Savaitgalį visoje Lietuvoje šėlusi audra ir stiprus vėjas pridarė nemažai žalos ir Vilniui, ypač jo želdiniams, o miesto tarnybos dirbo be poilsio.

„Vėjas išvertė ne vieną medį ir aplaužė šakas, išjudino tvoras, stendus, net viešojo transporto paviljonus. Dėl audros padarinių uždarytas ir Bernardinų sodas“, – skelbia sostinės savivaldybė.

Savaitgalį miesto gatves ir aplinką prižiūrinti įmonė „Grinda“ gavo virš 300 įvairių pranešimų, didžioji dauguma buvo dėl lūžusių šakų ir medžių, vėjo išjudintų tvorų ar reklaminių stendų.

Vėjas išvertė ne vieną medį ir aplaužė šakas, išjudino tvoras, stendus, net viešojo transporto paviljonus.

Avarijų likvidavimo tarnybos prioritetą teikė intensyvaus eismo gatvėse ir tuose keliuose, kuriais skubios pagalbos tarnyboms tektų važiuoti pas gyventojus.

Pasak miesto želdynus prižiūrinčios bendrovės „Stebulė“, vėjas aplaužė medžius Antakalnio, Šnipiškių, Naujininkų parkuose, mokyklų ir darželių teritorijose.

Itin nukentėjo seni ar ligų paveikti medžiai, kai kurių šakas sulaikė tik sutvirtinimai.

„Jei nebūtume surišę brandžių medžių šakų Bernardinų sode, keletas šakų būtų tikrai lūžusios ir užkritusios ant vaikų žaidimų aikštelės“, – pranešime sako „Stebulės“ atstovai.

Stipraus vėjo padarytą žalą patvirtino ir „Vilniaus miesto parkų“ specialistai, jie jau suskaičiavo apie 20 vėjo išverstų didelių medžių Vingio parke, apie 10 – Bernardinų sode, 3 – Pasakų parke, po vieną medį – Sapiegų ir Jomanto parkuose.

„Padaryta žala – tikrai didelė, išversti medžiai – vertingi, brandūs“, – apžiūrinėdamas Vingio parko medžius kalbėjo „Vilniaus miesto parkų“ vadovo patarėjas Laisvūnas Budėnas.

Šiuo metu miesto tvarkymo įmonės pirmiausia šalina praėjimui trukdančius ar avarinės būklės medžius. Pavojaus nebekeliančios ir nuo važiuojamosios dalies ar pėsčiųjų tako patrauktos išvartos aptveriamos ir bus išvežtos per kelias artimiausias dienas. „Stebulės“ atstovų manymu, pašalinti visas šakas prireiks savaitės. Surinktos šakos keliauja į biokuro katilus ir virsta šiluma.

Gyventojų prašoma būti atsargiems, ypač vaikščiojant miškingomis vietovėmis, pasižiūrėti, ar nėra pavojingai pakibusių šakų, stebėti aplinką ir įsiklausyti į aplinkinius garsus. Tai gali išgelbėti nuo sužalojimų.

Kaip skelbia savivaldybė, toks sprendimas priimtas gavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymą dėl įvykusio stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkios audros.

Iki praėjusios savaitės Pakruojo savivaldybė gavo daugiau nei 20 ūkininkų pranešimų apie sunaikintus pasėlius – nuo stichijos nukentėjo apie 650 ha pasėlių Lygumų ir Klovainių seniūnijose, 13 pranešimų iš fizinių asmenų dėl žalos turtui. 

Dėl rugpjūčio pradžioje Lietuvoje kelias dienas užsitęsusios smarkios audros padarinių ekstremalios situacijos taip pat paskelbtos Panevėžio ir Joniškio rajonuose, keliose Ukmergės rajono seniūnijose.

„Po vakarykštės didelės krušos, kuri užkliudė pusę mūsų seniūnijų, skelbiame ekstremalią situaciją“, – BNS antradienį sakė rajono meras Antanas Pocius.

Anot jo, per audrą labiausiai nukentėjo automobiliai, namų stogai, ūkininkų pasėliai.

Mero teigimu, paskelbus ekstremalią situaciją bus galima turėti daugiau finansinių galimybių padėti žmonėms, kompensuojant dalį patirtų nuostolių. Pavyzdžiui, naudojant mero fondą, kuris siekia 93 tūkst. eurų.

 Atsidaro galimybė kreiptis į Vyriausybę pagalbos, jei prireiks.

„Tai pat atsidaro galimybė kreiptis į Vyriausybę pagalbos, jei prireiks“, – kalbėjo A. Pocius.

Meras pabrėžė dar negalintis pasakyti, kokio dydžio nuostolių patyrė žmonės. Jie dar bus vertinami.

„Yra pastatas, namas, pavyzdžiui, su šiferio stogu. Tai jei pramuša viena lakštą, tai jį vieną ir galima pakeisti, o čia kaip automato serija buvo, reikia keisti visus“, – teigė A. Pocius.

„Dabar bandysime surinkti tą informaciją“, – pridūrė jis.

Pastarąją parą šalyje siautė didelė audra, medžiai virto su šaknimis, stambi kruša apgadino automobilius, vėjas plėšė stogus. Joniškio rajone, Žagarėje, užvirtus medžiui žuvo moteris.

Šioje savivaldybėje dėl stichijos taip pat paskelbta ekstremali situacija.

Pasak uostamiesčio mero, per pristatymą buvo aptartas platus spektras galimų sprendimo būdų, veiksmų, iniciatyvų.

"Manau, kad pagrindinis akcentas ne lėšos, o programa ir tam tikros galimybės į pajūrį pagaliau pažvelgti kompleksiškai. Audrų kyla kuo toliau, tuo dažniau, jos net pradeda kilti neįprastu mums laiku. Kiekviena audra griauna infrastruktūrą, pasiglemžia lopinėlį mūsų paplūdimio, nuskalauja smėlį į jūrą. Pristatant Pajūrio juostos tvarkymo programą buvo pažvelgta kompleksiškai, viso pajūrio kontekste, ir buvo pristatytos krantų tvarkymo priemonės, gamtinių ir antropogeninių veiksnių poveikis kranto būklei", – teigė V.Grubliauskas.

Manau, kad pagrindinis akcentas ne lėšos, o programa ir tam tikros galimybės į pajūrį pagaliau pažvelgti kompleksiškai.

Meras tikino, kad dar visai neseniai audroms nusiaubus pajūrį, o labiausiai – Klaipėdos paplūdimius, buvo tikimasi, kad į tai dėmesį atkreips ir Vyriausybė, tačiau dėl pagalbos kreiptis teko patiems.

"Buvo kilusi mintis ir minties palaikymą išreiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas – kreipkitės į Vyriausybę, pagal galimybes Vyriausybė stengsis prisidėti. Dėl konkrečių audrų, konkretiems padariniams pašalinti kreipėsi visos savivaldybės, ir buvo atsakyta. Kadangi nebuvo paskelbta ekstremali situacija ir neatitiko kitų parametrų, pagal ką būtų galima skirti lėšas iš valstybės rezervų, viską taip paliko – jeigu norite, tvarkykitės patys, tarsi tai – pajūrio savivaldybių reikalas", – neslėpė meras.

V.Grubliauskas tikino, kad programos sukūrimas padės pagrindus kompleksiniam problemų sprendimui.

"Buvo pristatomos Baltijos jūros aplinkai reikalingos apsaugoti priemonės, o tai, sakyčiau, yra žingsnis į priekį arba valstybės atsigręžimo į savo tikrąjį turtą požymis", – kalbėjo meras.

Pajūrio juostos programos iniciatoriai – Aplinkos ministerija ir viešoji įstaiga "Gamtos paveldo fondas".

Uosto direkcijos teigimu, nors tikslus iškasto grunto kiekis ir darbų vertė bus žinoma tik baigus laivybos kanalo valymo darbus, manoma, kad tai gali atsieiti apie 800 tūkst. eurų.  

„Dėl smėlio sąnašų kanalas ties uosto vartų posūkiu susiaurėjo perpus, tai šiuo metu ypač sunkina laivybą, o kanalo valymo darbai pareikalaus ir nemenkų išlaidų“, – pranešime sakė uosto vadovas Algis Latakas.

Vasarį gavus hidrografų duomenis ir atlikus rizikos vertinimus, buvo apsispręsta dėl papildomų apribojimų įplaukiantiems  didiesiems laivams – jiems nustatytas maksimalus 12 metrų per sekundę vėjas.  

Kasdien pro uosto vartus vidutiniškai įplaukia ir išplaukia apie 25 laivai. Mažesnės grimzlės laivai pro uosto vartus šiuo metu plaukia įprastai, tačiau didesnės nei 12,6 metro grimzlės laivai esant smėlio sąnašoms reikalauja ypatingo dėmesio. 

Medžiai nebevirto

Didžiausią jėgą audra pasiekė apie 7.30 val. Vėjo greitis gūsiais siekė 25–27 metrus per sekundę. Tokia stichija uostamiesčio gyventojams – jokia naujiena.

Nepaisant to, ugniagesiai neturėjo laiko tinginiauti. Darbą tądien jie pradėjo ankstyvą rytą. Klaipėdoje jiems teko darbuotis ant devynaukščio namo stogo, kur buvo atsilaisvinusi ir galėjo nukristi žemyn stogo danga.

Vos susitvarkę su šia problema, ugniagesiai išskubėjo į Baltijos pr., kur ties 105-uoju namu pavojingai pasviro ir vėjo blaškomas ant gatvės galėjo nuskristi didžiulis reklaminis skydas. Jį teko nupjauti ir saugiai padėti.

Šįkart Klaipėdoje medžiai negriuvo, lūžinėjo tik smulkesnės šakos.

Daugiausia darbo ugniagesiams buvo toliau nuo uostamiesčio, Šilalės rajone. Ten vėjas išvertė 14 medžių. Stipresnė sausio pabaigos audra žalos anąkart nepadarė.

Klaipėdoje keleivių perkėla neveikė nuo penktadienio 18 val.

Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį.

Daugiausia žalos pridarė Kuršių marias perpildęs vanduo.

Keliautojams – problemos

Šeštadienį į Neringą keltai iš Naujosios perkėlos nekėlė autobusų ir sunkiasvorio transporto – mariose pakilęs vandens lygis neleido saugiai šioms transporto priemonėms įvažiuoti į keltą ir išvažiuoti iš jo.

Ryte "Smiltynės perkėlos" dispečeriui teko vieną autobusą Klaipėdoje apgręžti, jis nebuvo nuplukdytas į Smiltynę.

Dar įdomesnį nuotykį patyrė iš Neringos į Klaipėdą persikelti norėjusio autobuso vairuotojas ir keleiviai.

Smiltynės pusėje autobusas įvažiavo į keltą, bet pasiekęs Klaipėdos krantą keltas negalėjo jo išleisti, trapo nuolydis buvo pernelyg status, todėl autobusas grįžo į Kuršių neriją ir ten turėjo laukti palankesnio oro.

Keleivius senąja vadinamoje perkėloje imta gabenti į Smiltynę ir atgal tik sekmadienį ryte.

Uosto veikla pradėta riboti šeštadienį apie 4 val. ryto, bangų aukštis jūroje siekė 5 m. Išoriniame reide įplaukti į uostą laukė vienas laivas.

Pamaryje – potvynis

Klaipėdos senamiestyje, Žvejų gatvėje, lietaus vanduo nespėjo sutekėti į kanalizacijos vamzdžius, todėl gatvė paplūdo.

Dar grėsmingesni vaizdai internetu ėmė sklisti iš Drevernos. Pietvakarys ne tik pūtė, bet ir nešė marių vandenį į Drevernos upę, joje nebetilpo didelis srautas ir vėl išsiliejo. Uostelio teritoriją apsėmė vanduo.

Vietos gyventojams tai – dažnas ir jau nestebinantis reiškinys. Į žvejų miestelį ėmė plūsti egzotikos mėgėjai, jie norėjo savomis akimis pamatyti vandenyje skendinčius poilsio namelius, uosto pastatus ir restoraną.

Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių.

"Mums tai – kasdienybė. Kai tik pietvakarių vėjas sustiprėja iki 15–20 metrų per sekundę, marių vanduo nebesugeba išbėgti į jūrą per siaurą Klaipėdos uosto kaklelį. Per metus kokius šešis kartus matome panašius vaizdus. Atvykėliams smalsu. Galbūt iš šono atrodo, kad vandens čia – iki kaklo, bet iš tikrųjų – tik iki kelių. Po pietų vėjas pasisuko ir vanduo ėmė slūgti", – šeštadienį pasakojo Drevernos uosto prieplaukos administratorius Admontas Samalius.

Didelės žalos toks potvynis nepadaro, tik prineša labai daug šiukšlių ir meldų. Jam atslūgus dreverniškiai turi darbo teritoriją išvalyti.

Drevernos miestelis senais laikais taip pat būdavo apsemiamas, dabar jį apsaugo pylimai, kurie neseniai buvo dar kartą sutvirtinti ir sutvarkyti.

Įspūdingais vaizdais šeštadienį dalijosi ir Juodkrantėje gyvenantys interneto vartotojai. Neringoje Kuršių marių pakrantę, kurioje rikiuojasi skulptūros, sėmė vanduo.

Smiltynėje ir Nidoje pajūrio paplūdimiai buvo pilni šiukšlių, bangų laižomos kopos virto skardžiais, buvo apgadinti paplūdimių įrenginiai.

Vos prieš kelias dienas talkininkų išvalytas pajūris vėl buvo nusiaubtas stichijos.

„Audringi šis ruduo ir žiema. Jeigu spalio mėnesio audra nepadarė didelės žalos Lietuvos krantams, tik šiek tiek apkramtė Nidos kopas, tai praėjusio savaitgalio stichija, siautusi penktadienį–šeštadienį (vasario 18 ir 19 dienomis), kitokia – visoje Baltijos jūroje vandens lygis buvo pakilęs 60 cm ir, nors dabar jis šiek tiek nukrito, bet turėtų kilti toliau. Pirmadienį–antradienį vandens lygis Baltijos jūroje gali pakilti dar 20 cm lyginant su šeštadienio verte ir pasiekti +80 cm. Tai Suomijos meteorologijos instituto ir Švedijos meteorologijos ir hidrologijos instituto vandens lygio Baltijos jūroje kaitos prognozės. Prognozės rodo, jog ir vėjo ateinančią savaitę dar turėsime iki 25 m/s, o meteo.lt ir kiti šaltiniai spėja, kad pajūryje jo gūsiai gali siekti ir 30 m/s“, – teigė mokslininkė.

Pasak L. Kelpšaitės-Rimkienės, vandens lygio padidėjimas 50 centimetrų Baltijos jūroje jau yra laikomas pavojingu reiškiniu. „Nes realiai krantus pasiekiantis vandens lygis yra ir aukštesnis – prie kranto vandenį dar pakelia vėjinė ir banginė patvankos. Vakarinių rumbų vėjas suvaro vandenį prie kranto, savo indėlį į bendrą vandens lygį įneša ir 6–7 metrų aukščio bangos. Stiprus vėjas, bangos ir žemas vandens lygis yra atgaiva pajūrio krašto gyventojams. Aukštas vandens lygis be vėjo ir bangų – gamtos suteikta medžiaga straipsniams, apie tai, kaip jūra pasiglemžia mūsų paplūdimius. O štai aukštas vandens lygis ir nors vieno iš kitų dviejų komponentų (nekalbant jau apie visų trijų komponentų) kombinacija lemia nenuspėjamas pasekmes Lietuvos krantams“, – situaciją komentavo mokslininkė.

Dr. Loreta Kelpšaitė-Rimkienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Žadamos pietvakarių vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė.

„Deja, iš anksto nuspėti taip aukštai kilsiant visos Baltijos jūros lygį, banginės ir vėjinės patvankų pozicijas (sudėtį), yra ypatingai sunku. Jei rudenį ir žiemą dar galima tikėtis tokių situacijų, tai gali įvykti ir vasarą. Prisiminkime 2017-ųjų liepos 10 dieną, kai staiga pakilęs Baltijos jūros vanduo kartu su sąlyginai silpnu, tačiau ilgą laiką buvusiu vakarų krypties vėjų beveik nuplovė Palangos kopas. Vasario 22-ąją mūsų laukia dar aukštesnis vandens lygis Baltijos jūroje, kuris užlaikys vandenį Kuršių mariose, Danėje, Rąžėje, Šventojoje, Nemune ir t. t. Jūros vanduo dar priartės prie kopų, o prie jaunų aukštų šios audros bangų prisidės ir dar šeštadienį kur nors prie Švedijos ar Vokietijos krantų buvusių bangų siūba, kuri dar pakels vandens lygį. Žadamos pietvakarių vakarų krypčių bangos nieko gero mūsų krantams nežada ir siūlyčiau pirmadienį dar neskubėti vertinti šios audros padarytos žalos, nes iki savaitgalio ji gali būti dar didesnė. Klaipėdos senamiesčio gyventojams siūlau neskubėti slėpti guminių batų, o žmonėms, gyvenantiems prie su Baltijos jūra susisiekiančių vandens telkinių, rūsiuose nelaikyti vertingų daiktų“, – teigė L. Kelpšaitė-Rimkienė.

Pastaroji audra Klaipėdoje išvertė ne vieną medį ir nulaužė daug šakų, buvo apgadintas ne vienas automobilis, suniokotas kitas turtas.

Kyla reali grėsmė ir žmonėms. Apie tai byloja tragedija prie Vilkaviškio, kai nulūžęs medis užmušė vyrą su moterimi bei sunkiai sužalojo dvidešimtmetį, kuris vakar buvo komos būsenos.

Regis, tokie kruvini įvykiai lietuviams didelio įspūdžio nepadarė. Kas kaltas, kad medis užgriuvo aukų automobilį, vakar dar niekas nesiaiškino, nors šioje situacijoje galima įžvelgti aplaidumo požymių. Žmonių gyvybei pavojinga augmenija turėtų būti iš anksto pašalinta.

Ir Klaipėdoje šiuo metu nėra žinoma, kiek mieste yra blogos būklės medžių.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Aplinkosaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Martynos Šeputienės, želdinių inventorizacija pastarąjį kartą buvo atlikta 2009–2011 metais.

Anksčiau tokia miesto augalų patikra turėjo būti vykdoma kas 10 metų, pasikeistus Želdynų įstatymui, numatoma ją atlikti kas penkerius metus.

Klaipėdoje netrukus bus vykdomas tokio želdinių inventorizavimo paslaugos pirkimas. Inventorizuoti turi teisę atlikti tik želdynų ekspertai.

Kurio nors medžio pašalinimą gali inicijuoti patys gyventojai, tik tai nėra paprastas procesas. Pirmiausiai žmonės turi kreiptis į namo administratorius. Šie kreipiasi į savivaldybę, prašydami šalinti želdinį.

"Faktiškai tokie prašymai visada tenkinami, nepamenu atvejo, kad leidimas nebūtų duotas. Turėtų būti labai svarios priežastys, kad išpuvęs ar pavojingai pasviręs želdinys nebūtų šalinamas", – tikino M.Šeputienė.

Procesas nėra greitas. Savivaldybė turi teisę prašymą dėl želdinio pašalinimo nagrinėti 20 darbo dienų, vadinasi, realiai – apie mėnesį. M.Šeputienė teigė, kad dažniausiai sprendimas priimamas greičiau.

Įsigaliojus naujos redakcijos Želdynų įstatymui pernai įvesta naujovė – dar 20 darbo dienų sprendimas šalinti medį turi būti viešinamas savivaldybės interneto svetainėje. Tik po to suteikiamas leidimas šalinti želdinį.

Bet ir tai dar ne viskas. Kirsti medį galima ne anksčiau, kaip po dar 10 darbo dienų, mat gyventojams suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę dėl numatomo kirtimo.

Kaimynų nesutarimų šiais klausimais kyla labai dažnai.

"Jeigu medis visas išpuvęs ir sukiužęs, viskas vyksta kur kas greičiau, nes savivaldybės administracija sulaukia pretenzijų ir reikalavimo atlyginti patirtą žalą. Gali išvirsti ir visai sveikas medis, būna visiškai neprognozuojamų situacijų. Antai pastarosios audros metu Bijūnų gatvėje iš šaknų išvirto visiškai sveika liepa. O kartais ir nustačius blogą medžio būklę, jis stovi dar ne vieną dešimtmetį", – tikino M.Šeputienė.

Kaip antradienį informavo Aplinkos ministerija, neeilinį jūros krantų pokyčių monitoringą atlikę specialistai didelius kopagūbrio pažeidimus fiksavo Nidos rekreacinėje zonoje. Čia apsauginis pajūrio kopagūbris nuardytas apie 280 metrų ilgio ištisiniame ruože, nuardyto šlaito aukštis siekė iki penkių metrų. Taip pat užfiksuotas ištisinis šlaito nuardymas kitoje vietoje, dar 423 metrų ilgio ruože.

Preilos rekreacinėje zonoje, ištisinėje atkarpoje nuardytas šlaitas siekė 2–3 metrus.

Girulių rekreacinėje zonoje užfiksuoti ištisiniai žymūs paplūdimio nuardymai, pažeista, nuniokota infrastruktūra. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 3–4 metrų, paplūdimyje suformuoti slenksčiai, kurių aukštis vietomis viršijo vieną metrą. Nuplauta ne mažiau kaip penki metrai paplūdimio, apsauginio pajūrio kopagūbrio.

Melnragės rekreacinėje zonoje apsauginis pajūrio kopagūbris taip pat nuardytas smarkiai, kai kur kopagūbrio papėdėje prinešta smėlio.

Smarkiai suardyti krantai ir paplūdimiuose ties Nemirseta – čia ištisiniuose paplūdimio ruožuose nuardyto šlaito aukštis siekė apie tris metrus.

Naglių gamtiniame rezervate krantai nuardyti minimaliai, tačiau šioje vietoje jūra išplovė daugiau gamtinės kilmės ir žmonių išmestų šiukšlių. 

Pasak aplinkosaugininkų, Palangos paplūdimyje situacija kiek geresnė – čia stebėtoje teritorijoje buvo nuardyta apie du metrai paplūdimio, suformuotas apie metro aukščio slenkstis.

Agentūros teigimu, pagrindinės priežastys, padariusios žalą krantams – sausio 30-ąją ir ankstesnėmis dienomis vyravę stiprūs šiaurės, šiaurės vakarų vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, taip pat ir pakilęs vandens lygis bei stiprios bangos – jų aukštis siekė 4–4,5 metro.

Pabrėžiama, kad minėtose pakrantės zonose nuolat stinga jūros pernešamo priekrantės smėlio, todėl iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekis yra labai nežymus, jis nesikaupia krante ir taip negali pristabdyti bangų mūšos paplūdimiuose.

Kaip skelbta anksčiau, audros smarkiai apgadino ir įvairią pajūrio infrastruktūrą –  išardyti mediniai laiptai, takai, apžvalgos aikštelės, treniruokliai ir kita įranga. Stichijos nusiaubtas teritorijas ruošiamasi atkurti iki ateinančios vasaros sezono, tačiau Klaipėdoje remonto darbų imtis neskubama, nes pajūryje dar laukiama audrų.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, audros vien Kuršių nerijos nacionaliniam parkui pridarė apie 200-300 tūkst. eurų žalos.