Festivalio atidarymo renginio metu įteikti ir trys svarbūs apdovanojimai – Metų kultūros ir meno darbuotojo bei Ernsto Vicherto vardo „Jaunasis talentas“ premijos bei nacionalinis „Aukso paukštės“ apdovanojimas.

Simboliška, kad antrus metus iš eilės teikiama Metų kultūros ir meno darbuotojo premija šiemet atvežta būtent į Priekulę, festivalio „Ženklai“ organizatorių namus. Jos laureatu už didelį indėlį kultūrai tapo režisierius Donatas Savickis.

D. Savickis Priekulės kultūros centre dirba jau aštuonerius metus ir vadovauja Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto ir Agluonėnų klojimo teatrams.

Donato vadovaujamas Ernsto Vicherto teatras itin vertinamas už inovatyvius kūrybinius sprendimus, puoselėjant Mažosios Lietuvos kultūrą. O Priekulės miesto gyventojai į teatro trupę susibūrusiems meno mylėtojams dėkingi ir už garbingai teatro pasaulyje atstovaujamą buvusio Priekulės teisėjo, poeto, rašytojo ir teatro žmogaus – Ernsto Vicherto – vardą.

„Įsivaizduokite, jeigu vieną rytą pabustume pasaulyje, kuriame negirdėtume muzikos, neužuostume kvapų ir nematytume viso jau esamo ir kuriamo grožio. Ko, gero, būtų labai nejauku. Tad pasidžiaukime, kiek daug turime kūrybingų, meną ir kultūrą puoselėjančių ir mylinčių žmonių. Didžiuojamės jumis visai“, – įteikdamas premiją sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

„Aukso paukštė“ – geriausiam suaugusiųjų teatrui

Vakaro metu pagarsinti ir „Aukso paukštės“ apdovanojimai, kurie įteikiami ryškiausiems Lietuvos kolektyvams, jų vadovams, tautinei kultūrai nusipelniusioms asmenybėms.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro įsteigtais ir Kultūros ministerijos finansuojamais mėgėjų meno apdovanojimais kasmet pagerbiami labiausiai nusipelnę šalies chorai, teatrai, šokių kolektyvai, folkloro, dainų ir šokių ansambliai, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrai.

Geriausiu 2023 m. suaugusiųjų teatru ir vadovu paskelbtas Priekulės meno ir kultūros centro Ernsto Vicherto teatras ir jo vadovas Donatas Savickis.

Ernsto Vicherto teatras gyvuoja jau 18-us metus ir yra atpažįstamas dėl unikalaus savo repertuaro. Teatro mylėtojai, lankydamiesi spektakliuose, susipažįsta su Mažosios Lietuvos krašto autorių – Ernsto Vicherto, Ievos Simonaitytės ir kitų, kūryba.

Teatro aktoriai ir jo režisierius savo pasirodymams nevengia rinktis netradicinių erdvių – pasakų motyvais jau ne kartą yra atgimusi senoji Priekulės geležinkelio stotis, pasirodymai rengti ir istorinėse koplyčiose, ir ant sraunios Minijos upės pakrantės.

„Jaunojo talento“ šlovė – už sportinius pasiekimus

Apdovanojimų ceremoniją vainikavo 14-osios Ernsto Vicherto vardo premijos „Jaunasis talentas“ įteikimas. Jos laureate tapo Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokinė Kamilė Mikluš, džiuginusi sportiniais pasiekimais. Mergaitė šiemet tapo Europos kudo čempione, o Lietuvos kyokushin karatė federacijos teisėjų lyga jai suteikė B kategorijos teisėjo pažymėjimą.

Keturiolikmetės pasiekimų bagaže gausu ir kitų apdovanojimų – tai įvairios prizinės vietos rajono varžybose ir nacionaliniuose bei tarptautiniuose čempionatuose.

Iš viso į premiją pretendavo 5 jaunuoliai, pasiekę geriausių rezultatų meno, tiksliųjų mokslų srityse, visuomeninėje veikloje.

Ernsto Vicherto vardo  premijos steigimo tikslas yra pagerbti ir įamžinti žymaus Mažosios Lietuvos kultūros veikėjo, krašto rašytojo, teisėjo, teatro įkūrėjo E. Vicherto atminimą, išryškinti visuomenės rūpinimąsi jaunąja karta. Ši premija pirmą kartą buvo įteikta 2011 metais. Ja apdovanojami moksleiviai, pasiekę geriausius rezultatus meno, mokslo, sporto srityse ar visuomeninėje veikloje.

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.

Už reikšmingą, aktyvią, kūrybišką, novatorišką pastarųjų metų veiklą laureatu nominacijoje „Geriausias vaikų arba jaunimo choras ir vadovas“ tapo Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras ir vadovė Jolanta Vyšniauskienė.

Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mišrus choras gyvuoja nuo 1946 m. Per ta laiką jam vadovavo daug talentingų mokyklos pedagogų-chorvedžių. Ilgainiui kolektyvas įgijo svarbią reikšmę ne tik mokyklos, bet ir Klaipėdos krašto kultūriniame gyvenime: surengė daugybę koncertų, dalyvavo chorinės muzikos festivaliuose-konkursuose, visose miesto ir šalies dainų šventėse, 1980 m. pelnė Geriausiojo choro vardą. Šį chorą garsina ne tik aktyvi koncertinė veikla, bet ir praktinio-mokomojo pobūdžio vaidmuo ugdant jaunuosius Lietuvos chorvedžius.

Choro kūrybinę veiklą paženklino tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse užimtos pirmosios (1987, 1995 m.) ir antrosios (2011, 2018 m.) vietos, gauti specialieji prizai (1992, 1995 m.), Lietuvos vaikų ir jaunimo festivalyje-konkurse „Mes – Lietuvos vaikai“ iškovotos pirmosios vietos (2008, 2011, 2019 m.). Kolektyvas koncertavo daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Dalyvavo Lietuvoje rengiamuose festivaliuose.

Nominacijoje „Naujai susibūręs mėgėjų meno kolektyvas“ laureatu tapo Klaipėdos krašto tautinių instrumentų orkestras „Trimitatis“, vadovė Algytė Merkelienė, dirigentas Vytautas Tetenskas, grupių vadovai Jurgita Petkutė-Marcinkienė, Loreta Tumanovienė, Anatolijus Tumanovas.

Tautinių instrumentų orkestras „Trimitatis“ įsikūrė 2019 m. Klaipėdoje. Kolektyve muzikuoja Klaipėdos ir aplinkinių miestų profesionalūs instrumentalistai, pedagogai bei gabiausi jų mokiniai. Orkestro instrumentarijus – tradiciniai bei transformuoti lietuvių liaudies instrumentai: kanklės, birbynės, lamzdeliai, skudučiai, ragai, skrabalai, tabalai ir kt.

Pagrindinė kolektyvo idėja – saugoti savo tautos etninį ir kultūrinį tapatumą, siekiant visais įmanomais būdais puoselėti šalies kultūrines, menines ir dvasines vertybes. Kolektyvo siekis – muzikavimo patirtį ir įgūdžius perduoti jaunajai kartai bei supažindinti klausytojus su tautinių instrumentų orkestro ir ansamblių atliekama tautine muzika. Pagrindinis kolektyvo kūrybinis tikslas – išsaugoti charakteringas tautinių instrumentų orkestro žanrines savybes ir tautiškumo bruožus, išryškinant natūralius instrumentų registrus bei spalvas. Parengtose koncertinėse programose atliekamas tik lietuviškas repertuaras, kurį sudaro tiek tradiciniai instrumentiniai pavyzdžiai, tiek autorinės kūrybos kūriniai. Programose skamba ir atskirų vienarūšių instrumentų ansamblių atliekami kūriniai.

Orkestras „Trimitatis“, gyvuojantis tik ketvirtus metus jau parengė ne vieną koncertinę programą, pristatytą Klaipėdos, Vilniaus, Palangos, Kretingos, Tauragės, Trakų, Troškūnų (Anykščių r.) publikai. Kolektyvas dalyvauja šalies festivaliuose, šventėse, seminaruose, kūrybinėse laboratorijose.

Į LMTA Klaipėdos fakultetų Koncertų salę susirinkę žiūrovai turėjo galimybę stebėti kolektyvų koncertą ir nominacijos teikimo ceremoniją. Garbingas nominacijas – „Aukso paukštes“ – kolektyvams įteikė Lietuvos nacionalinio centro direktorius Saulius Liausa ir Mėgėjų meno skyriaus vedėja Jolanta Kisielytė-Sadauskienė. Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ tarybos pirmininkas Algirdas Šumskis, sveikindamas Stasio Šimkaus konservatorijos mišrų chorą ir Tautinių instrumentų orkestrą „Trimitatis“, išskyrė ženklią šių kolektyvų veiklos reikšmę Klaipėdai ir Lietuvai.

Išskirtinis kolektyvas

Nuo 1999 m. Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įvertina ir apdovanoja geriausius metų meno saviveiklos kolektyvus ir jų vadovus už reikšmingą, aktyvią meninę veiklą, svarų indėlį puoselėjant tautinę kultūrą. Kiekvienais metais apdovanojami geriausi šalies folkloro, liaudiškos muzikos, vokaliniai, liaudiškų šokių ansambliai, chorai, teatrai ir pučiamųjų instrumentų orkestrai, jų vadovai ir tautinei kultūrai nusipelniusios asmenybės. 2021 m. nominacijos „Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas“ nugalėtoju buvo pripažintas ansamblis „Rasa“ ir jo vadovai Gintaras Vilčiauskas ir Darius Žilinskas.

„Aukso paukštės“ apdovanojimą įteikusios Lietuvos nacionalinio kultūros centro choreografijos specialistės Gražina Kasparavičiūtė ir Živilė Adomaitienė prisiminė, kad būdamos dar jaunos, žiūrėdavo į ansamblio pasirodymus ir mokėsi iš jų elegancijos ir profesionalumo scenoje.

„Nors esate mėgėjai, tačiau kartais – profesionalesni už profesionalus“, – teigė G.Kasparavičiūtė.

Šokėjų kartos

Į šventę susirinko pilna salė buvusių ir esamų ansamblio „Rasos“ kolektyvo narių, gausus būrys artimųjų ir gerbėjų. Dvigubą progą paminėti pakvietęs ansamblis visus džiugino koncertine programa, sudaryta iš pamėgtų šokių ir skambių melodijų.

Kauno rajono savivaldybės sveikinimus perdavė mero pavaduotojas Antanas Nesteckis ir Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Lukas Alsys.

„Džiaugiuosi matydamas senjorus, kurių tiek daug šioje salėje, ir pilną sceną įvairaus amžiaus šokėjų. Akivaizdu, kad visada buvote pavyzdys jauniems žmonėms ir į savo veiklą gebėjote pritraukti naujas kartas. Kitaip negalėtume švęsti tokios gražios sukakties“, – kalbėjo vicemeras A.Nesteckis.

Įsikūrę Ežerėlyje

Daugiau kaip penkis dešimtmečius gyvuojantis liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“ – šokėjų, dainininkų ir muzikantų, mėgstančių lietuvišką tautinį meną, kolektyvas.

Kolektyvą įkūrė buvusieji Kauno technologijos universiteto tautinių šokių ansamblio „Nemunas“ nariai Romas ir Simona Galiniai. Jie suvienijo tautinį meną mylinčius žmones ir sukūrė liaudiškų šokių ansamblį „Rasa“, kuris nuo pat įkūrimo tapo vienu žymiausių saviraiškos kolektyvų Lietuvoje. Ansamblio įkūrėjai iki šių dienų aktyviai dalyvauja liaudiškų šokių ansamblio veikloje.

Ansambliui vadovauja savo srities profesionalai – ansamblio meno vadovas ir liaudies instrumentų orkestro vadovas G.Vilčiauskas ir ansamblio choreografas D.Žilinskas, koncertmeisterė Rasa Karaškienė.

Jau ketverius metus kolektyvas įsikūręs Kauno rajono Ežerėlio kultūros centre, kur puoselėja ir skleidžia meilę lietuvių liaudies menui tarp Kauno rajono bendruomenės narių.

Gausi bendruomenė

Šiuo metu liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“ turi per 50 aktyvių narių. Tai puikiai sugyvenantys skirtingo amžiaus ansamblio dalyviai ir jų šeimos. Kolektyve šokio žingsneliu sukasi dvi šokėjų grupės – jaunatvišku veržlumu pasižyminti jaunimo šokėjų grupė ir subtili, elegancija ir išmintimi žavinti vyresniųjų šokėjų grupė. Ansamblis turi kūrybingą ir muzikalų liaudies instrumentų orkestrą. Liaudiškų šokių ansambliui „Rasa“ priskirta pirma meno mėgėjų kolektyvų kategorija.

Ansamblis koncertavo ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rajonų centruose, miesteliuose, bet ir daugelyje kaimo vietovių. Liaudiškų šokių ansamblis „Rasa“ nuo 1970 m. dalyvavo visose Lietuvos dainų šventėse, o nuo 2006 m. – visose Lietuvos ir Baltijos šalių studentų šventėse ir festivaliuose.

„Rasa“ yra devynių respublikinių apžiūrų, trijų respublikinių dainų švenčių, penkių tarptautinių festivalių laureatas. Kolektyvo kūrybinė veikla yra įvertinta įvairių institucijų, organizacijų, įmonių ir bendruomenių padėkomis ir garbės vardais. Daugybę kartų su dideliu pasisekimu jie koncertavo įvairiose užsienio šalyse.

Šis aukščiausias Lietuvoje mėgėjų meno apdovanojimas – jau aštuntas Kauno rajone.

Rugpjūčio 1 d. šventiniame renginyje orkestrą sveikino daug garbingų svečių, meno kolektyvų.

Renginio dalyviams gražią dainų puokštę skyrė "Algupys", Kauno rajono Babtų kultūros centro moterų choras "Gynia", Kauno rajono Kulautuvos vyrų vokalinis ansamblis "Šilokas", Lietuvos talentų nugalėtoja jaunoji dainininkė Milėja, plastiškais šokio žingsneliais visus užbūrė šiuolaikinio šokio atlikėja Agnietė.

"Aukso paukštės" apdovanojimą orkestro vadovui įteikė Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovas, pučiamųjų orkestrų specialistas Gerimantas Statinis. "Dūdos yra dieviška muzika. Tai, kad šiandien šis apdovanojimas įteikiamas jums, yra įrodymas, kad tik kūrybingi ir darbštūs žmonės gali pasiekti aukštumų. Sveikinu ir linkiu jums didžiausios kūrybinės sėkmės ateityje", – sakė G.Statinis.

Sveikindamas "Algupį", Kauno rajono savivaldybės dovanas įteikė Kauno rajono mero pavaduotojas Paulius Visockas.

"Nuoširdžiai sveikinu jus ir visą kolektyvą pelnius aukščiausią Lietuvoje mėgėjų meno apdovanojimą "Aukso paukštė". Daugiau nei pusšimtį metų džiuginate klausytojus savo atliekamais kūriniais. Su savo muzika jūs visada tarp žmonių ir su žmonėmis. Dėkoju, kad garsinate Kauno rajono vardą ir linkiu jums klestėjimo bei ilgų gyvavimo metų", – linkėjo P.Visockas.

Jonas Girnius: aš užaugau su šiuo kolektyvu, o dabar pats jį auginu. / Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Orkestro vadovo teigimu, šis apdovanojimas labai svarbus kiekvienam kolektyvo nariui, nes tai įrodymas, kad jie ne veltui leido laiką  repeticijose ir koncertuose.

"Aš užaugau su šiuo kolektyvu, o dabar pats jį auginu. Man garbė šiandien priimti šį apdovanojimą, nes mūsų kelias link jo buvo ilgas ir vingiuotas. Labiausiai ačiū noriu pasakyti savo vyrams, kurių dėka iš mažo kolektyvo tapome tokiais, kokie esame šiandien", – už visus sveikinimus dėkojo orkestro vadovas J.Girnius.

Babtų krašte pučiamųjų orkestras jau žinomas nuo XX a. pradžios. Algupio kaime jį pradėjo burti Justinas Čižinauskas. Iš jo vadovo pareigas perėmė Antanas Palavinskas, kurį vėliau pakeitė sūnus Edvardas. E.Palavinskas savo namuose pučiamaisiais groti išmokė beveik visus Kaniūkų kaimo vaikus ir 1970 m. įvyko pirmieji šio orkestro pasirodymai. Orkestras grodavo įvairiose iškilmėse, laidotuvėse, šv.Velykų rytą – Babtų šv.apaštalų Petro ir Povilo bei Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiose.

E.Palavinskas orkestrui vadovavo beveik iki pat mirties 1985 m. 1985–1991 m. laikotarpiu "Algupiui" trumpai vadovavo keli vadovai, kartais jų visai nebuvo, tačiau orkestras savo veiklos nenutraukė. 1991 m. orkestro vadovu paskirtas J.Girnius, o jo grojimo stažas orkestre – 50 metų.

"Algupys" – šiuolaikiškas orkestras, aktyvus tarptautinių festivalių, respublikinių dainų švenčių, Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatų dalyvis.

"Apdovanojimas visiems svarbus ir malonus – tiek man, tiek "Algupio" vyrams. Tai įrodymas, kad ne veltui jie laiką leido repeticijose ir koncertuose. Džiaugiuosi ir nežinau, ką daugiau pasakyti. Man, kaip daugumai muzikantų, groti lengviau nei kalbėti", – šypsojosi ilgametis vadovas.

Žinomas nuo XX a. pradžios

Babtų krašte pučiamųjų orkestras jau žinomas nuo XX a. pradžios. Algupio kaime jį pradėjo burti Justinas Čižinauskas. Iš jo vadovo pareigas perėmė Antanas Palavinskas, kurį vėliau pakeitė sūnus Edvardas. E.Palavinskas savo namuose pučiamaisiais groti išmokė beveik visus Kaniūkų kaimo vaikus, ir 1970 m. įvyko pirmieji šio orkestro pasirodymai. Orkestras grodavo įvairiose iškilmėse, laidotuvėse, šv.Velykų rytą – Babtų šv.apaštalų Petro ir Povilo bei Panevėžiuko Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčiose.

E.Palavinskas orkestrui vadovavo beveik iki pat mirties 1985 m. 1985–1991 m. laikotarpiu "Algupiui" trumpai vadovavo keli vadovai, kartais jų visai nebuvo, tačiau orkestras savo veiklos nenutraukė. 1991 m. orkestro vadovu paskirtas J.Girnius, o jo grojimo stažas orkestre – 50 metų. "Jei Dievulis leis, norėčiau dar bent dešimt metų nieko nekeisti", – prisipažino J.Girnius.

Patekti į orkestrą, pasak dabartinio jo vadovo, sunku nebuvo. Bet porą mėnesių teko vyresniems laikyti gaidas, kadangi jie tuo metu neturėjo pultų. "Tuometis vadovas, pamatęs, kad kone visą vasarą kiekvieną repeticiją kantriai laikome gaidas, man ir Arvydui Maliauskui davė dūdas", – pradžią prisiminė muzikantas.

Tiesa, J.Girniaus karjera "Algupyje" prasidėjo nuo alto, mat šiuo pučiamuoju instrumentu groti lengviausia, ir tik po penkerių metų jam buvo patikėta pūsti trimitą. Baigęs Babtų vidurinę mokyklą, jaunasis trimitininkas pasirinko studijas Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje, o ją baigęs, profesionalus muzikantas sparnų iš Babtų nepakėlė.

Paklausa: „Algupio“ pūtikai laukiami įvairiuose renginiuose.

Nepakeičiamas pakaunės šventėse

"Algupys" – šiuolaikiškas orkestras, grojantis šventiniuose ir privačiuose renginiuose, gali atvykti pasveikinti jubiliatą, jaunuosius, lydi abiturientų kolonas ir t.t. Taip pat orkestras groja bažnyčiose, laidotuvių ceremonijose, nuolat keičia kūrinių repertuarą, tobulėja. Tad nenuostabu, kad jis dažnas svečias įvairiausiuose privačiuose renginiuose, iškilmėse", – taip orkestras prisistato interneto svetainėje.

Pavasarį, vasarą ir rudenį muzikantai vos spėja suktis, neretai per savaitę tenka groti trijuose keturiuose renginiuose. Žiemą jų mažiau, tuomet vyrai ruošiasi Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionatams. Be to, du kartus per savaitę po 2,5–3 valandas rengiamos repeticijos. Prieš rimtus koncertus, čempionatus renkamasi kas antrą dieną ar net kasdien.

Pelnė "Grand Prix"

2012 m. vykusiame čempionate A kategorijoje "Algupys" buvo įvertintas aukščiausiu balu ir pelnė "Grand Prix". Pūtikai iš Babtų pelnė pripažinimą ne tik mūsų šalyje – jie yra koncertavę Italijoje, laukiami ir kaskart šiltai priimami Tukumo mieste Latvijoje.

Pripažinimą pelniusiame ir populiariame orkestre muzikantų kaita nedidelė, o ir galvos sukti vadovui dėl pamainos nereikia. "Babtuose veikia Garliavos meno mokyklos filialas, pučiamųjų skyrių lankantiems ir geriau grojantiems vyresniems moksleiviams patekti į suaugusiųjų kolektyvą yra prestižo reikalas", – džiaugėsi "Algupio" vadovas.

"Algupys" – ne laivas

Tikriausiai ne vienam krito į akį, kad šiame orkestre nėra nė vienos moters. Vadovas teigė, kad taip buvo ne visada. "Skirtingais periodais esame turėję kelias dailiosios lyties atstoves. Viena grojo, kol ištekėjo. Neseniai viena gimnazistė taip pat domėjosi, bet, matyt, nusprendė, kad nebus jauku vienai vyrų būryje", – samprotavo J.Girnius.

Jis patikino, kad "Algupys" – ne laivas, kur esama prietaro, kad moterys atneša nelaimę. "Atvirkščiai, labai džiaugčiausi, jei grotų ne vien vyrai. Anksčiau esu pastebėjęs, kad vyrai į repeticijas ateidavo nevalytais batais, darbo drabužiais. Kai tik orkestre atsirasdavo mergina ar moteris, vyrai pasitempdavo, net barzdą nepatingėdavo antrą kartą per dieną nusiskusti", – atviravo pašnekovas.

Kam pakaunėje pavyko prisijaukinti "Aukso paukštę"

Aukščiausią Lietuvoje mėgėjų meno apdovanojimą – nuo 1999-ųjų kasmet įteikiamą Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtą nominaciją "Aukso paukštę" – Kauno rajone yra gavę šie kolektyvai:

2001 m. – Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos jaunimo dramos studija "Vaidyba", režisierius Jonas Daraškevičius (nominacija "Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas").

2002 m. – Domeikavos vidurinės mokyklos vaikų folkloro ansamblis "Serbentėlė", vadovė Daiva Bradauskienė (nominacija "Geriausias vaikų, jaunimo teatras ir vadovas).

2002 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto jaunimo tautinių šokių grupė "Sėja", vadovė Idalija Braškytė-Matušaitienė (nominacija "Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas").

2007 m. – Garliavos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras "Jiesia", vadovai: Valė Dervinienė ir Gintaras Vilčiauskas (nominacija "Geriausias liaudies instrumentų orkestras ir vadovas").

2008 m. – Lietuvos žemės ūkio universiteto liaudiška kapela "Ūkininkas", vadovas Romualdas Sadzevičius (nominacija "Geriausia liaudiška kapela ir vadovas").

2013 m. – Garliavos kultūros centro vyresniųjų liaudiškų šokių grupė "Ąžuolas", vadovė Zita Vaškelienė (nominacija "Geriausia suaugusiųjų šokių grupė ir vadovas").

2018 m. – Ramučių kultūros centro Neveronių laisvalaikio salės folkloro ansamblis "Viešia", vadovė Jolanta Balnytė (nominacija "Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas").

„Aukso paukštės“ apdovanojimai meno kolektyvams teikiami už aktyvią pastarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių, konkursų, seminarų inicijavimą.

Kaip praneša Kultūros ministerija, laureatus rinko kiekvieno žanro kolektyvams vertinti sudaryta kompetentinga komisija.

Nuo 1999 metų teikiama „Aukso paukštė“ yra aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

2020 metų „Aukso paukštės“ laureatai:

Geriausias suaugusiųjų teatras ir vadovas

Raseinių rajono kultūros centro mėgėjų teatras „Braižas“ ir vadovė Jolanta Šimaitienė, Šakių rajono Lekėčių mokyklos-daugiafunkcio centro mėgėjų teatras ir vadovė Vaida Brazaitienė

Geriausias krašto folkloro kolektyvas ir jo vadovas

Pasvalio kultūros centro folkloro ansamblis „Rags“ ir vadovė Daiva Adamkavičienė

Geriausias miesto folkloro kolektyvas ir jo vadovas

Kauno miesto folkloro ansamblis „Žaisa“ ir vadovai Giedrė Ramunė Pečiulienė, Mintautas Petras Pečiulis

Geriausias liaudiškų šokių ansamblis ir vadovas

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto liaudiškų šokių ansamblis „Ave Vita“ ir meno vadovė Goda Puleikytė, choreografas Kazimieras Kondratavičius, liaudies instrumentų orkestro vadovas Gintaras Vilčiauskas, vokalinės grupės vadovė Rasa Kazakevičienė, koncertmeisteris Ričardas Monkevičius

Geriausia liaudiškų šokių grupė ir vadovas

Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro jaunimo liaudiškų šokių grupė „Gaja“ ir vadovė Birutė Viktoravičiūtė

Geriausias pučiamųjų instrumentų orkestras ir vadovas

Kauno rajono Babtų kultūros centro pučiamųjų instrumentų orkestras „Algupys“ ir vadovas Jonas Girnius

Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas

Klaipėdos universiteto mišrus choras „Pajūrio aidos“ ir vadovas Algirdas Šumskis

Geriausias vaikų arba jaunimo (moksleivių) choras ir vadovas

Biržų Vlado Jakubėno muzikos mokyklos jaunių choras ir vadovė Viktorija Morkūnienė

Geriausias vokalinis ansamblis ir vadovas

Ukmergės kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Cantilena“ ir vadovė Daiva Petrikienė

Geriausias liaudiškos muzikos ansamblis ir vadovas

Kauno technologijos universiteto tautinio meno ansamblis „Nemunas“ ir meno vadovė ir vyriausioji choreografė Margarita Tomkevičiūtė, choreografė Vilma Tiškevičienė, choro vadovė Roma Paulauskienė, chormeisteris Gediminas Micka, liaudiškos muzikos kapelos vadovas Romualdas Sadzevičius, liaudies instrumentų orkestro vadovai Asta Bogdanienė ir Raimundas Kukanauskas, akompaniatorius Tadas Kviklys.

Geriausias naujai susikūręs mėgėjų meno kolektyvas ir vadovas 

Vilniaus mišrus choras „Sonoros“ ir vadovė Valerija Skapienė

Už nuopelnus tautinei kultūrai „Aukso paukštė“ skiriama baletmeisteriui Vytautui Buterlevičiui.

Apie tai paskelbusi Kauno rajono savivaldybė didžiuojasi ir sveikina šįmet pučiamųjų instrumentų orkestrų kategorijoje apdovanojimą pelniusį Babtų kultūros centro orkestrą bei jo vadovą J. Girnių. Pernai šis orkestras atšventė 50-uosius veiklos metus, o 2021 metai muzikantams atnešė aukščiausią apdovanojimą.

Prisimenant ištakas, dera paminėti, kad Babtų krašte pučiamųjų orkestras buvo žinomas nuo praeito amžiaus pradžios, kai Algupio kaime muzikantus pradėjo burti Justinas Čižinauskas. Vėliau orkestro vadovu tapo Antanas Palavinskas, iš kurio šias pareigas paskui perėmė jo sūnus Edvardas. Būtent jis savo namuose išmokė groti pučiamaisiais beveik visus Kaniūkų kaimo vaikus, o pirmieji orkestro pasirodymai įvyko 1970-aisiais.

Orkestras grodavo įvairiose iškilmėse, šventėse, Šv. Velykų rytą – Babtų ir Panevėžiuko bažnyčiose. E. Palavinskas jam vadovavo beveik iki pat mirties (mirė 1985 m.), vėliau vadovai keitėsi. Kartais, anot orkestro senbuvių, tų vadovų visai nebuvo, tačiau muzikantai veiklos nenutraukė.

1991-aisiais vadovauti „Algupio“ orkestrui buvo paskirtas jo muzikantas J. Girnius. Išsaugojęs branduolį, Babtų pučiamųjų orkestras pasipildė naujais nariais, augina sau pamainą. Jis groja įvairiuose renginiuose, dažnai – ir už Kauno rajono ribų. Koncertavo Latvijoje, Italijoje, yra pelnęs aukštų apdovanojimų Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionatuose. „Algupys“ – dažnas ir dainų švenčių dalyvis.

„Prieš 19 metų sumanyti ir įsteigti apdovanojimai – svarbus mūsų visuomenės kūrybiškumo liudijimas. Šiemet „Aukso paukštės“ aplankytieji, kaip ir daugelis kitų panašių bendruomenių, gyvena pačiose įvairiausiose Lietuvos vietose, jos buriasi draugėn ugdyti ir stiprinti savo dvasią, būti mūsų kultūros atminties ir atsinaujinimo gijomis, laimėti ne tik konkursuose ar festivaliuose, bet pirmiausia savo gyvenime. Šie žmonės yra mūsų valstybės atrama, pavyzdys nerandantiems kelio prasmingai būti – čia, Lietuvoje, ir būti apskritai“, – įsitikinusi Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Vida Šatkauskienė.

Kasmet pavasario pradžią skelbiantys ir geriausius mėgėjų meno kolektyvus džiuginantys „Aukso paukštės“ apdovanojimai šiemet bus teikiami dvylikai laureatų.

Geriausio krašto folkloro ansamblio ir vadovo nominacija skirta Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansambliui „Platelee“ ir vadovui Aivarui Alminui, Geriausiu miesto folkloro kolektyvu ir vadovu tapo Vilniaus miesto folkloro ansamblis „Virvytė“ ir Loreta Sungailienė, rašoma pranešime spaudai.

Geriausiu suaugusiųjų choru ir vadovu tapo Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos katedros mišrus choras „Studium“ ir vadovė Birutė Janonienė, Geriausiu vaikų arba jaunimo (moksleivių) choru ir vadove – Prienų „Žiburio“ gimnazijos jaunimo mišrus choras ir Roma Ruočkienė.

Geriausio vaikų ir jaunimo (moksleivių) mėgėjų teatro ir vadovo nominaciją pelnė du kolektyvai – Jurbarko kultūros centro vaikų ir jaunimo teatras „Vaivorykštė“ ir vadovė Birutė Šneiderienė bei Pasvalio kultūros centro jaunimo teatras „Drãma“ ir Asta Liukpetrienė.

Geriausiu liaudiškų šokių ansambliu pripažintas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos jaunimo liaudiškų šokių ansamblis „Sietuva“, meno vadovas Edmundas Žička ir instrumentinės grupės vadovai Donatas Jaraminas, Dainora Kinderienė. Geriausios liaudiškų šokių grupės apdovanojimą laimėjo Prienų rajono kultūros ir laisvalaikio centro pagyvenusiųjų liaudiškų šokių grupė „Vajaunas“ ir vadovė Ligita Gedminienė.

Geriausio pučiamųjų instrumentų orkestro nominacija skirta Panevėžio r. Šilagalio kultūros centro varinių pučiamųjų instrumentų orkestrui „Sklepučini“ ir vadovui Vilmantui Vapsvai. Geriausias liaudiškos muzikos ansamblis – Kretingos meno mokyklos liaudies instrumentų orkestras ir vadovai Donatas Merkelis, Danutė Černienė. 

Geriausio naujai susikūrusio mėgėjų meno kolektyvo ir vadovo nominacija atiteko Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansambliui „Žilvita“ ir jo vadovei Laimai Morkūnienei.

Nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ šiemet skirta baletmeisterei, režisierei Leokadijai Dabužinskaitei. Apdovanojimas bus teikiamas Dainų šventės Ansamblių vakaro metu Vilniaus Kalnų parke liepos 4 d.

Įvertino choro nuopelnus

Choras „Dangė“ apdovanojimuose „Aukso paukštė“ laimėjo nominaciją „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“. Jis kolektyvui įteiktas už chorinės muzikos veiklos nuopelnus Lietuvoje ir tarptautiniuose konkursuose. Choras „Dangė“ yra ir įvairių tarptautinių konkursų laureatas.

Prieš ketverius metus įkurtas choras „Dangė“ aktyviai įsijungė į Klaipėdos miesto ir šalies koncertinį gyvenimą.

Jis pasirodo Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų salėse, įvairiose bažnyčiose sakralinės muzikos valandų metu, dalyvauja miesto ir šalies dainų šventėse.

Choro „Dangė“ meno vadovė ir dirigentė – Judita Kiaulakytė, chormeisterė – Rasa Lukšienė, koncertmeisterė – Jūratė Gedminienė.

Susivienijo bendram projektui

Garbingas apdovanojimas chorui buvo įteiktas šeštadienio vakarą Klaipėdos universiteto Menų akademijos koncertų salėje vykusio renginio „Po aukso paukštės sparnu...“ metu.

Renginio metu savo dainomis žavėjo ne tik įvertinimo sulaukęs choras „Dangė“, bet ir svečiai.

Menų akademijos salėje susirinkę klaipėdiečiai gėrėjosi Austrijos, Zalcburgo moterų choro „Vocal Orange“, kuriam vadovauja Arūnas Pečiulis, pasirodymu.

Skambėjo Liepojos universiteto moterų choro „Atballs“, kuriam vadovauja Ilzė Valce, dainos.

Pasveikinti klaipėdiečių atvyko ir savo pasirodymą dovanojo Vilniaus universiteto moterų choras „Virgo“. Jam vadovauja Rasa Gelgotienė.

Visi keturi chorai susibūrė į bendrą tarptautinį projektą. Pasak organizatorių, šios programos tikslas – žmones, kuriems patinka klasikinė muzika ir dainavimas, įtraukti į gyvą muzikavimą, priartinti juos prie klasikinės muzikos lobyno, bendrame skambesyje suvienyti visus mėgstančius muziką ir skleisti kūrybingo bendradarbiavimo idėjas tarptautinėje plotmėje.

Koncerto metu chorams vargonais akomponavo koncertmeisterė Laura Gedgaudaitė, fortepijonu – J.Gedminienė.

Dar viena paukštė - klaipėdietei

Nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno ansambliams ir jų vadovams Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė 1999 m.

Šiais apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes.

Apdovanojimai „Aukso paukštė“ rengiami kiekvienais metais. Šiemet buvo įsteigta 12 nominacijų.

Į uostamiestį atkeliaus dar viena „Aukso paukštė“. Už nuopelnus tautinei kultūrai birželio 10 d. Vakarų Lietuvos dainų šventės metu šis apdovanojimas bus įteiktas folkloro ansamblių vadovei, Klaipėdos universiteto docentei Irenai Nakienei.

Koncerte dalyvaus Klaipėdos žvejų rūmų moterų choras „Dangė“ (vadovė Judita Kiaulakytė), Zalcburgo (Austrija) moterų choras „Vocal orange“ (vadovas Arūnas Pečiulis), Liepojos (Latvija) universiteto moterų choras „Atbalss“ (vadovė Ilzė Valcė), Vilniaus universiteto moterų choras „Virgo“ (vadovė Rasa Gelgotienė), solistės Erika Ostrenkova (sopranas) ir Akvilė Januškaitė (sopranas), koncertmeisterės Jūratė Gedminienė (fortepijonas) ir Laura Gedgaudaitė (vargonai).

Renginio metu Žvejų rūmų moterų chorui „Dangė“ bus įteiktas aukščiausias Lietuvos mėgėjų meno apdovanojimas „Aukso paukštė“.

Lietuvos liaudies kultūros centras (dabar – Lietuvos nacionalinis kultūros centras) ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 m. įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes. Apdovanojimai rengiami kiekvienais metais.

2016-ųjų „Aukso paukšte“ choras „Dangė“ įvertintas nominacijoje „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“.

Moterų choras „Dangė“ įkurtas 2013 m. Kolektyve dainuoja Klaipėdos universiteto įvairių fakultetų absolventės, laisvalaikiu mėgstančios bendrauti, keliauti ir dalyvauti įvairiuose kultūriniuose renginiuose klaipėdietės. Choras yra tarptautinių konkursų Ščecine ir Sopote (Lenkija), Prahoje (Čekija), Barselonoje (Ispanija) laureatas.

Koncertą organizuoja kultūros centras Žvejų rūmai.