Prisimindamas ryškiausius jos epizodus apie rengimąsi jubiliejinėms lenktynėms ir kuo jos žada būti išskirtinės pasakoja renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, didžiausią automobilių maratoną organizuojančios VšĮ „1000 km lenktynės“ vadovas Darius Jonušis.

„Pasitinkant šią sukaktį sunkiausia patikėti, jog taip greitai, lyg viena akimirka, prabėgo ketvirtis amžiaus... Kaip šiandien prisimenu tą lietingos 2000-ųjų rugpjūčio 19 dienos pavakarę, kai finišavo pirmosios 1000 km lenktynės, kai aidėjo fanfaros jų nugalėtojų ir prizininkų garbei, o netrukus įsivyravo ausį rėžianti, tokia neįprasta tyla, – 25 metų senumo įvykius prisimena D. Jonušis. – Išbučiavau tada visus bendraminčius ir pagalbininkus ir pasitraukęs į kamputį pravirkau. Emociškai buvau toks išsekęs, kad visiškai nesigėdijau skuostais tekančių upelių...

Gimė nauja lenktynių serija, kurią dar net prieš jos startą daugelis laikė nemenka avantiūra. Užvaldė džiugesio banga, jog ne veltui išvažinėta pusė Lietuvos, kol žvilgsnio neprikaustė magistralių A13 (Klaipėda–Palanga–Šventoji) ir A11 (Šiauliai–Kuršėnai–Telšiai–Plungė–Kretinga–Palanga) atkarpos ir jas jungiantis viadukas.

Ir šiandien tebejaučiu didžiulį dėkingumą mūsų iniciatyvą palaikiusiems tuometiniams Susisiekimo ministerijos ir jos globoje buvusios Kelių direkcijos vadovams, Palangos bei Kretingos savivaldybių merams ir visiems, patikėjusiems mūsų idėja. Būtent jiems dėkojo ir 2000-ųjų 1000 km debiutines lenktynes laimėjusio „Lietuvos Porsche klubo“ sportininkai Eugenijus Tumalevičius, Vytautas Venskūnas ir Vladas Laurinavičius, pirmieji prie finišo linijos atvairavę „Porsche 911“.

Visi jau prabėgę metai ir visos jau įvykusios 24 lenktynės užėmė ne vieną išskirtinį puslapį jų istorijoje. Visų reikšmingiausių epizodų neįmanoma išvardinti, tačiau keletą visgi norėtųsi prisiminti.

2003 metų 1000 km lenktynėse debiutavo dailiosios lyties atstovė, o ši misija atiteko dailininkei ir tuometinei TV3 pokalbių laidos „Nomeda“ vedėjai Nomedai Marčėnaitei.

Dar po poros metų sportininkus egzaminavo ne tik trasa, bet ir tikras uraganas, kai vėjas plėšė ne tik apsaugines juostas, bet ir saugos barjerus ir net vertė ant šono didžiausias palapines.

Dėl užklupusios audros buvo sutrikęs ir elektros tiekimas, o dėl to iškilo reali grėsmė planuotam didžiuliam renginio uždarymo koncertui ir nugalėtojų bei prizininkų pagerbimo ceremonijai.

Tačiau kai užklumpa didžiausi sunkumai, dar stipriau suglaudžiami pečiai. Klaipėdos ir Palangos merų Rimanto Taraškevičiaus ir Prano Žeimio iniciatyva buvo skubiai parūpintas galingas elektros generatorius ir apdovanojimo ceremonija bei koncertas vyko sklandžiai, be trikdžių.

2008 metais pasiektas iki šiol nepagerintas masiškumo rekordas, kai devintą kartą Palangoje rengiamos lenktynės sulaukė net 83 komandų iš visų trijų Baltijos šalių, Anglijos, Škotijos, Belgijos, Olandijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos ir Suomijos paraiškų.

Tai bus neeilinės, jubiliejinės, 25-osios lenktynės nuo pat 2000-ųjų besitęsiančioje ir niekada nenutrūkusioje jų istorijoje.

Nors iki susitikimo Palangoje laiko dar ganėtinai, tačiau jau dabar renginio organizatoriams – VšĮ „1000 km lenktynės“ – paraiškas pateikė 17 komandų vadovai.

„Toks aktyvumas ne tik džiugina, bet ir leidžia prognozuoti, jog komandos šiai greičio fiestai rengiasi labai atsakingai, – sakė pagrindinis lenktynių organizatorius Darius Jonušis. – Dar nė vienais metais, kiek organizuojame šias lenktynes, vasario pradžioje nejutome tokio aktyvumo. Galbūt sportininkus ir komandų vadovus aktyvinti pasirengimą skatina tas faktorius, jog šiemet trasoje pažymėsime pirmąjį renginio jubiliejų – ketvirtį amžiaus, kai vyksta šios lenktynės“.

Iš tiesų, automobilių sporto kalendoriuje liko nedaug renginių, turinčių tokią turtingą istoriją.

D. Jonušio nestebina, kad pirmosios su paraiškomis į organizatorių duris pasibeldė lenktynių senbuvės, kaip sakoma, savo kailiu patyrusios, jog kuo anksčiau pateiktos paraiškos suteikia ir didesnes lokacijų pasirinkimo galimybes, kurios dar niekam nepakenkė.

Lenktynių organizatoriai prognozuoja, kad ir šiemet žiūrovai didžiausiame šalies kurorte galės gėrėtis ne mažiau atkaklia ir sunkiai nuspėjama sportine kova.

„Atidžiau pažvelkime į techninį dalyvių parką. Jau pernai daugelis jį titulavo tikru monstrų paradu, o šiemet arklių kaimenė bus dar didesnė, – tvirtino D. Jonušis. – Štai šiauliečių „RD Signs racing“ lenktynininkai Audrius Butkevičius ir Paulius Paškevičius, kurių gretas dar papildys vienas ar du sportininkai, vairuos patobulintą, galingesnį „Lamborghini Huracan GT3“ automobilį, savo charakteristikomis prilygstantį, o gal ir nenusileidžiantį pernai pirmiesiems finišo liniją kirtusiems „Mercedes-Benz AMG GT3 EVO“, „Porsche 911 GT3 Cup (992)“ ar „Audi R8 LMS GT3 Evo II“.

Jau pačios komandos – „Porsche Baltic 4“, „Juta Racing 1“, „Dynamit Energy Racing“, „Porsche Baltic 91 ar 92“, „LG Oled by Porsche Club Lithuania“ – leidžia teigti, kad jų mechanikai varžyboms dar kruopščiau parengs turimą galingą techniką.

Kaip vieną didesnių staigmenų galima būtų laikyti ištikimybę dyzeliniam BMW ilgai demonstravusios šių varžybų senbuvės – „Antėja Racing Team“ ekipos – kardinalų posūkį link kultiniu „Aurum 1006 km powered by Hankook lenktynių“ automobiliu tampančio „Porsche“.

„Su BMW, regis, jau išsėmėme visas galimybes, o jubiliejinėse lenktynėse norisi pakilti kiek aukštėliau, nei džiaugtis pirmąja vieta dyzelinių automobilių klasėje, – sakė komandos siela ir pagrindinis jos variklis Rimas Cesiulis. – Todėl šiemet drauge su Vidu Gedučiu ir dar vienu ekipą papildysiančiu sportininku į trasą Palangoje išvairuosime ką tik įsigytą „Porsche GT3 Cup (992)“. Tai konkurencingas automobilis, o tokių Palangoje, mano žiniomis, šiemet bus 5 ar net 7“.

Todėl dabar „Antėja Racing Team“ ekipa kaip niekad laukia nutirpsiančio sniego ir prasidėsiančių treniruočių.

„Važiuosime į Estijoje, Latvijoje esančias ir kitas trasas, kuriose ieškosime galimybių visapusiškai išbandyti naująjį pirkinį, – sakė R. Cesiulis. – Juk tai visai kitas automobilis, kitas jo pajėgumo lygis ir visai kitos valdymo ypatybės, kurias būtina perprasti dar gerokai iki lenktynių Palangoje“.

Pasveikino Prezidentas

Dalyvauti jau 32-ą kartą surengtame trijų dienų ralyje „Aplink Lietuvą“ (maršrutą tik asfaltuotais keliais sudarė iš viso 1 095 km, kelios rungtys laukė ir „Nemuno žiede“) buvo užsiregistravę 59 ekipažai.

Garbingiausias lenktynių trofėjus – Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos pereinamoji taurė.

Pasak šalies vadovo, ralis „Aplink Lietuvą“ – ypatinga šventė, susiejanti istorines tradicijas, automobilių sportą ir Lietuvos žmonių meilę savo šaliai.

„Tęsdami dar tarpukariu užgimusią tradiciją, jūs kaskart suteikiate jai naujų bruožų, plečiate vis sudėtingesnį tampantį maršrutą, papildote automobilių įskaitas ir klases, gausinate šio sporto entuziastų būrį, o svarbiausia – įtraukiate į jį vis įvairesnių mūsų šalies visuomenės atstovų, taip atspindėdami socialinį Lietuvos paveikslą“, – sakoma G. Nausėdos sveikinime varžybų dalyviams.

Ralį nuo 1931-ųjų rengia Lietuvos automobilių klubas (LAK).

Sėkmė: M. Bytautas ir M. Kaminskas antrą kartą iškovojo Lietuvos Prezidento taurę. / M. Tito ir L. Bartkaus / LAK nuotr.

Triumfavo kauniečiai

Šįkart Lietuvos Prezidento taurę iškovojo bendros įskaitos ir SGC 4 klasės nugalėtojai – 39-erių Mantas Bytautas ir 40-metis Mindaugas Kaminskas, važiavę automobiliu „Cupra Formentor“.

Kauniečių ekipažas triumfavo antrą kartą – pirmą pergalę „Aplink Lietuvą“ jie šventė 2019-aisiais.

Trijų dienų ralio maršrutą sudarė iš viso 1 095 km, kelios rungtys laukė ir „Nemuno žiede“.

Prezidento G. Nausėdos pereinamąją taurę ralio laimėtojams įteikė Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė.

M. Bytautas ir M. Kaminskas vos 45,50 sek. aplenkė vilniečių Kęstučio ir Domo Taškūnų šeiminį ekipažą, važiavusį „VW Golf“ automobiliu. Trečioje vietoje – Daumantas Vitkevičius su Vyčiu Sidabru, vairavę „Seat Leon Cupra“, nugalėtojams pralaimėjo 1 min. 06,7 sek.

Susisiekimo ministerijos taurę už didžiausius laimėjimus SIA 1, SIA 2 ir SIA 3 klasėse pelnė Aurimas Bungarda su Kinteniu Bučiūnu („Peugeot 205“), o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apdovanojimu džiaugėsi Gintaras Šalkauskas su Evelina Prasauske, kelią į finišą skynęsi „BMW 330 XD“ ir pasiekę absoliučiai geriausią rezultatą N1 ir N2 (žmonių su negalia) įskaitose.

Istorija: ralis startavo Kaune, o Rotušės aikštėje buvo galima pasigrožėti ir senoviniais automobiliais. / M. Tito ir L. Bartkaus / LAK nuotr.

Prizų cunamis

LAK prezidentas Rolandas Dovidaitis ralio organizatorių taurę, skirtą jauniausiam varžybų dalyviui, įteikė Vytautui Dagiliui, o „Soliris“ taurę už geriausią rezultatą SGC 2 klasėje išsivežė Alytaus autoklubo sportininkės, moterų įskaitos laimėtojos Rita Sabaitė su Jurgita Raulušaitiene.

Šįkart jos pranoko šeiminį Agnės Mažeikienės ir Vaidos Mažeikaitės duetą, itin sėkmingai važiavusį rajonuose ir iškovojusį Alytaus, Tauragės ir Ukmergės rajonų savivaldybių merų taures.

R. Sabaitė su šturmane Jurgita savo trofėjų kolekciją papildė Kauno ir Biržų rajonų savivaldybių merų taurėmis.

„Paradis“ taurę, kurią jos steigėjai skyrė ekipažui, pasiekusiam geriausių rezultatų SGC 3 klasėje, iškovojo kauniečiai Andrius Sinkevičius su Edvinu Šakaliu, taip pat dominavę Bačiūnų kartodromo „Drift&Go“ ir Joniškio rajono savivaldybės mero taurių varžybose.

Vilniečiai Tadas Vitkevičius ir Feliksas Krivickis, važiavę „Toyota MR2“, laimėjo SIA 1 klasės varžybas ir pelnė Druskininkų ir Anykščių rajono savivaldybių merų taures.

Kaune miesto mero Visvaldo Matijošaičio taurė įteikta Ovidijui Tyleniui ir Artūrui Būgai, Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko taurė – Gintautui ir Gintei Skrebutėnams, dar pelniusiems ir Šakių rajono mero Raimondo Januševičiaus taurę.

Rokiškio ir Kėdainių savivaldybių merų taures laimėjo Aurimas Margevičius ir Andris Tolstychas.

Sąlygos: šiemet „Aplink Lietuvą“ dalyviai varžėsi tik asfaltuotuose keliuose ir aikštynuose. / M. Tito ir L. Bartkaus / LAK nuotr.

Pagerbė veteranus

Žmonių su negalia, kurių dauguma – asociacijos „Tapk laisvas“ nariai, grupėje startavo aštuoni ekipažai.

Kartu su absoliučiais ir N1 klasės nugalėtojais G. Šalkausku ir E. Prasauske trofėjus išsidalijo Algimantas Kojis ir Vygintas Šuminskas, trečią vietą užėmę Darius ir Ramūnas Kliaudaičiai.

N2 grupėje pirmavo Mažvydas Butkevičius su Linu Četkausku, aplenkę Mečislovą Trinkūną ir Eivilę Četkauskaitę.

Tarptautinės automobilių sporto veteranų asociacijos deleguotų sportininkų grupės nariai įveikė ne visą ralio „Aplink Lietuvą“ trasą, tačiau neliko be prizų.

LAK vadovas R. Dovidaitis pasveikino ir apdovanojo Vytautą ir Andrių Utyras, Rimgaudą Statnicką ir Rimantą Pukėną, Andžejų ir Eriką Jankovskius, Arūną ir Vilmą Petrovus, Jevgenijų Sazonovą ir Gintautą Tarasevičių.

Jos turėjo patikti visiems, nes varžybas puošė neįtikėtino siužeto vingiai, o jų gausą dar padažnino lietus. Net kelis metus iki šiol buvusias „sausas“ lenktynes šįkart ne kartą skalbė lietus, sukėlęs nemažai galvos skausmo ir komandų strategams, ir patiems lenktynininkams.

Pirmą kartą po kelių iš eilės metų komandoms suteikta galimybė laisvai rinktis padangas, o daugeliui ekipų ši galimybė tokiomis sąlygomis tapo tikra loterija.

Išskirtinis pasibaigusių 24-ųjų renginio istorijoje lenktynių bruožas – automobilių techninis parkas ir sportininkų parengties lygis.

Pirmą sykį Palangoje lenktyniavo buvęs „Formulės 1“ pilotas. Tai danas Janas Magnussenas, kuriam draugiją palaikė jo tautietis Andresas Fjordbachas, jau septynerius metus dalyvaujantis įvairiose ilgų distancijų varžybose ir nuolatinis pasaulio ilgų distancijų čempionato dalyvis.

Abi šios žvaigždės atstovavo „Stateta BRO by HMobile“ komandai.

„LGOLED & LKU by Porsche Club Lithuania“ ekipoje švytėjo irgi pirmo ryškumo žvaigždė – ne tik Europos trasose žinomas Anglijos lenktynininkas Benjaminas Barkeris.

Pirmą kartą šių lenktynių istorijoje pirmas finišo liniją kirto „Mercedes-Benz AMG GT3“ automobilis, kurį aptarnauti padėjo viena geriausių Europoje šios markės automobiliais lenktyniaujančių privačių komandų – „Haupt racing team“.

Pirmą kartą lenktynėse buvo įsteigtas „Fair Play“ arba kilnaus elgesio sporte prizas, kurio pirmuoju laureatu komisijos sprendimu tapo Dovilas Čiutelė.

Dalyviai, šalys, automobiliai

· „Aurum“ vardą 1006 km tarptautinės lenktynės turėjo jau šeštą kartą, o jose varžėsi 23 komandos.

· Komandų sudėtyje – 79 vairuotojai, atstovaujantys šešioms šalims – Lietuvai, Latvijai, Ukrainai, Nyderlandams, Anglijai ir Danijai.

· Pirmą kartą lenktynių miestelyje plevėsavo Danijos vėliava.

· Šiemet lenktyniavo vieni vyrai, o dviem komandoms vadovavo moterys: „Sonderus Racing“ – Indrė Senkutė, o „Chemtransa by Juta Racing“ – Inga Kačinskienė.

· „Aurum 1006 km lenktynių“ festivalį papildė „108 km moterų iššūkio“, drago lenktynės, „Technitis“ žiūrovų slalomas, kuriame su mėgėjais varžėsi net šalies slalomo čempionai, „Memel Motor Fest“ automobilių paroda, db dragas ir kiti, kur savo sugebėjimus rodė apie 2000 žmonių.

· Vyriausias lenktynių dalyvis – „DHR-Autovesta RC Cola“ komandos lenktynininkas, 68-erių britas Dave'as Hollandas.

· Jauniausias – 16-metis „Ignera & Bio-Circle by Dynamit“ ekipos narys Aras Kvedaras.

· Populiariausiu lenktynių automobiliu pirmą kartą per visų 24 jau įvykusių lenktynių istoriją tapo „Porsche“ – 8.

· Antroji pagal gausumą vieta atiteko „Audi“ markei – 4.

· Po du automobilius „Aurum 1006 km lenktynėse“ važiavo įvairių modifikacijų „Lamborghini Huracan ST Evo II“, BMW, „Seat Leon“ ir „Ginetta“, po vieną – „Mercedes-Benz AMG GT3 Evo“, „Cupra“ ir „LADA 2104“.

· Antrą kartą lenktynių istorijoje sportininkų laikus matavo tarptautinė kompanija „Time Service BV – The Netherlands“, aptarnaujanti didžiąją dalį Europos ir pasaulio svarbiausių sporto renginių.

· Antrą kartą paeiliui varžybų direktoriumi dirbo užsienietis – Martinas van de Pavertas iš Nyderlandų.

· TV transliacijų vaizdus „gaudė“ 20 kamerų operatoriai.

Rekordai ir rekordininkai

· 2023 m. „Aurum 1006 km lenktynių“ treniruotėse, atrankos ir pagrindinėse lenktynėse trasos rekordai gerinti 4 kartus.

· Treniruočių metu tai padarė „Stateta BRO by HMobile“ lenktynininkas iš Danijos A. Fjordbachas, atėmęs pernai Juliaus Adomavičiaus pasiektą trasos rekordą ir jo kartelę pakėlęs iki 1 min. 05,941 sek.

· TOP 10 kvalifikacijoje šeštajame rate A. Fjordbachas vėl fiksuoja naują rekordą – 1 min. 05, 834 sek.

· TOP 10 vienuoliktajame rate A. Fjordbachas su „Mercedes-Benz AMG GT3 Evo“ „nukerpa“ dar keletą šimtųjų, fiksuodamas per dieną jau trečią trasos rekordą – 1 min. 05,462 sek.

· „Aurum 1006 km lenktynių“ metu A. Fjordbachas 305 rate vėl pagerina savo paties rekordą. Dabar jis vieną ratą nuvažiuoja per 1 min. 05,425 sek.

· LASF prizą už greičiausią lenktynių ratą į Daniją išsiveža A. Fjordbachas.

· Lenktynių nugalėtojos „Stateta BRO by HMobile“ komandos „Mercedes-Benz AMG GT3 EVO“ vairavo danai A. Fjordbachas ir J. Magnusenas bei lietuviai Eimantas Navikauskas ir Edvinas Žadeikis.

· Absoliučios įskaitos ir GT3 klasės nugalėtojai visą 373 ratų, kurių kiekvieno ilgis po 2682 metrus, distanciją įveikė per 8 val. 45 min. 22,118 sek.

· Lenktynių nugalėtojai visą 1006 km distanciją nuvažiavo 114,24 km/val. vidutiniu greičiu.

· Lenktynių nugalėtojui E. Navikauskui tai buvo antroji paeiliui pergalė „Aurum 1006 km lenktynėse“, o visi kiti iškovojo pirmuosius laimėjimus.

· Antrąją bendrosios įskaitos vietą ir pirmąją GT Open klasėje iškovoję „TDS group-TOKS Racing Team“ sportininkai Nemunas Dagilis, Ramūnas Čapkauskas ir į finišą jų „Porsche 911GT3 Cup (992)“ atvairavęs latvis Valteris Zviedris nuo absoliučių nugalėtojų atsiliko ratu.

· Labai atkakli kova vyko dėl trečiosios vietos, o ją „Circle K Miles Plus Racing Team 2“ komandai kartu su Simu Juodviršiu, Arūnu Gečiausku ir Vyteniu Gulbinu padėjo iškovoti vienas jauniausių šių lenktynių sportininkų Justas Jonušis, kuriam su „Audi R8 LMS GT3 Evo II“ buvo patikėta finišo procedūra.

Klasių čempionai

· GT3 klasėje nugalėjo absoliučios įskaitos laimėtoja „Stateta BRO by HMobile“.

· GT Open klasėje pergalę šventė „TDS group-TOKS Racing Team“.

· SP3 klasėje nugalėjo „Breito&Baltic Caps“ lenktynininkai Klaudas Bučinskas, Povilas Gutauskas ir Nyderlandų sportininkas Basas Schoutenas, vairavę „BMW Silhoutte“.

· GT4 klasės laimėtojai, „Ignera Bio-Circle by Dynamit“ lenktynininkai, Mantas Matukaitis, Karolis Gedgaudas, Dovydas Ketvirtis ir Aras Kvedaras vairavo „Ginetta G56“.

· Dyzelių klasėje nugalėjo daugkartiniai šių lenktynių dalyviai ir prizininkai – „Antėja Racing Team“ sportininkai Rimas Cesiulis, Vidas Gedutis ir Vaidotas Mitkus, vairavę „BMW 135D“.

· TC5 klasėje su „Audi S4“ nugalėjo „Nanosun by Trazanija Racing“ lenktynininkai Karolis Blėdis, Tomas Isiūnas ir Evaldas Baciuška.

· TC4 klasėje nugalėjo „Hemi Racing by Statomenas“ sportininkai Henrikas Statkus, Andrius Baublys, Jonas Jancevičius ir Rimvydas Dilys, vairavę „Seat Leon“.

· TCR klasėje aukščiausiąjį nugalėtojų pakylos laiptelį su „Seat Leon Cup Racer“ užėmė „Soderus Racing“ atstovai Justas Grendelis, Darius Žilinskas ir Adomas Petrovas.

1 min. 05,941 sek. – toks dabar „Aurum 1006 km lenktynių“ trasos vieno rato, kurio ilgis 2682 metrai, rekordas, kurį „nukalė“ „Stateta BRO by HMobile“ lenktynininkas iš Danijos Andresas Fjordbachas.

Danas paveržė pernai pasiektą Juliaus Adomavičiaus trasos rekordą, kai „Circle KMylesPlus Racing Team“ ekipos „Audi R8 LMS“ bolidą vairavęs lenktynininkas tą patį atstumą įveikė per 1 min. 07,492 sek.

Žinoma, rekordai puošia bet kurias lenktynes, todėl džiaugiuosi jais ir nuoširdžiai linkiu sportininkams naujų laimėjimų.

„Manau, kad tai tik pati rekordų kryčio pradžia, – dano pasiekimą įvertino pagrindinis „Aurum 1006 km lenktynių“ organizatorius Darius Jonušis. – Žinoma, rekordai puošia bet kurias lenktynes, todėl džiaugiuosi jais ir nuoširdžiai linkiu sportininkams naujų laimėjimų“.

Jau ne kartą minėta ir specialistų įvertinta, jog šiemet kaip niekad galingas „Aurum 1006 km lenktynių“ automobilių parkas, o sportininkų gretose tokie pasaulinės klasės meistrai, kaip naujasis trasos rekordininkas, buvęs „Formulės 1“ lenktynininkas Janas Magnusenas ir kiti.

Todėl tikimasi, jog rekordų bus ir daugiau.

VšĮ „Promo events“ čia jas rengia be pertraukų nuo pat 2000-ųjų, tad šių metų renginio metraštyje šios lenktynės – jau 24-iosios.

Kaip įprasta automobilių sporte, bet kurių varžybų pradžia skirta lenktynėse dalyvausiančių automobilių ir pačių sportininkų kovinės parengties patikrai, kuri patikėta varžybų administracinei ir techninei komisijoms.

Šiemet iš kurorto centre esančio Dariaus ir Girėno stadiono komisijos persikėlė tiesiai į lenktynių trasą, kur atvežti ir varžyboms parengti automobiliai.

Komisijos palankus sprendimas komandoms atveria vartus į laikinąjį lenktynių miestelį, šalia kurio besidriekiančioje trasoje šeštadienį, liepos 22 d., sužinosime 24-ųjų maratoninių lenktynių čempionus ir prizininkus

Kauno rajono savivaldybėje apsilankęs Lietuvos automobilių sporto federacijos prezidentas Egidijus Janavičius su meru Valerijumi Makūnu aptarė, kaip būtų galima įveiklinti trasą, kokius rekonstrukcijos darbus joje būtina padaryti, kad ji būtų saugi ir prieinama visuomenei.

Kitą savaitę Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija (LTSFA), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), Susisiekimo ministerija ir Kauno rajono savivaldybė pasirašys memorandumą dėl lenktynių trasos rekonstrukcijos.

„Mūsų įsipareigojimai labai aiškūs – per 2023–2024 m. savivaldybės biudžete privažiavimo keliui prie „Nemuno žiedo“ numatome skirti 1,2 mln. eurų. Bus atnaujinta asfalto danga, įrengtas pėsčiųjų ir dviračių takas, apšvietimas. Gatvės ilgis – 0,86 km“, – patvirtino Kauno rajono meras V. Makūnas.

Įspūdingu „Audi R8 GT3“ du lietuviai – J. Karklys ir J. Gelžinis sutiks vieną rimčiausių iššūkių karjerose.

„Pirmą kartą šalies istorijoje žengiame į „ADAC GT Masters“ čempioną, kuris vienas pajėgiausių pasaulyje. Tai galu varomi automobiliai, suvienodinti, turintys apie 600 arklio galių (AG)“, – pasakojo J. Karklys.

Čempionatą sudaro šešerios lenktynės ir visos jos vyksta legendinėse Vokietijos ir Austrijos trasose. Ten dūzgia ir „Formulės-1“ bolidai.

„Tai aukščiausios kategorijos trasos, kuriose dalyvauja ir F1 lenktyniniai automobiliai“, – pasakojo lenktynininkas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Iki F1 – greičio dar trūksta, tačiau ir toks automobilis trasose skrieja itin pavojingu tempu.

„Išvystome apie 270 km/val. greitį. Kai kuriuose posūkiuose tenka važiuoti ir 200 km/val. greičiu“, – bolido pajėgumais dalijosi J. Karklys.

Graži simbolika, kad elitinėse varžybose – ne tik pilotai bus lietuviai.

„Tikrai lietuviška komanda – nuo mechanikų, komandos vadovų iki pačių vairuotojų“, – pabrėžė J. Gelžinis.

Jonų duetas – tikrai patyręs. J. Gelžinis jau porą metų iš labai arti pažįsta šį automobilį ir su juo yra dalyvavęs keleriose varžybose.

Kokie komandos tikslai prieš šį startą?

„Pamatysime. Tikimės, kad Lietuva galės džiaugtis“, – vylėsi J. Karklys.

Čempionatas prasideda birželio 10 d.