Vyras jau anksčiau buvo teistas dėl panašių veikų.

Bendrovės vadovas kaltinamas neteisėtai įgijęs bei pardavęs 56 automobilius, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kaltinamasis nuo 2017 metų liepos iki 2018 metų gruodžio pagamino 56 netikras automobilių įgijimo bei jų pardavimo už 352 tūkst. 800 eurų sutartis ir jas realizavo, perduodamas nieko apie nusikalstamą veiklą nežinančiai bendrovės buhalterei.

Atliekant bendrovės mokestinį patikrinimą, Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai paprašė pateikti automobilių įsigijimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus. Įtariama, kad direktorius pagamino visus reikiamus dokumentus, įrašydamas kitų asmenų vardus ir šiuos netikrus dokumentus ne kartą pateikė pareigūnams.

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nurodytos šešios galimai padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis 2017 metais jau buvo nuteistas už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą ir organizavimą. Iš tuomet jam paskirtos 3 tūkst. 766 eurų baudos kol kas yra išieškota tik nedidelė jos dalis.

Kaip nurodoma pranešime, per pastaruosius metus vyras du kartus baustas administracine tvarka už netinkamą dokumentų tvarkymą ir kliudymą pareigūnams vykdyti savo funkcijas. Jam paskirta bendra 690 eurų piniginė bauda vis dar nėra sumokėta.

Ikiteisminį tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjai. Tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

„Atsirinkome jau keletą įmonių, kurios teikė pranešimus (apie atsiskaitymus grynaisiais virš 5 tūkst. eurų – BNS) ir užduosime klausimus, kas vyksta, kodėl atsiskaitoma grynaisiais“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje pranešė VMI vadovė Edita Janušienė. 

Anot jos, numatytų tikrinti automobilių pardavėjų įmonių sandorių vertė siekė 14 mln. eurų: „O vidutiniškai vienas automobilis kainavo 20 tūkst. eurų“.

Pasak VMI vadovės, nuo praėjusių metų lapkričio, kai įsigaliojo draudimas atsiskaityti grynaisiais virš 5 tūkst. eurų, iki šių metų sausio pabaigos VMI gavo 1895 pranešimus apie atsiskaitymus grynaisiais, kai sandoris viršijo 5 tūkst. eurų – tokių sandorių bendra vertė siekė 43 mln. eurų.

Didžioji dalis – 1796 (96 proc.) – sandorių sudaryta prekyboje automobiliais, jų vertė siekė apie 40 mln. eurų.

Pernai lapkritį įsigaliojo tvarka, pagal kurią mokėjimai ir atsiskaitymai už sandorius galimi grynaisiais pinigais tik iki 5 tūkst. eurų.

Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, ši apskaita automobilių prekybą padarė skaidresnę.

„Šiandien, praėjus metams nuo šios apskaitos sistemos įsteigimo, galima daryti pagrįstą išvadą apie SDK kodo atneštą naudą. Automobilių prekybos sektorius tapo skaidresnis, valstybės biudžetas gauna daugiau pajamų, išaugo automobilių prekybos veiklą įregistravusių asmenų“, – spaudos konferencijoje sakė A. Bilotaitė.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkės Editos Janušienės teigimu, pradėjus veikti SDK sistemai vis daugiau transporto priemonių pardavėjų dirba legaliai.

„Pavyzdžiui, palyginus šių ir pernai metų balandžio mėnesius, gyventojų įregistravusių automobilių prekybos veiklą skaičius išaugo 20 proc., o įmonių – 5 proc. Bendrai automobilių prekybos veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų PVM prievolė pernai, palyginti su 2020 metais, išaugo apie 50 proc. ir siekė 93 mln. eurų“, – sakė VMI viršininkė.

„Vien tik mūsų kontroliuotos naudotų automobilių prekybos veiklą vykdančios įmonės sumokėjo 2,4 karto daugiau mokesčių, kurie siekė 5,5 mln. eurų“, – pridūrė E. Janušienė.

I. Gelūno / BNS nuotr.

Pasak „Regitros“ generalinio direktoriaus Vaido Dominausko, pernai startavusi sistema veikia sklandžiai.

„Šiuo metu Lietuvoje turime apie 2,3 mln. galiojančių SDK. Paslaugos suteikimas trunka iki septynių minučių, tad, galima sakyti, sistema veikia sklandžiai“, – teigė. V. Dominauskas.

Anot jo, didžioji dalis – apie 70 proc. – transporto priemonių savininkų šį kodą internetu gauna nemokamai.

Nuo praėjusių metų gegužės kiekvienas automobilis privalo turėti unikalų SDK – parduoti ir registruoti juos galima tik turint šį kodą. Pardavėjas privalo skelbti SDK skelbimuose, aikštelėse ar prekyvietėse matomoje vietoje.

Anot VRM, vienas esminių sistemos tikslų – apsaugoti pirkėjų interesus, nes prieš įsigydami automobilį jie gali pasitikrinti, ar jis turi SDK, ar jis galioja ir ar tikrai priklauso tam savininkui, iš kurio jis perkamas.

Naujoji tvarka įvesta, nes nemaža dalis automobilių sandorių vyksta atsiskaitant grynaisiais pinigais, o naudotų automobilių pirkėjai, norėdami mažiau mokėti, sutinka sutartyse nurodyti ne tikruosius pardavėjus, o pirminį, užsienyje buvusį savininką.

Šių metų pradžioje buvo atlikta per 20 kratų Klaipėdoje ir Šiauliuose, kurių taikiklyje atsidūrė nesąžiningi automobilių prekeiviai.

Policijos kriminalistai ir muitininkai kartu su Mokesčių inspekcijos pareigūnais surinko duomenų, kad Kipre registruota įmonė ir jos atstovas Lietuvoje, pardavinėdami iš Jungtinių Valstijų importuojamus automobilius, siekė išvengti prievolės sumokėti mokesčius, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, teikė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir pelną. Pirminiais duomenimis, nuo 2018 m. sausio iki 2022 m. sausio įmonės buhalterijoje, įtariama, buvo neapskaityta apie 1 000 parduotų automobilių, kurių vertė siekia 2,35 mln. eurų, ir į Lietuvos biudžetą nesumokėta per 400 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Kaip matyti iš statistikos, Lietuvoje praėjusiais metais pirmą kartą įregistruota iš viso 146 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių. Vidutinis jų amžius siekė 11 metų. Vien gruodį šalyje pirmą kartą įregistruota 11,8 tūkst. naudotų automobilių – 22 proc. daugiau nei 2020 m. gruodį. Akivaizdu, toli gražu ne visi automobilių prekybos rinkoje veikiantys verslininkai sąžiningai nurodo uždirbamas pajamas ir sumoka priklausančius mokesčius.

VMI specialistų teigimu, sukūrus naują transporto priemonių savininkų apskaitos sistemą ir įvedus savininko deklaravimo kodą (SDK), pasiekta pažanga, tačiau dalis prekeivių vis dar nenusiteikę veikti skaidriai. Automobilius įsigyjantys gyventojai neretai įveliami į dokumentų klastojimo ir mokesčių vengimo schemas. Nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų klasta patikėję pirkėjai nukenčia patys. Apie tai papasakojo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Kauno AVMI) viršininkė Judita Stankienė.

Judita Stankienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

–  Kokias pagrindines rizikas įžvelgiate naudotų automobilių prekybos sektoriuje?

–  Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu. Tai ir suklastotų užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių, vadinamųjų „kauferių“, naudojimas, ir sumažintos automobilio pardavimo kainos nurodymas dokumentuose. Abiem atvejais nuo nesąžiningo automobilio pardavėjo veikimo būdo nukenčia transporto priemonių pirkėjai.

Pagrindinės rizikos yra susijusios su gautų pajamų slėpimu.

– Kaip prie šių šešėlinės ekonomikos reiškinių naikinimo prisideda SDK?

– SDK privalo turėti kiekvienas mūsų šalyje esantis automobilis. Šis kodas susieja automobilio savininką Lietuvoje su konkrečia transporto priemone. Jis turi būti skelbiamas parduodant transporto priemonę, nesvarbu, kokiu būdu tai daroma: pateikiant skelbimus interneto portaluose, socialiniuose tinkluose ar automobilius eksponuojant pardavimo aikštelėse. Tai apsunkina nesąžiningų transporto priemonių pardavėjų bandymus pasislėpti už „kauferio“.

– Kaip automobilių prekeiviams sekasi vykdyti šį reikalavimą?

–  Palyginus praėjusių metų gegužės mėn., kai įsigaliojo SDK, duomenis su gruodžio mėn. duomenimis, galima teigti, kad institucijų vykdomos priemonės yra efektyvios. SDK transporto priemonei privalo būti suteiktas iki automobilio įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Atliekant patikrinimus keliuose, gegužės mėn. SDK turėjo apie 56 proc. transporto priemonių, o gruodžio mėn. – jau 81 proc. Kalbant apie automobilių pardavimo aikšteles, SDK skelbiamas prie 92 proc. parduodamų transporto priemonių.

Visai kitokia situacija stebint skelbimus internete – SDK nurodomas apie 38 proc. skelbimų. Pastebime ir bandymų sukčiauti – dalis nesąžiningų pardavėjų nurodo išgalvotą SDK. Negaliojantys ir neteisingi SDK įrašomi 9 proc. automobilių pardavimo skelbimų. Transporto priemonių pardavėjai tokiu būdu bando išvengti kontroliuojančių institucijų dėmesio, tačiau SDK teisingumas yra tikrinamas kiekvienu atveju, tad fiktyvus kodas tikrai nepadės išvengti kontrolės.

Verta priminti, kad SDK paprasčiausia gauti internetu, naudojantis VĮ „Regitra“ elektroninėmis paslaugomis.

–  Kokiomis priemonėmis užtikrinama, kad į Lietuvą įvežami automobiliai turėtų SDK ir kad kodas būtų skelbiamas automobilio pardavimo metu?

– Taikomas platus priemonių spektras: rengiami patikrinimai keliuose, automobilių turgavietėse, atliekama internetinių skelbimų analizė, vykdomi kontroliniai pirkimai, naudojami automatiniai skambučiai, primenantys apie prievolę SDK nurodyti skelbimuose. Taip pat buvo bendraujama su socialiniuose tinkluose esančių automobilių pardavimo grupių administratoriais ir didžiausių transporto priemonių pardavimo skelbimų portalų atstovais.

Transporto priemonių pardavimo aikštelėse buvo patikrinta per 6,5 tūkst. automobilių, keliuose – dar kiek daugiau nei 3,5 tūkst. Nuo gegužės mėn. iki metų pabaigos VMI specialistai išanalizavo ir įvertino per 31,7 tūkst. transporto priemonių pardavimo skelbimų.

SDK patikrinimus vykdome kartu su policijos, Muitinės departamento ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais. Bendri veiksmai planuojami ir koordinuojami Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio regionuose veikiančiuose jungtiniuose operacijų centruose.

– Ar aptartos priemonės duoda teigiamų rezultatų?

– Įvedus naują transporto priemonių savininkų registravimo tvarką, pastebima teigiamų tendencijų – užsienietiškų pirkimo–pardavimo sutarčių naudojimas mažėja. Auga gyventojų ir įmonių, įregistravusių automobilių prekybos veiklą, skaičius. Palyginus 2020 m. sausio 1 d. duomenis su šių metų pradžios duomenimis, tokią veiklą pasirinkusių gyventojų skaičius padidėjo 21,17 proc., įmonių – 5,93 proc.

2019–2021 m. kontroliuojant automobilių prekybos ir remonto sektorių buvo atliktas 1 751 kontrolės veiksmas. Šių veiksmų metu nustatyta daugiau nei 8,1 mln. eurų mokesčių ir susijusių sumų. Vien automobilių prekeivių, į kuriuos buvo nukreipti VMI kontrolės veiksmai, per 2021 m. sumokėtų mokesčių suma, palyginti su 2020 m., išaugo 2,4 karto, arba 5,5 mln. eurų.

Padariniai: piliečiui, sutinkančiam pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, vėliau gali tekti sumokėti kur kas didesnius mokesčius. E. Ovčarenko / BNS nuotr.

– Minėjote, kad dažnai nuo nesąžiningų automobilių pardavėjų nukenčia pirkėjai. Su kokiomis problemomis gali susidurti transporto priemonių pirkėjai, sutinkantys pasirašyti „kauferį“?

– Gyventojai, pasirašantys tokią sutartį, prisideda prie mokesčių slėpimo ir dokumentų klastojimo. Tokiame dokumente nurodoma, kad transporto priemonės pardavėjas yra užsienietis, nors realiai automobilis įsigyjamas iš Lietuvos piliečio. Tikrojo pardavėjo duomenys nėra užfiksuoti – jis tarsi pasislepia ir nedalyvauja transporto priemonės pardavimo sandoryje. Už automobilio pardavimą gautas pajamas nesąžiningas pardavėjas paprasčiausiai nuslepia, nesumoka priklausančių mokesčių.

Gyventojai turėtų žinoti, kad sutartys, kuriose nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės (netikri pardavėjo duomenys, sumažinta įsigijimo kaina ir pan.), yra vertintinos kaip suklastotos, o jų įforminimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Suklastotą sutartį pasirašantis pirkėjas taip pat netenka visų garantijų, nes neturi jokių įrodymų, kad automobilis pirktas iš Lietuvos piliečio.

Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos.

– Ką turi daryti gyventojai, kad nepakliūtų į tokias pinkles?

– Naudotų automobilių pirkėjai turėtų žinoti grėsmes, kylančias dėl to, kad sandoris baigiamas pasirašant suklastotą užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį. Perkant automobilį iš Lietuvos piliečio reikėtų patikrinti, ar transporto priemonė turi SDK ir ar jis teisingas, o ne pasirašinėti užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, tarsi automobilį įsigijus tiesiogiai iš užsieniečio.

Labai svarbu ir pačių gyventojų įsitraukimas užkertant kelią neteisėtai veiklai. Gyventojai, kurie transporto priemonę įsigijo pasirašydami „kauferį“, gali prisidėti suteikdami informacijos. Tuo tikslu daugiau nei tūkstančiui asmenų, pasirašiusių užsienietišką pirkimo–pardavimo sutartį, VMI išsiuntė klausimynus. Dalį gyventojų pakviesime į pokalbį. Taip siekiame išsiaiškinti automobilio įsigijimo aplinkybes ir patikrinti, ar transporto priemonę iš tiesų tiesiogiai pardavė užsienio šalies pilietis. Į pateiktus klausimus jau atsakė per 400 asmenų. To dar nepadariusius gyventojus kviečiame atsakyti į šiuos klausimynus. Tikimės geranoriškos visų pagalbos nustatant nesąžiningus verslininkus.

– Parduodant automobilius pasitaiko atvejų, kai nurodoma ne reali, o gerokai sumažinta pardavimo kaina. Kokios galimos tokio elgesio pasekmės?

–  Pirkėjas, sudarantis sandorį su pardavėju ir sutinkantis pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti mažesnę automobilio kainą, nei yra sumokama realiai, vėliau gali nukentėti ir pats. Šiam pirkėjui parduodant tą patį automobilį už didesnę kainą, nei ji buvo įrašyta sutartyje įsigijimo metu, gali tekti sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) nuo gauto pelno. Pavyzdžiui, jeigu pirkėjas, įsigyjantis automobilį, sutiko su pardavėju dokumente įrašyti 100 eurų automobilio kainą, o vėliau tas pats pirkėjas, parduodamas minėtą transporto priemonę kitam naudotojui, į sutartį įrašė 5 000 eurų sumą, jam teks sumokėti 735 eurus GPM. Dėl šios priežasties gyventojus raginame sąžiningai nurodyti automobilio įsigijimo kainą.

–  Kokių situacijų pasitaiko tikrinant automobilių prekeivius? Tikriausiai ne visi nusiteikę geranoriškai?

–  Pasitaiko įvairių atvejų. Pavyzdžiui, vienas nesąžiningas automobilio pardavėjas, supratęs, kad jį tikrina mokesčių administratorius ir policijos pareigūnai, bandė tiesiog pabėgti. Žinoma, jis buvo sulaikytas. Pasitaiko atvejų, kai į nelegalią veiklą yra įtraukiami ir pašaliniai asmenys. Pavyzdžiui, vienas patikrinimas pradėtas dėl interneto portale pateikto skelbimo su nurodytu melagingu SDK – skelbimo autoriaus sugalvotu 8 raidžių junginiu. Atliekant imitacinį pirkimą, automobilį aprodęs asmuo transporto priemonės pirkimą imitavusiems mokesčių inspekcijos specialistams ir policijos pareigūnams pasiūlė sandorį baigti pasirašant olandišką „kauferį“. Šį dokumentą jis paprašė užpildyti automobilių turgaus teritorijoje dirbančios moters, o pats pasirašė vietoj užsienio šalies piliečio.

Kaip trečiadienį pranešė Šiaulių apskrities policija, pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdoje registruotos transporto bei muitinės paslaugas teikiančios įmonės vadovo atžvilgiu – jis yra ir Kipre registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės įgaliotasis atstovas Lietuvoje.

Policijos bei Muitinės kriminalistai kartu su Mokesčių inspekcijos pareigūnais surinko duomenų, kad Kipre registruota įmonė ir jos atstovas Lietuvoje, pardavinėdami iš Jungtinių Valstijų importuojamus automobilius, siekė išvengti prievolės sumokėti mokesčius, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, Mokesčių inspekcijai teikė neteisingus duomenis apie pajamas, turtą ir pelną.

Policija skelbia, kad sausio pradžioje buvo atlikta per 20 kratų Klaipėdoje ir Šiauliuose, per kurias paimti tyrimui svarbūs dokumentai, kompiuterinės laikmenos, apie 55 tūkst. eurų grynųjų pinigų, seifas, apie 35 tūkst. vertės automobilis „Dodge Charger“. Pasak pranešimo, šio automobilio savininku niekas neprisipažino, bet pareigūnams pavyko nustatyti, kad jis priklauso Kipre registruotai lengvatinio apmokestinimo įmonei.

„Operacijos metu buvo sulaikyti trys nusikalstama veika įtariami asmenys: 51 metų Kipre registruotos ofšorinės bendrovės įgaliotasis atstovas Lietuvoje, 45 metų jo buvusi žmona ir 43 metų Šiauliuose gyvenantis automobilių perpardavinėtojas“, – skelbia policija.

Visiems minėtiems asmenims pareikšti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, o Kipro įmonės atstovui Lietuvoje – dar ir dėl neteisingų duomenų apie pajamas, turtą ir pelną teikimo.

Visų įtariamųjų turtas apribotas, jo bendra vertė siekia apie 2,2 mln. eurų. Kipre registruotos įmonės automobiliams yra uždėtas areštas. Laikinoji apsaugos priemonė taikyta 634-iems šios įmonės automobiliams, kurių vertė siekia per pusantro milijono eurų.

Pirminiais duomenimis, nuo 2018-ųjų sausio iki 2022-ųjų sausio Kipro įmonės buhalterijoje, kurią tvarkė Lietuvoje pasamdyta įmonė, įtariama, buvo neapskaityta apie 1000 parduotų automobilių, jų vertė siekia 2,35 mln. eurų, ir į Lietuvos biudžetą nesumokėta per 400 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Be to, įtariama, kad, siekiant išvengti importo mokesčių, į Lietuvą JAV aukcionuose įsigytos ir į Lietuvą importuotos transporto priemonės buvo perkamos per kitas užsienio įmones, dokumentuose nurodant žymiai mažesnes kainas, negu buvo realiai sumokama.

Didelė dalis Kipro įmonės įsigytų automobilių konsignacijos pagrindais, kai prekių pardavėjas atsiskaito su prekių savininku tik tada, kai prekės parduotos, pasiekdavo Šiauliuose esančius automobilių perpardavinėtojus – tiek fizinius, tiek juridinius asmenis.

Pasak policijos, čia automobiliai būdavo suremontuojami ir perparduodami, dokumentuose nurodant net keliskart mažesnes kainas.

Pavyzdžiui, realiai už 18 tūkst. eurų parduoto automobilio vertė dokumentuose sumažėdavo iki 5 tūkst. eurų. Siekiant nuslėpti tikruosius automobilių perpardavinėtojus, nemaža dalis šių automobilių buvo parduodama viename Šiaulių prabangių automobilių salone.

Kita dalis automobilių būdavo parduodamos pirkėjams Europos Sąjungos šalyse, daugiausia Vokietijoje. Tada kainos būdavo sukeliamos ir sandoriai atliekami, pasinaudojant ofšorinėmis bendrovėmis. Tokiu būdu pelnas būdavo didelis, o ofšorinė įmonė sudarydavo sąlygas daug mažesniems mokesčiams.

Eurais taškėsi tik lietuviai

"Ne laikas prieš brangymetį imtis tokių žingsnių. Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie", – svarstė Valentinas Naujanis, įmonės "Varanas" vadovas.

Jeigu siūlymams keisti akcizus degalams bus pritarta, jie kasmet palaipsniui didės iki pat 2030-ųjų.

Dar vienas itin nepopuliarus šios valdančiosios daugumos sprendimas – automobilių taršos mokestis.

Pasak V.Naujanio, kurio vadovaujama įmonė valdo didžiąją dalį Kauno automobilių turgaus, planuojamas kasmetis mokestis jokiais būdais neprivers lietuvių persėsti į elektromobilius.

"Nes jų nėra. Aš nesuprantu, kur mūsų valdžia gyvena? Tų vadinamųjų grabų, ypač senų automobilių turguje nepamatysi. Juos parduoda internetu ir po to daugybę metų jie eina iš rankų į rankas. Reikia dėkoti ukrainiečiams, jie vis dar išveža daugumą šių taršių automobilių. Tik dalis tokių senesnių mašinų lieka Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Svarbiausia – jie negrįžta", – pastebėjo V.Naujanis.

Pasiklausęs valdžios pasisakymų, susimąstau – aš turbūt kitoje Lietuvoje gyvenu nei jie.

Šią vasarą santaupomis stambiems pirkiniams, panašu, kad taškėsi tik lietuviai. Naujų ir brangių automobilių europiečiai, pasirodo, net negraibstė.

"Taip, kaip taškėsi lietuviai, niekas nesitaškė. Prisipirko nekilnojamojo turto, mašinų. Europoje, galiu pasakyti, kad rinka tuštėja. Kada automobilis iš Vakarų Europos pajuda į Lietuvą? Tada, kai vokietis, belgas ar prancūzas nusprendžia pirkti naują mašiną ir turėtą parduoda. Rinka šiuo metu yra apytuštė. Automobilių kaita nevyksta", – pasakojo verslininkas.

Rinka – pustuštė

Lietuviai, valdžios spaudžiami atsisakyti taršių automobilių, dairosi naujų, tačiau jų pasiūla kol kas labai skurdi. O ir galimybės ne itin didelės.

"Paradoksas – esą keičiame automobilius į ekologiškesnius. Bet kad Europoje nėra tų elektromobilių. Benzininiai varikliai nėra jau tokie ekologiški. Tik vienas kitas gali sau leisti elektromobilius įsigyti automobilių salone. Visi kiti visas mašinas perka iš antrų ar trečių rankų. Ir Europoje nėra ką nupirkti. Mūsų perkamoji galia visai kitokia nei europiečių", – apie Vakarus kalbėjo V.Naujanis.

Taršos mokestis, pasak verslininko, tik tuštins piliečių pinigines, o realiai lietuviai ir toliau vairuos dyzelinu varomas mašinas.

"Nieko čia nebus. Važinėsime tuo, ką turime. Tvarka dėl tvarkos, bet naudos jokios. Ir toliau mokėsime mes taršos mokesčius. Kitos išeities nėra", – konstatavo V.Naujanis.

Tikslas: V.Naujanis mano, kad tikrasis valdžios siekis persodinti lietuvius į elektromobilius, iš tiesų net nedvelkia ekologija. Pasak verslininko, viskas – dėl pinigų, kuriuos žūtbūt reikia surinkti į biudžetą. (A. Aleksandravičiaus nuotr.)

Dar vienas niuansas – lietuviai į elektromobilį pradės rimčiau žiūrėti tik tuomet, kai juo be papildomo krovimo bus įmanoma pervažiuoti valstybę.

"Iki jūros juk be įkrovimo nenuvažiuosi. Jei gamintojai prigamins elektromobilių tokių, kad bus galima per Lietuvą pervažiuoti, gal ir mes imsime keisti savo mašinas. Klausausi aš valdžios atstovų ir nesuprantu jų. Tai, ką aš regiu turguje ir gatvėse, – visai kita Lietuva, nei įsivaizduoja valdžia. Mes visi jau turime persėsti ant dviračių, turime pirkti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų kainuojančius elektromobilius. Bet gal apsidairykime, realybė tai kitokia", – nuomonę išsakė V.Naujanis.

Tikslas – pinigai?

V.Naujanis tikino, kad neverta kliautis įtikinėjimais, kad naudotas hibridinis automobilis, nors kainuos ir brangiau, tačiau esą jo eksploatacija bus pigesnė.

"Nieko panašaus. Vienu metu smarkiai iš Amerikos vežė tuos hibridus. Jei jau suges dėvėtas akumuliatorius, teks ieškoti mažiausiai trijų tūkstančių remontui. Kitą kartą benzininis ar dyzelinis variklis tiek nekainuoja, jei tenka keisti dėl kokio nors gedimo", – kalbėjo V.Naujanis.

Verslininkas stebėjosi tuo, kad po ta pačia valdžios iškelta ekologijos vėliava talpinami ir tie, kurie gyvena ant skurdo ribos.

"Vėliava graži, šūkiai skambūs. Bet viskas – dėl pinigų. Kai tik mus visus ima auklėti ir protinti, kad turime gyventi ekologiškiau, suprask, kad artėja nauji mokesčiai. Tai ir pasitvirtino. Man nesuprantama, kaip po ta pačia ekologiškumo vėliava turi būti spaudžiami senoliai, kurie savo senu automobiliu iš kiemo išvažiuoja tris kartus per metus? Kitas benzininiu automobiliu gal 30–50 tūkstančių kilometrų susuka per metus. Ar tai tikra ekologiška?" – klausė V.Naujanis.

Net Baltarusija taip nedaro

V.Naujanio įmonės valdoma teritorija Kauno automobilių turguje traukiasi. Dalį aikštelių verslininkas pardavė, dalį išnuomojo. Tose aikštelėse, kur vyksta gyva prekyba automobiliais, užimta tik trečdalis teritorijos.

Vienoje aikštelių anksčiau buvo sutalpinta 1,2 tūkst. automobilių, o šiuo metu čia stovi tik 300.

"Turgus tuštėja. O tai reiškia, kad mažėja ir pasiūla. Prie to prisidėjo ir pavasarį įvesti kodai automobiliams. Iš dalies aš suprantu, esą norėta pažaboti "šešėlį". Bet problemų turėjo tie, kurie visiškai nesiverčia šiuo verslu – žmonės savaitėmis laukė registracijos, valandas stovėjo gyvoje eilėje prie "Regitros". Žmonės turėjo tiek problemų. O kam visa tai? Tam, kad kažkokią kodų sistemą įvestų", – retoriškai klausė V.Naujanis.

Jis ypač stebėjosi, kad savininko deklaravimo kodus būtina gauti dar prieš tai, kai automobilis kirs sieną.

"Lyg ir Europos Sąjungoje gyvename, kur galioja laisvas prekių ir asmenų judėjimas. O pasirodo, kad sienos vėl atsirado. Tik įvažiavus į Kalvariją jau gali sulaukti baudos, jei autovežyje bus nors viena mašina, kuriai nesuteiktas SDK kodas. Baltarusiai net taip nedaro. Labai negražu. Aš suprantu, tuos perpardavinėtojus reikia prispausti, bet kodėl mes visi turime jaustis, lyg pakišti po kažkuo?" – pastebėjo V.Naujanis.

Nenaujų mašinų kaina augs?

Atsiradus SDK kodų sistemai, lietuviams teko ilgai aiškinti mašinų pardavėjams, kas apskritai tai yra.

"Visi perka tose pačiose aikštelėse, kurios – kaip vienas didelis turgus. Vienu metu jau atrodė, kad lietuvius vys iš turgaus, kol jie ten susiorientuos dėl SDK kodų. Dabar jau viskas persitvarkė, viskas būtų gerai, bet automobilių trūksta", – situaciją apibūdino V.Naujanis.

Automobilių kainos per vasarą šiek tiek augo ir iki šiol nesiruošia kristi. Net atvirkščiai.

Kai kurie kalbinti Klaipėdos automobilių prekeiviai prognozavo, kad nenaujų mašinų kaina tikrai kils. Ir dar šiemet.

"Naujų arba nėra, arba reikia laukti šešis– aštuonis mėnesius, kol pagamins ir atgabens. Tada žmonės ima vėl žvalgytis panaudotų. Bet ir jų nėra. Ir Vakaruose nėra, nes ten situacija labai panaši. Natūralu, kad tokia susiklosčiusi padėtis, kokios dar nėra niekad buvę, atsispindės ir nenaujų mašinų kainoje", – tikino vienas uostamiesčio verslininkas, į Lietuvą gabenantis naudotus automobilius iš Europos šiaurinės dalies.

"Jūs man pasakykite, ko verta tokia valdžia, kuri, matydama, kad transporto sektoriuje šitokia krizė, didintų degalų akcizus ir įvestų naujus mokesčius? Juk jie žino, kas dedasi. Štai reikia autovežiui naujų padangų, o jų nėra kur gauti, rinkoje nebėra ir kai kurių atsarginių dalių, be to, ir šiaip nebėra ką vežti į Lietuvą. Ir štai sulaukiame tokių naujienų iš mūsų valdžios. Toks įspūdis, kad prisidengę žaliuoju kursu, ekologija ir kitais gražiais šūkiais jie specialiai nori sunaikinti automobilių verslą Lietuvoje", – apmaudą liejo klaipėdietis.

Jis pasakojo, kad jo kolegos lietuviai naujus automobilius anksčiau savo autovežiais iš Vokietijos gabendavo į Lietuvą, tačiau dabar iš tenykščių gamyklų jie juos veža į Ispaniją ar Portugaliją.

"Gamyklų aikštelėse stovi tūkstančiai naujų automobilių, bet jų negalima parduoti, nes jie nebaigti montuoti – trūksta kai kurių dalių. Todėl vokiečiai juos pirmiausiai gabena į didžiųjų Europos valstybių rinkas. Į Lietuvą bus geresniais laikais, nes rytų rinka jiems nėra tokia svarbi", – neslėpė verslininkas.

"Dabar aišku, kodėl transporto sektorius su visais mokesčiais kraustosi į Lenkiją. Lietuvos užsienio ir vidaus politika rodo, kad mes čia nereikalingi", – reziumavo verslininkas.

Anot prokuratūros, tauragiškis daugiau kaip dvejus metus vertėsi naudotų automobilių prekyba, tačiau šios savo veiklos įteisinęs nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad vyras skelbimus apie parduodamus automobilius talpindavo į populiarų internetinį skelbimų portalą ir nuo 2017 metų sausio iki 2019 metų rugsėjo pardavė ne mažiau kaip 12 įvairių gamintojų automobilių už daugiau kaip 61 tūkst. eurų.

Taip pat konstatuota, kad vyras klastojo dokumentus ir kito asmens vardu apdraudė du jam priklausančius automobilius.

„Išsiaiškinta, kad draudimo paslaugas teikiančios įmonės darbuotojui jis pateikė kito asmens duomenis ir sudarė draudimo sutartis. Vyriškis, be kurio žinios jo vardu buvo sudarytos sutartys, apie jo asmens duomenų panaudojimą suprato tada, kai SMS žinute gavo informaciją apie pasibaigiantį transporto priemonės draudimą“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminį tyrimą byloje atliko Tauragės apskrities Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai, jį kontroliavo ir valstybinį kaltinimą palaikė Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Inga Mačiulienė.

Šis teismo nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Kaip antradienį pranešė FNTT, buvo vykdomas iš Prancūzijos gautas tyrimų orderis, tiriamas pridėtinės vertės mokesčio vengimas lengvųjų automobilių prekybos sektoriuje.

Atliekant kratas rasti reikšmingi tyrimui buhalterinės apskaitos dokumentai. Pasak FNTT, anksčiau buvo manoma, kad jie yra sunaikinti ir paslėpti, tačiau šios prielaidos nepasitvirtino.

Šiuo metu vyksta priešpriešinės informacijos rinkimas, gaunama informacija iš bankų, vykdomos apklausos.

Tyrimui vadovauja ir jį organizuoja Kauno apygardos prokuratūra.

„Deja, kadangi tai – ikiteisminio tyrimo duomenys, bendrovės pavadinimo pasakyti neturiu galimybės“, – paklausta daugiau detalių portalui kauno.diena.lt atsakė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė.

Procesiniai šio plataus tyrimo veiksmai vienu metu atlikti ir Bulgarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Ispanijoje.

Visa operacija koordinuojama iš centrinės būstinės tarptautinės agentūros „Eurojust“, kuri užsiima teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose.

Vyriausybės iš esmės patvirtintame dokumente keliami tikslai mažinti šešėlį statybų, prekybos automobiliais ir jų dalimis bei mėsos produktais sektoriuose.

Pasak premjero Sauliaus Skvernelio, sėkmingai įgyvendinti sprendimai leistų iš šešėlio ištraukti „ne vieną šimtą“ milijonų eurų.

„Tai būtų didžiulis postūmis lėšų, kurias mes galėtume perskirstyti per biudžetą, kalbant apie tas didžiausias problemas“, – žurnalistams sakė ministras pirmininkas.

Plane numatyta įvesti ir privalomąją statybininko tapatybės kortelę, įdiegti jos informacinę sistemą. Tuo metu transporto priemonėms žadama nustatyti kriterijus, pagal kuriuos jos gali būti pripažįstamos atliekomis.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas sako, kad automobilių pardavėjai šiuo metu piktnaudžiauja pirkimo-pardavimo sutarčių formomis (vadinamaisiais „kauferiais“), kuriose figūruoja tik pirminis pardavėjas ir galutinis pirkėjas, nors tarpininkai atlieka esminį vaidmenį įsigydami ir pargabendami automobilį iš Vakarų Europos ir jį parduodami Lietuvoje.

„Tas perpardavėjas niekur nedalyvauja, niekur neegzistuoja. Mes siūlome pirkimo-pardavimo sandorį deklaruoti. Numatyta, kad „Regitroje“ bus informacinė posistemė, kuri vadinsis transporto priemonių savininkų apskaitos sistema. Sistemoje tas perpardavėjas turėtų registruoti pirkimo-pardavimo sandorį“, – aiškino E. Misiūnas.

Tarpininkams būtų suteiktas savininko kodas, taip pat turėtų būti deklaruota automobilio pirkimo kaina. Anot ministro, tai reikalinga, nes šiuo metu kai kurių sandorių vertė dirbtinai sumažinama iki dešimties kartų. Sistemoje būtų registruojamos ir rinkoje parduodamos nebetinkamų naudoti automobilių dalys.

„Iš esmės tai padės mažinti šešėlį šioje srityje“, – įsitikinęs jis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pažymi, kad statybų sektorius sudaro apie penktadalį šešėlinės ekonomikos. Statybininko tapatybės kortelės įvedimas turėtų padėti spręsti ne tik šešėlio, bet ir trečiųjų šalių darbuotojų išnaudojimo problemą: realiu laiku nustatyti darbuotojo darbo vietą, vykdyti darbo laiko apskaitą ir taip mažintų galimybes nedeklaruoti dalies darbo laiko bei užmokesčio, lengviau kontroliuoti, kaip laikomasi darbų saugos.

Žemės ūkio viceministras Evaldas Gustas, kalbėdamas apie iniciatyvas griežčiau kontroliuoti prekeivius mėsa, pabrėžia, kad jie į naująją informacinę sistemą būtų griežčiau įpareigoti įvesti duomenis (tarp jų – apie prekių kiekį, kilmę), prekybą lengviau galėtų tikrinti atsakingos institucijos.

Pasak viceministro, šiuo metu turgavietėse prekeiviai pildo popierinius žurnalus, dažniausiai ranka, jie kartais būna neįskaitomi, o kasos aparatus dėl įvairių išimčių turi tik apie du trečdaliai prekybininkų. Šiai iniciatyvai posėdyje nepritarimą išreiškė prekybininkų atstovai, tvirtinę, kad nauja tvarka sukurs papildomų administracinių problemų, privers atsisakyti verslo.

Tuo metu Statybininkų asociacija ragino perimti jų jau sukurtą ir savanoriškai naudojamą statybininko kortelės sistemą. Dalis ministrų kabineto narių pabrėžė, jog įstatymai įpareigoja vykdyti sistemos viešuosius pirkimus, kuriuose galės dalyvauti ir asociacija.

Konkrečius teisės aktus Vyriausybei iki rugsėjo turės pateikti Socialinės apsaugos ir darbo, Žemės ūkio, Vidaus reikalų bei Aplinkos ministerijos, o priemonės, pritarus Seimui, būtų įvestos dar po metų – 2020-ųjų rugsėjį.

Vyriausybė nurodo, kad statybų sektoriuje kasmet neapskaitoma apie 500–700 mln. eurų pajamų, prekyboje mėsa ir mėsos produktais – apie 151 mln. eurų, prekyboje automobiliais ir jų dalimis – 73 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Kaip pirmadienį pranešė Kauno apskrities policija, naudotus automobilius perkantys žmonės turėtų būti itin atidūs ir tikrinti pasirašomas sutartis.

„Asmenys, pirkdami ne naujus, naudotus automobilius, turi pasidomėti, iš ko perka automobilį ir pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti tik su tuo konkrečiu asmeniu. Taip pat svarbu patikrinti, ar sutartyje nurodyta pirkimo suma yra tokia, kurią realiai ruošiamasi sumokėti pardavėjui. Tik teisingai užpildyta pirkimo-pardavimo sutartis suteikia galimybę civilinio proceso tvarka prisiteisti žalą, jei po sandorio atsirastų grubių defektų, apie kuriuos pirkėjas nebuvo įspėtas ir dėl to patirtų didelę žalą“, – policijos pranešime cituojami Kauno apskrities kriminalistai.

Nuo gegužės 31 iki birželio 5 dienos Kauno, Jonavos, Kėdainių ir Kaišiadorių miestuose, įstaigose, kur įregistruojami automobiliai, pareigūnai siekė nustatyti asmenis, vykdančius nelegalų naudotų automobilių pardavimą bei juridinius asmenis, neapskaitančius buhalterinėje apskaitoje pajamų, gautų už automobilių pardavimą.

Tik teisingai užpildyta pirkimo-pardavimo sutartis suteikia galimybę civilinio proceso tvarka prisiteisti žalą.

Priemonės metu pareigūnai viso patikrino 191 asmenį, registravusį transporto priemonę, Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai surašė 40 patikrinimo aktų. Iš viso buvo pradėta 16 ikiteisminių tyrimų: 14 dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, vienas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimo, laikymo arba realizavimo ir dar vienas – dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo.

Patikrinimų metu nustatyta, kad naudotų automobilių pardavėjai, siekdami išvengti privalomų mokesčių mokėjimo, pirkėjus prašo pasirašyti pirkimo-pardavimo dokumentus su dar iki pardavėjo buvusiais automobilio savininkais.

Pirkimo dokumentuose, pateikiant pirkėjui nurodomas pardavėjas užsienio valstybės pilietis, arba Lietuvos įmonė, nors realiai pirkėjai pinigus sumoka fiziniam asmeniui.

Taip tikrasis automobilio pardavėjas savęs neidentifikuoja ir gavęs pajamas išvengia privalomų sumokėti mokesčių.

Taip pat patikrinimai buvo atliekami ir balandžio mėnesį. Tuomet buvo tikrinami automobilvežiai į Lietuvą įvežantys naudotas transporto priemones, nustatinėjami tikrieji transporto priemonių savininkai ir įvertintas mokestinių prievolių vykdymo teisingumas. Pareigūnai užfiksavo 109 pažeidimus, už kuriuos gresia administracinė atsakomybė.

Tokias ir panašias priemonės Kauno apskrities policijos pareigūnai žada vykdyti ir toliau. Pareigūnai dėkoja pilietiškiems gyventojams už teikiamą informaciją bei ragina visuomet informuoti apie pastebėtą bet kokį galimą teisės pažeidimą bendruoju pagalbos telefonu 112.