A. Boso ir jo namo statyboms leidimą išdavusios Vilniaus rajono savivaldybės skundus išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 11-ąją nusprendė, kad statiniai turi būti nugriauti.

„Teismai pagrįstai nusprendė, jog šioje byloje turi būti taikoma griežčiausia statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonė – statinių nugriovimas“, – skelbia galutinė ir neskundžiama nutartis.

LAT paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo pernai liepą priimtą nutartį, kuri pirmos instancijos teismą  įpareigojo iš naujo nagrinėti A. Boso reikalavimą atlyginti 486 tūkst. eurų žalą dėl statybų pagal neteisėtai išduotą leidimą.

Vilniaus rajono savivaldybės viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Jolanta Gulbinovič BNS sakė, kad nutartis bus vykdoma tik tuomet, kai galutiniai bus baigtas bylinėjimasis.

„Bylos nagrinėjimas dar nėra pasibaigęs, dalis bylos perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui. Kol procesas nėra pasibaigęs, jokie veiksmai neatliekami“, – teigė J. Gulbinovič.

Anot LAT nutarties, statybos leidimas statiniams sklype už 15 kilometrų nuo sostinės, Aukštuolės kaime, miške, išduotas 2008-ųjų gegužę. Verslininkas sklypą įsigijo 2006 metų pavasarį.

Dar 2017-ųjų gegužę Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija patikrinimo metu nustatė, kad savivaldybė leidimą išdavė pažeisdama įstatymus, bei teismo prašė jį panaikinti ir nugriauti namą, pirtį bei klėtį, o A. Bosui to nepadarius inspekcija jį nugriautų pati, išlaidas atlyginant verslininko lėšomis.

Statytojas, būdamas protingas ir atidus, jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl statinių statybos.

Vilniaus regiono apylinkės teismas pernai kovą konstatavo, jog sklypo paskirtis yra miškų ūkio, todėl jame sodybų statyba neleidžiama. Teismas panaikino statybos leidimą bei įpareigojo statinius nugriauti 90 proc. išlaidų padengiant rajono savivaldybei, o likusias – A. Bosui.

Teismas atmetė verslininko prašymą priteisti iš savivaldybės ir statybos inspekcijos beveik 760 tūkst. turtinę ir 50 tūkst. eurų neturtinę žalą, patirtą dėl jų sprendimų.

Turtinę žalą jis įvertino gyvenamojo namo, pirties, garažo statybos kainomis – 2021 metų spalio skaičiavimais, bendra jų  vertė siekė 486,2 tūkst. eurų, o 270,5 tūkst. eurų įkainotas skirtumas tarp jo sumokėtos sklypo įsigijimo kainos ir buvusios jo rinkos vertės.

Sprendimą dėl 486,2 tūkst. eurų nuostolių teismas grindė tuo, jog A. Bosas neįrodė šios žalos dydžio, o prašymą dėl sklypo įsigijimo nulemtų praradimų laikė nepagrįstu.

„Statytojas, būdamas protingas ir atidus, jau tuo metu turėjo suvokti prisiimamą riziką dėl statinių statybos“, – konstatavo pirmos instancijos teismas. 

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas trečiadienį galutine ir neskundžiama nutartimi paliko galioti anksčiau jiems skirtas laisvės atėmimo bausmes.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

„Asmenys veikė organizuota grupe, jų veiksmai buvo koordinuoti, kryptingi, siekiant bendro tikslo ir kiekvienam iš jų savo veiksmais reikšmingai prisidedant prie galutinio tikslo įgyvendinimo – tai yra D. Bugavičiaus nužudymo“, – sakė  nutartį paskelbęs teisėjas Artūras Pažarskis.

Nuteistieji ir jų advokatai teigė, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti, jie su advokatais buvo apskundę anksčiau paskelbtus teismų verdiktus.

Advokatai teigė, kad jų klientai nepagrįstai pripažinti kaltais dėl nužudymo, nuosprendis grindžiamas abejotinais faktais ir aplinkybėmis, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai, kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas.

Aukščiausiasis Teismas iš Apeliacinio teismo nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad R. Baika parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune.

„Teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrinusi bylą, pagal tuos klausimus, kuriuos kėlė kasatoriai savo kasaciniuose skunduose, nustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pripažindamas juos leistinais, patikimais, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymu garantuotas teisiamųjų teises ar būtų sukliudę teismui nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą, priimti teisingus sprendimus, nepadarė, išskyrus vieną įrodymų vertinimo klaidą, kad nuteistasis Baika parūpino gyvenamąją vietą kitam nuteistajam Ehvertui“, – sakė teisėjas A. Pažarskis.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė Vita Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas. V. Jakutienė vėliau atpažino mylimojo žudikus.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Visi nuteistieji jau atlieka bausmes Lietuvos kalėjimuose: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime.

Byloje nustatyta, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

Nuteistasis prašo jį panaikinti.

„Prašo panaikinti apeliacinės instancijos ir palikti galioti pirmos instancijos“, – BNS sakė nuteistojo advokatas.

Skundą nuteistojo vardu kasaciniam teismui pateikė jo advokatas Simonas Slapšinskas. Jis BNS sakė, kad trečiadienį aplankė savo klientą.

Pasak advokato, taip pat su skundu pateiktas ir prašymas stabdyti nuosprendžio vykdymą.

Buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) viceprezidentą R. Kurlianskiui praėjusią savaitę Apeliacinis teismas nuteisė už korupcinius nusikaltimus ir skyrė jam laisvės atėmimą šešeriems metams bei daugiau nei 18,8 tūkst. eurų bauda.

Jam taip pat penkeriems metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, žiniasklaidos priemonėse.

Kol kas R. Kurliankis laikomas Kauno kalėjime. Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos, R. Kurlianskis atlikti bausmę gali būti paskirtas į Pravieniškių 1-ą, 2-ą, Alytaus, Marijampolės, Vilniaus kalėjimus.

Nuosprendį yra apskundęs ir kartu su R. Kurlianskiu toje pat byloje kalėti  puspenktų metų nuteistas Seimo narys Vytautas Gapšys.

Komentuodamas priimtą nuosprendį, Apeliacinio teismo teisėjas Albinas Bielskis teigė, kad R. Kurlianskį ir politikus siejo ilgalaikiai ir pakankamai glaudūs tarpusavio santykiai.

Bylos duomenimis, kyšiai politikams buvo perduodami ir grynaisiais, ir kaip parama viešosioms įstaigoms, papirkimu palaikytas net kvietimas į televizijos laidą. Apeliacinis teismas kyšiu tuometiniam Seimo nariui Eligijui Masiuliui pripažino ir visuomenėje garsiai nuskambėjusį degtinės butelį bei butelio dėžutę su joje buvusiais pinigais.

Sprendimas laikomas didele ministro pirmininko Rishi Sunako (Rišio Sunako) nesėkme.

„Susipažinę su įrodymais, mes sutinkame su jų išvada“, – sakė penkių teisėjų kolegija dėl ankstesnio Apeliacinio teismo sprendimo. Kolegija teigė, kad prieglobsčio prašytojų teisėms, kurios turi būti užtikrinamos pagal tarptautinę teisę, gresia realus pavojus.

Siekdama užkirsti kelią nelegaliai migracijai, vyriausybė svarstė visus neteisėtai atvykstančius asmenis perkelti į saugias trečiąsias šalis, pavyzdžiui, Ruandą.

Visgi teismas nurodė, kad šalis turi pareigą pripažinti LGBTIQ žmonių santykius ir apginti juos nuo diskriminacijos.

Per penkerius metus nuo tada, kai AT panaikino kolonijinių laikų įstatymus, draudžiančius homoseksualius santykius, ministro pirmininko Narendros Modi (Narendros Modžio) vyriausybė priešinosi veiksmams, kuriais siekiama teisiškai įtvirtinti tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Šiais metais kelių tos pačios lyties porų advokatai ragino teismą suteikti šių žmonių santykiams visišką teisinį pripažinimą, tačiau penkių narių teisėjų kolegija nusprendė, kad santuokų lygybės išplėtimas yra parlamento prerogatyva.

„Nustatyti santuokos teisę yra parlamento ir valstijų įstatymų leidžiamosios valdžios kompetencija“, – sakė Aukščiausiojo Teismo pirmininkas D. Y. Chandrachudas (D. J. Čandračudas).

AT sprendime pažymima, kad pagal galiojančią teisę konstitucija negarantuoja pagrindinės teisės į santuoką tos pačios lyties asmenims.

Ji suteikia teisę sudaryti santuoką poroms, kuriose vienas asmuo ar abu yra translyčiai, jei vienas jų save identifikuoja kaip vyrą, o kitas – kaip moterį.

D. Y. Chandrachudas pridūrė, kad Indija privalo pripažinti tos pačios lyties asmenų santykius ir apsaugoti juos nuo diskriminacijos.

„Mūsų gebėjimas jausti meilę ir prieraišumą vienas kitam leidžia mums jaustis žmonėmis“, – sakė D. Y. Chandrachudas.

„Šis teismas pripažino, kad lygybė reikalauja, jog queer sąjungos ir asmenys nebūtų diskriminuojami“, – nurodė jis, paminėdamas asmenis, kurie nepatenka į lyties ir seksualumo normas.

Tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu kaip partneriai ir lytiniai santykiai (...) nepalyginami su Indijos šeimos koncepcija – vyras, žmona ir vaikai.

Prie teismo susirinkę žmonės, kurie tikėjosi švęsti, kad Indija taps antrąja Azijos valstybe po Taivano, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas, šią žinią sutiko su nusivylimu.

„Mūsų netenkina tai, ką pasakė teismas“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė 27-erių Siddhantas Kumaras (Sidhantas Kumaras).

„Tai tęsiasi jau daugelį metų, mes kovojame dėl teisinio pripažinimo“, – teigė jis.

„Turime išlikti stiprūs ir tęsti kovą“, – pridūrė S. Kumaras.

Pasak pareiškėjų, įteisinus tos pačios lyties asmenų santuokas, jie galėtų naudotis kai kuriomis teisinėmis sutuoktinių privilegijomis, pavyzdžiui, įvaikinimo, draudimo ir paveldėjimo.

„Visuomenėje priimtos vertybės“

Tačiau N. Modi vyriausybė griežtai nepritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms ir pareiškė, kad bet kokie pokyčiai šiuo klausimu yra parlamento, o ne teismų reikalas.

„Bet koks kišimasis (...) visiškai sugriautų trapią asmeninių įstatymų pusiausvyrą šalyje ir visuomenėje priimtas vertybes“, – sakoma vyriausybės pranešime.

„Tos pačios lyties asmenų gyvenimas kartu kaip partneriai ir lytiniai santykiai (...) nepalyginami su Indijos šeimos koncepcija – vyras, žmona ir vaikai“, – priduriama jame.

20 metų Siddhantas Rai (Sidhantas Rajus), kuris buvo minioje prie teismo, sakė, kad nesitiki, jog N. Modi valdančioji partija „Bharatiya Janata“ (BJP) oficialiai pritars tos pačios lyties asmenų santuokoms.

„Esu nusivylęs šiandienos sprendimu, – sakė jis AFP. – Kol BJP yra valdžioje, nematau, kad artimiausiu metu būtų priimtas mums palankus sprendimas.“

Santuoką reglamentuoja konkrečių religijų šeimos teisės aktai, pavyzdžiui, musulmonų ir hinduistų santuokos įstatymai.

2018 metais priimtu svarbiu sprendimu buvo panaikintas britų kolonijinių laikų įstatymas, pagal kurį homoseksualūs santykiai buvo laikomi nusikaltimu. Praėjusiais metais teismas taip pat nusprendė, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys arba tos pačios lyties poros turi teisę į socialines išmokas.

Po 2018 metais priimto sprendimo Indijoje padidėjo pritarimas tos pačios lyties asmenų santuokoms. Birželį „Pew“ apklausa parodė, kad 53 proc. suaugusių Indijos gyventojų pritaria tos pačios lyties asmenų santuokoms, o 43 proc. joms nepritaria.

Tačiau visų pagrindinių Indijos religijų – hinduistų, musulmonų, džainistų, sikhų ir krikščionių – lyderiai taip pat nepritaria tos pačios lyties asmenų sąjungoms.

Daugiau nei 30 šalių leidžia tos pačios lyties asmenų santuokas, o daug kitų pripažįsta tos pačios lyties asmenų civilines sąjungas.

Nors didžiojoje Azijos dalyje homoseksualumas toleruojamas, Taivanas pirmasis regione leido tos pačios lyties asmenų santuokas po 2017 metais Konstitucinio Teismo priimto reikšmingo sprendimo.

Vietnamas, Tailandas ir Nepalas taip pat žengė žingsnius link tos pačios lyties asmenų partnerystės pripažinimo.

To jie prašo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, antradienį pradėjusio nagrinėti nuteistųjų advokatų kasacinius skundus.

Estui Hansui Erikui Ehvertui pernai spalį Apeliacinio teismo verdiktu bausmė buvo sutrumpinta nuo 16 iki 14 metų, jo tautiečiui Arle Grabbiui (Arlei Grabiui) – nuo 16 iki 15 metų, o lietuviui Ričardui Baikai – nuo 13 iki 12 metų laisvės atėmimo.

Nuteistieji ir jų advokatai teigia, kad vyrai yra nepagrįstai nuteisti.

R. Baikos advokatas Linas Belevičius savo skunde rašo, kad jo klientas  nepagrįstai pripažintas kaltu dėl nužudymo, o Apeliacinis teismas iškraipė įrodymų turinį, nuosprendį grindė abejotinais faktais ir aplinkybėmis. Advokato manymu, įrodymų vertinimas neišsamus, yra pažeista nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo naštą perkeliant kaltinamajam, bylos įrodymai įvertinti tendencingai ir prieštaringai.

„Rašydamas nuosprendį, Apeliacinis teismas sugalvojo dar vieną teiginį, kad būtų galima atmesti gynybos skundą“, – sakė L. Belevičius. Jis kritikavo Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriame rašoma, kad H. E. Ehvertas automobiliu pravažiuodavo pro R. Baikos namą ir tokiu būdu jie palaikė ryšį.

L. Belevičius sakė, kad gynybai nėra suprantama, kaip tas ryšys buvo palaikomas ir kokia tai yra bendrininkavimo forma.

H. E. Ehverto advokatas Laurynas Pakštaitis sako, kad nuosprendžiai šioje byloje priimti nepašalinus akivaizdžių prieštaravimų, jo kliento kaltė grindžiama nepašalintomis abejonėmis, nepatikrintas liudytojų parodymų patikimumas. Advokatas taip pat kelia klausimą dėl esto teisės į gynybą pažeidimą ikiteisminio tyrimo metu.

A. Grabio advokatė Galina Kardanovskaja Aukščiausiojo Teismo prašo nutraukti jos kliento bylą, o jei tai nebūtų padaryta – iš naujo perduoti bylą nagrinėti Apeliaciniam teismui. Advokatės manymu, teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, klaidingai pasisakė dėl įrodymų turinio. Buvo pažeistos atpažinimo procedūros – A. Grabį nužudytojo draugė Vita Jakutienė pirmiausia atpažino iš nuotraukų, tik paskui gyvai.

H.E.Ehvertas (iš kairės), Arle Grabbi (viduryje), Ričardas Baika (dešinėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Estai dalyvavo nuotoliniu būdu

Kalėti nuteisti Estijos piliečiai Aukščiausiojo Teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu iš įkalinimo įstaigų: H. E. Ehvertas bausmę atlieka Marijampolės kalėjime, o A. Grabbis – Alytaus kalėjime. Teisėjų ir procesų dalyvių pasisakymai jiems buvo verčiami į estų kalbą. Nuteistieji skundėsi blogu ryšiu, jog blogai girdi pasisakymus iš teismo salės.

Bausmę taip pat jau atliekantį R. Baiką į Aukščiausiąjį Teismą atlydėjo Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.

Nė vienas iš nukentėjusiųjų į bylos posėdį neatvyko, nors jiems apie jį buvo pranešta.

Apeliacinis teismas yra nustatęs, kad R. Baika iki 2015 metų balandžio 10 dienos įgijo sekimo įrenginį – jis rastas pritvirtintas prie nužudytojo automobilio. Jis taip pat parūpino H. E. Ehvertui gyvenamąją vietą Kaune, o padarant nusikaltimą, atvykstant ir išvykstant iš įvykio vietos, buvo panaudotas vėliau sudegintas automobilis „Renault Megane“.

Teisėsauga taip pat nustatė, kad nusikaltėliai aiškinosi D. Bugavičiaus darbotvarkę, judėjimo maršrutus ir naudojamus automobilius.

27 metų D. Bugavičius savo vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“ buvo nušautas 2015-ųjų lapkričio 6-ąją Kaune.

Bylos duomenimis, nuteisti estai laukė jo prie namo Kaune, D. Bugavičiui prieš vidurnaktį atvykus ir sustojus prie namo vartų, A. Grabbis išlipęs iš automobilio „Renault Megane“ ne mažiau 12 kartų šovė į D. Bugavičių iš dviejų pistoletų.

Tuo metu automobilyje buvo D. Bugavičiaus gyvenimo draugė V. Jakutienė, todėl, kaltintojų teigimu, D. Bugavičius nužudytas sukeliant pavojų tiek jai, tiek galimiems praeiviams. Taip pat sugadintas automobilis ir buto lango stiklas.

Iš visų trijų nuteistųjų priteista beveik 200 tūkst. eurų atlyginti nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą bei nužudytojo mažamečiam vaikui iki jo pilnametystės priteistas išlaikymas lieka galioti.

Šiemet sausį Airijos teisėsauga perdavė Lietuvai dar vieną įtariamąjį D. Bugavičiaus nužudymu – Estijos pilietį Imre Arakas (Imrę Araką).

Vyras buvo perduotas Lietuvos prašymu, jam buvo išduotas Europos arešto orderis dėl 2015 metais lapkričio mėnesį įvykdytos veikos.

Aukščiausiojo Teismo teigimu, žalos aplinkai faktą reikia įrodyti nustatant realų neigiamą pokytį, nepakanka remtis 2002 m. aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodika, teigiama pranešime žiniasklaidai.

2021 m. liepą dėl „Grigeo Klaipėdoje“ įvykusio automatinės sklendės gedimo į Klaipėdos miesto lietaus nuotekų surinkimo sistemą pateko apie 18,6 kub. metrų technologinio vandens. Gedimas buvo operatyviai pašalintas, tačiau Aplinkos apsaugos departamentas T. Eikinui skyrė administracinę 600 eurų baudą.

T. Eikinas neneigė faktinių aplinkybių dėl incidento, tačiau nesutiko su departamento konstatavimu, jog taip buvo padaryta žala Kuršių marioms.

Aukščiausiasis Teismas patvirtino, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojant T. Eikinui administracinio nusižengimo padarinius žalos Kuršių marioms padarymo faktas nebuvo nustatytas.

„Jis [faktas – past.] privalo būti ne tik objektyviai nustatytas, išdėstant įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir tinkamai motyvuotas. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta nebuvo“, – skelbiama nutartyje.

Anot Aukščiausiojo Teismo, ankstesni teismai – Klaipėdos apylinkės bei apygardos – nesilaikė objektyvaus visų aplinkybių išnagrinėjimo ir tinkamai nepagrindė savo išvadų dėl žalos Kuršių marioms padarymo. Todėl abiejų instancijų teismų nutartys yra keistinos, pašalinant šią kaltinimo aplinkybę.

Šiuo metu Šiaulių apygardos teisme taip pat nagrinėjama baudžiamoji byla dėl 2020 m. sausį nustatytos Kuršių marių taršos „Grigeo Klaipėdos“ leistomis nevalytomis nuotekomis. Dėl galimos žalos gamtai Aplinkos apsaugos departamentas yra pareiškęs įmonei beveik 48 mln. eurų ieškinį.

Tuo tarpu tarptautinė tyrimų kompanija „TIG Environmental“ nenustatė Kuršių marių vandens būklės neigiamo pokyčio. Šis poveikio aplinkai vertinimas „Grigeo Klaipėdos“ užsakymu atliktas 2020–2021 m. pagal atitinkamą Europos Sąjungos direktyvą ir Europos Komisijos gaires.

Griauna demokratijos ramstį

Visuomenę sukrėtusi siūloma teismų reforma, anot jos kritikų, pakerta vieną demokratijos ramsčių – teismų institucijos atskyrimą nuo politinės valdžios. Žinant, kad vyriausybę visada formuoja parlamento dauguma, teismai laikomi vienintele nepriklausoma valdžia.

Izraelis neturi Konstitucijos, tad Aukščiausiasis Teismas vykdo kitur įprastas Konstitucinio Teismo funkcijas ir gali vetuoti bet kokį Kneseto priimtą įstatymą. Žinant, kad vidutinė vyriausybės ir koalicijos gyvavimo trukmė – 1,5–2 metai, per šį laiką paprastosios balsų daugumos palaikomi valdantieji gali netrukdomi priimti jų sampratą ar interesus atitinkančius įstatymus.

Jei valdančioji dauguma būtų tvirtai remiama ir per rinkimus sulauktų akivaizdžios daugumos rinkėjų palaikymo, anot apžvalgininkų, būtų galima teigti, kad politikai vykdo piliečių valią. Tačiau kai nė viena partija nelaimi daugumos ir tik per įvairius užkulisinius sandorius suburiama koalicija, kalbėti, kad Knesete daugiausia vietų turinti partija yra įgijusi ir aiškų piliečių mandatą, esą negalima.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima.

 

Kita vertus, valdančiųjų oponentai pritaria: teismų sistemos reforma būtina. Apie tai byloja kad ir tokie pavyzdžiai kaip kad buvusio finansų ministro Avigdoro Libermano byla: jo tariamos korupcijos įrodymai rinkti dešimtmetį, tačiau teisme byla subliūško.

Benjamino Netanyahu vadovaujama vyriausybė tvirtina, kad Aukščiausiasis Teismas pernelyg kišasi į politinius sprendimus ir siūlo pakeisti Izraelio įstatymus, kad parlamentas paprasta balsų dauguma galėtų panaikinti teismo sprendimus. Siūlomos reformos taip pat suteiktų vyriausybei kur kas daugiau galių skiriant teisėjus.

Lygios stovyklos

Vyriausybės bandymas vykdyti teismų reformą sukėlė smurtinių protestų, suskaldė ne tik visuomenę, bet ir valdančiąją koaliciją.

Stabdyti reformą ragino net gynybos ministras Yoavas Galantas, pabrėžęs, kad masiniai protestai prieš reformą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Jis akcentavo, kad kariuomenėje ir žvalgybos tarnybose kilo nepasitenkinimas reformos planais, tūkstančiai karių, lakūnų ir žvalgybos pareigūnų pagrasino netarnausią vyriausybei, kuri abejoja demokratiniais valstybės pagrindais.

Be to, anot Y. Galanto, tokie vidiniai nesutarimai sutampa su padidėjusia Irano ir Libano „Hezbollah“ grėsme Izraeliui, neramumais Palestinos teritorijose.

Protestas prasidėjo spontaniškai, nevadovaujant jokiai politinei partijai. Net B. Netanyahu oponentas, buvęs premjeras Yairas Lapidas tik prisijungė prie protestuotojų, užuot tapęs jų lyderiu.

Neatlaikęs masinių protestų Izraelio premjeras pirmadienį paskelbė laikinai stabdantis ginčytiną teismų reformą. Šis klausimas į parlamentą grįš ne anksčiau kaip balandžio pabaigoje.

Tačiau tris mėnesius vykstančių protestų organizatoriai pareiškė nesitrauksiantys. Laikinai įšaldyti reformos planus esą neužtenka ir todėl nacionaliniai protestai vyksią, kol įstatymas Knesete bus atmestas.

Vienareikšmiškai teigti, kad valdantieji yra už reformą, o dauguma visuomenės prieš, taip pat negalima. Aktyvioji piliečių bendruomenė pasidalijo į apylyges dalis.

Giliai susiskaldę

Kita vertus, ši situacija – tik problemų aisbergo viršūnė. Kaip radijui NV sakė Sergejus Auslenderis, Izraelio politinė sistema yra pasenusi, nepritaikyta dabartinėms sąlygoms. „Ją sukūrė kiti žmonės, kiti politikai, kitomis aplinkybėmis, kitiems žmonėms. Nuo to laiko Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios“, – sakė jis.

Izraelis labai pasikeitė: žmonių daug daugiau, bet žaidimo taisyklės liko tos pačios, senosios.

 

Apžvalgininkas laikosi nuomonės, kad šaliai reikia konstitucijos. Tačiau, turint omenyje visuomenės susiskaldymą, vargu ar būtų įmanoma dėl jos susitarti.

Be to, kartu su teisine reforma valdantieji bandė prastumti ir vadinamąjį dovanojimo įstatymą. Tai įstatymas, kuris leidžia valstybės pareigūnams, savivaldybių pareigūnams priimti dovanas, tam tikras finansines aukas neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Įstatyme buvo kalbama apie neatidėliotinas teisines ir medicinines išlaidas.

„Daugelis teisininkų ėmė kalbėti, kad tai yra užslėpta kyšininkavimo forma. Jei rytoj kuriam nors ministrui bus iškelta baudžiamoji byla dėl korupcijos, jis gali priimti dovanas ir gintis teisme, samdyti brangius advokatus pasinaudodami šiomis dovanomis“, – sakė S. Auslenderis.

Šis įstatymas, pvz., leistų ir pačiam B. Netanyahu nevykdyti teismo sprendimo grąžinti 270 tūkst. dolerių, kuriuos jis gavo iš savo velionio pusbrolio advokatams nusisamdyti.

Subtilus spaudimas

Iki teismų reformos klausimas grįš į Parlamentą, valdančioji koalicija ir opozicija problemos sprendimo bandys ieškoti tarpininkaujant šalies prezidentui Itzhakui Herzogui.

Iki šiol B. Netanyahu atmetė prezidento siūlytą kompromisą.

Spaudimas B. Netanyahu iš atviros formos pereina į užkulisinę. Antradienį Izraelio premjerui teko šalto dušo porcija nuo artimiausio strateginio partnerio. JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė artimiausiu metu nelaukiąs B. Netanyahu Vašingtone. Žurnalistų paklaustas, ar pakvies Izraelio premjerą į Baltuosius rūmus, J. Bidenas atsakė: „Ne artimiausiu metu.“

JAV lyderis sakė, kad viliasi, jog B. Netanyahu atsisakys teismų reformos planų. Į tai B. Netanyahu atsakė įrašu tviteryje: jis vertinąs J. Bideno paramą, bet „Izraelis yra suvereni šalis ir priima sprendimus vadovaudamasis žmonių valia, o ne spaudimu iš užsienio, įskaitant ir geriausių draugų“.

Senbuvio klaidos

Nors pats B. Netanyahu laikomas vienu iš labiausiai patyrusių Izraelio politikų, jis, anot ekspertų, suklydo vertindamas pilietinės visuomenės galią. Pernelyg pasitikėta ir savo rėmėjais.

Naujausios apklausos rodo: jei rinkimai vyktų rytoj, jo „Likud“ nesurinktų pakankamai balsų ir nebegalėtų formuoti koalicinės vyriausybės. Pvz., 13-ojo kanalo užsakymu atlikta apklausa rodo, kad B. Netanyahu partija gautų tik 27 mandatus vietoje dabar turimų 32.

Jei koaliciją paliktų kuris nors partneris, Izraelyje būtų skelbiami nauji rinkimai – šeštieji per ketverius metus.