„Buvau Latvijoje. Jau du metus iš eilės pakeitėme Palangą. Palangoje labai blogai. Turi būti, kur pastatyti mašiną. Liepojoje yra žymiau geriau nei Palangoje. Ten yra, kur automobilį pastatyti, ten ir kainos mažesnės“, – sakė moteris.

„Labai palaikau. Kam tie automobiliai, jei Šventojoje yra viena pagrindinė gatvė?“ – teigė vyras.

„Tai yra labai nepatogu. Geriau visur važinėti su savo mašina“, – kalbėjo moteris.

„Manau, kad galėtų leisti elektromobiliams judėti“, – teigė praeivė.

Plačiau situaciją pakomentavo įstatymo pataisos iniciatorius Andrius Bagdonas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kam tokios aikštelės reikalingos?

– Daugelis Lietuvos žmonių, važiuodami į Lietuvos kurortus, važiuoja pailsėti – pailsėti nuo darbo, pailsėti nuo didmiesčio kamščių. Tačiau kai jie atvyksta į kurortus ir užkemša gatves, pasijaučia, lyg tai būtų didmiesčio kamštis. Būtų labai prasminga, kad atokiau nuo gyvenviečių būtų rengiamos automobilių saugojimo aikštelės. Pačiuose miestuose ar gyvenvietėse automobilių srautai sumažėtų. Miesto svečiai, kurie atvyksta į Neringą, atvažiuotų, išsikrautų savo daiktus nakvynei ir pasistatytų automobilius atokiau. Žmonės mieste laiką leistų vaikščiodami pėsčiomis arba važiuodami dviračiu, paspirtuku. Poilsio kokybė pagerėtų. Neringos savivaldybė jau dešimtmetį kalba apie tokios aikštelės atsiradimą, bet dabartinis reglamentavimas neleidžia to padaryti. Palangos kurortas bando spręsti šią problemą kitokiais būdais, įrenginėja vienpusį eismą. Bet, manau, kad šis sprendimas, kurį palaikė daugiau nei 50 parlamentarų, tikrai prisidėtų, kad mūsų poilsis, pabėgus iš didmiesčio, taptų kokybiškesnis.

Kai jie atvyksta į kurortus ir užkemša gatves, pasijaučia, lyg tai būtų didmiesčio kamštis.

– Kaip Neringoje ta aikštelė atrodytų?

– Neringoje yra keturios gyvenvietės. Asmuo persikeltų keltu, atvažiuotų iki tos gyvenvietės, išsikrautų visus savo poilsiui skirtus daiktus ir pastatytų savo automobilį šiek tiek atokiau. Miesto planavimo dokumentuose tokios aikštelės yra suplanuotos, tačiau jos dar nėra įrengtos.

– Ar stovėjimas būtų mokamas? Kaip apskaičiuotumėte, kiek vietų tose aikštelėse reikia?

– Jei norime, kad žmonės atvažiuotų į Neringą ir atostogų metu nesinaudotų automobiliais, toks parkavimas būtų nemokamas. Vasaros sezono metu yra sumokama 30 eurų vietinė rinkliava. Tai, manau, kad žmogus ir turėtų gauti tam tikrą paslaugą nemokamai.

– Turime keturis kurortus – Palangą, Neringą, Druskininkus ir Birštoną, o Anykščiai ir Ignalina skaitosi kurortų teritorijos. Ar ir jose nebūtų galima važinėti savo automobiliu?

– Manau, kad tiek pati kurortų, tiek kurortinių teritorijų vizija yra labai panaši. Šiame įstatymo projekte kurortinės teritorijos nėra įtrauktos. Tačiau jos susilaukė nemažai parlamentarų dėmesio. Buvo sutarta, kad jei pateikimo stadijoje bus pritarta šiam įstatymo projektui, tai įregistruosime dar siūlymą, kad į tą projektą būtų įtrauktos ir Lietuvos kurortinės teritorijos.

Patikimasis švedas

„Volvo XC90“ – švedų gamintojo produktas, kuris gal ir neišsiskiria itin moderniu dizainu, tačiau jau seniai pelnė patikimo, pravažaus ir itin saugaus automobilio vardą. Jei netikite „Euro NCAP“ atliktais saugumo testų rezultatais, pažiūrėkite į nuotraukas, kaip po avarijos atrodo „Volvo“ ir kitas įį analogišką incidentą patekęs automobilis. Portalo autoplius.lt nuomone, skirtumas bus toks didelis, kad neabejotinai nustebsite.

Žinoma, šį kartą kalbama apie pirmosios kartos „Volvo XC90“. Nors modelio kaina Lietuvoje prasideda vos nuo 3 tūkst. eurų, tikėtina, kad tai bus pavargęs ir daug gyvenimo matęs modelis, į kurį teks investuoti nemažai pinigų, kad galėtumėte nejausdami streso juo važinėti. Tvarkingų pirmosios kartos „Volvo XC90“ kainos prasideda maždaug nuo 5–6 tūkst. eurų ir kyla net iki 13 tūkst. eurų už itin tvarkingą gausios komplektacijos modelį. Tad galima drąsiai teigti, kad 10 tūkst. eurų vidutinės komplektacijos nedaužtam modeliui įsigyti tikrai pakaks.

Modelio gamoje yra vienas dyzelinis ir keturi benzininiai varikliai. 2,4 l darbinio tūrio dyzelinis variklis yra patikimas ir ilgaamžis, tad jį drąsiai galima rinktis. Jei nuspręsite, kad nenorite vairuoti dyzelinio automobilio, bene geriausias pasirinkimas – 3,2 l darbinio tūrio benzininis variklis. Degalų sąnaudos didelės, tačiau 100 km kainą galima sumažinti sumontuojant dujų įrangą, su kuria šis variklis puikiai kombinuojamas.

Savybės: seni „Toyota Land Cruiser“ sunaudoja daug degalų, jų remontas nepigus, tačiau pravažumas ir patikimumas turėtų džiuginti. / J. Elinsko / BNS nuotr.

Japonai – ne be trūkumų

Antroji rekomendacija – „Subaru Forester“. Vien išgirdus „Subaru“ pavadinimą dauguma vairuotojų pradeda galvoti apie visus varomuosius ratus. Ir jie visiškai teisūs. Tai pirmas dalykas, kuriuo garsėja šis modelis.

Tvarkingų pirmosios kartos „Volvo XC90“ kainos prasideda maždaug nuo 5–6 tūkst. eurų ir kyla net iki 13 tūkst. eurų.

Antras – galingi turbininiai varikliai, kurie nustebino ne vieną. 10 tūkst. eurų yra pakankama suma įsigyti trečiosios kartos „Subaru Forester“. Jų kainos prasideda nuo 6 tūkst. eurų, tad mokant 10 tūkst. jau turėtumėte rasti bent vidutinę komplektaciją turintį modelį. „Forester“ variklių yra keletas. Vieni – silpnesni, kiti – stipresni. Vis dėlto Autoplius.lt stipriai nerekomenduoja rinktis dyzelinio. Tai problemiškas variklis, kuris ilgainiui gali sukelti didelių nuostolių.

Kitas japonų gamintojas „Toyota“ ne veltui didžiuojasi „RAV4“ modeliu. Tai vienas geriausiai parduodamų SUV tipo automobilių visame pasaulyje. Mokant iki 10 tūkst. eurų, pavyktų įsigyti 2005–2013 m. gamintą trečios kartos modelį. „RAV4“ nepasižymi išskirtiniu dizainu, aukštos kokybės interjero detalėmis ar puikia garso izoliacija. Tačiau bėgant metams šis modelis užsitarnavo patikimo ir ilgaamžio automobilio vardą. Variklių pasirinkimas taip pat platus: nuo silpnų ir taupių dyzelinių iki galingų V6 formos benzininių. Na ir, žinoma, negalima pamiršti puikios visų varomųjų ratų sistemos, kuri nuveš gerokai giliau į mišką nei dauguma šiuolaikinių SUV.

Silpnybė: „Subaru Forester“ dyzelinis variklis gali būti problemiškas, todėl rekomenduojama rinktis benzininį. / „Wikipedia“ nuotr.

Senas, bet galingas

Jeigu pagrindinis jūsų ieškomos transporto priemonės kriterijus yra puiki visų varomųjų ratų sistema, „Toyota Land Cruiser“ galėtų būti kaip tik jums. Tai ne tik itin pravažus, bet ir patikimas, galingas, puikų įvaizdį kuriantis automobilis. Šių modelių kainos Autoplius.lt portale prasideda nuo 3–4 tūkst. eurų, tačiau už šią sumą pavyks įsigyti dar iki 2000 m. pagamintą „Land Cruiser“.

Už 8–10 tūkst. eurų galima rasti ir tvarkingų 2005–2008 m. gamybos modelių. Prieš perkant verta pagalvoti ir apie tai, kad šis „Toyota“ modelis yra vienas geriausiai išlaikančių savo vertę. Variklių gamoje rasite tiek benzininų, tiek ir dyzelinių, tačiau dažniausiai skelbimuose dominuoja būtent 3 l darbinio tūrio dyzeliniu varikliu aprūpinti modeliai.

Panaši alternatyva – „Volkswagen Touareg“. Šį itin didelį ir prabangų visureigį siūloma rinktis tiems, kuriems prestižas, saugumas ir komfortas yra esminiai transporto priemonei taikomi kriterijai. Mokant iki 10 tūkst. eurų, galima įsigyti pirmosios kartos „Touareg“, kuris buvo gaminamas nuo 2002 iki 2010 m. Tiesa, visi po 2006 m. pagaminti modeliai jau bus šiek tiek atnaujinti.

Priežiūra: nusipirkus naudotą automobilį, pirmiausia rekomenduojama pakeisti variklio alyvą, o vėliau peržiūrėti kitus jo mazgus. / A. Ufarto / BNS nuotr.

Išlaidos neišvengiamos

Šio vokiško automobilio variklių gama taip pat plati. Galima rinktis daugiau nei iš dešimties skirtingą galią turinčių variklių. Pats silpniausias – 2.5 l darbinio tūrio dyzelis su 174 AG. Galingiausias iš jų turėtų nustebinti. Pačios brangiausios versijos „Touareg” turi 6 l darbinio tūrio benzininį W12 formos variklį, generuojantį net 450 AG. Toks pat variklis su minimaliomis korekcijomis buvo montuojamas į tokius „Bentley“ modelius kaip „Continental GT“ ir „Bentayga“.

Skelbimų portale Autoplius.lt. dominuoja dyzeliniai modeliai. Didžiąją dalį sudaro 2.5 l darbinio tūrio varikliais aprūpinti „Touareg“.

Visi penki išvardyti SUV tipo automobiliai yra puikiai vertinami ne tik ekspertų, bet ir pirkėjų. Tačiau pasirinkimas yra tik pirma dalis. Pasak specialistų, labai svarbu suvokti, kad nusipirkus naudotą automobilį teks jį tinkamai paruošti, kad bendras jūsų gyvenimas nebūtų labai trumpas. Visų pirma, nusipirkus naudotą automobilį teks pakeisti variklio alyvą ir į komplektą įeinantį filtrą.

Antras dalykas – patikrinti variklio diržą (grandinę). Jei jau atėjo laikas jį pakeisti, o jūs to nepadarysite, laukia tūkstantiniai nuostoliai. Be to, nevalia pamiršti vieno svarbiausių saugumą užtikrinančių automobilio elementų – stabdžių. Tikėtina, kad greitu metu teks keisti ir stabdžių trinkeles. Gal net ir diskus. Tai paplonins piniginę dar bent keliais šimtais eurų. Be to, bet kada gali atsirasti netikėtų problemų, apie kurias nežinojo net ir pats pardavėjas. Planuojant automobilį eksploatuoti ilgai, pirkėjui teks pašalinti visus trūkumus. Tad svarbiausia rinktis ne tiek vardą, kiek patikimą mechanizmą.

Kaip pirmadienį pranešė Lietuvos muitinė, automobilių su rusiškais registracijos numeriais srautai per savaitę kasdien mažėjo, dabar fiksuojami tik pavieniai atvejai, kai tokiais automobiliais bandoma patekti į Lietuvą.

Lietuvos muitinės pareigūnai pasienio kontrolės postuose atvykstančiuosius su Rusijoje registruotais automobiliais perspėja, kad jie nebus įleidžiami, taip pat tokiais automobiliais keliaujantys piliečiai informuojami, kad jeigu bandys įvažiuoti pakartotinai, jiems gresia atsakomybė dėl tarptautinių sankcijų pažeidimo – bauda ir automobilio konfiskavimas.

Pagal daugiau nei prieš savaitę pateiktą Europos Komisijos išaiškinimą, į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai.

Muitinė šiais išaiškinimais vadovaujasi nuo praėjusio pirmadienio, jie netaikomi tranzitui į ar iš Kaliningrado srities.

Sankcijos, pagal kurias į ES negali būti įleisti Rusijoje įsigyti ar registruoti automobiliai bei asmeniniai daiktai, yra skirtos apriboti prekių iš Rusijos į Bendriją patekimą.

Savo ruožtu Lietuva drauge su Baltijos valstybėmis ir Lenkija yra apsunkinusi ir pačių rusų įvažiavimą tiek į šalį, tiek į Europos Sąjungą.

Į Lietuvą leidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Be to, Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Automobilių su rusiškais registracijos numeriais taip pat neįleidžia Latvija, Estija, Lenkija ir Suomija.

Lemia elgesys

Dar penktajame dešimtmetyje psichologų atliktas tyrimas patvirtino, kad „žmogus vairuoja automobilį taip, kaip gyvena“. Kitaip tariant, jei jūs esate kantrus, gerai planuojantis savo veiklas, jūsų elgesys vairuojant skirsis nuo tų, kurie gyvenime nekantrūs, impulsyvūs ir greitai supykstantys.

Apskritai tyrimai rodo, kad santykinai nedidelė dalis avarijų, apie ketvirtis, įvyksta dėl nepalankių kelio aplinkos sąlygų ar automobilio būklės, tačiau būtent vairuotojo elgesys, jo asmenybė, priimami sprendimai, mokslinių tyrimų duomenimis, gali paaiškinti net iki 70–80 proc. avarijų.

Dar daugiau – yra duomenų, kad apie 94 proc. visų žmogaus mirtimi pasibaigusių eismo įvykių susiję su vairuotojo elgesiu. Tad impulsyvumas, gausios emocijos ir tyčinis kenkimas kitam eismo dalyviui yra stiprus rizikos veiksnys, kuris kartu su menkesne vairavimo patirtimi, lėtesniu reagavimo greičiu ir pan. veda nelaimės link: rizikuojama tiek aplinkinių, tiek savo sveikata ar net gyvybe.

Rosita Lekavičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Kaip suvaldyti?

Tad kaip suvaldyti savo emocijas, jei mums atrodo, kad kelyje pilna žioplų vairuotojų? Kiti žmonės išties gali paveikti mūsų nuotaiką, tačiau kaip sureaguosime – priklauso tik nuo mūsų. Todėl tiksliau yra sakyti, ne „jis mane suerzino, supykdė“, o „aš susierzinau, supykau“.

Dabartiniai tyrimai rodo, kad stipri pykčio raiška – rėkimas, agresyvūs veiksmai – dar labiau pakursto pyktį, o ne jį nuslopina.

Dažnam atrodo, kad nusiraminti galima tik garsiai rėkiant, rodant nepagarbius gestus ar netgi iššokus iš automobilio paauklėjant kitą. Signalizavimas, tyčinis priešiškas elgesys kelyje susierzinusių vairuotojų neretai nurodomas kaip būdas sumažinti pyktį. Visgi net jei jūs esate susiklosčiusioje situacijoje teisus, iš šalies žvelgiant tokia reakcija atrodo apgailėtinai.

Ar iš tikro išsikraunama ir nusiraminama rėkiant, agresyviai ir demonstratyviai vairuojant? Dabartinis mokslas nepalaiko seniau vyravusio požiūrio, kad pykčio nereikia malšinti, o geriau jį išlieti, nekaupti, kad vėliau nebūtų netikėtų protrūkių, pasireiškiančių stipria agresija šalia esančių atžvilgiu. Dažniausiai tuomet būdavo patariama, patyrus erzinančią situaciją, vėliau išsikrauti kumščiuojant pagalvę, plėšant popierių ar garsiai išsirėkiant ten, kur jūsų niekas negirdi.

Visgi dabartiniai tyrimai rodo, kad stipri pykčio raiška – rėkimas, agresyvūs veiksmai – dar labiau pakursto pyktį, o ne jį nuslopina. Blogiausia, kad nuolat taip reaguodami nepalankiose situacijose ilgainiui rizikuojame tapti tiesiog piktais žmonėmis. Be to, juk pyktis toli gražu ne visada padeda pasiekti pageidaujamo rezultato.

Naudingi patarimai

Kas padeda suvaldyti pyktį? Pateiksiu keletą rekomendacijų.

Yra auksinė taisyklė: mus supykdo ne tiek pats įvykęs faktas, o to fakto interpretavimas, kurį patys ir atliekame. Kitaip tariant, skirtingi žmonės į vieną ir tą patį įvykį gali sureaguoti visai skirtingai. Pvz., atsargiai ir lėtai besiparkuojantį vairuotoją, kuris trukdo jums pravažiuoti, galite išvadinti kvailu ir žioplu, tačiau jūsų valioje šią situaciją interpretuoti ir visai kitaip, pvz., taip, vietos čia tikrai mažoka, o dar šis vairuotojas turbūt ir patirties neturi, todėl kaip nors pakentėsiu, kol jis pastatys automobilį. Tad sąmoningai mokykitės plačiau žiūrėti į situacijas kelyje ir nesirinkite jus dar labiau įaudrinančių interpretacijų, pabandykite kitu kampu pasižiūrėti į nutikusius dalykus. Tai nelengva ir iš karto gali nepavykti, tačiau mokytis visgi verta, nes toks požiūris labai praverčia ir daugelyje gyvenimiškų situacijų – darbe, šeimoje, su draugais ir t. t.

Kartais vairuotojas savo pykčio proveržį įžeidžiomis replikomis teisina tuo, kad vis tiek jo niekas negirdi, o toks išsirėkimas padedąs jam pačiam nurimti. Psichologai turi netikėtą pasiūlymą: pravėdinkite plaučius visu balsu užtraukdami jums patinkančią energingą dainą. Juk dėl aplinkos triukšmo automobilyje jūsų niekas negirdi, o bedainuojant tokiomis aplinkybėmis neretai tiesiog pradeda imti juokas.

Net ir visiems gerai žinomas būdas – prieš išliejant pyktį suskaičiuoti bent iki dešimties – gali padėti. Svarbiausia – sąmoningai norėti nebebūti priklausomam nuo pykčio.

„Facebook“ paskyroje „Rumpiškės Kvartalas“ buvo pasidalinta ir įtariamojo nuotrauka.

Klaipėdiečiai taip pat komentavo, kad vyrą buvo išsivežusi policija, o kiti tikino dar tą pačią dieną matę jį vaikštantį laisvėje ir vėl apžiūrinėjantį automobilius.

Incidentas, kurį užfiksavo moteris, nutiko ketvirtadienio vakarą, apie 18 val. Rumpiškės kvartale.

„Neaiškus tipas įtartinai apžiūrinėjo prie parduotuvės „BMW“, pasilenkęs žiūrėjo į automobilio saloną iš visų pusių. Kiek pavažiavus, ties įvaža į Paryžiaus Komunos gatvę, tas pats tipas jau sukiojosi prie sustojusio „Audi“. „Audi“ stovėjo įjungęs avarinį, o neaiškus tipas iš visų pusių bandė pamatyti kažką automobilio salone. Pamaniau, įamžinsiu, kai ėjo atidaryti sustojusios mašinos bagažinę. Pamatęs, kad noriu nufotografuoti, pajudėjo link mano auto. Sprukau, o tipas – skersai paskui mane“, – savo patirtimi pasidalino klaipėdietė.

Ji taip pat nurodė, kad policijai apie įvykį jau pranešta.

Moteris įvardijo, kaip atrodo įtariamasis: lieknas, juoda striuke, juoda kepure su snapeliu, šviesiai mėlynais džinsais, su juoda kuprine ant pečių.

„Mūsų name taip pat jis sukiojosi, lindo į butus, kišo rankas pro langus. Policija iškviesta“, – pasakojo kita gyventoja.

Gyventojai spėlioja, ar visa tai – to paties asmens darbas, ir jaučiasi nesaugūs, kadangi jų turtui gresia pavojus.

„Klaipėdos miesto pareigūnų duomenimis, pranešimas apie Klaipėdoje, Paryžiaus Komunos g., įtartinai besielgiantį asmenį gautas rugpjūčio 30 d. apie 18.20 val. Pareigūnai reagavo, įvykio vietoje galimo įtariamojo nerado. Pareiškimų iš galimai žalą patyrusių asmenų policija nėra gavusi“, – informavo  Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

– Atlikote tyrimą, apklausą, kas vairuotojus labiausiai nervina. Tai koks tas pirmas dalykas – kas labiausiai nervina vairuotojus?

– Tai pirmiausia išsiskiria, kad vairuotojus erzina, kai yra nerodomi posūkio signalai. Net 70 proc. apklaustųjų patvirtino, kad tas labiausiai juos erzina.

– Ar čia yra kažkokia amžiaus grupė, kuriuos itin erzina, kai nerodo posūkio, ar tiesiog apklausinėjote įvairaus amžiaus žmones?

– Apklausinėti buvo įvairaus amžiaus. Iš esmės, tai pasireiškė visose amžiaus grupėse, bet šiek tiek rečiau vyresnėje grupėje. 55-65 metų vairuotojai sako, kad jie ramiau reaguoja į tas situacijas ir jie tiesiog renkasi tą lėtesnį greitį kelyje.

– Kas dar erzina vairuotojus? Kas atsidūrė antroje vietoje?

– Antroje vietoje turime dvi situacijas. Tai kada vairuotojai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir taip pat staigus stabdymas.

– Staigus stabdymas, posūkio nerodymas, atrodo, suprantama, kad erzina. Važiuoji kelyje, tai gali būti kokia avarinė situacija. O kai kiti naudojasi mobiliuoju telefonu, kaip manote, kodėl tai erzina – kad kitas nesilaiko taisyklių, kad kažką daro blogai?

– Ne, čia turbūt kiekvienas esame susidūrę su situacijom, kai užsidega žalias šviesoforo signalas, bet eismas nejuda, nes vairuotojas tuo metu telefone. Tai turbūt dėl to yra dažniausiai susierzinama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar kai vairuotojai naudojasi mobiliuoju telefonu, kitus vyresnius vairuotojus tai erzina? Nes gal dažniausiai jaunimas tuo mobiliuoju telefonu daugiau naudojasi prie vairo.

– Taip, tai turbūt jaunimo grupėje. Kaip ir minėjau, vyresni žmonės kažkaip ramiau reaguoja į tas visas erzinančias situacijas.

– Kas dar erzina žmones?

– Taip pat dar išsiskyrė, jog mažiau nei pusė vairuotojų erzinasi, kai yra važiuojama lėčiau nei leistinu greičiu keliuose.

– Gal klausėte ir kodėl tai erzina? Na, pavyzdžiui, jeigu leistinas greitis 60 km/val., o važiuoja 50 km/val. Ar jeigu važiuoja 30 km/val., tuomet labiau erzina?

– Na, čia turbūt todėl, kad visi mes nuolat skubame visur ir turbūt vairuojantis vairuotojas priekyje važiuoja lėčiau, o mes tiesiog tuomet norime aplenkti jį, greičiau nuvažiuoti į savo tikslą. Tai dėl to, matyt, kyla tas erzulys, kad tu negali važiuoti tuo leistinu greičiu ir turi ieškoti būdų, kaip saugiau aplenkti vairuotoją.

Mažiau nei pusė vairuotojų erzinasi, kai yra važiuojama lėčiau nei leistinu greičiu keliuose.

– Apklausinėjote visoje Lietuvoje žmones, kaip suprantu. Ar lėčiau vairuojantys žmonės labiau erzina Vilniaus vairuotojus? Nes Vilnius dažniausiai labiau skuba, kiti miestai lėtesni. Ar ir kituose miestuose žmonės irgi dėl to pyksta?

– Turbūt neišsiskyrė, bet akivaizdu, kad sostinėje turėtų būti labiau, kadangi vis tiek eismas čia yra didesnis, turbūt ir greičiai yra didesni. Tai natūralu, jeigu važiuoja lėčiau, tai toks kyla erzulys vairuotojams.

– Ir ką žmonės tuomet daro, kai supyksta? Sakėt, 55-65 metų žmonės ramiau reaguoja. Kaip reaguoja, ką jie daro?

– Tai iš tiesų džiugu, kad beveik pusė apklaustųjų paminėjo, jog jie nieko nedaro. Tai turbūt tą garą nuleidžia savo viduje. Na, o 17 proc. sako, kad tuo metu viršija greitį, bando aplenkti tuos vairuotojus. Na, ir 15 proc. visgi šaukia ir gestikuliuoja rankomis.

– Ar tarp erzinančių įpročių nebuvo garsinio signalo naudojimas? Na, bent jau Vilniuje mėgstama „pypsenti“, jeigu ilgiau pastovėjai prie šviesoforo, jeigu per lėtai važiuoji. Įvairios situacijos, kurias apkalbėjom, mėgstama paraginti žmones, išreikšti savo pyktį, naudojant garso signalą. Ar nebuvo tarp tų atsakymų va šitas kaip erzinantis dalykas?

– Apklausa to neparodė, tai visgi lietuviai kažkaip ramiau reaguoja ir tą garsinį signalą naudoja tuomet, kada yra pavojinga situacija. Tai reiškia, kada visgi išeina pėstieji vietoje, kurioje nereikėtų eiti… Labiau tose vietose.

– Kuo rugsėjis ypatingas? Na, be to, kad grįžta kamščiai, atvažiuoja studentai, kurie nepažįsta miesto, daugiau tokio erzulio galbūt. Kuo dar ypatingas? Daugiau avarijų, daugiau pažeidimų?

– Tai tuo ir ypatingas, kad padaugėja smulkių eismo įvykių būtent dėl to intensyvaus eismo, nes tikrai žmonės grįžta į miestus, atvažiuoja naujų gyventojų į didžiuosius miestus. Tas būtent intensyvumas paskatina smulkius eismo įvykius.

Plinta nuotolinės atakos

„Automobilių kibernetinis saugumas kelia vis didesnių iššūkių, kuriuos norėdami įveikti automobilių ir jų detalių gamintojai investuoja daug pinigų ir laiko“, – sakė Agnė Marija Bučytė, apie šias aktualijas kalbėsianti rugsėjo 7 d. vyksiančioje kibernetinio saugumo konferencijoje „ESET Security Day“.

A. M. Bučytės teigimu, norint įsilaužti į automobilį, nebūtina turėti fizinę prieigą prie jo. Sparčiai auga nuotolinių kibernetinių atakų prieš automobilius skaičius.

Pavyzdžiui, 2022-aisiais įsilaužimų į automobilius per programavimo sąsają API visame pasaulyje padaugėjo net 380 proc.

Nuotoliniu būdu automobilį galima atrakinti ir užrakinti, įjungti arba išjungti jo variklį. Kad būtų padaryta didelė žala, net nebūtina perimti vairą ar greičio kontrolę – avarinę situaciją galima sukelti ir perėmus automobilyje skambančią muziką ar garsą ir taip sutrikdžius vairuotoją.

Paprastos priemonės

Automobilių kibernetinio saugumo specialistė A. M. Bučytė neigia mitą, kad, norint įsilaužti į transporto priemonę, reikia specifinių žinių ir sudėtingos įrangos.

Jos teigimu, saugiai neturėtų jaustis nė vieno modernaus automobilio vairuotojas, o fizinę ataką galima surengti naudojant visai paprastas ir prieinamas priemones, tokias kaip atsuktuvas ir universalioji (USB) jungtis.

„Pernai išryškėjo didžiulis „Hyundai“ ir KIA automobilių pažeidžiamumas, dėl kurio, naudojant tik atsuktuvą ir USB jungtį, automobilį galima užvesti ir juo nuvažiuoti. Paaiškėjo, kad šį pažeidžiamumą turi apie 3,8 mln. „Hyunday“ ir 4,5 mln. KIA automobilių. Skaičiuojama, kad dėl tokių įsilaužimų įvyko mažiausiai keturiolika automobilių avarijų, žuvo aštuoni žmonės“, – pasakojo A. M. Bučytė.

Ji įvardijo kitą paprastą, bet tarp įsilaužėlių paplitusią priemonę – vadinamąjį „Flipper Zero“ įrenginį, kuris kainuoja iki 200 JAV dolerių. Jis leidžia per tam tikrą ribotą atstumą „pagauti“ ir įrašyti užrakinamo arba atrakinamo automobilio dažnį. Vėliau, naudojant įrašytą dažnį, įmanoma įsilaužti į kai kuriuos automobilius ir juos apiplėšti.

Tarp įsilaužėlių populiarus nusikaltimų įrankis „Flipper Zero“ kainuoja iki 200 JAV dolerių.

Taikinys – krovimo stotelės

Sparčiai populiarėjant elektromobiliams, kibernetinio saugumo ekspertai atlieka daug bandymų, siekdami rasti galimą pažeidžiamumą ir užkirsti jam kelią.

Dėmesys skiriamas ne tik patiems elektromobiliams, bet ir krovimo stotelėms baiminantis, kad ateityje jos taip pat gali tapti kibernetinių įsilaužėlių taikiniais.

2022 m. balandį Oksfordo universiteto ir agentūros „Armasuisse“ tyrėjai pranešė radę naują galimą atakos būdą, pavadintą „Brokenwire“, kuris leidžia nuotoliniu būdu sutrikdyti elektromobilių įkrovimą CCS stotelėse. Tokias atakas galima įvykdyti per atstumą, siunčiant signalus, sukeliančius elektromagnetinius trukdžius, todėl vienu metu būtų sutrikdytas ne vieno elektromobilio įkrovimas.

„Elektromobiliai yra palyginti naujas dalykas, todėl gali būti, kad kai kurių grėsmių kol kas nežinome. Tačiau mokslininkų bandymai rodo, kad tam tikras atakas įmanoma įvykdyti jau dabar. Vienais atvejais, sutrikdžius elektromobilio krovimą, tik pailgėtų krovimo procesas, tačiau, jei, pavyzdžiui, būtų nutrauktas greitosios pagalbos automobilio įkrovimas ir paaiškėtų, kad jis tėra įkrautas 10 ar 20 proc., o važiuoti reikėtų toli, iškiltų reali grėsmė žmogaus gyvybei. Tokie pavyzdžiai ne tik skatina krovimo stotelių gamintojus tobulinti įrangą, bet ir ragina elektromobilių vairuotojus jau dabar gyvai arba per mobiliąją programėlę dažniau patikrinti, kaip vyksta automobilio įkrovimo procesas“, – kalbėjo A. M. Bučytė.

Kaip apsisaugoti?

Kibernetinio saugumo specialistė juokavo, kad ateityje saugiai jaustis galės tik automobilių be jokios elektronikos, užvedamų paprastu rakteliu, vairuotojai.

A. M. Bučytė pirmiausia rekomenduoja naudoti tik patikimą įrangą ir detales ir reguliariai, laikantis gamintojų rekomendacijų, atnaujinti automobilių programinę įrangą.

„Naudodami nepatikimą trečiųjų šalių tiekėjų įrangą negalėsime būti tikri, ar joje nebuvo įrašyta kokia nors kenkėjiška programa, kuri, mums neįtariant, galėtų išjungti svarbias automobilio funkcijas, pavyzdžiui, oro pagalvių veikimą. Taip pat labai svarbu naudoti pačią naujausią programinės įrangos versiją. Prisijungę prie belaidžio ryšio (Wi-Fi) nepatingėkite palaukti, kol atsinaujins programinė įranga. Programos atnaujinamos ne be reikalo – tai ištaiso įvairias spragas ir pažeidžiamumą ir gali padėti išvengti kibernetinės atakos“, – patarė A. M. Bučytė.

Automobilio raktelius ekspertė pataria laikyti Faradėjaus audinio dėkle. Tai paprasta, bet veiksminga priemonė, kuri gali padėti apsisaugoti nuo automobilio raktelio signalo įrašymo.

A. M. Bučytė taip pat pataria domėtis naujausia informacija apie automobilių saugumą ir pastebėtą pažeidžiamumą.

Febi Speedfest.lt renginyje „Nemuno žiedo“ trasoje dalyviai varžėsi jau tradicija tapusiame Le Mano tipo slalome. Čia svarbu ne tik kuo greičiau įveikti slalomo trasą, bet ir spėti kuo mikliau įlipti į automobilį, užsisegti saugos diržą ir įjungti variklį. Prie starto linijos stojo net 25 dalyviai, tarp jų – šešios damos.

Pirmą vietą tarp moterų užėmė Lina Klepikienė su „Porsche 911 GT3“, ant antrosios vietos laiptelio lipo Julija Maslinskaja-Ulvydienė, slalome startavusi „Porsche 718“, o bronzos medalį iškovojo Sandra Dailydaitė, vairavusi „Porsche 911 Turbo S“.

Tarp vyrų greičiausias buvo Povilas Karčiauskas, važiavęs 4 l darbinio tūrio varikliu varomu 718 GTS modelio bolidu. Antroje vietoje – Mindaugas Navickas su „Porsche Boxster S“, o trečias liko Karolis Vainalavičius su „Porsche Carrera S“.

„Džiaugiamės nuolat greičiau važiuojančiais dalyviais – sulig kiekvienu renginiu trasos įveikimo laikai gerėja. Bene įtempčiausia kova vyko damų įskaitoje, ir jos nežada sustoti. Jos po finišo iškart prašė papildomų treniruočių, kad galėtų pasiruošti artėjančiam slalomui“, – kalbėjo vienas organizatorių Vytas Bilinskas.

Jo žodžiais, vienas įspūdingiausių į renginį atvykusių galiūnų buvo net 500 arklio galių turintis „Porsche Cayman GT4 RS“, tačiau Gedimino Gaidelio klaida slalomo trasoje jam sutrukdė užlipti ant nugalėtojų pakylos.

„Tai tik dar kartą parodė, kad vairavimo įgūdžių tobulinimui ribų nėra, o mes čia to ir renkamės – gerai praleisti laiką kartu su šeimomis ir pasidalyti praktiniais vairavimo patarimais“, – komentavo vienas iš Speedfest.lt įkūrėjų Vytis Šliažas.

Artimiausi Febi Speedfest.lt renginiai numatomi jau netrukus – rugpjūčio 28 d. sportinių automobilių entuziastai rinksis Kuršėnų autodrome, kur ne tik lenktyniaus, tačiau ir tobulins vairavimo įgūdžius slidžių dangų poligone.

Simbolinės sąsajos

Progresuojant naujoms technologijoms ir vis stiprėjant ekonominiams ryšiams, pasaulis sumažėjo – dabar net ir mažos bendrovės gali pasisamdyti specialistą iš kito planetos krašto, kuris tą patį darbą atliks pigiau.

Taip pat – ir didieji rinkos žaidėjai: neretai automobilių gamintojai turi net kelias gamyklas, tad skirtingoms rinkoms skirti modeliai nuo konvejerio nurieda skirtinguose žemynuose.

Tokių prekių ženklų sąsaja su jų kilmės šalimi dažnai tėra simbolinė, tačiau yra ir tokių įmonių, kurios vis dar didžiąją dalį savo procesų atlieka ten, kur viskas ir prasidėjo.

Tarkime, ikoniškąjį „Volkswagen Golf“ galima pamatyti kone viso pasaulio gatvėse, bet Europoje važinėjantys golfai greičiausiai nuriedėjo nuo Vokietijos konvejerio, o parduodami JAV – pagaminti Meksikoje. Tai veikiau taisyklė nei išimtis – vargu ar įmanoma rasti didžiųjų gamintojų, kurie geba visus savo procesus išlaikyti vienoje valstybėje.

Vienas pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, yra „Mazda“, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų.

Tradicijos ir lojalumas

Tekančios Saulės šalis pasižymi itin stipriomis tradicijomis visose gyvenimo srityse, o žurnalisto ir automobilių apžvalgininko Egidijaus Babelio teigimu, čia pagamintos transporto priemonės dėl tam tikrų savybių susilaukia lojalių klientų visame pasaulyje.

„Japoniški automobiliai nuo vakarietiškų neretai gali atsilikti technologijomis ar inovacijomis, nes vakariečiai nori labai nustebinti savo klientus didžiausiais ekranais, geriausiomis multimedijomis, mažiausiais ir daugiausia galios išvystančiais varikliais ar vairavimą perimančia elektronika. Tikėtina, kad japonai šiais klausimais ilgiau užtrunka todėl, kad jų inžinieriai technologijas ilgai testuoja ir į gamybą leidžia tik tuomet, kai jos nė kiek nebestebina.

Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Yra nemažai eilinių vartotojų, kuriems tai itin aktualu. Be to, japoniški gaminiai racionaliai įkainoti“, – komentavo E. Babelis ir pridūrė, kad jo paties kieme šiuo metu stovi net du japoniškų automobilių modeliai, kurių vienas skaičiuoja ketvirtą šimtą tūkstančių kilometrų ir nežada sustoti.

Apie tą pačią tendenciją užsiminė ir žinomas automobilių apžvalgininkas Jeremy Clarksonas. Kalbėdamas apie naujausios kartos legendinę „Mazda MX-5“ jis pareiškė: „Iš esmės nieko nekeisdama ir vengdama naujausių sudėtingiausių elektronikos tendencijų, „Mazda“ vėl sukūrė penkių žvaigždučių perlą.“

Laikosi savo filosofijos

Anot E. Babelio, pasaulyje, kur automobiliai tampa vis panašesni vieni į kitus, japonų gamintojai dar sugeba nustebinti.

Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Eiliniams vartotojams tai itin aktualu.

„Mazda“ yra gana nedidelis, beveik nišinis gamintojas, daug ką daro kitaip. Kai kiti elektrifikuojasi ar bent jau mažina savo variklių darbo tūrius, jie pristato 3,3 l 6 cilindrų dyzelinį variklį. Kai visi gamintojai optimizuoja savo kaštus vienodindami modelius, darydami juos ant paprastesnių platformų, jie kuria naują modelį galiniais varančiaisiais ratais.

Praneša, kad sugrąžins rotorinį variklį. Tikėtina, kaip elektromobilio įkroviklį, bet vis vien laikosi to, kuo sudomino žmoniją. Po perkūnais, jie dar atmosferinius variklius siūlo Europoje. Nežinau kito gamintojo, kuris siūlytų atmosferinius variklius. Taip, kitokius, vėlgi su savomis „Skyactive X“ technologijomis, bet jie išties įdomūs. Kitokie“, – vertino žurnalistas ir pridūrė, kad geriausias būdas perprasti savitą gamintojo filosofiją – išbandyti dominančio modelio automobilį kelyje.

Nors daugelis automobilių entuziastų norėtų, kad būtų kitaip, elektrifikacija paliečia vis daugiau modelių. Neseniai vykusiame „Goodwood Festival of Speed“ renginyje buvo pristatytas paskutinis vidaus degimo varikliu varomas „Lotus“ modelis, taip pat debiutavo pirmas visiškai elektrinis „Rolls-Royce“.

Tad, kalbant apie kasdien keliuose regimus automobilius, išvengti elektrifikacijos tiesiog neįmanoma. Vienintelis klausimas – kokiu keliu pasuks gamintojai?

Globalizacijos išimtys

Nuo konvejerio vos nuriedėjęs automobilis jau yra palikęs savo anglies dvideginio pėdsaką pasaulyje – vien logistikos keliai, reikalingi visiems komponentams atsirasti vienoje vietoje, sudaro nemenką dalį kenksmingų dujų išlakų.

Taip pat komponentų gabenimas iš kito pasaulio krašto išpučia prekės kainą galutiniam vartotojui.

Tad vėl galima grįžti prie globalizacijos temos: efektyvios logistikos grandinės gamintojams leidžia naudotis visais planetos resursais, tačiau bendradarbiavimas su vietiniais tiekėjais dažnai lemia geresnius rezultatus.

„Mazda“ toliau pristato vis naujus vidaus degimo variklius, taip pat ruošiasi ir elektrifikacijai, o visai neseniai paskelbė, kad pradėjo derybas dėl vidutinio ar net ilgalaikio laikotarpio baterijų tiekimo su taip pat Japonijoje įsikūrusia bendrove „Panasonic Energy“. Ši įmonė buvo viena iš ličio jonų baterijų automobiliams pradininkių ir, pasak jos vadovo, bendras darbas su automobilių gamintoju bus didelis žingsnis pirmyn.

Ar tikrai šiandien vis dar labai svarbu, kokioje šalyje pagamintas vienas ar kitas produktas? Vieno atsakymo į šį klausimą turbūt negali būti, tačiau net ir globalizacijos apimtame pasaulyje tradicijos dažnai tampa dar didesne vertybe.