Spalį VSAT pasirašė sutartį su konkurso laimėtoja – statybų kompanija „Infes“.

Baigus darbus administraciniame pastate Gintaro gatvėje įsikurs Europos kelionių registracijos ir leidimų sistemos nacionalinis centras bei atkurtoji Pakrančių apsaugos rinktinė, BNS informavo tarnyba.

Pasak VSAT atstovo Giedriaus Mišučio, pastatas bus rekonstruojamas iš esmės, kadangi buvo avarinės būklės, su įgriuvusiomis vidinėmis konstrukcijomis. Pastate paskutiniu metu veikla nebuvo vykdoma.

„Rekonstrukcijos metu bus sutvirtinamos pastato konstrukcijos, keičiamas stogas, perdangos, įrengiamos naujos komunikacijos“, – teigė jis.

Darbus „Infes“ pastate turės atlikti per dvejus metus, su galimybe pratęsti juos dar metams.

Anksčiau skelbta, jog Pakrančių apsaugos rinktinę planuojama atkurti nuo kitų metų pradžios.

Rinktinė veiks pasienio ruože prie valstybės sienos su Rusija ir Latvija, teritorinėje jūroje, jos priekrantėje, jūrų uostuose ir veiklos teritorijoje esančiuose oro uostuose, Kuršių mariose.

Anot Vidaus reikalų ministerijos, atkurta rinktinė užtikrins efektyvesnę kovą su kontrabanda bei neteisėta migracija – numatyti migracijos ir kriminalinės žvalgybos padaliniai.

Pakrančių apsaugos pasienio rinktinė prisidės ir prie strateginių objektų apsaugos – į jos saugomą ruožą papuola Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SDG) terminalas.

Pakrančių rinktinė VSAT jau veikė iki 2020-ųjų pradžios. Tuomet ji buvo sujungta su Pagėgių rinktine.

„Pastatas avarinės būklės, nuo fasado krinta tinkas, laiptai į pastatą griūva“, – tokiais įspūdžiais dalijosi klaipėdiečiai.

Savivaldybei gyventojai skundėsi, esą į šią įstaigą neįmanoma patekti neįgaliesiems.

„Neįgaliųjų pandusas neišvažiuojamas ir pavojingas, stringa ratai, turėklai pažeisti korozijos“, – rašoma skunde.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Saulius Dabravalskis patikino, kad šiuo metu pastate dar verda darbas.

„Ten ne tik veikia mūsų padalinys, bet ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasa. Šiame pastate teikiamos šeimos medicinos paslaugos, dirba šeimos gydytojos, slaugytojos, priimami pacientai. Taip pat veikia Odontologijos skyrius, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyrius. Ten dirba ir mūsų finansų skyrius – pastatas dar yra maksimaliai išnaudojamas. Juo naudosimės iki tol, kol nebus pastatyta Jūrininkų poliklinika“, – sakė S. Dabravalskis.

Nesutikčiau, kad pastatas yra avarinės būklės, ir tinkas tikrai nebyra.

Įstaigos vadovas aiškino, kad pastatas tikrai nėra avarinės būklės, gal tik jo nepuošia išorė.

„Nesutikčiau, kad pastatas yra avarinės būklės, ir tinkas tikrai nebyra. Siūlyčiau užeiti, per keletą metų mes kiek galėjome atnaujinome pastato vidų. Investavome nemenką pinigų sumą. Bet šiuo metu yra taip, kaip yra“, – kalbėjo S. Dabravalskis.

Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis paaiškino, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centras ten veikia panaudos pagrindais.

„Pastato savininkas – valstybė, o valdytojas – Turto bankas. Savivaldybė yra paskelbusi konkursą naujos poliklinikos statybai. Ką darys valstybė su pastatu, kai visi išsikels, sunku pasakyti. Gal pardavinės“, – svarstė E. Simokaitis.

Gal vėl nutiks taip, kad miesto centre esantis statinys virs apleistomis griuvenomis, kai tik jame neliks gyvybės? E. Simokaitis tokių niūrių prognozių neturi.

„Manau, Turto bankas greitai parduos. Pastatas juk miesto centre. Turto bankas pastatą laiko faktiškai tik dėl mūsų, nes mes neturime kur savo įstaigos iškelti“, – sakė E. Simokaitis.

Klaipėdos savivaldybė jau yra sulaukusi rangovų siūlymų naujos poliklinikos statybai, tačiau konkursas dar nesibaigęs, siūlymai kol kas dar vertinami.

Svėrė du kilogramus?

„Herkaus Manto g. 30 nukrito betoninis luitas, nemažas, sveria galbūt du kilogramus. Po frontonu matyti išlauža. Jeigu būtų kritęs ant praeivio galvos, smūgis būtų mirtinas“, – baiminosi klaipėdietis.

2022 m. gruodžio 28 d. Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas patvirtino, kad Viešosios tvarkos skyriaus specialistai nuvyko prie šio namo ir matė nukritusį nedidelį tinko gabalą.

Anot vedėjo, visa informacija ir specialistų užfiksuotos nuotraukos buvo perduotos Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros skyriui, kuris įvertino situaciją. Taip pat buvo informuota ir pastatą administruojanti įmonė.

Užfiksavo pažeidimų

Šiemet sausio 20-ąją gautas oficialus atsakymas iš Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus.

Rašte nurodyta, kad pastatas Herkaus Manto g. 30 yra administruojamas bendrovės „Bonus Admin ir Co“.

Frontonų galinės dalies apdailoje matyti gilūs įtrūkiai, pro tinko plyšius matyti plytos. Šiaurinis fasadas aprašinėtas grafičio užrašais.

Sausio 17-ąją, dalyvaujant šiai bendrovei, uostamiesčio savivaldybės specialistė atliko statinio techninės priežiūros patikrinimą. Apžiūros metu buvo nustatyta nemažai pažeidimų.

„Fasadai tinkuoti, rytinėje, pietinėje ir šiaurinėje pastato pusėse tinkas gausiai, kapiliariškai suskilinėjęs, įvairaus gilumo laipsniu atsisluoksniavęs nuo plytų mūro, didžiąja dalimi sutrūkinėjęs, vietomis nukritęs dideliais plotais, kai kur atsidengusios plytos, kurios veikiamos įvairių meteorologinių reiškinių. Herkaus Manto g. rustuotame, taip pat frontonų su reljefinio piešinio ir skirtingų tinko faktūrų apdaila fasaduose, tinkas giliai suskilinėjęs, vietomis nukritęs. Frontonų galinės dalies apdailoje matyti gilūs įtrūkiai, pro tinko plyšius matyti plytos. Šiaurinis fasadas aprašinėtas grafičio užrašais“, – skelbiama atsiųstame rašte.

Ant fasado – grybelis, pelėsis

Rašte taip pat pažymima, kad virš įėjimo į pastatą antrojo aukšto balkono laikančiosios konstrukcijos apsauginis betono sluoksnis gausiai ir giliai sutrūkinėjęs, nutrupėjęs.

„Ant fasadų auga pelėsinis grybelis, dumbliai, samanos, kerpės – mikroorganizmai, sukeliantys biologinę koroziją ir toliau ardantys apirusius fasadus. Pastato fasadų būklė yra bloga, krentančios apdailos medžiagos, ypač iš Herkaus Manto g. pusės, kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“, – konstatuojama rašte.

Pastatai negali kelti pavojaus

Pastatų avarinė būklė nustatoma atlikus statinio ekspertizę, jos atlikimo iniciatyva reglamentuojama Statybos įstatymu.

Rašte nurodytas ir pagrindinis administratoriaus uždavinys – užtikrinti administruojamų pastatų priežiūrą pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus.

Taip pat surašytas statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kuriame pastato administratoriui pateiktas reikalavimas užtikrinti, kad pastatas nekeltų pavojaus statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai.

Klaipėdoje daugėja avarinės būklės požymių turinčių pastatų. Kai kuriuos namus net rekomenduojama aplenkti kelių metrų atstumu. Daugiausia tokių pastatų yra pietinėje miesto dalyje. Tai – daugiabučiai namai, kuriuose nuolat gyvena žmonės.

Vis dėlto specialistai tikina, kad panikuoti neverta.
Šiomis dienomis keletą Klaipėdos daugiabučių papuošė įspėjamosios lentelės, jog pastatas turi avarinės būklės požymių, o saugus atstumas nuo namo – trys metrai.

Toks įspėjimas jau pakabintas ant Debreceno g. 12 namo, šiuo metu ten nuolat gyvena klaipėdiečiai.
Vis dėlto savivaldybės atstovai ragina nebūgštauti, mat toks ženklas dar nereiškia, jog namas griūva.

Taip pažymėti dar penkis uostamiesčio namus nuspręsta todėl, jog pastebėta namo būklės pakitimų.

"Šiam ir dar penkiems namams nurodyta specialiai pažymėti pastatus, nes juos reikia stebėti, galbūt daugiau pakitimų nebus ir veiksmų imtis nereikės, o jeigu pakitimų bus pastebėta, reikės atlikti ekspertizę ir namą rengti renovacijai", – paaiškino Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyrio vedėja Galina Čichun.

Tokiomis lentelėmis numatyta pažymėti Debreceno g. 66, 32 ir 90 bei Baltijos pr. 17 ir 11 namus.

Vedėja tikino, kad dėl namų būklės nuogąstauti neverta, nes kiekviename name pasitaiko nedidelių įtrūkimų bei namo fasado pokyčių. Tačiau situaciją stebėti – būtina.

"Jeigu įtrūkimas atsirado dėl kokio nors poveikio, pavyzdžiui, per kažkada buvusį žemės drebėjimą ar kito panašaus reiškinio metu, ir toliau niekas nesikeičia – tai ženklas tik tai ir byloja", – nuramino pašnekovė.

G.Čichun patikino, jog gyventojai apie bet kokius pasikeitimus bus informuoti, nes namo administratorius privalo sekti pastato būklę ir susirinkimų metu apie tai informuoti daugiabučio gyventojus.

Per praėjusius ir šiuos metus Statinių priežiūros specialistai patikrino 25 devynaukščius namus. Nustatyta, jog iš jų penki yra blogos būklės ir juos reikia rengti renovacijai.

Taip pat patikrinti šeši trylikos aukštų namai. Iš jų blogos būklės buvo tik vienas.

Pašnekovės teigimu, dažniausiai daugiabučiuose pasitaikantis trūkumas – raudonų apdailos plytų irimas. Jis atsiranda veikiausiai todėl, kad jau statant namą buvo netinkamai sumontuotos konstrukcijos.