-
Po mergaitės pagrobimo: autizmo gydytoju apsimetusiam G. Filipavičiui – prokuratūros smūgis 46
„Nepatvirtiname ir nepaneigiame, kad tai su mergaitės pagrobimu susijęs vyras“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Vaikų gydymas nuo autizmo prisilietimais
Praėjusią savaitę viešoje informacinėje erdvėje pasirodė pranešimai apie tai, kad maždaug prieš metus galimai gydytoju apsimetantis asmuo socialiniuose tinkluose siūlė 2-5 metų amžiaus vaikų gydymą nuo autizmo prisilietimais.
Šie pranešimai pasirodė paaiškėjus mergaitės pagrobimu įtariamo vyro Kaune tapatybei.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sausio 12 d. pavedė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui patikrinti žiniasklaidoje taip pat minimo nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.
Atlikęs patikrinimą Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras vakar panaikino policijos tyrėjo 2023 kovo 1-ąją priimtą nutarimą, kuris nebuvo skundžiamas, kaip neteisėtą ir nepagrįstą, ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.
Prokuroro nutarime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas siekiant visapusiškai teisiškai įvertinti asmens pranešime apie įvykį nurodytas aplinkybes, todėl jo metu bus siekiama nustatyti pareiškėjo minimo asmens tapatybę bei patikrinti, ar buvo padaryti veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip siekis tenkinti lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba kita nusikalstama veika.
Pradėtą ikiteisminį tyrimą pavesta kontroliuoti ir organizuoti Kauno apygardos prokuratūrai, atlikti – Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Dar ne viskas
N. Grunskienės pavedimu Baudžiamojo persekiojimo departamente šiuo metu taip pat atliekami galimai su tuo pačiu asmeniu susiję vieno nutraukto ikiteisminio tyrimo ir dviejų nutarimų, kuriais buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, patikrinimai bei inicijuojamos priemonės stiprinant procesinių sprendimų kontrolę.
Anot prokuratūros, apie pradėto ikiteisminio tyrimo bei nurodytų patikrinimų rezultatus visuomenė bus informuota juos užbaigus.
Kaip jau rašėme, detalės apie tai, kad mergaitės pagrobimu Kaune įtariamas 42-ejų Gediminas Filipavičius apsimetė autizmo gydytoju, pradėjo aiškėti praėjusios savaitės pabaigoje. Todėl, kaip galima manyti, šis naujausias Prokuratūros tyrimas ir yra susijęs būtent su juo.
Taisė dantis
Portalui kauno.diena.lt apie įtariamąjį sutiko papasakoti jį pažįstantis asmuo.
„Nors Gediminas pats taisydavo sau dantis, o visi jo artimieji buvo dar keistesni už jį, negalime patikėti tuo, kad jis galėjo pagrobti mažametę“, – teigė pagrobėją pažįstantis kaunietis.
Pašnekovas prisipažino pastaruosius trejus metus su G. Filipavičiumi nebendravęs, tačiau ne vienus metus gyveno su juo tame pačiame Eigulių mikrorajone ir remontuodavo automobilį jo autoservise.
Laikė gyvūnus
„Gediminas buvo keistokas“, – pasakojo kaunietis, vardydamas jo keistenybes: gyveno garaže, kuriame buvo įsirengęs autoservisą, tiksliau – po duobe, skirta automobilių remontui. Buvo po ja įsirengęs gyvenamąją patalpą, kurioje laikė smauglį, papūgas, voverę ir kitus mažiau egzotiškus gyvūnus. Esą iš meilės jiems.
Pasak pašnekovo, ant garažo stogo Gediminas buvo įsirengęs baseiną, o gyvenamojoje patalpoje – ir sporto salę su bėgimo taku.
„Kai klausdavome jo, kodėl nenori gyventi, kaip visi, kaip atsivesti į tokį „butą“ moterį, Gediminas sakydavo, kad šios be problemų eina ir pas jį į garažą,“ – pasakojo įtariamojo mažametės pagrobimu keistenybių liudytojas, teigdamas, kad autoserviso, iš kurio pajamų gyveno, savininkas turėjo moterų, kurias vėžindavo ir motociklu, ir kabrioletu. O su viena draugavo ir gana ilgai. Tačiau į minėtą klausimą jis atsakydavo, kad nenori gyventi bute ir niekada ten negyvens. Tik name.
„Mes manėme, kad jis taip elgiasi iš šykštumo. Bet po plačiai nuskambėjusio konflikto su Karmėlavos gyventojais sužinojome, kad jis tikrai ten statosi namą“, – teigė pašnekovas.
Atpažino balsą
Pasiteiravus, ar G. Filipavičius nėra prieš 29-erius metus į Pauliaus Navicko, pravarde Gestapas, nagus patekusios kitos panašaus amžiaus kaunietės, taip pat turėjusios šią retą pavardę, giminaitis, pašnekovas atsakė, kad turbūt ne. Motyvuota tuo, kad Gediminas nėra niekada apie tai net užsiminęs. Šios mergaitės tragiškas likimas anuomet sukrėtė visą šalį.
Pašnekovas prisipažino, kad, šią savaitę Gedimino autoservise pasirodžius policijai, ieškojusiai dingusios mažametės, jie iš pradžių pamanę, kad su tuo siejamas kažkuris iš dviejų Gedimino darbuotojų. Esą niekada nebuvo jokių įtarimų, kad jis gali turėti kokį nors liguistą potraukį tokio amžiaus mergaitėms.
Tačiau po jo sulaikymo internete išplitus esą vaikų iki penkerių metų psichologo, galinčio išgydyti polinkį į isteriją ir kitus sutrikimus, pokalbiui su vieno tokio vaiko mama, pašnekovas, kaip ir kiti, pažinojusieji Gediminą, teigė atpažinę šiame įraše jo balsą.
Iškalbingi hobiai
Pašnekovas buvo linkęs teisinti įtariamąjį mažametės pagrobimu ir dėl kai kurių, kaip skelbiama, per kratą viename iš jo garažų rastų policiją šokiravusių daiktų. Esą vibratorių jam buvo juokais padovanoję pažįstami.
Kalbinto kauniečio nenustebino ir policijos rasti stomatologijos įrankiai. „Gediminas pats sau prieš veidrodį taisydavo dantis. Turbūt taip pat iš šykštumo. Pats ir apsikirpdavo, apkirpdavo ir kai kuriuos draugus. O vienam taisė dantis. Kiek pamenu, viskas baigėsi nemenkais pykčiais“, – teigė sunkiu nusikaltimu kaltinamo keistuolio pažįstamas.
Jo pasakojimą patvirtina ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad G. Filipavičius jau seniai valdo automobilių remonto verslą Speigo gatvėje esančiuose garažuose – ten pat, kur pareigūnai šią savaitę laužėsi ieškodami dingusios mergaitės. Kaip skelbia „Delfi“, jis yra vienintelis įmonės „Šiaurės garažas“ akcininkas. 2002 m. įsteigta įmonė anksčiau vadinosi tiesiog „G. Filipavičiaus firma“. Internete galima rasti, kad įmonė atlieka įvairius automobilių remonto darbus, tvarko elektros įrangą, signalizacijas, garso aparatūrą.
Kaip jau rašyta, būtent vadinamuose Šiaurės garažuose Speigo gatvėje dingusios mažametės ieškoję pareigūnai pirmiausiai pradėjo intensyvias paieškas. Tačiau, galiausiai, ji rasta kitame garaže, esančiame Technikos g., kuriuo naudojosi G. Filipavičius, ir kuriame, kaip paaiškėjo po „Aro“ šturmo, įtariamasis mergaitės pagrobimu taip pat buvo įsirengęs praktiškai gyvenamąjį būstą.
Neeiliniai radiniai
Pasak garažų bendrijos Technikos gatvėje pirmininko, dviem automobiliais – „Mazda“ ir „Honda Civic“ naudojęsis įtariamasis mažametės pagrobimu įsigijo čia nekilnojamąjį turtą prieš keturis-penkis mėnesius. Iš pradžių naujakurys ir jam atrodė „normalus vyras“, bet vėliau užkliuvo, kad jis sunaudoja neįprastai daug elektros. Be to, jo įsigytas garažas gana greitai apaugo iškalbingais statiniais. Vienas iš jų buvo iš rūsio į viršų išvestas įtartinas ventiliacijos vamzdis, sukėlęs įtarimų, ar čia neauginamos kanapės.
Aiškėja, kad pareigūnai iki slėptuvės, kurioje buvo laikoma mergaitė, atsekė, vieno iš jos ieškojusių savanorių iniciatyva. Šiam kilus idėjai patikrinti jau minėtus Šiaurės garažus. Teigiama, kad ten buvo rasta ir „Mazda“, panaudota pagrobiant mažametę iš viešojo transporto stotelės, esančios prie jos namų.
Kaip jau rašyta, „Kauno dienos“ žiniomis, viename iš seifų, kuriuos Šiaurės garažuose diskiniu pjūklu, policijos prašymu, atidarė ugniagesiai gelbėtojai, buvo rastas į foliją suvyniotas mažametės mobilusis telefonas.
Iš minėtų Šiaurės garažų, kaip jau pranešta, po policijos ir ugniagesių gelbėtojų apgulties į gyvūnų prieglaudą „Penkta koja“ buvo atvežti narvai su juose laikytais dviem katinais, šuniuku ir naminiu graužiku degu. Pagal šuniuko ženklinimą nustatytą, kad jis buvo dingęs nuo pernykščio rugpjūčio.
Policijos departamento atstovas patvirtino, kad minėti gyvūnai buvo rasti įtariamojo mažametės pagrobimu garaže.
Dramatiška priešpaskutinė serija
Naktį po devynmetės išlaisvinimo surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad sulaikytas mažametės pagrobimu įtariamas vyras yra neteistas, tačiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka.
„Kauno dienos“ žiniomis, jis administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų. Daugiausia – už aplinkosauginius pažeidimus. Tačiau yra baustas ir už Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus.
„Už medžių kirtimus, konfliktus su kaimynais“, – trečiadienį DELFI TV laidoje detalizavo šalies policijos vadovas, tikriausiai turėdamas galvoje garsiai nuskambėjusį konfliktą Karmėlavoje, kai gyventojai mūru stojo prieš ekskavatorių, raususį mišką.
„Pradėjo tikrąja to žodžio prasme rausti kelią. Įdomūs dalykai. Aplinkos apsauga mums aiškina, kad jis negali rauti šlaite likusių kelmų. Negali net ir su kastuvu jo atkasti ar kaip kitaip lyginti žemę. O jis atsivarė ekskavatorių. Viską išrausė. Išarė ir toje vietoje, kurioje anksčiau medžius išpjovė ir paklotę išdraskė. Viskas vyko net ne pagal jo turimą projektėlį, kuris yra sustabdytas. Pagal jį turėjo iš karto kilti į kalną, o jis su buldozeriu važiavo ir ardė tiesiai. Išrausė duobes. Duobė praktiškai jau liečiasi su „Giraitės vandenų“ trasomis“, – tada portalui kauno.diena.lt pasakojo vietos gyventoja Asta. Tuomet veiksmas Karmėlavoje vyko kone tris dienas.
„Non stop. Šalom ten ir nesitraukėm. Lakstėm po mišką. Prifilmavę visko, kas vyko, prifotografavę. Ekskavatoriumi bandė mus nustumti. Nežinojome, ką daryti. Stovėjome prieš ekskavatorių. Kaip 1991-aisiais žmonės stovėjo prieš tankus, taip 2023-aisiais gyventojai stovi prieš ekskavatorius“, – pasakojo ryžtingai nusiteikusi karmėlaviškė.
Tada G. Filipavičių sustabdė tik atvykę pareigūnai, kurie jį išsivežė. Ir tada kilo klausimų dėl savavaliautojo sveikatos, todėl jis buvo išvežtas į ligoninę.
Kauno policija praeito antradienio vakarą pranešė Kauno garaže radusi kelias paras ieškotą mergaitę kartu su 42 metų įtariamu pagrobėju. Jis suimtas maksimaliam trijų mėnesių laikotarpiui.
Mažametė dingo, kai iš namų Kaune išėjo į viešojo transporto stotelę ir rengėsi pavažiuoti iki parduotuvės. Iki jos ji nenuvyko.
Paiešką vykdė šimtai policijos pareigūnų, jiems į pagalbą prisijungė savanoriai iš visos Lietuvos.
-
Autizmo asociacija sureagavo į įtariamo mergaitės pagrobėjo balso įrašą: perspėja tėvus 13
Sulaukia užklausų
Į šią informaciją sureagavo ir Lietuvos autizmo asociacija. Kaip teigė Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė, po mergaitės pagrobimo atvejo Kaune, suaktyvėjo užklausos apie autizmą ir jo gydymą.
„Esame gavę žinutę iš „Facebook“ paskyros „Vaikas Elgesys Sprendimas“ (mes neturime informacijos, kieno tai paskyra) 2023 m. kovą su nuoroda į seną 2014 m. straipsnį apie vaiką, kuriam nustatytas elgesio ir emocijų sutrikimas ir komentaru, kad tai jo specializacija ir jį galima rekomenduoti. Užtikriname, kad ši paskyra, asmuo niekam nebuvo rekomenduota, siūlyta ar kažkaip kitaip viešinta asociacijos vardu“, – nurodė L. Sasnauskienė.
„Autizmo temos išnaudojimas šiame kontekste parodo jos jautrumą ir aktualumą. Mūsų tėvai, išgirdę vaiko diagnozę, ieško informacijos internete, terapijų, kas gali padėti būtent jų vaikui, gali imtis ir kraštutinių priemonių – nebūtinai pagrįstų mokslu. Ši situacija parodo, kaip svarbu būti budriems, teisingai atsirinkti į kieno rankas galima patikėti savo vaiką“, – dėstė Lietuvos autizmo asociacijos pirmininkė.
„Autizmo gydytojai“
Pasak L. Sasnauskienės, nors autizmas nėra liga, o sutrikimas, kuris išliks visą gyvenimą, atkakliai dirbant ir teikiant pagalbą moksliškai pagrįstais metodais, galima pasiekti tam tikrų rezultatų. Visgi, internete „autizmo gydytojais“ prisistatantys asmenys gali tėvus ir autizmo sutrikimus turinčius vaikus gerokai suklaidinti.
„Suabsoliutinti to negalime, nes autizmo sutrikimas būtent ir pavadintas spektru, kas parodo, kad nėra vienodų autistiškų asmenų ir vieno tinkamo pagalbos būdo. Klaidinančios tokios žinutės, kai pasiskelbiama „autizmo gydytoju“ gali ieškantiems pagalbos, tėvams suteikti netikrą viltį ir gali juos užkabinti tokia informacija, ypač vaiko diagnozės gavimo pradžioje, kai tėvai desperatiškai ieško pagalbos padėti autistiškam vaikui čia ir dabar.
Tėvai padarys viską dėl savo vaikų, kad tik jiems padėtų. Dažnai autistiškų vaikų tėvai yra nuolatiniame psichologiniame ir fiziniame pervargime, o tai lemia, kad kartais objektyviai įvertinti informaciją, ieškant pagalbos, gali būti sunku. Todėl norisi atkreipti dėmesį, kad atsirenkant informaciją internetu, jeigu atsiranda tokių „autizmo gydytojų“, reikia būti itin atsargiems, pagal galimybes patikrinti informaciją. Asociacija visada pasiruošusi pakonsultuoti ir nukreipti tėvus“, – kur geriau ieškoti patikimos informacijos, nurodė Lietuvos autizmo asociacijos pirmininkė.
„Asociacija tiki, kad suteikiama pagalba turi būti kvalifikuota ir pagrįsta moksliniais metodais. Tokius renginius, mokymus ir organizuojame, kurie yra pagrįsti, o lektoriai – patikimi“, – pridūrė L. Sasnauskienė.
Dėl paslaugų, susijusių su autizmu, sukurtas žemėlapis, kurį galima rasti adresu www.pagalbaautizmui.lt. Asociacija siekia, kad ten būtų suregistruotos visos legalios, tinkamos ir patvirtintos paslaugos, kurias galima gauti mūsų šalyje.
Pagrobėjo paveikslas
Kaip skelbė „Kauno diena“, devynmetės pagrobimu įtariamas G. Filipavičius internete buvo prisistatęs psichologu, kuris esą gydo autizmą. Taip pat jį aplinkiniai apibūdino kaip keisto būdo.
„Kauno dienos“ garso įrašas
Šį asmenį pažįstantys žmonės „Kauno dienai“ pasakojo, kad garažuose, kuriuose turėjo ir autoservisą, buvo įsirengęs gyvenamąsias patalpas. Pasakota, kad G. Filipavičius sau ir kitiems yra taisęs dantis.
Po policijos kratų vadinamuosiuose Šiaurės garažuose buvo rasti ir gyvūnai, kurių narvai apdėlioti laidais, kurių paskirtis – neaiški. Be to, G. Filipavičius pasižymėjo ir Karmėlavoje. Ten neteisėtai kirto medžius, norėjo įsirengti kelią, tad ne kartą konfliktavo su vietiniais, prieš juos važiavo su įvairia technika.
„Penktos kojos“ feisbuko ir Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kaip jau rašyta, devynmetė buvo pagrobta sekmadienį. Tris paras vyko intensyvios jos paieškos, į kurias įsitraukė ne tik policijos, Viešojo saugumo pareigūnai, bet ir visuomenė. Galiausiai trečiadienio naktį ji rasta Technikos gatvėje esančiam garaže. Po sėkmingos „Aro“ operacijos, įvykio vietoje iš karto buvo sulaikytas ir G. Filipavičius. Dabar jis suimtas trims mėnesiams.
-
Įtariamo mažametės pagrobėjo portretas: sau ir kitiems taisė dantis, apsimetė autizmo gydytoju 185
Kaip įrodymą, kad gerai pažįsta vėlų antradienio vakarą viename Technikos gatvės garažų kartu su pagrobta mergaite sulaikytą 42-ejų Gediminą Filipavičių, pašnekovas atsiuntė ir jo nuotraukų. Tiesa, darytų prieš keletą metų.
Pašnekovas prisipažino pastaruosius trejus metus su G. Filipavičiumi nebendravęs, tačiau ne vienus metus gyveno su juo tame pačiame Eigulių mikrorajone ir remontuodavo automobilį jo autoservise.
Laikė gyvūnus
„Gediminas buvo keistokas“, – pasakojo kaunietis, vardydamas jo keistenybes: gyveno garaže, kuriame buvo įsirengęs autoservisą, tiksliau – po duobe, skirta automobilių remontui. Buvo po ja įsirengęs gyvenamąją patalpą, kurioje laikė smauglį, papūgas, voverę ir kitus mažiau egzotiškus gyvūnus. Esą iš meilės jiems.
„Penktos kojos“ feisbuko ir Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pasak pašnekovo, ant garažo stogo Gediminas buvo įsirengęs baseiną, o gyvenamojoje patalpoje – ir sporto salę su bėgimo taku.
„Kai klausdavome jo, kodėl nenori gyventi, kaip visi, kaip atsivesti į tokį „butą“ moterį, Gediminas sakydavo, kad šios be problemų eina ir pas jį į garažą,“ – pasakojo įtariamojo mažametės pagrobimu keistenybių liudytojas, teigdamas, kad autoserviso, iš kurio pajamų gyveno, savininkas turėjo moterų, kurias vėžindavo ir motociklu, ir kabrioletu. O su viena draugavo ir gana ilgai. Tačiau į minėtą klausimą jis atsakydavo, kad nenori gyventi bute ir niekada ten negyvens. Tik name.
„Mes manėme, kad jis taip elgiasi iš šykštumo. Bet po plačiai nuskambėjusio konflikto su Karmėlavos gyventojais sužinojome, kad jis tikrai ten statosi namą“, – teigė pašnekovas.
Gyventojų nuotr.
Atpažino balsą
Pasiteiravus, ar G. Filipavičius nėra prieš 29-erius metus į Pauliaus Navicko, pravarde Gestapas, nagus patekusios kitos panašaus amžiaus kaunietės, taip pat turėjusios šią retą pavardę, giminaitis, pašnekovas atsakė, kad turbūt ne. Motyvuota tuo, kad Gediminas nėra niekada apie tai net užsiminęs. Šios mergaitės tragiškas likimas anuomet sukrėtė visą šalį.
Pašnekovas prisipažino, kad, šią savaitę Gedimino autoservise pasirodžius policijai, ieškojusiai dingusios mažametės, jie iš pradžių pamanę, kad su tuo siejamas kažkuris iš dviejų Gedimino darbuotojų. Esą niekada nebuvo jokių įtarimų, kad jis gali turėti kokį nors liguistą potraukį tokio amžiaus mergaitėms.
Tačiau po jo sulaikymo internete išplitus esą vaikų iki penkerių metų psichologo, galinčio išgydyti polinkį į isteriją ir kitus sutrikimus, pokalbiui su vieno tokio vaiko mama, pašnekovas, kaip ir kiti, pažinojusieji Gediminą, teigė atpažinę šiame įraše jo balsą.
„Kauno dienos“ garso įrašas
Iškalbingi hobiai
Pašnekovas buvo linkęs teisinti įtariamąjį mažametės pagrobimu ir dėl kai kurių, kaip skelbiama, per kratą viename iš jo garažų rastų policiją šokiravusių daiktų. Esą vibratorių jam buvo juokais padovanoję pažįstami.
Kalbinto kauniečio nenustebino ir policijos rasti stomatologijos įrankiai. „Gediminas pats sau prieš veidrodį taisydavo dantis. Turbūt taip pat iš šykštumo. Pats ir apsikirpdavo, apkirpdavo ir kai kuriuos draugus. O vienam taisė dantis. Kiek pamenu, viskas baigėsi nemenkais pykčiais“, – teigė sunkiu nusikaltimu kaltinamo keistuolio pažįstamas.
Jo pasakojimą patvirtina ir viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija, kad G. Filipavičius jau seniai valdo automobilių remonto verslą Speigo gatvėje esančiuose garažuose – ten pat, kur pareigūnai šią savaitę laužėsi ieškodami dingusios mergaitės. Kaip skelbia „Delfi“, jis yra vienintelis įmonės „Šiaurės garažas“ akcininkas. 2002 m. įsteigta įmonė anksčiau vadinosi tiesiog „G. Filipavičiaus firma“. Internete galima rasti, kad įmonė atlieka įvairius automobilių remonto darbus, tvarko elektros įrangą, signalizacijas, garso aparatūrą.
T. Biliūno/BNS nuotr.
Kaip jau rašyta, būtent vadinamuose Šiaurės garažuose Speigo gatvėje dingusios mažametės ieškoję pareigūnai pirmiausiai pradėjo intensyvias paieškas. Tačiau, galiausiai, ji rasta kitame garaže, esančiame Technikos g., kuriuo naudojosi G. Filipavičius, ir kuriame, kaip paaiškėjo po „Aro“ šturmo, įtariamasis mergaitės pagrobimu taip pat buvo įsirengęs praktiškai gyvenamąjį būstą.
Neeiliniai radiniai
Pasak garažų bendrijos Technikos gatvėje pirmininko, dviem automobiliais – „Mazda“ ir „Honda Civic“ naudojęsis įtariamasis mažametės pagrobimu įsigijo čia nekilnojamąjį turtą prieš keturis-penkis mėnesius. Iš pradžių naujakurys ir jam atrodė „normalus vyras“, bet vėliau užkliuvo, kad jis sunaudoja neįprastai daug elektros. Be to, jo įsigytas garažas gana greitai apaugo iškalbingais statiniais. Vienas iš jų buvo iš rūsio į viršų išvestas įtartinas ventiliacijos vamzdis, sukėlęs įtarimų, ar čia neauginamos kanapės.
Aiškėja, kad pareigūnai iki slėptuvės, kurioje buvo laikoma mergaitė, atsekė, vieno iš jos ieškojusių savanorių iniciatyva. Šiam kilus idėjai patikrinti jau minėtus Šiaurės garažus. Teigiama, kad ten buvo rasta ir „Mazda“, panaudota pagrobiant mažametę iš viešojo transporto stotelės, esančios prie jos namų.
Kaip jau rašyta, „Kauno dienos“ žiniomis, viename iš seifų, kuriuos Šiaurės garažuose diskiniu pjūklu, policijos prašymu, atidarė ugniagesiai gelbėtojai, buvo rastas į foliją suvyniotas mažametės mobilusis telefonas.
Iš minėtų Šiaurės garažų, kaip jau pranešta, po policijos ir ugniagesių gelbėtojų apgulties į gyvūnų prieglaudą „Penkta koja“ buvo atvežti narvai su juose laikytais dviem katinais, šuniuku ir naminiu graužiku degu. Pagal šuniuko ženklinimą nustatytą, kad jis buvo dingęs nuo pernykščio rugpjūčio.
Policijos departamento atstovas patvirtino, kad minėti gyvūnai buvo rasti įtariamojo mažametės pagrobimu garaže.
Dramatiška priešpaskutinė serija
Naktį po devynmetės išlaisvinimo surengtoje spaudos konferencijoje policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad sulaikytas mažametės pagrobimu įtariamas vyras yra neteistas, tačiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka.
Renatas Požėla (T. Biliūno, P. Paleckio/BNS nuotr.)
„Kauno dienos“ žiniomis, jis administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų. Daugiausia – už aplinkosauginius pažeidimus. Tačiau yra baustas ir už Kelių eismo taisyklių ir viešosios tvarkos pažeidimus.
„Už medžių kirtimus, konfliktus su kaimynais“, – trečiadienį DELFI TV laidoje detalizavo šalies policijos vadovas, tikriausiai turėdamas galvoje garsiai nuskambėjusį konfliktą Karmėlavoje, kai gyventojai mūru stojo prieš ekskavatorių, raususį mišką.
„Pradėjo tikrąja to žodžio prasme rausti kelią. Įdomūs dalykai. Aplinkos apsauga mums aiškina, kad jis negali rauti šlaite likusių kelmų. Negali net ir su kastuvu jo atkasti ar kaip kitaip lyginti žemę. O jis atsivarė ekskavatorių. Viską išrausė. Išarė ir toje vietoje, kurioje anksčiau medžius išpjovė ir paklotę išdraskė. Viskas vyko net ne pagal jo turimą projektėlį, kuris yra sustabdytas. Pagal jį turėjo iš karto kilti į kalną, o jis su buldozeriu važiavo ir ardė tiesiai. Išrausė duobes. Duobė praktiškai jau liečiasi su „Giraitės vandenų“ trasomis“, – tada portalui kauno.diena.lt pasakojo vietos gyventoja Asta. Tuomet veiksmas Karmėlavoje vyko kone tris dienas.
„Non stop. Šalom ten ir nesitraukėm. Lakstėm po mišką. Prifilmavę visko, kas vyko, prifotografavę. Ekskavatoriumi bandė mus nustumti. Nežinojome, ką daryti. Stovėjome prieš ekskavatorių. Kaip 1991-aisiais žmonės stovėjo prieš tankus, taip 2023-aisiais gyventojai stovi prieš ekskavatorius“, – pasakojo ryžtingai nusiteikusi karmėlaviškė.
Tada G. Filipavičių sustabdė tik atvykę pareigūnai, kurie jį išsivežė. Ir tada kilo klausimų dėl savavaliautojo sveikatos, todėl jis buvo išvežtas į ligoninę.
Tyrimas tik įsibėgėja
Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Rimas Bradūnas dar trečiadienį patvirtino, kad turėtų būti skirta psichiatrinės ekspertizė, ar įtariamasis nusikaltimo padarymo metu suprato savo veiksmus ir galėjo šiuos valdyti.
R. Bradūnas tada žiniasklaidai teigė, kad iš pirminių veiksmų dar anksti daryti išvadą, ar įtariamasis bendradarbiauja su teisėsauga. Tačiau atskleidė, kad, nepaisant įtarimų dėl sveikatos būklės, jis turėjo leidimą įsigyti ginklą savigynai. Niekas iš pareigūnų nepatvirtino, kad ginklas rastas.
Jau minėtas G. Filipavičiaus pažįstamas teigė turintis nuomonę ir šiuo klausimu – jis mano, kad įtariamasis mergaitės pagrobimu turėjo tik leidimą įsigyti ginklą, nes nei jis, nei kiti bendri jų pažįstami niekada pas Gediminą jo nematė.
R. Bradūnas trečiadienį žiniasklaidai prisipažino, kad labai tikisi, jog bus nustatyti ir įtariamojo elgesio motyvai.
-
Autizmo spektro sutrikimas – ne nuosprendis 5
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil atkreipė dėmesį, kad per aštuonerius metus – nuo 2013 iki 2021 m. – autizmo atvejų padaugėjo beveik 400 proc.
Kitoks pasaulio suvokimas
Remiantis medicininiais šaltiniais, autizmo spektro sutrikimai yra raidos sutrikimai, kurie prasideda vaikystėje ir trunka visą gyvenimą.
„Autistiški žmonės dažnai patiria sunkumų dėl socialinio konteksto suvokimo, linkę laikytis rutinos ir gali turėti jutiminių sistemų ypatumų“, – sakė „Lietaus vaikų“ atstovė K. Košel-Patil ir pabrėžė, kad kiekvienam autistiškam žmogui šis sutrikimas pasireiškia kitaip.
Jos nuomone, autizmas yra kitoks mus supančio pasaulio suvokimas: „Jie kitaip patiria ir suvokia pasaulį. Man atrodo, kad reikia suprasti šį dalyką ir visada prisiminti tai bendraujant ar dirbant su autistiškais žmonėmis. Jie nepasirenka kitaip mąstyti ar jausti – tai yra duotybė.“
Pirmus autizmo požymius tėvai dažniausiai pastebi, kai vaikui sueina 18–20 mėnesių. Raudonų vėliavėlių gali būti įvairių – nuo vaiko nežiūrėjimo į akis, nereagavimo į savo vardą iki lėto kalbos įgūdžių vystymosi.
Jei kelia nerimą vaiko raida, galima internete surasti testą M-CHAT – tėvų klausimyną.
„Jei kelia nerimą vaiko raida, galima internete surasti testą M-CHAT – tėvų klausimyną. Surinkus aukštus balus, siūlyčiau tėvams nedelsiant kreiptis pas šeimos gydytoją, prašyti siuntimo pas raidos pediatrą“, – rekomendavo K. Košel-Patil.
Autistiški mokiniai – įvairūs
„Lietaus vaikų“ valdybos pirmininkės teigimu, daugiau nei 90 proc. mokinių, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, lanko bendrojo ugdymo mokyklas ir tai yra vienas iš aukščiausių skaičių ES.
„Tačiau, jei pažiūrėsime, koks procentas vaikų su negalia yra integruoti, vaizdas visai kitoks – dabar 57 proc. tokių mokinių lanko specialiąsias mokyklas, – teigė ji. – Manau, tėvai tiki, kad tokioje mokykloje vaikas gaus daugiau ir kokybiškesnės pagalbos, bus ugdomas mažoje klasėje ir prižiūrimas visą dieną ir atostogų metu. Be to, dažnai tėvai renkasi specialųjį ugdymą po patirtų patyčių, psichologinio smurto ir nesėkmių bendrojo ugdymo įstaigoje.“
Dažnai tėvai renkasi specialųjį ugdymą po patirtų patyčių, psichologinio smurto ir nesėkmių bendrojo ugdymo įstaigoje.
Tačiau ji pabrėžė, kad autistiški mokiniai yra labai įvairūs. Daliai bendruomenės labai gerai sekasi bendrojo ugdymo mokyklose, dalis gerai jaučiasi bendrose klasėse, kai gauna reikalingą ir kompetentingą pagalbą, o kiti dėl įvairių priežasčių renkasi specialiąsias klases ir mokyklas.
„Nėra universalaus sprendimo ir mes pasisakome už galimybę šeimai pasirinkti tarp kokybiškų variantų“, – sakė ji ir kaip vieną pagrindinių nūdienos išbandymų įvardijo visuomenės ir švietimo bendruomenės supratimo apie autizmą stoką.
Jos nuomone, trūksta specialistų ir mokytojų, kurie būtų paruošti dirbti su autistiškais mokiniais. „Mokyklos stokoja resursų, kompetencijos, o kartais ir noro atliepti autistiško mokinio poreikius“, – pažymėjo ji ir išskyrė tai, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras (LASUC) Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus atsiradimas – geras žingsnis pirmyn: „Tai vieta, kur ruošiamos autistiškų mokinių ugdymo metodinės medžiagos, skirtos mokykloms, organizuojami mokymai ir kiti renginiai.“
Daug kartų išgirdo „ne“
Asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė Beata Veselienė augina aštuonerių metų sūnų Benediktą, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas.
B. Veselienė: „Mums nereikia gailesčio, nes mano vaikas nėra ligoniukas.“ / V. Antanavičiūtės nuotr.
Nors sūnaus gimdymas buvo sklandus ir naujagimis buvo įvertintas aukščiausiais įmanomais balais, įtarimai, kad kažkas tikrai ne taip, prasidėjo vaikui pradėjus lankyti darželį.
„Būdamas dvejų metų Benediktas nekalbėjo. Dėl to lankėmės pas įvairius specialistus, kol galiausiai išgirdome diagnozę – autizmas. Tuomet atrodė, kad žemė slysta iš po kojų, – sakė B. Veselienė, prisimindama, kad išgyveno tai, ką išgyvena daugelis tėvų, išgirdę šią diagnozę: „Bandžiau suremontuoti savo vaiką, nežinojau, ką daryti toliau, į kokius specialistus kreiptis, kad mano sūnus kuo greičiau gautų kompetentingą pagalbą ir nereikėtų laukti kelis mėnesius.“
Jos sūnus yra jautrus kvapams, garsams, itin išrankus maistui, turi daug sensorinių sunkumų. Kol buvo mažas, savo visas emocijas ir norus išreikšdavo garsiu rėkimu, tačiau dabar jau gali įvardyti, ko nori.
B. Veselienės teigimu, išrinkti mokyklą Benediktui buvo sunku – daug kartų ji išgirdo „ne“. Tačiau po ilgo ieškojimo ji galiausiai rado tokią bendrojo ugdymo įstaigą, kurioje berniukas jaučiasi gerai.
Šiemet Benediktas sėkmingai baigė antrą klasę. Viena iš jo stiprybių – anglų kalba.
„Mums nereikia gailesčio, nes mano vaikas nėra ligoniukas. Manau, kad kai kurie bijo autistiškų žmonių, nes jų nepažįsta. Tačiau privalome suprasti, kad visi esame skirtingi ir savaip nuostabūs“, – akcentavo B. Veselienė.
Daugiau informacijos apie autizmo spektro sutrikimą galima rasti interneto svetainėse www.asociacija.lietausvaikai.lt, www.pagalbasau.lt.
Užs. 1857659