Panašu, kad gresiant gauti Europos Komisijos išaiškinimą, jog sankcionuotos rusiškos prekės turi turėti galimybę vėl judėti laisvai tranzitu per Lietuvą, sutariama tik dėl vieno – kilusios situacijos neapibrėžtumas yra pavojingas.

Opozicijoje dirbantis ekspremjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Ingridos Šimonytės Vyriausybę, esą ši toliau tęsia „bravūrišką“ užsienio politiką. Jo teigimu, tai, kaip Lietuva pritaikė ES sankcijas tranzitu į Kaliningrado sritį gabenamai rusiškai produkcijai, buvo „išsišokimas“ ir, suprask, neteisinga įvestų sankcijų interpretacija.

Išsiskyrė ir dviejų Lietuvos prezidentų nuomonės. Kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei pažymėjus, kad argumentus dėl Kaliningrado tranzito Lietuva turėjo išsakyti dar praėjusią savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė: D. Grybauskaitė kalba nežinodama situacijos ir remiasi išgalvotais argumentais.

„EVT nepriima sprendimų dėl sankcijų taikymo, ir tai turėtų būti gerai žinoma buvusiai prezidentei“, – žurnalistams Madride tvirtino G. Nausėda, vėliau pažymėdamas, kad už sankcijų taikymą yra atsakinga Vyriausybė.

V. Mitalas: prezidentas turėtų būti ne tik užsirašinėtojas EVT, bet ir aktyvus žaidėjas

Prezidentui G. Nausėdai klausimų turi ir valdančiųjų atstovai. Vienas iš Seimo vicepirmininkų Vytautas Mitalas teigia pasigendąs žinių apie G. Nausėdos dalyvavimo Europos Vadovų Tarybose rezultatus. Tiksliau tariant – kaip šiame formate G. Nausėdai pavyko kelti Lietuvos interesų klausimą dėl aptariamos Kaliningrado tranzito problemos. Laisvės partijos atstovo teigimu, nors prezidentas ir tvirtina, kad ne EVT priima sprendimus dėl sankcijų taikymo, būtent ES narių lyderiai, akcentuoja jis, gali ir turi sudėti visus taškus dėl kilusių klausimų.

Aš tikiu, kad ši Vyriausybė nesuteiks malonumo Kremliui ir Kremliaus draugams Europos Sąjungoje ir Briuselyje.

„Dabar prezidentas dalina darbus Vyriausybei. Ir tai yra nei naujiena, nei turėtų kažkuo stebinti. Man tik kyla klausimas, ar pats prezidentas prisiima pakankamai darbų, kad Europos Vadovų Taryboje būtų ne tik užsirašinėtojas to, kas vyksta, bet ir aktyvus žaidėjas, formuojant koalicijas dėl svarbių klausimų, kurių Lietuvai reikia. Girdėjome, kad prezidentas su Olafu Scholzu kalbėjosi dėl brigados dislokavimo pajėgų Lietuvoje... Įdomu būtų, kad prezidentas paaiškintų, ar to pokalbio metu buvo labai aiškiai ištransliuota Lietuvos pozicija dėl sankcijų ir ką Vokietijos kancleris į tai atsakė“, – Eltai sakė „laisvietis“.

„Aš, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, norėčiau gauti aiškesnę ir tikslesnę informaciją apie tai, kas vyksta. Ši situacija priklauso nuo to, kas iš tikrųjų ir kokios kalbos vyko EVT“, – teigė V. Mitalas.

Nuomonės išsiskiria ir valdančiųjų gretose

Išsiskyrusios nuomonės dėl Kaliningrado tranzito ryškėja ne tik jau įprastu tapusiame politiniame Prezidentūros ir valdančiųjų fronte. Vertinant esamą situaciją – o tiksliau galimus šios krizės scenarijus – ryškėja ir skirtys valdančiųjų stovykloje. Dalis valdančiųjų net pagalvoti sau neleidžia, kad Lietuva galėtų atsitraukti nuo ES sankcijų taikymo kai kuriems į Kaliningradą gabenamiems produktams. Jei tokį žingsnį Vilnių įpareigotų padaryti Europos Komisija – tai būtų „rankų išsukinėjimas“ Lietuvai, teigė dalis valdančiųjų atstovų.

„Aš tikiu, kad ši Vyriausybė nesuteiks malonumo Kremliui ir Kremliaus draugams Europos Sąjungoje ir Briuselyje – o jų yra, mes tą žinome – kad Lietuva vienintelė iš ES valstybių būtų Komisijos funkcionierių pripažinta kaip turinti kitokį suvereniteto lygį santykiuose su Rusija“, – Eltai savaitės pradžioje teigė konservatoriams priklausantis parlamentaras ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.

„Aš netikiu, kad šita Vyriausybė bandytų taip padaryti, aš netikiu, kad taip būtų pasielgta“, – akcentavo politikas.

Būtą ir daugiau politikų, kurie savo pasisakymais leido suprasti, kad Lietuva turėtų pasirinkimą net tuo atveju, jei EK atsiųstų naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito.

Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę tvirtino, kad net sulaukusi nemaloniai skambančių žinių iš Europos Komisijos, „Lietuva neturi teisinės kompetencijos kaip nors vetuoti papildomą išaiškinimą.“

Užkulisiuose panašiai kalba ir daugiau valdančiųjų: Lietuva – jei jau Vokietijos spaudžiama EK nurodytų išimtis rusiškų prekių tranzitui – į barnius su ES struktūromis nesileistų ir Vengrijos pramintu keliu nesektų. Tektų sukąsti dantis, galbūt kreiptis išaiškinimo į europinį teismą, bet galimybė atverti politinį konfliktą – neįsivaizduojama ir atmetama. Ir tokia pozicija nevisiškai dera su karingiau nusiteikusiais parlamentarais, raginančiais į visą situaciją pažiūrėti principingiau ir pakovoti už įsitikinimus.

Tai, kad tiek viešuose pasisakymuose, tiek valdžios užkulisiuose tvyro ganėtinai skirtingas susidūrimo su „nepageidaujamu scenarijumi“ įsivaizdavimas, V. Mitalas nesureikšmina.

„Taip gali atitikti dėl to, kad situacija dinamiška ir greitai keičiasi, ir ne visada tą nuomonę pavyksta iki galo suvienodinti“, – svarstė parlamentaras. Pasak jo, kilusioje situacijoje svarbiausia „nedžiazuoti“.

„Dėl visų klausimų Lietuva turi siekti absoliučiai bendros pozicijos su ES. Džiazavimas šioje vietoje būtų neatsakingas“, – sakė politikas, pernelyg nesileisdamas į detales aptariant nelaukiamą, bet pakankamai tikėtiną scenarijų, kai EK atsiunčia Lietuvai naujas gaires dėl rusiškų prekių tranzito.

„Aš tikiuosi, kad Lietuva daro viską, kad nuo viso sankcijų plano mes nenukryptume, ir kad Olafo Scholzo pareiškimai taip ir liks pozicija spaudai“, – apibendrino V. Mitalas.

Lūkesčius, kad „viskas bus gerai“, dėliojo ir konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė apskritai nesiryžo situacijos komentuoti, pažymėdama, kad pats klausimas per jautrus, kad būtų galima narplioti dar neišsipildžiusius scenarijus.

„Tai yra labai svarbus klausimas ir visi svarstymai įvairių scenarijų, man atrodo, neprideda kažkokių pozityvių dalykų“, – sakė ji.

„Jeigu bus kažkokie patikslinimai, tai tada ir bus prasminga įvertinti. Aš pasitikiu Vyriausybe, kuri ir vykdo konsultacijas“, – teigė politikė.

„Jeigu konservatorių partija jūs laikote gerbiamą Audronių Ažubalį, tai gal šiek tiek per daug garbės vienam žmogui jį laikyti partija“, – Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė mano, kad visiškai suprantama tai, jog vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrai šiuo metu susilaukia daugiausiai kritikos, kadangi jiems tenka tvarkytis su šalį ištikusiomis krizėmis.

„Natūralu, kad žmonės, kurie yra dviejų šiuo metu vykstančių krizių epicentre, kritikos susilaukia daugiausiai. Dėl to aš visiškai nesistebiu, bet tikrai matau, kiek ministrai dirba, ką dirba, ir esu jų darbu patenkinta“, – teigė ministrė pirmininkė.

ELTA primena, kad TS-LKD frakcijos narys A. Ažubalis jau rugpjūčio pradžioje prakalbo apie ministrų atstatydinimo poreikį.

„Manau, kad ir Vyriausybės vadovė, ir pozicija turi tiesiog atsisveikinti su tais žmonėmis ir paskirti kitus. Tai nėra nieko tragiško“, – laidoje „Delfi tema“ tuomet sakė A. Ažubalis, tiesa, neįvardindamas konkrečių ministrų pavardžių.

Konservatorius savo kreipimesi prašo „imtis atitinkamų priemonių dėl to, kad ant susisiekimo ministro J. Narkevičiaus namo Trakuose yra užkabinta dvikalbė lentelė, nes tai rodo nepagarbą Konstitucijai“.

„Ministro elgesys, ant savo namo Trakuose užkabinant dvikalbę lentelę, kurioje po lietuvišku gatvės pavadinimu – „Trumpoji g.“ – pakabinta ir lentelė su lenkišku, išverstu į lenkų kalbą pavadinimu – „ul. Krótka“, neturėtų būti toleruojamas“, – pranešime spaudai cituojamas parlamentaras.

Susisiekimo ministerijos BNS perduotame komentare teigiama, kad „ministras gerbia Lietuvos žmones, lietuvių kalbą ir Lietuvą, kurioje gimė ir augo, kuri visada buvo jo namais“, bet – taip pat ir savo lenkiškas šaknis.

„Jis yra būtent Lietuvos patriotas. Ministras gerbia ir savo šaknis – ministras yra lenkas ir jaučia pagarbą savo prigimtinei tautybei, aplinkai, kurioje gyvena, žmonėms, kurie jį supa. Kaip ir kiekvienas žmogus – ministras jaučia sentimentus savo gimtajai kalbai, kalbinei terpei, kurioje užaugo, tačiau neniekina ir nežemina nei vienos kalbos, nei vienos tautybės ir labai norėtų, kad to nedarytų ir kiti“, – sakoma komentare.

Jis yra būtent Lietuvos patriotas. Ministras gerbia ir savo šaknis – ministras yra lenkas ir jaučia pagarbą savo prigimtinei tautybei, aplinkai, kurioje gyvena, žmonėms, kurie jį supa.

Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka BNS komentuodamas situaciją sakė, kad tokia lentelė, kokia pakabinta ant J. Narkevičiaus namo, nėra leistina.

„Mūsų pozicija yra tokia, kad tokio tipo lentelė ant ministro J. Narkevičiaus namo neleistina. Yra dar vienas variantas, gatvių pavadinimo lentelės, kurias teismas traktuoja kaip istorinius ženklus, buvo Vilniuje diskusija, ir galų gale priimtas sprendimas, kad tai istorinis ženklas, rusų, žydų ar kitomis kalbomis, tai viskas tvarkoje. Bet tai, kas ant pono Narkevičiaus namo, tai nėra istorinis ženklas“, – sakė A. Valotka.

Anot jo, pati inspekcija, būdama ekspertinė institucija, šioje situacijoje jokių veiksmų imtis negali.

„Pati inspekcija jokių veiksmų imtis negali, nes už gatvių ženklinimą atsako savivaldybės vykdomoji valia, o tą vykdymą prižiūri Vyriausybės atstovo tarnyba. Dabar tas momentas, kai Vyriausybės atstovas turėtų kreiptis į Trakų savivaldybę, ir ji turėtų imtis tolesnių veiksmų“, – sakė A. Valotka.

Lenkų gausiai gyvenamuose Rytų Lietuvos rajonuose dvikalbių lentelių klausimas ne kartą spręstas teismuose. Vilniaus apygardos teismas buvo įpareigojęs Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją pašalinti dvikalbes lenteles nuo gyventojų namų, o savivaldybės administracijos direktoriui ne kartą skirtos baudos dėl jo nevykdymo.

Po ilgų metų bylinėjimosi ir skirtų baudų išeitis dėl įstatymams prieštaraujančių lenkiškų gatvių pavadinimų rasta sutarus, kad gatvėse pastačius stulpelius su lietuviškais užrašais centrinė valdžia nebereikalaus nuo namų nukabinti lentelių, kuriose gatvės pavadinimas pateikiamas dviem kalbomis.

Teismai taip pat sprendė dvikalbių lentelių sostinėje klausimą, tačiau čia konstatuota, kad gatvių lentelės Vilniuje užsienio kalbomis nepažeidžia įstatymų, nes tai dekoratyvinės lentelės ir jos nėra oficialūs gatvių pavadinimų užrašai.

Prieš metus parlamentinės politinės partijos, susirūpinusios dėl Rusijos agresyvios politikos keliamų iššūkių pasaulio, Europos ir ypač mūsų regiono saugumui pasirašė susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių. Šis nacionalinis susitarimas galioja iki 2020 metų pabaigos. Kaip sekasi vykdyti šį susitarimą, domisi LRT laidos „Savaitė“ žurnalistai.

Pasak politikų, neginčijama sėkme galima vadinti gynybos finansavimo padidinimą ir demonstruojamus ketinimus įvykdyti įsipareigojimą iki 2020 metų pasiekti, kad krašto gynybai būtų skiriami 2 procentai BVP. Taip pat – jau pradėjusį veikti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tačiau mažiausiai pasiekta Rusijos „minkštųjų galių“ prevencijos srityje, ieškant būdų, kaip atsakyti į kaimynės propagandos atakas. Nepavyko įgyvendinti ir visų energetinį saugumą užtikrinančių įsipareigojimų.

Prieš metus pasirašytame susitarime partijos įsipareigojo sparčiau įgyvendinti energetikos infrastruktūros integravimo į Europos energetikos sistemas strateginius projektus. Elektros energetikos srityje minimas Visagino atominės elektrinės projektas.

Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius Juozas Augutis teigia, kad per praėjusius metus partijos taip ir nesutarė dėl šio projekto perspektyvų.

„Politikai, kurie prisidėjo prie to susitarimo dabar kelia arba abejones, arba dar blogiau – bando kvestionuoti tuos klausimus ar vos ne bylas kelti. Tad tas susitarimas neveikia ir reikėtų susitarti dėl šio susitarimo dar kartą“, – sako VDU profesorius, Energetinio saugumo tyrimų centro direktorius habil. dr. Juozas Augutis.

Opozicijos atstovas Audronius Ažubalis taip pat sako, kad atominės jėgainės projektas, nors ir įtrauktas  į partijų susitarimą, yra ignoruojamas.

„Pro pirštus žiūrėdami į Astravo statymą mes sėkmingai tiesiame elektros tinklus su Lenkija ir Švedija. O kam juos tiesiame, jeigu neturime savo generuojančio pajėgumo, neturėsim VAE? Mes statome tam, kad baltarusiai galėtų per mūsų šituos tinklus eksportuoti pigią baltarusišką ar rusišką (elektrą, – red. past.) į Lenkiją, į Vakarus ir į Skandinaviją tikriausiai?“, – svarstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų šešėlinis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas pritaria, kad elektros jungčių su Lenkija ir Skandinavija klausimas pakimba, jei neplėtojame branduolinės energetikos.

„Jeigu Latvija, Estija dalyvautų, tai reikštų, kad jos investuotų į šitą projektą abi maždaug po vieną milijardą eurų. Ar tai per šiuos metus turėtų išaiškėti? Manau – taip. Vėliau tęsti nėra prasmės arba reikia ieškoti kitų partnerių. Dabartinėje situacijoje, kai atsiranda nauji geopolitiniai iššūkiai, yra verta lenkus vėl pakviesti į projektą“, – kalbėjo socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

Jis sako, kad dar vieno energetinio savarankiškumo – skalūninių dujų gavybos projekto įgyvendinimas sustojo, nes nebuvo tam tinkamai pasirengta.

Pasak politologo Raimundo Lopatos, ne tik atominės, bet ir visų strateginių energetikos projektų įgyvendinimui neigiamos įtakos turėjo  Rusijos vykdoma politika.

„Buvome apžaisti kitų užsienio politikos subjektų, konkrečiai – Rusijos. Ir dabar stipriai vėluojame su šituo procesu ir apskritai su atominės jėgainės istorija“, – teigė VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata.

Atominė elektrinė ir skalūnų žvalgyba – neįgyvendinti projektai, tačiau partijų susitarime minimas SGD terminalas jau veikia, elektros perdavimo jungtis su Švedija netrukus bus baigta, juda ir elektros perdavimo jungtis su Lenkija.

Tačiau dar vienas partijų susitarimo punktas – „minkštųjų galių“ prevencijos stiprinimas, deja, stringa. Į tai partijų atstovų dėmesį atkreipė ir Prezidentė.

„Dabartiniais laikais, matyt, informacinė erdvė darosi dar svarbesnė negu konvencinė arba karinė erdvė. Ir matome dažniausiai konfliktai prasideda būtent nuo informacinių įtampų, nuo propagandinių įtampų, nuo kibernetinių atakų ir tik vėliau galbūt, o kartais ne visada virsta į konvencinę priešpriešą ar konfliktą“, – kalbėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Gediminas Kirkilas pripažįsta, kad be žiniasklaidos ir kai kurių apžvalgininkų tvirtų pozicijų, šioje srityje nuveikta nedaug.

„ Aš manau, kad šitoj srity yra mažiausiai padaryta. Mes turim reikalą su gana masyvia propaganda, nėra taip paprasta“, – sako G. Kirkilas

Partijų atstovai sutinka dėl vieno, kad labiausiai sekasi karinio saugumo užtikrinimas: padidintas ir įsipareigota toliau didinti finansavimą krašto apsaugos sistemai, kad 2020 metais jis siektų 2 procentus BVP, priimtas šauktinių įstatymas, perkama nauja ginkluotė, vyksta kitų NATO valstybių kariuomenių misijos, planuojama steigti naujas nuolatines aljanso bazes mūsų šalyje. Politikai net ir vadindami tai sėkme, siūlo ateityje partijų susitarimą dėl saugumo ir gynybos politikos atriboti nuo partijų įtakos.

„Tai turėtų būti konstitucinis įsipareigojimas. ... Ir tai nepriklausytų kiekvienu kartu nuo politinių partijų noro arba koalicijų gebėjimo susitarti dėl tų investicijų“, – kalbėjo Europos Parlamento bei Liberalų sąjūdžio narys Petras Auštrevičius.

Gediminas Kirkilas siūlo papildyti partijų susitarimą naujais iššūkiais, pavyzdžiui, dėl demografinės padėties, emigracijos stabdymo. Tačiau politologas Mindaugas Jurkynas teigia, kad ir dabartiniam susitarimui įgyvendinti dar prireiks laiko.

„Tiek rytų kaimynystės klausimai, tiek ne visi dar energetinio saugumo klausimai, tiek tarkim transatlantinio dialogo klausimai čia Šiaurės Europos regione – dar yra ne visiškai išspręsti“, – svarstė VDU profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.

Sąrašą galima būtų tęsti prisiminus, kad partijos savo susitarime įsipareigojo stiprinti žvalgybos institucijas. Tačiau tos pačios partijos, svarstydamos šių metų biudžetą, neleido skirti papildomų lėšų Valstybės saugumo departamento veiklai. Taigi, darbas nebaigtas.

Lietuviškojo „Wikileaks“ skandalo atomazgos, panašu, teks laukti iki rudens, kol bus baigtas Užsienio reikalų ministerijos  (URM) Generalinės inspekcijos tyrimas. Tačiau buvęs diplomatinio korpuso vadovas Audronius Ažubalis mano, jog tiek ministerijos, tiek pačių diplomatų reakcija į išplitusius įrašus parodė provokacijos autoriams, kad Lietuva galima lengvai manipuliuoti.

Internete išplitus neformaliems Lietuvos diplomatų pokalbiams, kilo tarptautinis skandalas, o kai kurie diplomatai jau pranešė apie ketinimą trauktis iš pareigų – tokį prašymą URM įteikė ambasadorius Azerbaidžane Artūras Žurauskas, manoma, kad panašiai pasielgti ketino ir paviešintuose įrašuose neva figūruojantis ambasadorius Vengrijoje Renatas Juška.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininkas Audronius Ažubalis kritikuoja tokį diplomatų žingsnį, neatmesdamas, kad ateityje panašių provokacijų gali sulaukti ir pats užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

„Dėl reakcijos į incidentą – manau, kad ji buvo visiškai neadekvati. Mano manymu, geriausia reakcija būtų buvusi jokios reakcijos. Pažiūrėkime juk į kitų valstybių pavyzdį su "WikiLeaks" skandalais. Ambasadorių atsistatydinimas, jei toks įvyks, bus tik padrąsinimas svetimoms žvalgyboms tęsti šią kampaniją. Pasiduodami tam spaudimui tampame labai lengvai kontroliuojami. Įdomu, kaip elgsis pats ministras, kai kitąkart bus pasiūlyta paviešinti jo paties telefoninį pokalbį? Ką jis tuomet sutiktų paaukoti, kad tokie įrašai, kompromatai žiniasklaidos nepasiektų?“, - klausė L.Linkevičiaus pirmtakas.

Pasak A.Ažubalio, dėl galimo šnipinėjimo URM nuolat naudojo prevencines priemones - tiek diplomatams, tiek ministerijos darbuotojams primygtinai rekomenduojama telefoniniams pokalbiams naudotis vadinamaisiais ryšio tuneliais, o anksčiau egzistavo ir draudimas naudotis USB atmintinėmis.

Valdančiųjų socialdemokratų atstovas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Benediktas Juodka diplomatų sprendimo nevertino taip griežtai. Pasak jo, „Kiekvienas reaguoja taip, kaip mano reikalinga“.

„Užsienio reikalų ministerijos vadovai šiuo metu atlieka vertinimą, tad reikėtų palaukti išvadų. Dėl ambasadorių sprendimo atsistatydinti – jie kelia sau labai aukštus moralinius reikalavimus. Na, gal skubėti taip ir nevertėjo, reikėjo palaukti visos įvykių analizės. Iš kitos pusės, tokio aukšto rango pareigūnai turėtų galvoti ką šneka, nesvarbu, kad tai daroma su senais pažįstamais, draugais, ir, be abejonės, prisiimti atsakomybę už pasakytus žodžius“, - taip situaciją vertino B.Juodka.

B.Juodka pripažino, jog A.Žurausko pareiškimas apie atsistatydinimą yra ir ženklas Europai, jog mes mokame prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, net jei mesti tik migloti įtarimai, taip pat ir tai, jog būtent tokio žingsnio tikėjosi ir provokuojanti pusė.

„O ar reikėtų pranešti apie atsistatydinimą ir ambasadoriui Renatui Juškai – kol kas negaliu vertinti. Ambasadoriai žino galbūt daugiau nei mes, jie yra aukšto rango diplomatai, tad jie ir turėtų apsispręsti, kaip pasielgti geriausia“. – aptakiai dėstė Seimo komiteto pirmininkas.

Plačiau skaitykite rugpjūčio 8-osios savaitraštyje „Vilniaus diena“.