„Turėjo būti parengiama labai rimta projektinė medžiaga, poveikis aplinkai įvertintas. Sunkiai, ko gero, būtų mūsų institucija derinus, nebent kaip laikiną variantą, kuris nepasiektų grunto, būtų galimas utilizuoti“, – šią savaitę teisme sakė A. Feser.

Klaipėdos apygardos teismas šią savaitę pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Kuršių nerijos nacionalinio parko niokojimu padarant 5,6 mln. eurų žalą kaltinami bendrovės „Akordas 1“ vadovas Gintautas Matulevičius, jo pavaduotojas Mindaugas Karpičius.

Jie savo kaltės neprisipažįsta, o jų gynėjai nurodo, jog frezuotas asfaltas saugomoje teritorijoje buvo išpiltas su Neringos valdžios žinia.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės-rugsėjo mėnesiais, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip buvo suformuoti trys keliukai.

Bylos duomenimis, dėl šių atliekų padaryta žala žemės paviršiui, sunaikintos būdingos pievos, suformuota nauja kraštovaizdį keičianti linija, kontrastinga aplinkai spalva, pakeistas kraštovaizdžio tipas, jis buvo sukultūrintas.

Paskaičiuota 5,6 mln. eurų aplinkai padaryta žala. Civiliniu ieškovu šioje byloje yra Aplinkos ministerija.

Sužinojo iš socialinių tinklų

A. Feser teisme teigė 2020 metų birželį šią informaciją sužinojusi, kai feisbuke pasipiktinę gyventojai pasidalijo nuotraukomis su vykdomais darbais – susmulkintas asfaltas buvo užpiltas ant miško kelio suformuojant 2,5-3 metrų pločio kelią Nidoje, o vėliau paaiškėjo – ir Juodkrantėje bei Pervalkoje. Apie tai netrukus buvo informuotas Aplinkos apsaugos departamentas, pradėjęs tyrimą.

„Tai buvo visiškai naujiena mūsų institucijai. Žinau tą keliuką, mėgiama pasivaikščiojimų vieta, veda iki rezervato. Atėjus pamačiau didžiulius kiekius asfalto“, – kalbėjo vadovė.

A. Feser teigė, jog tikėjosi, kad atlikus Nidos Taikos gatvės rekonstrukciją bus imtasi visų priemonių „visa tai sutvarkyti“, apie tai kalbėjusi ir su savivaldybe, tačiau frezuotas asfaltas taip ir liko. Didelius asfalto gabalus teigė pati išnešusi maišais, kad šie netrukdytų pėstiesiems ir dviratininkams.

Teisme buvo pagarsinta bylos medžiagoje nugulusi informacija, kad dar 2020 metų birželį A. Feser dėl susidariusios situacijos skambino Neringos savivaldybės administracijos direktoriui Egidijui Šakaliui. Šis esą paaiškino, kad „reikėjo greit daryti apvažiavimą per miško kelius Nidoje dėl rekonstruojamos Taikos gatvės“. E. Šakalys esą patikino, kad keliukai užpilti laikinai ir viskas bus sutvarkyta.

„Iš pokalbio supratau, kad jis apie tai žinojo, su jo žinia buvo daroma, tačiau nežinau, kas davė nurodymą išversti asfaltą ant miško kelių“, – pagarsinta teisme.

Numatyta, kad artimiausiuose posėdžiuose turėtų liudyti ir Neringos savivaldybės valdžia – miesto meras Darius Jasaitis bei E. Šakalys.

Anot E. Feser išpilant smulkintą asfaltą jautrioje Neringos teritorijoje buvo padaryta žala kraštovaizdžiui.

„Mes labai vertiname kuo natūralesnį kraštovaizdį, siekiame, kad vyrautų harmonija ir absoliučiai būtini techniniai elementai turi būti kuo mažiau matomi, turėtų kuo mažesnį vizualinį poveikį. Keliukas iki šiol buvo apaugęs žole, užteko tvirtesnių vėžių, šviesesnės spalvos, sudarė harmoningą vaizdą. Po šio įvykio tas vaizdas labai pasikeitė“, – teisme kalbėjo parko vadovė.

Kalbas girdėjo, bet prašymų negavo

Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio vadovas Tomas Zaleckis teisme taip pat teigė, kad institucija, kaip Neringos miškų valdytoja, nebuvo gavusi oficialaus kreipimosi „kažkur kažką pilti“. 

„Pačioj pradžioj išpylimo matėsi įvairios frakcijos asfalto luitų, buvo ir gabalų pamėtyta, tiesiog mes tuos visus gabalus turėjom į kelkraštį patraukti, kad nekeltų pavojaus dviratininkams“, – sakė T. Zaleckis, akcentavęs, jog vieta, kur išpiltos asfalto atliekos, nėra kelias.

„Žinome, kas yra Kuršių nerija – UNESCO teritorija, įvairių buveinių, su rekreacinio pobūdžio takais, natūralaus grunto takais, jie naudoti stebėsenai, monitoringui, ne intensyviai pramonei“, – teigė urėdijos vadovas.

Anot jo, siekiant riboti judėjimą Neringoje miško takuose įrengti užtvarai, raktus nuo jų turi kelios atsakingos institucijos. Minėtoje vietoje toks užtvaras taip pat yra įrengtas, tačiau kas jį atrakino prieš pilant smulkintą asfaltą T. Zaleckis teigė negalintis atsakyti.

Jo teigimu, tokiems darbams atlikti visų pirma turėjo būti parengtas projektas, suderintas su atitinkamomis institucijomis. Saugomoje teritorijoje įstatymai reikalauja atlikti ir Poveikio aplinkai vertinimą, tačiau jokių dokumentų urėdija negavo.

T. Zaleckis patvirtino, jog vykdant Taikos gatvės rekonstrukciją kalbėjosi su meru D. Jasaičiu, jog gali prireikti daryti apvažiavimus per miško kelius.

„Pasakiau, kad jei yra poreikis, administracija lai kreipiasi į miškų urėdiją raštu. Aš žinojau, kad projektas paruoštas Taikos gatvės remontui, apie aplinkinius apvažiavimus niekas nebuvo derinta“, – teigė jis.

Paaiškėjus, kad šis kelias atsirado, urėdas teigė iš administracijos girdėjęs, jog „jei reikės, savivaldybė šį asfaltą išveš“.

Anot T. Zaleckio, šiuo metu ant tako užkritę spygliai, kitos sąnašos. Nors urėdijai žalos nėra padaryta, tačiau rekreacinei zonai padaryta vizualinė tarša.

„Visiškai beprecedentinis atvejis. Yra vienas-kitas gabalas buvęs, ypač vasarą, jie pradėdavo tirpti, būdavo tokios dėmes smėlyje. Bet vienas kitas, visiškai pavieniai. Bet šitokių kiekių tikrai nėra buvę“, – BNS sakė A. Feser.

Antradienį nacionalinio parko darbuotojai ir savanoriai surinko apie dešimt kubinių metrų atliekų dešimtyje kilometrų. Pasak A. Feser, manoma, kad trečiadienį bus surinktas panašus kiekis.

Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė BNS informavo, jog Neringos savivaldybės įstaiga „Paslaugos Neringai“ surinko apie 6 kubinius metrus atliekų.

Pasak savivaldybės atstovės, darbai bus tęsiami ir ketvirtadienį, nes liko ruožas ties Naglių gamtiniu rezervatu, kuriame atliekos dar nėra surinktos.

„Prašome su nacionalinio parko direkcija savanorių pagalbos“, – sakė S. Vaišvilaitė.

Pasak jos, galintys prisidėti prie tvarkymo darbų savanoriai turėtų atvykti ties Naglio gamtinio rezervato pažintiniu taku.

Neaiški į parafiną panaši medžiaga pajūryje pastebėta savaitgalį. Aplinkosaugininkai pirmadienį teigė nustatę, kad ji į Lietuvą galėjo patekti iš Rusijos.

Teisininkai: paskirta neteisėtai

Viešojoje erdvėje garsėjantis pasisakymais apie itin sudėtingas nekilnojamojo turto sąlygas ir socialinių būstų stygių Neringoje, D.Jasaitis, net dar ir nebūdamas meru, mėgavosi išskirtine prabanga.

Jis realiai du dešimtmečius valdė du valstybinius butus.

Pirmąjį būstą šis politikas yra gavęs 1997 m., kai trumpai padirbėjo Kuršių nerijos miškų urėdijoje.

Mero biografijoje pažymėta, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų urėdijoje darbininku miškininku D.Jasaitis dirbo 1995–1996 m.

Po metų vyras gavo vieno kambario žinybinį butą.

Vien peržvelgus šio buto atitekimo D.Jasaičiui istoriją jau kyla klausimų.

Jei D.Jasaitis miškininko karjerą baigė 1996 m., kaip urėdija 1997 m. galėjo suteikti gyvenamąjį būstą asmeniui, tuo metu jau nedirbusiam urėdijoje?

Panašu, jog D.Jasaitis ypatingai prakaito neliejo eidamas miškininko padėjėjo pareigas.

Tuo metu D.Jasaitis jau vadovavo žvejybos įmonei "Edita", dirbo jos direktoriumi ir veikiausiai dažniau rankose laikė rūkytas žuvis nei miškininko pjūklą.

Bylinėjimosi metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisininkai teismui teiktuose argumentuose pažymėjo: "Tai leidžia teigti, kad butas atsakovui paskirtas neteisėtai. Kasatoriaus ir atsakovo niekada nesiejo santykiai, kurie pagrįstų nekomercinės nuomos sutarties sudarymą."

Gavo antrą būstą

Būsimasis meras įkurtuves Preiloje esančiame bute galėjo švęsti 1997-ųjų sausį. Būstas tuomečiam žvejybos įmonės direktoriui D.Jasaičiui išnuomotas sausio 28 d.

Šis butas priklauso valstybiniam butų fondui, neįregistruotas kaip tarnybinis, jį nuo 1997 m. sausio 31 d. patikėjimo teise valdė miškų urėdija, o vėliau – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija.

Po trejų metų, apie 2000-uosius, D.Jasaitis gavo dar vieną butą, šį kartą priklausantį Neringos savivaldybei.

Šiuos du nekilnojamojo turto objektus, kurių raktai žvangėjo D.Jasaičio kišenėje, teskiria geras puskilometris, jie yra toje pačioje gatvėje.

Pats D.Jasaitis dienraščiui yra aiškinęs, jog antrasis butas jam buvo suteiktas dėl to, jog tuo metu su buvusia žmona augino du vaikus.

"Savivaldybės būstas suteiktas kaip keturių asmenų šeimai, stovėjusiai eilėje būstui gauti. Būstas, kuriame tada gyveno šeima, siekė vos daugiau nei 20 kv. metrų ir šeimai buvo per mažas", – situaciją yra komentavęs D.Jasaitis.

Nesutiko išsikraustyti

D.Jasaitis šiuo metu yra vedęs antrą kartą ir gyvena su žmona Kristina jos bute.

Savivaldybei priklausančiame bute, kuris anksčiau buvo suteiktas Jasaičių šeimai, gyvena D.Jasaičio pirmoji žmona Indrė.

Kas pastaraisiais metais gyveno vieno kambario D.Jasaičio bute, nėra aišku. Neringos meras į šį dienraščio klausimą nepanoro atsakyti.

Tačiau savo teises į šį butą D.Jasaitis aršiai gynė teismuose.

Šio buto klausimas buvo prisimintas 2006 m., kai Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija susivokė, jog neturi būstų, kuriuose galėtų apgyvendinti direkcijos darbuotojus, o D.Jasaitis direkcijai priklausančiu turtu naudojosi, kai pats jau nedirbo šioje įstaigoje.

Direkcija 2006 m. rugsėjo 7 d. išsiuntė D.Jasaičiui raštą dėl gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo nuo 2007 m. sausio 7 d., tačiau D.Jasaitis nesutiko apleisti patalpų.

Ginčas dėl šio nekilnojamojo turto persikėlė į teismus.

2008 m. spalio 27 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, jog šio buto nuomos sutarties su D.Jasaičiu negalima nutraukti ir esą visai nesvarbu, jog dešimtmetį šis asmuo nebedirba nei miškų sektoriuje, nei aplinkosaugos srityje.

"Darbo santykių neegzistavimo faktas šiai aplinkybei konstatuoti lemiamos įtakos neturi. Sudaryta nekomercinėmis sąlygomis nuomojamų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis savaime, be sutarties pakeitimo, nesitransformuoja į nuomos komercinėmis sąlygomis sutartį. Nustačius, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nebuvo nuomojamos komercinėmis sąlygomis, Civilinio kodekso 6.614 straipsnio nuostatos tokiai sutarčiai netaikytinos", – nutartyje paaiškino teismas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos teisininkai teismų metu atkreipė dėmesį, jog šioje byloje pagrindiniu argumentu tapusi Civilinio kodekso nuostata neapima visų gyvenimo sričių.

"Akivaizdu, kad CK nėra aiškiai reglamentuojama, kokia tvarka turi būti nutraukiama neterminuota nuomos sutartis, sudaryta valstybės institucijos ir fizinio asmens, kuris nėra šios institucijos darbuotojas", – minima atsiliepimuose teismui.

Reikia rūsio

Tačiau, nors ir teismų sprendimai buvo palankūs D.Jasaičiui, valstybėje keitėsi požiūris į valstybinių institucijų valdomą nekilnojamąjį turtą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko valdomą būstą nuspręsta perduoti valstybės įmonei Turto bankui  ir parduoti aukcione.

Tačiau ir šis procesas užtruko.

Paaiškėjo, jog su Kuršių nerijos nacionaliniu parku ėmė bylinėtis D.Jasaičio šeima.

D.Jasaičio butas yra už jo artimų giminaičių buto sienos. Šiame name iš viso yra trys butai. Du iš jų valdo Neringos mero šeima.

Paprastai tariant, mero giminaičiai apsižiūrėjo, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos butui, kuriame gyveno D.Jasaitis, priklauso 80,65 kv. m rūsio patalpų.

Aiškėja, jog tos pačios rūsio patalpos buvo įregistruotos tiek privačių asmenų, tiek ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vardu.

Kol vyko teismo procesas, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 10 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės D.Jasaičio butui.

Klaipėdos apylinkės teismas šių metų kovo 26 d. nutartimi iš dalies tenkino gyventojų ieškinį.

Teismas panaikino Registrų centre esantį įrašą, jog Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos butui priklauso 80,65 kv. m rūsio patalpos.

Nors byla nagrinėta viešame teismo posėdyje, joje siekta Lietuvos Respublikos vardu registruoto turto dalies, o šis procesas darė įtaką viešojo asmens, Neringos mero, iškeldinimo procesui, D.Jasaitis nepanoro komentuoti situacijos, prisidengdamas Asmens duomenų įstatymu.

Kur yra raktai?

Dienraštis "Klaipėda" raštu siuntė ir daugiau klausimų Neringos merui D.Jasaičiui.

Buvo klausiama: kas gyvena mero bute, ar valstybinio buto perdavimas vyksta sklandžiai, kada numatyta jį perduoti, ar meras nereikš teisinių pretenzijų, o gal žada pirkti šį butą aukcione?

Tačiau Neringos vadovas nepanoro komentuoti situacijos, aiškindamas, jog visus klausimus reikėtų adresuoti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai.

Šio parko direktorė Aušra Feser patikino, jog raktai nuo buto vis dar yra D.Jasaičio kišenėje.

"Aišku, kad meras turi raktus. Kas daugiau gali turėti? Nors nemanau, kad jis ten gyvena. Mes perdavėme butą su visa neterminuota nuomos sutartimi ir su gyventoju. Jei nebūtų sutarties, kurios negalime nutraukti, gal dar būtume pasilaikę butą", – aiškino A.Feser.

Tačiau kodėl per tris mėnesius po teismo nutarties įsiteisėjimo buto perdavimo procedūra neįvykdyta, A.Feser negalėjo atsakyti.

"Dabar jau kamuoliukas mūsų pusėje. Mes turėjome paruošti raštą Turto bankui. Artimiausiu metu tai padarysime", – žadėjo A.Feser kuri, beje, kaip ir Neringos meras D.Jasaitis, yra Neringos tarybos narė.

Aišku, kad meras turi raktus. Kas daugiau gali turėti?

Skelbs aukcioną

Turto banko Komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas tikino, jog šis Preiloje esantis butas įtrauktas į valstybės parduodamo turto sąrašą ir iš tiesų Turto bankui yra perduotas su gyventoju.

"Jo valdytojas – Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Iki šių metų balandžio 29 d. patalpoms buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus Klaipėdos apylinkės teismo nutarčiai, Turto bankas artimiausiu metu planuoja organizuoti buto perėmimą. Perėmus objektą, kaip ir kitais atvejais, yra sutvarkomi dokumentai, taip pat užsakomas nepriklausomas turto vertinimas, kuriuo vadovaujantis yra nustatoma pradinė parduodamo objekto kaina. Pats turtas yra parduodamas viešojo aukciono būdu per aukcionų sistemą", – paaiškino T.Bagdonas.

Kada bus paprašyta D.Jasaičio grąžinti buto raktus, dar nėra aišku.

"Šiuo metu kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija vyksta dokumentų tvarkymas ir buto perdavimas. Visas procesas sklandus, būsto gyventojas bendradarbiauja, o pats perėmimas įvyks artimiausiu metu. Būsto perėmimas vyksta kartu su gyventoju. Iš karto po perėmimo butas bus pardavinėjamas viešojo aukciono būdu. Dažniausiai butas pradedamas pardavinėti per tris mėnesius nuo perėmimo, nebent atsiranda aplinkybių, kurios nuo mūsų nepriklauso, pavyzdžiui, nesutvarkyti žemės dokumentai", – teigė T.Bagdonas.

Įsikūrė perkėloje

Vėlyvą vakarą kelto laukęs Arvydas Razma pasakojo, jog ilgauodegės lapės elgesys iš tikrųjų kėlė šypseną.

"Panašu, jog ji gauna skanėstų ir taip priprato prie aplinkos. Nemato pavojaus, bendrauja su žmonėmis", – tikino lapę nufilmavęs A.Razma.

Kitas klaipėdietis, dažnokai besikeliantis keltu į Smiltynę naktinės žvejybos, pastebėjo, jog lapė įjunko lankytis kaip tik tuomet, kai krantinėse pasirodė žvejų.

"Tikėtina, jog ji randa žuvų likučių, pačių žvejų palikto maisto. Ji žino, jog čia ras sau grobio. Gal kas ir kokią žuvį numeta", – teigė Vytautas.

Apsigyveno Nidos centre

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos direktorė Aušra Feser tikino, jog šį rudenį lapių itin dažnai pastebi.

"Važiuodama keliu Smiltynė–Nida dažnai jų matau. Kartą, vairuodama jau sutemus, išvydau lapę ramiausiai tupinčią kelio viduryje. Gerai, jog greitis nebuvo didelis. Lapės prie kelių ieško maisto. Juk gudrios", – tikino A.Feser.

A.Feser pripažino, jog nidiškių jau seniai nebestebina laukinių gyvūnų kaimynystė.

"Po Nidą jos vaikšto laisvai, kieme gali išvysti. Įsigudrino pačiame miesto centre įsikurti. Pati fotografavau tokią, krūmuose įsitaisiusią. Ji nieko nebijojo", – šypsojosi parko direkcijos vadovė.

Prieš kelerius metus Smiltynėje žvejus savotiškai linksmino briedė Meilė, tačiau suaugęs gyvūnas ėmė kelti grėsmę vietiniams, nuspręsta briedę išgabenti iš pusiasalio.

Jiems keista, jog mūsų miškuose ir uogų, ir lapių, ir grybų yra.

"Reikia priprasti, gamta yra šalia. Beje, vokiečiai, atvykę į Neringą, nustemba, kad čia gali pamatyti lapių. Jie pasakojo, jog Vokietijoje lapės platina pavojingą žmonėms ligą, todėl ten net uogas bijo miškuose rinkti. Jiems keista, jog mūsų miškuose ir uogų, ir lapių, ir grybų yra", – tikino A.Feser.

Skaičiuoja meškėnus

Beje, gamtosaugininkų galvos skausmu tapusius meškėnus, tikėtina, netrukus vėl išvysime Neringos gyvenvietėse.

"Atšalus jie visada pasirodo ir eina prie žmonių namų. Ieško maisto. Kiek tiksliai jų turime, neįmanoma pasakyti, bet spėjame, jog gal iki dešimties", – aiškino A.Feser.

Tai, jog visai neseniai vietiniai aptiko du meškėnų jauniklius, partrenktus automobilio, byloja, jog šie gyvūnai sėkmingai prisitaikė ir jau dauginasi Neringos miškuose.

"Du buvo sumedžioti. Masiškai jie dar nepasirodo. Vasarą, rasdami paukščių lizduose kiaušinių, jie laikosi miškuose. O atšalus orams, mes juos išvysime ir prie namų", – tiki A.Feser.

Sutvarkyti šalia Juodkrantės esančią Gintaro įlanką norima seniai, tačiau vis nerasta tinkamos idėjos, ką ten daryti. Neseniai architektų iš Kauno pasiūlyta koncepcija grąžinti įlankai XIX a. buvusį gintaro kasyklų vaizdą, sulaukia vis daugiau palaikymo.

Įlanka atsirado XIX a., kai mariose pradėta kasti gintarą. Teigiama, kad čia veikusi jo gavybos kompanija buvo vienas iš didžiausių pramonės objektų Rytų Prūsijoje. Gintaras kastas apie 30 metų, vidutiniškai kasmet būdavo išgaunama per 70 tūkst. kilogramų. Gintaru prekiavę verslininkai išgarsino Juodkrantę, ir ši iš mažo žvejų kaimelio virto prašmatniu kurortu.

Įlankos sutvarkymo koncepciją pateikę architektai iš Kauno siūlo atkurti gintaro kasėjų barakus, juose įkurti unikalų gintaro gavybos muziejų, įsigyti autentišką garinę žemkasę gintarui kasti.

„Aišku, mes labai svajojame, kad turistai patys galėtų kasti gintarą mariose: būtų tokia šlapioji, purvinoji dalis, kur jie patys galėtų ir išplauti, ir pažiūrėti, kokia laimė jų laukė“, – viziją LRT Televizijai pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Išanalizavus istorinius XIX–XX a. sandūros žemėlapius paaiškėjo, kad pradžioje Gintaro įlanka buvo tik stačiakampė medinė prieplauka, aplink kurią vėliau piltas iš marių iškastas gruntas. Supilta buvo apie 50 hektarų teritorija, o prieplauka virto įlanka.

Atkuriant istorinę tiesą, kaip siūlo architektai, dalį dabartinės įlankos greičiausiai tektų vėl užpilti, pakeisti šiandieninę kranto liniją. Ar tai bus įmanoma, sunku pasakyti, nes Gintaro įlanka – istorinis draustinis.

„Kaip tik vertingoji šio istorinio draustinio savybė yra kranto linija. Pirmiausia reikalingi geologiniai, istoriniai tyrimai, nuo jų mes ir pradėsime“, – tikina A. Feser.

Tyrimams ir teritorijos planavimo dokumentams parengti prireiks dvejų metų, statyboms – dar maždaug antra tiek. Lėšų darbams tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų.
Share on facebook Share on google_plusone_share Share on twitter Share on linkedin Share on mailto Share on favorites 0
Dali

Valstybės saugomų teritorijų tarnyboje bręsta reformos. Planuojama iš 34 saugomų teritorijų direkcijų palikti funkcionuoti 8, o gal tik 6 administracinių vienetų struktūrą. Tai reiškia, kad aplinkosaugininkų laukia atleidimų banga.

Priežastis – nėra pinigų

Pertvarkyti šią valstybinių įstaigų schemą užsimota dėl lėšų trūkumo biudžete. Planuojama stambinti saugomų teritorijų vienetų valdymą ir įkurti centralizuotą buhalterinę sistemą.

Aplinkos apsaugos ministerijos viceministras Linas Jonauskas tikino, kad kol kas tik teikiami siūlymai, kaip ši reorganizacija galėtų vykti.

"Vyriausybės strateginis komitetas išsakė savo poziciją, kaip turėtų atrodyti saugomos teritorijos ateityje. Laukiame ir kitų siūlymų. Ruošiame kelis veiklos optimizavimo variantus ir analizuojame, kaip galėtų būti pasiskirsčiusios funkcijos", – apie planus kalbėjo viceministras.

Pripažįstama, kad išlaikyti 34 nacionalinių ir regioninių parkų direkcijas yra labai brangu.

"Įsivaizduokite, kas nutinka, kai 34 direktoriai tarnybiniais automobiliais išvažiuoja į pasitarimus Vilniuje. Juk vien tai kainuoja nemažus pinigus", – aiškino viceministras.

Bus atleidimų banga

Teigiama, kad atsisakius dalies vadovaujančio personalo būtų galima didinti algas eiliniams darbuotojams. Tačiau užsimota atleisti ir direkcijose dirbančius buhalterius. Esą jų funkcijas galima atlikti centralizuotame padalinyje.

"Parkų direkcijos neturi užsiimti viešaisiais pirkimais, jos turi bendrauti su gyventojais, lankytojais ir rūpintis gamta. Yra ir daugiau funkcijų, kurias galima perkelti", – apie valdymo sistemos pokyčius kalbėjo L.Jonauskas.

Tikinama, kad pačios direkcijos iš esmės nesikeis, išliks lankytojų centrai ir gyventojas nepajus jokių pokyčių. Aiškinama, kad patys nacionaliniai parkai su regioniniais nesusijungs.

"Tačiau vien tik Klaipėdos apskrityje vietoje trijų parkų direkcijų vadovų teliktų vienas, o ne trys", – prognozavo viceministras.

Kaip tiksliai atrodys valdymo sistema, dar nėra aišku.

"Reorganizacijos tikslas ne esamos sistemos griovimas, o patobulinimas. Ar vietoje 34 direkcijų vadovų išliks 8 ar 12, o gal net kitas skaičius, priklausys nuo ministerijos ir Vyriausybės pozicijos. Saugomų teritorijų sistema yra puiki, bet pats valdymas nėra efektyvus", – tikino L.Jonauskas.

Suskirstys pagal regionus

Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovė Rūta Lapinskienė prisipažino, kad gresiantis optimizavimas visai nedžiugina tarnybos darbuotojų.

"Šių pokyčių tikslas, mano galva, nėra visai racionalus. Yra pasakyta, kad negali likti juridinį statusą turinčių institucijų, kuriose dirba mažiau nei 20 darbuotojų. Tai liečia regioninių parkų direkcijas, nes jose vidutiniškai dirba apie 6–8 žmonės. Tačiau jos, be bendrųjų funkcijų, viešojo administravimo funkcijų, vykdo dar ir visą eilę specialiųjų užduočių", – kalbėjo R.Lapinskienė.

Tarnyba iš principo neatmeta galimybės tobulinti valdymo sistemą, todėl pasiūlė du rezervatus – Viešvilės ir Kamanų – prijungti prie greta esančių parkų direkcijų.

Tačiau pertvarkos autoriai sukūrė kitokią – regioninio padalijimo sistemą. Pavyzdžiui, Žemaitijoje esantys nacionaliniai ir regioniniai parkai taptų pavaldūs vienai Žemaitijos regioną vienijančiai parkų direkcijai. Nėra apsispręsta, ar turėtų likti 6 ar 8 tokie administraciniai vienetai.

Trūksta mėnesio algos

"Jau dabar aišku, kad tarnybai skiriamų pinigų per metus neužtenka. Realiai mums trūksta pinigų vieno mėnesio darbuotojų atlyginimų išmokėjimui. Mūsų tarnyboje nuo 2008 metų iki šiol dėl lėšų trūkumo žmonės priversti išeiti neapmokamų atostogų", – kalbėjo R.Lapinskienė.

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba per metus visiems darbuotojams išlaikyti iš biudžeto gauna 9,5 mln. litų, tačiau skaičiuojama, kad algoms trūksta apie 1,2 mln. litų.

"Įgyvendinant reformą, reikėtų atleisti 16 buhalterių. O dalį direktorių reikėtų atleisti arba pasiūlyti žemesnes pareigas. Pagal įstatymus reikėtų atleisti visus vadovus ir skelbti naujus konkursus. Preliminariai skaičiuojant, apie 50–70 žmonių darbo vietos turėtų pasikeisti arba jie būtų atleisti. Taip esą galima sutaupyti 1,2 mln. litų", – apie gresiančius pokyčius pasakojo R.Lapinskienė.

Tarnybos vadovybė siūlo kitą reformos kelią, tačiau ne tokį skausmingą čia dirbantiems žmonėms.

"Manyčiau, būtų galima rezervatų direkcijas prijungti prie regioninių parkų. Jei užsimota reorganizuoti visą sistemą, siūlyčiau naikinti visus 34 juridinius asmenis ir palikti tik tarnybą, turinčią tokį statusą. Negali būti net kalbos apie finansavimo mažinimą, darbuotojų atlyginimai turi tik augti", – kalbėjo R.Lapinskienė.

Šioje sistemoje dirbantys žmonės gauna 1,2–1,5 tūkst. litų algą į rankas. VSTT iš 25 Aplinkos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų pagal atlyginimų dydį stoja tik į 20-ąją vietą.

Tačiau Seimo komitetuose pradėjus svarstyti VSTT siūlomą reorganizacijos planą, paaiškėjo, kad dėl to reikėtų pakeisti apie 100 poįstatyminių aktų.

Atims miškus?

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser tikino, kad nerijoje su nerimu lūkuriuojama ne tik konkretesnių faktų apie gresiančią pertvarką, bet ir vadovybės apsisprendimo dėl miškų likimo.

Pasigirdo siūlymų Kuršių nerijos miškų tvarkymą perduoti kuriai nors urėdijai. Tokį siūlymą esą yra išsakęs generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis.

"Tokie siūlymai pasigirdo po šių metų pavasarį kilusio gaisro. Tačiau man būtų labai gaila, jei būtų nuspręsta perduoti mūsų miškus urėdijai, nes tai yra 70 proc. Neringos teritorijos. Čia pilna "Natura 2000" priskirtų buveinių. Nemanau, kad būtų racionalu atiduoti visą šią teritoriją įmonei, kurios pagrindinis tikslas yra ekonominė nauda ir pelnas. Tai mums labai sunku suvokti. Nes urėdija turi kirsti miškus ir skaičiuoti pinigus", – kalbėjo A.Feser.

Vadovė tikino, kad jos ausų dar nepasiekė konkretesni sprendimai dėl parko direkcijos likimo.

Neringoje šiuo metu dirba 53 parko direkcijos darbuotojai, net 27 iš jų dirba miškininkystės srityje.

"Aš nežinau, ar teks atleisti žmones. O jei reikės, tai kiek? Man net baisu pagalvoti. O kaip reikės organizuoti darbą, jei atsiras trečias teritorijos valdytojas – be savivaldybės, direkcijos, bus dar ir urėdija. Kaip reikės kontaktuoti?" – baisėjosi A.Feser.

Neteks projektų lėšų

Pajūrio regioninio parko vadovas Darius Nicius žemaitiškai ramiai žvelgia į gresiančias permainas.

"Man nėra baisu. Visaip valstybėje gali būti tvarkomasi. Na, liks 8 direkcijos, nieko baisaus. Tačiau yra vienas niuansas: parkų direkcijos vis dažniau dalyvauja visokiausiuose europiniuose projektuose ir taip gali sukurti kai ką savo parkuose. Jei direkcijos neturės juridinio asmens statuso, šie pinigai neis į nevyriausybines organizacijas, kurios gali dalyvauti tokių projektų kūrime", – pastebėjo D.Nicius.

Tai reiškia, kad parkų direkcijų darbuotojai gali netekti galimybės rasti papildomų finansavimo šaltinių įvairiems projektams.

Komentaras

Algimantas Salamakinas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Šią jų pertvarką reikėtų pradėti nuo kito galo. Pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus, tik tuomet kurti reorganizacijas. Kalba čia apie 7 įstatymų keitimą. Negalima Seimo statyti prieš faktą. Tokioms pertvarkoms yra numatyta tvarka – pirmiausia kreipiamasi į Seimą, Aplinkos apsaugos komitetą, siūlomi įstatymų pakeitimai. Tik po to, kai gaunami pritarimai, einama su siūlymu balsuoti į Seimą. Jau taip tai nebus, kad pirmiausia reorganizuos kažką, o po to keis įstatymus. Nereikia kitų nervinti ir patiems nervintis. Pristabdysime šį reikalą.

Skaičiai ir faktai

VSTT dirba 45 žmonės.

34 VSTT pavaldžiose įstaigose – 442 darbuotojai.

Kuršių nerijos nacionaliniame parke – 53 darbuotojai, 27
iš jų dirba miškininkystės srityje.

Nemuno deltos regioniniame parke – 7 darbuotojai.

Pajūrio regioniniame parke – 6 darbuotojai.