Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė tvirtina, kad šiuo metu mokestinių pakeitimų Lietuvoje nereikia, ir ragina valdžios atstovus užbaigti kalbas apie naujus mokesčius artėjant prezidento rinkimams.

„Aš manau, kad reikia mokesčius reikia keisti tik tuomet, jeigu jie blogai veikia, arba yra krizė, arba yra kažkoks sukrėtimas, nes kiekvienas mokestis tai yra politinis instrumentas. Kokio tikslo siekiame - jeigu biudžeto deficitas, tai ir turime kalbėti, o dabar deficitas mažėja, ekonomika auga. Kas čia, karo metas, kad reikia mokesčius keisti“, - penktadienį žurnalistams Dvarčionyse sakė prezidentė.

Šalies vadovės teigimu, per krizę sumažintų pensijų kompensavimui užtektų lėšų iš ekonomikos augimo.

„Tokia suma, kokia reikalinga pensijų kompensavimų, galima iš ekonomikos augimo. Tuo labiau, kad šiemet yra nedidelė suma numatyta, o kitais metais tai yra galima padaryti. Tuo labiau, kad tiek teisėjų, tiek valstybės tarnautojų atlyginimams šiemet buvo įdėta 250 mln. litų be jokių mokesčių kėlimo, o pensijoms ne ką daugiau tereikia. Taigi aš manau, kad žaisti, spėlioti ir nusišnekėti niekam nereikėtų, ypač valdančiosios daugumos Politinėje taryboje“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat paragino užbaigti įvairias spekuliacijas artėjant prezidento rinkimams.

„Aš manau, kad artimiausiu metu reikia stabilumo, reikia mėginti naudoti ypač struktūrinius fondus sąžiningai ir be korupcijos Lietuvos ekonomikos naudai ir baigti priešrinkiminius nusišnekėjimus“, - sakė D.Grybauskaitė.

Valdančiųjų partijų Politinė taryba vasario 14 dieną pritarė siūlymui didinti akcizą alkoholiui, o surinktas papildomas pajamas panaudoti per krizę sumažintų pensijų kompensavimui. Šiuo siūlymu alkoholio akcizas didėtų nuo 2015 metų pradžios: stipraus alkoholio akcizas būtų didinamas 5 proc., silpno vyno ir fermentuotų gėrimų - 35 proc., alaus - 50 proc., išskyrus mažųjų alaus daryklų produkciją.

Anot finansų ministro Rimanto Šadžiaus, iš padidintų akcizų biudžetas gautų apie 100 mln. litų papildomų pajamų.

Tačiau premjeras Algirdas Butkevičius ketvirtadienį pažadėjo kompromisinį sprendimą, kad akcizas alkoholiui būtų didinamas po kelis procentus per 5 ateinančius metus.

Prieš kelias savaites R.Šadžius taip pat pasiūlė įvesti transporto priemonių mokestį, jas apmokestinant pagal variklio tūrį. Tuomet teigta, kad šis mokestis biudžetą papildytų apie 200 mln. litų per metus.

Trečiadienį A.Butkevičius teigė, kad idėjos apmokestinti automobilius yra atsisakoma, o per krizę neišmokėtų pensijų dalis šiemet bus kompensuojama iš pajamų, gautų iš ekonomikos augimo.

Politikams atsisakius jau šiemet įvesti automobilių mokestį, premjeras nežada, kad jo Lietuvoje iš viso nebus. Algirdas Butkevičius, be kita ko, remiasi ir Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijomis ir Europos Sąjungos šalių praktika.

„Pirmiausia ir juridiniams asmenims, ir privatiems asmenims, kurie turi transporto priemones, mokesčio nebus. Aš negaliu garantuoti ilgalaikiame procese, ar jis bus, ar nebus - dauguma Europos Sąjungos šalių turi tokį mokestį, ir dabar yra atvykęs Tarptautinis valiutos fondas, ir jis savo išvadose teigia, kad toks mokestis yra reikalingas Lietuvoje, bet galiu pasakyti, kad mes šiais metais šito mokesčio nesiūlysim“, - ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė premjeras.

Trečiadienį jis sakė, kad mokestis nebus įvedamas, politikams dėl to neradus sutarimo, o per krizę neišmokėtų pensijų dalis šiemet bus kompensuojama pajamomis, gautomis iš ekonomikos augimo.

Vilniuje šiuo metu dirbantys Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, pasak konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, kritiškai vertina Vyriausybės ketinimus lėšų pensijoms kompensuoti gauti iš naujų mokesčių arba juos didinant.

Ieškant šaltinių kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, prieš kelias savaites finansų ministras Rimantas Šadžius pasiūlė įvesti transporto priemonių mokestį, jas apmokestinant pagal variklio tūrį - toks būdas pasirinktas esą dėl paprasto administravimo, o priklausoma nuo jo, mokestis siektų 90-590 litų.

Anksčiau teigta, kad šis mokestis biudžetą papildytų apie 200 mln. litų per metus.

Kilus didelėms aistroms dėl finansų ministro pasiūlyto automobilių mokesčio, kad valdžia galėtų kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, premjeras trečiadienį pareiškė, kad šios idėjos atsisakoma.

"Galiu garantuoti, kad automobilių mokesčio privatiems asmenims artimiausiu metu nebus", - trečiadienį Seime po koalicijos susitikimo žurnalistams sakė Algirdas Butkevičius.

Jo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė BNS patikslino, kad nebekalbama ir apie juridiniams asmenims priklausančių automobilių apmokestinimą.

Anot premjero, praėjusi savaitė buvo skirta diskusijoms šiuo klausimu - neradus sutarimo, mokestis nebus įvedamas.

A.Butkevičiaus teigimu, per krizę neišmokėtų pensijų dalis šiemet bus kompensuojama iš pajamų, gautų iš ekonomikos augimo.

"Kompensuosime pinigais iš ekonomikos augimo", - sakė jis.

Premjeras pabrėžė, kad apmokestinti automobilius siūlė darbo grupė, rengianti pensijų dalies kompensavimo tvarką.

"Komisijos nuomonė buvo pasakyta viešai, gaila, kad ji buvo traktuojama kaip priimtas politinis sprendimas. Nėra politinio sprendimo šiuo klausimu", - tvirtino A.Butkevičius.

Ieškant šaltinių kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, prieš kelias savaites finansų ministras Rimantas Šadžius pasiūlė įvesti transporto priemonių mokestį, jas apmokestinant pagal variklio tūrį - toks būdas pasirinktas esą dėl paprasto administravimo, o priklausoma nuo jo, mokestis siektų 90-590 litų.

Anksčiau teigta, kad šis mokestis biudžetą papildytų apie 200 mln. litų per metus.

Tačiau šiam mokesčiui pasipriešino kai kurie valdančiosios koalicijos partneriai.

Premjeras nepalaiko idėjos papildomai apmokestinti nesveiką maistą, tačiau neatmeta siūlymo papildomai apmokestinti energinius gėrimus.

„Galiu pasakyti labai trumpai, kad akcizu apmokestinti traškučių ir kitų žalingų produktų negalima. Aš galvočiau nebent apie apmokestinimą tik tų vadinamų gėrimų, kurie kenkia žmogaus sveikatai“, - antradienį interviu LRT radijui sakė Algirdas Butkevičius.

Anot jo, energinius gėrimus būtų galima apmokestinti ne akcizo, o kitu mokesčiu. Premjeras taip pat siūlo daugiau diskutuoti apie šių gėrimų poveikį žmonių sveikatai.

„Ekspertai ir specialistai yra atlikę tam tikrus tyrimus ir parašę nemažai straipsnių apie tų gėrimų daroma žalą, ypač jauniems žmonėms. Manau, reikėtų viešai apie tai daugiau kalbėti, o ne vien tik galvoti, kaip mokesčiais šitas problemas išspręsti“, - sakė A.Butkevičius.

Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis pasiūlė apmokestinti nesveiką maistą. Tokią idėją palaiko ir sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. Tuo metu finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad papildomai apmokestinti nesveiko maisto neįmanoma, nes to neleidžia Europos Sąjunga. Pasak jo, tokių produktų prienamumą galima riboti kitomis priemonėmis.

Pasak K.Masiulio, nesveiko maisto mokesčiai galioja arba juos ketinama įvesti Latvijoje, Suomijoje, Danijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rumunijoje.

Parlamentaro duomenimis, kasmet Lietuvoje suvalgoma apie 40 mln. pakelių bulvių traškučių, išgeriama apie 217 mln. litrų vaisvandenių, apie 5,5 mln. litrų energinių gėrimų. 68 proc. juos vartojančių – paaugliai.

Papildomai apmokestinti nesveiką maistą - traškučius, limonadus ir energinius gėrimus - neįmanoma, nes to neleidžia Europos Sąjunga, teigia finansų ministras. Pasak Rimanto Šadžiaus, tokių produktų prieinamumą galima riboti kitomis priemonėmis.

„Gaila, bet mes to negalime mokestinėmis priemonėmis padaryti. (...) Europos Sąjungos susitarimuose yra griežtai numatytas prekių sąrašas, kurioms galima taikyti akcizus, ir tas sąrašas yra griežtai ribojamas“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė R.Šadžius.

Pasak jo, nesveiko maisto prieinamumą galima riboti, uždraudžiant juo prekiauti mokyklose.

„Tai galima reguliuoti administracinėmis priemonėmis, nustatant, ką mokyklose galima pardavinėti, kas turėtų būti maisto aparatuose, galbūt kokiu atstumu iki mokyklų koks maistas gali būti parduodamas“, - aiškino finansų ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pirmadienį pasveikino idėją papildomai apmokestinti kai kuriuos produktus.

"Visuomenės sveikatos požiūriu, pasiūlymas rimtas ir svarstytinas, todėl pateikėme savo teigiamą išvadą kaip ministerija", - žurnalistams Vyriausybėje sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministras pritarė idėjai, kad Seime galėtų būti sudaryta darbo grupė, kuri analizuotų šiuos klausimus.

Pasak opozicinio Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausančio Kęstučio Masiulio, apmokestinus nesveiką maistą, būtų galima atsisakyti idėjos įvesti automobilių mokestį.

"Seimas neturėtų nusišalinti ir pateikti alternatyvą Vyriausybės planams apmokestinti automobilius. Transporto priemonių mokestis yra socialiai neteisingas, labiausiai skriaudžia mažas pajamas gaunančius žmones ir visuomenėje vertinamas labai neigiamai. Dėl mokestinių pokyčių būtų geriausia susitarti visoms politinėms partijoms, ir tam geriausia vieta yra Seimas", – sako parlamentaras.

Pasak K.Masiulio, nesveiko maisto mokesčiai galioja arba juos ketinama įvesti Latvijoje, Suomijoje, Danijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Rumunijoje.

"Visiškai kitoks yra nesveiko maisto mokestis. Jeigu žmonės nenorės jo mokėti, nepirks tokio maisto, o iš to laimėtų ir pats žmogus, ir sveikatos apsaugos sistema. Užtektų 25 centais apmokestinti pakelį traškučių, butelį limonado ir skardinę energinio gėrimo, kad galima būtų tikėtis apie 71 mln. litų, kurių pakaktų šių metų planams kompensuoti pensijas", - savo išplatintame pranešime cituojamas K.Masiulis.

Jo duomenimis, kasmet Lietuvoje suvalgoma apie 40 mln. pakelių bulvių traškučių, išgeriama apie 217 mln. litrų vaisvandenių, apie 5,5 mln. litrų energinių gėrimų. 68 proc. tai suvartojančiųjų – paaugliai.

Valdantieji, svarstantys automobilių mokesčio įvedimą, daro savaitės pertrauką - tikimasi, kad per tą laiką dėl mokesčio apsispręs valdančiųjų partijų vadovybės.

„Nebuvo rastas sutarimas dėl automobilių mokesčio ir buvo sutarta, kad grįžtama yra į partijų vadovybes ir tos diskusijos bus tęsiamos po pasitarimo su partijų vadovybe“, - penktadienį po valdančiųjų Politinės tarybos posėdžio pranešė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Kiekviena partija kitą savaitę, tikiuosi, apsvarstys ir pateiks atsakymus. Tikiuosi, po savaitės turėsime jų nuomonę“, - pridūrė premjeras Algirdas Butkevičius.

L.Graužinienė pranešė pirmadienį kviečianti Darbo partijos valdybą: „Turėsime diskusiją, bet mano asmenine nuomone...aš tikrai nepritariu“.

Pasak A.Butkevičiaus, socialdemokratai automobilių mokesčio įvedimo kol kas nesvarstė.

„Bet aš galiu pasakyti ir ne vieną kartą esu sakę, kad daugelis šalių turi tokį mokestį, ir jeigu mes norime lėšas investuoti į kelių infrastruktūrą, padidinti finansavimą savivaldybių keliams, jis yra reikalingas“, - teigė premjeras. Jis skeptiškai įvertino idėją pensininkams kompensuoti ir kainų didėjimą.

„Lietuvoje infliacija yra labai maža ir aš tikiuosi, kad Lietuva nebus visą amžių kažkokia kompensuojančia šalimi“, - teigė A.Butkevičius.

„Darbiečių“, “tvarkiečių“, Socialdemokratų partijų ir Lenkijos rinkimų akcijos atstovai iki šiol neturėjo vieningos nuomonės dėl siūlymo įvesti automobilių mokestį ir gautas papildomas pajamas į biudžetą skirti pensijų kompensavimui.

Ieškant šaltinių kompensuoti per krizę sumažintas pensijas, finansų ministras Rimanto Šadžius siūlo, kad transporto priemonės turėtų būti apmokestinamos pagal variklio tūrį - toks būdas pasirinktas dėl paprasto administravimo, o priklausoma nuo jo, mokestis siektų 90-170 litų ir daugiau.

Žiniasklaida skelbė, jog šis mokestis biudžetą papildytų apie 200 mln. litų per metus.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pareiškė, kad valdančiojoje koalicijoje vykstančios diskusijos apie mokesčių kėlimą, kad būtų kompensuota už sumažintas pensijas, atspindi chaosą prieš rinkimus ir nepagrįstai priešina žmones.

"Valdančiojoje daugumoje yra labai daug diskusijų, kurios daugiau atspindi priešrinkiminį chaosą, negu kažkokį suderintą rimtą valstybės valdymą", - žurnalistams Ukmergės rajone sakė prezidentė.

D.Grybauskaitė sakė, kad iš koalicijos politikų dažnai girdimi "nusišnekėjimai", kurie turėtų liautis po prezidento ir Europos Parlamento rinkimų gegužės mėnesį.

"Tikiuosi, kad mums visiems užteks kantrybės palaukti po rinkimų ir labai tikiuosi, kad tokių nusišnekėjimų tikrai nebus. Dabar matome mėginimą supriešinti žmones, pavyzdžiui, priešpastatyti pensininkus prieš kitą visuomenės dalį. Politiškai tai labai klaidinga, negalima taip supriešinti žmonių", - sakė prezidentė.

Didžiausia valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija siūlo įvesti automobilių mokestį ir didinti akcizus, o už gautas pajamas išmokėti kompensacijas už sumažintas pensijas. Tačiau koalicijos partneriai Darbo partija ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija pareiškė nesutinkanti su automobilių mokesčiu.

Valdantieji skaičiuoja, kad pensijų kompensavimui iš viso reikės apie 443 mln. litų. Šiemet ketinama išmokėti 88,6 mln. litų, o likusi suma bus kompensuota 2015-2016 metais.

Prezidento rinkimai, kuriuose D.Grybauskaitė sieks antrosios kadencijos, Lietuvoje vyks gegužės 11 dieną. Antrasis turas, jei prireiks, bus rengiamas gegužės 25-ąją, kartu su tą dieną vyksiančiais Europos Parlamento rinkimais.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad dėl planuojamų mokesčių pakeitimų 2015 metais kils dalis kainų, bet dėl to gyventojai kaltins euro įvedimą ir verslininkus. Todėl verslininkai prašo, kad valdžia susilaikytų nuo naujų mokesčių įvedimo bei prižiūrėtų ne tik verslo kainų pokyčius po euro įvedimo, bet ir valstybės institucijų rinkliavas.

„Lūkestis yra, kad įvedus eurą nedidėtų kainos ir valdžios institucijos inicijuoja memorandumą, kad verslas įsipareigotų nedidinti kainų. (...) Tačiau pastaruoju metu mes matome objektyvių veiksnių, kurie lems tą kainos didėjimą - tai yra mokestinės aplinkos pasikeitimas. Galvojama apie automobilio mokestį, apie alkoholio akcizą. (...) Automatiškai kaina padidės ir tada vartotojas, atėjęs į parduotuvę vargu ar bus labai suinteresuotas aiškintis, kad dėl mokesčių padidėjo“, - spaudos konferencijoje penktadienį teigė V.Sutkus.

Anot jo, jeigu didės viešojo sektoriaus paslaugų kainos bei mokesčiai, dėl objektyvių priežasčių didės ir verslo prekių ir paslaugų kainos. V.Sutkus sakė, kad tokiu atveju gai nukentėti ir verslo reputacija.

„Mes suprantam, kad gyvenimo tempas greitas ir žmonės pamatę padidėjusias kainas ilgai nesuks galvos, pamatys konkrečią prekę, jos padidėjusią kainą ir loginė grandinė bus tokia, kad įvedė eurą ir dėl to padidėjo“, - sakė Verslo konfederacijos vadovas.

Pasak Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus Danuko Arlausko, verslo atstovai siekia pasirašyti geros valios memorandumą, kuriame būtų numatyta, jog kainos po euro įvedimo bus keičiamos sąžiningai. D.Arlausko teigimu, siekiama, jog memorandume ir valdžios institucijos įsipareigotų sąžiningai konvertuoti rinkliavų kainas.

„Lietuvoje daug institucijų, kurios teikia viešas paslaugas ir (renka - BNS) rinkliavas - vandens patikra, darbų sauga (...) Mes norime, kad tame memorandume būtų užfiksuota ir institucijų atsakomybė“, - spaudos konferencijoje sakė D.Arlauskas.

Jis teigė, kad prieš keletą metų iš Olandijos atstovo išgirdo įspėjimą, kad kainos gali didėti ir dėl neprižiūrėtų valdžios institucijų, todėl verslininkai siekia užkirsti tam kelią.

„Labai charakteringas buvo olandų atstovo komentaras, kad jūs viską darykite ir būkite budrūs, kad valdžios institucijos nepasinaudotų šia situacija, kadangi Olandijoje procesas buvo nesuvaldytas ir kainos labai padidėjo“, - sakė darbdavių konfederacijos atstovas.

Anot jo, euro įvedimo darbo grupei bus nusiųstas geros valios memorandumo projektas, kuriame siūloma įtraukti ir valdžios ir savivaldos institucijų įsipareigojimus: „Valstybės institucijos turi būti išvardintos ir kviečiamos pasirašyti - tada mes matysime, kad valdžia rodo gerą valią“.

Lietuva siekia įsivesti eurą 2015 metais.

Seimo pirmininkė nepritaria automobilių apmokestinimui, kurį siūlo finansų ministras, o alkoholio akcizų didinimą remia, nes Lietuva Europos Sąjungai įsipareigojo juos kelti.

„Darbietės“ Loretos Graužinienės teigimu, šių metų biudžete lėšų dėl krizės sumažintų pensijų kompensacijoms yra, o dėl papildomų pajamų kitais metais turi būti pateiktas bendras planas, o ne siūlymai didinti atskirus mokesčius.

„Ne, kategoriškai nepritariu (automobilių mokesčiui - BNS). Šiandien Politinėje taryboje Darbo partija išsakys griežtą poziciją - mes nepritariame tam mokesčiui. Turime labai konkrečiai dar kartą susitarti, kad visi mokesčių pakeitimai turi būti atnešti visame pakete. Kaip finansų ministras ir premjeras anksčiau kalbėjo, kad kitą pusmetį bus sisteminė mokesčių keitimo pertvarka pateikta ir tik tada galima žiūrėti matant pačią visumą“, - penktadienį interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė L. Graužinienė.

Anot jos, nesąžininga priešinti pensininkus su kitais gyventojais: „Man labai keista, kad finansų ministras užima tokią poziciją“.

Tačiau L,Graužinienė teigė remianti alkoholio branginimą.

„Akcizo kėlimas yra įsipareigojimas ES. Visi žino, kad akcizas vistiek kils, tik čia terminai paanskstinami“, - teigė Seimo vadovė.

Ji nesutinka, kad įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius reikia ir todėl, kad tai daryti nuolat ragina Tarptautinis valiutos fondas (TVF).

„Kiek politikoje esu nuo 2004 metų, jie siūlo... Tai jų pareiga - išanalizuoti ir kažką pasiūlyti. Jų pasiūlymai yra rekomendacijos šaliai, bet patys politikai prima sprendimus“, - teigė Seimo vadovė, kuri sako pritaria ir nekilnojamojo turto apmokestinimui, tačiau ne visiems.

„Nekilnojamojo turto mokesčio nesakau, kad nereikia... Mes kalbame, bet turtingiems žmonėms. Jeigu kalbėti apie visuotinį apmokestinimą, mes turime susitarti dėl kriterijų - kada ir kam bus apmokestinta. Nesąžininga būtų apmokestinti močiutei turėtą būstą, kurį visą gyvenimą ji išlaikė gal net taupydama maisto sąskaita, nes pensijų neužtenka“, - kalbėjo L.Graužinienė.
Pasak jos, ekonomikos augimas leidžia finansus perskirstyti taip, kad norint gauti papildomų pajamų, nebūtina didinti mokesčius.

„Ekonomika jau praėjo eiti į kilimą ir tikrai galime sugeneruoti kitaip finansinius srautus. Ir tų galimybių yra. Tik noro reikia (...). Šių metų biudžete tie 90 mln. litų, kurių reikia pensijoms kompensuoti, yra. Mes galime diskutuoti apie 2015-2016 metus, kai bus didesnė pensijų grąžinimų suma, kai galvojama pakelti mažiausias pensijas... Gal tada reikes įvesti kažką papildomai arba kažką sumažinti - kartais sumažinimas vieno ar kito mokesčio duoda didesnį efektą nei padidinimas“, - kalbėjo L.Graužinienė.

Anot jos, sutaupyti galima ir mažinant valdininkų skaičių: „Tai vienas iš momentų, bet jis iš karto neduotų naudos - reikia žmones įspėti apie atleidimą, išmokėti išeitines. Tai veiksmai į ateitį“.

Valdančiųjų Politinė taryba penktadienį vėl tarsis, iš kokių šaltinių surinkti pajamų grąžinti per krizę apkarpytas pensijas. „Darbiečių“, „tvarkiečių“, Socialdemokratų partijų ir Lenkijos rinkimų akcijos atstovai neturi vieningos nuomonės dėl darbo grupės siūlymų įvesti automobilių mokestį ir didinti alkoholio akcizus.

Daugiausia valdančiųjų koalicijoje narių turinčios socialdemokratų frakcijos vadovė Irena Šiaulienė BNS teigė, kad automobilių apmokestinimas neišvengiamas.

„Bijome, kad viršplaninių pajamų gali neužtekti pensijoms grąžinti ir šis mokestis yra optimaliausias. Mano supratimu, jis yra mažiausiai kenksmingas“, - sakė I.Šiaulienė.

Tačiau ji sutinka, kad mokestis visuomenei pristatomas netinkamai, todėl, parlamentarės teigimu, Politinėje taryboje bus siūloma keisti naujų mokesčių pristatymo visuomenei būdą ir formą.
„Per anksti pradėta diskutuoti - kai dar niekas neaišku, kai yra tik vieni ar kiti siūlymai“, - teigė I.Šiaulienė.

Ji abejojo, ar bus siūloma didinti akcizą alui, tačiau patikino, kad dėl pensijos kompensavimo mirusių pensininkų paveldėtojams diskusijos baigtos - yra tvirtas sutarimas ir neišmokėta dalis nebus grąžinama.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė nepritariąs automobilių mokesčiui ir siūlo ieškoti kitų lėšų: „Jų yra nemažai, tai ir kova su kontrabanda, ir šešėlis, ir kapitalo apmokestinimas, nėra prasmės žmonėms paimti pinigus iš vienos kišenės ir duoti į kitą".

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos seniūnės Biudžeto ir finansų komiteto narės Ritos Tamašunienės taip pat netenkina pensijų kompensavimo šaltiniai. 

„Ministras (finansų ministras Rimantas Šadžius - BNS) nori užsitikrinti, kad turėtų lėšų kitiems metams grąžinti pensijas, bet nemanau, kad reikia susieti pensijų grąžinimą su transporto mokesčiu. Vistiek įsipareigojimas lieka, ar mes įvestume, ar neįvestume naujus mokesčius“, - BNS teigė parlamentarė.

R.Tamašunienė sako, kad ją automobilių apmokestinimas pagal variklio tūrį tenkintų: „Kas turi nedidelį mašiniuką, mokės mažiau, o prabangių ir galingų automobilių savininkai - daugiau. Socialiai teisinga“. Pasak jos, automobilius turi 120 tūkst. pensininkų.

Tačiau „darbietė“ Virginija Baltraitienė pasipiktino tokiais Finansų ministerijos siūlymais.

„Tai neteisinga ir amoralu. Negalima sieti nei alkoholio akcizų didinimo, nei automobilių mokesčio įvedimo su pensijų kompensavimu - paimi ir atiduodi. Dabar man reikės skaičiuoti, kiek turėsiu išgerti pabrangusio alkoholio, kad mano mamai būtų galima grąžinti pensiją“, - BNS teigė V.Baltraitienė.

Ji siūlo bent pusę iš automobilių mokesčio surinktų pajamų skirti kelių priežiūrai, taip pat svarstyti galimybę įvesti mišrų automobilių apmokestinimą - vienoks mokestis būtų seniems automobiliams, kitoks - galingiems.

„Tvarkietis“ Petras Gražulis BNS sakė, kad frakcija naujų siūlymų dėl automobilių mokesčio nėra aptarusi: „Bendros pozicijos nėra - yra įvairių nuomonių, bet dėl vieno sutariama - jeigu yra vidinių rezervų, kelti ar įvesti mokesčių nereikia“.

Tačiau „tvarkiečių“ frakcijos vadovas pripažino, kad šios frakcijos parlamentarai neprieštaraus, kad būtų didinamas akcizas alkoholiui ir tabakui. Jis taip pat sako, kad papildomai lėšų į biudžetą būtų galima surinkti, 5 proc. sumažinus valdininkų skaičių: „Per lėtai daroma, sparčiau reikėtų“.

P.Gražulis taip pat siūlo labiau apmokestinti lošimų verslą - nustatyti didesnius atskaitymus į biudžetą arba sekti lenkų pavyzdžiu ir jį suvalstybinti: „Lenkai gali tai padaryti, Švedijoje ir Suomijoje lošimų verslas valstybės rankose - ji gauna papildomas pajamas, o mes negalime?“

Valdantieji skaičiuoja, kad pensijų kompensavimui iš viso reikės apie 443 mln. litų. Šiemet ketinama išmokėti 88,6 mln. litų, o likusi suma bus kompensuota 2015-2016 metais.