Policija primena, kad nuo lapkričio 1 dienos automagistralėse ir greitkeliuose lengvųjų automobilių ir krovininių automobilių (kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė negu 3,5 t), motociklų ir triračių vairuotojai gali važiuoti ne didesniu negu 110 km/h greičiu, keliuose su asfalto ar betono danga – ne didesniu negu 90 km/h greičiu, kituose keliuose – ne didesniu negu 70 km/h greičiu.

„Važiuokite tik jums tinkančiu saugiu, o ne leistinu greičiu. Ypač dėmesingi būkite gyvenvietėse, gyvenamosiose zonose (namų kiemuose), prieš pėsčiųjų perėjas, privažiavimuose prie kapinių, išvažiuodami iš šalutinio kelio.

Nelenkite neįsitikinę, kad tai daryti saugu, ypač važiuodami transporto priemonių kolonoje“, – teigiama Lietuvos kelių policijos pranešime spaudai.

Automagistrale Vilnius–Klaipėda kasdien vidutiniškai pravažiuoja apie 25 tūkstančiai automobilių. Kai kuriose vietose intensyvumas siekia iki 65 tūkstančių automobilių per parą. Dėl dažno ir greito transporto priemonių judėjimo pagrindinį šalies kelią būtina reguliariai atnaujinti.

Remontuojamo automagistralės ruožo būklė nėra labai prasta, ši atkarpa vietomis provėžuota, turi skersinius ir išilginius įtrūkimus. Tvarkant kelią 11,5 metro pločio asfalto danga bus atnaujinta, bus paklota apie 40 tūkst. kv. m ploto naujo asfalto. Bus įrengti kelkraščiai, atnaujintas horizontalus ženklinimas. Kelyje išliks tos pačios dvi eismo juostos viena kryptimi ir atkarpoje esanti laikino sustojimo juosta.

„Šalies kelių gerinimas yra strateginis Lietuvos tikslas. Valstybė pastaraisiais metais įvykdė, o šiuo metu ir tęsia, daug reikšmingų susisiekimo infrastruktūros plėtros ir modernizavimo projektų. Gerėjanti transporto infrastruktūra visapusiškai reikšminga šalies augimui, didina nekilnojamojo turto patrauklumą bei vertę, leidžia pritraukti užsienio investuotojus, užtikrina logistikos greitį ir efektyvumą. Tačiau jos pokyčių laukia ne tik verslas, bet ir visi šalies gyventojai. Todėl, siekdami judėjimui pagrindine Lietuvos susisiekimo arterija suteikti dar daugiau saugumo bei komforto, pasitelksime visą savo profesionalumą, patirtį ir moderniausius sprendimus, taip užtikrindami dar didesnę susisiekimo kokybę svarbiausiame šalies kelyje“, – sakė bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Rekonstruojamos kelio atkarpos remonto darbai bus pradėti jau netrukus, o baigti iki žiemos pradžios.

Šiuo metu „YIT Lietuva“ taip pat tęsia sostinės susisiekimo infrastruktūros modernizavimą ir tvarko Vilniaus gatves net aštuoniuose miesto mikrorajonuose. Bendrovė pradėjo krašto kelio Plungė–Vėžaičiai remontą, tvarko rajoninius kelius Didieji Baušiai–Akmenynė–Turgeliai, Pirčiupiai–Jašiūnai, baigia darbus ruože Kretingalė–Plikiai–Smilgynai.

Bendrovė tvarko ir valstybinės reikšmės rajoninių kelių Molėtai–Pabradė, Meldikviršiai–Sartininkai–Žemaičių Naumiestis pietvakarinėje Lietuvos dalyje atkarpas, baigia kelio Pėžaičiai–Švėkšna Šilutės rajone bei Dituva–Priekulė–Dreižiai ruožo kapitalinį remontą, įrenginėja skirtingų lygių geležinkelio ir automobilių sankirtą Lentvaris–Vievis, atnaujina magistralę A1 bei viaduką kelyje Mažeikiai–Plungė–Tauragė.

– Piktinuosi kaip eismo dalyvis. Nesipiktinu visais greičio matuokliais. Pripažįstu būtinybę tikrinti ir matuoti greitį tam tikruose ruožuose, kur iš tiesų yra pavojus. Tačiau mano kantrybės taurė perpildyta, pamačiau paskutinius ruožus, kur planuoja įrengti vidutinio greičio matuoklius, tai yra magistralėse. Kai pamačiau 31 km greičio matuoklių ruožą automagistralėje Kaunas–Klaipėda, akys prasiplėtė iš nuostabos. Mes sakome, kad tai yra priemonės saugumui didinti. Paprašiau Kelių direkcijos pateikti aštuonių ruožų, kuriose automagistralėse planuojama įrengti greičio matuoklius, pastarųjų keleto metų eismo įvykių statistiką. Iš aštuonių ruožų net keturiuose per paskutinius metus neįvyko nė vieno eismo įvykio, nebuvo nei nukentėjusių, nei žuvusių. Aš ir keliu klausimą, ar mes tikrai įrenginėjame greičio matuoklius ten, kur pavojai patys didžiausi ir ar pasirenkame tinkamus prioritetus. Aš manau, kad tikslas nėra saugumo užtikrinimas, o surinkti kuo daugiau pinigų iš baudų. Gal būtų geriau 31 km tvoros nuo gyvūnų valstybinės reikšmės keliuose. Gyvūnų išbėgimas ant kelio tamsiu paros metu yra viena pagrindinių eismo įvykių priežasčių. Juose nukenčia žmonės ir patiria ritmus sveikatos sužalojimus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Aš manau, kad tikslas nėra saugumo užtikrinimas, o surinkti kuo daugiau pinigų iš baudų.

– Jūs esate Seime, ką jūs galite dėl to padaryti? Jūs nesate vienintelis nepatenkintas.

– Mes jau užregistravome įstatymo projektą, numatome tam tikrą tvarką, kuri, mūsų nuomone, būtų logiška dėl vidutinio greičio matuoklių įrengimo keliuose. Pasikartosiu, kad negerai investuoti pinigus įrenginėjant matuoklius kelio ruožuose, kur nėra jokių eismo įvykių ir visiškai nekreipti dėmesio į tokius ruožus kaip kelias nuo Palangos į Šventąją. Tame ruože prie sankryžos būna bent trys eismo įvykiai per savaitę, kas du mėnesiai po vieną žmogų žūsta. Palangos savivaldybė yra kreipusis į Kelių direkciją, gyventojai masiškai kreipiasi, o nėra jokios reakcijos. Reikia kelti tuos klausimus ir Kelių direkcija privalės pateikti atsakymus.

– Ar kas nors bus atsakingas, kad jie stato greičio matuoklius nelogiškose vietose ir švaisto valstybės pinigus?

– Tegu susisiekimo ministras atsako.

Lietuvos apeliacinis teismas liepos 14-ąją patenkino V. Molio prašymą panaikinti nuosprendį ir jį išteisinti – teismas nutarė, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

„Pirmosios instancijos teismas (...) nuosprendyje išdėstė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, ir tai lėmė nepagrįsto bei neteisėto apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.  

Anot jos, versija, kad V. Molis tyčia siekė padaryti žalą valstybei ir kad ji padaryta, buvo nepakankamai pagrįsta.

„Byloje esantys faktiniai bylos duomenys yra nepakankami pagrįsti, kad V. Molis, veikdamas valstybinės įmonės vardu, tyčia priėmė įmonei ekonomiškai nepagrįstą ir nepalankų sprendimą siekdamas savo vadovaujamai bendrovei ar valstybei padaryti didelę turtinę ar neturtinę žalą ir kad ši žala buvo realiai padaryta“, – teigia teisėjai.

Vilniaus apygardos teismas pernai kovą V. Molį pripažino kaltu dėl 100 tūkst. eurų įmonės lėšų iššvaistymo, jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Kartu su V. Moliu buvo nuteisti ir tuometiniai bankroto administratoriai – Vaidas Kašauskas ir Robertas Dumbliauskas, Apeliacinis teismas išteisino ir juos.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ikiteisminį tyrimą dėl galimų V. Molio nusikaltimų pradėjo gavusi informacijos iš Susisiekimo ministerijos – atlikusi „Automagistralės“ auditą ji kreipėsi į STT dėl galimų korupcijos apraiškų.

Tyrimo duomenimis, 2015 metais V. Molio vadovauta įmonė Vievyje 4,3 karto brangiau nei tikroji turto vertė įsigijo nekilnojamąjį turtą – statinius su teise nuomotis valstybinės žemės sklypą. Pareigūnai V. Molį kaltino piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir tyčia veikus priešingai įmonės ir valstybės interesams.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įmonės galbūt nepagrįstai brangiai įsigytas NT susijęs su dviem bankroto administratoriais, kurie pardavė vienos bankrutavusios įmonės turtą.

Įtarta, kad jie pagal iš anksto sugalvotą planą, be varžytynių, per kelis asmenis, susijusius giminystės ir svainystės ryšiais, pardavė bankrutavusios įmonės NT, o už jį gautus pinigus galėjo pasisavinti, taip padarydami valstybei didelę neturtinę žalą, o įmonės kreditoriams – beveik 57 tūkst. turtinę žalą.

Vilniaus apygardos teismas patvirtino visas per ikiteisminį tyrimą nustatytas aplinkybes, be to, iš dalies tenkino civilinius ieškinius – Elektrėnų savivaldybei priteisė 7,7 tūkst. eurų, SEB bankui – 28 tūkst. eurų.

„Automagistralė“ buvo registruota Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, vėliau ji buvo reorganizuota.

2017 metais Susisiekimo ministerijai per auditą nustačius daugybę pažeidimų „Automagistralėje“, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išbraukti buvusį jos vadovą V. Molį iš valstybės apdovanotų asmenų sąrašo.

Šis reikalavimas galios iki kovo 31 dienos – vasaros sezonu šio tipo keliuose leidžiamas 130 km/h greitis.

Greitis kituose keliuose su asfalto arba betono danga nesikeičia – išlieka 90 km/h. Kituose keliuose leistinas greitis taip pat lieka nepakitęs – 70 km/h.

Vis dėlto Kelių direkcija ragina visuomet pasirinkti saugų greitį, kuris „būna mažesnis už leistiną maksimalų“.

„Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą“, – nurodo direkcija.

Nuo lapkričio 1 dienos taip pat leidžiama naudoti dygliuotas padangas. Naudojant tokias padangas būtina prisiklijuoti skiriamąjį ženklą.

Nuo lapkričio 10-osios bus draudžiama eksploatuoti automobilius su vasarinėmis padangomis. Šis ribojimas galios iki kovo pabaigos.

Mopedams, motociklams, triračiams, keturračiams ir priekaboms toks draudimas įsigalios vasario mėnesį ir tęsis iki vasario pabaigos.

Kelių direkcija įspėja, kad eismo sąlygos žiemos sezonu būna ypač permainingos, todėl prieš kelionę būtina pasitikrinti, ar tinkamai veikia vairavimo sistema, stabdžiai, žibintų šviesos, stiklo valytuvai, ar yra plovimo skysčio.

– Vasarą automagistralėje galima važiuoti 130 km/val. Ar tai saugu? Ar neturėtų būti ribojamas iki 110 km/val. dėl kelių būklės?

– Lazda turi du galus. Šią problemą reikėtų spręsti ne ribojimais ir ženklais, o tvarkyti kelius. Tačiau pastaruoju metu kelių būklė prastėja juntamai. Pagrindinių magistralių dalys skiriasi viena nuo kitos, nes skirtingu metu tvarkytos. Galbūt pirma juosta skiriasi nuo antrosios. Važiuoti antrąja juosta saugu, o pirmąja kartais nesaugu. Automobiliai gali būti ne pačios geriausios būklės, ratai – irgi. Daug lietuvių važiuoja su žieminėmis padangomis vasarą. Po lietaus provėžose labai pavojinga. Vairuotojas turėtų sulėtinti ir važiuoti saugiu greičiu. Ar reikėtų mažinti ženklais? Manau, ne. Reikia remontuoti.

– Važiuojant antrąja kelio juosta, kai pirmoji yra laisva, tačiau ji blogos būklės, pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės (KET).

– Taip, aš linkęs jiems atleisti. Tai ir KET pažeidimas, ir bloga praktika. Važiuoti reikia pirma juosta. Tačiau pirma juosta vietomis siaubinga situacija. Važiuojant  antrąja reikia žiūrėti į veidrodėlius ir praleisti važiuojančius greičiau.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kuriose magistralėse situacija prasčiausia?

– Dažniausiai važiuoju su greituoju srautu antrąja juosta, nes pirmoje nemažai sunkvežimių, būna ir lėtesnio eismo vairuotojų.  Tačiau kelyje Kaunas–Klaipėda yra tokių tragiškų vietų. Kai kurie automobiliai ir padangos mažiau reaguoja į provėžas. Nežinau, kodėl subyra keliai, kodėl pilna provėžų.

– Kai tokios magistralės, ką kalbėti apie Molėtų plentą. Jis išvis turėtų būti uždarytas.

– Molėtų plentas – kelių gėda. Neseniai buvau Vakarų Europoje. Ten estakados, kelių aukštų keliai ir tiltai. O mes negalime padaryti vieno kelio. Galime tik susiaurinti viską, padaryti bortelių, pasodinti medžių. Nėra pakaitalo automobiliui ir visiems reikia važiuoti.

– Seniau lygindavome save su lenkais, latviais. Ar situacija pasikeitė?

– Skirtumas yra, nes mūsų pasididžiavimas turbūt liko gilesnėje senovėje, kurioje kažkada gyvenome. Lenkai vienu metu paspaudė akceleratorių ir stipriai atsiliekame.

– Su kokia ES šalimi galime lygintis?

– Tikslios šalies neįvardysiu. Latviai nuo mūsų seniau atsiliko, bet dabar jau nebe.

Automagistralėse lengviesiems automobiliams galima važiuoti ne didesniu kaip 130 kilometrų per valandą (km/h) greičiu, o greitkeliuose – ne didesniu kaip 120 km/h greičiu.

Lapkričio–kovo mėnesiais didžiausias leistinas greitis automagistralėse ir greitkeliuose yra 110 km/h.

Be to, nuo penktadienio Vilnių ir Kauną jungiančiam keliui suteikiama automagistralės kategorija. Tai reiškia, kad vasarą čia bus galima važiuoti 130 km/h, o žiemą – 110 km/h greičiu.

Balandžio–spalio mėnesiais automagistralėse ir greitkeliuose greičiau važiuoti taip pat leidžiama krovininiams automobiliams, kurių masė ne didesnė kaip 3,5 tonos, motociklams bei triračiams.

Kituose šalies keliuose leistinas greitis išlieka toks pats ištisus metus.

Nuo balandžio 1-osios taip pat nebedraudžiama važinėti su vasarinėmis padangomis, o nuo balandžio 10 dienos įsigalios draudimas važinėti dygliuotomis padangomis.

Nuo šiol vasarą šioje A1 kelio atkarpoje bus galima važiuoti 130 km/val. greičiau, žiemą – 110 km/val.

„Vykdant šį projektą, buvo įdiegta visa eilė saugos priemonių – atitvarai, greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, kintamieji ženklai, nesaugiose vietose padidintos greitėjimo ir lėtėjimo juostos“, – pranešime teigė susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.

Jo teigimu, šios priemonės padės užtikrinti vairuotojų saugumą.

Automobilių kelių direkcijos vadovo teigimu, tai – vienas labiausiai apkrautų kelių Lietuvoje.

„Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą ir tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų“, – sakė Remigijus Lipkevičius.

Vykdant projektą, ruože nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tvoros nuo gyvūnų.

Vidutinis metinis paros eismo intensyvumas nuo Vilniaus iki Kauno siekia beveik 30 tūkst. automobilių per parą.

Taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengtos perėjos skirtingame lygyje su pėsčiųjų takais, apšvietimas.

Be to, kelyje įrengtos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos, kurias sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

Šios sistemos, kai keičiasi eismo sąlygos, padeda vairuotojams pasirinkti saugų greitį, numatyti galimus eismo trikdžius, kad būtų užtikrintas saugus susisiekimas.

Atlikti darbai kainavo 47,6 mln. eurų.

Nuo balandžio 1-osios bendras automagistralių ruožų, esančių keliuose A1, A1 ir A5, ilgis Lietuvoje sudarys daugiau nei 400 km.

„Automagistralės kategorija A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 18,1 km iki 95 km bus suteikta, kai bus baigti visi šiuo metu minėtoje atkarpoje vykdomi projektai ir priimti darbai“, – ketvirtadienį pranešė direkcija.

Jos teigimu, atskiruose A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožuose rekonstravimo darbai jau visiškai baigti, tačiau projektas visa apimtimi galutinai bus įgyvendintas iki šių metų pabaigos.

Šiam kelio ruožui tapus automagistrale, juo bus galima važiuoti 130 kilometrų per valandą greičiu vasarą ir 110 kilometrų per valandą greičiu žiemą.

Direkcijos teigimu, atkarpoje nuo Vilniaus iki Kauno pakeisti metaliniai apsauginiai atitvarai skiriamojoje kelio juostoje, dalyje kelio ruožų įrengtos tinklo tvoros nuo laukinių gyvūnų, taip pat rekonstruotos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, įrengti pėsčiųjų takai ir perėjos skirtingame lygyje, apšvietimas, vykdomi kiti darbai.

Be to, čia įrengiamos 49 naujos greičio valdymo ir įspėjimo sistemos. Jas sudaro elektroniniai kintamos informacijos kelio ženklai, orų sąlygų jutikliai, fiksuojantys kelio dangos būklę, temperatūrą, vėjo stiprumą ir kitus parametrus, bei transporto srautų analizavimo įrenginiai, apskaičiuojantys eismo srautus konkrečiose kelio vietose.

„Atsižvelgiant, kad tai viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų, visa šiuo metu diegiamų inžinerinių eismo saugos priemonių visuma padės užtikrinti ne tik patogų, bet ir saugų susisiekimą tokio intensyvumo, automagistralėms taikomus reikalavimus atitinkančiame kelyje“, – sako Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.

Kelio rekonstrukcija pradėta pernai spalį, bendra viso projekto vertė – apie 42,6 mln. eurų.

Ėmėsi spėlionių

Sekmadienį apie 13 val. pakeliui į uostamiestį, maždaug 17 km link jo, gėlininkų mikroautobusas rėžėsi į policijos automobilio galą.

Nuo smūgio pareigūnų mikroautobusas šoko į priekį ir atsitrenkė į prieš jį taip pat šalikelėje stovėjusį "Audi A6", kurį policininkai buvo sustabdę.

Iškart po to greitkelyje susiformavo ne vieną kilometrą nusidriekusi mašinų virtinė. Eismas sustojo.

Internete pasklido žinia apie avariją, o mašinose nuobodžiavę vairuotojai suskubo svarstyti, ar nebus vėl policininkai palikę į važiuojamąją kelio dalį išsikišusio tarnybinio automobilio, kaip tai atsitiko irgi netoli Klaipėdos prieš kelis mėnesius.

Eismo įvykį šį kartą fiksavo ir jo tyrimą pradėjo Klaipėdos rajono policijos pareigūnai.

Vakar tyrimą ketinta perduoti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai.

Užfiksavo registratorius

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė paskubėjo neigti spėliones apie neva netvarkingai stovėjusį pareigūnų automobilį.

"Visu 100 procentų žinoma, kad policijos mašina stovėjo šalikelėje. Tai užfiksuota šio automobilio vaizdo registratoriais. Mūsų mašinos filmuoja iš visų pusių. Įraše, kurį pati peržiūrėjau, puikiai matyti, kaip atvažiuojantis mikroautobusas gana nemažai įvažiuoja į šalikelę. Mums dėl to nekyla jokių klausimų. Visiškai neaišku, kodėl žmogus taip važiavo, jis mums priežasties nesugebėjo nurodyti. Kažką žmogus turėjo veikti, kad šitaip nepamatė stovinčio ir švyturėliais šviečiančio policijos automobilio", – tikino R. Stasiulaitienė.

Kažką žmogus turėjo veikti, kad šitaip nepamatė stovinčio ir švyturėliais šviečiančio policijos automobilio.

Policijos pareigūnų informaciją gaunančios "Facebook" paskyros apie eismo įvykius administratoriai jau sekmadienį ėmė dalytis abejonėmis: gal vairuotojas kalbėjo telefonu arba net užmigo?

Prieš avariją 28 metų policininkas sėdėjo tarnybinio automobilio salone ir rašė protokolą. Todėl smūgio metu jis patyrė sunkiausius sužalojimus.

Dar iki atvykstant ugniagesiams, medikai jį išgabeno į ligoninę.

Jo kolegė sėdėjo mikroautobuso priekyje, todėl nukentėjo kur kas mažiau.

"Citroeno" vairuotojas išlipo pats, gėlininkų mašinai labiausiai sumaitotas priekinis dešinysis kampas.

Rasa Stasiulaitienė / Redakcijos archyvo nuotr.

Maždaug po 50 minučių nuo eismo įvykio ugniagesiams pavyko iš tarnybinės mašinos galo išvaduoti policininkų į sulaikymo kambariu vadinamą galinę mikroautobuso dalį uždarytą asmenį.

Kaip nuo žąsies vanduo

Didžiausiu laimės kūdikiu galima vadinti 22 metų prieniškį, sėdėjusį sulaikytiesiems skirtame policijos automobilio narvelyje.

Tądien Klaipėdos rajono policininkams buvo pranešta, kad nuo Kauno pusės Klaipėdos link važiuoja "Audi A6". Kitų vairuotojų dėmesį jis atkreipė keistais manevrais.

Policijai apie šią mašiną pranešę žmonės teigė, kad vairuotojas pavojingai manevruoja.

Kilo įtarimų, ar šios mašinos vairuotojas yra blaivus.

Gargždiškiai pasitiko ir sustabdė šį automobilį.

Paaiškėjo, kad mašina važiavo trys įkaušę vaikinai iš Prienų rajono.

Vairuotojo girtumas užfiksuotas alkoholio matuokliu. Jis parodė 1,46 prom., o tai reiškia, kad baudžiamoji teisena jam neturėtų būti pradėta.

Be to, šis vaikinas neturėjo vairuotojo pažymėjimo.

Laimės kūdikiu jį galima pavadinti todėl, kad, nepaisant girtumo, jis atsipirks administracine atsakomybe.

Be to, vyras baisioje avarijoje liko nesužalotas, o automobilio remontą teks atlyginti gėlininkų mašinos draudikams.

Didžiausia žala – policijai

Pirmadienį Klaipėdos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje dirbantis 28 metų tyrėjas tebebuvo gydomas ligoninėje. Išvakarėse medikai pranešė jam diagnozavę politraumą.

Jo 24 metų kolegė taip pat turi nedarbingumo lapelį, bet gydosi namuose.

Avariją sukėlusio gėlėmis prekiaujančios bendrovės mikroautobusą "Citroen Jumper" vairavęs 52 metų vyras po eismo įvykio medikų pagalbos atsisakė. Ar vėliau jam prireikė jų pagalbos, šiandien nebuvo žinoma.

Klaipėdos rajono policijos komisariatas prarado vieną iš penkių mikroautobusų, kurie buvo vadinami policijos kabinetais ant ratų.

Pagalba: ugniagesiai gelbėtojai vadavo įstrigusį žmogų, skubėjo atjungti mašinų akumuliatorius ir valyti kelią. / Skaitytojo nuotr.

Tokios transporto priemonės salone sumontuotas stalas, įvestas internetas, yra kompiuteris ir spausdintuvas. Automobilio galas atitvertas, jame galima vežti sulaikytą asmenį.

Reagavimo skyriaus pareigūnai, naudodamiesi šiomis transporto priemonėmis, gali įvykio vietoje įforminti teisės pažeidimą, o įtariamą asmenį izoliuoti nuo aplinkinių.

Taip taupomas laikas, išvengiama būtinybės gaišti laiką važiuojant į policijos komisariatą.

"Mums tai labai didelis praradimas. Abejoju, ar automobilį pavyks suremontuoti. Panašu, kad sudaužytas ir kompiuteris. Nežinau, ar spausdintuvas veikia", – apie nuostolius kalbėjo R. Stasiulaitienė.

Gelbėjimas užtruko

Kelio dalis, kuria sekmadienį žmonės važiavo į Klaipėdą, buvo uždaryta gana ilgą laiką. Nukreipti eismą į vieną priešpriešinio eismo juostą šioje greitkelio vietoje nėra galimybės.

Kelių direkcijos darbuotojai laikinaisiais kelio ženklais dalį automobilių nukreipė į Gargždų viaduką.

Kelių policininkai bandė reguliuoti srautus ties įvykio vieta.

Užtruko ne tik nukentėjusiojo vadavimas iš sumaitotos mašinos, eismo įvykio fiksavimas, bet ir kelio dangos valymas.

Panašiu metu pusantro kilometro toliau priešingo eismo pusėje, pakeliui į Kauną, nuo kelio nuvažiavo vilkikas.

Eismo įvykio priežastis – sprogusi sunkiasvorės transporto priemonės padanga.

Socialinio tinklo „Facebook“ grupės „Klaipėdos Reidai II“ vaizdo įrašas.