Žaidimu nepersisotino

Lapkričio 12-ąją vilniečiai namuose žais paskutines šį sezoną A lygos čempionato rungtynes su Alytaus „Dainava“.

Tai bus 39-erių S. Mikoliūno atsisveikinimo su profesionaliu futbolu mačas.

„Natūralu, kad ateina toks metas. Kad ir koks kovingas esu, bet laikas yra neįveikiamas. Jis suvystė mane kaip smauglys ir galiausiai nugalėjo. Šiemet tai pajaučiau savo sveikata: buvo mikrotraumų, sunkiau atsigavau. Tai ženklas, kad gražų futbolo etapą reikia baigti. Tai darau būdamas visiškai ramus, nes pats jaučiu, kiek man metų, kiek praleista futbole. Jaučiu, kad atidaviau viską, ką galėjau, kad kito kelio nėra“, – kalbėjo S. Mikoliūnas.

Profesionalų futbole praleidęs daugiau nei 20 metų, Saulius teigė, kad žaidimu nepersisotino.

„Futbolas – mano širdyje. Tikiuosi, žmona nesupyks, bet futbolas – mano antra meilė. Kai žaidi, ta aistra veža į priekį. Kol turėjau sveikatos, kol kūnas galėjo konkuruoti – tol ir žaidžiau“, – sakė S. Mikoliūnas.

Sunki trauma nepalaužė

Per savo karjerą iš Vilniaus kilęs futbolininkas yra atstovavęs Lietuvos, Škotijos, Ukrainos, Baltarusijos klubams.

Kad ir koks kovingas esu, bet laikas – neįveikiamas. Jis suvystė mane kaip smauglys ir galiausiai nugalėjo.

S. Mikoliūnas vilkėjo Vilniaus „Šviesos“, Panevėžio „Ekrano“, FBK „Kaunas“, Edinburgo „Hearts“, Kyjivo „Arsenal“, „Sevastopol“, Soligorsko „Šachtior“ marškinėlius.

Į Lietuvą sugrįžo 2016-aisiais, kai pasirašė sutartį su „Žalgiriu“. Antrą sezoną sostinėje patirta sunki trauma nepalaužė žaidėjo, netgi atvirkščiai.

Šis sezonas S. Mikoliūnui žalgiriečių gretose – aštuntas.

„Tiek ilgai žaisti tikrai nesitikėjau. Būdamas jaunas galvojau, kad profesionalų futbolą žaisiu iki 36-erių, bet taip susiklostė, kad 33-ejų patyriau kryžminių raiščių traumą. Septyni mėnesiai be futbolo sukėlė begalinę aistrą grįžti į aikštę, o vėliau – norą vėl tapti čempionu. Su „Žalgiriu“ iki to keliavome trejus metus. Kūnas neprieštaravo, dar nenusileidau jaunimui. Mintis buvo tokia: kol būsiu konkurencingas, tol žaisiu“, – prisiminė S. Mikoliūnas.

Pabaigtuvėms – 13 minučių

Pernai vilnietis sužaidė savo 100-ąsias rungtynes Lietuvos rinktinėje, o su „Žalgiriu“ pateko į Europos futbolo Konferencijų lygos turnyro pagrindinį grupių etapą.

„Aukščiausias tikslas buvo sužaisti Čempionų lygos grupių etape. Deja, svajonė liko neįgyvendinta, – pripažino S. Mikoliūnas. – Nuostabūs prisiminimai liko iš Škotijos, kur pirmą kartą paragavau legionieriaus duonos. Ten jaunam žaidėjui pilni stadionai – nereali patirtis. Vėliau – Ukraina, aukšto lygio čempionatas. Pastarieji metai namuose – patys laimingiausi“, – teigė S. Mikoliūnas.

Kaip vieną didžiausių nusivylimų jis įvardijo „Žalgirio“ apmaudžiai pralaimėtas 2016 m. Čempionų lygos atrankos rungtynes ekipai „Astana“ Kazachstane, o įsimintiniausia sėkme – 2022-ųjų pasiekimus ir 2020 m. A lygos atomazgą, kai po trijų sezonų pertraukos pavyko iškovoti čempionų titulą.

Per atsisveikinimo mačą S. Mikoliūnas planuoja žaisti bent 13 minučių (tokiu skaičiumi pažymėti jo sportiniai „Žalgirio“ marškinėliai – red. past). Simboliška, kad tai bus rungtynės su „Dainava“ – komanda iš Dzūkijos regiono, iš kurio kilę Sauliaus tėvai.

Koks bus kitas žingsnis baigus žaidėjo karjerą?

„Laikas parodys, bet nenorėčiau nutolti nuo futbolo“, – reziumavo S. Mikoliūnas.

„Įvykis man – neeilinis, visiems noriu pranešti, kad baigiau krepšininko karjerą. Dar liko savaitė kita, iki kol sužaisiu atsisveikinimo rungtynes, bet šitas gyvenimo etapas, trukęs nuo 1993 metų lapkričio mėnesio, užsibaigė. Ieškosime gyvenime naujų tikslų“, – bendraudamas su „Žalgiris TV“ kalbėjo M. Kalnietis.

Būsimoms paskutinėms M. Kalniečio krepšininko karjeros rungtynėms „Žalgirio“ klubas ruošia šventę žaidėjui ir sirgaliams. Sausio 29-ąją vyksiančioje dvikovoje su Jonavos „CBet“ žaliai baltų sirgaliai kviečiami užpildyti „Žalgirio“ areną ir padėkoti už ilgus metus komandai atidavusiam M. Kalniečiui.

Dar 2005–2006 m. sezono antroje pusėje „Žalgirio“ pagrindinėje komandoje debiutavęs ir su pertraukomis beveik 10 sezonų klube praleidęs kaunietis taip pat vilkėjo Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“, Milano „EA7 Emporio Armani“ ir Vilerbano ASVEL klubų marškinėlius.

Į „Žalgirį“ paskutiniam karjeros etapui 2021 m. vasarą sugrįžęs krepšininkas šį sezoną daugiau žaidybinio laiko sulaukdavo vietiniame čempionate, kuriame žaisdavo po daugiau nei 13 minučių ir rinkdavo po 3,7 taško ir po 3 rezultatyvius perdavimus.

M. Kalniečio teigimu, sprendimą užbaigti karjerą 2022–2023 m. sezono viduryje patikdavo jo sumažėjusi svarba komandos žaidimui bei „Žalgiryje“ atsiradę sudėties pokyčiai.

„Buvo daugybė priežasčių. Krepšinis man visuomet buvo malonumas, o ne darbas. Visą laiką džiaugiausi žaisdamas krepšinį. Atėjo toks momentas, kai nebesugebėjau gauti to vaidmens, kurį įprastai atlikdavau komandoje. Tiesiog nesijauti, kad save išnaudoji ar realizuoji.

Ateina momentas, kai suprantu, kad galbūt pasitraukęs komandai būsiu naudingesnis, nei joje būdamas. Galų gale, naujų žaidėjų pasirašymai, prieš kuriuos buvo nutikusios dviejų kitų krepšininkų traumos, padiktavo, kad reikės ir naujų finansinių išlaidų komandai. Pasiryžau, kad būtent taip „Žalgiriui“ būsiu naudingesnis“, – aiškino M. Kalnietis.

Užbaigęs vieną karjeros etapą M. Kalnietis greitai ners į kitą – kaunietis taps „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentu.

„Su abiem Pauliais (P. Motiejūnu ir P. Jankūnu – past.) esame suderinę, kad nusitraukiu kontraktą nuo vasario 1 dienos. Su treneriu kalbėjome, kad dar galėsiu būti prie komandos, ją palaikyti. Praktiškai tą dariau ir visą šį sezoną – prisidėti patarimais ir paskatinimais komandos draugams. Žiūrovai dar mane galės pamatyti ir Eurolygos rungtynėse Kaune, prisijungsiu prie komandos ir išvykos rungtynėse Eurolygoje. Stengsiuosi palaikyti komandinę dvasią. Tik tiek, kad jau nebebūsiu krepšininkas“, – pasakojo M. Kalnietis.

Užbaigęs vieną karjeros etapą M. Kalnietis greitai ners į kitą – kaunietis taps „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentu. Dar anksčiau futbolo reikalais aktyviai domėjęsis M. Kalnietis jau yra pradėjęs įsiliejimo į „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo procesus.

„Futbolo čempionatas prasideda Lietuvoje tik vasario mėnesį. Į naujus darbus įsijungti yra lengviau nei nuo vasaros ar rugsėjo. Būsiu naujasis „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo prezidentas ir kibsiu į naujus darbus. Jau dalyvauju susitikimuose su treneriais, su komandos vadovais. Darau tą patį, ką daro ir Paulius Jankūnas, tik, aišku, man to reikės dar daugiau, nes sporto šakos konceptas kitoks. Reikia atsiraitoti rankoves ir ištempti ausis“, – teigė M. Kalnietis.

Paskutinės krepšininko karjeros rungtynės įvyks sausio 29-ąją „Žalgirio“ arenoje.

„Ne, kalendoriuke dienų iki karjeros pabaigos nežymiu, bet net neabejoju, kad paskutinę dieną emocijų netrūks“, – šypsojosi žalgirietis.

„Galbūt ir nelinksma, bet gyvenimas tęsiasi toliau. Paprasčiausiai atėjo laikas. Kodėl būtent dabar? Tiesiog rinka daro savo. Nebematau prasmės likti profesionaliame tinklinyje. Padorių pinigų niekas nebenori mokėti. Tinklininkų skaičius yra labai didelis, todėl klubai tuo naudojasi ir mažina sumas. Matau, kad dar šiuo metu daugybė gerų tinklininkų neturi klubo, o už sūrį ir duoną žaisti aš nesiruošiu“, – sakė A. Mišeikis.

A. Mišeikio karjera buvo išties įspūdinga. 2003 metais jis savo sportininko kelią pradėjo Šiaulių „Elgos“ komandą, o vėliau patraukė į užsienį. Išbandęs jėgas Kipre ir Belgijoje, vėliau A. Mišeikis nemažai metų praleido pajėgiose Italijos, Austrijos, Rumunijos ir Prancūzijos lygose.

Tinklininkų skaičius yra labai didelis, todėl klubai tuo naudojasi ir mažina sumas.

2021 metais jis su „SK Zadruga Aich/Dob“ komanda tapo Austrijos vicečempionu bei iškovojo šalies taurę. 2021-2022 metų sezone jis dar sugrįžo į „GFC Ajaccio Volley-Ball“ (Prancūzija) komandą, kuri ir tapo jo paskutine profesionalia stotele.

Per karjerą A. Mišeikis iškovojo nemažai kitų titulų. Jo sąskaitoje – CEV Iššūkio taurės turnyro bronza, Prancūzijos taurės sidabras, MEVZA čempiono titulas, Rumunijos bei Austrijos čempionato aukso medaliai ir Rumunijos supertaurė.

Reikia džiaugtis, kad per 16 metų karjerą pavyko išvengti traumų, kurios paveiktų ne tik tinklinį, bet ir gyvenimą.

„Karjerą įvertinčiau visai neblogai. Visgi laimėjau ne vieną čempionatą, o tas glosto širdį. Labai džiaugiuosi, kad pavyko išvengti rimtų traumų, kūnas iki šiol yra idealioje būsenoje. Reikia džiaugtis, kad per 16 metų karjerą pavyko išvengti traumų, kurios paveiktų ne tik tinklinį, bet ir gyvenimą“, – teigė A. Mišeikis.

Savo įsimintiniausios karjeros akimirkos A. Mišeikis išskirti nenorėjo. Pasak jo, kiekvienas titulas, kiekvienas finalas buvo savaip įsimintinas ir svarbus.

Vienu iš didžiausių karjeros nusivylimų tinklininkui tapo neišsipildžiusi svajonė pažaisti Turkijos lygoje.

„Du kartus į Turkiją nepatekau „per Marytės plauką“. Dėl to gaila. Vieną kartą turėjau pasiūlymą, tačiau agentas pradėjo meluoti, kad klubas nemokės pinigų, o pasirodo, kad ten viskas vyko sklandžiai. O tas pasiūlymas dar buvo „žvėriškas“. Antrą sykį Turkijos klubo vadovybė nesusišnekėjo su treneriu ir paskutinę minutę atšaukė kontraktą“, – prisiminė A. Mišeikis.

Kadangi forma vis dar puiki, o kūnas nerodo jokių signalų, kad reikėtų sustoti, A. Mišeikis ketina nuo tinklinio nenutolti Šiauliuose. Jis ketina sportuoti vakarais ir prisijungti prie Šiaulių „Elgos-Master Idea-SC Dubysos“ komandos.

„Planuoju neprofesionalai pažaisti iki 40-ies metų. Pažiūrėsime, ar pavyks“, – teigė tinklininkas.

Apie trenerio kelią A. Mišeikis šiuo metu negalvoja. Kalbėdamas apie kitus iššūkius gyvenime, jis atskleidė, jog norėtų save išbandyti transporto arba prekybos srityse.

„Norėčiau save išbandyti save kitame amplua ir pažiūrėti, kaip seksis. Dabar gyvenimą planuoju šiek tiek kitaip ir tai yra visiškai natūralu. Dėl to visiškai nesijaudinu, nes profesionalo karjera vis tiek kažkada baigiasi“, – pabrėžė A. Mišeikis.

Režisierius sakė, kad filmas „Vapsva 22“ – paskutinis jo karjeroje.

„Noriu ne kurti daugiau filmų, o sutelkti dėmesį į scenarijų“, –  paaiškino W. Allenas ir pridūrė planuojantis rašyti romaną.

Tai ne pirmas kartas, kai W. Allenas paskelbė apie ketinimą baigti režisieriaus karjerą. Birželio 28 d. instagrame W. Allenas sakė, kad planuoja sukurti tik dar vieną ar du filmus.

„Anksčiau, kai išleisdavau naują filmą, jis būdavo rodomas visos šalies kino teatruose. Dabar po juostos išleidimo filmas kino teatruose rodomas tik keturias ar šešias savaites... Tai man neteikia daug džiaugsmo“, – atviravo W. Allenas.

W. Allenas per savo karjerą gavo šešiolika „Oskaro“ nominacijų. Nepaisant sėkmės, W. Allenas pagarsėjęs tuo, kad vengia apdovanojimų ceremonijų.

W. Allenas būsimą filmą „Vapsva 22“ apibūdino kaip „tam tikrą nuodingą, bet romantišką trilerį“. Filmavimas planuojamas rudenį Paryžiuje.

„Kitą savaitę Londone vyksiantis Laverio (Leiverio) turnyras bus mano paskutinis ATP (Teniso profesionalų asociacijos) čempionatas“, – sakoma pareiškime, kurį R. Federeris paskelbė savo „Twitter“ paskyroje.

41-erių sportininkas, per savo karjerą iškovojęs 20 „Didžiojo kirčio“ titulų, nerungtyniauja nuo 2021 metais Vimbldone pralaimėto ketvirtfinalio. Po tų varžybų jam buvo atlikta trečioji per pusantrų metų kelio operacija.

Kita teniso legenda Serena Williams (Serena Viljams) neseniai pranešė, kad – beveik neabejotinai – irgi nebežais po to, kai šį mėnesį iškrito iš turnyro „US Open“ trečiajame rate.

R. Federerio teigimu, jo kūnas tarsi pasakė jam, kad atėjo laikas padėti tašką karjeroje.

„Sunkiai dirbau, kad sugrįžčiau į pilną varžybinę formą, – rašė jis. – Tačiau žinau ir savo kūno galimybes bei ribas, o jo žinia man pastaruoju metu buvo aiški.“

„Man 41 metai. Per 24 metus sužaidžiau daugiau nei 1 500 rungtynių, – pridūrė šveicaras. – Tenisas man buvo daug atlaidesnis, nei kada nors galėjau svajoti, bet dabar turiu pripažinti, kad atėjo laikas baigti savo varžybinę karjerą.“

Įvertino aplinkybes

Trijų olimpinių žaidynių dalyvis, triskart pasaulio ir Europos šiuolaikinės penkiakovės čempionas atskleidė, kad minčių apie sportinio gyvenimo pokyčius kilo senokai, tačiau jos sustiprėjo 2021-aisiais.

Pernai J.Kinderiui buvo patikėtos Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) generalinio sekretoriaus pareigos.

„Bandžiau klausytis širdies, mėginau susidėlioti visas susiklosčiusias aplinkybes. Po Tokijo žaidynių nuotaika nebuvo pati geriausia – norėjau baigti sportinę karjerą kuo greičiau, – sakė sportininkas. – Tačiau nesu iš tų, kurie pasirenka neapgalvotus sprendimus, ypač susijusius su 20 metų veikla.“

J.Kinderis įvardijo ir kitas priežastis: „Noras daugiau laiko skirti šeimai, išbandyti save kitame vaidmenyje ir siekti kitų aukštumų. Mano organizmas – taip pat ne pirmos jaunystės. Tai buvo kompleksinis sprendimas.“

Išmokė ir užgrūdino

Paklaustas, ką ateityje iš savo sportinės karjeros prisimins mieliausiai, penkiakovininkas neabejojo: tai pasaulio čempionatų medaliai – 2010-ųjų bronza, 2013-ųjų auksas, 2017-ųjų bronza.

„Visi šie trofėjai turi savo ypatingas istorijas, – tvirtino J.Kinderis. – Įsimintinas ir mano kelias į visas trejas olimpines žaidynes. Šie sportiniai pasiekimai labai daug išmokė. Būta ir nemažai nesėkmių, kurios mane užgrūdino, visada į jas žvelgiau filosofiškai – per daug savęs negraužiau, bandžiau išmokti pamokas ir kiekvieną kartą būti geresniu sportininku ir žmogumi. Olimpinėse žaidynėse man nesisekė, kaip galbūt tikėjausi ar buvau pasirengęs, bet, tikiu, kad dar laukia mano gyvenimo olimpinės žaidynės – kaip ir kiekvieno žmogaus. Viskas priklauso tik nuo to, kokį tikslą išsikeliame.“

Daugiau šypsenų

Dabar reikia rūpintis kitais sportininkais, treneriais, o iki tol man viskas buvo paduodama ant lėkštutės.

Ėmęsis LŠPF generalinio sekretoriaus darbų, olimpietis pripažino, kad sunkiausia buvo keisti jau įprastą dienotvarkę – anksčiau ji buvo kur kas aktyvesnė fiziškai.

„Reikia rūpintis kitais sportininkais, treneriais, o iki tol man viskas buvo paduodama ant lėkštutės, – nusijuokė J.Kinderis. – Žinau, kokios svarbios sporte smulkmenos, todėl stengiuosi į viską žiūrėti atsakingai ir nenuvilti sporto bendruomenės.“

Pasaulio ir Europos čempionas jaunimui palinkėjo visada turėti savo tikslą.

„Siekite jo iš širdies – tuomet gyvenimas bus visavertis, galiausiai lauks ir apdovanojimas. Dar linkiu daugiau šypsotis – manau, to man labiausiai trūko per visą sportinę karjerą.“

Už įdiegtą meilę sportui J.Kinderis dėkingas treneriams: plaukimo – Židrūnei Budrienei, Inai Paipalienei, Pauliui Andrijauskui, bėgimo – Pavelui Fedorenkai, jojimo – Vytui Paznanskiui ir šiuolaikinės penkiakovės specialistams Jurijui Moskvičiovui, Andrejui Zadneprovskiui ir Daliui Strazdui.

Ko tikėtis iš naujovės?

Komentuodamas Tarptautinės šiuolaikinės penkiakovės sąjungos (UIPM) sprendimą jojimą pakeisti nauja rungtimi – ekstremalių kliūčių ruožu, J.Kinderis sakė, kad varžybų organizatoriams kils mažiau iššūkių.

„Visada norėjome didelių tarptautinių renginių Lietuvoje, bet dėl jojimo negalėjome sau to leisti, tai – didžiulės sąnaudos“, – kalbėjo LŠPF generalinis sekretorius.

Planuojama naują rungtį išbandyti jau šiemet. Įvertinus rezultatus, ją dar turės patvirtinti UIPM kongresas.

60-metis aktorius teigė, kad jis tai padarys po filmo „Sonic the Hedgehog 2“.

Tiesa, žinomas vyras palieka vilties, kad filmuose mes jį dar išvysime.

„Žinoma, jeigu koks angelas atneš scenarijų, užrašytą auksiniu rašalu, ir bus aišku, kad žmonės tiesiog privalo tai pamatyti, galbūt ir tęsiu karjerą. Man labai patinka mano ramus gyvenimas, labai mėgstu tapyti, labai mėgstu savo dvasinį gyvenimą. Aš padariau pakankamai, man užtenka“, – interviu „Access Hollywood“ teigė komikas.

Aktorius tikino, kad kalba rimtai.

„Esu dėkingas visoms komandoms nuo pat pirmos iki paskutinės. Šiandien oficialiai baigiu krepšininko karjerą, – instagrame rašė 37-erių J. J. Redickas. – Ačiū visiems, kurie buvo mano karjeros kelionėje.“

„Mano svajonės pradėjo formuotis ant nelygaus pagrindo aikštelės, tačiau realybė pranoko visus lūkesčius. Esu labai dėkingas už visus 15 metų NBA ir užmegztas nuostabias pažintis bei sukurtus prisiminimus“, – pridėjo krepšininkas.

J. J. Redickas 2006 m. NBA naujokų biržoje buvo pasirinktas 11-uoju šaukimu.

Per savo karjerą jis vilkėjo Orlando „Magic“, Milvokio „Bucks“, Los Andželo „Clippers“, Filadelfijos „76ers“, Naujojo Orleano „Pelicans“ bei Dalaso „Mavericks“ komandų marškinėlius.

J. J. Redickas per visą karjerą NBA sužaidė 940 rungtynių, per kurias fiksavo 12,8 taško, 2 atkovotų kamuolių ir 2 rezultatyvių perdavimų statistiką.

Pirmuosius riešo skausmus tenisininkas pajuto dar 2016 m. pabaigoje, dalyvaudamas Tunise vykusiuose turnyruose.

„Po vieno iš susitikimų ėmė mausti ranką. Iš pradžių skausmo labai nesureikšminau, pabaigiau vieną turnyrą, dalyvavau kitame. Visgi maudimas palaipsniui peraugo į stiprius skausmus. Žaisti galėjau jau tik po rimtų nuskausminamųjų injekcijų. Suprantama, tuomet dar nebuvo jokių minčių, kad tai yra mano karjeros pabaigos pradžia. Juolab, turėjau tikrai gerą sezoną ir kilau ATP reitinge“, – prisiminė L.Mugevičius.

Būtent 2016 m. tenisininkas iškovojo pirmuosius titulus ITF Futures serijos turnyruose, o viena iš skambiausių pergalių buvo pasiekta tų pačių metų vasarą. Kaune vykusiame Daviso taurės susitikime prieš Pietų Afrikos rinktinę L.Mugevičius 3:6 7:6 6:0 6:4 įveikė afrikiečių lyderį Lloydą Harrisą, šiuo metu užimantį 46-ą ATP reitingo vietą.

2017 m. gegužės mėn. L.Mugevičiui buvo atlikta pirmoji riešo operacija, vėliau sekė antroji, o paskutinę intervenciją Vokietijos specialistai atliko 2019 m. rugsėjį.

„Tarp tų operacijų buvo nesibaigiančios reabilitacijos, vizitai pas įvairius daktarus. Nemažai konsultavausi net su Rafaelį Nadalį prižiūrinčiais gydytojais. Gaila, tačiau pilnai atsistatyti man taip ir nepavyko. Paskutinis bandymas grįžti į kortus buvo praėjusių metų rudenį. Po tikrai sunkios pasirengimo stovyklos išvykau į 5 savaičių turą Tunise. Ir būtent ten supratau, kad ranka man neleidžia treniruotis ir žaisti bent po 3-4 valandas per dieną. O be to svajoti apie aukštumas tenise neverta“, – pasakojo L.Mugevičius.

Užbraukęs svajones kautis su stipriausiais pasaulio tenisininkais aikštynuose, vilnietis žada padėti jas pasiekti kitiems.

„Su rakete praleidau didžiąją dalį savo gyvenimo. Sukaupiau nemažai įvairios patirties besitreniruodamas, žaisdamas ITF ir ATP turnyruose, Daviso taurės varžybose. Galiausiai, baigiau studijas buvusiame Lietuvos edukologijos universitete. Manau, kad tikrai turiu ką patarti ir papasakoti tiems, kurie siekia tapti profesionaliais tenisininkais. Todėl sulaukęs pasiūlymo jungtis prie Vilniaus teniso akademijos trenerių komandos didelių dvejonių neturėjau. Noriu padėkoti akademijai ne tik už šią galimybę, tačiau ir už tai, kad jos durys man visuomet buvo atviros nelengvu paskutinių kelerių metų laikotarpiu“, – sakė L.Mugevičius.

Vilniuje jis dirbs su perspektyviausiais jaunaisiais akademijos auklėtiniais, besibeldžiančiais į profesionalų teniso pasaulio duris. „Akademijoje tikrai yra smagaus jaunimo ir tik nuo jų priklausys tai, kaip susiklostys jų karjeros ir ar išsipildys jų svajonės. Aš gi iš visų jėgų stengsiuosi jiems padėti šiame nelengvame ir iššūkių pilname kelyje“.

Lietuvos teniso rinktinės sudėtyje L.Mugevičius yra sužaidęs 24 susitikimus. 2016 m. jis buvo užkopęs iki 284 ATP dvejetų reitingo vietos.

Ramūnas Grušas, Lietuvos teniso sąjungos prezidentas:

„Kiekvienas iš mūsų turbūt daug kartų girdėjo banalų posakį, kad traumos yra profesionalaus sporto dalis. Visgi tikrai labai skaudu, kai traumos priverčia sportininkus baigti savo profesionalią karjerą tokiame amžiuje.

Noriu labai padėkoti Lukui už pastangas, pergales ir tas emocijas, kurias jis mums dovanojo vilkėdamas Lietuvos rinktinės aprangą Daviso taurės varžybose ar dalyvaudamas įvairiuose kituose turnyruose. Jis buvo labai svarbi Lietuvos vyrų teniso rinktinės, iškovojusios puikių pergalių, dalis.

Kartu džiaugiuosi, kad Lukas nenutolsta nuo teniso, savo patirtį ir žinias jis stengsis perduoti jauniesiems mūsų sportininkams. Tikiuosi, kad greitu metu mes vis dažniau girdėsime apie jauno ir ambicingo trenerio auklėtinių pergales.“

„Buvęs Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės ir PFA Lietuva narys, per savo sėkmingą futbolininko karjerą atstovavo Lietuvos, Lenkijos, Švedijos, Nyderlandų, JAV, Kazachstano futbolo klubams. Lietuvos nacionalinėje futbolo rinktinėje sužaidė 31 mačą ir pelnė 1 įvartį Vilniuje į Portugalijos rinktinės vartus. Baigęs karjerą 30 metų futbolininkas prisijungė prie Portlande (JAV) esančios ir 1500 futbolininkų turinčios futbolo akademijos Oregon Premier FC Academy. Vytui linkime didžiausios sėkmės naujame kelyje“, – rašoma pranešime.