"Ąžuolų giraitė – didžiulė čia esančio gyvenamojo kvartalo vertybė. Nors prieš 40 m. įrengtas parkas ir iki šiol buvo mylimas gyventojų, tikimės, įgyvendinus projektą, ši erdvė taps dar jaukesnė bei populiaresnė. Parke formuojamos skirtingos funkcinės zonos, skirtos tiek ramiam poilsiui, tiek aktyviam laisvalaikiui", – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Įgyvendinant projektą siekiama išsaugoti parko privalumus ir kartu sukurti patrauklias erdves įvairių pomėgių gyventojams.

Viso projekto įgyvendinimo vertė – 2,59 mln. eurų, papildomų darbų – 65 tūkst. eurų.

"Parko privalumai – dideli medžiai, žaluma, atvira erdvė prie tvenkinio, teritorija skirta pėstiesiems, arti gyvenamųjų namų. Tačiau parką reikėjo atnaujinti, nes buvo nusidėvėjusi takelių danga, takų struktūra – chaotiška, apleistos želdynų grupės, nebuvo įvairaus amžiaus žmonių grupėms skirtų žaidimų ir pramogų aikštelių, nesuformuota tvenkinio zona, trūko aikštelės vietos bendruomenės renginiams, dviračių takų", – vardijo Klaipėdos savivaldybės administracijos vyr. patarėja Inga Kubilienė.

Jau atnaujintas Ąžuolyno žiedas su pasyvaus bei aktyvaus poilsio aikštelėmis, sutvarkyta aplinka išsaugant natūralią gamtą, pasodinti augalai, suformuotas kraštovaizdis.

Tvarkoma pasyvaus poilsio zona vakarinėje parko dalyje šalia tvenkinio, pasirūpinta tvenkiniu, įrengtas apšvietimas, terasa prie tvenkinio, smėlio tinklinio aikštelė.

Prie aktyvaus laisvalaikio zonos baigiamos įrengti vaikų sporto – riedutininkų ir daugiafunkcės  aikštelės, įrengta šunų vedžiojimo vieta.

Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Visos funkcinės zonos pagrindiniais ir šalutiniais takais sujungtos į vientisą sistemą, paklota trinkelių danga, pėsčiųjų takai pritaikyti neįgaliesiems. Paklotas pirmas asfalto dangos sluoksnis pėsčiųjų ir dviračių takuose, netrukus  atsiras ir viršutinis sluoksnis.

Vykdant darbus gauta nemažai gyventojų prašymų, kad būtų atnaujinti ir tie takai, kurie yra ne parko teritorijos ribose, bet veda gyvenamųjų namų link. Atsižvelgiant į tai, papildomai nutiesti 5 pėsčiųjų takai, įrengtas lietaus surinkimo šulinys bei baigiama įrengti nauja vaikų žaidimo aikštelė ties Kauno 9A namu.

Viso projekto įgyvendinimo vertė – 2,59 mln. eurų, papildomų darbų – 65 tūkst. eurų.

Ąžuolų giraitės sutvarkymo darbai startavo pernai: imtasi rengti naujus pėsčiųjų takus, o senus – atnaujinti, pradėtos įrengti žaidimų ir sporto zonos, šunų vedžiojimo aikštelės.

Šiemet darbai tęsiami – prie atnaujinamų takų statomi suoliukai, šiukšlių dėžės, įrengiamas apšvietimas ir pan.

Projektas apima ir želdynus bei tvenkinio pakrantes. Kai kurias ketinama atnaujinti rugsėjo ir spalio mėnesiais, nes tam tikrus numatomus augalus sodinti galima tik tokiu metu.

Nors parkas keičiasi, teigiama, kad vykdant projektą išvengta vertingų medžių šalinimo.

"Neiškirtome nė vieno ąžuolo. Pašalinome tik žaibo suskaldytus, nudžiūvusius medžius", – informavo Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Regina Dekėrytė.

Tačiau kai kurie gyventojai jau vardija, jų akimis, pastebėtus projekto trūkumus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Žmonėms kliūva greta atnaujintų takų įkurdinti suoliukai. Piktinamasi, kad sėdintieji ant esą pernelyg arti tako pastatytų suoliukų kojas turės laikyti ant tako dangos ir nuolat saugotis, jog nebūtų užkliudyti dviratininkų ar pėsčiųjų.

Tokie argumentai nustebino projektui vadovaujančią savivaldybės darbuotoją.

Anot jos, suoliukai tokiu principu statomi visuose miesto parkuose, toks yra standartas. Be to, projektas buvo ne kartą svarstomas su gyventojais, tačiau būtent tokių pastabų nesulaukta.

Neiškirtome nė vieno ąžuolo. Pašalinome tik žaibo suskaldytus, nudžiūvusius medžius.

"Kai kurie gyventojai pasipiktino, kad suoliukai numatyti netoli žmonių namų. Buvo baiminamasi, kad esą čia rinksis jaunimas, triukšmaus", – prisiminė R. Dekėrytė.

Žmonėms kliūva dar ir tai, kad kai kuriuos naujai įrengtus šviestuvus užstoja medžių šakos. Šiuos trūkumus dar ketinama pašalinti.

"Projektas rengtas ir statybą leidžiantis dokumentas gautas seniau, per tą laiką medžiai paaugo, tačiau tokiose vietose dar bus genimos šakos, jos neturėtų užstoti šviestuvų", – patikino pašnekovė.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vis dėlto specialistai apibendrina, kad projektas, kuriam daugiau nei 1 mln. eurų skiria ES, įgyvendinamas sklandžiai.

Darbus numatoma pabaigti per šiuos metus.

Tūkstančiai ąžuoliukų

"Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, ąžuolai žaliuos, žemėj Lietuvos", – Lietuvos ir Rusijos pasienyje, atokioje Šilininkų girioje susirinkusiųjų lūpose sekmadienio vidudienį suskambo iki skausmo žinoma lietuvių liaudies daina.

Kartu su nemažu būriu organizacijos "Gerumo ąžuolas" narių, miškininkų ir gamtai neabejingų žmonių, tądien rankomis susikibo ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Paskutinį kartą Jo Ekscelencija čia lankėsi lygiai prieš dešimtį metų – 2010-aisiais. Tąkart Slavikų seniūnijoje esančiame Šilininkų miške buvo pasodinta pusketvirto tūkstančio ąžuoliukų.

"Aš esu sužavėtas. Sunku patikėti, kad iš tų pirminių daigų auga ąžuolynas – gyvybingas, stiprus. Tikiu, kad ši giraitė reprezentuos jaunos Lietuvos stiprybę, o ateinančią kartą inspiruos rūpintis Lietuvos žmonių gerove ir ginti valstybės suverenumą", – susirinkusiuosius sveikino V.Adamkus.

Prezidentas V.Adamkus vylėsi, kad kai kitą kartą lankysis ąžuolyne, medžiai bus dar labiau išaugę ir sustiprėję.

2010-aisiais pasodinta giraitė skirta 600-osios Žalgirio mūšio metinėms pažymėti. Tiesa, kone 100 ąžuoliukų iki šiol mena skaudžią tragediją – tų metų balandį Rusijoje sudužus lėktuvui "Tu-154", žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona Marija. Nė vienas lėktuvo keleivis ar ekipažo narys neišgyveno. Taip per vieną akimirką žuvo didžiulė dalis Lenkijos valstybės politinio ir karinio elito. Reaguodami į tragediją, "Gerumo ąžuolo" entuziastai 96 ąžuoliukus skyrė žuvusiems atminti, o liaunus jų kamienus tąkart apjuosė Lenkijos vėliavomis. Tūkstantinėje girioje prezidentas V.Adamkus su žmona Alma pasodino ir savuosius medelius. Juos pora skyrė itin gerų draugų L.Kaczynskio ir jo žmonos atminimui. Kaip ir didžioji dalis sodinukų, šie du puikiai prigijo, tik šiandien į dangų jie stiebiasi ne su Lenkijos vėliavomis, o su Lietuvos trispalvėmis.

Viliuosi, kad su Dievo pagalba po kurio laiko šią giraitę pamatysiu dar labiau sustiprėjusią ir išaugusią.

Skiepija meilę medžiams

Sekmadienį V.Adamkus į Slavikų seniūniją atvyko ne tik pažiūrėti kaip auga prieš dešimtį metų šaknis suleidę sodinukai. Drauge su kitais "Gerumo ąžuolo" nariais Jo Ekscelencija pasodino dar vieną ąžuoliuką, kurį pažymėjo simboline lentele.

"Ko reikia, kad medis augtų? Vanduo jį išlaiko gyvybingą, tačiau globojant labai svarbu energija. Viliuosi, kad su Dievo pagalba po kurio laiko šią giraitę pamatysiu dar labiau sustiprėjusią ir išaugusią", – žvelgdamas į žaliuojančius medžius V.Adamkus neslėpė sentimentų.

Meilę gamtai, kaip pasakojo prezidentas, jis pajuto dar paauglystės metai. Ne kur kitur, o Kaune, žiūrėdamas pro langus į ąžuolyną. Veikiausiai dėl to, kiekvieno medžio žūtį jis iki šiol priima labai asmeniškai ir su dideliu skausmu – lyg ne kamieno, o jo rankas kas peiliu rėžtų.

"Galvoju, kad dabar medis Lietuvoje branginamas ir gerbiamas. Tarkim, kur nors mieste, be leidimo medis negali būti kertamas. Džiaugiuosi, kad yra tokia tvarka. Ji padės išsaugoti miškingumą, kuris, galiu didžiuotis, Europos požiūriu yra daugiau nei 30 proc. – V.Adamkus neabejojo, kad toks pavyzdys įkvėps ateinančias kartas ne tik globoti jau esamus medžius, bet ir sodinti naujus. – Sunkiai suskaičiuočiau, kiek pats jų esu pasodinęs. Vien savo kieme turiu šešis ąžuolus, vienas kurių – Stelmužės proanūkis. Čia pat auga trys uosiai, du šermukšniai ir virš 100 tujų. Jos suaugusios į gyvatvorę ir riboja mane nuo aplinkos."

Plečiasi entuziastų būrys

Gerokai ūgtelėjęs ąžuolynas tirpdė ne tik prezidento širdį. Žvelgdama į 3–4 m medžius, kurie prieš dešimtį metų tesiekė kelius, džiaugsmo neslėpė ir kiti organizacijos "Gerumo ąžuolas" nariai.

"Kartu su žmona pasodinome maždaug 50 medelių. Tada teko nemažai prakaito išlieti, tačiau šiandien rezultatas be proto džiugina. Kiek žinau, prigijo net apie 90 proc. sodinukų", – kaunietis Evaldas neabejojo, kad tokie skaičiai nėra tik atsitiktinumas.

Nors vietovės dirvožemis geras, lemiamas faktorius, anot "Gerumo ąžuolo" nario, sodinusių žmonių rankos ir tikslai, kuriuos sau iškėlė entuziastai. Jie, organizacijos vadovo Valdo Pacevičiaus teigimu, daugybę metų išlieka tokie patys – visoje Lietuvoje sodinti ąžuolų giraites, jas prižiūrėti, o jaunajai kartai skiepyti meilę gamtai ir savo gimtinei.

Prieš dešimtį metų V.Adamkaus sodintus ąžuoliukus žymi Lietuvos trispalvės.

"Dar nuo senų laikų lietuviams ąžuolas yra šventas medis. Mums jis tarsi organizacijos stuburas", – V.Pacevičius džiaugėsi, kad organizacijai puikiai sekasi vykdyti užsibrėžtus tikslus ir plėsti savo šeimą.

Dabar joje daugiau nei 100 pačių įvairiausių profesijų atstovų: medikai, teisininkai, akademikai, verslininkai ir politikai. Keturioliktus metus gyvuojanti organizacija turi ne tik savo herbą, atminimo medalius, bet ir specialią atributiką – kepuraites, šalikus, marškinėlius. Bent keli tokie komplektai sekmadienį iškeliavo į ąžuolų giraitę prižiūrinčių entuziastų rankas. Tuščiomis neišvyko ir V.Adamkus. Jam buvo įteiktas medinis ąžuolo lapas ir kitos simbolinės atminimo dovanos.

Šalia Ažuolų giraitės gyvenantis Zigmas pasakojo, kad apie 12 metrų ilgio ir pusantro metro pločio medžiagos gabalas ant medžio, augančio prie vaikų lopšelio-darželio "Klevelis", pakibo prieš dvi savaites. Toks pats pastebėtas ir kitame plačiašakyje netoli įstaigos.

"Tada pūtė smarkus vėjas. Matyt, atnešė tas medžiagas, o šios pakibo medžiuose. Po nakties pastebėjome. Matyti, kad medžiaga stipri. Ji balta, be jokių užrašų", – tvirtino vyras.

Klaipėdietis svarstė, kad gal šeimininkai ieško dingusių medžiagų ir nežino, kur šios yra.

"Juk geras daiktas. Gal kažkam tikrai reikalingas. Nukabinti tikrai įmanoma", – teigė vyras.

Pasak kitų gyventojų, panašu, kad medyje kabo statybinis polietileninis tinklas, kuriuo uždengiamos statybinės atliekos, remontuojamos konstrukcijos.

"Abejoju, kad vėjas būtų nuo žemės pakėlęs tinklą. Pastarasis gana sunkus. Gal nuo kokio nors stogo nupūtė. Netoli vienas daugiabutis namas buvo renovuojamas", – svarstė kitas gyventojas.

Klaipėdiečiai pasakojo, kad vienas polietileniniais maišeliais apkibęs medis yra Jūros gatvės daugiabučių namų kiemuose.

"Dabar, kai medis su lapais, jų taip nematyti. Žiemą visos šakos jais buvo apkibusios. Kai vėjas pučia, tai dar ir šnara. Einant tamsoje, tikrai šiurpu", – tvirtino klaipėdietis.

Klaipėdos savivaldybė operatyviai sureagavo į pranešimą dėl ant medžio šakos jau kurį laiką kabančio medžiagos gabalo Taikos prospekte.

"Be abejonės, taip nepaliksime. Pasirūpinsime, kad būtų nukabinta. Čia ne šiaip koks maišelis", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė.

Veikiausiai, norint nukabinti medžiagą nuo medžio šakos, prireiks automobilinio bokštelio.

Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 25-osios metinės ištisus metus minimos tikros draugystės atmosferoje. Ta pačia dvasia pasodinta ir ąžuolų giraitė, liudijanti apie tvirtą ir vis stiprėjantį ryšį tarp valstybių.

„Judaizme tūkstantmečius skaičiuojanti medžio sodinimo tradicija gyva iki šių dienų. Ji simbolizuoja žmogaus ir žemės ryšį, kurių sintezė kuria klestinčią ateitį. Medis yra žmogaus egzistavimo simbolis, pagrindinė individo ir bendruomenės gyvavimo vertybė. Šiandien, kartu su mūsų draugais iš visos Lietuvos, sodinome ąžuolus –medžius, lietuvių kultūroje simbolizuojančius jėgą ir gerovę", – sakė Izraelio Valstybės ambasadorius Amiras Maimonas (Amir Maimon).

Nepamiršdami skaudžios praeities ir pripažinę savo klaidas, turime drauge iš naujo kurti ateitį.

„Izraelita – tai simbolinis vardas, ilgaamžės ir įvairialypės žydų ir lietuvių istorijos atspindys. Nepamiršdami skaudžios praeities ir pripažinę savo klaidas, turime drauge iš naujo kurti ateitį. Izraelitos giraitės sodinimas yra būtent toks žingsnis šia linkme. Man didelė garbė būti pakviestam šiam simboliniam gestui. Ateityje dar laukia nemažai bendrų darbų, įamžinant nužudytų žydų tautybės žmonių vardus, vardus tų, kurie atgulė mūsų miškų gilumoje", – kalbėjo giraitės sodinimo iniciatyvą palaikantis aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Giraitė pasodinta 0,9 hektaro teritorijoje. Per 500 renginio dalyvių pasodino maždaug 3 tūkst. 600 ąžuoliukų. Prie iniciatyvos prisijungė vaikai iš Kupiškio, Prienų, Anykščių, Švenčionių, Vilkaviškio, Vilniaus ir Vilniaus rajono savivaldybių.

Parko centre esanti ąžuolų giraitė tituluojama viena didžiausių kvartalo vertybių. Ši vieta ir dabar mėgstama gyventojų, tačiau ateityje ji taps dar patrauklesnė. Išsaugant pagrindinius parko privalumus bus sukurta kokybiška erdvė poilsiui ir aktyviam laisvalaikiui. Projektuotojai visuomenei jau pristatė pirmines savo vizijas.

Projekto akcentu taptų „Ąžuolyno žiedas“ – pagrindinis parko takas, sujungiantis mikrorajono gyvenamuosius kvartalus, parko funkcines zonas, traukos objektus, tokius, kaip Rumpiškės dvaras, gimnazijos, stadionas, prekybos centras, Vaidilos aikštė. Takas būtų „papildomas“ stotelėmis – savo unikalų charakterį turinčiomis poilsio zonomis. Takas yra planuojamas pakankamai platus – 6 metrų, tam, kad juo tuo pačiu metu patogiai naudotis galėtų ir vaikščiojantys pėstute, ir riedučiais ar dviračiais važinėjantys gyventojai. Parką turėtų puošti gėlynai, o prie jų galėtų būti įrengiami suoleliai ar šachmatų stalai. Parke gyventojai rastų ir žaidimų bei sporto zonų, o pagrindiniame take galėtų būti nurodytas viso tako ir atskirų atkarpų ilgis, taip jį paverčiant patrauklesniu bėgioti mėgstantiems gyventojams. Viena iš aktyviųjų zonų būtų skirta šunų vedžiojimo aikštelei įrengti.

Parko zona prie tvenkinio būtų renginių ir poilsio erdvė. Manoma, kad teritorija prie vandens ir Rumpiškės dvaro prieigos taps pagrindine gyventojų susibūrimo vieta, vasaromis čia bus malonu pailsėti ir prigulus ant pievos. Tvenkinį siūloma apželdinti sukuriant natūralios gamtos atmosferą, prie vandens būtų įrengta paplūdimio zona bei zona terasoms, pavėsinėms ir lauko kavinei su tualetu.

Parko dalis, tankiai apaugusi medžiais, yra tikroji Ąžuolų giraitė, kurioje siūloma įrengti tarp ąžuolų vingiuojantį medinį pažintinį taką, o prie jo būtų galima pastatyti informacinius stendus, pristatančius giraitės augmenijos įvairovę, vietos istoriją, taip pat stendus, siūlančius pratimus ir užduotis gyventojams, kaip miške atsipalaiduoti ir pajausti gamtą.

Funkcines zonas sujungtų pagrindinis takas-žiedas bei kiti pėsčiųjų takai. Takų tinklas būtų kuriamas rekonstruojant esamus ir tiesiant naujus takus. Prie takų bus projektuojamas apšvietimas, parenkamos modernaus dizaino šviestuvų atramos.

Medžiai bus išsaugomi, šalinti ketinama tik menkaverčius, sergančius ar per tankiai suaugusius medžius ir krūmus.

Projektavimo ir projekto vykdymo sutarties vertė – 47 tūkst. eurų. Techniniam projektui parengti skirti 9 mėnesiai. Iš karto po to planuojamas rangos darbų pirkimas. Darbus parke ketinama pradėti 2018 metų pavasarį ir užbaigti iki 2019 metų rugsėjo mėnesio. Numatomas biudžetas rangos darbams ir paslaugoms – 1,45 mln. eurų.