Ji buvo vienintelė kandidatė, siekusi šio posto.

„Dėkoju visai Vilniaus dailės akademijos bendruomenei ir tarybai už pasitikėjimą. Tai didelė atsakomybė ir įpareigojimas tęsti pradėtus darbus. Mes esame tie, kuriems tenka atsakomybė parengti dailės, dizaino, architektūros sričių profesionalus, motyvuotus dirbti Lietuvos labui ir savo kūryba garsinti Lietuvą pasaulyje“, – sakė rektorė.

Antroji penkerių metų jos kadencija prasidės birželio 4 dieną.

I. Skauronė 2003 metais baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje, nuo 2009 metų dėsto šioje aukštojoje mokykloje, o 2013 metais paskirta Įvietinto meno ir scenografijos katedros ir Tarptautinių ryšių skyriaus vadove.

Vilniaus dailės akademija padalinius turi Vilniuje, Kaune, Telšiuose ir Klaipėdoje, juose studijuoja daugiau kaip 1700 studentų.

Vilniaus Karoliniškių gimnazijoje – pusantro šimto dvyliktokų. Mokyklos baigimas jau ant nosies, o kas toliau – neaišku. Pernai tik keturi iš dešimties mokyklos dvyliktokų įstojo į universitetus. Per ketverius metus šis rodiklis gimnazijoje tik suprastėjo.

„Kai kurie nestoja dėl matematikos, pasirenka metus pailsėti. Daugėja vaikinų, norinčių atlikti tarnybą, tada galvoja apie stojimą“, – kalbėjo Vilniaus Karoliniškių gimnazijos direktorius Sigitas Andraikėnas.

Abiturientų pasirinkimai kaip dangus ir žemė. Savivaldybėje iš vienos gimnazijos į universitetus įstoja absoliuti dauguma, o iš kitos mokyklos – nė vieno.

„Kai kuriuose miestuose 20 ar 19 kartų skiriasi įstojančių į aukštąsias mokyklas nuošimčiai“, – teigė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Nėra ir prošvaisčių, kad daugės siekiančių diplomo. Pernai lietuvių kalbą ir matematiką visi dvyliktokai laikė vos devyniose gimnazijose iš 360.

„Mokyklos neskatina, jos dažnai neprileidžia, sako: tu nelaikyk, nes neišlaikysi. Tai čia mokytojų žaidimai – jie nori paslėpti savo darbo broką“, – šnekėjo G. Sarafinas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

40 proc. jaunuolių matematikos egzamino nelaikys ir šiemet.

„7 proc. galvoja, kad į aukštąją mokyklą net nebandys stoti. Gal keli stos į užsienį“, – teigė S. Andraikėnas.

Tiems, kurie nelaikys lietuvių kalbos ir matematikos, nuo rugsėjo užsivers durys net ir į mokamas studijų vietas aukštojoje.

„Kolegijos bus ta pusė, kuri pajus stojančiųjų skaičiaus mažėjimą“, – sakė Vilniaus kolegijos direktorė Žymantė Jankauskienė.

Po tarpinių žinių patikrinimų skandalų dalis aukštųjų rimtai svarsto sugrąžinti egzaminavimą pačiuose universitetuose.

„Jei ir šie metai bus apipinti skandalais ir nesėkmėmis, tai kito varianto aukštosios nebeturės“, – pabrėžė Vytauto Didžiojo universiteto studijų prorektorė Simona Pilkienė.

Šiemet stojimo reikalavimai jau pasikeitė. Bus žiūrima į trijų egzaminų vidurkį, bet nebe konkursinį balą.

„Jei praėjusiais metais dalis svajojo apie kolegiją, net ir mokamą kolegiją, šiemet pateks į universitetus“, – šnekėjo J. Kučinskaitė.

Kolegijos ir universitetai pasiliko laisvę patys spręsti – palikti tokį konkursinį balą kaip pernai ar vis tik mažinti priėmimo kartelę. Studijų kokybę žada išlaikyti.

„Patekti į aukštąją nebus lengviau, bus sudėtingiau. Neramina pasirengimas matematikos egzaminui“, – nurodė S. Pilkienė.

„Tikrai negalima dėti lygybės ženklo tarp stojamo konkursinio balo ir kokybinių reikalavimų. Vilniaus kolegija neketina nuleisti kokybės kartelės“, – kalbėjo Ž. Jankauskienė.

Pernai į universitetus ir kolegijas įstojo per 20 tūkst. abiturientų.

Nuolat kolegijų reitinguose lyderiaujanti aukštoji mokykla stojantiesiems siūlo rinktis iš daugiau nei 40 studijų programų – nuo informatikos, inžinerijos ir technologijų iki menų, socialinių mokslų ir medicinos. Platus studijų programų spektras, palaikanti bendruomenė, jauki studijų aplinka, galimybės gilinti žinias ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų – visa tai padeda karjeros kelyje pirmuosius žingsnius žengiantiems būsimiesiems specialistams atrasti savo arkliuką ir atskleisti potencialą.

Išsirinkti – ne taip paprasta

„Norisi padrąsinti tuos, kurie dar tik braižo savo karjeros kontūrus. Suprantama, kad šiais informacijos pertekliaus laikais išsirinkti tai, kas iš tiesų įdomu ir „veža“ – ne pats paprasčiausias uždavinys. Regis, žinių šaltinių, galimybių patirti, pasiūlymų studijuoti tiek daug, kad tampa sunku suprasti, kuo vieni dalykai vertingesni už kitus“, – pastebėjo Kauno kolegijos Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus vadovė Aistė Veverskytė.

Aistė Veverskytė. Kauno kolegijos nuotr.

Jos nuomone, dar sudėtingiau apsispręsti tiems, kurie patiria su brandos egzaminais susijusią įtampą. O kur dar socialinės aplinkos spaudimas, kai nuolat kartojamas klausimas: tai kur stosi?

„Kauno kolegijoje nežadame nei kosminių skrydžių į ateitį, nei vandenynų platumo perspektyvų, nei super liftų į karjerą ar dirbtinio intelekto stebuklų, kaip jau yra buvę aukštųjų mokyklų reklamose. Manome, kad tie wow efektai gali būti labai trumpalaikiai. Ką mes siūlome? Ogi galimybę pabandyti ir tarsi arkliuką pažaboti tą sritį, kuri ir nuneštų reikalingu keliu“, – šypsodamasi pasakojo A. Veverskytė.

Kauno kolegijos nuotr.

Pasak jos, ateitis yra per daug besikeičianti, taigi iš esmės prisitaikymą prie pokyčių lemia žmogaus gebėjimai nuolat atnaujinti žinias ir įgūdžius pageidaujamoje srityje. Vis dėlto startuojant reikalinga susiformuoti tvirtą pagrindą: „Jis būtinas, kad būtų ant ko lipdyti naujus dalykus, kitaip tėra tik atskiri žinių fragmentai. O jie tarsi kortų namelis  – vos papučia kokia naujovė, taukšt ir sugriūva“, – juokavo pašnekovė.

„Ką galime pasiūlyti pasirinkusiam studijas pas mus – tai galimybę atrasti ir įgyti tokį profesinio bakalauro išsilavinimą, kuriame dera teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai. Tokią formulę Kauno kolegija ištobulino per daugiau nei 20 gyvavimo metų. Mūsų nuomone, toks balansas suteikia stiprybių kiekvienam specialistui, nesvarbu, ar tai būtų medicinos, meno, inžinerijos ar kitokios sritys“, – akcentavo A. Veverskytė.

Vieta, kurioje atsiveria galimybės

Multimedijos technologijos studijų programą Kauno kolegijoje pasirinkęs pirmakursis Kajus Kolojanskas sako, kad studijos Kauno kolegijoje buvo jo prioritetas. Čia jis rado ne tik patinkančią studijų programą, bet ir palaikančią aplinką.

Kajus Kolojanskas. Kauno kolegijos nuotr.

„Savo pasirinkimu studijuoti Kauno kolegijoje tikrai džiaugiuosi. Čia jaučiuosi puikiai, kadangi mane supa labai šauni bendruomenė, supratingi, draugiški ir savo darbą išmanantys dėstytojai, studijos vyksta moderniose patalpose“, – įspūdžiais dalinosi pirmakursis, tapęs vienu iš šių metų kampanijos veidų.

Vos pradėjęs studijuoti, vaikinas nusprendė aktyviai įsitraukti ir į kitas kolegijos veiklas – prisijungė prie studentų atstovybės, o bene didžiausią įspūdį jam paliko galimybė prisidėti prie smagių renginių organizavimo. Vienas jų –  neseniai vykusios „Naktinės dirbtuvės“, kuriose beveik 100 moksleivių iš visos Lietuvos praleido naktį Kauno kolegijoje ir išbandė skirtingus užsiėmimus bei sužinojo apie aukštojoje mokykloje vykdomas studijų programas.

„Tiek studijos, tiek popaskaitinė veikla išties padeda atsiskleisti mano stipriosioms asmeninėms savybėms, gebėjimams, leidžia juos ugdyti. Pastebėjau, kad per šiuos metus tapau dar komunikabilesnis, įgijau daugiau drąsos, išmokau geriau priimti sprendimus. Turbūt geriausiai visos šios savybės atsiskleidė organizuojant „Naktines dirbtuves“, – sakė K. Kolojanskas.

Paklaustas, ar kitiems rekomenduotų rinktis studijas Kauno kolegijoje, studentas nesudvejojęs atsako „taip“.

„Tikrai rekomenduoju rinktis studijas šioje aukštojoje mokykloje. Čia atsiveria daug galimybių norintiems įgyti žinių, atrasti save ne tik studijų veikloje, bet ir už jos ribų, užsiimti mėgstama veikla, kuri vėliau gali būti vertinga žengiant tolesniu karjeros keliu“, – dalinosi Kauno kolegijos studentas.

Kauno kolegijos nuotr.

Dažnas stojančiųjų pasirinkimas

Priėmimo rezultatai rodo, jog Kauno kolegija bene kasmet atsiduria tarp lyderiaujančių aukštųjų mokyklų ir sulaukia daugiausia pirmakursių tarp universitetų ir kolegijų Kauno mieste.

Kauno kolegijoje šiemet siūloma ir naujų studijų programų, tarp kurių – Verslo duomenų analitika, Vizualinės komunikacijos inžinerija, Skubioji medicinos pagalba.

Tarp populiariausių į kolegijas stojančių asmenų pasirinkimų – Kauno kolegijoje realizuojamos studijų programos: Logistika, Pardavimai ir marketingas, Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, Kosmetologija, Bendrosios praktikos slauga ir kt.

Kauno kolegijoje realizuojamos ir trumposios informatikos mokslų studijos: Sistemų administravimas, Grafinių vartotojo sąsajų kūrimas.

Kolegija pirmauja tarp Lietuvos kolegijų pagal išvykstančių dalinėms studijoms ir praktikai į užsienį studentų skaičių. Kiekvienais metais mainų programose dalyvauja per 300 kolegijos studentų. Populiariausios kryptys: Graikija, Portugalija, Belgija ir kt.

Sėkmingai baigusiems studijas Kauno kolegijoje, išduodamas profesinio bakalauro diplomas. Toks dokumentas gali būti išduodamas tik tos aukštosios mokyklos, kurios veiklą Studijų kokybės vertinimo centras įvertino teigiamai.

– Kokiomis nuotaikomis pasitinkate artėjantį rugsėjį? Vadovo pareigų ėmėtės gegužės pabaigoje, atrodo, vasara atnešė ne poilsio, bet darbų – pasirengimo naujiesiems mokslo metams. Kokių iššūkių jie pateikė?

– Kauno kolegijos direktoriumi tapau vykstant pokyčių kolegijų sektoriuje. Per šį trijų mėnesių vadovavimo laikotarpį vykstanti kolegijų reforma pareikalavo didelį dėmesį sutelkti ne tik į naujos komandos formavimą, organizacinės struktūros atnaujinimą, o tai įprasta išrinkus naująjį vadovą, bet ir į aktyvų dalyvavimą diskutuojant su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Alytaus kolegijos vadovybe, formuojant regioninio padalinio, vykdančio kolegines studijas, viziją. Mūsų vadovų komandai buvo labai svarbu užmegzti atvirą, nuoširdų ir argumentais pagrįstą dialogą su visomis suinteresuotomis šalimis, dalyvaujančiomis šiame procese. Vadovavimas Kauno kolegijai yra labai didelis asmeninis įvertinimas, tačiau sykiu – ir milžiniška atsakomybė. Ypač glaudus darbas su kolegijos taryba, formuojant organizacinę struktūrą, padeda sutelktai siekti bendrų strateginių tikslų. Taigi nuotaikos pradėti naujus mokslo metus yra tikrai geros.

Dr. Andrius Brusokas/Kauno kolegijos nuotr.

– Jau ne vienus metus Kauno kolegija užima lyderiaujančią poziciją bendrame valstybinių kolegijų reitinge. Ir šiemet esate pirmoji tarp valstybinių kolegijų, ją pirmu pageidavimu rinkosi daugiausia stojančiųjų. Kaip manote, iš kur sėkmė?

– Šiais metais Kauno kolegija bendrame valstybinių kolegijų reitinge užėmė pirmą vietą. Noriu atkreipti dėmesį į, kad Kauno kolegija – viena iš nedaugelio kolegijų, kuri laikėsi 4,3 balo kartelės priimdama stojančiuosius tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Mums ypač svarbi studijų kokybė. Suvokiame, kad garbingą organizacijos reputaciją sukuria kokybiškai parengti specialistai. Džiugu tai, kad esame populiarūs tarp stojančiųjų, kad tokia didelė potencialių studentų dalis nori tapti mūsų bendruomenės dalimi. Manau, viena iš sėkmės paslapčių – kad galime stojantiesiems padėti atrasti save, nes esame daugiaprofilė aukštoji mokykla, siūlanti įvairių studijų krypčių studijas, t. y. sveikatos priežiūros, verslo, technologijų, menų ir ugdymo srityse. Taip pat turime padalinį ir Tauragės skyriuje. Kaip ir minėjau, kokybė yra mūsų veiklos prioritetas.

Kitas svarbus dalykas yra organizacijos vidinė kultūra, kurią labai svarbu ir toliau puoselėti, kad studentai, dėstytojai, neakademinis personalas jaustųsi gerai įgyvendindami keliamus tikslus. Vienas iš administracijos veiklos prioritetų ir yra sudaryti puikias sąlygas atskleisti savo gebėjimus, talentą studentams ir kolegoms. Esame tarptautinių ekspertų labai gerai įvertinta aukštoji mokykla. Kas visa tai sukūrė? Be abejo, kompetentingi ir motyvuoti mūsų darbuotojai – tiek akademinis, tiek neakademinis personalas. Tai ir augina pasitikėjimą visuomenėje Kauno kolegija. Greičiausiai čia ir yra sėkmė.

Esame tarptautinių ekspertų labai gerai įvertinta aukštoji mokykla.

– Kaip pasipildė Kauno kolegijos studentų gretos? Kurios studijų programos šiemet buvo paklausiausios? Galbūt studijų programoje esama naujovių?

– Šiuo metu dar neturime galutinių stojimo rezultatų, tačiau, remiantis turimais duomenimis, stojimas dabartiniame kontekste nenuvylė, žinant tai, kad nemaža dalis kolegijų 4,3 balo kartelės nesilaikė. Populiariausios lieka sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos krypčių grupės. Pirmojo papildomo priėmimo metu pagal pirmąjį prioritetą dvi Kauno kolegijoje vykdomos studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas ir kineziterapija – tarp dešimties populiariausių studijų programų kolegijų sektoriuje. Pagal bet kurį prioritetą net keturios Kauno kolegijoje vykdomos studijų programos – ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, kineziterapija, socialinis darbas ir kosmetologija – atsidūrė tarp dešimties populiariausių studijų programų kolegijų sektoriuje. Džiugu tai, kad trumpojo ciklo grafinių vartotojų sąsajų kūrimo ir sistemų administravimo studijų programose šiemet pasitiksime daugiausia pirmakursių Lietuvoje. Šiais metais taip pat sėkmingai surinkome norinčius studijuoti ir pagal naująją skubiosios medicinos pagalbos studijų programą.

– Ar mokymo bazė atitinka lūkesčius? Ar šiais mokslo metais esama modernių naujovių?

– Kauno kolegijos studijų ir taikomųjų tyrimų bazė tikrai tinkama ir pritaikyta rengti praktiškas, inovacijomis grįstas studijas, plėtoti visuomenei aktualius mokslinius taikomuosius tyrimus, vykdyti meno veiklą. Bazėje esančioms laboratorijoms, kitai infrastruktūrai atnaujinti pasitelkiami tiek išoriniai finansiniai šaltiniai, vykdant projektus, tiek pačios kolegijos sukauptos lėšos. Šiuo metu siekiame labiau stiprinti bendradarbiavimą su verslu, savivaldos institucijomis, kitomis suinteresuotomis šalimis, kad pritrauktume ir jų didesnę paramą. Norisi, kad šis bendradarbiavimas taptų kuo labiau abipusiškai prasmingas: tiek mūsų indėliu rengiant verslui reikalingus specialistus, vykdant mokslo taikomąją veiklą, tiek jų pačių aktyviu įsitraukimu ir parama kolegijai. Žvelgdamas į lyderiaujančiose užsienio aukštosiose mokyklose sukauptą bendradarbiavimo patirtį su verslu, vietos savivalda, supranti, kad tai ta sritis, kurią išties Kauno kolegijai reikia dar labiau stiprinti. Ypač svarbi ši sinergija kuriant bendrą, į vertės kūrimą orientuotą aukštojo mokslo ekosistemą.

– Didelį dėmesį skiriate tarptautiškumo plėtrai. Kokius pasiekimus vadinate didžiausiais ir kokius ateities tikslus keliate šioje srityje? Jūsų ambicinguose planuose – siekis tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Ką tai reikštų kolegijos bendruomenei?

– Puiki mūsų kolegijos bendruomenė jau ne kartą įrodė, kad susitelkus tikrai galima daug pasiekti. Neabejoju, kad tapsime Europos taikomųjų mokslų universitetu. Tai neatsiejama nuo aukštos kokybės, rezultatyvių mokslinių taikomųjų tyrimų. Didelį dėmesį skirsime šiai sričiai stiprinti Kauno kolegijoje. Jau dabar organizacinę struktūrą sudėliojome taip, kad būtų sudarytos kiek įmanoma palankesnės sąlygos kokybiškiems taikomiesiems tyrimams vykdyti. Tikimės, šie sprendimai pasiteisins. Šiuo metu planuojame peržiūrėti ir atnaujinti Kauno kolegijos strategiją, patikslinti priemones ir rodiklius, kad būtų įgyvendinta mūsų vizija – tapti Europos taikomųjų mokslų universitetu. Nacionaliniu lygmeniu kolegijoms, siekiančioms tapti šio tipo universitetu, keliami reikalavimai taikomųjų tyrimų lygiui, kurį turėsime pasiekti, kad galėtume vykdyti profesinio magistro studijas. Tad iššūkiai šioje srityje kolegijoms yra labai dideli. Galime pasidžiaugti tikrai aktyvia, rezultatyvia tarptautine projektine veikla, ją ir toliau aktyviai vystysime. Sieksime glaudesnio bendradarbiavimo su Azijos ir Afrikos regionų universitetais. Taip pat siekiame įsilieti ir į Europos universitetų aljansą. Šiais metais planuojame su tarptautiniais partneriais teikti paraišką.

Kauno kolegijos nuotr.

– Jau netrukus, rugsėjo 4-ąją, kolegijoje šurmuliuos mokslo metų pradžios šventė. Studentų liudijimu, visos kolegijos šventės – itin išradingos ir smagios.

– Reikia mokėti ne tik dirbti, mokytis, bet ir švęsti. Mūsų mokslo metų pradžios šventė šiemet vyks rugsėjo 4-ąją, pirmadienį, 14 val. Įvertinome, kad rugsėjo 1-oji yra penktadienis, galbūt ne visi studentai bus atvykę, dalis darbuotojų šią dieną ves savo atžalas į mokyklas. Tad tikimės, kad pirmadienį į mokslo metų pradžios šventę įsilies gausus bendruomenės būrys. Susirinkusiųjų lauks muzikos grupės „Sisters On Wire“ koncertas, lauko žaidimai ir kitos pramogos. Pasinaudodamas proga noriu pasveikinti visus Kauno kolegijos bendruomenės narius, ypač pirmakursius ir jų artimuosius, su artėjančia naujų mokslo metų pradžia ir palinkėti sėkmingų studijų ir darbų. 

Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.

Tuo tarpu per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys.

Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose. Studijų sutartis jie galėjo sudaryti iki rugpjūčio 12 dienos.

Ekspertai sako, kad šiam pokyčiui įtaką galėjo padaryti matematikos egzaminas, be kurio negalima pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą, taip pat padidėjęs stojančiųjų į užsienį, darančiųjų metų pertrauką po mokyklos baigimo jaunuolių skaičius.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) duomenimis, pirmadienį pasibaigus prašymų pirmosios pakopos ir vientisosioms studijoms priėmimo terminui, juos pateikė 25,4 tūkst. asmenų, pernai buvo sulaukta 25,7 tūkst. prašymų.

Iš visų pateikusiųjų prašymus bent vienam pageidavimui nustatytus valstybės finansuojamos ar nefinansuojamos vietos reikalavimus tenkina daugiau kaip 21,1 tūkst. stojančiųjų, pernai jų buvo 21,5 tūkstančio.

Turinčių teisę pretenduoti į valstybės finansuojamas ir studijų stipendijų vietas šiemet yra daugiau kaip 13,3 tūkst., iš jų – 8,1 tūkst. šių metų abiturientai. 2021-aisiais į nemokamas vietas ir stipendijas galėjo pretenduoti 15,3 stojančiųjų, iš jų – 9,8 tūkst. abiturientų.

Kaip BNS sakė LAMABPO atstovė Erika Vaitkūnienė, tarp populiariausių studijų krypčių grupių dominuoja, kaip įprasta, socialiniai ir sveikatos mokslai, verslo ir viešosios vadybos studijos.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praeitą savaitę skelbė, kad padaugėjo norinčiųjų aukštosiose mokyklose studijuoti pedagogiką.

Matematikos egzamino poveikis

Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas sako, kad sumažėjusiam pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamas vietas skaičiui daugiausiai įtakos turėjo prasti šių metų matematikos brandos egzamino rezultatai.

„Jis (matematikos egzaminas – BNS) yra būtinas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą. Taip pat yra ir kiti reikalavimai stojantiesiems – tam tikrų dalykų vidurkis ir panašiai, bet čia nemanyčiau, kad ta dalis turėjo tokią įtaką, o visgi matematikos egzaminas yra tas esminis rodiklis“, – BNS teigė V. Kučinskas.

Šių metų matematikos egzamino neišlaikė 5,2 tūkst. iš 14,5 tūkst. kandidatų – apie 35 procentus. Tai – blogiausias rezultatas per pastaruosius metus.

Šių metų abiturientų tiesiog fiziškai nėra daug.

Švietimo žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas BNS teigė, mažesnį norinčių gauti valstybės finansuojamą vietą rodiklį lėmė ir sumažėjęs dvyliktokų skaičius.

„Šių metų abiturientų tiesiog fiziškai nėra daug“, – sakė G. Sarafinas.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto teigimu, tai, kad šiemet didesnė dalis neišlaikė matematikos egzamino, reiškia, kad tiems, kurie išlaikė, bus mažesnis konkursas gauti valstybės finansavimą studijoms.

V. Kučinskas perspėjo, kad situacija gali būti dar sudėtingesnė nuo 2024 metų, kada reikės būti išlaikius matematikos egzaminą stojant tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijas universitetuose.

„Tada matysime labai įdomius rezultatus, jeigu nieko nebus daroma su matematikos parengimu mokykloje. Tie stojančiųjų, ne tik pretenduojančiųjų į valstybės finansuojamą studijų vietą, skaičiai gali būti dar labiau problematiški“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Pasak G. Jakšto, ministerija jau yra priėmusi dalį sprendimų dėl matematikos mokymo stiprinimo.

„Kitus dar rengiame, kad mokinių pasiruošimas laikyti egzaminus stiprėtų“, – komentavo viceministras.

Kai kurie išvyksta svetur

G. Sarafinas atkreipia dėmesį ir į padidėjusias stojančių į užsienio aukštąsias mokyklas abiturientų gretas.

„Jeigu įprastai iš Lietuvos į užsienį stodavo virš 2 tūkst. jaunuolių kasmet, tai karantino metais – mažiau nei tūkstantis. Šiais metais vėl grįžta prie ankstesnių tendencijų jaunuoliai ir gausiau stoja į užsienį, tokiu atveju mažėja stojančių (abiturientų – BNS) į Lietuvos aukštąsias mokyklas“, – teigė jis.

Jo nuomone, sumažėjęs pretenduojančių į valstybės finansuojamą vietą abiturientų skaičius taip pat reiškia, kad kai kurie abiturientai nusprendžia padaryti pertrauką nuo mokslų (angl. gap year).

„Lietuvoje masiškai plinta vadinamieji gapyearininkai – jaunuoliai, nusprendę išvis niekur nestoti, net jeigu išlaiko egzaminus. Tiesiog jie nusprendžia savęs ieškoti keliaudami, savanoriaudami“, – sakė G. Sarafinas.

Finansavimą gauti dar gali

Viena iš jo siūlomų išeičių mokėti priverstiems pirmakursiams – laisvojo klausytojo sutarties pasirašymas.

„Aukštosios mokyklos siūlo mokamus variantus, siūlo ateiti studijuoti laisvaisiais klausytojais, paskui perlaikyti matematikos egzaminą ir ateiti paskui į antrą kursą. Jos galvoja, iš tiesų bando padėti tiems jaunuoliams, bet tiesiog kai yra numatytos tokios stojimo sąlygos, kitaip nebus“, – sakė žurnalo „Reitingai“ redaktorius.

Kaip teigė V. Kučinskas, daug už savo lėšas priverstų mokytis studentų turės dirbti, kad susimokėtų už studijas, bendrabučio nuomą, o tai gali pakenkti mokymosi kokybei.

„Mūsų stipendijos nėra didelės, dažnai jeigu tėvai negali išlaikyti studento, jei jis yra iš mažesnes pajamas gaunančios šeimos, jis priverstas studijų metu dirbti, ir dėl to gali nukentėti studijų kokybė. Problema ta, kad alternatyva galėtų būti studijų paskolos, tačiau jos nėra patrauklios“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

Jis patarė pirmakursiams rodyti gerus rezultatus, kad galėtų gauti finansavimą.

„Šiuo metu studentai galės rinktis kad ir valstybės nefinansuojamas vietas ir tiesiog parodę gerus rezultatus po to rotacijos būdu aukštojoje mokykloje pateks į valstybės finansuojamą vietą. Tos vilties jiems tokios dar yra“, – teigė V. Kučinskas.

Anot jo, dar vienas variantas abiturientams – lankstesnius stojimo reikalavimus dažnai turinčios užsienio aukštosios mokyklos.

„Ten įstoti galima net ir nelaikius egzaminų kartais, motyvacinis laiškas yra naudojamas, metiniai pažymiai, labai varijuoja nuo šalies ir aukštojo mokslo sistemos. Bet tai yra ta didelė alternatyva“, – kalbėjo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas.

„Galimas variantas, kad turėsime ir tam tikrą protų nutekėjimą. Galbūt, pavyzdžiui, žmogus yra visiškas humanitaras ir jam nesiseka matematika, jis tiesiog gali tokiu atveju rinktis iš karto užsienio aukštąsias mokyklas“, – sakė jis.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministro teigimu, šiemet preliminariai numatoma kiek daugiau nei 13 tūkst. valstybės finansuojamų studijų vietų universitetų ir kolegijų pirmakursiams.

Kvietimai studijuoti bus išsiųsti liepos 29 dieną iki 12 valandos.

Papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks rugpjūčio 3-5 dienomis.

Dėl šios priežasties Kauno kolegijoje didelis dėmesys skiriamas įsiklausyti į studentų nuomones, pasiūlymus, pageidavimus. Tai leidžia identifikuoti tobulintinas sritis, atkreipti dėmesį į tai, kas svarbu studentams, įvertinti jų lūkesčius. Skatinant studentus aktyviai teikti grįžtamąjį ryšį, visi bendruomenės nariai Kauno kolegijos fakultetų interneto svetainėse gali rasti atšaką „Jūs pasakėte, mes padarėme“, kur pateikiama informacija apie studentų prašymus ir pastebėjimus bei tai, kaip į juos buvo sureaguota.

COVID-19 pandemijos pradžia parodė, kad studentams kylantys klausimai, neaiškumai ir problemos sprendžiami itin greitai.

Svarbu ne tik išgirsti, bet ir reaguoti į studentų pastabas

Viena iš priemonių, padedanti įsiklausyti į studentų pageidavimus, – kasmet Kauno kolegijos Kokybės valdymo skyriaus vykdomos studentų apklausos. Šios apklausos yra itin svarbios siekiant išsiaiškinti studentų poreikius ir lūkesčius, sužinoti jų nuomonę apie atskirų studijuotų dalykų (modulių) turinio ir dėstymo kokybę bei atitinkamai reaguoti į išsakytus pastebėjimus. Taip pat neseniai startavo naujovė, leisianti studentams su apklausų rezultatais susipažinti Studijų valdymo sistemoje.

Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis atskleidžia, kad nuolat ieškoma priemonių, kurios skatintų studentus aktyviai teikti grįžtamąjį ryšį, nes tai būtina sąlyga norint išlikti studentams patrauklia aukštąja mokykla.

Kauno kolegijos direktorius P.Baltrušaitis atskleidžia, kad nuolat ieškoma priemonių, kurios skatintų studentus aktyviai teikti grįžtamąjį ryšį, nes tai būtina sąlyga norint išlikti studentams patrauklia aukštąja mokykla. (Kauno kolegijos nuotr.)

„Studentų grįžtamasis ryšys mums labai svarbus. Siekiame, kad Kauno kolegijoje studentai būtų išgirsti, noriai reikštų savo nuomonę, aktyviai įsitrauktų į bendruomenės gyvenimą. Tai neįmanoma, jei negirdėsime pačių studentų, nepalaikysime dialogo su jais“, – sako P.Baltrušaitis ir priduria, kad svarbu ne tik girdėti studentus, bet ir atsižvelgti į jų pastabas.

„Išgirsti studentų nuomonę yra tik pirmas žingsnis. Gavę grįžtamąjį ryšį turime atitinkamai reaguoti, ieškoti būdų, kuriais galėtumėte padaryti pokytį, kurio tikisi studentai. Tam, kad studentai matytų, kaip buvo sureaguota į jų pastabas, kokių konkrečių veiksmų imtasi, kolegijos interneto svetainėje viešiname informaciją, kurioje nurodoma, kokias pastabas išsakė studentai ir kaip į jas buvo sureaguota“, – pasakoja Kauno kolegijos direktorius.

Džiugina, kad studentai yra girdimi

Kauno kolegijos studentė, Studentų atstovybės narė Samanta Dagytė atskleidžia, kad Kauno kolegijos darbuotojų įsiklausymas į studentų išsakytas pastabas išties džiugina, o matomi pokyčiai skatina dar aktyviau teikti grįžtamąjį ryšį.

Tam, kad studentai matytų, kaip buvo sureaguota į jų pastabas, kokių konkrečių veiksmų imtasi, kolegijos interneto svetainėje viešiname informaciją, kurioje nurodoma, kokias pastabas išsakė studentai ir kaip į jas buvo sureaguota.

„Per studijų metus, kuriuos praleidau Kauno kolegijoje, pastebėjau, kad būtent bendradarbiavimas su administracija gali įnešti daug pokyčių į Kauno kolegijos gyvenimą. Darbuotojai visada yra suinteresuoti stengtis, kad studentui būtų gera ne tik mokytis, bet ir smagu leisti laisvalaikį kolegijoje“, – sako Taikomosios komunikacijos trečiakursė S.Dagytė. Studentė taip pat atskleidžia, kad matant, jog atsakingi padaliniai ir darbuotojai reaguoja į išsakytus pastebėjimus, norisi ir toliau bendradarbiauti bei atstovauti studentų interesams.

„COVID-19 pandemijos pradžia parodė, kad studentams kylantys klausimai, neaiškumai ir problemos sprendžiami itin greitai. Stengiamasi ieškoti sprendimų bei suteikti grįžtamąjį ryšį ir patiems studentams apie tai, kas buvo padaryta. Tad vykstantys pokyčiai ir yra didžiausia motyvacija prisidėti bei išsakyti savo mintis konkrečios apklausos metu“, – mintimis dalijasi Kauno kolegijos studentė S.Dagytė. Mergina priduria, kad pati aktyviai įsitraukia į vykdomas apklausas ir tyrimus bei pastebi, jog ir kiti studentai, matydami vykstančius pokyčius, noriai teikia grįžtamąjį ryšį, kadangi jaučiasi girdimi.

Kauno kolegijos studentė, Studentų atstovybės narė S.Dagytė atskleidžia, kad Kauno kolegijos darbuotojų įsiklausymas į studentų išsakytas pastabas išties džiugina, o matomi pokyčiai skatina dar aktyviau teikti grįžtamąjį ryšį. (Kauno kolegijos nuotr.)

„Galėčiau teigti, kad didžioji dalis studentų tikrai įsitraukia ir noriai dalyvauja apklausose, nes jiems tai yra itin svarbu. Teikti konstruktyvų grįžtamąjį ryšį yra reikalinga, nes tik taip įvyks norimi pokyčiai“, – sako S.Dagytė.

Pagrindinio ir papildomo priėmimo etapų rezultatai rodo, jog Kauno kolegija ir šiemet atsidūrė tarp lyderiaujančių aukštųjų mokyklų ir, išlaikiusi minimalaus konkursinio pereinamojo balo (4,3) kartelę, sulaukė daugiausiai pirmakursių tarp universitetų ir kolegijų Kaune.

Kauno kolegiją rinkosi motyvuoti stojantieji

Remiantis Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, šiemet naujus mokslo metus pradės 18 769 pirmakursių. Tai 1 500 mažiau pirmakursių nei pernai. Universitetuose stojantieji sudarė 10 579 sutartis, o kolegijose – 8 190 sutarčių.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje šiemet studijas pradės 1 548 pirmakursiai. Tai – didžiausias būsimų studentų skaičius Kaune tarp visų aukštųjų mokyklų. Pastebima ir tai, kad Kauno kolegija pagal būsimų pirmakursių skaičių ir toliau lyderiauja ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šiemet ši aukštoji mokykla yra trečia pagal priimtųjų studijuoti skaičių – ją lenkia tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

Išties džiugu, kad Kauno kolegija užima tvirtą poziciją ir toliau išlieka viena populiariausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje.

Pasak Kauno kolegijos Studentų priėmimo skyriaus vadovės Daivos Baranauskienės, šie skaičiai išties džiugina ir rodo, jog studentai pasitiki Kauno kolegijos studijų kokybe, nepaisant iššūkių, su kuriais teko susidurti karantino metu.

„Išties džiugu, kad Kauno kolegija užima tvirtą poziciją ir toliau išlieka viena populiariausių aukštųjų mokyklų Lietuvoje, sulaukianti didelio stojančiųjų susidomėjimo. Šiemet ir vėl sulaukėme daug Kauno kolegijoje motyvuotų studijuoti stojančiųjų – pirmu ir antru pageidavimu Kauno kolegiją rinkosi 78 proc. priimtų studijuoti pirmakursių“, – džiaugiasi D. Baranauskienė.

Populiariausios studijų programos neapleidžia pirmaujančių pozicijų

Šiemet net penkios Kauno kolegijos studijų programos pateko į populiariausių kolegijose 10-tuką pagal pirmą prioritetą. Populiariausia pagal stojančiųjų skaičių šiemet buvo Logistika, antra – Kosmetologija, trečia – Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas. Ketvirtoje vietoje šiemet atsidūrė Bendrosios praktikos slauga, o penktoje – Burnos higiena.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje, lyginant su pernai metais, stojantiesiems taip pat buvo siūloma ir daugiau valstybės finansuojamų vietų. Daugiausia studentų į valstybės finansuojamas vietas surinkusios studijų programos Kauno kolegijoje – Bendrosios praktikos slauga, Finansai, Logistika, Multimedijos technologija ir Pardavimai ir marketingas.

Kauno kolegija, viena iš aukštųjų mokyklų, kurios siekdamos išlaikyti aukštą studijų kokybės lygį kartelės nenuleido ir paisė Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtinto minimalaus konkursinio pereinamojo balo (4,3) tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.