Tai naujas rekordas. Tačiau popiet kaina vėl smuktelėjo ir buvo maždaug 20 dolerių mažesnė.

Jau praėjusią savaitę aukso kaina vieną po kito gerino rekordus. Ekspertai nurodo kelias to priežastis, įskaitant dideles geopolitines rizikas pasaulyje, ypač Artimuosiuose Rytuose. Aukso kainos didėjimui įtakos turėjo ir išaugusi didžiųjų centrinių bankų paklausa, pirmiausiai – Kinijos centrinio banko.

Dėl didelės paklausos UBS bankas padidino savo aukso prognozes ir dabar spėja, kad metų pabaigoje už unciją gali būti mokama 2 500 dolerių.

Solidi varžybų patirtis

M. Leonui šis poledinės žūklės pasaulio čempionatas jau septintas. Iš Dzūkijos kilusiam ir „Dainavos“ žvejų klubui priklausančiam žvejui šįmet jis itin sėkmingas – asmeninėje įskaitoje užimta trečioji vieta ir, žinoma, čempionų auksas, kurį laimėjo drauge su visa Lietuvos poledinės žūklės komanda.

„Pagal čempionato taisykles varžybose startuoja penki sportininkai, vienas būna atsarginis. Šįmet iš tų penkių net trims labai pasisekė: Arūnas Koska asmeninėje įskaitoje laimėjo auksą, Artūras Skvirba – sidabrą, aš – bronzą, o visa Lietuvos rinktinė komandinėje įskaitoje – auksą! Tokio rezultato dar nėra pavykę pademonstruoti nė vienai sportinės žūklės rinktinei!“ – džiaugiasi pašnekovas.

Žvejys nuo vaikystės

Paklaustas, ką dar, be žvejybos, veikia gyvenime, Mindaugas sako, kad dirba draudimo srityje. Turi šeimą ir nuostabią žmoną, kuri nepriekaištauja vyrui už gastroles ir ilgas valandas, praleistas žvejyboje. Ar prieš tekėdama už Mindaugo žinojo, kad jis tiek žvejoja? „Žinojo, – juokiasi M. Leonas, – gal tik neįsivaizdavo, kad taip stipriai.“

Žmonos, sako, į žvejybą nė karto prikalbinti nepavyko. Gal ir gerai, šmaikštauja, užtai turi laiko abu vienas nuo kito pailsėti.

Vasaromis Mindaugas varžybose nedalyvauja, daugiau laiko skiria šeimai. Dvimetė dukrytė žvejoti dar per maža, o štai vyresnėlis, kuriam penkeri, jau turi savo meškerę ir kaime pas senelius po truputį bando.

Lenk medį, kol jaunas – lietuvių senolių išmintimi vadovaujasi pašnekovas. Sako, kad ir jo paties, kaip žvejo, karjera prasidėjo dar ankstyvoje vaikystėje – kolektyviniuose soduose Dzūkijoje.

„Gimiau Alytuje. Tėvai irgi turėjo tokį kolektyvinį sodą, kuriame leisdavome vasaras. Buvo ten ir tvenkinys su karosais. Pamenu, kaip su tėčiu nuėjome į mišką, jis išdrožė iš lazdyno man meškerę, nuo kurios ir pradėjau žvejo karjerą sodo baloje… Kadangi vis kažką pagaudavau, negrįždavau namo tuščiomis rankomis, tai metai po metų vis stipriau sirgau šia liga“, – žvejybos pradžią prisimena jis.

Atvirukas: lietuvių delegacija Mongolijoje ant Ugii ežero kranto startui pasiruošusi. / M. Leono asmeninio archyvo nuotr.

Kelias iki pergalės ilgas

Vis dėlto iki komandinio aukso ir asmeninės bronzos Mindaugo kelias nebuvo trumpas. Dar paauglystėje ėmė dalyvauti tai vienose, tai kitose komercinėse varžybose. „Į žvejybą kaip į sportą rimčiau pradėjau žiūrėti nuo 2009-ųjų, kai įstojau į Alytaus sportinės žūklės klubą“, – aiškina vyras.

Pasak jo, Lietuvoje yra daug žvejų klubų, kurių sportininkai dalyvauja Lietuvos sportinės žūklės čempionatuose ir siekia patekti tarp penkių šešių geriausiųjų, kurie vėliau atstovaus Lietuvos rinktinei pasaulinio lygio varžybose. Kad svajonė virstų tikrove, žvejas turi puikiai pasirodyti  dvejus metus iš eilės.

Į klausimą, kiek poledinės žūklės varžybų būna per metus, M. Leonas atsako šypsodamasis: Lietuvoje viskas priklauso nuo gamtos ir oro sąlygų. Vienais metais jos gali būti net kelios, kitais – nė vienų.

Lietuvos poledinės žūklės čempionatas, jei sąlygos tinkamos, susideda iš trijų turų. Vienas turas – dviejų dienų varžybos. Veiksmas trunka po tris valandas. Pasitaiko ir taip, kad čempionatas taip ir lieka nebaigtas, nes… ledas po savaitės ištirpsta. Kad čempionatas būtų įskaitytas, turi įvykti bent du turai. „Šįmet, – džiaugiasi Mindaugas, – žiema buvo palanki ir čempionatas įvyko. „Dainavos“ klubas labai apmaudžiai pralaimėjo auksą ir liko antras. Man pačiam šis čempionatas irgi nebuvo labai sėkmingas, bet į geriausiųjų dešimtuką patekau“, – sako jis.

Veiksmas: štai kaip atrodo vietinio fotografo G. Ganzorigo užfiksuoti poledinės žūklės varžybų momentai. / M. Leono asmeninio archyvo nuotr.

Į Mongoliją – pirmąsyk

Kasmet poledinės žūklės čempionatai vyksta vis kitoje šalyje. Mongolijoje jis buvo organizuojamas pirmą kartą. M. Leonas tikslina, kad poledinė žūklė – tik viena iš daugiau nei dešimties žvejybos rungčių. Dar gali būti plūdinė, dugninė, karpių, spiningavimo žvejyba ir pan.

Į Mongoliją lietuvių skrido trylika. Oficiali komanda – devyni žmonės, kurią sudarė komandos vadovas, du treneriai ir šeši sportininkai. Lėktuvas nusileido Ulan Batore – Mongolijos sostinėje. Svečių rinktines šefavo atskiri Mongolijos žvejų klubai.

„Mums pasisekė, nes klubo vadovas kalbėjo tiek anglų, tiek rusų kalbomis, buvo be galo paslaugus, padėjo lietuviams visais klausimais“, – pasakoja M. Leonas.

Tą pačią dieną lietuviai aplankė ir vieną didingiausių pasaulio statulų – raitą Čingischaną, pastatytą minint 800-ąsias Mongolijos imperijos įkūrimo metines. Žirgo viršugalvyje įrengta įspūdinga panoraminė apžvalgos aikštelė, į kurią lankytojai patenka per žirgo krūtinę ir kaklą vedančiais laiptais.

„Nelipome į viršų, fotografavomės kalno papėdėje, bet raitas Čingischanas buvo matyti kuo puikiausiai, mat 40 m aukščio nerūdijančio plieno statula užkelta ant 10 m aukščio lankytojų centro – muziejaus“, – dalijasi dar šviežiais įspūdžiais Mindaugas.

Pakako laiko pasiruošti

Ruoštis poledinės žūklės varžyboms žvejai išvyko į Karakorumą. 1235–1260 m. šis miestas buvo tapęs Mongolijos sostine. Maždaug už 70 km nuo miestelio plyti Ugii ežeras, ant kurio ledo ir vyko čempionatas. Kelionė nuo viešbučio iki varžybų vietos kasdien trukdavo apie 1,5 valandos į vieną pusę.

„Iš pradžių privažiuoti prie ežero buvo gana sudėtinga: teko ir kolegų automobilius iš pusnių traukti, nes kelias pirmomis dienomis nelabai matėsi. Tik vėliau organizatorių buldozeriai pravalė takus“, – prisimena čempionato dalyvis, kuriam Ugii ežeras dydžiu labai priminė Dzūkų jūra vadinamą Dusios ežerą.

Važiuodami pirmyn ir atgal lietuviai grožėjosi nuostabiais stepių atvirukais, kuriuose buvo ir elnių, ir kupranugarių, ir ant akmenų tupinčių erelių. Oras vasario pabaigoje pasitaikė neblogas: rytais temperatūra siekdavo –35 °C, dienomis sušildavo iki –15 °C.

„Labiausiai nerimavome dėl ledo storio, kuris siekė net 1,5 m. Vis sukome galvas, kaip ir kiek laiko tokį storą ledą teks gręžti“, – juokiasi žvejys.

Tačiau lietuviai nebūtų lietuviai: viskas jiems sekėsi kuo puikiausiai. Vyrai išsinuomojo grąžtus, vietiniai parodė, kaip su jais elgtis.

„Pirmą treniruotę susipažinome su tvenkiniu. Kibo tos pačios žuvys, kaip ir Lietuvoje, – daugiausia 100–300 g kuojos, 20–700 g ešeriai“, – pasakoja bronzos medalio laimėtojas.

Kadangi lietuvių komanda į Mongoliją atvyko prieš dešimt dienų iki varžybų, turėjo užtektinai laiko pasiruošti. Vyrai atsirinko jaukus, išsigrynino žvejybos taktiką.

„Sugebėjome iš Lietuvos atsiskraidinti virš 200 kg jaukų“, – sako pašnekovas, iki varžybų pradžios drauge su kitais lietuviais jau žinojęs, ko reikia norint švęsti pergalę.

Laimikis: kibkit, žuvelės, didelės ir mažos! Treniruočių laimikis. / M. Leono asmeninio archyvo nuotr.

Pagavo daugiau nei kiti

Paprašytas trumpai pristatyti čempionato taisykles, Mindaugas pasakoja, kad varžybos truko dvi dienas po tris valandas. Jose startavo po penkis kiekvienos šalies komandos sportininkus. Burtų keliu kiekvienas traukė į savo žvejybos sektorių, kurio plotas – 130 ir 60 m.

Prasidėjus varžyboms kiekvienas dalyvis stengėsi kuo greičiau išgręžti dvi eketes, kuriose ir gaudė žuvį.

„Jei nori laimėti, turi pagauti daugiau nei visi kiti, – aiškina lietuvis. – Per dvi čempionato dienas dalyviai pagavo beveik 1 t žuvies. Laimikis buvo atiduotas gyvūnų prieglaudoms. Lietuvių komanda pagavo virš 100 kg, aš asmeniškai – 23 kg žuvies“, – džiaugiasi čempionato prizininkas.

Pagrindinė mūsų šalies konkurentė buvo ukrainiečių komanda, atvykusi anksčiau už lietuvius, gyvenusi jurtose ant Ugii ežero kranto ir dar daugiau laiko skyrusi treniruotėms. Deja, ukrainiečiai šiame čempionate liko treti, o sidabrą iškovojo amerikiečių rinktinė.

Ar tarp poledinės žūklės sportininkų pasitaiko ir moterų? Vyras tikina, kad viena iš poledinės žūklės čempionių yra Latvijos atstovė Rita Grabovska. „Kai 2014 m. pirmą kartą dalyvavau pasaulio čempionate, mano sektoriuje buvo net trys moterys – latvė, čekė ir suomė. Šiais metais moterį žveję mačiau Suomijos rinktinėje, Kazachstano rinktinės trenerė – moteris“, – šypsosi jis.

M. Leono asmeninio archyvo nuotr.

Pergalė – ne pirmą kartą

Tokio lygio varžybų metu svarbu viskas: ir technika, ir taktika, ir komandos narių veiksmų greitis. Visas tris valandas, kol vyksta varžybos, žvejai dirba išsijuosę.

„Jei lauksi, kol žuvis užkibs, medalių neparsiveši. Todėl, jei vienoje eketėje nekimba, bėgi prie kitos, jaukiniesi, mikliai dirbi su žvejybos technika, nuo kurios irgi didele dalimi priklauso rezultatas. Su viena meškere žuvį ištrauksi per 15 sek.,  su kita – per 7-ias. Kiekviena sutaupyta sekundė leidžia žvejui daugiau kartų nuleisti į eketę masalą ir, žinoma, pagauti daugiau žuvų“, – aiškina M. Leonas ir priduria, kad lietuvių pergalei daugiausia naudos davė produktyvios treniruotės ir komandiškumas.

„Mūsų sportininkai tokio lygio varžybose dalyvauja jau ne pirmus metus, todėl yra stiprūs ne tik taktiškai, techniškai, bet ir psichologiškai. Prieš trejus metus poledinės žūklės pasaulio čempionatas vyko Lietuvoje, kur lietuvių komanda taip pat laimėjo auksą!“ – džiaugiasi Mindaugas ir savo kolegoms linki nei žvyno, nei uodegos, nes, anot jo, linkėti sėkmės einančiam žvejoti yra blogas ženklas.

Kaip šeštadienį pranešė muitinė, Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnai patikrino pėsčiomis iš Kaliningrado srities į Lietuvą atvykusį Latvijos pilietį, šis deklaravo, jog gabena devynias pakuotes vaistų ir 1,4 litro vyno.

Patikrinimą atlikę pareigūnai vyro striukės vidinėje kišenėje rado nedeklaruotus du aukso žaliavos luitelius, ant kurių įspausti 585 prabos numeriai. Bendras aukso žaliavos luitelių svoris siekia 100 gramų, sulaikytų prekių vertė – 3 278 eurai.

Kontrabanda gabentas auksas sulaikytas, asmeniui surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl privalomų deklaruoti daiktų, kurių vertė viršija 2,5 tūkst. eurų, nedeklaravimo. Šis pažeidimas užtraukia 3,5 - 6 tūkst. eurų baudą, taip pat konfiskuojamos kontrabanda gabentos prekės.

Kokios brangimo priežastys, ar verta dabar investuoti į auksą, kiek dar gali keistis kaina ir, ar tai reiškia, kad brangiau mokėsime už juvelyrikos dirbinius, plačiau papasakojo Lietuvos verslo konfederacijos direktorius Marius Dubnikovas.

– Kokios priežastys lemia brangimą?

– Tas brangimas nėra toks didelis. 7 proc. nėra kažkas tokio ypatingo. Reikia prisiminti, kad dolerio kursas prarado savo vertę 2-3 proc. euro atžvilgiu. Tai ir duoda tam tikrą impulsą. Kai doleris pinga, žaliavos, tame tarpe ir auksas, brangsta. Kitas dalykas – pinigų politika. Pinigų kiekis pasaulyje labai ženkliai padidėjo per paskutinius kelerius metus. Dalis tų pinigų būtent ir nukeliauja į auksą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Banko politika kaupti auksą keitėsi taip pat. Ar imama kaupti vis daugiau?

– Dažniausiai trečiosios šalys kaupia auksą. Anksčiau buvo ir Rusija. Dabar ji šiek tiek išsiparduoda. Jei pasižiūrėtume į išsivysčiusių valstybių politiką, tai Šveicarija nenupirko nė uncijos jau 20-30 metų.

– Ar užsitęsęs karas Ukrainoje, geopolitinė nežinomybė turi įtakos tam, kad norima turėti pinigus aukso pavidalu?

– Auksas turi du variklius: infliacija ir karas. Kariniai konfliktai vyksta ne tik Ukrainoje, bet ir Izraelyje, kur viskas verda ir kunkuliuoja. Turime ir kitas šalis. Matome, kad Pietų Amerikoje iš Venesuelos pusės yra intencijų pasidalinti žemes. Karas yra galingas variklis. Tačiau iš kitos pusės pinigų politika turėjo didesnę įtaką.

– Ar tai reiškia, kad ir mums reikia pradėti kaupti aukso luitus namuose ir investuoti ne į bitkoinus, o į auksą?

Auksas yra labai spekuliatyvus ilguoju laikotarpiu. Žmonės dažnai gali ir nusivilti.

– Aš nesu labai didelis aukso kaip investicijos šalininkas. Auksas yra labai spekuliatyvus ilguoju laikotarpiu. Žmonės dažnai gali ir nusivilti. Jis tiek pat doleriais kainavo 1980 m. ir 2007 m. Tačiau per tuos metus dolerio vertė labai ženkliai sumenko. Tai, kaip ir nieko neuždirbama. Tai gana spekuliatyvu.

– Ar tarptautinė rinka, tai, kas vyksta pasaulyje, gali ateiti iki paprasto lietuvio pirkėjo, kuris prieš šventes nori nusipirkti aukso dirbinių? Ar tai reiškia, kad už tą patį žiedą, grandinėlę ar apyrankę bus sumokėta daugiau?

– Greičiausiai nebus tokios greitos reakcijos. Visgi, gaminiai pagaminti iš pigesnio aukso. Iš kitos pusės, reikia suprasti, kad gaminyje auksas geriausiu atveju yra tik pusė kainos dalies. Visa kita yra menas, menininko rankos. Jei turėjome 7 proc. aukso brangimą, tai matematiškai tas brangimas galėtų sudaryti apie 3-4 proc. dirbinio kainoje. Nemanau, kad vien dėlto, kad auksas pabrango, tai labai stipriai pakels mūsų Kalėdų dovanų kainas.

325 saulėtos dienos per metus – už 2 eurus

„Teleloto“ žaidėjui atiteksiantis atostogų būstas yra Almerijos regione – Viduržemio jūros pakrantės dalyje, kur karaliauja ramybė, autentiška gamta ir, žinoma, saulė.

„Šiuos metus pradėjome nedžiuginančiu rekordu – sausį Lietuvos sostinę spinduliai lepino vos penkias valandas. Gali būti, kad panašus scenarijus kartosis ir 2024-aisiais, tad siūlome galimybę šio niūrumo išvengti. Almerijoje saulė šviečia vidutiniškai 325 dienas per metus, o vidutinė metinė oro temperatūra siekia net 18,4 laipsnio šilumos. Tad laimėtame būste bus malonu apsilankyti bet kuriuo metų laiku“, – sakė „Teleloto“ prekės ženklo vadovė Jurgita Petraitienė.

„Teleloto“ pasirūpins pilnu būsto įrengimu ir apstatymu – laimėtojui tereiks pasirinkti vieną iš kelių siūlomų interjero variantų.

„Norime, kad ir svečioje šalyje žaidėjas jaustųsi kaip namuose – jaukiai ir patogiai. Tad kai paaiškės laimingasis, apmokėsime jo pirmąją kelionę į Ispaniją, kurios metu jis ir nuspręs, kaip turi atrodyti jo naujieji atostogų apartamentai“, – detalizavo J. Petraitienė.

Kai paaiškės laimingasis, apmokėsime jo pirmąją kelionę į Ispaniją, kurios metu jis ir nuspręs, kaip turi atrodyti jo naujieji atostogų apartamentai.

 

Kaimynystėje gali pasigirsti žemaitiškas akcentas

Laimėtojui nereiks rūpintis ne tik dėl įrengimo, bet ir dėl privatumo bei pramogų. Butas priklauso uždaram „Mar de Pulpi“ kompleksui, kuriame įrengta didelė baseino zona su sūkurine vonia, erdvės sportui, pasivaikščiojimams, vaikų žaidimo aikštelė.

O už komplekso ribų laukia dar didesnė veiklų įvairovė. Tą patvirtina telšiškių šeima, kuriai „Teleloto“ bilietas būstu Ispanijoje virto per praėjusias Kalėdas.

„Šis butas yra visos šeimos laimėjimas, tai visa šeima juo ir džiaugiamės. Kartu su vyru ir tėvais Ispanijoje praleidome Velykas. Vėliau, vasarą, ten atostogavome dar tris savaites“, – pasakojo tame pačiame „Mar de Pulpi“ komplekse pernai butą laimėjusi Jurgita.

Iš vienos pusės kompleksą skalauja jūra, iš kitos – supa kalnai. Tad visi šeimos nariai atrado veiklų pagal savo poreikius ir pomėgius.

„Tėtis su vyru susižavėjo nardymu. Man labiausia įsiminė apsilankymas kalnuose esančiame kristalų urve. Jis buvo atrastas vos prieš kelias dešimtis metų, senoje sidabro kasykloje – vaizdas atimantis žadą. Paragauti vietinės virtuvės vykdavome į už kelių kilometrų esantį „San Juan de los Terreros“ miestelį. Mama, pasimėgavusi saule ir gaiviu pajūrio oru, sakė, kad jaučiasi tarsi būtų dingę visos ligos“, – įspūdžiais dalinosi butu Ispanijoje jau besidžiaugianti telšiškių šeima.

Rinkos lyderiai ir amžinoji valiuta

Kiti „Teleloto“ šventiniai prizai taip pat parinkti atsižvelgiant į žaidėjų norus.

„Visiems patinka prizai, kurių vertė ilgainiui ne tik nemažėja, bet dar ir auga. Tad pernai žaidėme dėl deimantų. O šiemet – dėl aukso, kuris yra pasaulinė ir amžinoji valiuta“, – sakė J. Petraitienė.

Neatsiejama „Teleloto“ žaidimų dalis ir automobiliai. Juos dalyviai laimi kiekvieną savaitę – tad loterijos organizatoriams tenka pasukti galvą, kaip dar nustebinti ypatingomis progomis.

„Šįkart pasirinkome rinkoje lyderiaujančius „Audi“ markės modelius. Žaidėjams atiteks penki „Audi Q5“ automobiliai, kurie jau daugelį metų yra vieni perkamiausių miesto visureigių aukščiausios klasės segmente Europos rinkose. Taip pat – net 20 puikios komplektacijos „Audi Q2“, su itin galingu  benzininiu varikliu, 7 pakopų automatine greičių dėže, elektronine automobilio stabilizavimo sistema ir kitais privalumais“, – vardino „Teleloto“ prekės ženklo vadovė.

Galimybę laimėti „Teleloto“ šventinius prizus turės žaidėjai, bilietus pirksiantys lapkričio 26–gruodžio 30 dienomis. Buto Ispanijoje laimėtojas paaiškės sausio 7 dieną.

NCA teigė, kad buvo sąmoningai bandoma „plauti sankcionuotą auksą, siekiant užmaskuoti jo kilmę, kad jį būtų galima paslėpti tiekimo grandinėse ir parduoti JK bei visame pasaulyje“.

Nuo 2022 metų liepos iš Rusijos eksportuojamas auksas „vis dažniau gabenamas į šalis, kurios netaiko sankcijų rusiškam auksui“, teigė agentūra, kovojanti su sunkiu, organizuotu ir tarptautiniu nusikalstamumu.

Vėliau jis gali būti išlydytas ir perdirbtas arba išgrynintas, taip paslepiant jo kilmę.

Todėl trečiadienį JK pranešė, kad įvedė 29 naujas sankcijas „asmenims ir subjektams, veikiantiems Rusijos aukso, naftos ir strateginiuose sektoriuose ir juos remiantiems“.

Tarp šių asmenų yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose įsikūręs tinklas, kuris, pasak Užsienio sandraugos ir plėtros biuro, yra atsakingas už daugiau nei 300 mln. dolerių (280 mln. eurų) pajamų iš aukso pervedimą į Rusiją.

JK taip pat yra pritaikiusi sankcijas dviem didžiausiems Rusijos aukso gamintojams „Nord Gold PLC“ ir „Highland Gold Mining Limited“ bei Rusijos oligarchams Vladislavui Sviblovui ir Konstantinui Strukovui.

Auksas yra vienas didžiausių Rusijos karo pajamų šaltinių po naftos ir dujų. . 2021 metais jo vertė Rusijos ekonomikai siekė 12,6 mlrd. svarų sterlingų (14,5 mlrd. eurų).

„Šis įspėjimas padės bendradarbiaujant su reguliuojamuoju sektoriumi, įskaitant bankus ir didelės vertės prekiautojus, užtikrinti, kad asmenys, kuriems taikomos sankcijos, arba tie, kurie jiems atstovauja, negalėtų naudoti aukso JK įvestoms sankcijoms apeiti“, – sakė NCA Nacionalinio ekonominių nusikaltimų centro direktorius Adrianas Searle'as (Adrianas Serlas).

Londono tauriųjų metalų rinkos asociacija (LBMA) akredituoja aukso perdirbimo įmones visame pasaulyje ir nustato aukso rinkos standartus.

LBMA akredituotoms rafinavimo įmonėms tenka iki 92 proc. metinės pasaulinės išgaunamo aukso produkcijos.

Lietuvos plaukikė Japonijoje vystančiame pasaulio plaukimo čempionate distanciją įveikė per 29,16 sekundės.

26-erių lietuvė pasaulio čempionate antradienį taip pat auksą iškovojo dvigubai ilgesnėje distancijoje – 100 metrų krūtine finale.

Plaukikė šią distanciją įveikė per 1 min. 4,62 sekundės.

Anot Policijos departamento pranešimo, vagystė įvykdyta apie 3 val. Kelmijos Sodų 62-ojoje gatvėje.

Iš namo, išlaužus terasos duris, pavogta 13 tūkst. eurų ir 14 investicinio aukso luitų.

Bendras nuostolis siekia 58 tūkst. 598 eurus. 

Moterų 50 m plaukimo krūtine pagrindiniame finale lietuvė finišavo per 29,79 sek. ir aplenkė visas varžoves. Kita Lietuvos sportininkė – vilnietė Kotryna Teterevkova – finale užėmė aštuntą vietą (31.48).

Sidabras atiteko 0.44 sek. lėčiau atplaukusiai italei Anitai Bottazzo, trečia finišavo airė Mona McSharry (30.59).

Tarp visų atrankos dalyvių geriausią rezultatą ryte taip pat užfiksavo R. Meilutytė, kuri nuotolį įveikė per 30,02 sek., o K. Teterevkova atrankoje parodė 31,10 sek. laiką ir bendroje dalyvių buvo aštunta.

„Sette Colli Trophy“ atrankos plaukimai penktadienį ir šeštadienį prasideda 10 val. vietos laiku (Lietuvoje – 11 val.), sekmadienį – pusvalandžiu anksčiau. Finalų pradžia visomis dienomis numatyta apie 18 val. (19 val.).

Varžybas transliuoja „Rai Sport + HD“.

Jau 59-ą kartą rengiamos varžybos – vienas iš paskutinių didžiausių startų plaukikams Europoje prieš artėjantį pasaulio čempionatą.

„Sette Colli Trophy“ yra įtrauktos į kitų metų vasaros olimpinių žaidynių kvalifikacinių varžybų sąrašą, tad visi čia startuojantys plaukikai gali siekti olimpinių normatyvų.

Priminsime, kad kelialapius į Paryžiaus olimpines žaidynes jau yra iškovoję du Lietuvos plaukikai – Danas Rapšys (200, 400 m laisvu st.) ir R. Meilutytė (100 m krūtine).

Milijoninis nuostolis

Šių metų lapkritį į generalinę prokurorę kreipėsi verslininkas Alvydas Staknys ir bendrovė „Metvaldis“ su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai dingusio tauriųjų metalų laužo. Intriga – kad minimas galimai dingęs metalo laužas buvo paimtas per kratas, vykdant pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl esą šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais, ir trejus metus saugomas saugykloje.

Trumpai apie tyrimą: 2019 m. pradžioje Kauno apygardos prokurorai kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) pareigūnais pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl pinigų plovimo, šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais. Įvairiose Vilniaus vietose ir bendrovės „Linoko“ vadovo Alvydo Staknio namuose atliktos kratos. Per jas paimta didelės vertės A.Stakniui ir jo verslo partnerei „Metvaldis“ – tauriųjų metalų prekyba užsiimančiai įmonei – priklausančių prekių, kurių bendra vertė siekia 2,5 mln. eurų.

A.Staknio namuose rasta ir paimta grynųjų pinigų – apie 1 mln. eurų. Šis milijonas dar labiau išgarsino tyrimą. Praėjus maždaug dviem savaitėms po kratų ir A. Staknio sulaikymo, viešumą pasiekė dar viena žinia – esą įtariamasis FNTT pareigūnams pasiūlė pasidalyti rastus pinigus – daugiau kaip 1 mln. eurų. Byla akimirksniu gavo didžiausio kyšio Lietuvoje pavadinimą ir nukeliavo į teismą. Iš pradžių teigta, kad FNTT Kauno pareigūnams pasiūlytas rekordinis 1 mln. eurų kyšis, kol galiausiai antrosios instancijos teisme jis sumažėjo iki 100 eurų.

Šį tyrimą trumpam palikime ir grįžkime prie prašymo pradėti visai atskirą ikiteisminį tyrimą, kaip formuluoja pareiškėjai, dėl valstybės tarnybai, viešiesiems interesams ir pareiškėjų nuosavybei nusikalstamų veikų, kurias, kaip nurodoma pareiškime, galėjo padaryti FNTT Kauno ir Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Marius Venskūnas ir kiti asmenys.

„Dalis paimtų medžiagų kratos protokole neatsispindi, dalis jų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo sukeista su menkaverčiu metalo laužu, dar viena dalis, kaip jau dabar žinoma, buvo „sunaudota tyrimams“. Net teismas pripažino, kad trūksta apie 80 kg. Pagal pareiškėjų skaičiavimus, trūkumas gali būti daug didesnis. Jau nustatyta, kad trūksta medžiagų, kurių vertė ne mažiau kaip 270 tūkst. eurų“, – pareiškimo motyvus aiškino A. Staknio atstovas advokatas Tomas Meidus.

Aiški vagystė. Dabar suprantama, kodėl trejus metus neleido susipažinti su byla ir visais susijusiais dokumentais, matyti ir įvertinti kratų metu paimtų medžiagų.

Neatitikimai dokumentuose

Aplinkybės, paskatinusios kreiptis dėl dingusio tauriųjų metalų laužo, paaiškėjo, kai ikiteisminis tyrimas dėl galimai šešėlinės prekybos metalo laužu buvo perkeltas iš Kauno į Panevėžį. Ši rokiruotė įvyko po A. Staknio kreipimosi į generalinę prokurorę ir paaiškinimų, kad per trejus metus nebuvo sudaryta galimybė net susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Vadovavimą ikiteisminiam tyrimui perėmus Panevėžio apygardos prokurorui Aidui Amparavičiui ir atsiradus galimybei susipažinti su ikiteisminio tyrimo turiniu, paaiškėjo, kad kratų metu konfiskuoto turto galai nesueina.

„Kauno apygardos prokuratūros pradėtame ikiteisminiame tyrime FNTT Kauno valdybos pareigūnai, kaip vėliau paaiškėjo, su kitais nenustatytais asmenimis pareiškėjų sandėlyje, kuriame buvo saugomos didelės koncentracijos tauriųjų metalų turinčios medžiagos, padarė kratą, kurios metu „atsirinko“ reikiamas ir jas paėmė“, – pasakojo T. Meidus.

Įtaria: advokatas T. Meidus svarsto, kad gal bus siekiama per kratas paimtą turtą pripažinti bešeimininkiu ir taip užglaistyti vagystę. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Skaičiuota, kad kratų metu sandėlyje buvo netoli 3 t metalų, kurių vertė daugiau kaip 2 mln. eurų, nes 1 kg gali kainuoti net iki keliasdešimt tūkstančių eurų. Kalbama apie platinos, paladžio, aukso kontaktus ir lydinius.

Pasak advokato, su Panevėžio prokuroro A. Amparavičiaus leidimu buvo gauti su krata susiję dokumentai: teismo nutartis, kratos protokolas su priedais, apžiūros protokolas. Iš kratos protokolo paaiškėjo, kad per ją paimtos medžiagos buvo sudėtos į maišus, dėžes, jie užplombuoti ir pasverti. Tačiau paimti maišai ir juose buvusios medžiagos atskirai neaprašyti dėl didelio maišų skaičiaus. Iš viso kratos protokole yra nurodyti 159 maišai.

Protokole nurodyta, kad atliekant kratą buvo naudotos techninės priemonės – filmuota mobiliojo ryšio telefonu „Huawei“. Tačiau iš prokuroro A. Amparavičiaus, anot advokato, paaiškėjo, kad iš tiesų filmuota nebuvo arba tai į bylą nepateko. Nuotraukose užfiksuotos medžiagos taip pat nebuvo aprašytos, vėliau paaiškėjo, kad net ir nuotraukose užfiksuotų metalų nebėra.

„Visos paimtos medžiagos buvo perpiltos į maišus ir išvežtos iš kratos vietos. Be to, atliekant kratą nedalyvavo nei pareiškėjai, nei jų atstovai, nei kviestiniai”, – stebėjosi T. Meidus.

Įtarimai pasivirtino

Remdamasis dabar pateiktais dokumentais, advokatas T. Meidus svarsto, kad jau beveik aišku, kodėl trejus metus nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Muitinės laboratorijos išvados tik patvirtino metalų pasisavinimo požymius. Pastebėta, kad specialistų tyrimui buvo pateiktos ne tos medžiagos arba tik dalis jų, kurios iš tiesų buvo paimtos per kratą iš A. Staknio ir bendrovės „Metvadis“ sandėlio prieš trejus metus. Paaiškėjo ir tai, kad dalis medžiagų apskritai nebuvo tirta.

Piniginė per kratas paimtų medžiagų išraiška taip pat šokiravo: nustatyta bendra paimtų prekių vertė esą nesiekia 523 tūkst. eurų. „Šios išvados taip pat patvirtino nuogąstavimus, kad specialistų tyrimui buvo pateiktos ne tos medžiagos“, – aplinkybes, paskatinusias kreiptis dėl vagystės, įvardijo T. Meidus.

Juolab kad pačių pareigūnų prieš trejus metus minėta suma buvo žymiai didesnė. Bendrovė „Metvaldis“ nurodo, kad jai priklausančių prekių vertė buvo ne mažesnė nei 1,7 mln. eurų, o A. Stakniui priklausančių prekių bendra vertė – ne mažesnė nei 385 tūkst. eurų.

Visos anksčiau minėtos detalės A.Staknį kartu su advokatu skatino nenuilstamai prašyti leisti ne tik susipažinti su dokumentais, bert ir realiai pamatyti ir įvertinti per kratą iš sandėlio paimtas medžiagas.

Galiausiai dokumentuose pastebėti pasisavinimo požymiai pasitvirtino. A. Staknys ir bendrovė „Metvaldis“ faktinėms aplinkybėms konstatuoti ne tik pasitelkė antstolį, bet ir naudojo specialiąsias priemones – tauriųjų metalų analizatorius medžiagų sudėčiai ir kiekiui nustatyti.

Per kratas pareigūnų nuotraukose užfiksuota paladžio viela, paladžio ir aukso turintys kontaktai, aukso lydiniai. Šių medžiagų, kaip tvirtina advokatas, nebėra. Taip pat apžiūros metu pastebėta, kad dalis kratos metu išimtų tauriųjų metų turinčių elektronikos detalių yra pakeista menkaverčiu volframo, cirkonio laužu ir neaiškios kilmės uolienomis ar nuosėdomis.

„Akivaizdu, kad siekta išlaikyti nepakitusį bent jau kratos metu išimtų medžiagų bendrą svorį. Po apžiūros tapo aišku, kad esantis faktiškai tiek bendras maišų skaičius, tiek bendras jų svoris žymiai skiriasi nuo išimto kratos metu. Plombos nuo maišų nubyrėjusios, skirtingų spalvų, kai kurios dėžės visai be plombų, kai kurie maišai praplyšę“, – stebėjosi T. Meidus.

Savų neišduoda?

Įprastai ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, per kratas paimti įkalčiai ir t. t., surašius kaltinamąjį aktą, perduodami teismui. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, ką daryti su paimtais įkalčiais. Šiuo atveju patys pareigūnai pasiskelbė paėmę apie kone 2,5 mln. eurų vertės tauriųjų metalų laužo, kurio, aiškėja, neliko.

„Įsitikinus, kad trūksta per kratas paimtų medžiagų, kreipiamės, kad būtų pradėtas ikiteisminio tyrimas ir nustatyti šie pažeidimai“, – aiškina advokatas T. Meidus. Toks prašymas buvo nusiųstas Generalinei prokuratūrai. Ši perdavė prašymą Panevėžio apygardos prokuratūrai, o prašymą nagrinėti pavesta prokurorui A. Amparavičiui. Tam pačiam, kuris vadovauja ikiteisminiam tyrimui dėl šešėlinės prekybos tauriaisiais metalais.

Advokatas T. Meidus neslepia, kad situacija mažų mažiausiai keistoka, kai prašymas pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą perduodamas prokurorui, kurio vadovaujamame tyrime pareiškėjas A.Staknys turi įtariamojo statusą.

Turtas: A. Staknys ne tik pasitelkė, bet ir naudojo specialiąsias priemones, kad nustatytų, jog pareigūnai pradangino kilogramus tauriųjų metalų. (Asmeninio archyvo nuotr.)

„Pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybės sprendimu buvo perduotas nagrinėti Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui A. Amparavičiui“, – paklausta, kodėl naujojo tyrimo medžiaga perduota tam pačiam prokurorui, atsakė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundžienė.

Prokuroras, įvertinęs pareiškime pateiktą informaciją, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pareiškimą pridėjo prie prieš trejus metus pradėto ikiteisminio tyrimo.

„Neatlikdamas jokių pareiškimo aplinkybių tyrimo veiksmų prokuroras pareiškimą įvardijo kaip „įtariamųjų gynybinę poziciją“, – stebėjosi advokatas.

Tačiau bendrovė „Metvaldis“ ir jos vadovas tyrime dėl galimai šešėlinės prekybos tauriųjų metalų laužu įtariamųjų statuso neturi. Advokatas svarsto, kad toks prokuroro sprendimas pakeitė ir jų statusą – užuot tapę nukentėjusiais, tapo įtariamaisiais.

Prokuroro sprendimas buvo apskųstas Panevėžio apylinkės teismui. „Ikiteisminio tyrimo teisėjas, rekordiniu greičiu išnagrinėjęs skundus, neišsakė nuomonės dėl jokių skunduose nurodytų motyvų, nerengė prašyto žodinio nagrinėjimo, o tik konstatavo, kad ikiteisminiame tyrime yra medžiagų trūkumas  – apie 80 kg, tačiau šis trūkumas yra paaiškinamas medžiagų tyrimais, kurių metu netgi buvo sunaudota apie 13 kg medžiagos. Teismas konstatavo, kad, nesant konkrečių duomenų apie medžiagų kiekio netikslumus, nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to. Teismas tokią išvadą padarė net neatsižvelgdamas į pareiškime ir skunduose akcentuotą aplinkybę, kad net ir kilogramas šios medžiagos gali kainuoti keliasdešimt tūkstančių eurų. Taigi kelių šimtų tūkstančių eurų vertės tauriųjų metalų trūkumas buvo įteisintas kaip „natūrali ir neišvengiama tyrimo pasekmė“ – stebėjosi advokatas T. Meidus.

„Kauno diena“ paprašė Panevėžio teismo pakomentuoti sprendimo atmesti skundą ir palikti galioti prokuroro sprendimą motyvus. „Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas nagrinėja ikiteisminio tyrimo bylas, kurių medžiagos teismas viešinti negali“, – teatsakė Panevėžio apylinkės teismo pirmininko padėjėja Irma Gritėnienė.

„Šiuo metu, nesant akivaizdžių duomenų apie kokios nors nusikalstamos veikos padarymą, pradėti atskirą ikiteisminį tyrimą dėl skunduose nurodytų aplinkybių nėra pagrindo“, – tokį teismo atsakymą gavo pareiškėjai.

Advokatas T. Meidus neabejoja, kad niekas jokių duomenų dėl galimai dingusių tauriųjų metalų nerinko, aplinkybių nesiaiškino ir netyrė: „Aiški vagystė. Dabar suprantama, kodėl trejus metus neleido susipažinti su byla ir visais susijusiais dokumentais, matyti ir įvertinti kratų metu paimtų medžiagų.“