Keistos laidotuvės
Patį 1932 m. vidurvasarį Senosiose miesto kapinėse, kurias dar neseniai vadinome Ramybės parku, skirtingomis dienomis buvo palaidoti nusišovęs žudikas ir jo auka.
Nusikaltėlio karstą lydėjo galybė žmonių, dauguma moterys. Laidotuvių dalyviai apipylė savižudžio automobilių grobiko kapą gėlėmis, nors gyvo jo labai bijojo. J.P.Tananą laidojo liepos 12-ąją, be kunigo ir giesmių, tačiau nešti kryžių buvo leista.
Laidotuvėse daug kas gailėjosi plėšiko ir žudiko, kurio nusikaltimus vertino kaip pamišimą dėl automobilių. Beje, tuo buvo įsitikinusi ir jo motina, dalyvavusi nusišovusio sūnaus laidotuvėse.
Kas buvo tas J.P.Tananas, praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pradžioje šiurpinęs ne tik laikinąją sostinę? Kodėl jo laidotuvės sutraukė minias žmonių? Kas buvo žudiko auka?
Skaitė knygas apie gangsterius
1932 m. spaudoje rašoma, kad J.P.Tananas, sėdėjęs Šiaulių kalėjime už plėšimą, atvažiavęs į Kauną, nuslėpė savo praeitį ir sunkiais Lietuvos ekonomikai metais lengvai įsidarbino vartotojų bendrovėje "Parama" jaunesniuoju kepėju. Čia jis gaudavo neblogą atlyginimą – iki 200 litų per mėnesį – tai anuomet buvo dideli pinigai.
Įdomu tai, kad buvęs kalinys, be kita ko, nusipirkdavo ir knygų – daug skaitė romanų apie Čikagos gangsterius, žavėjosi jų drąsa. Baigęs vairavimo kursus, pradėjo tiesiog kliedėti dėl automobilių. Tuo metu visoje Lietuvoje buvo tik apie 1,3 tūkst. (kitais šaltiniais remiantis – 2 tūkst.), o Kaune – apie 380 lengvųjų automobilių.
Pirmas mėginimas
Yra žinoma, kad, pabėgęs iš Šiaulių kalėjimo, J.P.Tananas pirmą kartą mėgino pagrobti automobilį 1927 m. vasarį. Susitaręs su kitu plėšiku, apgaule įsėdo Kretingoje į automobilį, kurio savininkas vežė pirklį į Klaipėdą.
Plėšikai, grasindami revolveriu, privertė juos atiduoti pinigus ir vežti Latvijos sienos link. Tačiau automobilį vairavęs vyras nesutriko – Nemirsetoje, kur reikėjo sumažinti greitį prie policijos posto, jis pasuko automobilį tiesiai į telegrafo stulpą.
Smūgio būta stipraus – plėšikai, nespėję pagrobti automobilio, buvo suimti, tačiau po amnestijos paleisti. Būtent tada, ketvirtojo dešimtmečio pradžioje, J.P.Tananas pasirodė Kaune, kur gyveno jo motina. Netrukus jaunuolis vėl pasuko savo pramintu keliu.
Talkininkė: Veronika Zaronkaitė-Žilienė – J.P.Tanano sugyventinė ir nusikaltimų bendrininkė. "Policija", 1932 m. Nr.20
Įžūlus apiplėšimas
1932 m. liepos 2-osios vidurnaktį gerai apsirengęs jaunuolis ir mergina priėjo prie taksi automobilio, stovėjusio netoli dabartinės Istorinės Prezidentūros rūmų. Jaunas vyras paprašė taksisto nuvežti jį su mergina į Aleksotą. Automobiliui priartėjus prie bendrovės "Maistas", jaunuolis paprašė važiuoti į Garliavą, pasiūlęs už valandą pasivažinėjimo 15 litų.
Kai taksi automobilis nuvažiavo tolokai už Garliavos, vairuotojas pastebėjo, kad išseko benzino atsargos, ir pasuko automobilį atgal, į miestą. Štai tuomet jaunuolis išsitraukė revolverį ir liepė vairuotojui pakelti rankas. Tuo metu vyro bendrakeleivė, įsitikinusi, kad vairuotojas neturi ginklo, pasiėmė jo kišenėje rastą piniginę su dokumentais ir 25 litais.
Pėdsakų nepaliko
J.P.Tananas, pasodinęs savo talkininkę ir vairuotoją į automobilį, pats sėdo prie vairo ir, vienoje rankoje laikydamas revolverį, o kitoje – vairą, nurūko Kauno kryptimi. Netrukus automobilis sustojo – grobikas išlaipino vairuotoją, grąžinęs jam dokumentus.
Po poros valandų, naktį, nelaimingą taksistą prie kelio pastebėjo sunkvežimio vairuotojas ir parvežė į Kauną. Benzino kolonėlėje taksistas sužinojo, kad neseniai čia taksi automobilį vairavęs jaunas vyras ir jo mergina nusipirko 15 l benzino. Kolonėlės darbuotojas nurodė, kuria kryptimi nuvažiavo automobilio pagrobėjai.
Taksi vairuotojas nedelsdamas pranešė apie įvykį kriminalinei policijai. Netrukus pagrobtas automobilis buvo surastas – jis gulėjo apvirtęs kelio į Jonavą šalikelėje. Automobilyje buvo rasta kraujo dėmių. Kitų pėdsakų grobikai nepaliko.
Dar įžūlesnis išpuolis
Kol policija aiškinosi, kas įvykdė iki tol Kaune negirdėtą nusikaltimą, vėlų 1932 m. liepos penktosios vakarą prie Įgulos bažnyčios stovėjusio taksi automobilio priėjo jaunas gerai apsirengęs vyras ir paprašė nuvežti į Žaliakalnį. Pakeliui jis pasiėmė jauną damą. Vydūno alėjos pabaigoje keleivis paprašė sustoti ir, išsitraukęs revolverį, pareikalavo, kad taksistas išliptų iš mašinos.
Jauna vyro bendrakeleivė, paėmusi taksisto kelnių diržą, surišo juo nelaimėlio rankas, liepė atsigulti automobilio salone ant grindų ir užklojo jo paties paltu. Paskui pagrobėjai automobiliu grįžo į miestą benzino. Užuot sumokėjęs už 40 l degalų, vyras pakišo benzino pardavėjui panosėn revolverį ir nuvažiavo, tačiau netoli. Žaliakalnyje, ties vienu iš Ukmergės plento (taip anuomet vadinosi Savanorių prospektas) namų automobilis pametė užpakalinį ratą. Plėšikas privertė taksistą tvarkyti automobilį.
Policininko lemtis
Kadangi buvo vidurnaktis, pro šalį ėjusiam po budėjimo namo (gyveno gretimame name) policininkui Stasiui Navikui sukėlė įtarimą grupelė žmonių prie automobilio.
Policininkas, priėjęs prie trijulės, pasiteiravo, kas atsitiko. Taksistas pasakė, kad jį užpuolęs plėšikas. Pastarasis išsitraukė revolverį ir liepė policininkui pakelti rankas, tačiau jis nepakluso – pats išsitraukė ginklą. J.P.Tananas iššovė pirmas. Kulka pataikė į S.Navikui tiesiai į širdį. Jis krito negyvas prie pat savo namų, kuriuose miegojo žmona ir maža dukrelė. Tuo metu abu grobikai pasislėpė tamsoje.
Faktas: S.Navikui pareigingumas kainavo gyvybę. "Diena", 1932 m. Nr.27
Minios miestiečių, aukštų policijos pareigūnų, kariuomenės atstovų lydėjo liepos 7-ąją S.Naviką į miesto kapines. Daugybė kauniečių, sukrėstų negirdėto iki tol įvykio, laukė laidotuvių procesijos prie kapinių.
Laikė nesugaunamuoju
Policija lengvai sužinojo, kas pagrobė automobilį ir nužudė policininką. Mat J.P.Tananas lemtingą naktį, sprukdamas su savo bendražyge iš įvykio vietos, automobilyje paliko savo pasą ir kitus dokumentus.
"Paramoje", kur dirbo J.P.Tananas, policijai pavyko sužinoti, kad prie bendrovės jo laukdavusi mergina buvo žinoma policijai kaip triukšminga laisvo elgesio jauna moteris Veronika Zarankaitė-Žilienė, sėdėjusi kalėjime. Tad policija, ėmusi sekti jos namus, greit ją suėmė.
Miestiečiai, kuriems policija pažadėjo 1 000 litų tam, kuris nurodys J.P.Tanano buvimo vietą, keturias paras kamavo policiją tokiais pranešimais. Visas Kaunas nepaprastai domėjosi J.P.Tanano gaudynėmis. Įdomu, kad pati policija buvo jį pastebėjusi Raudondvaryje, Jonavoje, Kauno centre ir net Nemuno salos paplūdimyje, tačiau nusikaltėlis lyg ungurys išslysdavo iš jį medžiojusių policininkų rankų. Todėl kauniečiai jį vadino nesugaunamuoju, tačiau po keturių parų gaudynių J.P.Tananas vis dėlto buvo sučiuptas.
Mėgavosi savimi laikraščiuose
Šeštadienį, liepos 9-ąją, prof. A.Rimka savo ūkyje Vingėliuose, netoli Mauručių, pastebėjo J.P.Tananą. Nusikaltėlis sukiojosi prie profesoriaus automobilio. A.Rimka pranešė apie tai policijai. Ši sekė J.P.Tananą iki Mauručių.
Įdomu, kad prieš tai jis buvo parašęs laišką Kriminalinės policijos direktoriui, įspėdamas, kad jo negaudytų, nes gyvas nepasiduosiąs. Laiškas buvo pasiųstas be pašto ženklo, tad policijai teko už jį sumokėti.
Mauručių geležinkelio stoties rajone policija apsupo nusikaltėlį ir prasidėjo susišaudymas. Netrukus krūmuose, kuriuose buvo pasislėpęs nusikaltėlis, pasigirdo priešmirtinis jo kriokimas. Sunkiai sužeistas į galvą J.P.Tananas buvo paguldytas į sunkvežimį ir nuvežtas į Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninę.
Liudytojai pasakojo, kad J.P.Tanano mirtis buvo baisi, nors kankinosi jis neilgai. Mirusiojo drabužiuose buvo rasti 5 centai ir laikraščių iškarpos su jo paties fotografijomis.
Priežastis: J.P.Tananą pražudė aistra automobiliams ir žavėjimasis Čikagos gangsteriais. "Policija", 1932 m. nr.20
Liko mįslė
Sužinoję apie nusikaltėlio suėmimą ir žūtį, kauniečiai ėmė rinktis prie ligoninės, nes ne visi patikėjo, kad J.P.Tananas mirė. Imta kalbėti, kad nušautas ne nusikaltėlis, o panašus į jį žmogus. Maža to, į policiją plaukė pranešimai, kad J.P.Tananas tuo metu pastebėtas įvairiuose miesto rajonuose.
Kaune vėl kilo panika ir teismo pareigūnai buvo priversti atidžiai patikrinti, ar nušautas žmogus tikrai yra J.P.Tananas. Tad atpažinti buvo iškviesta jo motina ir draugužė. Šios patvirtino, kad nušautasis yra J.P.Tananas. Po to buvo patikrinti jo pirštų atspaudai, kitos žymės – asmenybės tapatybė nekėlė abejonių. Tačiau lavono skrodimas netikėtai atskleidė dar vieną paslaptį.
Nors buvo manoma, kad J.P.Tananas žuvo nuo policininko kulkos, tačiau skrodimo metu aptikta kulka priklausė J.P.Tanano revolveriui. Vadinasi, jis ištesėjo Kriminalinės policijos vadovui skirtame laiške duotą žodį – pats nusišovė. Liko neišaiškinta, kodėl J.P.Tananas, nebūdamas kairiarankis, šovė ne į dešinį, o į kairį smilkinį.
Premiją pasidalijo perpus
Kai pagaliau buvo leista palaidoti J.P.Tananą, jis buvo aprengtas juodu kostiumu, apautas naminėmis šlepetėmis. Jo motina atnešė gėlių puokštę. Liepos 12-ąją įvyko paskutinis dramos, jaudinusios visą Lietuvą, aktas – nusikaltėlio, pamišusio dėl automobilių, laidotuvės. Rašoma, kad jose dalyvavo apie 1 000 žmonių.
Policijos pžadėta 1 000 litų premija, keturias paras kaitinusi kauniečių vaizduotę ir skatinusi ieškoti nusikaltėlio, buvo padalyta perpus – viena jos dalis atiteko kauniečiui, kuris pranešė policijai apie nusikaltėlio bendražygę, ateidavusią prie "Paramos", kita – profesoriui A.Rimkai, pranešusiam telefonu polcijai apie pastebėtą jo ūkyje nusikaltėlį, kurį pražudė aistra automobiliams ir žavėjimasis Čikagos gangsteriais.
