dalių įsigijimui pernai buvo sudaryta sutartis su įmone "EIT sprendimai" 51,6 tūkst. eurų sumai.

Sutartis galios iki 2022 metų.

Analogiškas paslaugas ši įmonė centrui teikė 2016 –2019 metais. Tą kartą sutartis buvo pasirašyta 47,7 tūkst. eurų sumai.

Iš tos pačios įmonės pirkta ir kompiuterinės ir biuro įrangos už 26,3 tūkst. eurų.

Dar viena sutartis su tuo pačiu pirkėju buvo pasirašyta 2017 metais. Ji turi galioti iki 2020-ųjų.

Ir vėl iš to paties tiekėjo pirkta kompiuterinės įrangos už 32 tūkst. eurų.

Mero sprendimo teisė

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė neslėpė, kad nusiskundimų biudžetinių įstaigų vadovais visada pasitaiko ir Socialinės paramos centras – ne išimtis.

"Nėra taip, kad visi yra šventi. Vertinti biudžetinių įstaigų vadovų elgesį yra mero kompetencija, jei tai susiję su teisiniais dalykais, vertina juristai, jei – su paslaugų sritimi, vertina mūsų – Socialinės paramos skyrius. Būna visokių dalykų, įstaigose atliekamas auditas, taisomos klaidos", – komentavo A.Liesytė.

Vedėja prisiminė, jog D.Stankaitienė buvo viršijusi savo įgaliojimus dėl pabėgėlių kvotos sutarties, kurią pasirašė neturėdama tarybos sprendimo. Tada ji gavo įspėjimą.

"Biudžetinių įstaigų vadovams socialinėje srityje nėra nei rotacijų, nei kadencijų. Jų veikla testuojama kasmet. Už visus veiklos metus vadovai atsiskaito komitetui, meras tą ataskaitą vertina ir suformuluoja metines užduotis. Kad ataskaita būtų nepatvirtinta ir neigiamai vertinama, reikia daugybės kriterijų", – paaiškino A.Liesytė.

Situacija – nenormali

Klaipėdietės Saulės (vardas pakeistas – A.D.) lig tol įprastas gyvenimas apsivertė pernai birželį.

Per nelaimingas maudynes ežere jos suaugęs sūnus susižalojo stuburą ir nevaldo kojų.

Jį operavę gydytojai suteikia vilties – esą prireiks kantrybės, valios ir labai daug darbo, kad jaunas vyras vėl atsistotų ant kojų.

Tai dar bus.

Šeima tuo tiki ir nenuleidžia rankų, tačiau šiandien lovoje įkalintam sūnui reikia nuolatinės pagalbos.

Bet tiek Saulei, tiek jos vyrui reikia dirbti, kad šeima išgyventų.

Lieka vienintelė išeitis – socialinė globa namuose, kol pora dirba.

"Apsilankėme Klaipėdos socialinės paramos centre, tikėdamiesi gauti socialinės darbuotojos paslaugas į namus, kad pasirūpintų sūnumi, kol mes su vyru dirbame. Pasirodo, yra eilė. Mes užsirašėme ir esame šešti, tačiau kada ta mūsų eilė ateis, visiškai neaišku. Nes eilė pajudės tik tada, jeigu kas nors iš tų, kurie gauna paslaugas, numirs. O jei nenumirs? Bet tokia situacija yra nenormali", – mano klaipėdietė.

Eilė pajudės tik tada, jeigu kas nors iš tų, kurie gauna tas paslaugas, numirs.

Eiles koreguoja lemtis

Klaipėdos socialinės paramos centre yra 126 etatai, iš jų vienas – įstaigos vadovei, vienas – pavaduotojai, 4 – padalinių vadovams, dar keliems specialistams.

Visi likę – socialiniams darbuotojams ir jų padėjėjams bei slaugytojoms, kurios klaipėdiečiams teikia pagalbos paslaugas namuose arba dienos socialinės globos paslaugas.

Ši įstaiga tokias paslaugas teikia beveik 270 asmenų per savaitę, o eilėje laukia dar 42 klaipėdiečiai.

Tokia pagalba suteikiama kiek stipresniems žmonėms, kurie dar gali vaikščioti, tačiau jiems išeiti iš namų sunku, jie negali nusipirkti maisto, savarankiškai nueiti pas gydytoją, atlikti buities darbų.

Tad pas juos ateina socialinio darbuotojo padėjėja 2–3 kartus per savaitę ir tuos darbus padaro.

Ši paslauga prižiūrimam žmogui teikiama iki 10 valandų per savaitę.

Dienos socialinę globą namuose įstaigos darbuotojai teikia apie 70 žmonių per savaitę. Ji teikiama nuo 2 iki 8 valandų per dieną, iki 7 dienų per savaitę.

Šioje eilėje socialinei globai šiuo metu yra 23 žmonės.

"Liepos viduryje laukiančiųjų buvo beveik 50. Tiesiog kai kurie mūsų klientai, kuriems teikėme paslaugas, mirė. Mirė ir dalis laukusiųjų tos paslaugos eilėje. Jie jos nebesulaukė. Taigi ta eilė sumažėjo dėl mirusiųjų. Kad nebūtų eilių ir mes šias paslaugas galėtume teikti visiems, kuriems to reikia, reikėtų dar bent 10 papildomų darbuotojų", – teigė Klaipėdos socialinės paramos centro vadovė Diana Stankaitienė.

Paslaugų poreikis auga

Klaipėdos socialinės paramos centras Integralios pagalbos į namus projektą pradėjo 2012 m.

Tuo metu buvo skirtos papildomos pareigybės prižiūrėti 30 klientų.

Nuo to laiko daugiau naujų etatų šioje įstaigoje neįsteigta, bet klientų poreikis auga.

"Mes startavome 2010-aisiais, tada turėjome vieną labai sunkią negalią turintį klientą. Jį dar ir šiandien prižiūrime. 2011 m. šią paslaugą jau teikėme 30 asmenų. Kitais metais – papildomai dar 25. Ir taip buvo iki 2016-ųjų. Dabar mes prižiūrime beveik 70 klaipėdiečių", – vardijo D.Stankaitienė.

Anot pašnekovės, jei norime, kad ligoti žmonės gyventų kokybišką gyvenimą, jais reikia rūpintis, nes daugelis tų, kurie turėtų pasirūpinti savo paliegusiais artimaisiais, yra išvykę į užsienį.

"Man skambina klaipėdiečiai iš Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Anglijos, Airijos, net JAV ir Naujosios Zelandijos. Ir prašo, kad pasirūpintume mama, tėvu, teta ar močiute, likusiais Klaipėdoje. Bet yra eilė, ir laukti geriausiu atveju teks kokius 7 mėnesius, kol kuris nors klientas numirs", – teigė D.Stankaitienė.

Problemą lemia ir atostogos

Socialines paslaugas klaipėdiečiams, be Klaipėdos socialinės paramos centro, dar teikia biudžetinė įstaiga "Klaipėdos lakštutė" ir dvi privačios įstaigos – "Ori senatvė" bei "Salumeda".

Pastarosioms už miestiečiams teikiamas paslaugas sumoka savivaldybė.

Ten taip pat yra laukiančiųjų eilės, nors ir kiek mažesnės.

Viešosios įstaigos "Ori senatvė" vadovė Vida Račkienė dienraščiui teigė, kad šiuo metu jos vadovaujamoje įstaigoje yra 26 laukiančių socialinių paslaugų asmenų eilė.

Tačiau esą iki rugsėjo vidurio tų eilių turėtų nelikti, kai iš atostogų grįš visos darbuotojos.

"Vasarą eilės ištįsta, nes mūsų darbuotojos eina atostogauti, o jų atostogos ilgos, todėl jos atostogauja kelis kartus per metus. Pas mus yra priimti keturi žmonės, kurie keičia visus einančius atostogauti, kad klientai neliktų be paslaugų. Vasara yra toks laikas, kai klientų eilė pailgėja", – tikino V.Račkienė.

Anot jos, tos eilės atsiranda dar ir dėl to, kad žmonės, norėdami apsidrausti, užsiregistruoja visose tokias socialines paslaugas teikiančiose įstaigose. Pavardės dubliuojasi, todėl atsiranda eilės.

O bendrovės "Salumeda" socialinė darbuotoja Rasa Urbonienė teigė, kad jos įstaiga teoriškai eilių neturi, nes pagalbos dabar laukia tik vienas žmogus.

Liga amžiaus neklausia

Biudžetinės įstaigos Neįgaliųjų centro "Klaipėdos lakštutė" Danutė Daukantienė dienraščiui teigė, kad eilėje globai į namus laukia 16 klaipėdiečių.

Ši įstaiga rūpinasi tik psichinę negalią turinčiais žmonėmis.

"Kada paskutiniai stovintieji eilėje gaus mūsų paslaugas? Tai priklausys nuo pono Dievo. Mūsų klientai retai kada atsisako paslaugų, deja, jie nepasveiksta. Dažniausiai vieta atsilaisvina, kai jie išvažiuoja į Slaugos ligoninę arba numiršta, tada eilė pasistumia į priekį. Tai gali trukti ne mažiau pusmetį. Grubiai tariant, vieta atsilaisvina mirties atveju. Bet dažniausiai žmogui pagalbos reikia čia ir dabar. Vyriausiam klientui buvo ir 100 metų, jauniausiam – 34", – neslėpė D.Daukantienė.

Socialinės paslaugos žmogui kainuoja.

Mokėjimo už dienos globą dydis nustatomas atsižvelgiant į asmens ar šeimos pajamas.

Vieno asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos globą siekia 20 proc. to asmens pajamų.

Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos nariui viršija 306 eurus, mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą dienos globą dydis yra 50 proc. asmens pajamų.

Prastai organizuoja darbą?

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė mano, kad klientų, laukiančių socialinių paslaugų, problema mieste yra tik dėl nevykusio darbo organizavimo.

Ir esą jokių naujų papildomų etatų biudžetinėje įstaigoje steigti tikrai nereikėtų.

"Biudžetinių įstaigų plėtros nebus. Ten – prastai dėl vadybos, nes darbo efektyvumas vos ne perpus prastesnis nei privačių įstaigų. Kitaip tariant, biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo laikas naudojamas ne paslaugoms teikti. Etatų yra, galėtų laukiančiųjų eilę mažinti, bet dėl išpūstos Klaipėdos paramos centro darbo veiklos atsiranda problema, kad darbuotojos ir toliau nori, jog didintų etatus, o eilės kažkodėl labai greitai atsiranda", – dėstė A.Liesytė.

Esą, kadangi rinkoje yra ir daugiau tokių įstaigų, kurios teikia analogiškas paslaugas, todėl pagal Savivaldos įstatymą biudžetinė įstaiga nėra plečiama.

Vis dėlto visai neseniai savivaldybės Vidaus audito tarnyba, tyrusi Klaipėdos socialinės paramos centro ir "Klaipėdos lakštutės" veiklą Integralios pagalbos į namus Klaipėdos mieste programoje, Paramos centro darbą įvertino gerai, o jų kolegų iš neįgaliųjų centro – patenkinamai.

Ir dar. Pagal miesto tarybos patvirtintus rodiklius Klaipėdos socialinės paramos centras socialinę pagalbą į namus turėtų teikti 55 asmenims, nors realiai teikia 70.

Taigi kalbos apie išpūstas darbo veiklas, "naudojamas ne socialinėms paslaugoms teikti", nelabai turi pagrindo.

Pabodo laukti

Pensininkė Alvyra S. tiesiai šviesiai įvardijo, ką galvoja apie tokį paštininkų darbą.

"Tyčiojasi iš neįgaliųjų. Tiesiog meluoja", – rėžė klaipėdietė.

Moteriai nuo sausio teko laukti 56 eurų dydžio slaugos kompensacijos, kuri skirta už neįgalaus vyro priežiūrą.

"Sausį pristatymai turėjo prasidėti sausio 18-ąją. Skambinau į paštą dešimtis kartų, kiekvieną kartą išgirsdavau frazę – laukite, bus šiandieną. Ir taip kiekvieną dieną. Bet tai jau panašu į žmonių apgaudinėjimą. Mokėjimai turi būti baigti iki mėnesio 25-osios, o iš paštininkų kasdien išgirsdavau, jog tuojau, tuojau, jau šiandieną pinigai bus atnešti. Tačiau visą sausį jų taip ir nesulaukėme", – pečiais gūžčiojo moteris, nuo ryto iki vakaro rymojusi bute.

79-erių klaipėdietei šie už vyro slaugą skirti pinigai yra didelė parama šeimos biudžetui, moteris tegauna 220 eurų pensiją.

"85 metų vyras – po operacijos. Man jį ir aprengti, ir pamaitinti, nuprausti reikia, jam Parkinsono liga. Sunku yra. O ir pačiai teko gultis į ligoninę", – pasakojo klaipėdietė.

Prasidėjus vasario mėnesio išmokų mokėjimui moteris sunerimo, kad ir šį kartą liks be išmokų, nes paštininkai į duris gali pasibelsti tuomet, kai ji gulės ligoninėje.

"Visi tapome įkaitais. Antrą mėnesį skambiname į paštą ir girdime tą patį pasakymą. Beje, nuėjusi ir pasiteiravusi, kokią dieną galėtume tikėtis išmokos, pašto filiale išgirdau labai nemandagų atsakymą. Buvo aiškinama, kad Lietuvos paštas laimėjo konkursą šiai paslaugai ir nespėja susitvarkyti sistemos", – mamai antrino Alvyros dukra Virginija.

"Anksčiau kompensaciją už slaugą nešiojo ta pati privati firma, kuri neša pensijas. Viskas vyko laiku, neturėjome jokių priekaištų. O nuo sausio mėnesio yra visiška netvarka", – tikino Alvyra.

Skundų lavina

Paaiškėjo, jog, be šių pensininkų, buvo varinėjamas ne vienas klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė pripažino, jog skyriaus darbuotojai sulaukia daugelio miestiečių skundų.

"Pasikeitė paslaugos teikėjai. Žmonių skundų tikrai daug. Skambina, pasakoja, o mums tenka aiškintis aplinkybes. Visais atvejais mėginame padėti. Tačiau iš sausį mokėtų išmokų atgal sugrįžo nemaža dalis pinigų, kurie nepasiekė gyventojų. Pašto darbai štai tokie", – tikino A.Liesytė.

Neišdalinti 28 tūkst. eurų

Nuo šių metų sausio 1-osios tokią paslaugą teikiantis Lietuvos paštas jau yra sulaukęs oficialių Klaipėdos savivaldybės pretenzijų.

Tačiau nutraukti sutartį su vos pradėjusiu dirbti tiekėju savivaldybė neturi galimybių.

"Būkime realistai. Naujo konkurso skelbimas ir visos procedūros užtruktų dar tris ar keturis mėnesius. Nepaliksi juk žmonių be visų socialinių išmokų pusmečiui. Situacija yra bjauri", – kalbėjo A.Liesytė.

Paštas laimėjo supaprastintą atvirą konkursą ir turi užtikrinti paslaugos teikimą trejus metus.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vyr. specialistė Svetlana Vasiliuk tikino, jog konkurse dalyvavo tik Lietuvos paštas.

"Jos pasiūlytas ir sutartyje nurodytas paslaugos teikimo įkainis – 1,32 proc. nuo išmokėtų išmokų sumos", – paštininkų įkainius patikslino specialistė.

"Paštas pristato įvairiausias išmokas – socialines, slaugos ir šalpos. Šiuo metu tokias išmokas gauna 2 428 gyventojai. Už sausį per paštą išmokėta gyventojams suma siekia beveik 263 tūkst. eurų. Gyventojams neišmokėta beveik 28 tūkst. eurų, tai sudaro 12 proc. O štai už pašto paslaugas apmokėta 3 471 euras", – skaičius vardijo A.Liesytė.

Pensininkams, kurie kreipėsi į "Klaipėdą", slaugos išmoka buvo pristatyta tik šia istorija pradėjus domėti žurnalistams.

Buvo aiškinama, kad išmoka žmonių nepasiekė, nes visą tą laiką sirgo laiškininkas, tačiau paštas nepaaiškino, kodėl vietoje sergančio darbuotojo nebuvo paskirtas nė vienas jį pavaduojantis asmuo.

"Tai, kokius atsiliepimus aš gaunu iš gyventojų, rodo, kad jie labai nepatenkinti pašto darbu. Pikta, kai dėl kitų kaltės darbas nepadaromas, o priekaištų tenka klausytis mums. Socialinės paramos skyrius jau nuo praėjusių metų gruodžio pradėjo derinti išmokų teikimo tvarką ir grafiką, kad išmokų gavėjai patirtų kuo mažiau nepatogumų. Panašu, kad konkurso laimėtojas prastai pasiruošė", – pastebėjo A.Liesytė.

Lietuvos paštas savivaldybei praėjusių metų pabaigoje pateikė preliminarų išmokų mokėjimo grafiką, kuriame buvo nurodytas 4–5 dienų intervalas, per kurį turėtų būti pristatomos išmokos.

"Dėl šių priežasčių bei kitų techninių problemų, sausį išmokos nebuvo pristatytos apie 12 proc. išmokų gavėjų, paprastai tai sudaro vos apie 3 proc. Apie šį mėnesį neišmokėtas sumas duomenis gausime vasario 26 d. Siekiant spręsti šią situaciją buvo inicijuojamas pasitarimas su Lietuvos paštas atstovais, tačiau Lietuvos paštas ėmėsi veiksmų gerinti paslaugų teikimo kokybę ir vasario pradžioje pateikė išmokų mokėjimo grafiką, kuriame nurodytos tikslios išmokų mokėjimo datos, bei įsipareigojo nedelsiant informuoti apie pokyčius išmokų mokėjimo grafike", – "Klaipėdai" raštu situaciją detalizavo savivaldybės atstovai.

"Paprastai tariant, tokie grafikai žmonėms reiškia dieną, kurią bus atnešta jų išmoka ar parama. Jei paštininkai sau leidžia išmokų pristatymo terminą ištęsti iki 4–5 parų, žmogui tai reiškia, kad tiek dienų jis turės sėdėti namuose", – situacijos realybę nupiešė klaipėdietė Virginija, tėvų bute budėjusi dvi savaites, laukdama laiškininko vizito.

Gaudė laiškininkę

Kiti miestiečiai taip pat mini, jog anksčiau aptarnavusi įmonė susirasdavo juos kone ligoninėje.

"Paštas to nedaro. Viename skunde minėta, jog žmogus visą dieną laukė laiškininko, tačiau vos tik išgirdo durų skambutį, net nespėjo prieiti iki durų, už jų jau nieko neberado. Yra visokių žmonių, tiek vaikštančių, tiek nevaikštančių. Žmogus pravėrė duris, o laiškininkė, jauna mergina, jau buvo nubėgusi laiptais žemyn. Esą ją pagavo kaimynas, pamatęs, kad senyvas žmogus dairosi laiptinėje", – pasakojo A.Liesytė.

Kol kas savivaldybė tik grūmoja pretenzijomis paštininkams, tačiau visus gyventojų nusiskundimus nutarta registruoti bei kiekvieną kartą siųsti užklausas raštu, aiškinantis, dėl ko nebuvo žmonėms suteiktos paslaugos.

Kinija – kur kas arčiau

Kitas klaipėdietis dienraščiui pasakojo keturias dienas vaikščiojęs į paštą siuntos, kuri atkeliavo iš Kinijos.

"Klaipėdos pašte nesugebame keturias paras išskirstyti siuntų. Mano siuntinys greičiau iš Kinijos buvo atskraidintas, nei pateko į mano rankas uostamiestyje", – pasakojo pašnekovas.

Prieš keletą savaičių kita pensininkė skundėsi analogiška situacija, kai jai sausio mėnesį taip ir nebuvo į namus atnešta išmoka.

Tą kartą senjorės pinigų likimu taip pat teko domėtis žurnalistams ir Socialinės paramos skyriaus specialistėms. Tik po ilgų aiškinimųsi su paštu moteris išmoką gavo.

Sausio antroje pusėje skundai dėl paštininkų darbo skriejo iš Klaipėdos rajono.

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie priekuliškių užfiksuotą situaciją, kai gyventojai patys turėjo siuntų ieškoti Priekulės pašte sukrautose dėžėse.

Tą kartą rajono gyventojų dalis apie dvi savaites nesulaukė laikraščių, laiškų, siuntinių ir net sąskaitų.

Dėl situacijos Priekulėje Lietuvos pašto atstovai tą kartą teisinosi laiškininkų ligomis.

Valdiškoje įmonėje – savitas požiūris

Lietuvos pašto Komunikacijos grupės specialistai dvi dienas rengė atsakymą dėl situacijos uostamiestyje.

Valstybės valdomos bendrovės komunikacijos asai, panašu, jog nemato nieko tragiško uostamiestyje susiklosčiusioje situacijoje.

Komunikacijos grupės vadovas Tomas Bašarovas vakar dienraščiui raportavo, jog redakcijai besiskundusiai pensininkų porai išmokos už sausį ir vasarį yra pristatytos, tačiau nepatikslino, jog tai įvyko tik trečiadienį, kai situacija ėmė domėtis žurnalistai.

"Socialines išmokas Lietuvos paštas Klaipėdos miesto gyventojams pristato nuo šių metų pradžios. Kol kas Klaipėdos miesto gyventojams buvo išmokėtos socialinės išmokos už sausio mėnesį, o šiuo metu socialinės išmokos išmokamos už vasario mėnesį. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai yra pateiktas išmokų pristatymo grafikas, kuriame prie kiekvieno išmokų gavėjo nurodyta mokėjimo diena bei išmokas mokantis paštas. Išmokų gavėjai apie tikslią išmokos mokėjimo dieną gali sužinoti kreipęsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją", – aiškino T.Bašarovas.

Valandų nenurodo

T.Bašarovas nemato nieko ypatinga fakte, jog dalis išmokų gavėjų sausį liko be jiems priklausančių pinigų.

"Atvejų, kai laiškininkams nurodytu adresu nepavyksta rasti išmokos gavėjų, pavyzdžiui, žmogus yra išvykęs ar gydosi ligoninėje, arba gyvena kitu adresu nei nurodyta informacinėje duomenų sistemoje ar pan., pasitaiko. Pažymime, kad socialinės išmokos gavėjas gali įgalioti ir kitą asmenį priimti jo socialinę išmoką. Kai išmokos pristatyti grafike nurodytą dieną nepavyksta, išmokos gavėjas iki mėnesio 25-os dienos gali išmoką atsiimti jį aptarnaujančiame pašte. Jeigu iki mėnesio 25-os dienos išmoka pašte neatsiimama, ji grąžinama miesto savivaldybei. Nurodytą išmokų mokėjimo dieną nėra nurodomas konkretus išmokos pristatymo laikas, valanda, nes laiškininkai be socialinių išmokų gyventojams taip pat pristato prenumeruojamus spaudos leidinius, pašto korespondencijos siuntas, todėl jų pristatymo laikas priklauso nuo esamos apylinkės laiškininkų maršruto. Tad vienus gyventojus laiškininkai gali aplankyti ir socialines išmokas pristatyti ryte, kitus – šiek tiek vėliau", – aiškino T.Bašarovas.

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė informavo, kad pastaraisiais metais mieste sumažėjo žmonių, kurie gali gauti nemokamą maitinimą.

Prieš ketverius metus vidutiniškai per dieną tokia paslauga pasinaudodavo 200 asmenų. Dabar šis skaičius susitraukė ir siekia tik 85.

A.Liesytė aiškino, kad asmenų, kuriems priklauso nemokamas maitinimas, sumažėjo, kai keliais eurais buvo padidintos senatvės ar neįgalumo pensijos.

Tokių žmonių pajamos viršijo valstybės remiamas pajamas, kurios siekia 204 eurus.

Vedėja tvirtino, kad pastarųjų dydis nebuvo keistas aštuonerius metus ir neatitinka realaus pragyvenimo lygio.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 m. skurdo riba vienam asmeniui buvo 259 eurai.

"Keliais eurais padidintos pajamos nepagerino skurdžiausiai gyvenančių žmonių padėties. Nuolat auga infliacija ir kyla prekių bei paslaugų kainos, tad žmonės nė nepajuto pajamų padidėjimo. Tikrai negyvena geriau. Poreikis gauti nemokamą maitinimą nemažėja", – komentavo vedėja.

Dėl to norima, kad šia paslauga galėtų pasinaudoti daugiau žmonių. Savivaldybės teritorijoje siūloma didinti valstybės remiamų pajamų dydį iki 255 eurų.

A.Liesytė aiškino, kad papildomų lėšų tokiam sprendimui įgyvendinti nereikės. Pagal 2014 m. lapkritį savivaldybės ir paramos fondo "Maisto bankas" pasirašytą sutartį nemokamas maitinimas per dieną gali būti suteiktas iki 200 asmenų.

"Lėšos yra sutaupytos ir norime jas panaudoti", – tvirtino vedėja.

A.Liesytė taip pat atkreipė dėmesį, kad siūloma pailginti nemokamo maitinimo paslaugos laiką asmenims, kurie negali patys gaminti namuose. Dabar jiems ši paslauga teikiama pusmetį, o siūloma, kad tai būtų daroma ištisus metus.

Tingėjo nešti namo

Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo parama maisto produktais pradėta dalyti prieš savaitę.

Pasak labdaros ir paramos fondo "Maisto bankas" Klaipėdos padalinio vadovo Raimondo Danupo, šį kartą krepšeliai buvo gana solidūs.

Pakete – po vieną pakuotę makaronų, grikių kruopų, kiaulienos konservų, konservuotų daržovių sriubos, konservuotų pupelių, avižinių sausainių ir greito paruošimo avižų košės.

Tačiau, panašu, šiais produktais patenkinti ne visi paramos gavėjai.

Vaizdas, kurį užfiksavo stotelėje Šilutės plente, šalia prekybos centro "Deco", autobuso laukusi 76 metų klaipėdietė šokiravo ir privertė susimąstyti, ar daliai skurstančiųjų tikrai reikalinga parama, ar tai nėra tiesiog resursų švaistymas.

Ketvirtadienį apie 11 val. čia atėjo dvi moterys, nešdamos maišus, kuriuose buvo nemokamai gauti maisto produktai.

Pasak pensininkės, jos nešulius pasidėjo ant suoliuko. Viena pradėjo raustis maiše ir traukti pakuotes su avižų kruopomis.

"Pirmiausia pasiūlė pastarąsias savo draugei, tačiau ši atsisakė. Paaiškino, kad pati gavo ir jai užteks. Siūlė ir man, bet ir aš atsisakiau", – pasakojo klaipėdietė.

Tada, anot pensininkės, moteris, daug negalvojusi, sumetė avižines kruopas į šiukšlių dėžę.

Pasakė, kad jos vaikai nevalgo, kam tempti namo, ir viską išmetė.

"Gal septynis pakelius. Pasakė, kad jos vaikai nevalgo, kam tempti namo, ir viską išmetė", – teigė klaipėdietė.

Gyrėsi turinti pinigų

Pensininkė pasakojo, kad paramą gavusios moters elgesys ją tiesiog šokiravo.

"Kam reikia imti, jei tau nereikia? Ir dar taip demonstratyviai išmesti tiesiog autobusų stotelėje... Juk yra žmonių, kurie sunkiai verčiasi, ir bet koks maistas jiems tampa išsigelbėjimu", – dėstė gyventoja.

Anot klaipėdietės, maisto produktus išmetusi moteris – apie 40 metų, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšta. Jos plaukai – iki pečių, tamsiai rudi.

"Moteris buvo kalbi. Važiavome tuo pačiu autobusu. Ji pasakojo, kad augina keturis vaikus. Atviravo, jog neseniai pardavė sodą, pinigų turi, bet neskuba išleisti. Tai kaip ji paramą gauna, jei pinigų turi?" – svarstė pensininkė.

Tai kaip ji paramą gauna, jei pinigų turi?

Pasak klaipėdietės, maisto produktus išmetusi moteris išlipo prie vadinamosios 3-iosios poliklinikos. Tvirtino, kad gyvena Debreceno gatvėje.

Klaipėdietė pasakojo, kad būtų paėmusi kruopas, bet pati turėjo sunkių maišų.

"Būčiau atidavusi tiems, kam reikia, arba bent į kaimą nuvežčiau gyvuliams. Vis nenueitų perniek. Imti iš šiukšlių dėžės kažkaip nepatogu, kad ir labai reikia", – atkreipė dėmesį pensininkė.

Dienraščio "Klaipėda" fotografas tą pačią dieną nuvyko į klaipėdietės nurodytą stotelę. Šiukšlių dėžėje tebepūpsojo išmestos kruopos. Penki pakeliai.

Paėmė visai šeimai

Pasak "Maisto banko" Klaipėdos padalinio vadovo R.Danupo, "Maisto bankas" tėra tik tarpininkas tarp Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo ir paramos gavėjų.

"Mes suburiame savanorių komandą, kuri padeda išdalyti maisto produktų krepšelius tiems, kam priklauso. Sąrašus sudaro ir pateikia savivaldybė", – patikino vadovas.

R.Danupas tik apgailestavo dėl gautus produktus išmetusios moters elgesio: "Liūdna girdėti tokius dalykus. Tai yra maisto, mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas."

Klaipėdoje yra 901 šeima, kuriai priklauso parama maisto produktais. Iš viso 1 544 asmenys. Kiekvienam tenka po vieną krepšelį. Akivaizdu, kad moteris pasiėmė maisto produktus už visą šeimą.

R.Danupas atkreipė dėmesį, kad nemažai daliai skurstančiųjų trūksta socialinių įgūdžių.

"Gal dėl to taip žmogus pasielgė. Gal turi ir kokį sutrikimą. Vien tai, kad nuėjo 300–400 metrų iki stotelės, o tada išmetė, bet neparsivežė namo, rodo situacijos nesuvokimą", – svarstė vadovas.

Galėjo palikti prie durų

Klaipėdietės papasakota situacija šokiravo ir Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją Audronę Liesytę.

"Jei žmogus žino, kad nevalgys, galėjo neimti to produkto. Prievolės juk nėra. Palik prie "Maisto banko" durų, ir tiek. Kitas žmogus paims. Gali ir kaimynei padovanoti. Net iš parduotuvės nereikia pirkti maisto produkto, jei manai, kad nevalgysi", – akcentavo vedėja.

Išgirdusi, kad šiukšlių dėžėje atsidūrė greito paruošimo avižų košė, A.Liesytė atsakė: "Fantastiška košė. Valgome kiekvieną rytą."

Vedėjos teigimu, neuždirbantis žmogus ir lieka neuždirbančiu, nes nemoka nei dirbti, nei uždirbti, nei skaičiuoti, kas turi vertę.

"Net ir tai, ką gauna, nemoka taupiai ir efektyviai naudoti, savęs išlaikyti. Tai parodo toks keistas elgesys. Sakyčiau, produktas penkerius metus prastovėjęs, netinkamas naudoti. Net ir tokių žmonės stengiasi neišmesti. Atiduoda gyvūnams. O čia – pagamintas šiemet, ilgiausias vartojimo terminas", – stebėjosi vedėja.

Skurstantiesiems sunku įtikti?

Pasak R.Danupo, daliai paramą gaunančiųjų sunku įtikti. Maisto paketus dalijantiems savanoriams tenka išklausyti pačių įvairiausių priekaištų.

"Vienam grikiai nepatinka, kitam pilno grūdo makaronai neestetiškai atrodo, nes rusvos spalvos. Savanoriai dirba neatlygintinai ir dar turi klausytis priekaištų. Tas, kuris tikrai alkanas, nuoširdžiai padėkoja, tačiau išsiliejančių pasitaiko", – pasakojo vadovas.

R.Danupo teigimu, būna atvejų, kai žmonės atsiimdami pasako, kad vieno ar kito produkto nevalgys.

Tada savanoriai paaiškina, kad gali atiduoti kaimynui ar kam nors kitam, o šis atsidėkodamas gal atsilygins kitu maisto produktu.

"Privalome atiduoti žmogui visą paketą. Kontroliuoti ar aiškinti mes negalime", – sakė vadovas.

Būna, kad kai kurie apskritai neateina pasiimti krepšelio. Per metus "Maisto bankas" išdalija per 4 tūkst. paketų. Likutis siekia apie tūkstantį.

"Produktų lieka tikrai daug. Nuo šių metų įsigaliojo taisyklė – jei žmogus per metus du kartus nepasiima maisto krepšelio, jis išbraukiamas iš paramos gavėjų sąrašų. Taip siekiama sumažinti liekančio maisto kiekius", – pabrėžė vadovas.

Likę produktai turi būti atiduodami maisto gamybai organizacijoms, kurios rūpinasi nepasiturinčiais žmonėmis. Tai – labdaros valgyklos, dienos centrai.

Parama atsidūrė turguje

Kai kurie skurstantieji parduoda maistą, kurį gauna nemokamai.

R.Danupas tvirtino, kad tokių situacijų yra buvę ir Klaipėdoje.

"Konkrečių faktų ir įrodymų neturiu, bet tokios žinios vis pasigirsta. Iš patirties galiu pasakyti, jog yra žmonių, kurie taip elgiasi", – teigė vadovas.

R.Danupas prisiminė, kad prieš kelerius metus buvo atvejis, kai vieni pirmųjų maistą pasiėmusieji netrukus jau buvo jį pasidėję ant prekystalio netoliese esančiame turgelyje.

"Keitė į grynuosius ar alkoholį. Tokie atvejai pykdo visuomenę. Tikrai elgiamasi neteisingai. Tačiau kiekvienas žmogus, pasiėmęs krepšelį, gali su juo daryti, ką nori. Kai kurie žmonės nesugeba vertinti to, ką gauna", – apgailestavo vadovas.

R.Danupas pabrėžė, kad taip niekada nepasielgtų tvarkinga, dirbanti, bet tikrai sunkiai besiverčianti šeima, kuri paramos negauna.

Vadovas prisiminė, kad praėjusiais metais teko atsakinėti į skundą, kurį gavo savivaldybė.

Moteris nurodė, kad yra "miestietiška miestietė" ir nemoka naudotis morkomis, kurias gavo kartu su Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo produktais.

Buvo tokių, kurie ėmė, kad tik paimtų, o paskui išmesdavo.

"Morkas iš ūkininkų siūlėme kaip papildomą paramą. Žmonės galėjo imti, jei vartos. Tai buvo nurodyta ir skelbime. Savanoriai net klausdavo, ar žmonės tikrai suvartos pasiimtą kiekį. Buvo tokių, kurie ėmė, kad tik paimtų, o paskui išmesdavo", – neslėpė R.Danupas.

Pasak A.Liesytės, kam skirti paramą maisto produktais, numato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Vienas pagrindinių kriterijų – mažos pajamos.

Kam teikiama parama

Parama maistu iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo teikiama gyventojams, gaunantiems socialines pašalpas mokiniams, globojamiems šeimose vaikams ir asmenims nuo 18 metų, kuriems paskirta globos (rūpybos) išmoka, bei tiems, kurių vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio – 153 eurų.

Asmenys, kurių vidutinės mėnesio pajamos yra didesnės nei 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, bet neviršija 2 dydžių – 204 eurų, jei bent vienas iš kartu gyvenančių asmenų yra neįgalus, sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, augina vaikus, patiria socialinę riziką ir kreipimosi metu yra socialinės priežiūros paslaugų gavėjas, prieglobsčio prašytojas ar gavęs prieglobstį.

Dabar dalijami krepšeliai asmenims, kurie prašymus pateikė iki sausio 25 d.

"Maisto banko" sandėliuose darbo dienomis nuo 10 iki 13 val. parama maistu bus dalijama iki vasario 24 d. Nespėjusieji pasiimti iki minėtos datos bus laukiami ir iki kovo 3 d., tačiau reikia susitarti iš anksto dėl laiko.

Nespėjusieji pateikti prašymo paramai gauti gali tą padaryti kitiems dalijimams. Artimiausias dalijimas vyks balandį. Prašymus galima pateikti iki kovo 14 d. Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyryje.

Šiemet pateiktas prašymas galioja iki metų pabaigos.

Klaipėdos miesto tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdžio metu tarybos nariams buvo pristatytas projektas, kuriuo siekiama bent šiek tiek palengvinti gyvenimą benamiams.

Šiuo metu patalpos, kur jiems yra teikiamos vienos nakvynės paslaugos, įsikūrusios rūsyje. Jame esą – labai drėgna, taip pat šios patalpos visiškai nepritaikytos neįgaliesiems.

Išvažiuojamajame posėdyje dalyvavęs miesto tarybos narys Alfonsas Vildžiūnas neslėpė nuostabos.

"Čia nenupasakojama, čia reikia pamatyti. Tame rūsyje jau toks liūdnas vaizdas...", – tarstelėjo jis.

Todėl planuojama dalį bėdžiams teikiamų paslaugų iš nakvynės namų Šilutės plente perkelti į Dubysos gatvę, netoli statomo naujo prekybos centro, buvusios slėptuvės teritorijoje.

Esą šalia jos galėtų atsirasti naujas pastatas iš nesudėtingų modulinių konstrukcijų.

Anot Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, kada tai įvyks, dar neaišku.

"Komiteto nariai pageidavo apsilankyti Šilutės plente esančiuose nakvynės namuose bei sužinoti, kas jau yra nuveikta administracijoje. Kol kas dar tik rengiamas projektas, o apie išsikėlimą galvoti tikrai per anksti", – sakė pašnekovė.

Tai priklausys nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, kaip greitai pavyks parengti techninį projektą, įgyvendinti konkursines procedūras.

Rajonas, kuriame šiuo metu veikia Klaipėdos nakvynės namai, – vienas socialiai jautriausių uostamiesčio kvartalų.

Todėl minėtą vienos nakvynės paslaugą numatoma teikti toliau nuo gyvenamųjų namų. Čia asocialūs asmenys galėtų pernakvoti, nusiprausti ar net išsiblaivyti.

Rengiant projektą planuojama konsultuotis su ligoninių, taip pat policijos atstovais, nes šiuo metu būtent šie specialistai dažniausiai susiduria su benamiais.

Šią mintį išsakiusi uostamiesčio Vaiko teisių apsaugos tarnybos viršininkė Gražina Aurylienė pažėrė šiurpių faktų: šių metų balandį uostamiesčio socialinių tarnybų apskaitoje buvo 391 socialinės rizikos šeima, jose auga 455 vaikai. Norinčiuosius gydytis socialiniai darbuotojai registruoja ir palydi į Priklausomybės ligų centrą. Nepaisant to, 91 šeima gydytis atsisakė, 20 jų gydėsi rezultatyviai, 18 – nesėkmingai. Tokiose šeimose auga 14 priklausomybių jau turinčių vaikų, aštuoni jų vartoja alkoholį, penki – narkotikus, vienas turi kitų priklausomybių. Specialistai konstatuoja, kad socialinės rizikos šeimų gydymas dažniausiai yra neefektyvus. G.Aurylienė iškėlė mintį, jog šias problemas būtų galima spręsti taikant tokių šeimų priverstinį gydymą. Todėl, atsižvelgiant į problemos mastą, prašyta rasti galimybę kompensuoti mokamą gydymą (kodavimą ir reabilitaciją) socialinės rizikos šeimų nariams.

Ar gydyti šiuos žmones valstybės pinigais, nuomonės išsiskyrė.

Už

Saulius Liekis, Klaipėdos miesto savivaldybės Narkotikų komisijos pirmininkas:

– Mano nuomone, būtų tikslinga apmokėti gal ne tiek kodavimą, o Minesotos programos taikymą. Kai kurios savivaldybės apmoka kodavimą, tik labai sudėtinga pamatuoti šio metodo veiksmingumą. Minesotos programa yra mokama, ji taikoma po detoksikacijos, gydytojui įvertinus ją siūlo, kai žmogus turi motyvaciją atsikratyti priklausomybės. Tai yra psichologiniai dalykai, žmogus lanko tam tikrus kursus, tai yra oficialiai patvirtintas metodas. Detoksikacija yra nemokama. Su besigydančiais nuo priklausomybių žmonėmis dirbantys gydytojai numato, ar jiems reikalinga tokia reabilitacija, ar ne. Žinau, kad Kretingos psichikos sveikatos centras turi oficialiai patvirtintą būdą, bet ten taikomas ne kodavimas, o „torpedos“, kai suleidžiami tam tikri vaistai. Žmogus po jų suleidimo mano, kad grįžus prie svaiginimosi jam atsitiks kažkas labai blogo. Poveikis panašus, kaip ir koduojant. Svarbiausia, kad tie žmonės pripažintų ligą ir norėtų pagyti. Taip, kaip anksčiau, prievarta gydyti nieko negalima. Manau, pati žinia, kad būtų galimybė nemokamai reabilituotis po sunkaus gydymo, būtų nemenka motyvacija ne vienam.

Prieš

Audronė Liesytė, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja:

– Kodavimas yra gydymo metodas, ir ar jį taikyti, turi spręsti gydytojas. Nes šiuo atveju turi būti vertinama žmogaus motyvacija gydytis prisidedant savo lėšomis. Tik toks motyvas yra veiksmingas. Jei šis gydymas būtų taikomas automatiškai ar prievarta, būtų panaikinama pati kodavimo esmė. Tai yra medicinos sritis, o ne pilietinio spaudimo instrumentas. Jeigu tai būtų panacėja, pinigų rastumėme. Juk labai taurus dalykas pakelti tautą. Tada nedarytumėme kažko kitko, o tuos pinigus aukotume dėl tauraus tikslo. Tai turi būti sprendžiama žiūrint į žmogų, tai nėra urminis procesas. Čia – ne riestainį nusipirkti. Vis dėlto vertinti turėtų psichiatras, o ne gero norintis socialinis darbuotojas įkalbinėtų gero šeimai norėdamas. Jeigu toks būdas būtų veiksmingas, manau, jis jau būtų apmokamas ligonių kasų. Kol kas niekas neprašė pašalpos, kad galėtų tuos pinigus išleisti kodavimuisi. Dažniausiai tokio gydymo nori aplinkiniai, o ne pats priklausomas žmogus. Šios ligos ypatybė yra ta, kad žmogus sunkiai save vertina adekvačiai.

Klaipėdoje sumažėjo žmonių, kurie gauna kompensacijas už šildymą ir karštą vandenį. Didžiausios įtakos tam turėjo pakankamai šilta žiema.

Sausį kompensacijos už šildymą buvo skirtos 10 tūkst. 845 žmonėms. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, gavėjų buvo 1 tūkst. 270 mažiau.

Pinigų kompensacijoms už šildymą sausį savivaldybė išleido beveik 1,2 mln. litų – 642 tūkst. litų mažiau nei pernai pirmąjį metų mėnesį.

Sausį mažiau išleista ir kompensacijoms už karštą vandenį. Jos suteiktos 5 tūkst. 194 gavėjams. Palyginti su praėjusių metų sausiu, gavėjų sumažėjo 1 tūkst. 380.

Kompensacijoms už karštą vandenį išleista beveik 73 tūkst. litų – apie 40 tūkst. litų mažiau nei pernai sausį.
Išaugo tik kompensacijų už šaltą vandenį gavėjų skaičius. Šių metų sausį jos skirtos 2 tūkst. 895 asmenims. Pernai tą patį mėnesį gavėjų buvo 2 tūkst. 793.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Audronės Liesytės, kiek reikės lėšų kompensacijoms už šildymą ir karštą vandenį, priklauso nuo jas gaunančių asmenų skaičiaus, sąskaitų dydžio.
Mokesčiai už šildymą ypač priklauso nuo vyraujančių orų. Tai turi įtakos sunaudotos šilumos kiekiui.

„Sausis, kad ir buvo šaltas, bet ne visas. Be to, žmonių pajamos yra truputį didesnės. Tačiau didžiausios įtakos kompensacijoms už šildymą, kurioms reikia daugiausia pinigų, turi gamta“, – pabrėžė A.Liesytė.

Prieš ketverius metus Klaipėdoje veiklą pradėjęs „Maisto bankas“ ne tik produktais remia vargstačiuosius, bet ir maitina skurdžiausiai gyvenančius miestiečius. Šiai nevyriausybinei organizacijai pradėjus šeimininkauti labdaros valgykloje, karšto maisto kasdien gauna kone dvigubai daugiau žmonių.

Valandą prieš vidudienį į Klaipėdos labdaros valgyklą pradeda rinktis skurdžiausiai gyvenantys klaipėdiečiai. Neretam sriubos lėkštė – bene vienintelė galimybė pavalgyti karšto maisto.

Kol labdaros valgykla buvo išlaikoma savivaldybės, kasdien joje pietaudavo apie pusantro šimto uostamiesčio varguolių. Prieš tris mėnesius čia pradėjus šeimininkauti „Maisto bankui“, karšta sriuba pamaitinama iki pustrečio šimto alkstančiųjų.

„Savivaldybei nekainuoja produktų kaina, visiškai nekainuoja, nes jie naudoja suaukotus ir tuos pristatytus produktus. Savivaldybė viešo konkurso būdu nustatė tik gamybos kaštų kainą ir atsiskaito pagal tą numatytą dydį“, – aiškina Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Neatlygintinai labdaros valgykloje dirbantys savanoriai ne tik pagamina karšto maisto, bet ir pristato jo į namus tiems, kurie patys į valgyklą ateiti negali. Be to, valgykla dirba ir per didžiąsias metų ir kitas šventes. Neretai čia duodama ir antra porcija, o kartą per savaitę dalijami ir būtiniausi maisto produktai. „Maisto bankas“ sako kovojantis ir su maisto švaIstymu.

„Mūsų siekiamybė yra tai, kad visas maistas, kuris yra neparduotas, turi prekybinio įpakavimo pažeidimų ir gali būti dar vartojamas žmogaus, kad jis nebūtų išmestas. Tai čia turbūt yra vienas didžiausių mūsų iššūkių“, – sako fondo „Maisto bankas“ Klaipėdos regioninio padalinio vadovas Raimondas Danupas.

Pernai „Maisto bankas“ išdalijo per keturis šimtus tonų maisto produktų už daugiau kaip 22 milijonus litų.