-
Miesto centre – tiksinti bomba: didžiausią nerimą kelia balkonai 11
Žingsnis iki nelaimės
Prieš 70 metų Karaliaus Mindaugo pr. 32 iškilęs daugiabutis reikalauja neatidėliotino dėmesio ir remonto darbų. Sutrūkinėjęs pastato cokolis ir sienos, aptrupėję architektūriniai elementai, vietomis visiškai nubyrėjęs tinkas. Plika akimi matomi pažeidimai dėl drėgmės, vandens pratekėjimai, nesandarios stogo čerpės, erozijos paveikti kaminai, susidėvėję lietvamzdžiai.
„Miesto centre turime itin prastos būklės pastatą, tačiau didžiausią nerimą kelia balkonai. Visi jie nesaugūs: suskilinėję, byrantys, be išlikusių atitvarų. Tik laiko klausimas, kada gali įvykti nelaimė. Balkonai gali bet kada nukristi, žmonėms negalima į juos kelti kojos.
Pastatai mieste nėra vien tik savivaldybės, seniūnijos ar būsto administratoriaus atsakomybė. Balkonai yra bendroji namo dalis, jais turi rūpintis visi. Kauniečiai privalo aktyviai dalyvauti apklausose, balsavimuose, susirinkimuose – priimti savalaikius sprendimus dėl jų namų ir turto. Tik taip viskas gražės ir nekels pavojaus nei jiems patiems, nei aplinkiniams“, – kalbėjo Centro seniūnas Marius Švaikauskas.
Pastato balkonai – avarinės būklės. Matosi atviros metalo konstrukcijos, jos paveiktos korozijos, plokštės suskilinėję ir gali neatlaikyti net savo svorio. Atitvarų kolonos aptrupėję, vietomis belikę tik kampiniai elementai. Ketvirtame ir penktame aukštuose nebėra apsauginių tvorelių. Nors dalis balkonų aptraukti apsauginiu tinkleliu, tačiau ir šis dėl avarinės būklės daug kur atšokęs nuo tvirtinimo vietų.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Saugumą užtikrina barjerais
„Kartais žmonėms vis dar pritrūksta sąmoningumo. Matant, kad balkonas yra avarinės būklės – juo naudotis nederėtų dėl savo bei kitų saugumo. Nepaisant to, jie ir toliau rizikuoja: kaupia ir krauna daiktus, balkonuose leidžia laisvalaikį.
Visuomet stengiamės rasti geriausius sprendimus namo bendruomenei, ieškome skirtingų problemos sprendimo būdų. Pokyčiai vyksta paprasčiau ir greičiau, kai patys gyventojai supranta galimas grėsmes bei pasekmes. Jeigu nepavyksta susitarti – privalome elgtis pagal teisės aktus“, – situaciją komentavo daugiabutį administruojančio „Kauno butų ūkio“ generalinis direktorius Marijus Zaborskas.
Pasak jo, šį daugiabutį tik nuo 2022-ųjų prižiūrintis „Kauno butų ūkis“ vien per praėjusius metus gyventojams suorganizavo 4 balsavimus dėl balkonų tvarkymo. Siūlyta pasinaudoti Daugiabučių namų atnaujinimo ir Paveldotvarkos programomis, tačiau pritarimo nesulaukta – gyventojai neaktyvūs, susirinkimuose nesusidarydavo kvorumas. Daugelyje butų įsikūrę nuomininkai neturi teisės balsuoti, o tikrieji patalpų savininkai nepasiekiami ir nesiteikia deramai rūpintis savo turtu.
Balkonai gali bet kada nukristi, žmonėms negalima į juos kelti kojos.
Pagal teisės aktus, jeigu pastate, turinčiame avarinės būklės požymių, nepriimamas vieningas sprendimas dėl remonto – administratorius privalo savo nuožiūra pasirūpinti gyventojų saugumu ir problemų pašalinimu.
Gyventojai informuoti nesinaudoti balkonais ir iš jų pašalinti visus daiktus. Šią savaitę iš lauko pusės pritvirtinti fiziniai barjerai bei įspėjimai: „Dėmesio. Balkonu naudotis draudžiama. Balkonas avarinės būklės. Pavojinga gyvybei.“
Jeigu artimiausiu metu neįvyks diskusija ir nebus pasiektas bendras sutarimas, balkonai bus tvarkomi pagal privalomuosius reikalavimus. Tokiu atveju gyventojai patirs didesnes išlaidas, darbai truks ilgiau nei juos atliekant kompleksiškai.
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Miestas skiria paramą sutvarkymui
„Remontas nėra pigus, o darbai miesto centre reikalauja sudėtingesnių procedūrų – reikia paruošti projektus, derinti juos su Kultūros paveldo departamentu. Kviečiu gyventojus kreiptis į savivaldybę – turime dvi progamas, kaip prie fasadų atnaujinimo gali finansiškai prisidėti ir pats miestas. Specialistai pakonsultuos visais rūpimais klausimais“, – kviečia Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Knygauskaitė-Liakienė.
Pasak jos, geras pavyzdys – kaimyninis namas (Karaliaus Mindaugo pr. 33). Čia jau šiemet bus pradėta fasado tvarkyba. Paveldotvarkos programoje miestas tam paskyrė beveik 114 tūkst. eurų.
Gyventojams finansuojami ne tik fasado remontas bei restauravimas, bet ir avarijos grėsmės šalinimas. Parama gali siekti iki 50 proc. darbų kaštų. Pretenduoti gali gyvenantieji saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno senamiestyje, Naujamiestyje, Žaliakalnyje ar paveldiniuose pastatuose. Medinukų atnaujinimui finansavimo intensyvumas gali siekti net iki 70 proc.
Kitas variantas – Daugiabučių namų modernizavimo programa. Tarp plataus spektro darbų – ir balkonų konstrukcijų sustiprinimas, stiklinimas. Plačiau apie šią programą ir teikiamą paramą: kaunas.lt/renovacija/.
-
Dažniausi gyventojų klausimai apie daugiabučių renovaciją – kokie jie? 4
„Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa – ilgalaikis procesas, todėl akivaizdu, kad, keičiantis teisės aktams, finansavimo mechanizmui, administravimui ir kitoms sritims, susijusioms su renovacija, gyventojams kyla klausimų, į kuriuos atsakymų reikia čia ir dabar. Primename, kad tokiu atveju jie iškart gali kreiptis tel. 8 614 99 699 ir kompetentingi specialistai atsakys į visus klausimus ir nukreips reikiama linkme“, – sako APVA Projektų įgyvendinimo ir priežiūros skyriaus specialistas Vladas Trakimavičius.
Įvardijama, kad 2022 m. buvo sulaukta daugiau kaip 2 tūkst. užklausų telefonu, šiemet renovacijos klausimais konsultavosi daugiau kaip 650 gyventojų.
Kokie dažniausi gyventojų klausimai?
APVA kviečia susipažinti su vienais dažniausių klausimų, kuriuos užduoda renovacija besidomintys gyventojai.
1. Kaip pradėti daugiabučio atnaujinimo procesus?
Susitarimą apie daugiabučio renovaciją gali inicijuoti savivaldybės administracija, bendrojo naudojimo objektų valdytojas arba savivaldybės paskirtas renovacijos administratorius. Vis dėlto galutinį sprendimą priima gyventojai – svarbu surinkti 51 proc. namo gyventojų balsų.
2. Kam priklauso balkonai? Buto savininkui ar tai bendras namo fasadas?
Balkonai yra neatsiejama fasado dalis. Todėl jų konstruktyvo stiprinimas, šiltinimo ar apdailos darbai yra bendrosios investicijos. Individualios investicijos gali būti tik balkonų stiklinimas.
3. Kiek kainuoja daugiabučio modernizacija?
Kiekvienas daugiabutis yra skirtingas ir jo atnaujinimo kaina nustatoma investicijų plane, kurį rengia investicinio plano rengėjai. Renkantis norimas priemones yra formuojama konkreti kaina.
4. Ar būtina įrengti pandusą neįgaliesiems prie įvažiavimo?
Taip, išskyrus tuos atvejus, kai to padaryti nėra jokių techninių galimybių.
5. Ar paimtas kreditas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) statybos rangos darbams apmokėti gali būti grąžinamas anksčiau nei jo grąžinimo terminas, nustatytas kredito teikimo sutartyje?
Taip. Lengvatinis kreditas ar jo dalis gali būti grąžinti anksčiau nei numatyta kreditavimo sutartyje nustatyta tvarka, netaikant papildomų mokėjimų.
Kviečia sužinoti daugiau
Gyventojus, pasiryžusius renovuoti savo gyvenamuosius namus, APVA ragina visą informaciją apie būsto atnaujinimą sužinoti dalyvaujant seminaruose, vykstančiuose skirtinguose miestuose. Pasitikrinti, ar jūsų mieste ar gyvenvietėje artimiausiu metu yra numatomas seminaras, galite interneto puslapyje https://modernizuok.apva.lt/ Turite klausimų? Skambinkite tel. 8 614 99 699.
-
Ginčai dėl balkonų Kauno senamiestyje dar nebaigti? 27
Reikalavimai nesikeičia
"Kauno diena" rašė, kad Senamiestyje iškilusio daugiabučio vystytojai balkonus įrengė virš valstybinės žemės. Tai užrūstino miesto valdžią. Savivaldybės atstovų teigimu, šie pastato elementai gadina bendrą Senamiesčio vaizdą.
Pasak Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko, tokio įžūlumo miestas negali toleruoti.
"Jau dabar matome, kad balkonus pradėta griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks", – vylėsi jis.
V.Šiliausko teigimu, balkonai neturėtų būti išsikišę į valstybinę žemę.
Siekia kompromiso
"Kauno dienai" bendrovės "Citus" atstovai teigė, kad dėl balkonų likimo dar ne viskas iki galo nuspręsta, nes vyksta derybos su miesto specialistais. Tiesa, verslininkai pripažino, kad kai kuriuos balkonus jau pertvarkė.
Jau dabar matome, kad balkonus pradėta griauti. Tikimės, kad darbai ilgai neužtruks ir neplanuotos vizualinės taršos reprezentacinėje miesto vietoje greitai nebeliks.
"Kol kas išsamiai pakomentuoti šios situacijos dėl balkonų negalime, nes vyksta derybos su savivaldybe. Esame gavę skirtingus išaiškinimus iš institucijų – Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) nuomonės nesutampa ir vis dar ieškome kompromiso", – "Kauno dienai" sakė bendrovės "Citus" atstovas spaudai Rytas Stalnionis.
"Dabar vieną balkoną jau sumažinome, susiaurinome iki minimumo. Statybų darbai projekte dar vyksta, todėl tokius pakeitimus galime atlikti", – pridūrė pašnekovas.
Padarė nuolaidų
Išduodant statybos leidimą, "Citus" buvo leista pastatą statyti iki šaligatvio. Tačiau nekilnojamojo turto vystytojai "Citus" ne tik sienas prilipdė prie šaligatvio, tačiau virš jo iškišo ir balkonus.
Savivaldybės atstovų teigimu, to jie negalėjo padaryti, nes pastato ir sklypo ribos matuojamos nuo labiausiai išsikišusių elementų, šiuo atveju – balkonų. Dėl to siekiama, kad balkonai būtų pašalinti.
"Dar pačioje projekto pradžioje miestas geranoriškai atsižvelgė į nekilnojamojo turto vystytojų pageidavimus. Tąkart Kauno taryba pritarė kompromisiniam sprendimui išduoti leidimą statyti pastatą iki sklypo ribos. Tai leido žymiai padidinti ir bendrą pastato tūrį. Tačiau matome, kad verslo atstovams to buvo per maža – sumanyta įrengti daugiau kaip pusantro metro virš praeivių galvų išsikišusius balkonus", stebėjosi Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius V.Šiliauskas.
Esame gavę skirtingus išaiškinimus iš institucijų – Kauno miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonės nesutampa ir vis dar ieškome kompromiso.
Stebina praeivius
Prie daugiabučio pastato Senamiestyje kalbinti praeiviai teigė, kad norėtųsi laisvo šaligatvio ir kad projektuotojai tokiose jautriose miesto vietose labiau atsižvelgtų į architektūros kontekstą.
"Man išvis keista, kai tokius pastatus stato istorinėse miesto vietose. Kažkaip norėtųsi, kad jie labiau derėtų su aplinka, papildytų jau seniau pastatytus pastatus. Aišku, reikia ir modernių, tačiau su dabartinėmis technologijomis, manau, kad tikrai gali rasti įvairių sprendimų, kurie būtų ir ekonomiški, ir vizualiai neterštų Senamiesčio", – teigė šalia Šv.Gertrūdos g. 51A pastato sutikta kaunietė Virginija.
Betoniniai balkonai kabo virš praeivių galvų.
"Balkonai parinkti labai gremėzdiški, sunkūs. Statytojai ėjo paprasčiausiu būdu ir prilipdė betoninius luitus. Manau, kad jie mažiau kliūtų į akis, jei būtų padaryti iš lengvesnių medžiagų", – savo nuomonę išsakė Laura.
Tačiau buvo ir tokių, kuriems balkonai netrukdė. "Šaligatvis čia siauras, bet juk balkonai yra virš galvų, tai laisvai galiu praeiti. Žinoma, kebliau būna, kai ties šaligatviu vairuotojai palieka ilgesnius automobilius, tada sunkiau praeiti. Tai gal tokiose vietose reikėtų palikti platesnius šaligatvius", – svarstė kaunietis Laurynas.
Skirtingos nuomonės ir svarbios detalės
VTPSI specialistų teigimu, Senamiestyje žemės sklypų dydis yra ribotas, todėl esą dažnai leidžiama pastatą statyti iki sklypo ribos, o balkonus iškišti į jau kitų, dažnai valstybei priklausančių sklypų valdas. Taip nutiko ir su Šv.Gertrūdos g. 51A daugiabučiu.
"Peržiūrėjus projekto sprendinius matyti, kad į valstybinę žemę patenka dalis daugiabučio gyvenamojo namo balkonų, t.y. sklypas yra netaisyklingos formos, o pastato siena nesutampa ir nėra lygiagreti sklypo ribai. Statybos techniniame reglamente nustatyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams, atliekamiems teritorijose, kur istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas, kai į kelių (gatvių), aikščių, skverų ir kitų viešųjų erdvių teritoriją patenka tik pastatų balkonų projekcijos, jeigu planuojama statyba atitinka reikalavimus", – dienraščiui anksčiau komentavo VTPSI Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus vedėjas Edmundas Danilevičius.
Tačiau kiti kalbinti nekilnojamojo turto ekspertai tam prieštaravo. Jų teigimu, perimetrinis užstatymas istorinėse vietose taikomas tik atkuriamiems pastatams, o Šv.Gertrūdos g. 51A apartamentų tokiais laikyti negalima. Nepriklausomi ekspertai atkreipė dėmesį, kadangi perimetrinio užstatymo nuostatos čia negalioja, projekto vystytojai turėjo gauti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, kadangi balkonai išsikiša į valstybinę žemę.