Anot renginį vedusio idėjos autoriaus Jovaro Kelpšo, mintis imtis neįprastų skaitymų renginio kilo prieš keletą metų. „Iš pradžių galvojome, kad dalyviai galėtų skaityti senų nežinomų knygų tekstus. Vėliau viskas peraugo į tai, kad dabar turime penkis gyvus autorius, kurie dalijasi savo kūryba“, – kalbėjo J. Kelpšas.

Pirmieji, šių metų sausį įvykę „Akli skaitymai“, anot iniciatoriaus, buvo eksperimentiniai – be jokių nusistatymų ar lūkesčių. Tąkart šešių skaitovų komanda ir bent 30 klausytojų rengėjus patikrino: tokio formato renginys turi prasmę.

„Nuo to karto pamatėme, kad žmonėms tai patinka, juos buria ir kviečia diskutuoti tarpusavyje. Todėl ir nusprendėme tęsti“, – teigė J. Kelpšas.

Renginio metu vyksta šeši turai. Pirmajame kiekvienas autorius skaito tik savo tekstą – kad publika galėtų susipažinti su konkretaus autoriaus pasirenkamu žanru, stiliaus ypatumais, pasak vedėjo, jo paragauti. Antrajame ture dalyviai skaito tik vieni kitų kūrinius, o nuo trečiojo iki šeštojo turo tekstai sumaišomi tarpusavyje.

R. Šakarnytės nuotr.

„Renginio metu kūrėjai dar kartą perskaito savo pačių tekstus, tačiau niekam neaišku, kada. Visa tai – detektyvo dalis“, – pabrėžė J. Kelpšas.

Nors renginyje skamba ir proza, ir eilės, viena jo organizatorių Asta Volungė akcentuoją norą sulaužyti stereotipą, kad poezija skirta tik vyresniems žmonėms. „Tokius įsitikinimus mes šluojame lauk ir rodome, kad poezija gali būti nerimta, tarmiška, temomis apimanti instagramą arba kaip atrodo paauglio kambarys“, – tikino ji.

Klausytojai gali įsijausti į detektyvų vaidmenį, tačiau emocijų netrūksta ir autoriams. Anot vienos renginio dalyvių, skaityti kitų parašytus tekstus yra baisiau nei savuosius.

„Iš tos baimės norisi skaityti taip, kaip žinau, kad pats autorius perskaitytų. Tačiau tada prisimenu, kad viso to esmė, kaip aš tą tekstą perteiksiu klausytojui“, – kalbėjo po Tapkenso slapyvardžiu besislepianti Aistė Senkevičiūtė.

Kitokia patirtimi dalijosi jau antrą kartą „Akluose skaitymuose“ dalyvavęs Benas Baranovskis. „Malonu skaityti kitų autorių tekstus ir bandyti juos interpretuoti savaip, įtraukiant daugiau ekstralingvistinių elementų“, – sakė vaikinas.

Kaip teigė „Aklų skaitymų“ dalyvis Matas Utmanas, šis ir kiti tokio tipo renginiai leidžia pasijausti įvertintam. „Kūrėjai čia gali reikštis ir pamatyti, kad kitiems jų kūryba gali būti įdomi. Tai motyvuoja kurti toliau“, – aiškino jis.

Į renginį palaikyti draugės atvykusiai Aušrai toks netradicinis literatūros renginio formatas patiko. „Turėjau pranašumą, nes žinau visus Tapkinso tekstus. Tačiau, nepaisant to, renginys patiko. Ateičiau čia ir kitą kartą“, – sakė ji.

Nors atrodo, kad poezija turėtų atpalaiduoti, „Akluose skaitymuose“ įtampa ir azartas veržėsi per kraštus. „Renginio formatas verčia įtemptai mąstyti, bet tai žavi ir įtraukia. Nors galvojau, kad bus lengviau, man vis tiek labai patiko“, – kalbėjo į renginį su drauge atvykusi Toma.

Grožinės literatūros sąrašo pirmoje vietoje – I. Buivydaitės-Kupčinskienės knyga „Mėnesiena ir tu“. Jos romanui „Rožių dvaras“ skirta antroji vieta, Jolitos Herlyn „Moterų sodas“ atsidūrė trečioje vietoje, Kristinos Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ (I dalis) – ketvirtoje vietoje, o penktoje I. Buivydaitės-Kupčinskienės „Tikros ir netikros seserys“.

Šeštoji ir septintoji vietos skirtos rašytojos Ginos Viliūnės romanams „Spąstai pirklio žudikui“ ir „Žmogžudystė batsiuvio dirbtuvėje“, o aštuntoje ir devintoje vietose – Juozo Gaižausko „Dievas su šlepetėmis“ ir „Tigras, glostantis pėdas“. Dešimta vieta skirta K. Sabaliauskaitės „Petro imperatorė“ (II dalis).

Lietuviškos vaikų ir jaunimo literatūros autorių kategorijos pirmojoje vietoje – rašytojas Tomas Dirgėla, antroje – Lina Žutautė. Trečią vietą populiariausių jaunimo ir vaikų autorių sąraše užėmė rašytojas Vytautas Račickas.

Tuo metu pirmoje mokslinės ir dalykinės literatūros knygų sąrašo vietoje atsidūrė Norberto Černiausko „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“, antroje – Giedriaus Petkevičiaus „Karo anatomija“.

Populiariausių mokslinės ir dalykinės literatūros autorių sąrašo pirmoje vietoje – žurnalistas Dovydas Pancerovas.

Užsienio literatūros knygų sąrašo pirmojoje vietoje, kaip ir pernai bei užpernai, yra Delios Owens (Delios Ovens) knyga „Ten, kur gieda vėžiai“ (vertėjai Anita Kapočiūtė, Vidas Morkūnas). Antroje vietoje – Lucindos Riley (Liusindos Raili) „Meilės laiškas“ (vertė Kristina Miliūnienė) ir Karen Swan „Vasara Kornvalyje“ (vertė Rita Kaminskaitė).

Populiariausia bibliotekose pernai tarp knygų dailininkų – Asta Puikienė, tarp knygų iliustruotojų – Greta Alice, o tarp vertėjų – Viktorija Uzėlaitė-Kirilova.

LATGA populiariausių knygų ir autorių bibliotekose sudaro remdamasi bendro jungtinio bibliotekų katalogo duomenimis, kuriuos susistemina ir pateikia Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Duomenis pateikia 74 šalies bibliotekos.

G.Grajausko poezijos rinkinys

Šį penktadienį 17.30 val. I.Kanto bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) vyks klaipėdiečio poeto Gintaro Grajausko eilėraščių knygos „Nykstamai menkų dydžių poveikis megastruktūroms“ pristatymas.

„Mane visada ypatingai domino eilėraščiai, kuriuose „gražumo“, „meniškumo“ tėra tik būtinas minimumas. Eilėraščiai, kurie sugeba tapti beveik anoniminiais, be ryškesnės autoriaus invazijos. Tarsi atsiradę savaime. Idealiu atveju skaitytojai pasijunta, lyg patys juos būtų parašę. Dažnai jie trumpi, lakoniški, atmosferiški. Keliomis eilutėmis sukuriantys pasaulio vaizdą, – pasakojo G.Grajauskas. – Kita knygos ašis – „Paguodos giesmės“, eilėraščių ciklas, kurį kažkada pradėjau, iš karto žinodamas, kad jis niekada nebus baigtas. Eilėraščiai į šį ciklą ateina patys – nenoriu nieko forsuoti ir skubinti. Gal net atvirkščiai – norėtųsi, kad ciklas pildytųsi kuo lėčiau. Nes dauguma ciklo eilėraščių vienaip ar kitaip susiję su man svarbiais žmonėmis, kurių jau nebėra. Konkrečių dedikacijų norėjau išvengti – nors kai kur jos nesunkiai nuspėjamos. Vis dėlto „Paguodos giesmės“ skirtos ne mirusiems, o gyviesiems, tebegyvenantiems. Visų gyvųjų sustiprinimui ir paguodai. Kitos dalies eilėraščių stilistika – atpažįstama iš mano ankstesnių knygų. Paradoksalūs, (auto)ironiški. Kai kurie aštroki.“

Konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančią knygą pristatys poetė Elena Karnauskaitė. Pristatyme dalyvaus knygos autorius G.Grajauskas.

Du D.Musteikio romanai

Kovo 8 d. 17 val. I.Kanto biblioteka buria į virtualų susitikimą su Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančių romanų „Čia bus Mėmelio pilis“ ir „Mėmelio komtūro kalavijas“ autoriumi klaipėdiečiu Dariumi Musteikiu. Tiesioginė transliacija vyks bibliotekos feisbuko paskyroje @kmsvb.

Būsimo Klaipėdos jubiliejaus proga D.Musteikis parašė istorinį romaną su nuotykių elementais, kuris, nebūdamas istoriniu veikalu ar vadovėliu, įtraukia skaitytojus į maloniai užkrečiamą skaitymo pramogą „skaniai praryti knygą“ ir leidžia pažvelgti į Klaipėdos miestą pirmųjų Mėmelio gyventojų akimis.

Beje, abiejų romanų autorius D.Musteikis gimė Klaipėdos gimtadienio dieną – rugpjūčio 1-ąją, tik 713 metais vėliau, ir romaną „Čia bus Mėmelio pilis“ dedikuoja savo gimtinei.

Knygoje „Mėmelio komtūro kalavijas“ (romano „Čia bus Mėmelio pilis“ tęsinys) siūloma pasitelkti vaizduotę ir persikelti į daugiau nei prieš 760 metų vykusius nepakartojamus ir įtraukiančius įvykius Dangės žiotyse ir rytinėje Baltijos pakrantėje. Kartu su knygos personažais kviečiama atkakliai ginti Mėmelį nuo jį puolančių Algmino žemaičių, spręsti miesto vystymo ir apsaugos klausimus, džiaugtis naujų miesto gyventojų gimimu, pamąstyti apie bendražmogiškas vertybes.

B.Puidoko eilėraščiai

Kovo 9 d. 16 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) bus pristatyta konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujanti Broniaus Puidoko eilėraščių knyga „Dainuoju gyvenimą“, kurią išleido S.Jokužio leidykla-spaustuvė.

Užsitęsusios pandemijos metu nerimo, nežinios, slogių nuotaikų dažnai prisipildo mūsų namai, o jei dar dangų užvaldo pilki lietų nešantys debesys, į sielą ima skverbtis pilkuma. Prasta nuotaika smelkia iki kaulų, pranyksta net mažiausi džiugesio blyksniai. Turi sau prisipažinti – užvaldė depresija. 2021 m. išleistoje antrojoje B.Puidoko eilėraščių knygutėje visiškai kita nuotaika – čia užkoduotas proveržio iš pandeminės nuotaikos troškimas. Autoriaus optimizmą rodo ir pavadinimas „Dainuoju gyvenimą“. Grėsmės akivaizdoje apdainuojamas gyvenimas, meilė, gamtos gyvybingumas. Autoriaus akiratis platus: jis mėgsta keliauti, domisi istorija, istoriografija, žavisi garbinga Lietuvos praeitimi, lyg metraštininkas aprašo iškilias asmenybes. Eilėraščiuose minimi Lietuvos kunigaikščiai, karalienė Barbora Radvilaitė, paskirti eilėraščiai palaimintajam Jurgiui Matulioniui, kovotojai už Lietuvos nepriklausomybę Nijolei Sadūnaitei, neužmiršta įdomi asmenybė – Klaipėdos dainininkė, daug metų žavėjusi savo publiką jausminga populiariąja muzika, Nelė Paltinienė.

Skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Fotoalbume – prasminga tradicija

Kovo 15 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A) vyks Klaipėdos metų knygos rinkimuose dalyvaujančio fotoalbumo „Donelaitis. Klaipėda. Sausio 1-oji“ pristatymas. Fotoalbumą išleido „Eglės“ leidykla. Renginyje dalyvaus leidėjas ir šio leidinio sudarytojas Antanas Stanevičius.

Fotoalbumas skirtas prasmingai ir romantiškai klaipėdiečių tradicijai – kasmet pagerbti Kristijono Donelaičio gimtadienį sausio pirmąją dieną 12 valandą. Sueigos, prasidėjusios 1989-aisiais, tampa vis gausesnės, turiningesnės. Knygoje nuolatiniai susirinkimų dalyviai pasisako apie K.Donelaičio reikšmę jiems asmeniškai ir visai Lietuvai.

Fotoalbume yra kompaktinė plokštelė su K.Donelaičio kūryba, kurią deklamuoja Klaipėdos dramos teatro aktoriai, su Liudviko Rėzos tautosakiniu palikimu, dainuojamu

Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro folkloro ansamblio „Aušrinė“.

E.Barauskienės „Kovingoji Ėvė“

Kovo 16 d. 17 val. I.Kanto bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) – Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė: kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas. Renginyje svečiuosis konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančios knygos autorė E.Barauskienė, aktorė Virginija Kochanskytė, knygą išleidusios leidyklos „Eglė“ vadovas A.Stanevičius.

Ievos Simonaitytės 125-osios gimimo metinės paskatino priekuliškę pedagogę ir rašytoją Editą Barauskienę pažvelgti į lietuvių literatūros klasikės tautinę, pilietinę veiklą, į jos atkaklią kovą su priespauda, neteisybe. Visa tai I. Simonaitytė patyrė vaikystėje, jaunystėje ir brandžiame gyvenime nuo savųjų kaimynų, nuo vokiečių ir tarybinės valdžios. Fizinę negalią turėjusi rašytoja buvo nepaprastai stipri savo dvasia, ji nenuolaidžiavo tiems, kurie kėsinosi pažeminti žmogiškąjį orumą, visiškai nepelnytai bausti jos gentainius. Vienas pačių skaudžiausių laikotarpių I.Simonaitytės gyvenime – Antrasis pasaulinis karas ir pokaris, kai ištuštėjusio Klaipėdos krašto gyventojai buvo masiškai tremiami į Sibirą, o grįžusieji neapsikentę emigravo į Vokietiją.

„Esame viena tauta, viena žemė, viena Lietuva!“ – taip kovingoji Ėvė pasidžiaugė 1923-iųjų vasario 16-ąją, prabėgus mėnesiui po Klaipėdos ir Lietuvos susivienijimo. Rašytojos lietuviškasis patriotizmas – sektinas pavyzdys.

„Su kovingąja Ėve gyvenau visą gyvenimą – ir tiesiogiai Priekulėje, ir per jos kūrybą“, – teigė E.Barauskienė, savo mintis sudėjusi į knygą „Kovingoji Ėvė: kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“.

Kur balsuoti

Su konkurse „Klaipėdos knyga 2021“ dalyvaujančiomis knygomis galima susipažinti ir balsuoti už populiariausią I.Kanto bibliotekos tinklalapyje www.biblioteka.lt ir šešiuose bibliotekos padaliniuose: Skaitytojų aptarnavimo skyriuje (Turgaus g. 8), Meno skyriuje (J.Janonio g. 9), Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9), „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49), Kalnupės padalinyje (Kalnupės g. 13) ir Pempininkų padalinyje (Taikos pr. 81 A).

Iki balandžio 24-osios skaitytojai rinks populiariausią knygą, o gražiausią leidinį išrinks ekspertų komisija.

Kaip praneša Kultūros ministerija, jis nustatys teisingesnes autorių teisių rinkos taisykles, padės griežčiau ginti saugomą turinį, o vartotojams atvers daugiau galimybių pasiekti kitose ES šalyse esančių transliuotojų perduodamas internetines programas.

Įstatymo pataisų ir papildymų projekte numatoma reguliuoti naują paslaugų rūšį – internetines transliavimo paslaugas, kurias teikia transliuojančiosios organizacijos, norėdamos įtraukti tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas. Šioms paslaugoms taip pat numatoma taikyti kilmės šalies principą: tai reiškia, kad teises, reikalingas įtraukiant tam tikras programas į transliuotojo internetines paslaugas, reikia įgyti tik pagrindinėje transliuotojo įsisteigimo šalyje, o ne visose ES  narėse, kuriose transliuotojas nori programas padaryti prieinamas visuomenei.

Atnaujintame įstatyme taip pat bus reguliuojamas tiesioginis signalų perdavimas: tai būdas, kuriuo transliuotojai transliuoja savo programas ne tiesiogiai jas perduodami visuomenei ryšio priemonėmis, bet per signalų skleidėjus. Reguliavimas bus taikomas ne tik kabeliniam retransliavimui, kaip kad buvo iki šiol, bet visoms retransliavimo paslaugoms.

Projekte numatoma išplėsti privalomąjį kolektyvinį teisių administravimą visoms retransliavimo paslaugoms ir viešam paskelbimui per signalų skleidėjus, dalyvaujančius tiesioginio signalų perdavimo procese. Taip supaprastinamos taisyklės, pagal kurias retransliavimo paslaugų teikėjai gali įgyti reikiamas teises: jas reikės įgyti  ne iš atskirų teisių turėtojų asmeniškai, o iš transliuotojų, kurių kanalus jie retransliuoja, ir iš kolektyvinio administravimo organizacijų.

Taip pat numatoma atnaujinti ir papildyti turtinių teisių apribojimus (ką ir kaip galima naudoti be autoriaus, atlikėjo ar duomenų bazės gamintojo leidimo ir be autorinio atlyginimo): pavyzdžiui, patikslintos išimtys mokymo bei kultūros paveldo išsaugojimo tikslais. Detaliau ir plačiau bus reglamentuojami ir individualūs sutartiniai santykiai: nustatomos bendros autorių ir atlikėjų teisės gauti informaciją apie atlyginimą, prašyti papildomo atlygio, nutraukti ar pakeisti sutartį.

Atnaujintos įstatymo nuostatos taip pat numatys galimybes elektroninės spaudos leidėjams suteikti turtines teises. Bus suteikiamos dvi išimtinės turtinės teisės – pasirinktinai leisti arba neleisti internete atgaminti ir padaryti viešai prieinamą elektroninį spaudos leidinį, kiek tai susiję su naudojimo būdais, kuriuos taiko informacinės visuomenės paslaugų teikėjai.

Projekte reglamentuojamas ir kūrinių bei kitų  objektų, kuriais nebeprekiaujama, naudojimas: apibrėžiama, kaip bus galima naudoti tokius kultūros paveldo įstaigų fonduose ir kolekcijose esančius objektus, kurių nebėra ar niekada ir nebuvo viešojoje prekyboje.

Interneto platformoms taip pat numatoma atsakomybė, susijusi su naudotojų įkelto turinio apsauga: pavyzdžiui, nustatant reikalavimus, kaip naudoti saugomą turinį, kurį įkėlė patys naudotojai; numatant sąlygas, kada atsakomybė platformoms netaikoma. Taip sustiprinamos teisių turėtojų pozicijos derantis ir reikalaujant atlygio už jų turinio naudojimą interneto platformose („Facebook“, „Youtube“), į kurias turinį kelia naudotojai.

Projektu, kuriam šiandien pritarė Vyriausybė, į nacionalinę teisę perkeliamos dviejų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų nuostatos: dėl naudojimosi autorių teisėmis ir gretutinėmis teisėmis, taikytinomis tam tikroms transliuojančiųjų organizacijų internetu transliuojamoms programoms bei retransliuojamoms televizijos ir radijo programoms (direktyva (ES) 2019/789) ir dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje (direktyva (ES) 2019/790).

Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų ir papildymų projektas teikiamas svarstyti Seime. Įstatymo įsigaliojimo data numatoma 2022 m. balandžio 1 d.

Humanitarinių mokslų srityje apdovanojimą pelnė Agnė Čepaitienė už darbą „XXI a. pradžios aukštaičių patarmių kaita: gretinamasis geolingvistinis aspektas“, Eimantė Zolubienė – už disertaciją „Rizikos diskursas internetinėje Lietuvos naujienų žiniasklaidoje 2006-2014 m.“, Indrė Žigeu – už darbą „Stiklo dirbiniai ir jų naudojimo kultūra Klaipėdoje XVI–XIX a. Baltijos jūros regiono kontekste“.

Virgilijus Rutkauskas įvertintas už mokslinį tyrimą „Mokesčių moralė ir jos įtaka viešojo sektoriaus pajamoms“, Vytautė Dlugoborskytė – už disertaciją „Komandos įvairovės ir atvirumo įtaka inovacijų komandos rezultatams“, pranešė Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga.

Fizinių, technologijos, biomedicinos ir žemės ūkio srityje apdovanota Justina Kazokaitė („Investigation of human carbonic anhydrase VI and IX inhibitor efficacy and toxicity“), Mantas Atutis („Analysis of Flexural Behaviour of Concrete Beams Prestressed with Basalt Fiber Reinforced Polymer Bars“), Mantas Šimėnas („Electron paramagnetic resonance spectroscopy of hybrid metal-formate frameworks“), Miglė Kazlauskienė („Nuo taikinio RNR priklausomų III-A tipo CRISPR-Cas sistemos katalizinių aktyvumų tyrimas“), Tomas Matulaitis („Organiniams optoelektroniniams prietaisams skirtų bipolinių junginių sintezė ir jų savybių tyrimas“) ir Jolanta Treinytė („Žemės ūkio paskirties bioskaidūs polimeriniai kompozitai iš organinių ir neorganinių gamybos liekanų“).

„Simboliška, kad šiandien apdovanojame laureatus, kilusius iš įvairių Lietuvos vietovių – sostinės, Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos. Jūsų tyrimų kryptys taip pat įvairiapusės – vieni atveriate kelius ateičiai, kiti pagerbiate praeitį ir išsaugote ją būsimoms kartoms. Tačiau nesvarbu, kokie skirtingi, iš kur kilę ar kokios mokslo srities atstovai būtumėte, visų bendras tikslas vienas – pažanga Lietuvai, jos regionams ir visuomenei“, – Prezidentūros pranešime cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

Geriausios disertacijos konkursą ir apdovanojimų ceremoniją jau tryliktus metus organizuoja Jaunųjų mokslininkų sąjunga, taip siekdama stiprinti jaunųjų doktorantų motyvaciją vykdyti aukščiausios kokybės ir svarbos visuomenei mokslinę veiklą.

Geriausios disertacijos konkursui buvo pateiktos 56 darbai.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, juos paskirstyti norėtų pačios organizacijos, nes tai - ne valstybės biudžeto pinigai. Tačiau Kultūros ministerija su tuo nesutinka.

Nuo 2012 metų pradėjus rinkti vadinamąjį tuščios laikmenos mokestį (jį sumoka visi pirkėjai, įsigydami elektronines laikmenas), 25 proc. surinktų lėšų skiriama Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programai. Šios lėšos būdavo paskirstomos kasmet pavasarį - dažniausiai kovą - kūrybinėms organizacijoms, leidėjams ir renginių organizatoriams, pateikusiems paraiškas Kultūros ministerijai. Tačiau šiemet jų nesulaukta iki šiol.

Šiemet ministerija šių pinigų skirstymo funkciją sugalvojo perleisti Kultūros tarybai.

Kultūros ministerija aiškina siekainti skaidraus lėšų paskirstymo ir aktyviai diskutuojanti su autorių teisių organizacijomis dėl autoriams paskirstomo kompensacinio atlyginimo, surenkamo už parduotas tuščias laikmenas. Tačiau vieningo sutarimo dėl šių lėšų administravimo modelio kol kas nerasta. Ministreija taip pat nurodė, kad jau pirmadienį teiksianti Vyriausybei Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pataisų projektą.

Naujoji valdžia siūlo nedidinti autorių įmokų „Sodrai“ ir taikyti iki šių metų jiems buvusias mokesčių lengvatas – įmokas skaičiuoti nuo pusės gautų pajamų. Be to, šiomis įmokomis ketinama neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis.

Meno kūrėjo statusą turintiems darbingo amžiaus asmenims bei gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, socialinio draudimo įmokos, pagal „valstiečių žaliųjų“ lyderio Ramūno Karbauskio pataisas, turėtų būti skaičiuojamos ne nuo viso apskaičiuoto atlygio, o nuo pusės, kaip buvo iki šių metų pradžios.

Tokią pat „Sodros“ įmokų skaičiavimo tvarką siūloma taikyti ir gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Jeigu Seimas tokais pataisas priimtų, biudžetas negautų apie 3 mln. eurų pajamų.

Seimas antradienį priėmė svarstyti „valstiečių žaliųjų“ lyderio Ramūno Karbauskio parengtas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, prieš - trys, o susilaikė 17.

Pasak R.Karbauskio, sprendimas dėl „Sodros“ įmokų autoriams bus priimtas pavasarį, o ne dabar, ypatingos skubos tvarka, kaip buvo siekiama anksčiau. Jis taip pat sakė, kad pavasarį bus svarstoma galimybė sumažinti „Sodros“ įmokas ir individualiai dirbanties gyventojams, pavyzdžiui, verslo liudijimų turėtojams, dirbantiems pagal pažymas, ir kitiems.

Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas Algirdas Sysas piktinosi, kad sulaukę pensinio amžiaus autoriai, kuriems dabar siūloma leisti mokėti mažesnes „Sodros“  įmokos, vėliau gaus ir labai mažas pensijas.

„Jūs žiūrite tik per mokų dalį, bet mes turime žiūrėti ir pagal išmokas. Ši pataisa - siūlymas išlaikyti tuos, kurie nemoka įmokų“, - teigė jis.

R.Karbauskis pakeitimais siūlo „Sodros“ įmokomis iš viso neapmokestinti pajamų, gaunamų pagal autorines licencijų sutartis. Iki šių metų autorius turėjo susimokėti tik 15 proc. gyventojų pajamų mokestį. 

Meno kūrėjo statusą turintiems darbingo amžiaus asmenims bei gaunantiems pajamas pagal autorines sutartis, socialinio draudimo įmokos, pagal R.Karbauskio pataisas, turėtų būti skaičiuojamos ne nuo viso apskaičiuoto atlygio, o nuo pusės, kaip buvo iki šių metų pradžios.

Tokią pat „Sodros“ įmokų skaičiavimo tvarką siūloma taikyti ir gaunantiems pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Jeigu Seimas tokias pataisas priimtų, biudžetas negautų apie 3 mln. eurų pajamų.