Dėl 64 paveikslų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo tiese sprendimą šią savaitę priėmė kurorto savivaldybės taryba.

Tarp perduotų paveikslų – Raimondo Savicko, Aloyzo Stasiulevičiaus, Aleksandro Vozbino, Giedriaus Kazimierėno, kitų kūriniai. Bendra jų vertė – 186,8 tūkst. eurų.

Prieš perduodant paveikslus juos įvertino Nacionalinio dailės muziejaus specialistai.

Ekspertų teigimu, nepaisant kūrinių dekoratyvumo, didžia dalimi jie yra profesionalūs, turi nemenkstančią meninę ir estetinę vertę.

Pasak Palangos kurorto muziejaus direktorės Virginijos Paluckienės, šie paveikslai sukurti per dailininkų plenerus Palangoje.

Daugumoje kūrinių galima rasti jūros, kopų, pušynų motyvus. (...) jie labai susiję su Palanga.

„Kai dailininkai kurdavo Palangoje, juos inspiruodavo aplinka. Daugumoje kūrinių galima rasti jūros, kopų, pušynų motyvus. (...) jie labai susiję su Palanga“, – BNS sakė direktorė.

Jos teigimu, „Auskoje“ buvę dailės kūriniai yra dalis anksčiau muziejaus perimtos kolekcijos dalis.

2016 metais privatizavus poilsio kompleksą „Baltija“, muziejus perėmė jam priklausiusiuose poilsio namuose „Žilvinas“, „Vyturys“ saugotus paveikslus. Tuomet perimti 57 paveikslai.

Kiti paveikslai liko „Auskoje“, nes ši buvo išnuomota privačiam verslui. Dabar nuomos sutartis nutraukta.

„Muziejus visada buvo suinteresuotas, kad visi paveikslai, kaip pilna „Baltijos“ poilsio namų kolekcija, pereitų muziejui. Laukėme, kol baigsis „Auskos“ nuomos sutartis. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau šiandien pavyko tą padaryti“, – sakė V. Paluckienė.

Minėti paveikslai bus saugomi muziejaus fonduose. Ateityje galvojama surengti jų parodą, tačiau nuolat eksponuoti viloje „Anapilis“, kur įsikūręs Kurorto muziejus, neplanuojama.

Direktorės teigimu, antrame muziejaus aukšte veikia nuolatinė ekspozicija, susijusi su kurorto istorija, ten paveikslai iškristų iš konteksto, o pirmame aukšte rengiamos keičiamos parodos.

„Padaryti nuolatinę ekspoziciją iš šitų „Baltijos“ poilsio namų plenerų metų nutapytų paveikslų nebūtų tikslinga“, – teigė V. Paluckienė.

Ji neatmetė galimybės, kad renovavus „Auską“, dailės kūriniai galėtų ten grįžti.

„Esame suinteresuoti, jeigu atsitiktų taip, jog pastatas bus renovuotas ateityje, pritaikytas vienai ar kitai funkcijai, mes sutiktume net deponuoti šituos paveikslus būsimai įstaigai, kad jie ten būtų kaip ir eksponuojami, kaip komplekso sudėtinė dalis. Tik, aišku, su muziejaus specialistų priežiūra tai vyktų. Galėtume teikti rekomendacijas, kas kenkia, kas nekenkia paveikslams ir pan.“, – svarstė direktorė.

1973 metais pastatyta vila „Auska“ sovietmečiu vadinta Brežnevo vila, nes ji turėjo būti Sovietų Sąjungos lyderio Leonido Brežnevo poilsio rezidencija. Vila taip pat garsi pirmuoju šalyje ir vieninteliu Lietuvos formos baseinu su šildomu jūros vandeniu.

2020 metais Vyriausybė nusprendė vilą „Auska“ perduoti Palangos savivaldybei.

„Auskoje“ poilsiaudavo prezidentai Algirdas Brazauskas, Valdas Adamkus, lankydavosi Rolandas Paksas. 

Palangos vadovas patikino, kad „Auska“ nei sugriuvo, nei įgriuvo.

„Tiesą sakant, net neįsivaizduoju, kokio galingumo turėtų būti uraganas, kad jis pajudintų tą gelžbetonio milžiną su visais jo požeminiais tuneliais. Ir apskritai audra čia niekuo dėta. Dar sausio 3 d. dabartinis vilos nuomininkas pranešė mums apie tai, jog pažeista viršutinė laukinės fasado sienos dalis“, – feisbuke parašė meras.

Pasak Š. Vaitkaus, reaguojant į pranešimą, kaip to reikalauja įstatymas, pastatą apžiūrėjo savivaldybės administracijos direktorės įsakymu sudarytoji komisija, kurios sudėtyje buvo ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento specialistas.

„Komisija neaptiko sugriuvimo ar įgriuvimo. Kalbant paprastai ir be visų tų statybinių terminų, ji užfiksavo, jog nuo pastato koridoriaus, kelių metrų aukštyje jungiančio kelis „Auskos“ korpusus, fasado nukrito dalis tinko. Saugumo sumetimais, numuštas buvo ir likęs praėjimo fasado tinkas. Tai, kad vilos fasadas byra, niekam nėra paslaptis. Apie tai aš kalbėjau ir praėjusį pavasarį, kuomet Palangos savivaldybė perėmė „Auską“ savo žinion. Jau tuomet buvo aišku, kad turtą valdęs „Turto bankas“ visiškai nesidomėjo, kaip ankstesni nuomininkai, eksploatavę vilą dešimt metų, naudoja turtą, kiek investuoja į jo priežiūrą bei remontą ir ar apskritai tai daro“, – rašė meras.

Palangos savivaldybė pernai pavasarį „Auską“ perėmėme ne tik be tinko kai kuriose pastato fasado vietose, bet ir ganėtinai nusiaubtą viduje.

„Naujasis vilos nuomininkas, prieš perimdamas turtą, matė realią situaciją, o ir sutartyje įsipareigojo jį prižiūrėti ir, esant reikalui, remontuoti. Vakar jis buvo informuotas apie pastatą apžiūrėjusios komisijos išvadas ir tai, kad, remiantis nuomos sutartimi, turi sutvarkyti įvykio vietą, utilizuoti susidariusias atliekas bei imtis priemonių ir užtikrinti, kad kitose pastato vietose pažeista fasado apdaila nekeltų pavojaus“, – feisbuke rašė meras.

Pasak Š. Vaitkaus, nors vila gali būti ir toliau eksploatuojama be trukdžių, savivaldybė geranoriškai nusprendė neimti nuomos mokesčio nuo sausio 3 d. iki sausio 20 d., tačiau negali, kaip to pageidautų nuomininkas, kompensuoti komunalinius mokesčius ar nustatyti ilgesnį terminą, kai nereikėtų mokėti nuomos.

O dar sako, kad Lietuvoje daug gyventojų su galvų protezais. Yra ir asmenų tikromis galūnėmis.

Tik dėl kokių priežasčių taip nesiseka Turto bankui pardavinėti visuomenės turto, argi ten galvos plastikinės?

Dėl kokių priežasčių taip nesiseka Turto bankui pardavinėti visuomenės turto, argi ten galvos plastikinės? Klausimas ir retorinis, ir paradoksalus.

Klausimas ir retorinis, ir paradoksalus. Kadaise, kai valstybinis "Lietuvos kuro" degalinių tinklas buvo parduotas už vieną litą, kažkoks Seimo politikas smigo į isteriją: kodėl visame pasaulyje benzino biznis yra pats pelningiausias, o pas mus – vieni nuostoliai?

Dar vienas iš "tapkių" verčiantis tautinio bizniuko pavyzdys – "Mažeikių naftos" privatizavimas, kai pardavę didžiausią savo įmonę lietuviai liko dar ir skolingi.

Taip jau yra, kai rinkoje dreifuoja valdiškas turtas. Atsirado net tam tikros privatizacijai pasmerkto turto devalvavimo tradicijos. Pirmiausia išdaužomi langai. Paskui pro juos ima landžioti fauna, kurią vienija bendra koncepcija "Troškulys – ta giesmė!" Po to išvagiamas metalas. Galop imta deginti mediena virsta gaisrais, nes troškulį malšinti reikia žvakių šviesoje. Turtas tada jau būna paruoštas realizacijai.

Panašiai buvo ir Palangos, ir Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato, ir vilos "Auska" parceliavimo atvejais. Palangos meras Š.Vaitkus priminė, kad Turto bankui patikėtos vertybės kasmet turėjo būti inventorizuojamos, aiškinamasi, ar jos naudotos pagal paskirtį, ar saugomos ir tinkamai prižiūrimos.

Ką jūs, mere, yra institucinių papročių, kurie niekada nemiršta. Juk Turto bankas – taip pat valstybinė įmonė, kuriose, kaip galima įtarti, mieliau orientuojamasi į procesą. Gal net ne į vieną. Kas žino, kokie jie vyksta kur nors po kilimais? Gi rezultatą matome: "papigiai" iš banko nupirktas, o vėliau perparduotas Palangos komisariatas kai kam į kišenes pribėrė pusantro milijono. Apskurusi tauta taip žengia į gerovės valstybę.

Būklė – apgailėtina

Prieš kelis mėnesius iš Turto banko perėmęs „Auską“, Palangos meras penktadienį žurnalistus pakvietė į ekskursiją, norėdamas parodyti, kaip legendinė vila atrodo šiandien.

2011 metais tuometė valstybės įmonė „Baltijos poilsio namai“ šį pastatą su priklausančiais pastatais ir visu viduje esančiu kilnojamu turtu išnuomojo įmonei.

10 metų sutartis galiojo iki 2021-ųjų gegužės pradžios. Joje detaliai buvo aprašyti visi perduodami daiktai: kilimai, šviestuvai, baldai, žvakidės, meno dirbiniai.

Per 10 metų valstybės turtu turėjo rūpintis ir prižiūrėti kita valstybės įmonė – Turto bankas. Turtas turėjo būti grąžintas toks, koks buvo, tačiau realybė pasirodė kitokia.

Išgriautos patalpos, net sieninių spintų durys, dingę vitražai ir kiti meno kūriniai, styro laidai, sienos – atsilupinėjusios. Ant grindų mėtosi iš sienų išpjauti sienos puošybos elementai, kurių veikiausiai nespėta išvežti.

Šiuo metu į didžiulę vilos teritoriją gali patekti visi norintys. 22 ha anksčiau juosusią tvorą Turto bankas išardė.

Išplėšta ir visa didžiulė virtuvė. Spėjama, kad pastatas seniai šildytas – apie tai liudija kai kur nubėgusios sienos, pelėsio kvapas.

Baldų komplektas – už litą

„Perimant turtą paaiškėjo, kad visi daiktai viduje, net statulos, parduotos kažkokiu stebuklingu būdu dar 2014 metais. Keisčiausia, kokiu pagrindu tai padaryta, nes nuomos sutartis galiojo dar šešerius metus? Kaip teigia dabartinis nuomininkas, visas viduje buvęs kilnojamas turtas yra parduotas. 80 proc. daiktų išvežta. Kaip galima parduoti valstybės turtą, jei „Auska“ 2014 metais nebuvo privatizuojamų objektų sąraše? Kokia čia užburta schema? Turto bankas apie tai žinojo, tačiau kodėl tylėjo“, – stebėjosi Š.Vaitkus.

Sandros Lukoševičiūtės nuotr.

Pasak mero, visus iš vilos dingusius daiktus įsigijo ta pati įmonė, kuri nuomojosi pastatą. Sovietinę prabangą menantys daiktai buvo įsigyti už juokingai mažas sumas – pavyzdžiui, baldų komplektas nusipirktas už vieną litą. Daugelis daiktų taip pat įvertinti po litą.

Kaip sakė Palangos meras, padaryta žala kol kas nėra paskaičiuota – šitai turėtų išsiaiškinti Generalinė prokuratūra.

Palangos savivaldybės administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė atkreipė dėmesį į įdomią detalę: po nuomos pasibaigimo sutarties bendrovė įsipareigojo grąžinti turtą, kurį būtų galima naudoti dar penkerius metus be kapitalinio remonto, tačiau nuomininkas pateikė 4 mln. litų draudimo sutartį.

„Įmonė pasinaudojo draudimo polisu, todėl ir nematote čia remonto. Palangos savivaldybei nauda tik tokia – 2 mln eurų metinė kompensacija“, – pridūrė direktorė.

A.Kilijonienei kelia nuostabą, kam reikalingi įsigyti daiktai – jie visi susiję su vilos istorija ir jos architektūra ir, nors šis pastatas turi istorinę vertę, jis nėra įtrauktas į Valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą.

Savivaldybei perimant turtą dalyvavo ir Turto banko atstovai, tačiau jų reakcija esą buvusi gana rami.

Sandros Lukoševičiūtės nuotr.

Užkirto kelią privatizavimui?

Š.Vaitkus spėjo, kad vilą buvo planuojama privatizuoti. Jis dėkingas buvusiam premjerui Sauliui Skverneliui, kuris po palangiškių kreipimosi sustabdė privatizavimo procesą.

„Veikiausiai kažkam perėjome raudoną liniją. Ir tie dėdės dabar pyksta, kad negavo šitos didžiulės teritorijos: 22 ha žemės su vila“, – meras džiaugėsi, kad pavyko užkirsti kelią galimai vilos privatizacijai.

Iš „Auskoje“ buvusių daiktų palangiškiams pavyko išsaugoti tik paveikslus. 2014 metais valstybei tarpininkaujant buvo paprašyta, kad viloje esantys paveikslai būtų perduoti Palangos muziejui.

Nors įmonės vadovas šiemet mirė nuo koronaviruso, kurorto meras tikisi, kad nekils kliūčių nustatyti kaltininką dėl nuniokoto istorinio pastato ir dingusių daiktų.

„Skaudu, kad šiandien vyksta tokie dalykai. Nėra laukinis kapitalizmas, ne 1991 metai“, – apgailestavo Š.Vaitkus.

Ruošiama galimybių studija

Iš Turto banko perėmusi vilą Palangos savivaldybė yra užsakiusi galimybių studiją, kuri turėtų padėti apsispręsti dėl tolimesnio legendinės vilos likimo.

Šiuo metu taip pat ruošiamas šios didžiulės teritorijos detalusis planas, siekiant užkirsti kelią galimam valstybės miško kirtimui bei kitai neleistinai veiklai.

Paskelbus trumpalaikę nuomą, pasirašyta dviejų metų sutartis su konkursą laimėjusio vilniečių įmone, planuojančią čia teikti maitinimo paslaugas. Meras tikino, kad įmonės vadovo neišgąsdino matytos nusiaubtos patalpos.

Šiuo metu į didžiulę vilos teritoriją gali patekti visi norintys. 22 ha anksčiau juosusią tvorą Turto bankas išardė segmentais.

Projektą parengusios Finansų ministerijos teigimu, vila bus perduota kartu su turtu – teniso kortais, pavėsinėmis, sargo nameliu ir kitais statiniais.

Palangos savivaldybė nurodė, kad vilą siekia išsaugoti ateities kartoms, taip pat nori įveiklinti pastatus ir teritoriją, kad ja galėtų naudotis visuomenė.

Sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei, dabar ji išnuomota privačiai įmonei, bet turtą ketinta parduoti aukcione.

Turto banko duomenimis, „Auskos“ kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kv. metrų ploto pagrindinis pastatas ir kiti statiniai: teniso aikštynai, sargo namelis, kelios pavėsinės. Kompleksui priklauso beveik 22 ha žemės.

Šiuo metu sovietmečiu statyti tam metui prabangūs poilsio namai „Auska“ priklauso valstybei. Vila išnuomota privačiai įmonei, o turtas įtrauktas į aukcione parduodamų valstybės nekilnojamų turto objektų sąrašą.

Finansų ministras Vilnius Šapoka per Vyriausybės pasitarimą informavo, kad valdyti vilą siūlosi perimti Palangos savivaldybė.

Realios alternatyvos yra dvi: pirma alternatyva yra tęsti pastatų nuomą, kol paaiškės aiškus valstybės poreikis, antra – perduoti tai savivaldybės nuosavybėn.

„Aš manau, mes turime atsižvelgti į savivaldybės prašymą ir paskutinį unikalų viešą objektą pajūrio juostoje išsaugoti valstybei“, – palikti turtą valstybės nuosavybei pasiūlė premjeras Saulius Skvernelis.

Ministrai tam pritarė protokoliniu nutarimu, o Vyriausybės posėdžiui bus teikiamas nutarimo projektas išbraukti „Auską“ iš privatizuojamų objektų sąrašo.

„Esminis dalykas, kad šitas objektas, valstybės turtas, nebūtų privatizuotas ir atitektų, ką savivaldybė siūlo, nuo vaikų poilsio, vasaros stovyklų organizavimo iki neformaliojo švietimo. Kol (savivaldybė) pateiks tam tikrą planą, kaip įveiklinti, svarbiausia žinia Vyriausybės kitam posėdžiui, kad būtų pateiktas nutarimas ir šitas objektas išbrauktas iš privatizuojamų sąrašo“, – teigė premjeras.

Finansų ministras V. Šapoka sakė, kad iš Palangos savivaldybės pasiūlytų variantų „realios alternatyvos yra dvi: pirma alternatyva yra tęsti pastatų nuomą, kol paaiškės aiškus valstybės poreikis, antra – perduoti tai savivaldybės nuosavybėn“.

„Pati savivaldybė pateikusi panaudojimo alternatyvas nėra iki galo konkreti ir tiksli, dėl to šiuo metu būtų tikslinga atkreipti savivaldybės dėmesį, kad ji sukonkretintų ir pateiktų tiek kaštų naudos analizę, tiek pagrindimą, kokioms sritims tai būtų naudojama, ir tada bus galima priimti galutinį sprendimą“, – pažymėjo V. Šapoka.

Turto banko duomenimis, „Auskos“ kompleksą sudaro 4,5 tūkst. kv. metrų pagrindinis pastatas ir kiti statiniai: teniso kortai, sargo namelis, kelios pavėsinės. Kompleksui priklauso beveik 22 ha žemės.

Paprašė 2,5 tūkst. eurų

"Visa gimnazija susiskaldė, nuotaikos sugadintos, o viskas – dėl mokyklos vadovų užsispyrimo pataikauti turčiams ir jų vaikams. Esą visos šios mokyklos laidos išleistuves rengdavo tik "Auskoje". Bent jau mums taip mėginama aiškinti. Tačiau, kai mes išgirdome, jog už tuščią palapinę lauke prašoma 2,5 tūkst. eurų, išsižiojome. Už ką čia mokėti tokius pinigus? Už patrypčiojimą bateliais ant šlapios žolės? O kur dar pinigai maistui, pačiam renginiui?" – piktinosi viena šios gimnazijos abiturienčių.

Nors dienraščio kalbinti moksleiviai yra pilnamečiai, tačiau savo vardų nenorėjo atskleisti viešai, – sakėsi bijantys mažo miestelio nomenklatūrininkų keršto.

Mokiniai tikino, jog sovietmečio laikais žibėjusi vila šiuo metu jiems visiškai nedaro įspūdžio.

Maištaujantys abiturientai ėmė kooperuotis ir susirado netoli Vydmantų, Virkštininkų kaime, esančią sodybą.

Kaip reikia suprasti mokyklos direktorių, kai kabinete pokalbio su trimis mokinėmis metu pasiūloma susirasti sponsorių, jei "Auska" per brangi?

"Kaip reikia suprasti mokyklos direktorių, kai kabinete pokalbio su trimis mokinėmis metu pasiūloma susirasti sponsorių, jei "Auska" per brangi? Tai išgirdusios mes užsičiaupėme ir susižvalgėme tarpusavyje", – pasakojo kita šio pokalbio dalyvė.

Merginos tikino pasijutusios įžeistos tokio pedagogo pareiškimo.

"Mes nenorime tos "Auskos", tačiau klausimas, kodėl ji taip aršiai buvo peršama? Ir apskritai mes pas direktorių užėjome pasidomėti, kaip bus įteikiami atestatai, o ne dėl vakarinės dalies. Per visus tėvų susirinkimus buvo primygtinai siūloma tik "Auska", – tikino merginos.

Užuominos apie dovanas

Visa ši situacija pavirto į tikrą karą. Trečdalis mokinių susitarė savo šventę surengti kitur, pasisamdė žinomą aktorių Vitalijų Cololo vesti renginį.

Apie du trečdalius mokinių susirinko į praėjusį penktadienį vykusią atestatų įteikimo ceremoniją gimnazijos aktų salėje.

Kita dalis pareikalavo, kad šventė vyktų ir jiems – šį sekmadienį.

Tai pirmas kartas gimnazijos istorijoje, kai joje vyko dvi atestatų įteikimo ceremonijos.

"Mes sužinojome, kad sekmadienį bus laisva Palangos kurhauzo salė. Paprašėme, kad ten atestatus įteiktų. Bet direktorius aiškino, jog mus ugdę pedagogai pareikalaus dvigubo atlyginimo, už tai, kad jie ateis vien pastovėti šventėje. Bet juk visos mokytojos ateis tik į šventę. Koks čia darbas? Direktorius, leisdamas suprasti, jog ne jam čia nuomones reikšti, vienos mergaičių tėčiui išrėžė klausimą – ar jis prisidėjo prie mokyklai skirtos dovanos – specialios lentelės? Kasmet visų vaikų tėvai mokėdavo po 10–15 eurų už simbolinę atminimo plytelę, o paaiškėjo, kad ji verta iš viso 30-ies eurų. Išeitų, kad buvo prašoma paaukoti apie 200 erų sumą, kai tiek net nereikia. Aš nedaviau", – piktinosi gimnazistė.

Mokinius papiktino ir kita užuomina – esą reikėtų mokyklai padovanoti paveikslą.

Tačiau mokiniai tikino išgirdę ir konkretaus dailininko, kurio kūrybą esą reikia paremti, pavardę.

"Visi tie, kurie nusprendė atskirai švęsti, pasakė, jog mokykla mums nieko nedavė, tad nemato prasmės tokiam pirkiniui ir nežada šiose rinkliavose dalyvauti", – pasakojo merginos.

Nenori ir nekomentuoja

Pats gimnazijos vadovas Leonas Šidlauskas nesiteikė komentuoti situacijos.

Valandą prieš atestatų įteikimo ceremoniją, pareiškęs, kad serga ir negali kalbėti, švietimo įstaigos vadovas teištarė "gali būti", kai išgirdo, kokius kaltinimus jam beria jo vadovaujamos gimnazijos abiturientai.

"Nedalyvausiu įteikime, kalbinkite pavaduotoją. Su manimi klausimai? Nežinau, nenoriu komentuoti. Mokykla švenčių neorganizuoja, kalbėkite su pavaduotoja (kalba netaisyta – A.A.)", – pareiškė gimnazijos direktorius L.Šidlauskas ir padėjo ragelį, kai tik buvo pasiteirauta dėl mokinių tėvų reketu dvelkiančių dalykų.

Į kitus žurnalistų skambučius įstaigos vadovas jau nebeatsiliepė.

Vis dėlto po pusvalandžio žmogus jau jautėsi puikiai ir telefonu toliau derino šventės reikalus.

Šis Palangos savivaldybei pavaldžios biudžetinės įstaigos vadovas iš profesijos yra muzikos mokytojas.

Tačiau, panašu, jog šio valdininko karjera konservatorių valdomoje Palangoje ėmė kilti į viršų, kai paaiškėjo jo konservatoriškos pažiūros.

Iki 2008 m. L.Šidlauskas vadovavo Palangos savivaldybės Švietimo skyriui. 2006-aisiais L.Šidlauskas spaudos viešai buvo įvardijamas kaip konservatorius.

2008–2015 m. L. Šidlauskas ėjo direktoriaus pareigas Kretingos Pranciškonų gimnazijoje.

Beje, šis žmogus prieš dešimtmetį su kurorto savivaldybės administracija bylinėjosi dėl premijos, kurios negavo.

Tuomečio savivaldybės švietimo skyriaus vedėjo L.Šidlausko darbas buvo įvertintas prastai. Tačiau teismas nutarė, kad nepatenkinamą įvertinimą gavęs valdininkas be premijos liko nepagrįstai.

Šventę sugriovė V.Cololo?

Palangos senosios gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Zinaida Bružienė, paklausta, kodėl kurorto absolventai suskilo, apgailestavo, jog šiuolaikiniams vaikams šventės svarbesnės už mokyklą.

"Mokykla organizuoja aktą ir kviečia visus vaikus. Bet dalis vaikų eina kitur švęsti, renginio vedėjas esą gali tik sekmadienį atvykti, todėl reikia daryti dvi šventes", – tikino direktoriaus pavaduotoja.

Paklausus, ar buvo vaikų prašymų šventę rengti Kurhauzo salėje, Z.Bružienė aiškino, jog ši salė per maža mokyklos bendruomenei.

"Iš viso mokyklą baigia 122 mokiniai. O juk kiekvienas atsiveda mažiausiai dar du. Ateina ir tėvai, draugai, seneliai, kavalieriai ir panelės. Vadinasi, reikia salės, skirtos mažiausiai 500 žmonių", – patikino Z.Bružienė.

Direktoriaus pavaduotoja pridūrė, jog šios laidos abiturientai per daug "prisirišo" prie vakarinės dalies klausimo.

"Vieni panoro vienur, kiti – kitur. Vienur yra brangiau, kitur – pigiau. Vieni penktadienį – viloje "Auska", o kiti – sekmadienį Virkštininkų kaime su vedėju V.Cololo. Ir jie nesileido į jokias kalbas. Jiems V.Cololo brangesnis nei mokykla", – ironizavo Z.Bružienė.

Ji patikino, jog situacijos nesinorėta aštrinti, tad sutarta, jog vyks dvi atestatų įteikimo ceremonijos.

"Tiesa, kiti ateina anksčiau. Pasiima atestatus, pasirašo, be jokių šventimų. Matyt, nebenori draskytis. Kažkaip ši šventė praranda savo iškilmingumą, o juk tai brandos aktas", – svarstė Z.Bružienė.

O štai "atskilėlių" šventę organizavę tėvai prieštaravo direktoriaus pavaduotojai.

"Nereikia meluoti. Skambinkite V.Cololo, sužinosite, jog jis gali atvažiuoti ir penktadienį, ir šeštadienį, ir sekmadienį. Ne dėl to viskas čia sugriuvo, direktorius su pavaduotoja viską patys puikiai turėtų suvokti", – patikino vienas tėvų, prisidėjęs prie vakarinės dalies organizavimo.

Komentaras

Gražvydas Kazakevičius

Švietimo ir mokslo viceministras

Mokyklų veikla yra finansuojama keliais būdais: dalį lėšų skiria jų steigėjos savivaldybės, skiriamos biudžeto lėšos ir mokyklos gali būti finansuojamos iš kitų šaltinių. Kiti šaltiniai gali būti rėmėjų, tėvų pinigai, tačiau šios lėšos turi būti renkamos tik laisva valia, savanoriškai, jokiu būdu to nereikalaujant ir nenurodant, bei tinkamai apskaitomos per mokyklos įkurtą fondą ar kitaip. Taip ir šiuo atveju, galėjo būti prašymas tėvams pagal galimybes prisidėti prie išleistuvių šventės dovanų, bet iš jų nereikalaujant ir nenurodant, kas iš ko turi būti nupirkta. Kad nebūtų piktnaudžiaujama, šiuos dalykus turėtų prižiūrėti ir atsakyti savivaldybės, kaip mokyklų steigėjos. O ir išleistuvių šventės jau nebe mokyklos veiklos objektas, o tėvų, abiturientų iniciatyvos, išmonė ir galimybės.

Iš dar sovietmečiu įrengtos siurblinės daugiau nei 5 kilometrų ilgio vamzdynu jūros vanduo ilgą laiką buvo tiekiamas į tuo metu gausiai lankomus „Jūratės“ ir „Lino“ baseinus bei vyriausybinius poilsio namus „Auska“. Tačiau ilgainiui palei krantą bei per miestą po žeme nusidriekusi trasa tapo nebeeksploatuojama, ir  galimybė pasimėgauti jūros vandens baseinu liko tik „Auskoje“.

Siekdama sudaryti sąlygas verslui kuo plačiau naudoti jūros vandenį, Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę bei paprašė perduoti šią siurblinę savivaldybės nuosavybėn.

Kurorto savivaldybė numato investuoti į pasenusius įrenginius, atnaujinti jūros vandens tiekimą, o sukurtąja infrastruktūra pasiūlyti naudotis kurorto įstaigoms – prie atnaujintos jūros vandens trasos galėtų jungtis visos to pageidaujančios sveikatinimo, gydymo įstaigos, kurorto viešbučiai bei SPA centrai.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus įsitikinęs, jog atnaujinus jūros vandens tiekimą minėta trasa bei sudarius galimybes kurorto įstaigoms kuo plačiau naudoti jūros vandenį gydymo, rekreacijos ir turizmo tikslais, Palanga ne tik mažintų sezoniškumą, bet ir pabrėžtų savo kaip pajūrio kurorto išskirtinumą.

Š. Vaitkus taip pat pabrėžė, jog Palangos miesto strateginiame plane kaip vienas iš prioritetų įrašytas kurorto patrauklumo didinimas, sukuriant palankias sąlygas verslo ir turizmo paslaugų plėtrai, plėtojant rekreacinę ir turizmo infrastruktūrą. „Šiam tikslui pasiekti labai svarbus gamtinių gydomųjų veiksnių, taip pat ir jūros vandens, panaudojimas gydymo, reabilitacijos ir turizmo tikslais, o tai prisidėtų prie sezoniškumo mažinimo bei Palangos patrauklumo didinimo“, – sakė Š. Vaitkus.

Objektą valdyti planuojama patikėti savivaldybės valdomai bendrovei „Palangos vandenys“, kuri vykdytų ir techninius vamzdyno atnaujinimo darbus. Šios įmonės direktoriaus Virgilijaus Beržanskio teigimu, perėmus trasą, pirmiausia bus atlikta vamzdynų būklės analizė, tuomet ir paaiškės reikalingų investicijų dydis.

Maudynės jūros vandenyje ne tik teikia malonumą, bet ir gerina sveikatą. Jūros vanduo turi daug ištirpusių mikroelementų: kalio, magnio, kalcio, geležies, bario, chromo, jodo ir kitų, darančių teigiamą poveikį organizmui.

Apie jūros vandens naudą jau žinojo ir garsiausias graikų gydytojas Hipokratas, siūlęs juo gydyti išorines žaizdas, įtrūkimus ir mėlynes, maudynes jūroje paskirdavęs kenčiantiems nuo nervinių sukrėtimų ir sąnarių skausmų ir kitų negalavimų.

Šiuolaikinė medicina, pritardama Hipokratui, taip pat pripažįsta, jog jūra gydo daugelį negalavimų: pagerina kraujagyslių darbą ir sumažina aukštą kraujospūdį, suteikia energijos, suaktyvina kraujo cirkuliaciją, padidina raudonųjų kraujo kūnelių kiekį bei normalizuoja padaro širdies ritmą ir kita. Naudingų organizmo medžiagų kaupimas teigiamai veikia endokrininę, nervų, imuninę ir kvėpavimo sistemas.

2015-2016 metų sezono LFF taurės turnyro trečiojo etapo dalyvėmis tapo Alytaus "Auskos" ir Klaipėdos "Koralo" komandos.

I šalies lygoje rungtyniaujantys "Auskos" futbolininkai trečiadienį svečiuose 2:1 (1:0) įveikė III lygos Šiaulių apskrities futbolo federacijos pirmenybėse žaidžiantį Šiaulių "Saulininką", o III lygos Klaipėdos AFF dalyvis "Koralo" klubas namuose net 7:0 (1:0) sutriuškino II lygoje rungtyniaujančią Alytaus "Dainavos" ekipą.

Anksčiau vietas trečiajame etape užsitikrino Marijampolės "Švyturio" (III lyga, Marijampolės AFF), Vilniaus "Olimpijos" (III lyga, VRFF) bei Radviliškio "Lokomotyvo" (I lyga) vienuolikės.

Kitos 2015-2016 metų sezono LFF taurės II etapo poros:

FK "Juventa" (Šiauliai, II lyga)            - FC "Džiugas" (Telšiai, I lyga)

FK "Kėdainiai" (Kėdainiai, III lyga)        - FK "Bekentas" (Vilnius, II lyga)

FK "Eurostandartas" (Marijampolė, III lyga) - "Pramogos SC-Taškas" (Gargždai, II lyga)

FK "Rotalis" (Vilnius, II lyga)             - FK "Šilutė" (Šilutė, I lyga)

FK "Prelegentai" (Vilnius, III lyga)        - FK "Atmosfera" (Mažeikiai, II lyga)

FK "Visaginas" (Visaginas, II lyga)         - SC "Akmenės cementas" (Naujoji Akmenė, II lyga)

FSK "Radviliškis" (Radviliškis, II lyga)    - FBK "Kaunas" (Kaunas, I ly)ga

FK "Panevėžys" (Panevėžys, I lyga)          - FK "Kražantė" (Kelmė, I lyga)

FK "Sveikata" (Kybartai, II lyga)           - FK "Širvėna" (Šiauliai, II lyga)

SRC "Vidzgiris" (Alytus, II lyga)           - FK "Druskininkai" (Druskininkai, II lyga)

FK "Gariūnai" (Vilnius, II lyga)            - FK "Tera-Griuvaldas" (Vilniu , II lyga)