Linkėjo klausyti širdies

Susitikti su būsimais studentais pasiruošė visa eilė profesinių bei aukštųjų mokyklų. Jų atstovai negailėjo laiko pabendrauti su kiekvienu besidominčiu studijomis.

Mugės organizatoriai linkėjo nepasiklysti pasirinkimų kelyje, o jei visgi dar nesužibo idėja, kuo jaunuolis nori būti užaugęs, pirmiausia reikia paklausyti, ką sako širdis. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė antrino sakydama, kad reikia nebijoti keisti krypties, išbandyti save visai kitoje vietoje.

„Gali atrodyti, kad profesijos pasirinkimas lemia visą gyvenimą, bet taip nėra, ypač šiame žinių amžiuje, kai mokymasis visą gyvenimą yra ne tik įmanomas, bet ir būtinas. Gali būti, kad pasimatavę vieną studijų kryptį, jūs nuspręsite ją pakeisti. Raginu to nebijoti, nes kiekvieno širdis žino, kas jai yra geriausia. Nebijokite pasikalbėti su aukštųjų ar profesinių mokyklų atstovais, nuvykti į jas ar į įmones, kurioms reikia tų specialistų, ir savo akimis viską pamatyti“, – į aukštųjų mokyklų mugę atėjusiems mokiniams linkėjo ministrė.

Didelis susidomėjimas

Panašu, kad tokio renginio moksleiviai labai laukė, nes nuo pat įėjimo pasitiko didelės spūstys. Tūkstančiai abiturientų ir žemesnių klasių mokinių, atrodė, kad vietomis net bandė „Žalgirio“ arenos ribas, nes norint prieiti prie norimos aukštosios mokyklos stendo, teko gerokai palaukti arba atsilaikyti bangai, nešančiai tolyn.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Studijų pasirinkimas – svarbus gyvenimo etapas, todėl mugėje moksleiviai galėjo ne tik pasikalbėti su universitetų, kolegijų ar profesinių mokyklų specialistais, jau studijuojančiais studentais, bet bent akies krašteliu pamatyti ir kokios laukia galimybės.

Štai vieni jaunuoliai susirinko ko gero visų aukštųjų mokyklų reklamas ir namuose išsidėlios prioritetus. „Dar nežinau, ką norėčiau studijuoti, tai einu nuo vieno stendo prie kito. Bus sunku apsispręsti, bet pasižiūrėsiu, kokių dalykų reikia kokioms studijoms, tada dėliosiuosi kitus žingsnius. Man dar yra laiko pasirinkti“, – kalbėjo devintokė Aurelija, rankose laikydama dešimtis skrajučių.

Vyrukų būrys rikiavosi prie technologijų kryptis siūlančių aukštųjų mokyklų stendų. Vienus domino mechanika, kiti linkę konstruoti, bandyti ir eksperimentuoti, todėl savo ateitį taip pat sieja inžinerija.

„Domiuosi robotika, todėl ir universitete norėčiau juos gaminti, pritaikyti, kad jie atliktų įvairias funkcijas. Kol kas dar nenusprendžiau, ar mokysiuosi Lietuvoje, ar užsienyje, todėl ir atėjau čia pažiūrėti, ką gali pasiūlyti vietiniai universitetai. Kai išlaikysiu egzaminus, bus matyti į kokias studijas realiai galiu taikyti“, – mintimis pasidalijo Haroldas, kaip tik apžiūrėjęs vienos kolegijos stende demonstruojamą roboto ranką, kilnojančią kamuoliukus.

Gali būti, kad pasimatavę vieną studijų kryptį, jūs nuspręsite ją pakeisti. Raginu to nebijoti.

Vien skrajučių nepakanka

Nors nemažai aukštųjų mokyklų buvo paruošę įvairios su studijomis susijusios dalomosios medžiagos, akys užkliuvo ir už išradingų būsimų studentų vilionių būdų.

Štai Kauno technikos kolegija į „Žalgirio“ areną atsivarė kelis sportinius automobilius. Jie ne tik padeda atkreipti dėmesį, tačiau yra ir gera vizualinė priemonė parodyti, ką geba sukonstruoti kolegijos studentai.

„Susirenka įvairių specialybių studentų grupė ir ji kuria vadinamojo šonaslydžio automobilius, ruošia juos lenktynėms. Visa komanda, kurią sudaro ir automechanikai, ir inžinieriai, elektrikai ir kiti, dirba kartu, priima įvarius techninius sprendimus. Yra žmonių, kurie visą tai supranta, tad pataria, kaip viską kuo geriau įgyvendinti“, – apie sportinį automobilį, prie kurio gimimo ir pačiam teko prisidėti, mugėje kalbėjo Ainis.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Visuomenės sveikatos specialistus ruošiančios aukštosios mokyklos taip pat mugėje pristatė dalį turimų technologijų ir kvietė moksleivius patiems pasimatuoti tam tikrus kūno rodiklius. „Su šiuo aparatu galime pamatuoti įvairius kūno parametrus. Aišku, galima nedidelė paklaida, tačiau vis tiek žmogus gali matyti bendrą vaizdą, kokia yra kūno, raumenų masė ir kitus rodiklius. Universiteto misija yra šviesti visuomenę, tad jau kurį laiką su mobilia laboratorija vykstame į mokyklas, senelių namus ir kitas vietas bei aiškiname, kad fizinis aktyvumas yra pagrindinis raktas į ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą“, – dėstė Lietuvos sporto universiteto atstovas Kęstutis.

Dar kitas būdas vilioti moksleivius – parodyti realiai, kaip atrodo pasirinkta specialybė, todėl Maisto pramonės ir prekybos mokymo centro stende buvo plakami kokteiliai, demonstruojami maisto serviravimo ypatumai.

„Geriausia reklama, kai mūsų mokiniai gyvai rodo, kaip atrodo darbas. Mūsų mokiniai, kurie mokosi barmeno specialybės, mugėje gamina kokteilius, o maisto pramonės specialistai mokosi mėsos išpjaustymo subtilybių, tad praeivius džiuginame gražiu nameliu. Pas mus dažniausiai renkasi virėjo, konditerio ar barmeno specialybes. Iš tiesų, mes priimame visus norinčius, stojamųjų egzaminų nedarome. Reikia tik noro įgyti amato. Pas mus svarbu praktiniai įgūdžiai, todėl mokymo metu į juos ir koncentruojamės“, – pažymėjo mokyklos mokytoja Kristina.

Moksleiviai galėjo ir atsipūsti įrengtose poilsio zonose, paklausyti muzikos. „Žalgirio“ arenoje dalyti ir „370“ žurnalai, kad būtų dar galim labiau sužadinti smalsius protus.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip ir kiekvienais metais, abiturientams ir jaunesnių klasių mokiniams, jų tėvams, mokytojams prisistatys daugiau kaip trys dešimtys Lietuvos aukštųjų mokyklų,  profesinio mokymo įstaigų, o jų atstovai, švietimo ekspertai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai atsakys į rūpimus klausimus, nušvies geidžiamos karjeros kelius, pranešė organizatoriai.

Mugės metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos organizuoja viešą diskusiją apie tai, ką būtina žinoti dabartiniams abiturientams apie galimą studijų pasirinkimą, taip pat esamiems dešimtokams apie jų laukiančius ugdymo pokyčius.

Lankytojai taip pat bus kviečiami pasiklausyti universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų skaitomų motyvacinių pranešimų ir karjeros sėkmės istorijų. Savo pranešimuose, dėstytojai ir studentai daugiau papasakos apie karjerą, studijų kryptis, studijų pasirinkimo reikšmę ateities karjerai, papildomas galimybes ir progas, kurias sukuria studijos ir profesinis mokymas.

Renginys nemokamas.

Kaip jos dalis vyks ir „Profesinio mokymo mugė 2020“, pranešė organizatoriai.

Devynioliktą kartą po vienu stogu susirinks aukštųjų mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų atstovai, studentai, rinkodaros ir priėmimo specialistai bei švietimo organizacijų atstovai, konsultuosiantys vyresniųjų klasių moksleivius, jų tėvus, mokytojus ir studijų kryptį keisti norinčius studentus.

Taip pat suplanuota diskusija apie nemokamų bakalauro studijų galimybes.

Mugėje dalyvaus per 40 šalies universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų atstovai, nepriklausomi švietimo, aukštojo mokslo ir profesinio mokymo ekspertai.

„Stojimo galimybėmis besidomintys moksleiviai galės palyginti skirtingų universitetų, kolegijų, profesinio mokymo įstaigų programas ir jų kuriamą pridėtinę studijų vertę. Taip pat pakalbinę nepriklausomus ekspertus, jie galės gauti aktualių karjeros patarimų, išsiaiškinti stojimo tvarką (...)“, – sakė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Savo profesinį kelią žinančių moksleivių – vienetai

Kaune Aukštųjų mokyklų mugėje šurmuliavo gausus būrys vyresniųjų klasių mokinių, daugiausia kauniečių, kurie po mokyklos baigimo svajoja apie studijas. Kaip teigė jaunuoliai, studijas aukštojoje mokykloje jie supranta kaip vieną svarbiausių savo gyvenimo momentų, kuris nulems jų sėkmę, laimę ir pilnavertį gyvenimą.

Apklausti daugiau nei 300 jaunuolių atskleidė, kad žinančių, kurį kelią rinksis, – vos trečdalis. „Moksleiviai pasimetę, dažnai sako norintys sužinoti, kokios studijų programos siūlomos, kurios populiariausios. Geriausiu atveju teigia žinantys tik kryptį, kuri įdomi, o konkrečią specialybę – vienetai“, – įspūdžiais dalijasi vienas iš studijų konsultantų Lukas.

„Priimti sprendimus blokuoja stresas ir baimė, įsitempimas tiek fiziškai, tiek emociškai. Sakydami, kad tai svarbu, kad tai visą gyvenimą nulemiantis sprendimas, sukuriame didelį baimės burbulą ir į situaciją pradedame žiūrėti per rimtai“, – apie sprendimus priimti trikdančius faktorius pasakoja karjeros koučingo specialistė Danguolė Kraskauskienė.

Normalu specialybę keisti kas dešimt metų

Dar visai neseniai buvusios populiarios profesijos nyksta. Vienos profesijos keičia kitas – kasininkais tampa pirkėjai, galintys prekes nusiskenuoti patys, bibliotekos keliasi į virtualią erdvę, interneto banke lankomės dažniau nei fiziniame. „XXI amžiuje nebėra tokio dalyko kaip nuspėjamumas. Negalima garantuoti, kad po vienų ar kitų studijų gausi darbą, kad vienos ar kitos studijos yra sėkmingos ir perspektyvios neribotam laikotarpiui“, – apie greitai kintantį profesijų paklausumą pasakoja viešąjį kalbėjimą dėstanti D. Kraskauskienė.

Sakydami, kad tai svarbu, kad tai visą gyvenimą nulemiantis sprendimas, sukuriame didelį baimės burbulą.

Kauno kolegijos dėstytoja tvirtina, kad profesijos tampa savybių ir gebėjimų rinkiniu, tad svarbiausia yra išsiaiškinti, kuri kryptis ar sritis įkvepia. „Po 20 metų greičiausiai dirbsi jei ne radikaliai, tai bent šiek tiek kita. Sprendimas, kuris daromas šiandien, nėra daromas visam gyvenimui. Karjeros ir kiti sprendimai bus priimami nuolat iš naujo“, – moksleiviams teigė karjeros koučingo specialistė ir pridūrė, kad kas 10–15 metų profesiją keisti normalu ir skatintina.

Radikalūs pokyčiai išmuša iš vėžių, todėl, anot D. Kraskauskienės, profesiją reikėtų stengtis „pasimatuoti“ dar pirmaisiais studijų metais. „Kuo greičiau prisiliesite praktiškai prie to, ką jūs manote, kad mėgstate, tuo didesnė tikimybė, kad greičiau atrasite, kas jums tinka ir patinka“, – teigia pašnekovė.

Svarbiausi patarėjai – tėvai

Apklausti jaunuoliai atskleidė, kad didžiausias dėmesys renkantis studijas skiriamas studijų programos turiniui. Įdomu tai, kad 9–10 klasių moksleiviams ypač svarbūs aukštųjų mokyklų

reitingai, o vyresniems – galimybės įsidarbinti po studijų. Kaip didžiausi patarėjai, skatinantys rinktis vieną ar kitą profesiją, yra šeimos nariai. 9–11 klasių mokiniai didelį dėmesį nurodė kreipiantys ir į draugų ir mokytojų nuomonę, dvyliktokai – į esamus ar buvusius konkrečios aukštosios mokyklos studentų atsiliepimus.

Karjeros koučingo specialistė neslepia, kad tėvų padiktuotą ar tiesiog nenorimą profesinį kelią pasirinkę žmonės po daugelio metų patiria profesinę krizę – susidariusi situacija nebetenkina, suprantama, kad esama ne savo rogėse, o viską palikti ir pradėti iš naujo labai gaila. „Nereikia stengtis patenkinti svetimų lūkesčių. Svarbu pažinti save, nes tik pats gali suvokti ko tu, o ne kas kitas nori. Dažniausiai sprendimas glūdi širdyje, tačiau yra užgožiamas“, – į save atsisukti siūlo D. Kraskauskienė.

Ji rekomenduoja save įstumti į situacijas, kuriose sprendimą reikia priimti savarankiškai. Dažnai jauni žmonės sprendimus priima grupėse, todėl nemoka jų priimti svarbiose asmeninėse situacijose. „Koją kiša nepasitikėjimas savimi, todėl linkiu neabejoti savimi, nebijoti eksperimentuoti, būti smalsiems. Tas, kuris daro „kažką“, padaro daugiau nei tas, kuris nedaro nieko“, – pozityviai nuteikia Kauno kolegijos dėstytoja.

Tapo pardavėjais

„Žalgirio“ arenoje vykstančioje aukštųjų mokyklų mugėje Seimo ir Švietimo ministerijos vadovai pabrėžė, kad aukštosioms mokykloms svarbu galvoti apie strategiją ir kokybę, kad išliktų.

„Lietuvoje žmonių gerokai sumažėjo, ir prie ko mus privedė pastarojo dešimtmečio likimas – turime rengti mugę: mugė yra, kai žmogus privalo parduoti. Ir aukštosios mokyklos tapo pardavėjais, turi rūpintis, kaip išgyventi, – šiandien per atidarymą kalbėjo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. – Todėl turime galvoti apie aukštųjų mokyklų strategiją ateityje, kad tai atitiktų valstybės interesus, kad mums nereikėtų labai išsilavinusius žmones siųsti uždarbiauti į užsienį, kad jie rastų savo prasmę čia.“

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, kad universitetai žmones turėtų vilioti siūlydami jiems kokybiškiausią išsilavinimą.

„Norėtųsi, kad ne tik gražiais stendais, gražiais įpakavimais viliotume žmones, žadėdami jiems puikią ateitį, bet siūlytume pačias geriausias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, visas reikiamas žinias ir kompetencijas“, – sakė ji.

Vilioja ir saldainiais

Aukštosios mokyklos vilioja moksleivius lankstinukais apie studijas, šviečiančiais stendais ir net įvairiomis dovanėlėmis: saldainiais, tušinukais. 

„Labiausiai mokiniai domisi medicinos krypties studijomis, merginos – grožio terapija. Mugėje mūsų studentai demonstruoja tai, ką geba. Ortopedai gamina įtvarus, rodo, ko išmoko praktikos metu. Studentės daro makiažą, o kartu ir pasakoja apie konkursinius balus“, – sakė Šv. Ignaco Lojolos kolegijos svetingumo vadybos studijų kuratorė Sandra Baužienė.

Aukštosios mokyklos tapo pardavėjais, turi rūpintis, kaip išgyventi.

Aukštųjų mokyklų mugėje savo techniką demonstruoja ir Lietuvos kariuomenė, kviečianti pasirinkti Karo akademiją.

„Merginos taip pat domisi. Jų akademijoje tikrai daugėja“, – pastebėjo štabo seržantas Saulius Baranauskas.

Padeda apsispręsti

Aukštųjų mokyklų mugėje susirinko šimtai 10-12 klasės moksleivių. Kai kurie jau tiksliai žino, į kokią sritį taiko, kitiems mugė padės apsispręsti, kuriuos brandos egzaminus laikyti.

„Galvoju apie karo policiją. Dar neapsisprendžiau, bet manau, kad laikysiu istorijos, matematikos, biologijos egzaminus“, – vardijo mugėje sutiktas Rokas.

„Ieškau ko nors, susijusio su fizika. Galvoju, kad geriausia studijuoti KTU, nes šis universitetas moko profesijų, kurios bus paklausios ateityje, bet žiūriu, ką siūlo ir kiti“, – mintimis dalijosi „Santaros“ gimnazijos dešimtokas Virgilijus.

Būsimą profesiją Kaune renkasi ir kitų miestų moksleiviai. 

„Norėčiau rinktis geografiją. Į konkretų universitetą nežiūriu, nesvarbus ir miestas, kuriame studijuočiau, – kalbėjo Jurbarko gimnazijos abiturientė Audrė.  – Tokia mugė tikrai reikalinga, nes padeda susirasti tai, kas patinka“.

Nemokamą mugę organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Renginyje taip pat demonstruojami išradimai, pristatomos galimybės studijuoti užsienyje.

Aleksandro Stulginskio universiteto paviljone penktadienį vyko 15-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurioje su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka moksleivius, jų tėvus ir mokytojus supažindino 39 Lietuvos aukštosios mokyklos.

„Tokio pobūdžio mugėse abiturientams yra suteikiama puiki galimybė daugiau sužinoti apie dominančias studijas, gauti tikslius atsakymus į rūpimus klausimus bei pagilinti jau turimas žinias apie aukštąjį mokslą ir jo galimybes. Kasmetinės mugės metu aukštosios mokyklos padeda atsakyti į dažnai iškylančius klausimus: ką daryti, ką rinktis, kur eiti ir kuo būti“, – teigė parodos atidaryme dalyvavęs Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka beveik nesiskirs nuo praėjusių metų. Vienintelė naujiena – norintiems pretenduoti į valstybės finansuojamą aukštąjį mokslą atsiranda prievolė laikyti valstybinį matematikos egzaminą.

Dar viena naujiena šiemet yra ta, kad pateikti prašymus ir dokumentus studijuoti elektroniniu būdu jau galės ir iki 2010 m. bendrojo lavinimo mokyklas baigę asmenys. Visa kita lieka kaip ir ankstesniais metais: teikdami prašymus stojantieji galės pateikti iki 9-ių pageidavimų, vyks trys priėmimo etapai, po kiekvieno iš jų stojantieji gaus vieną kvietimą (į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą).

„Jau prieš dvejus metus buvo aišku ir moksleiviai iš anksto buvo informuoti, kad norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose nuo 2016 m. reiks būti išlaikius ne tik valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos, bet ir matematikos egzaminus (išskyrus menų studijų programas). Šių egzaminų neišlaikius durys į aukštąsias mokyklas visiškai neužsidaro, tačiau už studijas teks mokėti savo lėšomis“, – sako P. Žiliukas.

Skaičiuojama, kad dėl demografinių rodiklių šiemet į aukštąsias mokyklas studijuoti atvyks 9 proc. mažiau abiturientų, dėl šios priežasties maždaug 5 proc. mažėja valstybės finansavimas (studijų krepšeliams, studijų stipendijoms ir tiksliniam finansavimui), išskyrus informatikos studijas, kurioms finansavimas didinamas apie 50 proc.

„Studijų kaina pakito nedaug, kiekviena studijų programa pabrango maždaug 20-30 Eur“, – sakė P. Žiliukas.

Tiksliai sužinoti ir gauti konkrečių patarimų, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kokį konkursinį balą pasiekti norint įstoti į norimą studijų programą, buvo galima Aukštųjų mokyklų mugės metu. Pasitikrinti savo galimybes įstoti į vieną ar kitą studijų programą moksleiviai taip pat gali pasinaudodami konkursinio balo skaičiuokle internete.

Didžiausias LAMA BPO prezidento patarimas abiturientams – laikyti valstybinius brandos egzaminus, kad stojant į aukštąsias mokyklas užtikrintum galimybę gauti valstybės paramą. „Taip pat labai svarbu pasikliauti savimi ir savo norus vertinti kritiškai. Ir žinoma, nepražiopsoti priėmimo etapų, kai prašoma patvirtinti savo duomenis. Brandos egzaminų laikymas ir būsimų studijų pasirinkimas – labai atsakingas gyvenimo momentas“, – pažymėjo P. Žiliukas.

Vasario 4-6 dienomis Vilniaus parodų rūmuose „Litexpo“ vyks tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2016".

Peržengti stojimo į aukštąsias mokyklas kartelę kasmet darosi vis sunkiau, todėl rinktis būsimą profesiją abiturientams tenka vis atsakingiau. Sausio 29 d. Aleksandro Stulginskio universiteto paviljone Nr. 2  (Universiteto g. 10B, Akademija, Kauno r.) vyks 15-oji Aukštųjų mokyklų mugė, kurią organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) kartu su „Ekspozicijų centru“. Kauno moksleivių patogumui, į naują parodos vietą kursuos papildomi 18, 32 maršruto autobusai ir 56 maršruto mikroautobusai.

Renginyje net 39 Lietuvos aukštosios mokyklos gimnazijų, vidurinių, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivius, mokytojus ir visus, kurie domisi aukštuoju mokslu, supažindins su studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka.

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šių metų studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka beveik nesiskirs nuo praėjusių.

„Norint pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose nuo 2016 m. reikės būti išlaikius ne tik valstybinius lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos (anglų, prancūzų arba vokiečių), bet ir matematikos egzaminus (išskyrus menų studijų programas). Neišlaikius šių egzaminų durys į aukštąsias mokyklas visiškai neužsidaro, tačiau už studijas teks mokėti savo lėšomis“, – sako P. Žiliukas.

Dar viena naujiena šiemet – pateikti prašymus ir dokumentus studijuoti elektroniniu būdu jau galės ir iki 2010 m. bendrojo lavinimo mokyklas baigę asmenys. Visa kita lieka kaip ir ankstesniais metais: teikdami prašymus stojantieji galės pateikti iki 9-ių pageidavimų, vyks trys priėmimo etapai, po kiekvieno iš jų stojantieji gaus vieną kvietimą (į valstybės finansuojamą arba mokamą studijų vietą).

P. Žiliukas atkreipia dėmesį, kad nuo šių metų visos aukštosios mokyklos priima solidarų įsipareigojimą, kad ir stojant į valstybės nefinansuojamas studijų vietas reikia būti išlaikius bent vieną valstybinį egzaminą.

„Taip pat vis daugiau aukštųjų mokyklų įsiveda konkursinio balo slenkstį, universitetuose jis yra ne mažesnis nei 2, o kolegijoms rekomenduojamas ne mažesnis nei 1,5. Šiais sprendimais stengiamasi kelti studijų kokybės lygį ir siekiama geresnio stojančiųjų pasirengimo studijoms aukštosiose mokyklose“, – sako jis.

Tiksliai sužinoti ir gauti konkrečių patarimų, kokius egzaminus reikia išlaikyti ir kokį konkursinį balą pasiekti norint įstoti į norimą studijų programą, bus galima Aukštųjų mokyklų mugėje. Pasitikrinti savo galimybes įstoti į vieną ar kitą studijų programą moksleiviai taip pat gali pasinaudodami konkursinio balo skaičiuokle internete.

„Jeigu yra abejonių dėl konkrečių studijų, labai verta aplankyti Aukštųjų mokyklų mugę ir joje iš pirmų lūpų gauti kvalifikuotus atsakymus. Kai ateis prašymų teikimo metas, reiks labai aiškiai žinoti savo prioritetus“, – pažymi P. Žiliukas.

Praėjusios savaitės pabaigoje moksleiviai, studentai ir besidomintys aukštuoju mokslu rinkosi į aukštųjų mokyklų mugę. Šis renginys Kaune buvo organizuojamas jau 14-ąjį kartą. Jame dalyvavo beveik visi Lietuvos universitetai, kolegijos ir kitos aukštojo mokslo įstaigos. Mugės moto – „Rinkis atsakingai“.

Renginyje Lietuvos aukštosios mokyklos gimnazijų, vidurinių, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų moksleivius, mokytojus ir visus, kurie domisi aukštuoju mokslu, supažindino su savo siekiais ir tikslais, studijų programomis, pasirinkimo galimybėmis ir priėmimo tvarka.

Priėmimo procedūros naujienos

LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas sako, kad šiemet daugiausiai pokyčių yra susiję su priėmimo į aukštąsias mokyklas procedūra.

„Pirma, vėl sugrįžtama prie trijų priėmimo etapų. Pagrindinis priėmimas vėl turės du etapus, o rugpjūtį vyks papildomas priėmimas. Viena svarbiausių naujienų, kad šiemet stojantieji vietoje dviejų kvietimų studijuoti valstybės finansuojamoje ir mokamoje studijų vietoje gaus tik vieną – į valstybės finansuojamą vietą arba, jeigu į ją nepateko, į mokamą“, - informuoja P. Žiliukas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad prašyme studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose šiemet vietoje 12-kos eilučių bus tik 9-ios, t. y. stojantieji galės pateikti ne daugiau kaip 9-is pageidavimus.

Teigiama, kad tai skatins stojančiuosius aiškiau apsispręsti dėl norimų studijuoti dalykų prioritetų, o priėmimo organizatoriams leis teikti konkretesnes konsultacijas stojantiesiems, aukštosioms mokykloms – prognozuoti realesnį pakviestųjų studijuoti skaičių. Taip pat laukiama, kad dėl aiškaus pakviestųjų skaičiaus iki kitų priėmimo etapų liks mažiau neužimtų studijų vietų.

„Teikdami prašymą stojantieji paprastai bando atsižvelgti į kelis aspektus. Jiems būna svarbios ne tik pageidaujamos studijų programos, bet ir finansavimo pobūdis, aukštoji mokykla ir net miestas, kuriame ji yra. Spręsdamas šiuos klausimus stojantysis dėliojasi prioritetus, kurie lems jo tolesnį gyvenimą. Jeigu iki šiol buvo kiek liberaliau, nes buvo teikiami du kvietimai, į valstybės finansuojamą ir mokamą vietą, tai šiemet motyvacija pasirenkant turės būti dar stipresnė. Skatiname, kad stojantieji aiškiau planuotų savo ateitį“, - dėsto P. Žiliukas.

Tiems, kam nepasiseks ir negaus kvietimo arba tik kvietimą į valstybės nefinansuojamą vietą, P. Žiliukas pataria nenusiminti, nes antrojo etapo metu perdėliojus savo anksčiau pateiktų pageidavimų eiliškumą bus galima pretenduoti į likusias laisvas labiau norimas studijuoti studijų programas. O papildomo priėmimo metu bus galima pateikti visiškai naujus prašymus su naujais pageidavimais.

Įgyti aukštąjį išsilavinimą bus vis sunkiau

„Kaip buvo skelbta prieš kelerius metus, šiais metais šiek tiek sunkėja patekimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas, universitetus ir kolegijas, sąlygos. Jau neužteks turėti vien tik brandos atestatą. Norint įstoti į universitetą yra privalu būti išlaikius valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, o norint studijuoti kolegijoje – mokyklinį. Visiems stojantiesiems privalu mokėti užsienio kalba B1 lygiu”, – primena LAMA BPO prezidentas.

Jau praėjusiais metais trys Lietuvos aukštosios mokyklos – Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Klaipėdos universitetas – turėjo nusistatę konkursinio balo slenkstį, t. y. rodiklį, kurio neperžengę stojantieji nebuvo kviečiami studijuoti. Pasak P. Žiliuko, šiemet konkursinio balo slenksčius planuoja įsivesti visos aukštosios mokyklos, o kokį – turėtų paaiškėti po vasario 1 d. „Aukštosios mokyklos turi apsispręsti, į ką jos labiau orientuojasi, į kokybę ar kiekybę. Natūralu, kad pakankamai aukštą konkursinį balo slenkstį įsivedusios mokyklos atsisako dalies pajamų, tačiau ir nepralaimi, nes gali labiau orientuotis į kokybę“, – dėsto P. Žiliukas.

Jau yra žinoma, kad 2016 m. norint įstoti į aukštąją mokyklą taip pat bus privalu būti išlaikius valstybinį matematikos egzaminą, išskyrus stojant į menų studijas.

Valstybės finansavimas ir tikslinės studijos

Pastebima, kad kasmet šiek tiek mažėja valstybės finansuojamų studijų vietų, tačiau daugėja tikslinių studijų pasiūlymų, t. y. kvietimų studijuoti darbo rinkai reikalingas, bet nebūtinai populiarias studijų programas. Šias studijas baigęs asmuo įsipareigoja trejus metus dirbti pagal įgytą profesiją.

Pasak P. Žiliuko, tikslinės studijos pastaruoju metu itin populiarėja, nes, visų pirma, garantuoja darbo vietą po studijų. Dar nėra aišku, kiek tiksliai tokių pasiūlymų šiemet sulauks stojantieji, tačiau prognozuojama, jog jų bus apie 700. “Tikslūs tikslinių studijų ir valstybės finansuojamų vietų skaičiai paaiškės per kovą ir balandį”, – informuoja LAMA BPO prezidentas.

Jau yra nustatytos norminės studijų kainos, jas švietimo ir mokslo ministras patvirtino sausio viduryje. „Šeštus metus iš eilės norminės studijų kainos beveik nekinta. Šiemet apie 11 proc. pakilo socialinių mokslų kaina, tačiau netgi po padidinimo ji išlieka viena mažiausių Europoje“, – sako P. Žiliukas.

Norminės studijų kainos yra rekomendacinio pobūdžio, todėl aukštosios mokyklos gali nustatyti žemesnes arba aukštesnes kainas. Ilgametė praktika rodo, kad paprastai valstybinės aukštosios mokyklos išlaiko normines studijų kainas, privačios – linkusios jas pakelti.

„Mokyklos tarpusavyje konkuruoja dėl studentų, tačiau ne visada studijų kaina lemia studijų programos paklausą, studijų kokybė stojantiesiems taip pat ne mažiau svarbi“, - sako LAMA BPO prezidentas.

Iki stojimo į aukštąsias mokyklas ir kolegijas likus mažiau kaip pusmečiui, abiturientai suka galvas, kokią specialybę pasirinkti. Kaune vykusioje aukštųjų mokyklų mugėje būsimiems studentams patarimus žarstė keturios dešimtys šalies mokyklų.

Aukštųjų mokyklų mugės dalyviai juokavo, kad Kauno sporto halė per maža – prie kai kurių mokyklų stendų prieiti buvo nelengva. Vieni moksleiviai sako jau žinantys, kur studijuos, kitiems nuo gausybės pasiūlymų apsisuko galva.

Parodoje dalyvavo visos aukštosios šalies mokyklos, nemažai jaunimo būriavosi ir prie kolegijų stendų.

„Daugiausiai klausimų kyla dėl egzaminų skaičiaus ir kuriuos iš jų reikia laikyti, ar tikrai čia tas vienas bendras dalykas, ar tikrai gali būti metinis pažymys ir panašiai. Labiausiai nerimauja, ar gaus valstybės finansuojamą vietą“, – pasakojo VDU Studijų marketingo tarnybos direktorė Justina Šimkevičiūtė.

Kauno kolegijos Studentų priėmimo ir karjeros centro vedėja Daiva Baranauskienė sakė, kad jos dažniausiai klausia dėl medicinos, biomedicinos sričių – apie pastarąją klausia keturi iš penkių būsimųjų studentų.

Šįmet priėmimas į aukštąsias mokyklas ir kolegijas prasidės birželio pirmąją. Vietoje anksčiau rengtų trijų priėmimo etapų bus du, keisis konkursinio balo skaičiavimo tvarka.

„Valstybės politika valstybės finansuojamų vietų atžvilgiu mažai keičiasi, gal šiek tiek pedagogų bus mažiau priimama, šiek tiek socialinių, bet ne drastiškai, kitų mokslų priėmimas išlieka toks pats ir padidėja geru trečdaliu padidėja tikslinio finansavimo vietų skaičius“, – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas Pranas Žiliukas.

Skaičiuojama, kad universitetai ir kolegijos šįmet sulauks maždaug dviem tūkstančiais mažiau pirmakursių nei pernai.