Garbės miestui nedarantis pastatas, pažymėtas 37 numeriu, Herkaus Manto gatvėje dar pernai rudenį papuoštas dviem memorialinėmis lentomis – viena skirta Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos operacijos vadui Jonui Budriui (1889–1964), kita – iškiliam tarpukario laikų Klaipėdos krašto politikui Viliui Gaigalaičiui (1870–1945).

Abu šie garbūs žmonės gyveno minėtame name. Taigi atminimo lentas teko kabinti ant purvinos sienos.

Pastatas priklauso Turto bankui ir yra itin nušiuręs.

Dabar šiame pastate veikia Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius.

Turto banko atstovai žiniasklaidoje jau anksčiau teigė, kad pastato remontuoti neketina, nes planuoja parduoti.

Vis dėlto pardavimas kol kas gerokai stringa. Ne tik šio, bet ir kito, netoliese esančio pastato Herkaus Manto g. 38, kuriame anksčiau veikė Probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius.

Jokių aukcionų iki šiol rengta nebuvo, jie tik planuojami, konkreti jų data nenumatyta, nes vis dar neparuošti pastatų pardavimo dokumentai.

Parduodamų statinių pradinė kaina taip pat nežinoma, nes turto vertinimus planuojama atlikti prieš pat aukcionų pradžią.

Pastato Herkaus Manto g. 37 plotas yra 536 kv. m. Kartu bus parduodama ir 2/3 dalis jo kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės). Pastato Herkaus Manto g. 38 plotas – 839 kv. m.

Pardavimui ruošiamas ir buvęs kino teatras „Jūratė ir Kastytis“, Taikos pr. 105, kurį rengiamasi parduoti kartu su kavinės – baro ir prekybinėmis patalpomis bei kiemo aikštele.

Kino teatras „Jūratė ir Kastytis“ duris atvėrė apie 1977 metus, jame veikė dvi salės ir tai buvo itin mėgstama pietinės miesto dalies gyventojų įstaiga.

Tapo nebereikalingos

Viešajame aukcione parduodamo NT sąraše įrašytos net kelios buvusios švietimo įstaigos. Tikimasi, kad šie pastatai atras naujus šeimininkus, nes Kauno miesto savivaldybė nemato galimybių objektų panaudoti visuomenės poreikiams.

Viena tokių parduodamų mokyklų yra Pramonės pr. 35. Čia seniau veikė Tito Masiulio jaunimo mokykla. Už šį keturių aukštų pastatą viešajame aukcione nustatyta daugiau nei 441 tūkst. eurų pradinė suma.

Sausio 13-osios aukos – Tito Masiulio – vardu pavadintos mokyklos istorija prasidėjo 1994-asiais ir tęsėsi iki 2018 m., kai jaunimo mokykla buvo prijungta prie Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro. Po reorganizacijos Pramonės prospekte esantis pastatas tapo nebereikalingas. Į aukcione parduodamų pastatų sąrašą buvusi mokykla įtraukta 2021-aisiais, tačiau naujo šeimininko dar nerado.

Kita miestui nebereikalinga mokykla – Verkių g. 30. Čia seniau veikė Kauno „Žiburio“ pradinė mokykla. Nurodoma, kad likutinė pastato vertė – beveik 428 tūkst. eurų.

Nebereikia: keturių aukštų buvęs T. Masiulio jaunimo mokyklos pastatas – ant aukciono prekystalio. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Nereikia ir medinuko

Dar viena švietimo įstaiga, įtraukta į viešai parduodamų objektų sąrašą, – buvusi Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla. Savanorių pr. 91-uoju numeriu pažymėto medinuko pardavimą kauniečiai vertina nevienareikšmiškai.

Beveik prieš dešimtmetį buvo skelbiama, kad mokykla bus išsaugota, čia pradinukai toliau galės mokytis, tačiau po kelerių metų savivaldybės planai pasikeitė, nes specialistai konstatavo, kad patalpos neatitinka tokioms įstaigoms keliamų reikalavimų.  Mokiniai iškelti į Žaliakalnio progimnaziją, o pastatas liko tuščias, kurį laiką naudotas pagal panaudos sutartį su viešosiomis įstaigomis.

Dabar nurodoma, kad dviejų aukštų rąstinio pastato, kuriame ir buvo mokykla, taip pat ūkinio pastato ir kieme esančių statinių likutinė vertė nesiekia nė 42 tūkst. eurų.

Kauno miesto savivaldybė prieš kelerius metus skelbė, kad pastatas – avarinės būklės. Todėl 2021-aisiais pastatas įtrauktas į savivaldybės nekilnojamojo turto sąrašą, parduodamą viešajame aukcione. Kaip buvo teigiama miesto atstovų pranešime, 2018 m. Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentas, atsakydamas į mokinių tėvų skundus, konstatavo, kad netoleruotina reikalauti, jog pastatas būtų išsaugotas, kai jam reikalingas kapitalinis remontas.

Dokumente esą pabrėžta, kad Kauno V. Bacevičiaus pradinėje mokykloje mokiniai neturi tinkamų edukacinių erdvių ugdymo procesui įgyvendinti – nėra aikštyno, stadiono, skaityklos, sporto salės ir kitų reikalingų erdvių. Auklėtiniai buvo mokomi neužpildytose klasėse, nors pagal teisės aktų reikalavimus kiekvienoje jų turi būti po 24 mokinius. „Tai rodė neracionalų lėšų panaudojimą“, – tąkart komentavo savivaldybės atstovai.

Paskirtis: nauji šeimininkai turės pasitelkti fantaziją, ką galima padaryti iš buvusios pragarinimo kameros. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kaip tada buvo cituojamas Kauno savivaldybės Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas, miestas ilgą laiką ieškojo įvairių įmanomų būdų, kaip pastatą įgalinti, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi dėl avarinės objekto būklės.

„Analizavome nemažai skirtingų alternatyvų, kurios leistų efektyviai prikelti pastatą naujam gyvenimui, tačiau jis yra visiškai nusidėvėjęs ir netinkamas naudoti. Muzikos, dailės ir kitos neformaliojo ugdymo įstaigos, kurių vadovams siūlyta apsvarstyti galimybę įsikurti šiose patalpose, to atsisakė dėl nederamų sąlygų.

Taigi dėl šių objektyvių priežasčių čia jokių funkcijų ar veiklų nenumatyta. Atnaujinti statinių kompleksą kainuotų pernelyg brangiai.  Žaliakalnis kartu su aplinkiniais mikrorajonais sparčiai auga ir keičiasi, todėl nėra prasmės delsti ir stabdyti miesto plėtros“, – tuomet teigė D. Valiukas.

2020 m. kovą buvusi mokykla buvo išbraukta iš kultūros vertybių registro, teisinė apsauga panaikinta.

„Mokyklos, esančios Pramonės pr. 35 ir Savanorių pr. 91, yra prastos būklės, nepatogaus suplanavimo ir dydžio. Mokykla, adresu Verkių g. 30, lieka įtraukta į Privatizuojamų objektų sąrašą, ketinama ją panaudoti švietimo veiklai, tačiau konkrečių sprendimų dar nepriimta“, – apie visų trijų mokyklų pardavimą dabar „Kauno dienai“ komentavo D. Valiukas ir pridūrė, kad, nors į viešajame aukcione parduodamų NT objektų sąrašą pastatai įtraukti ne vienus metus, tačiau šios mokyklos esą anksčiau nebuvo parduodamos aukcionuose.

Likimas: nors Chemijos g. 4C esanti automobilių stovėjimo aikštelė įtraukta į sąrašus, dėl jos pardavimo specialistai dar nesutarė. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Ką dar parduoda?

Dabartiniame viešajame aukcione parduodamų NT objektų sąraše galima aptikti kelias dešimtis nugyventų butų, kambarių ar namų. Dalis į miesto rankas buvo patekę mirus šeimininkams, kiti per ilgą laiką ypač nusidėvėjo, tad remontuoti tokio turto miestui neapsimoka.

Tačiau savivaldybė siekia parduoti ir kitokį turtą, kuris negali būti panaudotas miesto poreikiams. Štai yra keletas sandėlių, kurių kaina svyruoja nuo tūkstančio iki keliolikos tūkstančių eurų. Į sąrašą įtrauktos ir buvusios bibliotekos patalpos, esančios P. Baršausko g. 92, tačiau specialistai „Kauno dienai“ teigė, kad kol kas patalpos naudojamos, tad aukcionas šiam objektui šiuo metu neorganizuojamas.

„Bibliotekos veiklai šios patalpos nebenaudojamos, o šiuo metu jomis naudojasi Kauno bendruomenės centras „Girsta“, kuris erdves pritaiko visuomenės poreikiams“, – pažymėjo D. Valiukas.

Chemijos g. 4C esanti automobilių stovėjimo aikštelė – taip pat sąraše, bet ir jos likimas dar ne iki galo aiškus. „Šiuo metu aikštelė neparduodama, kadangi numatyta ją skirti Kauno ledo arenos naudotojų poreikiams. Kol neaiškus šio objekto ilgalaikis valdytojas ir nežinomi poreikiai, aikštelės aukcionas neskelbiamas. Ji šiuo metu išnuomota, tad konkretus vietų skaičius ir jo naudojimas priklauso nuo nuomininko sprendimo“, – komentavo Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Žvalgantis po aukcione ruošiamų parduoti NT objektų sąrašą, akys užkliūva už kelių objektų, kurių paskirtis, matyt, žinoma tik tam tikrų sričių specialistams. Štai T. Masiulio g. 18 miestui priklauso pragarinimo kamera. Nurodoma, kad šio inžinerinio statinio plotas 262,71 kv. m, o jo likutinė vertė lygi nuliui eurų.

„Tai inžinerinis statinys iš betono ir metalo elementų, panašus į pamatus. Savivaldybei šis objektas atitekęs kaip bešeimininkis turtas. Jis gali būti naudojimas pagal poreikius“, – apie tai, kad nauji šeimininkai galės pasitelkti fantaziją ir pragarinimo kamerą pritaikyti saviems tikslams, kalbėjo D. Valiukas.

Savivaldybė siekia atsikratyti ir kiemo rūsio, esančio A. Juozapavičiaus pr. 21E. Už pirmo aukšto mūrinio pastato pusrūsyje esantį ir fiziškai pažeistą objektą tikimasi gauti ne mažiau kaip 908 eurų.

„Šis kiemo rūsys nėra kareivinių pastate ir nepatenka į kareivinių teritoriją. Parduoti turtą gyventojams nebuvo bandyta“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Vyksta nuolat

Savivaldybė nuolat aukcionuose parduoda nereikalingą turtą. Jei neatsiranda pirkėjų, aukcionai kartojami, tik tuomet jau mažinama pradinė kaina.

„Šiais metais įvyko 33 pirminiai aukcionai, 41 aukcionas buvo skelbtas pakartotinai“, – įvardijo D. Valiukas.

Pasak specialisto, šiais metais už aukcione parduotą turtą miesto biudžetas papildytas daugiau nei 800 tūkst. eurų. „Aukcione parduotas ne itin brangus, savivaldybės funkcijoms nenaudojamas ir niekuo neišskirtinis turtas. Buvo parduoti nenaudojami būstai, palėpės ir ūkiniai pastatai“, – pridūrė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas.

Pašnekovas aiškino, kad aukcionuose populiariausi nebrangūs objektai ir nedideli, patraukliose miesto vietose esantys butai. „Gana greitai parduodami bendrabučių kambariai. Dažniausiai pirkėjų netenkina aukšta pradinė kaina, kitais atvejais objektai parduodami pagal klientų poreikį konkrečiam objektui“, – teigė D. Valiukas.

Viršijo lūkesčius

Skaičiuojant paskutines gruodžio dienas aukcionų namai „Christie’s“ paskelbė apie rekordinius 8,4 mlrd. JAV dolerių siekusius pardavimus 2022-aisiais, šiek tiek pralenkdami varžovus „Sotheby’s“, kurie taip pat paskelbė rekordinius metų rezultatus – 8 mlrd. JAV dolerių vertės pardavimus.

„Christie’s“ aukcionuose surinko 7,2 mlrd. JAV dolerių, o dar 1,2 mlrd. JAV dolerių gavo iš privačių pardavimų.

Rezultatas viršijo 7,1 mlrd. JAV dolerių, kuriuos įmonė uždirbo 2021 m., kai meno pasaulis mėgino atsigauti nuo COVID-19 pandemijos, smarkiai sutrukdžiusios aukcionų veiklai.

„2022 m., nepaisant sudėtingos makroaplinkos, „Christie’s“ pasiekė didžiausius visų laikų pasaulinius pardavimus“, – teigė generalinis direktorius Guillaume’as Cerutti, turėdamas omenyje ekonominius iššūkius, kuriuos sukėlė infliacija ir karas Ukrainoje.

Jis pažymėjo „meno ir prabangos rinkų atsparumą, nepaprastą kelių pagrindinių meno kolekcijų sėkmę, įskaitant nepamirštamą Paulo Alleno kolekcijos pardavimą, ir mūsų komandų visame pasaulyje patirtį ir sunkų darbą“.

Didžiausias istorijoje

Vienas iš „Microsoft“ įkūrėjų P. Allenas mirė 2018 m. 2009-aisiais jis pažadėjo paaukoti didžiąją dalį savo turto labdarai.

Didžiulė kolekcija, kurioje sutelkta per 500 sukurtų meno kūrinių, buvo įkainota net 1,6 mlrd. JAV dolerių. Penki šios kolekcijos objektai kainavo daugiau nei po 100 mln. JAV dolerių, įskaitant Vincento van Gogho ir Paulio Cezanne’o darbus.

Dailė: P. Gaugino „Motinystė II“ – vienas iš turtingos P. Alleno kolekcijos objektų./ Wikipedia nuotr. 

Per pirmąjį aukcioną neliko neparduotas nė vienas lotas, o 20 kūrinių parduoti už aukščiausią kainą, kuri buvo kada nors sumokėta už juos sukūrusių menininkų darbus.

Sąrašo viršūnėje atsidūrė Georges’as Seurat – jo drobė „Modeliai“ parduota už 149 mln. dolerių. Vienas iš garsiųjų P. Cezanne’o kalnų peizažų įsigytas beveik už 138 mln. dolerių, Paulio Gauguino trijų Taičio moterų paveikslas „Motinystė II“ – už 105 mln. dolerių; Claude’o Monet „Vaterlo tiltas“ – už 64,5 mln. dolerių.

Per gegužę surengtą atskirą „Christie’s“ aukcioną 1962 m. amerikiečių poparto krikštatėviu vadinamo Andy Warholo sukurtas legendinės aktorės Marilyn Monroe portretas „Shot Sage Blue Marylin“ buvo parduotas už 195 mln. JAV dolerių (188 mln. eurų). Jis tapo brangiausiu aukcione parduotu XX a. meno kūriniu.

Rekordinė suma sumokėta ir už Edwardo Steicheno nuotrauką, kurioje užfiksuotas Niujorke esantis legendinis dangoraižis „Flatiron Building“. Už 1905 m. atspaudą gauta 11,8 mln. dolerių – kūrinys tapo antra brangiausia kada nors aukcione parduota nuotrauka.

Pirkėjų geografija

Didžioji „Christie’s“ pardavimų dalis (40 proc.) 2022 m. teko pirkėjams iš Šiaurės ir Pietų Amerikos. 2021 m. jų dalis siekė 35 proc. Meno kūrinių pirkėjų iš Azijos šiemet sumažėjo.

Nepaisant to, pasak prancūzų milijardieriaus Francois Pinault, kurio kontroliuojančioji bendrovė „Artemis“ valdo „Christie’s“, Azijos pirkėjai buvo „absoliučiai svarbūs“ bendrai P. Alleno kolekcijos pardavimo sėkmei.

Aukcionų namai teigė, kad rekordinių rezultatų padėjo pasiekti ir „naujos kartos kolekcininkai“: 35 proc. visų pirkėjų 2022 m. aukcionuose dalyvavo pirmą kartą, o 34 proc. jų galima pavadinti Tūkstantmečio kartos atstovais.

„Christie’s“ teigimu, Azija turi „sparčiausiai augančią naujų kolekcininkų bazę“.

G. Cerutti pažymėjo, kad automobilių ir nekilnojamojo turto objektų pardavimai neįtraukti į rezultatus.

Aukciono namai „Sotheby’s“ prognozavo, kad bendra pardavimų prognozė metų pabaigoje sudarys 8 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 7,3 mlrd. JAV dolerių 2021 m. Šie duomenys apima meno ir prabangos daiktus, taip pat namus ir kolekcinius automobilius.

Prancūzijos ir Izraelio telekomunikacijų magnatui Patrickui Drahi priklausantys aukcionų namų atstovai teigia, kad klientų bazė Azijoje sparčiai plečiasi ir kad šie kolekcininkai vidutiniškai išleidžia daugiau (skaičiuojant vienam asmeniui tenkančias išlaidas) nei kolekcininkai iš kitų pasaulio kraštų.

Paklausiausias vynas

Kolekcinių vynų ir spiritinių alkoholinių gėrimų pardavimai per „Sotheby’s“ aukcionus 2022-aisiais pasiekė rekordinę 150 mln. JAV dolerių sumą – 14 proc. didesnę nei pernai. Tokią išvadą padarė JAV leidinys „The Barron’s“, remdamasis aukcionų organizatorės pranešimu.

Nors pernai tokių aukcionų apyvartos augimas buvo gerokai įspūdingesnis – 43 proc., tačiau toks jis buvo po kritimo 22 proc. pirmaisiais COVID-19 pandemijos metais.

Šiemet „Sotheby’s“ alkoholio aukcionų buvo surengta beveik trečdaliu daugiau nei praėjusiais metais – 69, ir pirmąkart jie vyko Prancūzijoje, kuri tapo ketvirtąja jų aikštele, greta įsitvirtinusių Londono, Niujorko ir Honkongo.

Azijos regionas išliko svarbiausiu „Sotheby’s“ vyno ir spiritinių gėrimų pardavimų regionu, kuriame jų buvo nupirkta už 54 mln. JAV dolerių, o 41 proc. šios sumos suformavo pirkėjai iš Azijos.

Vynai išliko pagrindine siūlomų gėrimų kategorija – jų pardavimai siekė 121 mln. JAV dolerių, o tokiuose aukcionuose populiarėjančių spiritinių gėrimų – už 29 mln. JAV dolerių.

Milijonas už butelį

Pagrindiniu metų lotu tapo 81 metų senumo viskis „The Macallan“ – seniausias kada nors aukcionuose pasiūlytas viskis. Spalio mėnesį Londono „Sotheby’s“ aukcione jo butelis išskirtinėje pakuotėje buvo parduotas už 300 tūkst. svarų sterlingų (325 tūkst. JAV dolerių).

Istorinis: 81 metų senumo legendinis „The Macallan“ – seniausias aukcione parduotas viskio butelis./ Scanpix nuotr. 

Tačiau šis lotas nebuvo brangiausias šiais metais: gegužę Londone garsiojo kiniško likerio „Kweichow Moutai“ butelis originalioje medinėje dėžutėje parduotas už 1,1 mln. JAV dolerių, o 55 metų senumo viskio butelis iš seniausios Japonijos distiliavimo gamyklos „Yamazaki“ birželį Niujorke – už 600 tūkst. JAV dolerių.

Didieji pardavimai

Kaunas toliau siekia atsikratyti NT, kurio nereikia miesto poreikiams. Šiais metais pavyko parduoti mažiau objektų, bet gauta pinigų suma – didesnė.

NT skyriaus vedėjas Donatas Valiukas „Kauno dienai“ nurodė, kad šiais metais viešojo aukciono būdu parduotas 91 NT objektas ir už juos gauta 4,76 mln. eurų. Praėjusiais metais per šį laikotarpį buvo parduoti 143 NT objektai ir gauta 4,25 mln. eurų. Šiemet suorganizuoti 206 NT viešieji aukcionai, iš jų – 107 pakartotini.

„Savivaldybė turi vis mažiau savo reikmėms nereikalingo NT, todėl parduotų objektų skaičius taip pat mažėja. Bendra pardavimų kaina didesnė dėl išaugusių NT rinkos kainų, parduotų išskirtinių objektų, pavyzdžiui, Sodininkų g. 2 adresu“, – komentavo D. Valiukas.

Panagrinėjus aukcione parduotus NT objektus matyti, kad už juos sumokėta suma gerokai didesnė nei savivaldybės įvardytų 4,76 mln. eurų. Tačiau specialistai aiškino, kad dalis objektų parduodami kartu su žemės sklypu. Tuomet už pastatą pinigus gauna miestas, o už sklypus sumokama valstybei.

„Objektų pardavimo kaina susideda iš statinių ir žemės sklypo pardavimo sumos. Pusė pinigų už žemės sklypus mokama į valstybės biudžetą, o kita dalis pervedama savivaldybei. Tad ne visą sumą gauna savivaldybė. Tik I. Kanto g. 13 adresu esantis objektas parduotas be žemės sklypo“, – aiškino D. Valiukas.

Pasikeitę planai

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjo įvardytas išskirtinis objektas Aleksote, Sodininkų g. 2, aukcione parduotas už 2,8 mln. eurų. Įdomu tai, kad prieš penkerius metus miestas čia planavo įkurti Aleksoto bendruomenės daugiafunkcį centrą, tačiau dabar matyti, kad planai pasikeitė, o pastatas gavo naują šeimininką.

Persigalvojo: Sodininkų g. 2 prieš penkerius metus planuota įrengti Aleksoto bendruomenės namus, tačiau dabar pastatas parduotas už 2,8 mln. eurų. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Tuomet miesto atstovai „Kauno dienai“ dėstė, kad Aleksoto bendruomenė jau daugiau nei dešimtmetį laukia patalpų, kurioje galėtų vykdyti savo veiklas. Tąkart atrodė, kad būtent Sodininkų g. 2 esanti katilinė ir dirbtuvių pastatai yra gera alternatyva.

„Prieš beveik dešimt metų buvo planas bendruomenės centrą įrengti Europos prospekte, tačiau atsirado Vytauto Didžiojo universiteto pasiūlymas. Be to, pastebime, kad bendruomenė renkasi ne seniūnijos patalpose, o Botanikos sode. Logika sako, kad ir pinigai turėtų būti investuojami netoli šios vietos, o ne prie Valstybinės mokesčių inspekcijos“, – taip dienraščiui komentavo tuomečiai savivaldybės atstovai.

Pritaikant pastatą Aleksoto bendruomenės poreikiams svarstyta galimybė ir panaudoti europines lėšas. Dabar Kauno miesto savivaldybė jau aiškina kitaip, esą bendruomenei pastatas sudėtingai pasiekiamas.

„Svarstant apie Sodininkų g. 2 pastato paskirtį, Aleksoto atstovai teikė pastabas dėl nepatogaus susisiekimo, o tai žymiai sumažintų galimybes sukurti bendruomenei tinkamą infrastruktūrą.

Dėl šių priežasčių nuspręsta Aleksoto bendruomenės centrą įkurti kitoje rajono vietoje, o Sodininkų g. 2 įtraukti į Privatizuojamo turto sąrašą ir, tarybai pritarus, jį parduoti“, – komentavo D. Valiukas.

Kiti didieji objektai

Savivaldybės atstovai vardijo ir kitus NT objektus, kuriuos pavyko parduoti už didelę kainą. Daugiausia tokių objektų – negyvenamos paskirties.

Į brangiausiai parduoto turto sąrašą patenka Kareivinių g. 20 ir 20A pastatai, aukcione parduoti už 316 tūkst. eurų. Oficialiai tai – dirbtuvės ir sandėliai, tačiau „Kauno diena“ yra rašiusi, kad čia nuomininkas savo lėšomis iš beveik griuvėsių prikėlė paveldinius pastatus. Iš pradžių juose buvo vykdoma komercinė veikla, tačiau vėliau vienas pastatas perdarytas į gyvenamąsias patalpas.

4,76 mln. eurų – tiek šiemet gauta pinigų už aukcione parduotus NT objektus.

Šio objekto pardavimo sandoris visuomenėje buvo sukėlęs pasipiktinimo bangą, mat turtas įvertintas už 200 tūkst. eurų. Aukcione pirkėjas kainą pakėlė iki 316 tūkst. eurų. Kol pinigai nebuvo sumokėti į miesto biudžetą, pastatai skelbimuose pradėti pardavinėti už beveik 0,5 mln. eurų. Toks kainų šuolis privertė susimąstyti, ar tikrai savivaldybės turto vertintojai tinkamai atliko savo darbą ir Kareivinių g. 20 ir 20A pastatus aukcione paleido už adekvačią kainą. Galbūt miestas galėjo iš šio sandorio gauti daugiau?

Vertė: Kareivinių g. 20 ir 20A aukcione parduoti už 316 tūkst. eurų, tačiau skelbimuose iš karto pasirodė 499 tūkst. eurų siekianti suma. (Vyčio Šulinsko nuotr.)

Be to, minėtų pastatų nuomininkas buvo paliktas ant ledo. Jis 20 metų investavo į pastatus, juos sutvarkė savo lėšomis, tačiau jam nebuvo kompensuotas nė euras. Kitaip tariant, privačiomis lėšomis pastatai sutvarkyti, tačiau juos pardavus papilnėjo tik Kauno piniginė.

Dar vienas objektas, parduotas už didelę sumą, – Pušų g. 6 ir 6A. Panemunėje stovinti buvusi gydykla ir gyvenamasis namas aukciono metu pritraukė 621 tūkst. eurų pajamų.

Nebereikia: buvusios gydyklos Pušų g. 6 miestas neketino pritaikyti visuomenės poreikiams. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Kitas brangiai parduotas turtas stovi Šančiuose. A. Juozapavičiaus pr. 25A, 25L, 25K adresais esantys sandėliai ir garažai parduoti už 590 tūkst. eurų. Dar vieno objekto minėtame prospekte miestui pavyko atsikratyti už 325 tūkst. eurų. A. Juozapavičiaus pr. 25F dabar yra sandėlis ir aikštelė, o naujojo savininko planai kol kas dar nežinomi.

Apleistas: Juozapavičiaus pr. 25 pastatas buvo tapęs vaiduokliu, tačiau pardavus aukcione tikimasi, kad jis bus sutvarkytas. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Centrinėje Kauno dalyje, I. Kanto g. 13, esančios administracinės patalpos parduotos už 267 tūkst. eurų.

Populiariausi – maži butai

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė pardavė ir 68 nugyventus butus, kurių remontas miestui buvo per brangus. Už šiuos butus miesto kišenė pasipildė 2,46 mln. eurų.

„Populiariausi buvo vieno ir dviejų kambarių butai, mažiau – bendrąja daline nuosavybės teise valdomi objektai, pagalbinio ūkio paskirties pastatų ir pastogių dalys. Labiausiai pirkėjų dėmesį patraukia mažesnio gyvenamojo ploto butai, dėl to jie pigesni. Taip pat populiarūs savo lokacija ar planu išskirtiniai objektai“, – kas traukia pirkėjų dėmesį, vardijo D. Valiukas.

Daugiausia miestui nebereikalingų butų parduota Vilijampolės, Žaliakalnio, Šančių, Gričiupio seniūnijose.

Pastatų Panevėžio Respublikos gatvėje pradinė kaina buvo sumažinta nuo 814,8 tūkst. iki 698,6 tūkst. eurų, Marijampolės Kęstučio gatvėje – nuo 646,8 tūkst. iki 583,7 tūkst. eurų, Šiaulių Aušros alėjoje – nuo 1,13 mln. iki 1,022 mln. eurų.

Liepą ir rugpjūtį aukcionai taip pat neįvyko neatsiradus pirkėjų.

Panevėžyje buvo siūloma įsigyti 1960 metų statybos dviejų aukštų pastatą bei kitus statinius ir valstybinio žemės sklypo nuomos teisę, Marijampolėje – 1989 metų statybos dviejų aukštų pastatą su statiniais ir sklypu, o Šiauliuose – 1938 metų statybos pastatą ir sklypo nuomos teisę.

Lietuvos paštas iš aukcionų gautas lėšas ketina investuoti į kitus projektus.

74 bendraturčiai

"Pas mus būna labai visokių objektų, kuriuos turime parduoti. Pavyzdžiui, turėjome vandens gręžinį su vienu kvadratiniu metru žemės aplink jį. Ir pardavimo kainų būna labai juokingų, šiemet pardavėme nekilnojamojo turto objektą už 11 eurų. Tiek jis buvo įvertintas", – pasakojo Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu.

Įdomus aukcionas vyko, kai Turto bankas šių metų sausio pradžioje pardavinėjo 0,49 kvadratinio metro pieno supirkimo punkto plotelį, esantį viename kaime.

Atvejis išskirtinis tuo, kad šis pieno supirkimo punktas turėjo 74 savininkus, kurie buvo privatizavę ir pasidaliję 57 kv. m plotą, viena jo dalis priklausė ir Turto bankui.

Aukcione jo dalies kaina nuo pradinės – 3 eurų – pakilo iki 403 eurų.

Pas mus būna labai visokių objektų, kuriuos turime parduoti.

Taigi pieninės "kąsnelis" valstybės naudai buvo parduotas brangiau nei 134 kartus nei pradinė kaina.

Pasitaiko atvejų, kai butas priklauso keliems savininkams. Jei vienas jų mirė ir niekam nepaliko savo dalies, velionio turto dalis atitenka valstybei, kurios atstovai – Turto bankas – turi tą turtą parduoti.

Pavyzdžiui, šiuo metu parduodamos 5/8 dalys buto Didžiasalio kaime Ignalinos rajone, pardavimo kaina – 53 eurai.

Parduodama ir dalis ūkinio pastato, pusė vieno kambario buto, pusė kambario bendrabutyje ar 37/100 dalys gyvenamojo namo. Ir tokių aukcionų nemažai.

"Anksčiau Turto bankui buvo labai sudėtinga parduoti valstybei priklausančią dalį buto. Šiemet tas butų dalių pirkimas suaktyvėjo. Žmonės jau noriai perka tas buto dalis, turbūt tikėdamiesi ilgainiui išsipirkti visą būstą iš kitų bendrasavininkių už mažesnę kainą ir taip pigiau įsigyti nekilnojamąjį turtą. Žinoma, šitas žaidimas kiek rizikingas, nes jis gali ir nepavykti", – teigė J.Skinulytė-Niakšu.

Nupirko: Turto bankui sėkmingai pavyko parduoti du nurašytus mokslinių tyrimų laivus – "Darių" ir "Putą". Turto banko nuotr.

Siūlo vaisių spaudyklą

Tarp Turto banko parduotų įdomesnių objektų yra buvusi veršidė, kuro pastatas, daržinė, ne viena mokykla, gaisrinė, bulvių saugykla, paštas, slėptuvė ir šaudymo lizdas, degalinė, kultūrizmo klubas, baseinas, rūkykla ir net ekstremalaus vairavimo aikštelė Klaipėdos rajone.

Anot Turto banko atstovės, geriausiai Klaipėdos regione yra parduodami butai bei garažai, taip pat kitas įvairios paskirties nekilnojamasis turtas pajūryje.

Geriausiai Klaipėdos regione yra parduodami butai bei garažai, taip pat kitas įvairios paskirties nekilnojamasis turtas pajūryje.

"Iš įdomesnių objektų šįmet turėjome du poilsio namelius Šventojoje, kurių kiekvienas parduotas už daugiau nei 70 tūkst. eurų. Šiuo metu Klaipėdos rajone parduodama vaisių spaudykla, apsupta seno sodo, kurią valdė Klaipėdos aukštesnioji žemės ūkio mokykla, vėliau – Klaipėdos valstybinė kolegija. Šeimininkų ieškome ir pastatams Rūko gatvėje, jie kadaise buvo Bachmano dvaro dalis", – patikslino J.Skinulytė-Niakšu.

Pagal kainą šįmet brangiausiai – už 710 tūkst. – Klaipėdoje buvo parduotas administracinis pastatas Priestočio g. 8.

Anksčiau čia buvo įsikūręs Klaipėdos apskrities archyvas, o 2016 m. jam išsikrausčius, pastatas buvo perduotas Turto bankui. Dėl šio objekto aukcione varžėsi net 6 dalyviai.

Pardavė du laivus

Turto bankui teko pardavinėti ne tik nekilnojamuosius, bet ir kilnojamuosius objektus, tarp jų buvo du laivai – "Darius" ir "Puta".

"Žvejybinio laivo "Darius" aukcionas įvyko lygiai prieš metus, aukcione buvo du dalyviai, laivas parduotas už 60 tūkst. eurų. Žvejybos plotams mažėjant, šis 1993 m. pagamintas, anksčiau Žuvininkystės tarnybai priklausęs laivas 2019 m. pavasarį buvo perduotas Turto bankui. Laivas buvo parduotas tik 17-ojo aukciono metu, pinigai buvo pervesti į valstybės biudžetą. Mokslinio tiriamojo laivo "Puta" "liekanos" buvo parduotos už 3,2 tūkst. eurų", – pasakojo J.Skinulytė-Niakšu.

Kadaise buvęs mokslinių tyrimų laivas "Puta" parduotas be variklio, navigacijos, radijo ir kitos įrangos.

1971 m. Švedijoje pagamintos "Putos" pradinė kaina buvo 900 eurų.

Sudomino: prieš ketverius metus Turto bankui paskelbus apie lėktuvo AN-26B pardavimą, po kelių aukcionų dar tais pačiais metais jis buvo parduotas. Turto banko nuotr.

Nupirko taką ir lėktuvą

Lygiai prieš ketverius metus Turto bankas paskelbė apie dar vieno kilnojamojo objekto – lėktuvo AN-26B – pardavimą.

Skelbta pradinė turto kaina buvo 82 tūkst. eurų. Lėktuvas pagamintas 1981 m. Ukrainoje.

Skelbime buvo rašoma, kad "lėktuvas techniškai netvarkingas ir netinkamas naudoti".

Dar pridurta, kad "pasibaigus lėktuvo variklių ir oro sraigtų, jų įrangos ir agregatų paskirtajam bei tarpremontiniam resursui, lėktuvo eksploatacija, neatlikus kapitalinio remonto, negalima".

Buvo informacijos, kad po kapitalinio remonto lėktuvas galėtų skraidinti žmones ir karinę techniką.

Viešai buvo skelbiama, kad krovininėje kabinoje būtų galėję skristi apie 40 karių su ginkluote bei 30 parašiutininkų.

Ten esą dar galėtų tilpti ir 24 sužeistieji ant neštuvų su medicinos personalu.

Iš Lietuvos Respublikos karinių orlaivių registro lėktuvas buvo išregistruotas 2010 m. gegužės pabaigoje, o Civilinės aviacijos administracijos Orlaivių registre neįregistruotas.

2018 m. Turto banko pranešime pažymėta, kad orlaivis yra Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje.

Turto banko duomenų bazėje matyti, kad tų pačių metų lapkričio 22 d. aukcione lėktuvą pavyko parduoti už 73,8 tūkst. eurų, mažesnę kainą nei pradinė.

Veikiausiai parduoti lėktuvą pavyko po kelių prieš tai neįvykusių aukcionų, nes pardavėjai buvo priversti mažinti jo kainą.

Na, o pernai sausį už 90 tūkst. eurų Turto bankas pardavė lėktuvų pakilimo ir nusileidimo taką Petrašiūnų kaime, Jonavos rajone.

Paveldi žmonių turtą

Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015-ųjų valstybės vardu administruoja bešeimininkį, konfiskuotą, valstybės paveldėtą, valstybei perduotą nekilnojamąjį turtą, akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas.

Turto bankas nepaveldi piniginių lėšų, kilnojamojo turto ir žemės sklypų be pastatų, šį turtą valstybės vardu perima valdyti Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, nemažai įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių.

Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose.

Po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kai turtas yra su skolomis, kai paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, kai žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

Butai kilniam tikslui

Dažniausiai Turto bankas perima gyvenamosios paskirties turtą: butus, bendrabučio tipo kambarius, gyvenamuosius namus, sodybas, sodo namelius ir jų dalis, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatus.

Perėmęs turtą, bankas jį įvertina, vykdo jo apskaitą, administruoja skolas, parengia pardavimui ir parduoda viešuose aukcionuose.

Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų.

Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.

Šiais metais paveldėtas turtas buvo panaudotas dar vienam tikslui.

Prasidėjus karui Ukrainoje, Turto bankas sustabdė dalį aukcionų, įvertino, kurie objektai galėtų būti tinkami nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti.

Buvo atrinkta daugiau nei 30 butų didžiuosiuose šalies miestuose. Didžioji dalis – paveldėtas turtas.

Tie butai buvo sutvarkyti, įrengti ir juose šiuo metu gyvena apie 100 ukrainiečių.

„Atsižvelgdami į tai, kad pabėgėlių iš Ukrainos daugėja, o gyvenamojo ploto pasiūla privačiame sektoriuje senka, savo iniciatyva stabdome jau paskelbtus ar planuojamus paskelbti gyvenamosios paskirties turtų aukcionus. Taip pat planuojame atšaukti dalį kitos paskirties turto aukcionų. Labai atsiprašome visų, kurie domėjosi šiais turtais ir norėjo juos įsigyti, tačiau turime neeilines aplinkybes, reikalaujančias išskirtinių sprendimų nedelsiant“, – sako Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Anot Turto banko, identifikuojamas kitos paskirties turtas, kuris galėtų būti pritaikomas kitoms pabėgėlių reikmėms, pavyzdžiui, priėmimo centrams, ugdymo įstaigoms įkurti ir pan. Dar šią savaitę planuojama atšaukti 36 kitos paskirties turto aukcionus.

Kaip teigiama pranešime, Turto bankas buvo paskelbęs ar artimiausiu metu ruošėsi paskelbti daugiau nei 200 gyvenamosios paskirties turto aukcionus. Stabdomi tik tiek aukcionai, kuriuose parduodamas turtas galėtų būti pritaikytas gyvenimui. Nestabdomi gyvenamosios paskirties turto dalių ir labai blogos būklės turto aukcionai.

Turto bankas taip pat atrinko 33 butų didžiuosiuose šalies miestuose, kuriuos su savivaldybių bei visuomeninių organizacijų pagalba tikimasi pritaikyti pabėgėlių apgyvendinimui. Į juos žmonės galėtų įsikelti jau balandžio–birželio mėnesiais.

Taip pat identifikuoti keturi įvairios būklės Turto banko valdomi 2–5 tūkst. kv. metrų ploto gyvenamosios ir poilsio paskirties objektai, kurie galėtų būti pritaikyti ukrainiečių apgyvendinimui.

Visi vienoms ar kitoms pabėgėlių reikmėms galimai tinkami Turto banko valdomi pastatai pateikiami Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.

Turto bankas šiuo metu patikėjimo teise valdo apie dešimtadalį arba daugiau nei 1 mln. kv. m ploto valstybei priklausančio nekilnojamojo turto.

Lietuvoje nuo Rusijos sukelto karo Ukrainoje pradžios registruota beveik 35 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, per 15 tūkst. iš jų – nepilnamečiai, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Šių metų tendencijos

Ne kartą ekonomistai, finansų ekspertai rengė apžvalgas ir nurodė, kad lietuviai per pandemiją gerokai padidino indėlius bankuose. Dalis žmonių, siekdami išvengti infliacijos, pradėjo pirkti nekilnojamąjį turtą, todėl vystytojai gerokai patuštino laisvo būsto atsargas.

Tačiau gyventojai ir verslas šlavė ne tik naujus pastatus, bet dažnai ir nugyventus butus, nebaigtus statyti objektus ir kitokį nekilnojamąjį turtą (NT).

4,25 mln. eurų – tiek šiemet už aukcionuose parduotą nekilnojamąjį turtą gauta pajamų į Kauno miesto biudžetą.

Kauno miesto savivaldybė kasmet rengia ne vieną aukcioną. Taip siekiama parduoti pastatus, kurių neverta pritaikyti miestiečių poreikiams. Dažnai į aukcionus patenka apleisti butai, kurių remontas miestui per brangus, nebaigti statyti pastatai, kurie tiesiog dūla ir gadina Kauno vaizdą. Šiemet miestui taip pat pavyko pasinaudoti įkaitusia NT rinka, tad aukcionuose parduota nemažai nebereikalingų objektų.

„Akivaizdžiai įkaitusi nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje lėmė didesnį susidomėjimą ir Kauno miesto savivaldybės skelbiamais nekilnojamojo turto aukcionais. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno savivaldybė nuosavybės teise valdo vis mažiau nekilnojamojo turto, kuris nenaudojamas savivaldybės funkcijoms ar veiklai vykdyti, yra pripažintas nereikalingu ar netinkamu naudoti dėl fizinio nusidėvėjimo ir nenumatomas pritaikyti savivaldybės savarankiškosioms funkcijoms vykdyti, aukcionų tendencija – mažėja parduodamų objektų“, – teigė Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas Donatas Valiukas.

Vis dėlto, nors miestas kasmet parduoda vis mažiau NT objektų, tačiau šiemet pavyko parduoti kone viską, ką planavo. Didelis susidomėjimas aukcione parduodamu turtu leido Kaunui sumažinti nereikalingų objektų išlaikymo kaštus.

„Pavyko parduoti beveik visus nekilnojamojo turto objektus, išskyrus kelis apleistus butus mediniuose daugiabučiuose, kurių aukcionai buvo paskelbti“, – apie šių metų Kauno miesto savivaldybės skelbtų aukcionų sėkmę pridūrė D.Valiukas.

Pasak D.Valiuko, įkaitusi NT rinka lėmė didesnį susodomėjimą ir aukcionais. (Akvilės Snarskienės nuotr.)

Kas populiariausia?

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas nurodė, kad per 2021 m. buvo suorganizuoti 177 nekilnojamojo turto aukcionai, iš jų 77 – pakartotiniai. Kaip numato įstatymai, pakartotiniame aukcione galima sumažinti pradinę objekto kainą. Tad tikėtina, kad būtent tai pirkėjus paskatina įsigyti norimą nekilnojamojo turto objektą.

Skaičiuojama, kad aukcionuose šiais metais viso parduoti 143 nekilnojamojo turto objektai, kurie buvo įtraukti į viešajame aukcione parduodamo Kauno miesto savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

„Didžiausio dėmesio sulaukė nekilnojamojo turto objektai esantys centrinėje Kauno miesto dalyje, kurie laikomi pelninga investicija, jie taip pat yra patrauklūs dėl savo išskirtinumo. Greitai parduodami ir butai, esantys mūriniuose daugiabučiuose, kuriuos pirkėjai atnaujina ir pritaiko būsto nuomos verslui“, – komentavo D.Valiukas.

Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas vardijo, kad daugiausia aukciono dalyvių dėmesio sulaukė butai Šiaulių g. 50–10, Lydos g. 3–11, Karo Ligoninės g. 4–9, gyvenamojo namo valda Varnių g. 8 bei sandėlis H. ir O.Minkovskių g. 73B. Būtent dėl šių objektų teko daugiausia pasivaržyti, nes dauguma jų yra patraukliose miesto vietose, kur galima ir pačiam įsikurti, ir sutvarkius parduoti ar užsiimti nuoma.

Butas Šiaulių g. 50-jame name sulaukė didelio pirkėjų dėmesio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Didieji objektai

Ant aukciono prekystalio savivaldybė šiemet dėjo ir mažus sandėliukus, ir net kelių pastatų kompleksus su sklypais.

Vienas didžiausių objektų, kurio priežiūros naštą šiemet Kaunas nusimetė, yra Romainiuose. Medekšinės g. 17A miestui priklausė aštuonių pastatų kompleksas ir jį juosiantis daugiau kaip 0,49 ha proto užimantis sklypas.

Aštuonių pastatų komplekso, esančio Medekšinės g. 17A, savivaldybė nepanaudojo miesto poreikiams, todėl pardavė. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dar vienas didelis objektas, parduotas miesto skelbtame aukcione, yra Dainavos rajone. Miestui pavyko per aukcioną atsikratyti penkių aukštų nebaigto statyti garažo ir jam priskirto 0,613 ha ploto sklypu. Nebaigtas statyti garažas stovi Draugystės g. 8P. Tikėtina, kad naujieji savininkai užbaigs statybas ir garažus nuomos arba juos parduos atskirai.

Miestas pardavė nebaigtą statyti garažą Draugystės g. 8P. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tarp mažesnių parduotų objektų galima aptikti apleistų butų, pagalbinio ūkio paskirties pastatų bei jų dalių, sandėliukų ir kitokio miestui nereikalingo NT turto.

Skaičiuojama, kad šiemet už parduotą nekilnojamąjį turtą Kauno miesto savivaldybė į biudžetą gavo 4,25 mln. eurų įplaukų. Šie pinigai bus panaudoti pagal poreikį įvairioms miesto reikmėms, infrastruktūrai gerinti.

Ir parduoda, ir perka

Kauno miesto savivaldybė kasmet ne tik aukciono būdu parduoda nereikalingus, jau nugyventus butus, bet ir perka būstą, kad galėtų juo aprūpinti socialiai pažeidžiamas šeimas.

Miesto atstovai ne kartą buvo kvietę gyventojus teikti paraiškas ir savivaldybei parduoti savo butus. Tokiu atveju paraiškos yra vertinamos, žiūrima, ne tik kokį butą nori parduoti kauniečiai, bet ir kiek už jį norima gauti bei ar butą bus galima paversti socialiniu būstu. Įprastai gyventojai parduoda geros kokybės butus, kartais net su baldais ar įvairia įranga, todėl miestui tenka minimaliai juos paremontuoti ir gali į juos įkelti socialinio būsto laukiančius gyventojus.

Pavyko parduoti beveik visus nekilnojamojo turto objektus, išskyrus kelis apleistus butus mediniuose daugiabučiuose.

Tiesa, perkant butus, miesto atstovai vertina ir pačią vietą. Vengiama įsigyti butų centrinėje miesto dalyje, labiau pageidaujama, kad butai,  skirti socialinėms reikmėms, būtų miegamuosiuose rajonuose.

Šiais metais Kauno miesto savivaldybė nupirko aštuonis butus, kuriuose bus apgyvendinti socialiai pažeidžiami asmenys. Šiems butams miestas išleido 418,65 tūkst. eurų. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame sąraše yra daugiau nei 1,1 tūkst. socialinių būstų.

Neeilinės išlaidos

Portalo "Carscoops" duomenimis, numeris su skaičiumi 1 ir Viktorijos valstijos trumpiniu (VIC) automobilio savininkui kainavo 1,9 mln. JAV dolerių.

Šio numerio istorija prasidėjo 1932-aisiais. Melburno valdininkai negalėjo susitarti, kam suteikti garbę savo automobilį papuošti išskirtiniu ženklu, todėl perdavė numerį Automobilių registracijos departamentui, kuris jį laikė sandėlyje iki 1984-ųjų.

Tuomet buvo surengtas aukcionas ir neįvardytas pirkėjas įsigijo valstybinį numerį "VIC 1" už 127 tūkst. JAV dolerių. Ženklas teko automobiliui "Saab 9000 Turbo".

Vėliau "VIC 1" puikavosi ant "Ferrari", "Rolls-Royce", "Porsche 911 Turbo", "Porsche 911 Carrera", "Mercedes-Benz E 55 AMG", "Mercedes-Benz E 63 AMG".

Galiausiai atėjo eilė ir "Mercedes-AMG C 43 Estate".

Neįprasta rinka

Ypatingų numerių manija Viktorijos valstijoje nepaliauja stebinti – aukcionuose už automobilių registracijos ženklus paklojamos įspūdingos sumelės.

Antai pernai numeris "VIC 26" buvo nupirktas už 847 tūkst. JAV dolerių, o 2018-aisiais "VIC 101" – už 392 tūkst. JAV dolerių.

Išskirtinio "VIC 2" istorija – irgi neeilinė. Iš pradžių šis numeris buvo ant automobilių, priklausiusių Viktorijos valstijos gubernatoriams. Neoficialiais duomenimis, 2003-iaisiais jis už 200 tūkst. JAV dolerių teko privačiam asmeniui, kuris vėliau pardavė "VIC 2" už keleriopai didesnę sumą. Spėjama, kad šiuo metu jo vertė neįprastoje numerių rinkoje – apie 1 mln. dolerių.

Silpnybė ypatingiems skaičiams būdinga ir verslininkui, filantropui, futbolo mėgėjui Frankui Costai – jo prabangius "Mercedes-Benz" limuzinus žymėjo "VIC 3".

Senelio palikimas

Pernai lapkritį britų aukcione "Silverstone Auctions" už 170 tūkst. JAV dolerių buvo parduotas automobilio registracijos numeris "O 10".

Pardavėjas, Thompsonų šeimos atstovas, papasakojo, kad 1902-aisiais "O 10" įsigijo jo senelis Charlesas Thompsonas ir jis tuo metu buvo dešimtas asmuo, įregistravęs savo automobilį Birmingame. Vėliau "O 10" liko Ch.Thompsono sūnui Barry.

Per savo istoriją "O 10" buvo ant "Austin A35s", "Ford Cortina", "Mini Cooper", "Jaguar X-Type", "Peugeot" ir kitų markių automobilių.

Kinas iš Čendžou miesto nepagailėjo 145 tūkst. JAV dolerių, kad ant savo sunkvežimio galėtų pritvirtinti numerį su laimingų skaičių deriniu "K-88888".

Tačiau, kai jis išriedėjo iš garažo, vien per vieną dieną kelių policija sustabdė aštuonis kartus. Vairuotojui teko įrodinėti, kad numeris – nesuklastotas, nes toks ženklas ant krovininio automobilio – neįtikėtina prabanga.

Praėjusiais metais portale evarzytynes.lt iš viso paskelbta 12,3 tūkst. elektroninių aukcionų ir varžytynių, kuriuose dalyvavo 11,6 tūkst. dalyvių. Bendra praėjusiais metais parduoto turto vertė viršijo 110 mln. eurų.

Anot Registrų centro Paslaugų valdymo direktorės Dianos Vilytės, galimybe realizuoti turtą internetu elektroniniuose aukcionuose pasinaudoja vis daugiau institucijų – vien tik per praėjusius metus šia sistema pradėjo naudotis per 40 įvairių valstybės ar savivaldybių valdomų įmonių ir įstaigų.

Tarp daugiausiai aukcionų paskelbusių ir didžiausio dalyvių kiekio sulaukusių naujų organizatorių – Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Nacionalinė žemės tarnyba, Klaipėdos ir Telšių apskrities vyriausieji policijos komisariatai ir Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.

2020 metais antstolių skelbtose varžytynėse parduota turto už beveik 43 mln. eurų. Nemokumo administratorių varžytynėse pernai realizuota turto už 12 mln. eurų, savivaldybių aukcionuose – taip pat už 12 mln. eurų, kitų institucijų aukcionuose – už 18,5 mln. eurų. Praėjusiais metais taip pat įvyko Turto banko organizuoti aukcionai už beveik 20 mln. eurų.

Brangiausiu e. varžytynėse ir aukcionuose parduotu objektu pernai buvo metų pradžioje už beveik 2,9 mln. eurų Turto banko organizuotame aukcione parduotas buvęs Finansų ministerijos mokymo centras Vilniuje, Žvėryno mikrorajone. Antroje vietoje buvo už 2,15 mln. eurų antstolių organizuotose varžytynėse parduoti Nidoje esantys poilsio namai, trečioje – už beveik 2 mln. eurų Turto banko organizuotame aukcione realizuotas Belmonto žirgynas Vilniuje.

Varžytynių ir aukcionų internete paslaugą Registrų centras teikia nuo 2013 metų. Nuo elektroninės paslaugos sukūrimo įvyko apie 19 tūkst. varžytynių ir aukcionų, kuriuose turto parduota už maždaug 600 mln. eurų.