-
Lietuvos muziejų kelias kviečia pažinti Aukštaitiją
Šių metų programos „Tėvynės ieškojimas“ projektas Lietuvos muziejų kelias 2020 m. „Lietuvos kraštovaizdžiai: kalnų ir kalvų kultūriniai reginiai“ pažadus lankytojams tęsi.
Visi regionuose jau aplankyti renginiai vyko saugiai, atvirose erdvėse, šviečiant saulei, muzikos, menų, legendų ir istorinių pasakojimų apsuptyje.
Aukštaitija perima estafetę nelėtindama tempo - visą mėnesį vyksiančioje kelionėje daugiau nei dešimties regiono muziejų ir kitų kultūros ir istorijos paveldą saugančių institucijų darbuotojai dovanos lankytojams gerą nuotaiką, daug muzikos, edukacinių užsiėmimų ir šiek tiek fizinio krūvio. Vienok išsigąsti nederėtų – Aukštaitijoje vyksiantys pasivaikščiojimai ir žygiai svetingai priims visus atvykusius, kvies pasižvalgyti nuo kalvų, vakaroti su daina ir giliau pastudijuoti šio krašto žymiausių piliakalnių istoriją.
Jau rugsėjo 4 d. Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis kviečia į „Baltų kultūros apeiginę šventę ant Raginėnų piliakalnio“ – vieno įspūdingiausių šiaurės vidurio Lietuvoje. Vietinių dar vadinamas Raganų kalnu, jis yra mažai tyrinėtas, tebesaugantis savo paslaptis ir legendas. Tad atvykę į „Baltų kultūros apeiginę šventę“ ant piliakalnio ne tik išgirsite liaudies dainas, bet ir dalyvausite pamirštose apeigose.
Rugsėjo 5 d. Šiaulių „Aušros“ muziejus organizuoja ypatingą susitikimą ant Jurgaičių piliakalnio, visiems geriau žinomo Kryžių kalno pavadinimu. Renginys „Muzika Popiežiaus kelyje“, bus skiriamas nebe svarbiausiam kalną visame pasaulyje išgarsinusiam įvykiui, – 1993 m. čia lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Šiais metais minime 100-ąsias popiežiaus gimimo metines, kurioms tą vakarą skambės choro „Polifonija“ dedikuota muzikinė programa.
Judėdamas į Aukštaitijos gilumą, Lietuvos muziejų kelias pasieks Biržus, kur rugsėjo 10 d. krašto muziejus „Sėla“ ir biržiečių folklorininkai organizuoja sambūrį „Nuo kalvos ant kalvos – susišaukim…“ Ant svarbiausio Biržų kalno, supilto šiaurinei LDK sienai ginti, grojant archajiškiausiais Šiaurės Aukštaitijos instrumentais – ragais ir skudučiais, giedant sutartines, dainuojant karo dainas, o atlikėjams išsidėsčius ant visų keturių pilies bastionų, bus bandoma susišaukti.
Rugsėjo 11 d. ukmergiškiai, Krašto istorijos muziejaus darbuotojų vedami, kviečia į konferenciją ir edukacines veiklas „Atgyjanti Ukmergės piliakalnio praeitis“, skirtas savo krašto įžymybės praeičiai ir dabarčiai aptarti. Ukmergės piliakalnio papėdėje vyks Tomo Baranausko knygos „Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas, ant piliakalnio – muziejininkas Raimondas Ramanauskas skaitys pranešimą „Ukmergės miesto įsikūrimas“, vėliau veiks edukacinės erdvės „Atgyjanti praeitis“: teatralizuoti legendų ir padavimų pasakojimai (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka); Ukmergės kraštotyros muziejaus edukacijos (tekstilės dekoravimas, senoviniai vaikų žaislai ir žaidimai); edukacinės veiklos „Bitutė pilkoji“, „Žolynų magija“, „Rištinių lėlių dirbtuvės“, „Keramika ir molio žiedimas“.
Pirmąją renginių Aukštaitijoje pusę rugsėjo 12 d. užbaigs Molėtų krašto ir Lietuvos etnokosmologijos muziejų organizuojami „Susitikimai ant Kulionių kalvų“. Kulionių kalvos – ypatinga geografinė erdvė ir kultūrinės veiklos vieta, svarbus mokslo ir kultūros, etninės lietuvių atminties centras. Jį kūrę žmonėse pirmą sykį čia susirinks visi kartu paliudyti mums savo idėjų ir veiklos prasmės: ant Kulionių piliakalnio – vyks knygos „Kulionių piliakalnis“ pristatymas (dalyvaujant dr. Dainiui Razauskui); Didžiųjų akmenų Saulės rate prie Etnokosmologijos muziejaus lankytojai susitiks su dr. Gunaru Kakaru, prof. Libertu Klimka, prof. Vytautu Straižiu, Jonu Vaiškūnu, Sauliumi Lovčiku.
Baigiasi vasara, artėja ir „Lietuvos muziejų kelio 2020“ finalas. Iki jo baigiamojo renginio Anykščiuose rugsėjo 25 d. yra dar gražaus rudenėjančio laiko keliauti, pažinti, patirti, pasisemti žinių, patirties, geros nuotaikos, pabūti gamtoje, ir sukaupus didelę dozę optimizmo pasitikti naujus mokslo metus bei įvairiausiomis prognozėmis nuspalvintą Lietuvos muziejų rudens sezoną.
Papildomą informaciją teikia Aukštaitijos regiono koordinatorė Jolita Kirkilaitė tel. (8 41) 43 36 80, el. p., muziejukelias@gmail.com
IŠSAMI RENGINIŲ AUKŠTAITIJOJE PIRMOSIOS PUSĖS PROGRAMA
(rugsėjo 2–25 d.)
Rugsėjo 4 d. (penktadienis)
17 val. Baltų kultūros apeiginė šventė ant Raginėnų piliakalnio
Raginėnų piliakalnis – vienas įspūdingiausių šiaurės vidurio Lietuvoje. Kairiajame Daugyvenės krante esantis piliakalnis, vietinių dar vadinamas Raganų kalnu, yra netyrinėtas, tad tebesaugo savo paslaptis ir yra apipintas legendų. Baltų kultūros apeiginės šventės metu ant piliakalnio skambės dainos, suksis šokių rateliai, taip pat nebus pamirštos tradicijos ir apeigos.
Renginys nemokamas
Organizatorius: Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis, Burbiškio k., Pakalniškių sen., Radviliškio r., tel. (8 422) 56 110
Susitikime ant Raginėnų piliakalnio (Raginėnų k., Radviliškio r.). Koordinatės 55° 47′ 34.7″ š. pl., 23° 51′ 53.7″ r. ilg.
Rugsėjo 5 d. (šeštadienis)
15 val. Renginys „Muzika Popiežiaus kelyje“
Jurgaičių piliakalnis, plačiau žinomas Kryžių kalno pavadinimu, liudija pagarbą ir ištikimybę kryžiaus aukai. Svarbiausias įvykis, išgarsinęs kalną visame pasaulyje – 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas. Šiais metais minime 100-ąsias popiežiaus gimimo metines, kurioms skirta „Polifonijos“ choro parengta muzikinė programa. Susirinkusieji išgirs lenkų ir lietuvių autorių kūrinius, įkvėptus Jono Pauliaus II tekstų arba jo asmenybės. Renginys nemokamas
Organizatorius: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vilniaus g. 74, Šiauliai, tel. (8 41) 43 36 80
Susitikime prie Kryžių kalno (Meškuičių sen., Šiaulių r.). Koordinatės 56° 0′ 55″ š. pl., 23° 25′ 0″ r. ilg.
Rugsėjo 10 d. (ketvirtadienis)
18 val. Vakaronė „Nuo kalvos ant kalvos – susišaukim…“
Biržų krašto folkloro ansamblių sambūris ant svarbiausio Biržų kalno, supilto šiaurinei LDK sienai ginti. Čia bus bandoma susišaukti, išsidėsčius ant visų keturių pilies bastionų, ant pylimų, archajiškiausiais Šiaurės Aukštaitijos instrumentais – ragais ir skudučiais, giedant sutartines, dainuojant karo dainas. Bus pabrėžiama gynybinė Biržų tvirtovės paskirtis, bandoma pajusti vienybę, bendrystę, kuri būtina, kad išliktume bet kokioms grėsmėms iškilus. Renginys nemokamas
Organizatorius: Biržų krašto muziejus „Sėla“, Jonušo Radvilos g. 3, Biržai, tel. (8 450) 33 390
Susitikime Biržų piliavietėje, Biržų krašto muziejaus lauko teritorijoje, Jonušo Radvilos g. 3, Biržai. Koordinatės 56° 12′ 18″ š. pl., 24° 45′ 14″ r. ilg.
Rugsėjo 11 d. (penktadienis)
15 val. Konferencija ir edukacinės veiklos „Atgyjanti Ukmergės piliakalnio praeitis“
15 val. Ukmergės piliakalnio papėdėje – Tomo Baranausko knygos „Pabaisko mūšis: šaltiniai ir interpretacijos“ pristatymas. Dalyvaus autorius.
15.30 val. ant Ukmergės piliakalnio – muziejininko Raimondo Ramanausko pranešimas „Ukmergės miesto įsikūrimas“.
16–18 val. veiks edukacinės erdvės „Atgyjanti praeitis“: Teatralizuoti legendų ir padavimų pasakojimai (Ukmergės Vlado Šlaito viešoji biblioteka); Ukmergės kraštotyros muziejaus edukacijos (tekstilės dekoravimas, senoviniai vaikų žaislai ir žaidimai); edukacinės veiklos „Bitutė pilkoji“, „Žolynų magija“, „Rištinių lėlių dirbtuvės“, „Keramika ir molio žiedimas“.
Renginys nemokamas
Organizatorius: Ukmergės kraštotyros muziejus, Kęstučio a. 9, Ukmergė, tel. (8 340) 63 957.
Susitikime Ukmergės piliakalnio papėdėje ir ant piliakalnio, Piliakalnio g., Ukmergė. Koordinatės 55° 14′ 58.6″ š. pl., 24° 46′ 6.8″ r. ilg.
Rugsėjo 12 d. (šeštadienis)
14 val. Susitikimai ant Kulionių kalvų
Kulionių kalvos – ypatinga geografinė erdvė ir kultūrinės veiklos vieta, svarbus mokslo ir kultūros, etninės lietuvių atminties centras. Jį kūrę žmonėse pirmą sykį susirinks visi kartu paliudyti mums savo idėjų ir veiklos prasmės.
14 val. ant Kulionių piliakalnio – knygos „Kulionių piliakalnis“ pristatymas. Dalyvauja dr. Dainius Razauskas.
15 val. Didžiųjų akmenų Saulės rate prie Etnokosmologijos muziejaus vyks susitikimas su dr. Gunaru Kakaru, prof. Libertu Klimka, prof. Vytautu Straižiu, Jonu Vaiškūnu, Sauliumi Lovčiku.
16.30 val. – ekskursija į Kaldinių kalną.
Renginys nemokamas
Organizatoriai: Molėtų krašto muziejus, Inturkės g. 4, Molėtai, mob. tel. 8 682 14 595;
Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Kulionių k., Žvaigždžių g. 10, Čiulėnų sen., Molėtų r., mob. tel. 8 615 20 688).
Susitikime ant Kulionių piliakalnio, Kulionių k., Molėtų r. Koordinatės 55° 19′ 1″ š. pl., 25° 33′ 3″ r. ilg.
Visa „Lietuvos muziejų kelio“ programa www.muziejukelias.lt.
Informacija +370 5 279 09 18, el. paštas muziejukelias@gmail.com
-
Po Aukštaitiją keliaujantis M. Katleris rado ypatingą vietą 1
Projekto „Lietuvon.lt“ siūlomus maršrutus po Aukštaitiją išbandantys Mantas ir Dominykas tikina, kad ypatingi gamtos, architektūros ir kultūros objektai šiame krašte neišsemiami. Sugrįžę iš dar vieno aludarių krašto maršruto, jie dalijasi savo patarimais ir netikėtais atradimais.
Šįkart kelionių laidos kūrybinė komanda kartu su gidų vaidmenyse debiutavusiais Mantu ir Dominyku išbandė Aukštaitijos dvarus pristatantį maršrutą nuo Kupiškio iki Pasvalio. Kai kurie iš aplankytų objektų – apleisti ir nebenaudojami, tačiau alsuoja tikra istorine dvasia, kurią verta pamatyti. „Net jei niekada gyvenime nematei dvaro, jau po poros valandų galėsi pasigirti matęs penkis“, – teigia M. Katleris. Pasirodo, kai kuriuose šalies regionuose dvaro nė su žiburiu nerasi, o Aukštaitijoje jie stūkso kone ant kiekvieno kelio vingio.
„Kelias nuo Kupiškio iki Pasvalio nėra tik paprasta atkarpa nuo vieno miesto iki kito. Juo pravažiuoti niekur nesustojant tiesiog negalima. Tiesa, ne visi šiame kelyje esantys dvarai pritaikyti turizmui, bet būtent tai ir suteikia kiekvienam objektui savotiško žavesio. Vieni su parkais, kiti apleisti, tačiau pro langus galima pažvilgčioti, į vidų pažiūrėti. Taip netgi dar įdomiau“, – pripažįsta Aukštaitiją iš naujo atradęs M. Katleris.
Nors Kupiškį ir Pasvalį skiria tik kiek daugiau nei 40 kilometrų, važiuodami šiuo maršrutu galima aplankyti net 10 įdomių objektų. Kelionės paįvairinimui be dvarų į maršrutą įtraukti ir dar keli dėmesio verti sustojimai. Taigi, keliaujant iš vieno miesto į kitą ir aplankant visus objektus, kelionė išsitęs iki gero pusdienio. Patartina pavalgyti maršruto pradžioje arba įsidėti užkandžių kelionei ir užsukti į restoraną Pasvalyje – mat mažesniuose miesteliuose tarp Kupiškio ir Pasvalio užtiksite tik maisto prekių parduotuves. Visą maršrutą rasite čia.
Įdomiausi maršruto objektai:
Metalinis ir purškiantis: Baltų gyvybės medis
Kupiškis – puikus pavyzdys, kaip vieno menininko rankos gali pakeisti miestelio veidą. Čia gyvenęs skulptorius Henrikas Orakauskas (dabar gyvenantis Kernavėje) per 18 kūrybos metų paliko daug skulptūrų visame miestelyje – nuo „gyvų“ skelbimo lentų iki Baltų gyvybės medžio, kuris aplaisto greta stovinčius. Tiesa – kai veikia, nes laikas nuo laiko jis yra tvarkomas.
Iš pusiasalio virtęs sala: Uošvės liežuvis
Kupiškio marios – trečias pagal dydį dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje. Iki užtvenkimo jame buvo pusiasalis, atskirtas dviejų upių – Lėvens ir Pajuodupės. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę, šis pusiasalis virto sala arba Uošvės liežuviu, į kurią galima patekti per tiltelį. Saloje įkurtas parkas su gausybe skirtingų augalų, pasivaikščiojimo ir dviračių takais bei poilsio vietomis.
Ant vištos kojelės: A.Petrausko muziejus–klėtisIš išorės atrodytų lyg čia būtų eilinis liaudies buities muziejus, bet šarmo suteikia namelis ant vištos kojos – vienas iš muziejaus pastatų. O jų čia bent keli – muziejus veikia jau beveik 50 metų, čia surinkti keli tūkstančiai eksponatų, pasakojančių ir apie muziejaus įkūrėją, ir apie senąją lietuvių buitį.
Klasicizmas tarp medžių: Antašavos dvaras
Rudenį Antašavos dvaras turėtų atrodyti daug geriau nei vasarą. Klasicistiniai rūmai dvarininko Antašausko statyti prieš 200 metų. Sovietmečiu čia veikė mokykla, nuo 2003 m. dvaras turi naujus savininkus, kurie ketino jį pritaikyti turizmui, tačiau bent jau kol kas jokių to ženklų nematyti – ir dvaras, ir greta stovintis mūrinis svirnas užrakinti.
Dabar jaunimo centras: Salamiesčio dvaras
Iš penkių dvarų grandinėlės šiame maršrute, Salamiesčio dvaras architektūriškai pasirodė mažiausiai įdomus. Kadaise jis priklausė Radvilų, vėliau Tiškevičių giminėms. Dabartiniai rūmai pastatyti XIX a. viduryje, dabar čia įsikūręs jaunimo centras, tad į pastato vidų patekti galimybių nedaug. Beje, visai netoli dvaro stovėjo įspūdingo dydžio grūdų sandėlis – magazinas. Dabar iš jo liko tik vienos sienos fragmentas, bet „Google“ paieškoje įvedę „Salamiesčio magazinas“ galima pamatyti beveik pilną akmeninę pilį, skirtą laikyti grūdams.
Didingai gražus: Gulbinėnų dvaras
XVIII a. čia įsikūręs didžiulis dvaras išsiskiria puošniais rūmais ir parku. Dvaro rūmus pastatė bajorai Karpiai, vėliau tarpukariu dvare įsikūrė garsus Lietuvos generolas Kazimieras Ladyga su šeima. Sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo, Ladygų palikuonims dvaras grąžintas 1993 m. Šiuo metu dvaras nesutvarkytas, tačiau per langus matosi, kad kažkas bandoma kurti – galbūt prisikels ir bus siekiama pritaikyti turizmui.
Buities nustekentas: Barklainių dvaras
Barklainių dvaras, minimas jau nuo 1604 m., priklausė Laurynui Butkevičiui, vėliau – Liudvikui von Roppui. Gana puošnaus fasado dvaro rūmai statyti 1863 m., tačiau apie juos informacijos labai nedaug. O ir dabartinė dvaro būklė prasta – jame gyvena žmonės, bet dvaras ir jo teritorija su didžiuliu parku gana apleisti, todėl daug laiko čia neužtruksite, pakaks kelių minučių dvaro apžiūrai.
Kompaktiška paupio puošmena: Pajiešmenės dvaras
Jei iš šiame maršrute aplankytų dvarų reikėtų išsirinkti ir atkurti vieną – siūlytume Pajiešmenės dvarą. Dvaras įkurtas XIX a., 1895 m. tas pats Liudvikas von Roppas čia pastatė nedidelius raudonus dvaro rūmus. Dvaras įkurtas Iešmens upelio pakrantėje, iki šiol čia išlikęs ir tvarkomas gražus parkas. Iš viso išlikę apie 10 dvaro pastatų.
Ąžuolpamūšės piliakalnis
Šis piliakalnis labai nustebino – nieko nesitikint prieš akis atsivėrė ne vienas mažas kalniukas, o kelių kalvų draugystė su jas juosiančiais dviem upeliais – Tatula ir Ūge. Tikrai graži gamtos vieta (šiltu sezonu tinka ir iškyloms ar laužo susikūrimui), tik jei važiuosite drėgnuoju sezonu, rekomenduojame paskutinius 100 m paeiti pėsčiomis, kad neužklimptumėte su automobiliu. Bet užsukti tikrai verta – po penkių dvarų tai tikras gamtos atokvėpis. Beje, kažkada čia stovėjo žiemgalių pilis – bent jau taip teikia archeologai.
Muziejus gali būti ir toks: Girnų muziejus
Pasvalietis Antanas Stapulionis savo kieme nuo 1979 m. sukaupė beveik 300 girnų. Visas kiemas atrodo lyg sumažinta Orvidų sodybos kopija. Beje, aplankę šį objektą, užsukite ir į mažą, bet labai tvarkingą Pasvalio miesto centrą – čia tikrai verta pasivaikščioti.