Slaptą balsavimą siūloma vykdyti naudojantis elektronine balsų skaičiavimo sistema, užtikrinant rezultatų nuasmeninimą bei konfidencialumą.

Tai siūlančias patobulintas Statuto pataisas įregistravo Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos (ATISE) pakomitečio pirmininkas Andrius Kupčinskas ir šio pakomitečio nariai.

Naudojantis slapto balsavimo elektronine balsų skaičiavimo sistemos funkcija, būtų rodomi tik nuasmeninti balsavimo rezultatai, užtikrinamas visiškas konfidencialumas. Statute siūloma įrašyti, kad „slapto balsavimo principas yra pagrįstas balsavimo privatumu ir anonimiškumu“.

Toks balsavimo būdas užima daug laiko, o egzistuojančios elektroninio balsavimo priemonės suteikia spartesnę ir kokybiškesnę slapto balsavimo alternatyvą.

Jeigu elektroninės balsų skaičiavimo sistemos slapto balsavimo funkcija neveiktų ar nebūtų galimybės ja naudotis, tuomet siūloma leisti slaptai balsuoti naudojantis balsalapiais.

Parengti Statuto pataisas A. Kupčinską paskatino siekis optimizuoti  Seime vykdomo slapto balsavimo praktikas ir taupyti laiką šioms procedūroms.

„Priėmus Statuto pataisas, būtų atsisakyta popierinių biuletenių dalinimo ir balsų skaičiavimo, kas užima didžiausią laiko dalį visame slapto balsavimo procese. Kartu tikėtinas didesnis dalyvavimo aktyvumas“, – sako A. Kupčinskas.

Šiuo metu Seimo statutas numato, kad slaptas balsavimas vyksta per Seimo posėdžio pertrauką, o balsuojama pasitelkiant balsalapius su kandidatų sąrašu. Slaptą balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Kaip pastebi A. Kupčinskas, jai  kartais tenka narplioti nesutampančius skaičius, kadangi ne visi kolegos pasirašo registracijos lapuose išduodant balsavimo lapus.

„Toks balsavimo būdas užima daug laiko, o egzistuojančios elektroninio balsavimo priemonės suteikia spartesnę ir kokybiškesnę slapto balsavimo alternatyvą“, – sako Seimo TS-LKD frakcijos narys A. Kupčinskas.

Jo duomenimis, kai kurios savivaldybių tarybos slaptai balsuoja pasitelkdamos elektronines balsų skaičiavimo sistemas.

Tiesa, šiuose JAV prezidento rinkimuose balsavo rekordiškai daug amerikiečių. Suskaičiuota jau daugiau kaip 155 mln. balsalapių, o Kalifornijos ir Niujorko valstijos dar tebeskaičiuoja.

Rinkėjų aktyvumas lapkričio 3 d. vykusiuose JAV prezidento rinkimuose siekia 65 proc. Tai didžiausias rinkėjų dalyvavimas rinkimuose nuo 1908 metų.

Praėjus vos dienai po prezidento rinkimų jau buvo skelbiama, kad J. Bidenas gavo daugiau balsų nei bet kuris kitas kandidatas į JAV prezidentus ir už jį balsavo daugiau kaip 70 mln. rinkėjų. Toliau skaičiuojant balsalapius, už J. Bideną balsavusiųjų skaičius vis augo. Ankstesnis balsų rekordas priklausė buvusiam prezidentui Barackui Obamai, kuris per rinkimus 2008 metais gavo per 69,4 mln. balsų.

Dabartinis prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pagerino daugiausiai balsų gavusio pralaimėjusio kandidato rekordą. Naujausiais duomenimis, per rinkimus šiemet jis surinko daugiau kaip 73 mln. balsų.

J. Bidenas užsitikrino daugiau nei 270 Rinkikų kolegijos balsų, būtinų pergalei rinkimuose, ir lapkričio 7 d. buvo paskelbtas rinkimų nugalėtoju. Tačiau respublikonas D. Trumpas atkakliai tvirtina apie plataus masto sukčiavimą rinkimuose ir atsisako pripažinti savo pralaimėjimą. Jo kampanija pateikė teisinius ieškinius keliose valstijose.

Pasak leidinio, R. Hopkinsas tvirtino, kad pašto tarnybos skyriaus Pensilvanijoje viršininkas pavaldiniams davė nurodymą atgaline data pasirašyti po rinkimų dienos gautus balsalapius. Bet lapkričio 8 d. R. Hopkinsas JAV pašto tarnybos generalinio inspektoriaus biuro darbuotojams pareiškė, kad jo kaltinimai neatitinka tikrovės, ir pasirašė pareiškimą, kuriuo atsisakė savo parodymų.

Generalinio inspektoriaus biuras informavo apie šį R. Hopkinso sprendimą JAV Kongreso narius.

Lapkričio 3 d. įvyko JAV prezidento rinkimai. Demokratų kandidatas Joe Bidenas užsitikrino daugiau kaip 270 rinkikų balsų, kurie jam reikalingi pergalei prieš dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką Donaldą Trumpą kovoje dėl valstybės vadovo posto. J. Bidenas jau paskelbė savo pergalę rinkimuose. Respublikonas D. Trumpas nepripažino pralaimėjimo ir pareiškė, jog ketina kreiptis į teismus, kadangi, anot jo, per rinkimus buvo daug pažeidimų.

Šia kryptimi respublikonai aktyviausiai veikia Pensilvanijos valstijoje, kuri J. Bidenui davė 20 rinkikų balsų. Ieškiniai dėl balsavimo šioje valstijoje paduoti ne tik keliems tenykščiams teismams, bet ir JAV Aukščiausiajam teismui.

Uolus D. Trumpo gynėjas W. Barras pabrėžė, kad jo laiškas JAV federaliniams prokurorams nereiškia, jog Teisingumo departamentas jau turi konkrečių įrodymų dėl sukčiavimo atvejų per rinkimus, kuriuos laimėjo demokratas Joe Bidenas.   

Tačiau jis atleido federalinius prokurorus nuo buvusių suvaržymų vykdyti tokius tyrimus, respublikonų prezidentui nesiliaujant kalbėti apie neteisėtą balsavimą ir neteisėtą balsų skaičiavimą keliose valstijose. Visgi D. Trumpas iki šiol nepateikė jokių įrodymų savo kaltinimams pagrįsti. 

„Kadangi balsavimas mūsų rinkimuose jau baigėsi, suteikiu jums leidimą prieš rinkimų rezultatų patvirtinimą jūsų jurisdikcijai priklausančioje teritorijoje ištirti rimtus įtarimus dėl balsavimo ir balsų skaičiavimo pažeidimų“, – rašoma W. Barro laiške.  

„Tokie tyrimai ir peržiūrėjimai gali būti atliekami, jeigu esama aiškių ir galimai patikimų faktų apie pažeidimus, kurie, jei būtų patvirtinti, galėtų potencialiai paveikti federalinių rinkimų atskiroje valstijoje rezultatus“, – rašo generalinis prokuroras. 

Tyrimai dėl sukčiavimo per rinkimus paprastai priskiriami valstijų kompetencijai. Kiekviena valstijų nustato savo rinkimų taisykles ir kontroliuoja jų laikymąsi. 

Teisingumo departamentas laikėsi politikos vengti bet kokio kišimosi federaliniu lygiu, kol patvirtinami rezultatai ir baigiamas balsų perskaičiavimas.

Tačiau W. Barras savo laiške prokurorams rašo, kad „praktika niekada nebuvo griežtai apibrėžta“. Jis pabrėžė, kad jei prokurorai turi informacijos, galinčios pakeisti praėjusį antradienį įvykusių rinkimų rezultatus, ją būtina ištirti.   

„Rimtus įtarimus būtina kruopščiai ištirti, tačiau nepatikimi, spekuliatyvūs, išgalvoti ar sunkiai įtikimi pareiškimai neturėtų tapti pagrindu inicijuoti federalinius tyrimus“, – rašo W. Barras.  

JAV žiniasklaida pranešė, kad po šio generalinio prokuroro nurodymo atsistatydino Teisingumo departamento Rinkimų nusikaltimų tyrimo skyriaus, prižiūrinčio tyrimus dėl sukčiavimo per rinkimus, vadovas Richardas Pilgeris.

Anot pranešimų, R. Pilgeris įteikė atsistatydinimo pareiškimą praėjus kelioms valandoms po W. Barro nurodymo.

„Susipažinęs su nauja politika ir jos padariniais... Apgailestaudamas turiu atsistatydinti iš savo pareigų“, – rašė R. Pilgeris elektroniniame laiške kolegoms.

W. Barras šį nurodymą davė D. Trumpui bandant užginčyti nedidele persvara J. Bideno iškovotas pergales keliose svarbiose valstijose – Nevadoje, Pensilvanijoje, Džordžijoje ir Arizonoje. Šios pergalės užtikrino J. Bidenui, ėjusiam viceprezidento pareigas Baracko Obamos administracijoje, pakankamai Rinkikų kolegijos narių balsų galutinei pergalei pasiekti. 

D. Trumpo rinkimų štabas ir Respublikonų partija jau pateikė ar ruošiasi pateikti teismams skundus keliose valstijose, vildamiesi, kad balsų anuliavimas ir perskaičiavimas pakeis rinkimų baigtį.  

Tačiau kol kas jų pastangos nedavė jokių rezultatų, o valstijų pareigūnai reikalauja jų pateikti konkrečių įrodymų savo kaltinimams pagrįsti.  

Buvo pranešta, kad D. Trumpas dar kelios savaitės iki rinkimų spaudė W. Barrą įsikišti. 

Tačiau kelias pastarąsias savaites generalinis prokuroras buvo dingęs iš viešumos ir pasirodė tik pirmadienį, kai susitiko su Senato daugumos lyderiu Mitchu McConnellu.

Teisėjas Samuelis Alito (Samjuelis Alitas) nurodė Pensilvanijai kol kas laikyti vėliausiai gautus balsalapius atskirai, patvirtindamas valstijos vyriausiosios rinkimų pareigūnės Kathy Boockvar (Keiti Bukvar) priimtą analogišką sprendimą. Pastaroji sakė televizijai CNN, kad ši balsalapių dalis bet kokiu atveju vargu ar pakeis bendrą balsų skaičiavimo baigtį.

Desperatiškas prašymas skubiai įsikišti, pateiktas demokratui Joe Bidenui (Džo Baidenui) įtvirtinus savo persvarą ir artėjant prie pergalės prieš prezidentą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), yra susijęs su tūkstančiais balsalapių.

Manoma, kad dauguma tokių balsų yra pateikti J. Bideno šalininkų, bet respublikonai tvirtina, kad šie balsalapiai, remiantis Pensilvanijos rinkimų įstatymais, turi būti atmesti.

Respublikonų partija iš pradžių norėjo, kad aukštasis teismas įpareigotų balsalapius, gautus po antradienio 20 val. vietos laiku, laikyti atskirai nuo kitų ir neleisti jų suskaičiuoti.

Nerimauta, jog jeigu šie balsalapiai bus sumaišyti su kitais, jų nebebus įmanoma atmesti.

„Atsižvelgiant į 2020 metų lapkričio 3-osios visuotinių rinkimų rezultatus, balsavimas Pensilvanijoje iš tikrųjų gali nulemti, kas bus kitas Jungtinių Valstijų prezidentas“, – pabrėžė respublikonai.

„Neaišku, ar visos 67 apygardų rinkimų tarybos atskiria vėlai gautus balsalapius“, – sakoma kreipimesi.

Respublikonai jau ne vieną mėnesį kovoja, kad būtų panaikintas Pensilvanijos sprendimas priimti paštu balsavusių rinkėjų balsalapius, jeigu jie yra pažymėti kaip išsiųsti lapkričio 3-ąją ar anksčiau, bet yra priimti ne vėliau kaip iki penktadienio. Ankstesnis galutinis terminas priimti balsalapius buvo pačios rinkimų dienos pabaiga.

Valstijos Aukščiausiasis teismas nutarė, kad šis sprendimas yra teisėtas. Tuomet respublikonai pateikė apeliaciją federalinei teismų sistemai.

Spalio 19-ąją JAV Aukščiausiasis Teismas, kurio viena vieta tebebuvo likusi neužimta, leido likti galioti valstijos teismo sprendimui, teisėjų balsams pasiskirsčius po lygiai – po keturis „už“ ir „prieš“.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad dar gali nagrinėti šį klausimą po rinkimų. Dabar jis turi visus devynis narius, įskaitant D. Trumpo paskirtą konservatyvių pažiūrų teisėją Amy Coney Barrett (Eimi Koni Baret), kurios kandidatūra buvo patvirtinta spalio pabaigoje.

D. Trumpas atvirai sakė norįs, kad A. C. Barrett dalyvautų priimant bet kokį Aukščiausiojo Teismo sprendimą rinkimų klausimu.

Penktadienį pateikta peticija labiau atrodo kaip pastangos vilkinti balsavimo Pensilvanijoje rezultatų paskelbimą, nes dabartinės tendencijos rodo, kad balsų skaičiavimas vis labiau krypsta J. Bidenui palankia linkme.

Jeigu procesas būtų pavėlintas, Aukščiausiajam Teismui galbūt pakaktų laiko pradėti svarstymą dėl vėlai gautų balsalapių.

Net jeigu teismas nurodytų stabdyti balsų skaičiavimą, tai gali nepakeisti padėties. Rinkimų analitikai sako, kad vėlai gautų balsalapių dalis gali būti gerokai mažesnė negu J. Bideno gautų balsų persvara prieš D. Trumpą šioje valstijoje.

„Šie rinkimai dar nesibaigė“, – teigiama D. Trumpo rinkimų kampanijos generalinio advokato Matto Morgano pranešime, kuriame pateikiama daugiau įtarimų dėl galimų pažeidimų.

„Klaidinga Joe Bideno pergalės prognozė pagrįsta keturių valstijų rezultatais, kurie dar toli gražu nėra galutiniai“, – teigiama pranešime.

Ketvirtadienį D. Trumpas surengė gana netikėtą spaudos konferenciją Baltuosiuose Rūmuose ir vėl kalbėjo apie tai, kad demokratai esą mėgina suklastoti rinkimų rezultatus.

Net trys didieji televizijos kanalai (ABC, CBS ir NBC) nutraukė prezidento spaudos konferencijos transliaciją ir pateikė kritinius komentarus. MSNBC taip pat nutraukė transliaciją jai nesibaigus.

Fox News ir CNN spaudos konferenciją transliavo pilnai, tačiau iškart po jos CNN atstovas Andersonas Cooperis pareiškė, kad D. Trumpas buvo panašus į „storą vėžlį, gulintį ant nugaros saulėkaitoje ir suprantantį, kad jo laikas baigėsi“.

Pasak „The Washington Times“ apžvalgininko Charleso Hurto, tai rodo bendrą žiniasklaidos nusistatymą prieš D. Trumpą, kas vargu ar yra sąžininga. Apžvalgininko nuomone, taip pat neteisingi yra visuotiniai pareiškimai, kad D. Trumpas jau pralaimėjo rinkimus.

„Jie sakė, kad tai bus absoliuti (Joe Bideno) pergalė. Vadino tai „mėlynąja banga“. D. Trumpas vis dar gali laimėti“, – rašo apžvalgininkas, kurio nuomone, dabartinio prezidento galimybės yra net geresnės šiandien, nei buvo prieš kelis mėnesius. Tai rodo rinkimų rezultatai tradicinėse demokratų valstijose, kaip pavyzdžiui, Pensilvanijoje.

„Jei J. Bidenas iš tiesų būtų užtikrintai laimėjęs, kaip prieš rinkimus tvirtino visi ekspertai, būčiau jį pasveikinęs ir klausęs: ką D. Trumpas darė neteisingai? Tačiau visi ekspertai smarkiai klydo. Tai dar nesibaigė. D. Trumpas turi ginčyti kiekvieną balsą, kiekvienoje valstijoje tol, kol turi tokią teisę. Yra daugybė ginčytinų atvejų“, – teigia C. Hurtas.

D. Trumpas turi ginčyti kiekvieną balsą, kiekvienoje valstijoje

Anot apžvalgininko, vien tai, kad apie 100 mln. amerikiečių balsavo iš anksto, savaime sudarė tokį krūvį rinkimų sistemai, kokio ji nebuvo patyrusi per visą savo istoriją. O milijonai paštu atiduotų balsų, pasak C. Hurto, savaimė verčia prisiminti apie seniai svarstytą tokio balsavimo būdo korumpuotumo galimybę.

„Mes girdėjome apie pranešimus, kad tūkstančiai namų ūkių gavo daugiau nei po vieną biuletenį bei daugybę atvejų, kai nebuvo sunaikinami netinkami blankai“, – rašo apžvalgininkas.

C. Hurto teigimu, kai kurie atvejai tiesiog prašosi tyrimo, bet niekas jo neatlieka. Pavyzdžiui, kad vienoje tradiciškai respublikoniškoje apylinkėje, kurioje 2016 m. D. Trumpas surinko 60 proc. balsų, šiemet jis pralaimėjo, nes 60 proc. gavo jo varžovas. „Ar tai įmanoma? Galbūt. Ar tikėtina? Jokiu būdu“, – svarsto C. Hurtas.

Taip pat apžvalgininkas atkreipė dėmesį į autoritetingu laikomo buvusio „The New York Times“ darbuotojo, tinklaraštininko Nate’o Silverio žinutę socialiniuose tinkluose, kurioje jis pranešė, kad Pensilvanijoje ką tik suskaičiuotos dvi paštu atėjusios biuletenių siuntos ir visi 23 277 biuleteniai buvo už J. Bideną.

„Palaukite. Ką? Ar jis tikrai pasakė, kad visi šie 23 277 Filadelfijoje atiduoti balsai buvo vien už J. Bideną? Kas apskritai gali parašyti tokį teiginį? Saddamas Husseinas niekada nebuvo surengęs tokių rinkimų, kuriuose gautų tokį rezultatą“, – stebisi apžvalgininkas.

Ar jis tikrai pasakė, kad visi šie 23 277 Filadelfijoje atiduoti balsai buvo vien už J. Bideną?

„O kaip dėl vadinamosios klaidos Mičigano valstijoje, stebuklingai padovanojusios J. Bidenui 100 tūkst. Balsų. Mus tikina, kad tai buvo tik žmogiška klaida. Gerai. Galbūt. Bet gal ne tik tikėkime, bet ir tikrinkime. Kaip ir tai, kodėl Detroite stebėtojai buvo išprašyti iš patalpų, kuriose skaičiuoti balsai ir tų pačių patalpų langai buvo uždangstyti. Ar jūs juokaujate?“ – toliau stebisi C. Hurtas.

Apžvalgininko nuomone, tikėti paaiškinimais apie nekaltas klaidas sunku, nes keturis pastaruosius metus matyta daugybė subliuškusių kaltinimų D. Trumpui, o didžiosios žiniasklaidos priemonės visada palaikė ir palaiko tik kritiką dabartinio prezidento atžvilgiu.

„D. Trumpas privalo ginčyti šiuos rinkimus kiekviena pasitaikiusia proga. Jei tai užtruks šešis mėnesius, tai vis vien užtruks trimis metais ir šešiais mėnesiais trumpiau, nei laikas, kurį demokratai ir juos remianti žiniasklaida užtruko, bandydami užginčyti 2016 m. rinkimų rezultatus“, – tvirtina C. Hurtas.

„Galiu jums pasakyti, kad mano žmona ir motina labai dėl manęs nerimauja“, – sakė Klarko apygardos Nevadoje, kuriai priklauso Las Vegasas, registratorius Joe Gloria. Registratorius pridūrė, kad jo darbuotojai stiprina saugumą ir seka prie rinkimų biurų atvažiuojančius ir išvažiuojančius automobilius.

Tačiau J. Gloria pridūrė, kad jis ir kiti pareigūnai vis tiek „vykdys savo pareigą ir skaičiuos balsus“.

D. Trumpo šalininkų grupės buvo susirinkusios prie balsų sutraukimo į lenteles vietų Finikse, Detroite ir Filadelfijoje, ir smerkė duomenis, rodančius, kad pirmauja ar pozicijas gerina demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas.

Nors protestai nebuvo nei labai dideli, nei smurtiniai, vietos pareigūnai nerimavo dėl susirenkančių minių ir nepaliaujamų kaltinimų.

Mičigano generalinė prokurorė Dana Nessel socialiniame tinkle „Twitter“ paragino „nutraukti varginančius ir grasinamus skambučius“ jos darbuotojams.

„Raginti juos kišti [žymiklius] „Sharpie“ į nepatogias vietas niekada nebuvo priimtina ir, deja, tai apibūdina mūsų šalies būklę“, – rašė demokratė D. Nessel, turėdama galvoje neteisingą sąmokslo teoriją, esą D. Trumpo šalininkams buvo liepiama žymėti balsalapius ne įprastais rašikliais, o žymikliais „Sharpie“, kad mašinos neatpažintų ir neįskaičiuotų jų balsų.

Arizonos valstijos sekretorė Katie Hobbs televizijai CNN sakė, kad didžiausią susirūpinimą jai kelia darbuotojų saugumas, bet pridūrė, kad šerifo žmonės juos saugo. Pasak valstijos sekretorės, protestuotojai „gaišina, trukdo ir neleidžia šiems darbuotojams dirbti savo darbo“.

Ketvirtadienį maždaug 100 D. Trumpo šalininkų vėl susirinko priešais Marikopos apygardos rinkimų centrą Finikse; kai kurie turėjo šautuvų ir pistoletų. Pagal Arizonos įstatymus, žmonės gali atvirai nešiotis ginklus.

Rinkimų centro vadovybė naudodamasi tvoromis suformavo „žodžio laisvės zoną“. Minia paeiliui skanduodavo „Suskaičiuokit balsus!“ ir „Dar ketveri metai!“, per megafoną skundėsi dėl balsavimo proceso.

Minia nutilo norėdama išklausyti D. Trumpo kalbą iš Baltųjų rūmų, kurioje jis pakartojo daugelį savo nepagrįstų teiginių apie klastojamus rinkimus.

Žmonės šaukė ir plojo, kai prezidentas pasakė: „Mes esame kelyje į pergalę Arizonoje.“ Naujienų agentūra AP pergalę Arizonoje prognozuoja J. Bidenui.

Atlantoje skaičiuojant balsus maždaug 100 D. Trumpo šalininkų susirinko prie arenos „State Farm Arena“. Padėtį stebėjo keli Atlantos policijos pareigūnai.

50 metų Tomas Haasas, kuris sakė dėl verslo reikalų atvykęs į Atlantą iš Čikagos, išreiškė įsitikinimą, kad rinkimus laimėjo D. Trumpas.

„Yra akivaizdaus klastojimo, jis kyla iš demokratų kontroliuojamų didesnių miestų“, – sakė jis ir pridūrė: „Atlanta yra vienas iš jų.“

„Mūsų demokratija puolama, – kalbėjo T. Haasas, atkartodamas D. Trumpo retoriką. – Netenkame Amerikos, nes netenkame teisingų rinkimų.“

Prie Detroito suvažiavimų centro, kur rinkimų pareigūnai skaičiavo išankstinio balsavimo metu atiduotus balsus, ketvirtadienį ryte susirinko kelios dešimtys D. Trumpo šalininkų. Protestuotojai laikė plakatus su užrašais „Stabdykit vagystę“ ir „Stabdykit apgaulę“. Las Vegase koks 100 prezidento šalininkų skandavo priešais rinkimų biurus.

Tuo metu socialinis tinklas „Facebook“ uždraudė didelę grupę „Stop the Steal“ („Stabdykit vagystę“), kuria D. Trumpo šalininkai naudojosi protestams prieš balsų skaičiavimą organizuoti. Kai kurie grupės nariai ragino griebtis smurto, o daugelis neteisingai tvirtino, kad demokratai „vagia“ rinkimus.

Grupė buvo surinkusi per 350 tūkst. narių, kol „Facebook“ ją uždarė.

„Mums liko 47 277 balsalapiai“, – sakė jis žurnalistams per spaudos konferenciją.

G. Sterlingas pažymėjo, kad jiems suskaičiuoti prireiks dar kažkiek laiko. Remiantis jo prognozėmis, visi balsavimo biuleteniai gali būti baigti skaičiuoti praėjus 10 dienų nuo rinkimų dienos – lapkričio 3-osios.

„Tikimės kuo greičiau įnešti aiškumo į šių rinkimų rezultatus“, – sakė G. Sterlingas.

Naujausiais duomenimis, Džordžijoje nežymiai pirmauja dabartinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) su 2 438 181 balsu (49,5 proc.), bet jį vejasi demokratų kandidatas Joe Bidenas (Džo Baidenas), kol kas turintis 2 425 417 balsų (49,3 procento).

Pergalei užsitikrinti reikalinga bent 270 rinkikų balsų.

J. Bidenas šiuo metu turi užsitikrinęs 253 rinkikų balsus, o priskaičiavus 11 balsų iš pietvakarinės Arizonos valstijos jis jų turėtų 264.

Remiantis „Fox News“ ir naujienų agentūros AP prognozėmis, J. Bidenas dar antradienio vakarą tapo nugalėtoju šioje valstijoje. Visgi kiti leidiniai to dar nepripažino, nes Arizonoje tebesitęsia balsų skaičiavimas. J. Bidenas ten gana nemaža persvara pirmauja prieš D. Trumpą.

D. Trumpas atsilieka turėdamas 214 rinkikų balsų. D. Trumpas ir jo štabas ketina apskųsti balsavimo rezultatus kai kuriose valstijose.

Teisėja Cynthia Stephens (Sintija Stivens) pažymėjo, kad ieškinys pateiktas vėlai trečiadienį, kelios valandos prieš tai, kai buvo suskaičiuoti paskutiniai balsalapiai.

Taip pat ji sakė, kad neteisinga atsakove laikyti valstijos sekretorę Jocelyn Benson (Džoslin Benson), nes ji nekontroliuoja vietinio balsų skaičiavimo logistikos, nors ir yra Mičigano vyriausioji rinkimų pareigūnė.

Remiantis naujienų agentūros AP prognoze, demokratas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienio vakarą tapo prezidento rinkimų nugalėtoju Mičigane. 2016 metais pergalę šioje valstijoje pelnė D. Trumpas.

Ieškinyje teigiama, kad demokratė J. Benson leido skaičiuoti iš anksto atiduotus balsus nedalyvaujant abiem partijoms atstovaujančių stebėtojų komandoms. Ji buvo apkaltinta pažeidus „visų Mičigano rinkėjų konstitucinę teisę... dalyvauti sąžininguose ir teisėtuose rinkimuose“.

J. Benson jai mestus kaltinimus neigė. Didžioji ginčo dalis kilo dėl situacijos rinkimų biure Detroite, prie kurio rinkosi D. Trumpą palaikantys protestuotojai, ten apdorojant iš anksto balsavusiųjų balsalapius.