Radvilų Dvaro gatvėje vyšnios savo grožiu dar džiugina ne tik privataus namo gyventojus, bet ir praeivius.

„Šeštadienį Radvilų Dvaro gatve ėjau link LSMU Veterinarijos akademijos. Labai nustebau, viename šios gatvės kieme pamatęs vyšniomis apkibusį medelį. Spalio mėnesį ant medžio kabančių gražių vyšnių dar niekada nebuvau matęs. Uogų yra labai daug. Tiesiog gražu žiūrėti“, – portalui kauno.diena.lt pasakojo kaunietis.

Spalio mėnesį ant medžio kabančių gražių vyšnių dar niekada nebuvau matęs.

Vyras šiek tiek stebėjosi ir šalia sirpstančiomis avietėmis. Vis dėlto tuo stebėtis nereikėtų, nes  Lietuvoje vėlyvosios avietės skinamos iki pat šalnų.

Jų šiuo metu laisvai galima įsigyti turguje, prekybos kioskuose. O vyšnių turgavietėse nebeliko maždaug nuo rugpjūčio vidurio, nes vyšnių sezonas – neilgas.

Keista, kad vyšnių Radvilų Dvaro gatvėje iki šiol nenulesė paukščiai. Dažniausiai šiomis uogomis mėgsta pasilepinti varnėnai.

Sekmadienį prie kauniečio paminėtos vietos apsilankė portalo fotografas, todėl uogas gali pamatyti ir mūsų skaitytojai.

Moteris neslėpė pykčio ir apmaudo, nes pakuotės viršuje buvo sudėtos sveikos ir gražios uogos, o po jomis rado daug supelijusių aviečių.

"Tokias avietes su pelėsiais galima nusipirkti "Urmo" turguje.  Iš viršaus gražios,  skanios, bet baisu nuimti viršutinį sluoksnį. Reikia gerai tikrinti ką perkate. Pardavėjai atsiprašinėja,  kad tikrai nepastebėjo. Bet kas gali nežinoti savo prekių?", – nusivylusi teigė kaunietė.

„Sode auginu avietes, jos pradėjo derėti rugsėjo pradžioje ir dera iki šiol. Kažkada per radiją girdėjau moterį, pasakojančią, kad rudenį ji nenukarpo aviečių ir uogas skina jau vasarą. Noriu paklausti, ar iš tikrųjų rudenį po derliaus būtina nukarpyti avietes. Jeigu nenukarpytumėm, ar jos kitąmet derėtų? Ir kuo geriausia jas tręšti?“ – sulaukta tokio alytiškės klausimo.

Sodininkystės dėstytojo teigimu, aviečių derlius, jei jos nebus karpomos, bus labai menkas, ir uogos bus labai prastos. Daug lemia ir auginamų aviečių rūšis – jos gali būti remontantinės ir paprastosios.

„Jei auginamos paprastos avietės, stiebus, ant kurių derėjo uogos, jau šiuo metu reikėtų iškarpyti. Savo avietyne tą jau padariau – iškarpiau tokius stiebus ir palikau tik jaunus, stiprius ūglius, kurie kitąmet duos puikų derlių. Tuo pačiu pašalinau ir atžalas, kurios buvo menkavertės ir labai silpnos. Rugsėjo pabaiga ir spalio pradžia yra pats metas šiems darbams“, – aiškina D. Klimavičius.

Lietuvoje auga ir remontantinės avietės, jos paprastai auginamos, kad duotų rudeninį derlių. „Jei kitąmet norėtumėte sulaukti vėlyvo aviečių derliaus, kai nuskinsite visas uogas, krūmą nupjaukite prie pat žemės. Pavasarį išaugs nauji stiebai, kurie rudenį vėl derės“, – pataria dėstytojas.

Anot specialisto, rudenį avietes nukarpius ir sugrėbus lapelius, būtų galima patręšti kokiu nors kompostu. Jei avietės yra jaunos, galima jas pamulčiuoti 5–7 cm sluoksniu komposto arba patręšti fosforo-kalio trąšomis. Taip pat rudenį tinka tręšti biohumusu. Pavasarį paskatinti augimą padės amonio salietra ir kitos kompleksinės trąšos.

Aviečių augintojai nuogąstauja, kad dėl sausos vasaros šių vėlyvųjų uogų derlius šiemet bus kone perpus mažesnis nei pernai. Nuostolių esą neatpirks net ir gerokai šoktelėjusios aviečių kainos.

Apie hektarą aviečių auginantis Šiaulių rajono ūkininkas sako, kad neblogą vėlyvųjų aviečių derlių šiemet turės tik tas, kas uogakrūmius nuolat laistė. Nuo laistytų krūmų saldžiosios uogos pradėtos skinti šią savaitę. Pasak ūkininko, prinokti jos vėlavo kone puse mėnesio.

„Derlius dabar tik prasideda, nes dėl šaltos ir sausos vasaros jis vėluoja pora savaičių. Matosi, kad derlius nebus rekordinis. Nors uogas laistome, bet taip nepalaistysi, kaip lietus palaisto“, – pasakojo ūkininkas Dainius Serva iš Šiaulių rajono.

Radviliškio rajone ūkininkaujantis vyras dešimtmetį be kitų uogų augina ir avietes. Keturių hektarų plote auga „Polkos“ ir „Polianos“ rūšių uogos. Ko nespėja parduoti maisto pramonės įmonėms, šaldo. Pernai priskynė 25 tonas vėlyvųjų aviečių, šiemet dėl prastų orų sako džiaugsis nuskynęs bent 10 tonų.

„Kainos yra aukštos: šiandien siūlo net po 2,5 euro už kilogramą – tai yra tiesiog pasakiškos, bet nėra iš ko skinti.“, – pasakojo radviliškietis Feliksas Šlėvė.

Ūkininkai tikisi gražaus ir nesauso rudens, nes vasarą nelaistomuose laukuose apie pusę avietynų išdžiūvo. Nuo orų priklausys ir kaip ilgai derės avietės. Paprastai jų galima skintis iki spalio.

Jei kas skundžiasi, kad štai lietuviai niekada netaps vyno kraštu, nes šalyje netinkamas klimatas augti Prancūziją garsinančioms cabernet sauvignon ar chardonnay vynuogių veislėms, jie tai daro be reikalo. Tiesa, mūsų šalyje vynuogėms augti iš tiesų nelengva, tačiau, kaip teigia sodininkai, tradicinės lietuviškos vasaros puikiai tinka kitoms uogoms bei vaisiams, o tuo puikiai naudojasi ir lietuvių vyndariai. Tad kokios šių metų lietuviško derliaus tendencijos ir kokią įtaką tai daro mūsų šalies vyno gamintojams?

Lietuvos vyndariams jau darbymetis

Prancūzai, italai, vokiečiai ar portugalai vynui auginamų vynuogių derlių nuima spalį, tam tikrais atvejais - rugsėjo pabaigoje. Tačiau kol taip vadinamo senojo pasaulio vyndariai tik prognozuoja, koks bus derlius bei kokiomis savybėmis pasižymės 2015-ųjų vynas, lietuviai, tiesiogine šio žodžio prasme, jau raško šios vasaros vaisius.

Kaip teigia kartu su vyru Česlovu vyndaryste besiverčianti Tatjana Ramoškienė, daugiau nei prieš dešimtmetį įkurtame pirmame lietuviškame vyno ūkyje, Šilutės rajone, šiuo metu jau verda darbas: „Skiname juoduosius bei raudonuosius serbentus, taip pat vyšnias. Skirtingų uogų kasmet užauginame ir nuskiname nevienodus kiekius, pavyzdžiui, serbentų – apie pusę tonos, o dabar nokstančių aviečių – nuo vienos iki trijų tonų per metus, mat šių uogų vyno pagaminame daugiausiai. Savo eilės dar laukia svarainių laukas.“

Tuo tarpu Lietuvos verslinių sodų asociacijai „Vaisiai ir uogos“ vadovaujantis Darius Kviklys sakė, kad nors didžioji dalis uogų (braškių, serbentų, vyšnių) jau nuskintos, prieš akis laukia aviečių, o vėliau ir obuolių derlius.

Nors tikslių skaičių, iliustruojančių, kiek Lietuvos ūkiuose išauginamų uogų yra panaudojama vyno gamybai, nėra, D. Kviklio nuomone, obuolių ir juodųjų serbentų versliniai sodai vyndariams parduoda daugiausiai.

„Obuolių versliniuose soduose visoje Lietuvoje kiekvienais metais nuskinama apie 40-50 tūkst. tonų. Iš jų apie 25 proc. skiriama perdirbimui –  tai yra koncentruotų sulčių bei vyno gamybai. Taip pat populiarūs juodieji serbentai. Ko gero, didžiausias šių uogų supirkėjas, panaudojantis jas vyno gamybai, yra „Anykščių vynas“, - pasakojo D. Kviklys.

Derlius geresnis nei pernai

Anot Lietuvos verslinių sodų asociacijos vadovo, lyginant su pernykščiais metas, šių metų uogų derlius didesnis. Tai matyti iš jau nuskintų serbentų kiekio ir dar tik nokstančių aviečių bei obuolių. „Pavasarį nebuvo šalnų – tai viena iš priežasčių, kodėl uogos ir vaisiai mezgėsi sėkmingai“, - paaiškino ekspertas.

Geru derliumi savo ūkyje džiaugiasi ir T. Ramoškienė. Jos teigimu, uogos šiais metais ir drėgmės, ir šilumos gavo pakankamai. „Uogoms kitaip nei žmonėms: kol mes skundžiamės pernelyg mažai saulės bei šilumos dovanojančiais orais, joms tradicinė lietuviška vasara patinka. Svarbiausia, kad neužpuolė nei pernelyg didelės liūtys, nei sausra“, - paaiškino uogas daugiausiai vynui auginanti moteris.

T. Ramoškienė dėl palankaus oro prognozuoja ir ankstyvesnį bei gausesnį nei pernai jau pradėjusių derėti vėlyvųjų aviečių derlių. Obuolių derlius, jos teigimu, taip pat turėtų būti neprastas. „Vaisiai žydėjo ir mezgėsi kai buvo pakankamai drėgmės. Vienareikšmiškai, augalams ši vasara labai patiko“, - įsitikinusi pašnekovė.

Būna ir nesėkmių

D. Kviklio teigimu, nepaisant to, kad uogų bei vaisių augintojams taip pat kartais pasitaiko prastesni metai, uogos panaudojamos vyno gamybai paprastai puikiai auga įvairiuose šalies kraštuose.

„Negalėtumėme griežtai teigti, kur kokios uogos šalyje auga geriau. Čia panašumo į vyno šalis, kurios paprastai suskirstytos į regionus, pasižyminčius tam tikromis ten geriausiai augančiomis vynuogių veislėmis, nelabai yra. Lietuvoje klimatas panašus visur, o kad uogos augtų geriau, ūkininkui užtenka pasirūpinti specialia dirva (vienai uogų rūšiai reikalinga rūgštesnė, kitai – labiau šarminė ir pan.)“, - pasakojo asociacijos vadovas.

Vis tik kasmet užklumpanti nežinomybė, koks bus naujas auginamų uogų derlius, vienija tiek dažniau iš serbentų, vyšnių, aronijų ar aviečių vyną gaminančius lietuvius, tiek ir tradicinį vynuogių vyną spaudžiančius pasaulio vyndarius.

„Būna įvairų metų. Pasitaikius sausroms, daug uogų gali sudžiūti. O esant pernelyg drėgniems orams, kaip buvo prieš keletą vasarų, žūti gali ištisi uogų laukai, – pasakojo T. Ramoškienė. – Buvo toks atvejis, kai ūkyje pasodinome 200 vyšnių medelių, planavome turėti vyšnių sodą ir daryti vyšnių vyną. Tačiau pavasaris ir vasaros pradžia buvo labai lietingi. Laukai patvino ir visos vyšnios žuvo. Tą vasarą turėjome ne tik finansinių nuostolių, žlugo ir planai realizuoti naujo produkto idėją.“

Paklausta, kokios uogos, net ir esant geroms oro sąlygoms, yra lepiausios, kartu su vyru vyno ūkį valdanti moteris įvardijo avietes: „Šios uogos kone jautriausios sausroms bei drėgmei. Jos sausrų metu sunkiai mezgasi, o esant didesnei drėgmei linkusios greitai supūti. Kita vertus, aviečių vynas iš mūsų gaminamų yra pats populiariausias, tad turime dėl ko stengtis.“

Prasidėjęs vėlyvųjų aviečių sezonas šiemet džiugina gausiu derliumi. Tiesa, vėlyvosios avietės, derančios iki šalnų, yra rūgštesnės nei vasaros saulės lepintos jų sesės, bet ir iš vėlyvosios rūšies šių uogų galima pasigaminti ne vieną kvapų gardų patiekalą.

Avietėse yra iki 9–10 proc. cukraus (daugiausia gliukozės ir fruktozės), rauginių medžiagų, mineralinių druskų (geležies, kalio, vario), daug pektino ir ląstelienos, vitaminų C, B1, B2, PP, folio rūgšties, karoteno, beta sitosterino, kuris gydo sklerozę. Iš šių uogų gaminami kompotai, kisieliai, uogienės, džemas, želė, marmeladas, putėsiai, šerbetas, saldainių įdaras, sultys, sirupas, gira, užpiltinės, padažai.

Antiena su aviečių padažu

Reikės

100 g aviečių,

kelių česnakų skiltelių,

4 obuolių,

200 g porų,

2 vnt. anties krūtinėlių,

druskos pagal skonį,

2 valgomųjų šaukštų sviesto,

100 ml putojančio vyno.

Paruošimo būdas

Anties krūtinėlės įpjauti keliose vietose ir apkepinti iš abiejų pusių. Pasūdyti, apibarstyti pipirais.

Supjaustyti porus žiedeliais ir apkepinti su sviestu kartu su supjaustytais česnakais, obuolių kubeliais, tada pasūdyti.

Į keptuvę, kurioje kepė antis, sudėti avietes, supilti putojantį vyną ir troškinti 2 min. Pasūdyti.

Mėsą supjaustyti gabaliukais ir aplieti aviečių padažu. Galima patiekti su daržovių ir obuolių troškiniu bei ryžiais.

Aviečių sulčių drebučiai

Reikės

1 l aviečių sulčių,

1,5 kg cukraus.

Paruošimo būdas

Šviežiai išspaustas aviečių sultis supilti į dubenį ar platų emaliuotą puodą, suberti cukrų ir mediniu šaukštu sukti, kol cukrus ištirps.
Cukrui ištirpus sultis supilstyti į stiklainius, uždengti švariu audeklu, laikyti nejudinant, kol susidarys drebučiai ir paviršius lengvai apdžius.

Iš pergamentinio popieriaus iškirpti stiklainio kaklelio dydžio skridinėlius, suvilgyti etilo arba salicilo spiritu ir uždėti ant drebučių paviršiaus. Plastikiniais dangteliais uždengtus stiklainius laikyti vėsioje vietoje.

Plaktos grietinėlės ir aviečių desertas

Reikės

250 ml grietinėlės (kuo riebesnės),

250 g maskarponės,

1 banano,

200 g aviečių,

miltelinio cukraus (pagal skonį),

1 citrinos žievelės.

Paruošimo būdas

Suplakti riebią grietinėlę, atskirai suplakti maskarponę su milteliniu cukrumi ir tarkuota citrinos žievele. Sumaišyti maskarponę ir grietinėlę iki vientisos konsistencijos.
Dėti į taures ar vieną gilų indą sluoksnį šio kremo, paskui –  smulkinto banano gabaliukus, vėl sluoksnį kremo, sluoksnį aviečių (jas galima apibarstyti milteliniu cukrumi), vėl – kremo, paskui – aviečių ir vėl – kremo. Papuošti desertą uogomis. Valandai įdėti į šaldytuvą.

Avietynuose prasidėjo darbymetis – sunoko vėlyvosios avietės. Jų derlius, pasak ūkininkų, gausus. Saldžiosios uogos bus skinamos iki pat šalnų.

Šiaulių rajono ūkininkas Dainius Serva sako auginantis dviejų veislių – „Polkos“ ir „Polianos“ – avietes. Šiemet jis pasisodino ir geltonųjų „Porana rosa“ aviečių, tačiau jos nuvylė, nes yra rūgštokos. Pasak D. Servos, 60-ies arų lauke daugiau prisodinęs „Polkos“ veislės, nes uogos saldesnės, todėl labiau mėgstamos pirkėjų. Ūkininko teigimu, uogų derlius šiemet nebus mažesnis nei pernai – maždaug 5 tonos iš hektaro.

„Jei per vasarą patręšta, palaistyta, laiku viskas padaryta, tai jos savo derlių visada atiduoda, nes jų žiedai neapšąla kaip kitų uogų, kurios žydi anksčiau. Taigi šitų rudeninių aviečių derlius būna stabilus“, – teigia D. Serva.

Pasak ūkininko, prieš keletą metų nusistovėjusi kaina – 11 litų už kilogramą aviečių – mažmeninėje rinkoje taip pat nesikeičia. Tad pajamos prognozuojamos. Remontantinės, vėlyvosios, iki šalnų derančios avietės Lietuvoje išpopuliarėjo anksčiau nei prieš dešimtmetį.

Pasak ūkininko, jas nesunku auginti, prižiūrėti ir parduoti, jos prinoksta rudeniop, kai kitos uogos jau būna pasibaigusios, o neparduotas uogas ūkininkas sako taip pat turintis kur panaudoti – spaudžia sultis arba užšaldo.

Miškuose jau randama pirmųjų aviečių. Jomis noriai gardinami desertai, tik ne visi žino, kad šios skanios, saldžios, maistingos uogos yra puikus antidepresantas ir puikiai padeda susidoroti su nervine įtampa. Dėl šios priežasties aviečių patariama vartoti ne tik vasarą, bet ir užšaldyti jų žiemai, kai saulės gauname ne tiek daug.

Šaldytos avietės yra naudingesnės už džiovintas. Mat taip geriau išsilaiko jose esančios vertingos medžiagos. Be to, šaldytų uogų skonis ir aromatas išlieka nepakitęs.

Vienos vertingiausių

Pirmieji avietes ištyrė graikai ir romėnai, kurie jas valgė ir jomis gydėsi. Uogose yra daug naudingųjų medžiagų, reikalingų normaliai organizmo veiklai. Taip pat daug fruktozės, sacharozės, ląstelienos, pektinų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų: natrio, kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies, taip pat vitaminų B1, B2, PP, C bei karotino. Dėl tokios vertingų medžiagų ir vitaminų gausos, avietės vadinamos vienomis vertingiausių uogų.
Vitaminai C, PP, B1, B2. Dėl didelės vitamino C koncentracijos, paprastoji avietė tinka peršalimo ligoms gydyti, sergant gripu, angina. Pasižymi priešuždegiminiu ir priešbakteriniu poveikiu.

Vaistas nuo peršalimo
Avietės skatina prakaitavimą, nes turtingos salicilo rūgšties. Džiovinti vaisiai ir jauni lapeliai liaudies medicinoje vartojami kaip prakaitavimą skatinanti priemonė. Rauginės medžiagos suteikia sutraukiančių ir vidurius kietinančių savybių, todėl avietė vartojama viduriavimui ir dizenterijai gydyti.

Aviečių arbata – geriausias vaistas nuo peršalimo. Uogose esančios obuolių, citrinų ir kitos organinės rūgštys skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio mikroorganizmus. Šios medžiagos padeda pašalinti iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, radionuklidus, gydo aterosklerozę.

Aviečių preparatai jau nuo senų laikų buvo vartojami nėštumo metu, norint sustiprinti gimdos raumenis. Avietės, dėl sudėtyje esančio didelio kiekio mineralinių druskų, teigiamai veikia širdies ritmą. Jomis patariama gydyti avitaminozę ir uždegimines ligas. Žali aviečių ūgliai žiemą ir pavasarį žmogaus organizmą gali praturtinti reikalingais vitaminais. Avietės yra taip pat puikus antioksidantas, kuris gerina apetitą bei turi priešvėžinį poveikį.

Gražina odą
Šios uogos puikiai tinka moterims, kurios nori turėti gražią ir spindinčią odą, kadangi jose gausu A, E, PP, C ir B grupės vitaminų. Avietėse esantis varis veikia kaip puikus antidepresantas. Todėl valgykite avietes ar gerkite aviečių arbatą, jei nuolat susiduriate su nervine įtampa. Vienas puodelis aviečių turi 8 gramus ląstelienos. Svarbu paminėti, kad kiekviena moteris turi gauti 25 gramus ląstelienos per dieną. Gaudamos pakankamai ląstelienos, apsisaugoma nuo rizikos susirgti žarnyno vėžiu, virškinimo sutrikimų bei širdies ligų. 100 gramų aviečių yra tik 36 kilokalorijos, todėl jas naudinga valgyti norint atsiskratyti antsvorio.

Verta žinoti:

Šaldytos avietės yra naudingesnės už džiovintas. Mat taip geriau išsilaiko jose esančios vertingos medžiagos. Be to, šaldytų uogų skonis ir aromatas išlieka nepakitęs. Atšildytas uogas reikia suvalgyti iš karto. Išėmę iš šaldiklio uogas atšildykite kambario temperatūroje arba pora minučių palaikykite šiltame vandenyje.

Po gero mėnesio Lietuvos pakelėse matysime prekeivius su stiklainiais uogų. Tiesa, gali būti, jog mėlynių šiemet bus kur kas mažiau nei pernai, nes dalis jų iššalo. „Tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus“, – skaičiuoja Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas Virginijus Varanavičius. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, jog mėlynės iššalo ne visuose regionuose.

„Kiek pats mačiau ir girdėjau iš gyventojų, tai palyginti su praėjusiais metais, šiemet tikimės maždaug iki 30 proc. praėjusių metų derliaus. Ankstyva šiluma subrandino pumpurus, pradėjo žydėti ir tuomet atėjo šalčiai, kurie atsilieps mėlynių derliui“, – portalui LRT.lt kalbėjo V. Varanavičius.

Tačiau miško gėrybių mėgėjai turėtų nudžiugti dėl gero būsimo bruknių bei spanguolių derliaus. „Bruknės puikiai žydi, spanguolės – taip pat. Pastarosios mėgsta drėgmę, jei jos bus pakankamai, tai spanguolių derlių turėsime vidutinį“, – komentuoja asociacijos vadovas.

Savo ruožtu gamtininkas Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus vyriausiasis specialistas S. Paltanavičius teigia, jog net ir mėlynių žydėjimas buvo visai neblogas ir jos iššalo ne visur.

„Galbūt kai kuriuose regionuose šalčiai mėlynėms pakenkė labiau, bet kitur šalnos nebuvo stiprios. Be to, miškuose šalnos nebuvo tokios stiprios kaip atvirose vietose. Panašiai ir soduose – vieniems pakenkė, kiti savo soduose mato, jog turės visai gerą derlių.

Prieš keletą dienų braidžiau pelkėse, mačiau, kad spanguolės žydi neblogai, masinis jų žydėjimas bus kiek vėliau. Bruknės žydi dar neaktyviai, bet kol buvo šalnos, jos dar nežydėjo, todėl neapšalo“, – pastebi gamtininkas.

Molėtų rajone įsikūrusios įmonės „Baltic snails“, kuri verčiasi sraigių, uogų ir grybų supirkimu, direktorius Rolandas Miliauskas informuoja, jog mėlynės iššalo išties ne visur.

„Iššalo kai kuriuose regionuose, bet tikrai ne visur. Kurie regionai nuskriausti? Galbūt daugiau Dzūkija bei vietomis Aukštaitija. Latvijoje visai mažai iššalo“, – pažymi R. Miliauskas, kurio įmonė uogauja visoje Lietuvoje, daugiausia – Aukštaitijoje.

Kainos turėtų išlikti panašios kaip ir praėjusiais metais

Tačiau dėl šalnų ir galimų nuostolių mėlynės šiemet brangesnės neturėtų būti. Uogautojai teigia, jog Lietuvos rinka nėra didelė, o sąlygas mėlynių rinkoje diktuoja Ukraina bei Baltarusija.

„Ukraina ir Baltarusija šiemet turtingos uogų. Lietuvos rinka nėra iš didžiųjų, pagrindiniai uogautojai ir įmonės yra ukrainiečiai, jie diktuoja madas. Pirmosios uogos atsiranda ne pas mus, o Ukrainoje. Jie pradeda rinkti trimis savaitėmis anksčiau. Kai jų uogos atsiras rinkoje, žiūrėsime, kiek jie surinks ir kokios bus kainos“, – LRT.lt kalbėjo V. Varanavičius. 

Įprastai, prasidėjus mėlynių sezonui, turguje ir pakelėse už litrą mėlynių prašoma 8–10 Lt, vėliau kainos keliais litais krinta. Tuo metu prekybos tinkluose mėlynės dažniausiai parduodamos kilogramais, tad norintys įsigyti 1 kg mėlynių prekybos tinkle turėtų atsinešti apie 18–20 Lt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2009-aisiais Lietuvoje supirkta 1312,5 tonų mėlynių, 11 tonų bruknių, 560 kg spanguolių, 613 kg žemuogių. Tuo metu 2012 m. supirkta 1494 tonos mėlynių, 142 tonos bruknių, 261 kg spanguolių, 230 kg žemuogių. Praėjusiųjų metų duomenys dar nesuskaičiuoti.

Dalis spanguolių, kaip teigia gamtininkas S. Paltanavičius, nepasiekia supirkimo punktų, nes uogautojai spanguoles naudoja savo reikmėms.

Kada ir kokių uogų ieškoti miške

Kaip pasakoja S. Paltanavičius, miško gėrybių mėgėjai pirmųjų mėlynių miškuose gali dairytis birželio pabaigoje. Termino, kada spanguoliaujama, esą nėra, tačiau šios uogos tradiciškai renkamos prasidėjus rudeniui.

„Lietuvos kaime visada sakydavo: spanguoliauti reikia po bulviakasio, o bulves kasdavo apie rugsėjo vidurį, 20 d. Tuomet uogos būna gražios, vienodos, o pradžioje jos dar apyžalės. Nuskintos gal kiek panoksta, bet gerųjų savybių jose nėra“, – tikina S. Paltanavičius.

Tuo metu bruknės, gamtininko teigimu, renkamos rugpjūčio pradžioje. „Jei viskas gerai, pirmųjų žemuogių galime ieškoti birželio viduryje“, – pataria S. Paltanavičius.

Kurie kraštai gausiausi uogų? Gamtininkas visų pirma mini Dzūkiją, Labanoro girią, tačiau mūsų šalyje esą tikrai gausu uogynų visuose regionuose. Gausūs mėlynių plotai yra Rytų, Pietryčių bei Pietų Lietuvoje. Šios uogos auga vidutinio drėgnumo ir drėgnuose, nelabai ūksminguose miškuose, rūgščiuose, puveninguose dirvožemiuose, kartais ir kimininėse pelkėse, aukštesnėse vietose.

Už šukavimą sankcijos gali būti griežtinamos

Mėlynes galima rinkti tik rankomis, tačiau atsiranda uogautojų, kurie mėlynes renka vadinamosiomis šukomis arba brauktuvais. Jei uogų daug, per valandą toks rinkėjas gali „prišukuoti“ ir visą kibirą.

„Šukos Lietuvoje yra draudžiamas, už jas baudžiama labai griežtai. Jei žmonės į tai neatsižvelgs, sankcijos bus griežtinamos iki tokių, kad tikrai nesinorėtų šukuoti. Dažnai galvojama, jog tai – nieko baisaus, tačiau jei mėlynojai būna nubraukti, 2–3 metus toje vietoje mėlynių galime nesitikėti. Mėlynė yra puskrūmis, o ne žolinis augalas. Ji yra daugiametė, pavyzdžiui, žiemą lapai būna numesti, bet jų krūmeliai stovi žali“, – apie „šukavimo“ žalą pasakoja S. Paltanavičius.

Gamtininkui toks pasipelnymas apskritai atrodo nesuvokiamas. „Tai šakos, ant kurios sėdi ir kuri tave maitina, kirtimas. Kaip gali naikinti tą išteklių, kurį renki ir iš kurio uždirbi? Visiškai neprotinga“, – stebisi S. Paltanavičius.

Ar esate matę, kaip triušiukai valgo avietes? Jeigu ne, vienas youtube.com vartotojas nusprendė nufilmuoti savo triušiuką.

Anot jo, juokingiausia tai, kad gyvūnas atrodo tarsi pasidažęs lūpas. Be to, avietės ir aviečių krūmo lapai yra labai naudingi triušiams, rašo huffingtonpost.com.