Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo gautas miesto gyventojų pareiškimas, kuriuo prašoma spręsti viešojo intereso gynimo klausimus dėl Klaipėdos Skulptūrų parke esančių objektų. Įvertinęs visus tyrimo dėl galimai pažeisto viešojo intereso metu gautus dokumentus, prokuroras konstatavo, kad be teisinio pagrindo ir pagrįsto būtinumo bei, manoma, pažeidus nemažai teisės aktų reikalavimų draudžiamaisiais kelio ženklais miestiečiams buvo apribota galimybė automobiliais laisvai patekti į Skulptūrų parke esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Tokiu būdu buvo pažeistas viešasis interesas, kurį prokuroras ėmėsi ginti.

Tyrimo duomenimis, Klaipėdos miesto savivaldybei panaudos teise valdomoje parko teritorijoje įrengti du draudžiamieji kelio ženklai „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“. Vienas iš minėtųjų ženklų įrengtas ties įvažiavimu iš S. Daukanto gatvės į vietinės reikšmės kelią, vedantį į parkui priklausančią automobilių aikštelę. Antrasis kelio ženklas riboja automobilių patekimą į pačią stovėjimo aikštelę.

Tyrimo metu nebuvo gauta duomenų, kad ženklų įrengimas būtų suderintas su policija. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybė neužtikrino, jog patekimas į vietinės reikšmės kelią bei per jį – į Skulptūrų parko automobilių stovėjimo aikštelę, būtų tinkami transporto priemonių eismui. Prokuroras konstatavo, kad du draudžiamieji kelio ženklai nepagrįstai draudžia bei pertekliniai apriboja automobilių eismą viešoje, visuomenei lankyti skirtoje teritorijoje. Įvertinus šias aplinkybes buvo nustatyti teisės aktų, kartu ir viešojo intereso pažeidimai.

Prokuratūra priimtu nutarimu uostamiesčio savivaldybės administracijos reikalauja imtis priemonių nurodytiems teisės pažeidimams pašalinti ir per 20 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti apie priimtą sprendimą.

Trečiadienį prieš vidurdienį aikštelėje prie vieno prekybos centro, veikiančio Baltijos prospekte, automobilio „Citroen C5“ savininkas pastebėjo įbrėžimus ant automobilio kėbulo.

Vienoje mašinos pusėje prie galinių durelių buvo du gilūs įbrėžimai, kitoje pusėje pastebėtas ir dar vienas.

Buvo akivaizdu, kad tokie įbrėžimai negalėjo atsirasti nuo kito automobilio durelių, todėl spėjama, kad kažkas taip pasielgė tyčia.

Pranešęs apie įvykį policijai, mašinos savininkas nurodė, kad jam padaryta žala siekia 400 eurų. Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl turto sugadinimo.

Nors panašių pranešimų miesto kriminalinių įvykių suvestinėje galima pamatyti dažną dieną, miesto policijos komisariato pareigūnai tikino, kad Klaipėdoje nėra maniako, kuris tikslingai niokotų klaipėdiečių automobilius.

Tikimasi, kad kaltininką pavyks nustatyti peržiūrėjus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus.

„Kiekvienas įvykis – vis kitoks. Kartais paaiškėja, kad kažkas apgadino svetimą automobilį, neišvairavęs saviškio siaurame kieme. Neseniai demaskavome piktą kaimyną, kuris, braižydamas mašiną, keršijo žmogui, o kartą nutvėrėme girtą asmenį, kuris nežinia dėl ko kilusį pyktį išliejo ant svetimų automobilių“, – teigė Klaipėdos miesto policijos komisariato viršininką pavaduojantis Albinas Misevičius.

Kaip dabar Kaune įprasta, bet kokia netikėta mintis tapo proga susipliekti dviem oponentų grupėms. Vienoje pusėje – Kauną valdantis "Vieningas Kaunas". Kitoje – gamtos, senosios architektūros, gyvų medžių ir žalios žolės mylėtojai. Kažkur dar buvo ir dabartiniai sklypo savininkai, kuriems atsiranda galimybė už sklypą sulaukti solidžios piniginės kompensacijos.

Nepriklausydamas nė vienai iš suinteresuotų grupių (nesu nei "Vieningo Kauno" narys, nei sklypo savininkas, todėl į formalų biurokratinį sprendimą žiūriu kaip neabejingas miesto gyventojas, ir tai leidžia iškelti keletą aktualių klausimų bei nebūti prikaltam prie būsimo asfalto ar pririštam prie pjaunamo ąžuolo.

Būkim atviri ir pripažinkim – 2 tūkst. automobilių vietų atsirado ne iš dangaus, o dėl jau minėto stadiono poreikių.

Pirmas klausimas – kokią išties problemą Kaunas bando spręsti? Trūksta automobilių vietų rekonstruojamam stadionui? Problemų kelia dabartinė ūkinė veikla? Nėra kitų erdvių, kur investuoti ES pinigus?

Deja, bet į šiuos klausimus atsakymų kaip tik ir nėra. Jeigu skaitytume tarybos sprendimo lydinčiąją medžiagą, tai pamatytume, kad pagrindinis vis dėlto yra automobilių vietų poreikis. Taip tiesiog taisomos stadiono rekonstrukcijos klaidos, kai neskirta dėmesio deramai transporto infrastruktūros pertvarkai, fizinėms erdvėms konstruoti taip, kad bent kiek didesnių varžybų atveju problemų neturėtų ne tik dalyviai, bet ir žiūrovai.

Antras klausimas – kam reikalingi 2 tūkst. automobilių vietų? Vydūno alėjos apylinkėse automobilių srautas vis intensyvesnis, vis sunkiau šioje miesto dalyje rasti laisvų vietų vakare, tačiau trūkumas tikrai neskaičiuojamas tokiu mastu. Tad būkim atviri ir pripažinkim – 2 tūkst. automobilių vietų atsirado ne iš dangaus, o dėl jau minėto stadiono poreikių.

Situacija: Ąžuolyno pašonėje atsiras 2 tūkst. vietų automobilių aikštelė. Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kai pripažinsim, kad miesto tarybos sprendimą lemia visavertės stadiono infrastruktūros poreikis, taps akivaizdu, kad pasirinkimų nėra labai daug. Šios erdvės Vydūno al. 4 yra vienas galimų sprendimų. Alternatyva – imtis dar sudėtingesnių sprendimų K.Petrausko ir Sporto gatvių erdvėje. Čia interesų kamuolys dar sudėtingesnis – reikėtų panaikinti bent kelias maitinimo įstaigas, pertvarkyti Sporto ir sveikatingumo centrą, spręsti kelių privačių objektų likimą.

Įdomesnis kompleksinis scenarijus – senokai aptarinėjamas Lietuvos sporto universiteto perkėlimas ir prijungimas prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. Buvusių pastatų vietoje atsivėrusi erdvė būtų didžiulė galimybė inovatyviai ir kompleksiškai pertvarkyti šią miesto dalį. Tačiau, suprantama, tai istorija iš mokslinės fantastikos, nes Lietuvos sporto universiteto jungimo klausimo nesugebėjo įveikti net visa praėjusio Seimo kadencija.

Trečias klausimas – jeigu automobilių vietų poreikis yra, jeigu jam patenkinti tai yra geriausia vieta, tada belieka įvertinti, ar dabartinis procesas užtikrina pakankamą skaidrumą ir miesto interesus?

Pakanka atsiversti savivaldybės tarybos lydinčiuosius dokumentus ir pamatyti 2 tūkst. vietų automobilių aikštelės schemą. Atsakymas akivaizdus ir kategoriškas – tokio asfalto blyno Ąžuolyno viduryje negali būti. Tačiau... dabartinis tarybos sprendimas priimtas nė vienam (!) tarybos nariui neprieštaravus, nepadarius jokios pastabos. Nors neformaliuose pokalbiuose ar socialiniuose tinkluose beveik visi balsavę už vieningai garantuoja, kad schema – nesusipratimas ir neturės jokios įtakos.

Tad šįkart tenka viltis, kad tarybos narių pažadai netaps tolesnių biurokratinių sprendimų pagrindu. Ir kad po metų ar poros Ąžuolyno viduryje turėsime ne asfalto gėdą, o modernų ir gamtą bei miestiečių poreikius sujungiantį sprendimą. Žinoma, lygiai taip pat galiu ir klysti – miestas gali pradėti dar vieną amžiaus statybą, kuri kam nors vis netiks ir niekaip nebus baigiama.

Pasak Vilniaus apskrities pareigūnų, pranešimas apie įvykį buvo gautas vasario 11 d. 15.01 val.

Informuota, kad laikotarpiu nuo 2020 metų lapkričio 1 d. iki ių metų sausio 20 d. Vilniuje, Šeškinės gatvėje, iš automobilių stovėjimo aikštelės pavogtas automobilis „VW Golf 7 R“.

Nuostolis ‒ 25 000 eurų.

„Pirminis projektas, kuris galėtų būti įgyvendinamas, pateiktas svarstymui, alternatyvoms ir visa kita, turėtų apimti ne tik inžinerinės infrastruktūros formavimo funkciją ir automobilių statymą, bet pirmiausia tai ko reikia viešiesiems poreikiams – kultūros paveldo išsaugojimo, jo atkūrimo, gamtos vertybių išsaugojimo, želdynų išsaugojimo“, – Seimo komitetų posėdyje trečiadienį sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Jis sakė esąs sunerimęs dėl pasirodžiusios informacijos dėl planuojamų 1950 automobilių vietų ir pabrėžė, kad ši vieta, pagal galiojančius įstatymus, negalėtų būti paversta plyna aikštele.

Siūlo perimti kaip gamtos paveldo objektą

Į bendrą Seimo Aplinkos apsaugos ir Kultūros komitetų posėdį susirinkę ekspertai, savivaldybės, visuomenės atstovai bei Seimo nariai aiškinosi, kokiu pagrindu savivaldybė nusprendė perimti į saugomą teritoriją įsiterpusį sklypą.

Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybė perima vienu iš įstatymuose numatytu atveju ir pritarė, kad sąrašas atvejų, kai tai padaryti galima, yra ribotas, tačiau pabrėžė, kad objektas gali būti perimamas ir gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugai.

„Mano asmenine nuomone, Ąžuolyno situacijos atžvilgiu šitas sklypas ir objektai jame turėtų būti būtent tokiu pagrindu ir perimami, o ne galvojant, kaip ten kažką pastatyti“, – teigė Seimo narė.

Visuomenininkams raginant perėmus sklypą užtikrinti jo įjungimą į bendrą Ąžuolyno teritoriją, savivaldybės atstovai teigia, jog galimybės perimti sklypą visuomenės reikmėms yra ribotos, o konkretūs sprendiniai dėl to, kas sklype bus daroma, paaiškės tik pradėjus procesą, kuriam kol kas duotas tik principinis pritarimas.

Seimo komitetai parengė savivaldybei siūlymą perimti sklypą visuomenės poreikiams, tačiau ne automobilių aikštelei, o gamtos ir kultūros objektų apsaugos tikslu, inicijuoti poveikio aplinkai vertinimą ir numatyti alternatyvius automobilių planus, kur galėtų stovėti automobiliai.

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Sklypas – kultūros vertybės komplekso dalis

Kaip teigia savivaldybės atstovai, Vydūno al. 4 esantis žemės sklypas nepatenka į Ąžuolyno teritoriją: tai atskiras komercinės paskirties sklypas. Vis dėlto paveldosaugininkai akcentuoja, kad, nepaisant to, sklypas patenka į Ąžuolyno kaip kultūros vertybės teritoriją, o jame yra saugomų objektų.

Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė ragino savivaldybę parengti šio sklypo poveikio vertinimus, nes jis yra šalia saugomos teritorijos, be to, patenka į teritoriją, teikiamą UNESCO Pasaulio paveldo sąrašui.

„Savivaldybė imasi prieštaringos strategijos: viena vertus, palaiko nominaciją, iš kitos pusės, planuoja darbus galimai be sprendinių poveikio vertinimo. Kol nominacija vertinama, tai gali diskredituoti paraišką tarptautiniu mastu“, – įspėjo V. Ščiglienė.

Ji teigė, kad šių grėsmių išvengti padėtų poveikio aplinkai vertinimas ir siūlė KPD šią teritoriją paskelbti valstybės saugoma.

„Tada tokių problemų niekada nekiltų. Nes ką besakė savivaldybė, sklypas patenka į vertybės teritoriją ir ten yra vertingosios savybės“, – pabrėžė V. Ščiglienė.

V. Bezaras teigė, jog minėtame sklype yra du saugotini objektai, kuriuos reikia atkurti: skulptūra ir oranžerijos liekanos. KPD yra pateikęs sąlygas savivaldybei šio sklypo tvarkymui, kuriose nurodoma šias vertybes išsaugoti ir sudaryti sąlygas joms atkurti.

„KPD nuomone, ta vieta (...) yra vertinga tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu, kartu jos geografinė dislokacija ir istorinė raida tarsi prašytųsi, kad čia būtų atkurtas 1930 metais statytas oranžerijų kompleksas – jis galėtų būti pritaikytas visuomenei“, – pastebėjo departamento vadovas.

Sprendinius savivaldybė žada detalizuoti vėliau

Posėdyje dalyvavę savivaldybės atstovai pabrėžė, kad kol kas pritarta tik poreikiui perimti teritoriją, o visi konkretūs sprendimai prasidės tik pradėjus procedūras ir eigoje bus derinami su visuomene.

KPD nuomone, ta vieta (...) yra vertinga tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu.

Kauno vicemeras Andrius Palionis, posėdyje pristatęs savivaldybės planus akcentavo, jog teritorija niekada nepriklausė Ąžuolynui, o apie 1993 metus, sklypas privatizuotas, vėliau jo savininkai keitėsi. Šiuo metu sklype esantys statiniai yra valdomi bendrovės, o sklypas priklauso valstybei.

A. Palionis akcentavo, jog ir šiuo metu faktiškai toje teritorijoje yra įrengtos parkavimo aikštelės, todėl miestas ir rėmėsi šiuo faktu kaip pagrindu perimti teritoriją. Jis kaip pavyzdį pateikė prie Pažaislio vienuolyno ansamblio esančią aikštelę, kuri visa yra žalia ir apsupta gamtos.

„Kokia tolimesnė seka po šio priimto tarybos sprendimo, kuris neapsprendžia nei kaip, nei kiek to parkavimo būtų, bet tiesiog atsispiriant nuo esamos sklype situacijos, tai turės sekti teritorijos detalusis planas, kuris yra rengiamas tiek atsižvelgiant į kultūros paveldo, tiek į aplinkosaugos keliamus reikalavimus, plius detalaus plano rengimo stadijoje yra ir derinimo su visuomene procedūra“, – akcentavo Kauno vicemeras.

Tuomet planuojama atlikti ir nepriklausomą teritorijoje esančio turto vertinimą, po ko Kauno taryba vėl svarstys pastatų išpirkimą bei kitus sprendinius.

Siekia perimti automobilių parkavimui

Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą bei įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.

Nutarta, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyta paimti jį visuomenės poreikiams. Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų.

Pasak Kauno visuomenininkų, inicijavusių peticiją dėl Ąžuolyno vientisumo išsaugojimo, Ąžuolyno parkas su jį supančia aplinka yra unikali vietovė, todėl  planuojama didelė automobilių stovėjimo aikštelė turės neigiamą poveikį tiek vertingosioms kultūros ir gamtos vertybėms, tiek aplinkinių gyventojų ir parką lankančių žmonių sveikatai.

Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.

Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.

Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.

Vietos pasirinkimas

Savivaldybės atstovai numatė, kad automobilių aikštelė galėtų atsirasti sklype, adresu Vydūno al. 4. Ši vieta yra visai šalia Ąžuolyno.

"Pastaruoju metu pastebime, kad miesto parkai (ypač rekonstruoti) gausiai lankomi miesto gyventojų. Ąžuolynas – vienas iš miesto parkų, sutraukiančių kauniečius iš įvairių mikrorajonų, todėl daugelis jų atkeliauja privačiu transportu. 2021 m. planuojama rekonstruoti Ąžuolyno parką jį dar labiau pritaikant miestiečių poreikiams, todėl, tikėtina, padidėjus į parką atvykstančių miestiečių skaičiui, automobilių parkavimo vietų poreikis dar išaugs.

Taip pat manome, kad šis į Ąžuolyną įsiterpęs žemės sklypas neturėtų būti užstatytas kitais statiniais ir tarnautų visiems miesto gyventojams", – kodėl siūloma minėtame sklype įrengti automobilių aikštelę, "Kauno dienai" komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Įrengiant aikštelę, nereikės kirsti medžių. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tarnaus ir renginių metu

Dar tik pristačius halės ir stadiono rekonstrukcijos projektus, visuomenėje netilo kalbos, kad tokiems objektams turi būti numatytos didelės automobilių aikštelės, nes ir iki tol renginių metu transporto priemonės tiesiog užgrūsdavo Perkūno alėją ir aplinkines gatves. Panašu, kad planuojama aikštelė Vydūno alėjoje bent iš dalies turėtų patenkinti parkavimo vietų poreikį.

"Automobilių statymo aikštelės įrengimas taip pat siejamas ir su šalia esančiu rekonstruojamu S.Dariaus ir S.Girėno stadionu bei su išplėstomis stadiono tribūnomis, talpinsiančiomis daugiau lankytojų. Aikštelei pasirinktos teritorijos pasiekiamumas, teritorija ir pati lokacija yra labai paranki rekonstruotame S.Dariaus ir S.Girėno stadione vyksiančiams renginiams aptarnauti bei svečių transporto priemonėms statyti", – nurodė P.Keras.

1 950 – tiek vietų galėtų būti Vydūno alėjoje planuojamoje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Pasak specialisto, aikštelė būtų atvira visiems kauniečiams bet kuriuo metu, nebūtinai renginių. Kol kas nėra planuojama, kad ši aikštelė bus apmokestinta.

Kiek bus vietų?

Vydūno al. 4-tame sklype miestas planuoja įrengti beveik 2 tūkst. vietų automobilių stovėjimo aikštelę. Pasak savivaldybės atstovų, vertingi medžiai bus išsaugoti.

"Maksimalus galimas vietų skaičius – apie 1 950, tačiau tikėtina, kad fiziškai įrengiamų vietų skaičius bus kiek mažesnis, kadangi vienas iš infrastruktūrinių prioritetų yra saugomų želdinių įkomponavimas naujoje aikštelėje", – komentavo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Jis aiškino, kad projektuojant aikštelę šiame sklype bus išsaugoti visi vertingi želdiniai. "Šiuo metu minėtas žemės plotas priskiriamas komercinėms teritorijoms. Šiame sklype daugybę metų buvo vykdoma komercinė veikla. Būta įvairių ketinimų išvystyti šią teritoriją. Tokia veikla, daugelio miesto gyventojų nuomone, neatitiko Ąžuolyno parko paskirties. Sklypą perėmus visuomenės poreikiams ir įrengus Ąžuolyno parkui tarnaujančią susisiekimo infrastruktūrą, būtų daromas minimalus poveikis parkui, taip pat būsime tikri, kad ši parko dalis tarnaus visiems miesto gyventojams. Kaip minėta, projektuojant aikštelę bus siekiama kuo minimalesnio poveikio aplinkai", – dėstė P.Keras.

Šiam pasiūlymui dar turi pritarti miesto taryba. Klausimas dėl aikštelės įrengimo Vydūno alėjoje bus svarstomas artimiausiame tarybos posėdyje. Jei bus pritarta, prasidės detaliojo plano ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūra. Vėliau – infrastruktūros ir naujos įrangos įrengimo darbai.

Pasak Policijos departamento, apie 2.25 val. Aušros gatvėje gaisras kilo automobilyje „BMW 320“, kurio metu jis sudegė bei apdegė šalia stovėjęs automobilis „Audi A4 Avant“.

Įtariama, kad automobilis buvo padegtas. Nuostoliai kol kas skaičiuojami.

Dėl įvykio policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Apie du tokius automobilius, jau senokai paliktus Aukštaičių gatvėje esančioje aikštelėje, portalui kauno.diena.lt papasakojo kaunietis, dažnai besilankantis futbolo rungtynėse.

„Gyvenu toli nuo LFF Kauno treniruočių centro ar Ledo arenos, todėl į futbolo ar ledo ritulio varžybas, vykstančias minėtoje vietoje, važiuoju automobiliu. Automobilių stovėjimo aikštelė prie šių sporto objektų  Aukštaičių gatvėje nėra didelė, kartais joje nelieka vietos. Tada tenka ieškoti, kur pasistatyti automobilį gretimose gatvelėse.

Pikta, kad automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojams pritrūksta vietos, o net dvi vietas užima kažkieno neatsakingai palikti nevažiuojantys automobiliai.

Vieną dieną atvažiavęs į Pirmojoje lygoje žaidžiančios „Hegelmann Litauen“ komandos rungtynes netikėtai radau laisvą vietą aikštelėje. Išlipęs iš automobilio pastebėjau, kad net dvi vietas toje aikštelėje jau senų seniausiai užėmę du raudonos spalvos nebevažiuojantys „Volkswagen“, – sakė vyras.

Pasak jo, šios transporto priemonės vos ne „retro“. Kad automobiliai čia palikti riogsoti seniai, išduoda kai kurios nuleistos jų padangos, storas dulkių sluoksnis, išdaužtas vieno „Volkswagen“ žibintas ir langelis. Raudonos mašinos nuo nešvarumų pajuodavę, apkritę medžių lapais. Automobiliai kai kuriose vietose net apsamanoję.

„Labai pikta, kad vykstant varžyboms šioje viešoje automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojams pritrūksta vietos, o net dvi vietas užima kažkieno neatsakingai ir savanaudiškai palikti nevažiuojantys automobiliai“, – teigė sporto aistruolis.

Jis tvirtino, kad į šiuos išklerusius automobilius kreivai žiūri ir kiti šioje aikštelėje mašinas paliekantys vairuotojai.

Kai kuriose miesto vietose vis dar stovi nevažiuojančios transporto priemonės, reklamuojančios automobilių supirkimo paslaugas. Vienas toks automobilis itin seniai puikuojasi aikštelėje šalia buvusio Kalniečių prekybos centro.

PAPILDYTA. „Kauno dienos“ fotografas automobilius aikštelėje fotografavo lapkričio 6-osios popietę. Po paros jis lankėsi šioje vietoje ir pastebėjo, kad abiejų „Volkswagen“ automobilių jau nebėra.

„Įrengus aikštelę, mūsų skaičiavimais, čia galės tilpti 300 automobilių. Miesto tarybos prašome pritarimo leisti pradėti visuomenės poreikiams paėmimo procedūras. Manome, jog tai gali užtrukti apie dvejus metus“, – BNS sakė savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Šis klausimas miesto tarybai bus teikiamas artimiausiame posėdyje.

Aikštelė numatyta sklype, esančiame adresu Karaliaus Mindaugo pr. 52. Pasak savivaldybės, pastebėta, jog „Žalgirio“ arenoje vykstančių renginių metu atsiranda itin didelis stovėjimo vietų trūkumas ir automobiliai statomi aplinkinėse gatvėse bei žaliuosiuose plotuose.

Nemuno saloje, kurioje yra „Žalgirio“ arena, šiuo metu yra prasidėjusios vandens sporto centro statybos, o ateityje turėtų iškilti ir mokslo populiarinimo centras „Mokslo sala“. Kadangi prie jų automobilių stovėjimo vietų nėra numatyta, svarstoma, jog šiame sklype ateityje galėtų atsirasti daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė.

„Akivaizdu, jog poreikis nebus patenkintas, todėl ateityje neatmetame galimybės šioje vietoje pastatyti daugiaaukštį parkingą“, – sakė savivaldybės atstovas.

Šiuo metu automobilius atvykusieji į renginius gali palikti „Akropolio“ aikštelėje, stovėjimo aikštelę turi ir „Žalgirio“ arena.

Kol kas nėra aišku, ar naujoji aikštelė bus mokama, tačiau turint galvoje, jog automobilių stovėjimas kainuoja aplinkinėse gatvėse bei Karaliaus Mindaugo prospekte, ji, greičiausiai, taip pat būtų priskirta rinkliavos zonai.