Nors multiinstrumentalistas Saulius Petreikis sako, kad sąsajų tarp jo kūrybos ir japoniškos muzikos ieškoti nereikėtų, nes pastaruoju metu koncentruojasi į vikingišką ir baltišką skambesį, jų atrado kompozitorius ir berniukų choro „Ąžuoliukas“ vyr. dirigentas Vytautas Miškinis.

Jis pasakojo, kad jo draugas, Japoniško sodo įkūrėjas Šarūnas Kasmauskas jau seniai norėjęs sode suorganizuoti japoniškos muzikos koncertą, tačiau tam sutrukdė pasaulį užklupusi pandemija. Tuomet pasitarę nusprendė, jog toje erdvėje reikėtų surengti bent jau japonišką muzikinę meditaciją, o tam puikiai tiksiantis Saulius Petreikis.

„Kai minėdami cunamio Japonijoje metines  atlikome Karlo Jenkinso „Requiem“, reikėjo žmogaus, kuris galėtų atlikti japoniškos fleitos partiją, nes šiame kūrinyje yra daug japoniškų motyvų. Vienintelis žmogus, kuris Lietuvoje šiuo instrumentu moka groti, yra Saulius Petreikis, tad pirmiausiai pagalvojau apie jį – jis juk gamtos vaikas, jis medituoja, japoniški motyvai jam yra labai artimi“, – sakė V. Miškinis.

Taip pat jis užsiminė, kad rugpjūčio 7-osios koncertas bus tam tikra prasme inauguracinis, nes pirmą kartą muzika skambės specialiai įrengtoje erdvėje, kurios atsiradimo įkvėpėjas ir buvo pats V. Miškinis. Jis pasakojo, kad inspiracija tapo dar 1924-aisiais Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio sugalvota ir realizuota natūrali garso stiprinimo idėja.

„Pirmoji dainų šventė vyko plynlaukėje, o juk jokių elektroninių kolonėlių ar mikrofonų tuomet nebuvo. Tad J. Naujalis sugalvojo, kad atlikėjai turėtų dainuoti amfiteatre, o iškasti prūdai turėtų atspindėti garsą ir jį sustiprinti“, – sakė V. Miškinis, ir taip pat pasakojo panašias muzikines erdves matęs keliaudamas po pasaulį, o chorai ir orkestrai jose skamba fantastiškai. Panašus amfiteatras buvo įrengtas ir Japoniškame sode, kuriame žmonės muzikos galės klausytis sėdėdami ant akmenų ar pievoje.

Japoniškas sodas, esantis Darbėnų kaime, buvo įkurtas 2007-aisiais, ir šiuo metu yra didžiausias Europoje. Jo įkūrėjas Š. Kasmauskas pasakojo, kad mintis įkurti kokį nors parką ar sodą jam kirbėjo nuo pat vaikystės, tačiau užaugęs tapo gydytoju, tad šią mintį kuriam laikui turėjęs atidėti. Tačiau, kaip sako pats, atėjo laikas pamąstyti apie tai, ką norėtų daryti iš tiesų, ir tuomet drauge su meistro Watanabe ir architektės Akiko pagalba ėmėsi veiksmų.

„Japoniški sodai turi ilgą istoriją, be to, man jie yra patys įdomiausi, nes juose yra daug natūralumo“, – apie tai, kodėl pasirinko būtent japoniško sodo modelį, pasakojo jis, ir taip pat pridūrė, kad sodas buvo įkurtas remiantis senąja japoniškų sodų mokykla, o jo autorius Watanabe dirbo neatlygintinai, nes čia norėjo sudėti visą savo gyvenimo patirtį, be to, didelį įspūdį jam paliko ir malonūs Lietuvos žmonės bei nuostabi gamta.

Darbėnų Japonijos sodas išskirtinis dar ir tuo, kad buvo pradėtas kurti visai nuo pradžių. „Dažniausiai sodai įrengiami senuose parkuose, kur yra dideli medžiai ir kiti augalai. Mes sąvąjį pradėjome nuo visiško nulio – nebuvo nei vieno medžio, nei vieno krūmo, nieko“ – prisiminimais pasidalino sodo įkūrėjas.

Š. Kasmausko bičiulis V. Miškinis sakė, jog Japoniškas sodas yra ypatingas ne vien dėl savo unikalios estetikos.

„Sodas yra įsikūręs netoli Šventosios, o ši aplinka man yra labai brangi, nes 1961-1996 metais čia buvo rengiamos „Ąžuoliuko“ vasaros stovyklos. Dabar ten turiu savo buveinę – kitus namus, kuriuos nutariau įsigyti kaip sentimentą“, – sakė jis.

Kompozitorius užsiminė ir apie savanorystę Japoniškame sode – jis ne tik savo pasakojimais inspiravo naujos koncertinės erdvės atsiradimą, bet ir džiaugiasi galėdamas atvežti maisto sodo vandens telkinių gyventojoms. Be to, jį žavi ir Š. Kasmausko filosofija – jo meilė gamtai ir požiūris į aplinkos formavimą. Ypatingai dirigentas džiaugiasi naująja konertine erdve, kuri nebus stacionari, bet kaskart įkuriama laikinai, kad apsilankiusiems Japoniškame sode ne koncertų metu neužstotų nuostabių vaizdų. Jis prasitarė ir labai laukiantis rugpjūčio 7-osios koncerto, nes pasak jo, čia susipins japoniška, lietuviška ir kokia tik nori kultūra – Sauliaus Petreikio orkestro muzikoje liejasi įvairių tautų folkloro motyvai.

Paklaustas apie ryšį su japoniškąja kultūra, S. Petreikis sakė, jog jo paties pasaulėjautą ir tolimąją tekančios saulės šalį jungia ypatingas dėmesys gamtai.

„Mano muzika yra neatsiejama nuo gamtos, joje praleidžiu daug laiko, tad čia ieškau ir įkvėpimo savo kūrybai“, – sakė jis.

Aliuzija į rytus galėtų būti ir viena iš skambėsiančių kompozicijų „Saulę pasitinkant“, kurią Donatas Petreikis sukūrė ypatinga proga – kartu su visu muzikiniu kolektyvu besiruošdamas saulę sutikti Nidoje, kopose žiūrint į marias, kur ir buvo nufilmuotas šios dainos vaizdo klipas.

Koncerte „Saulius Petreikis World Orchestra ir saulėlydis Japonišame sode“ skambės naujausia Saulius Petreikis World Orchestra programa, kurta pastaruosius keletą mėnesių. Šioje muzikoje ypač ryškėja pasirinkta nauja šiaurietiška kryptis, kurioje, kaip sako patys kūrėjai, yra šiek tiek keltiškumo, šiek baltiškumo ir šiek tiek vikingiškos dvasios. Didžioji dalis kompozicijų suguls kitąmet pasaulį išvysiančiame albume „Paskutinis baltų vikingas“.

„Vikingų kultūra prasidėjo kuršių krašte, tad su baltiškąja ji turi daug bendra. Keliavimas laivais upėmis, sąlytis su gamta  - tokį jausmą savo muzikoje norime perteikti, ir jis kyla iš mūsų vidaus, nes viską kuriame patys, jokių autentiškų melodijų nenaudojame“, – apie kūrybą mintimis dalinosi S. Petreikis.

Ryškus šiaurietiškas skambesys muzikai suteikia ir tam tikro kinematografiškumo, nes kiekvienas kūrinys turi stiprų muzikinį pasakojimą. Kompozicijų bendraautoriai broliai Saulius ir Donatas Petreikiai savo kompozicijose perteikia ir tam tikrus vizualinius momentus – pilies gyvenimas, kelionės laike po senuosius laikus, ten nutinkančios istorijos anot jų yra tai, ką klausytojas turėtų įsivaizduoti.

Erdviškumo pojūtį „Saulius Petreikis World Orchestra“ kompozicijoms suteikia ir ilgai tobulintos aranžuotės – šioje srityje plunksną vis tobulina Donatas Petreikis.

„Mes vis ieškome tikrojo savo skambesio, ir šiuo metu jaučiame, kad mūsų orkestras išsivystė iki tikrojo skambesio. Varinių pučiamųjų sekcijos atradimas yra kažkas kosmiško, o tinkamos aranžuotės atveria labai platų skambesį, tam tikras vibracijas – tuomet viskas skamba masyviai, atrodo, net nesuprasi, ar groja keletas žmonių, ar visas simfoninis orkestras“, – sakė multiinstrumentalistas.

Japoniškas sodas ir „Saulius Petreikis World Orchestra“ rugpjūčio 7-sios vakarą kviečia ne tik pasigrožėti subtilia ir natūralia japoniškųjų sodų estetika bei susipažinti su naujai įkurtu amfiteatru, bet ir atitrūkti nuo skubėjimo, pamiršti greitą gyvenimo tempą ir rūpesčius, pasiklausyti muzikos ir galbūt tapti vieno kito muzikinio opuso dalyviu – atlikėjai užsiminė, kad į pasirodymą ketina įtraukti ir klausytoją.

Tobuli savo paprastumu

"Mūsų protėviams Kalėdų metas ir jo šventės buvo pačios svarbiausios, siejamos su saulės gimimo, pasaulio atgijimo pradžia. Jos apipintos mitais ir įvairiais simboliais – gyvūnijos ir augalijos pasaulio įvaizdžiais", – sako tautodailininkė.

Pasak pašnekovės, patys archajiškiausi žiemos saulėgrįžos ir Kalėdų vaizdiniai siejami su devyniaragiu elniu, savo raguose nešančiu Saulę, dominavo šešiakampė segmentinė žvaigždė – saulės simbolis, snaigės, eglutės, dažnai į ornamentus buvo jungiami įvairūs geometriniai motyvai – jie turėjo ne tik estetinę funkciją, bet ir rodė žmonių požiūrį į gamtą, juos supantį pasaulį.

"Senuose lietuvių tautos kalėdiniuose simboliuose, ženkluose nestinga sąsajų su kitų tautų kultūromis, tačiau baltiški itin dekoratyvūs ir tobuli savo paprastumu. Tas jų neįmantrumas labiausia žavi, – pastebi R.Klingaitė. – Eglutės žaisliuku gali būti žvaigždė, snaigė ir bet koks patikęs, matytas ant verpstės ar austoje lovatiesėje, juostoje motyvas. Devyniaragį elnią nesunku padaryti – jis gali puošti net ir šventinį stalą."

Eglutės žaisliuku gali būti žvaigždė, snaigė ir bet koks patikęs, matytas ant verpstės ar austoje lovatiesėje, juostoje motyvas.

Paprastos medžiagos

"Tekstilės atraižos, siūlai, įvairios kitos medžiagos – reikia ieškoti ar pirkti specialiai, o popierius visada po ranka: namuose tikrai atsiras laikraščių, popierinių rankšluosčių ar servetėlių, rašomojo popieriaus lapų, kartono dėžių, – įsitikinus pašnekovė. – Iš popieriaus nesunku sukurti bet kokią trimatę formą."

Baltiška dvasia alsuojančių puošmenų dekoras neįmantrus, neryškus – jokių blizgučių. Tobulai tinka įvairūs džiovinti augalai, tujos, gražios ar uogomis aplipusios medžių šakelės. Jei tik yra noras ir įkvėpimas, dekoracijas galite daryti ir iš popieriaus.

Rasa Klingaitė

Kalėdų simbolis

Elnią galima formuoti ant iš vielos išlankstyto korpuso, tačiau kur kas paprasčiau gyvūno kūną padaryti iš laikraščių. Laikraštį suglamžykite, susukite, kad gautųsi ištempto kūgio forma: jos smaigalys – snukis, galva, toliau kaklas, uodega – kūgio pagrindas. Kad konstrukcija būtų daili, turėtų lygesnį paviršių ir tvirtai laikytųsi, apsukite lipnia statybine juosta. Išlankstykite, paformuokite ir sutvirtinkite galvą bei kaklą. Yla padarykite kiaurymes ir įklijuokite kojas iš medžio šakelių. Elnio kūną pasirinktinai apklijuokite arba keliais sluoksniais mažomis plono popieriaus skiautelėmis, arba popieriaus mase. Darbelį palikite džiūti per naktį. Tada iš popieriaus padarykite ir priklijuokite ausis, pagražinkite snukutį, į yla padarytas kiaurymes įtvirtinkite ragus iš sudžiovintų augalų ar šakelių ir kitas puošmenas. Kūną galima dekoruoti popieriaus karpiniais, kaip ir dekupažo technikoje galite naudoti iškarpas iš servetėlių", – sako R.Klingaitė.

Žvaigždės motyvas

Žvaigždę galite daryti dviem būdais – iš susuktų plonų popieriaus pagaliukų arba iškirpti norimą formą iš kieto kartono, ir jį, nelygu darbelio paskirtis, apklijuoti iš vienos ar iš abiejų pusių popieriaus mase.

"Popieriaus pagaliukus darykite iš popierinių rankšluosčių. Juos standžiai susukite ant gerai išmuilinto stiklo, susukę saikingai sudrėkinkite vandeniu praskiestais lipalo klijais ir iš karto sudėliokite norimo ažūro, formos ir dydžio žvaigždę. Ją palikite išdžiūti, nuimdami nuo stiklo naudokite peilį, neplėškite. Žvaigždę galite papildomai dekoruoti džiovintais augalais", – primena tautodailininkė.

Abu šie būdai skiriasi ne tik technika, bet ir motyvų specifika: iš pagaliukų bus paprasta padaryti lengvas, geometrinių formų ažūro žvaigždes ar snaiges, o antras tiks kuriant stilizuotus, fantazijos įkvėptus, bet kokio dydžio ir formos puošybos elementus.

Kaip paruošti popieriaus masę?

Geriausia tinka popieriniai rankšluosčiai, servetėlės, bet koks gerai vandenį sugeriantis popierius. Jei tokio neturite, popierių pasistenkite kuo smulkiau suplėšyti ar sukarpyti ir mirkykite tol, kol jis sutiš. Nupilkite vandens perteklių, o tirščius elektriniu smulkintuvu sutrinkite į tyrę. Popieriaus masę gerai nuspauskite, į ją įminkykite PVA klijų. Masė turi priminti tirštą grietinę, būti lipni kaip molis ar modelinas. Iš šios masės galima nulipdyti praktiškai viską. Kokios spalvos popierius, tokios spalvos ir masė. Į masę galite įmaišyti dažų, gražų natūralų atspalvį duoda įvairūs prieskoniai.

Devyniaragis elnias – naujo gyvenimo, Naujųjų metų simbolis

Devyniaragis elnias – senovės lietuvių mitologinė būtybė, Mėnulio simbolis. Nuo Mėnulio priešpilnio iki pilnaties – devynios paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Tautosakoje pasakojama, kad elnias išbėga gruodžio 22 d., kai Saulė kerta žiemos saulėgrįžos tašką – tai trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis, o atbėga per Kalėdas. Ilgiausia naktis – simbolinė Saulės mirtis, būsena prieš naują Gimimą, kai visa, kas gyva, priklauso tarsi dviem pasauliams. Elnias ant ragų atneša naujai gimusią Saulę ir taip paskelbia naujo pasaulio gimimą, naują gyvenimą ir Naujųjų metų pradžią.

Lietuvių kalėdinėse dainose minima, kad tarp ragų elnias neša seklyčią, jovarėlį, ant jų dega ugnis, kala kalviai, vyksta įvairūs stebuklai. Dėl didelių, kasmet ataugančių ragų elnias prilyginamas gyvybės medžiui.

Nors mitologiniai įvaizdžiai kaip Perkūnas, deivė Žemyna ar Gabija vis dar populiarūs baltų kultūroje, jų būtis taip pat mažai atskleidžiama. Meno kūrėjai pasitelkia vaizduotę ir baltų pasaulėžiūrą interpretuoja taip, kaip išgyvena ir jaučia, per šiuolaikinį matymą ir teatrinius sprendimus – visai kaip ansamblio „Lietuva“ misterijoje „Dievai ir žmonės“.

A. Bumblauskas: tai yra mįslė

Istorikai teigia, jog baltai – jautri tema, neturinti aiškių ir apčiuopiamų įrodymų.

„Tai yra mįslė, kurios niekas nežino. Baltų kultūra nieko nepaliko ir viskas vyksta fantazijų ribose. Yra žmonių, kurie tyrinėja folklorą ar dainas, jie turi naudingos informacijos“, – sako vienas garsiausių Lietuvos istorikų, televizijos laidų vedėjas, Vilniaus universiteto dėstytojas prof. dr. Alfredas Bumblauskas.

Paklausus, kaip galima suprasti pagoniškuosius baltus, profesorius įvardija kelias asmenybes: nuo jų knygų reikėtų pradėti pirmiausiai.

„Tokių asmenybių tekstus kaip semiotiko, mitologo Algirdo Juliaus Greimo arba religijotyrininko, etnologo Gintaro Beresnevičiaus reikia mokėti atmintinai. Tik tada galime toliau gilintis ir apie tai diskutuoti. Sunkiai ką nors įsivaizduoju šalia Greimo“, – teigia A. Bumblauskas.

A. J. Greimas ir G. Beresnevičius – vieni svarbesnių lietuvių mitologijos tyrinėtojų. A. J. Greimo knygos „Apie dievus ir žmones“, „Tautos atminties beieškant“, taip pat G. Beresnevičiaus baltų religinės studijos apibūdina baltų kultūrą bei padeda įsivaizduoti galimus jos bruožus.

Nauju žvilgsniu į praeitį

Prie Baltų kultūros prisilietė ir ją apčiuopti pabandė režisierė Leokadija Dabužinskaitė, prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Statydama misteriją „Dievai ir žmonės“, sumanymo autorė įkvėpimo sėmėsi iš mokslininkų tyrinėjimų ir senųjų folkloro dainų, o viziją praturtino mitologų, istorikų bei liaudies meno tyrinėtojų pasakojimai. Dalį archajinės kultūros užuominų galima rasti krikščionių misionierių – dvasininkų kronikose, tačiau jose sunku rasti ribą tarp fantazijos ir realybės.

Didžiulę įtaką padarė istorikų minimas A. J. Greimas ir jo mokslinės studijos.

„Tautos religija yra jos ideologija, per kurią bendruomenė mąsto save pačią, žmonių tarpusavio santykius, joje pasireiškiančias prieštaraujančias jėgas, – visa tai suabsoliutindama dieviškame plane. (…) Mitologija skiriasi nuo „tikrųjų“ mokslų tuo, kad jos objektas ne pasaulis ir jo daiktai, bet tai ką žmogus galvoja apie pasaulį, daiktus ir save patį“, – rašė pasaulinio garso semiotikos mokslininkas, mitologas ir eseistas.

L. Dabužinskaitė kartu su kūrybine grupe ragina atskleisti „Baltų kodą“ ir pajusti nors dalelę baltiškumo. Režisierė nesiekia tikslaus baltų genčių ar jų dievų atvaizdavimo. Priešingai – į praeitį žvelgia šiuolaikiškai.

„Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis „kodų“ prabyla. Visa tai labai padėjo spektaklio kūrybai. Vis dėlto mūsų kūrybinė komanda tikslaus atkartojimo nesiekia – su didele pagarba  žiūrime į  praeitį  pro  plačius vaizduotės vartus,  XXI amžiaus žmonių akimis“, – pasakoja L. Dabužinskaitė.

Dievai ir žmonės

Misterijos pavadinimas „Dievai ir žmonės“ – tai perfrazuotas A. J. Greimo knygos pavadinimas „Apie dievus ir žmones“. Čia perteikiami baltų religijos dievų ir žmonių santykiai, jų meilė, aistra ir skausmingi išgyvenimai, kova už savo šaknis ir tautos išlikimą.

Misterija prasideda nuo mito apie pasaulio sukūrimą „iš dumblo, kurį Velinas, Dievo lieptas, išgriebė iš vandens gelmių“. Visatos kūrime dalyvauja trys dievai: vyriausias  Dievas  Praamžius (kitaip vadinamas Ukopirmas) – šviesos,  Velinas (Velnias)  – tamsos,  Perkūnas – gėrio ir  dangaus ugnies. Perkūnui nutrenkus Veliną į požemius, nuo žaibų sužadinama Žemės dvasia – gyvybės jėga – Deivė Žemyna, atsiranda visa kas gyva.

Muzikos ir šokio spektaklyje modernus stilius persipina su archajiškais bruožais. Misterija pasižymi neįprastomis tonacijomis, žemais ir meditatyviais garsais, žiniuoniškais užkalbėjimais ir elektroninėmis daugiabalsių giesmių, sutartinių versijomis. Mistikos priduoda gerklinis, burdoninis ir folklorinis dainavimo būdai. Novatoriška scenografija sustiprina išgyvenimus, sukurdama trimačio vaizdo įspūdį.

Misterija „Dievai ir žmonės“ buvo rodoma 2019 m. pavasarį ir surinko pilnas sales žiūrovų. Spektaklis sugrįžta į ansamblio „Lietuva“ repertuarą ir lapkritį pasirodo Kaune, Šiauliuose ir Alytuje. Gruodžio 6 d. turą vainikuos Vilniuje „COZY By Siemens arena“.

Be valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

„Mes – Lietuva!“ – tai šūkis, vienijantis ansamblį ir kiekvieną iš mūsų. Tikras, autentiškas, su ilgamete patirtimi ir vienintelis Baltijos šalyse profesionalus meno ansamblis, jungiantis šokėjus, chorą bei tautinių instrumentų orkestrą. 2021 m. valstybinis ansamblis „Lietuva“ švęs 80 metų jubiliejų.

Tradiciškai paskutinį vasaros savaitgalį vyksiantis trijų dienų renginys šiemet rengiamas ypatingu formatu ir vieneriems metams įsikurs Žemaitijoje – įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse. Teminę festivalio temą šįkart gaubia itin paslaptinga skraistė – burtai, rašo organizatoriai pranešime spaudai.

„Mėnuo Juodaragis“ šiais metais lankytojus pakvies į naują ypatingą vietovę – festivalis  keliaus į Vakarų Lietuvą, Žemaitijos prieigas, Raseinių kraštą. Trijų dienų šventė vyks įspūdingame Molavėnų piliakalnių komplekse, Pašešuvio kraštovaizdžio draustinyje. Tarp dviejų piliakalnių plytintis slėnis, apsupas miškingų šlaitų ir vaizdingai raižytų Šešuvio upelio kilpų, prieš keletą metų pritaikytas renginiams ir atvertas visuomenei.

„Šis didingas šlaitų, medžių ir akmenų gamtovaizdis išties pakeri ir braižo labai įkvepiančias erdves meniniams vyksmams, – teigia festivalio organizatoriai. – Prieš akis atsiveriantys tūkstantmetės istorijos liudininkai, piliakalnių keteros ir legendos, palieka užburiančiai stiprų įspūdį.“ Archeologų duomenimis, Molavėnų piliakalniai mūsų protėvių statyti prieš daugiau nei 1000 metų. Jie pilnai atrasti 1987 metais, kai kurių istorikų nuomone, būtent čia galėjo būti garsieji Pilėnai.

Glaustas, todėl kitoks

„Mėnuo Juodaragis“ šiemet bus ypatingo, glausto formato – jo lankytojų skaičius ribotas. Tokia festivalio versija rengiama kas 4 metus. Pasak rengėjų, „mažasis Juodaragis“ – proga atrasti kitą nuostabią Lietuvos vietovę, kartu prisiminti festivalio ištakas ir gentišką jaukumą bei įgyvendinti nestandartinius sumanymus, kurie nebūdingi masiniams renginiams. Pernai metais festivalyje apsilankė per 6000 žmonių, šiemet bilietų skaičius ribotas – laukiama iki 2500 lankytojų ir dalyvių.

Muzika festivalyje skambės dviejose scenose, tačiau pasirodysiančių grupių ir projektų vardai bus laikomi paslaptyje – pilną programą žiūrovai sužinos atvykę į festivalio vietą. „Tai bus maloni staigmena nuolatiniams „Juodaragio“ lankytojams, savotiškas žaidimas, – sako festivalio vadovas Ugnius Liogė. – Pamatysime apie 40 įvairių muzikos kolektyvų iš Baltijos šalių ir tolimų kraštų.“

Kultūrinė „Mėnesio Juodaragio“ programa bus plati – festivalyje vyks paskaitos, baltiškos apeigos, vakaronės, įsikurs gausus senųjų amatų kiemas, gamtos erdvėse sužibės meno instaliacijos, rengiami pažintiniai žygiai, kūrybinės dirbtuvės, kino peržiūros, sporto turnyrai, smagios pramogos visai šeimai.

Festivalio tema – burtai

„Mėnesio Juodaragio“ festivalio tema rengėjai pasirinko burtus. Festivalio lankytojai galės susipažinti su įvairiomis burtų tradicijomis, kurios dažnai siekia labai senus laikus ir būdingos visoms pasaulio kultūroms.

Programoje dalyvaus ne tik žiniuoniai, žolininkai, užkalbėtojai ar likimo skaitytojai, bus kalbama ir apie psichologiją, įtaigos galią, šamanizmą, „fantazy“ literatūrą, atsitiktinumo teorijas, kvantinę fiziką ir kt. Lietuvos valstybės 100-metis taip pat neliks nepaminėtas, ypač prisimenant garsiausią lietuvių mitologijos rinkėją dr. Joną Basanavičių, kurį galima pavadinti ir „vyriausiuoju

„Mėnuo Juodaragis“ XXI vyks 2018 m. rugpjūčio 24–26 d. Molavėnų piliakalnių komplekse, Raseinių raj. Festivalį organizuoja nepriklausoma baltiškos muzikos leidykla „Dangus“.

Kultūros ministerijos parengtame projekte numatyta, jog valstybinė premija D. Razauskui turėtų būti skiriama už reikšmingus mokslinius baltų pasaulėvaizdžio tyrinėjimus, įtaigią ir telkiančią tautos vertybių sklaidą. Premijos skyrimui dar turi pritarti Vyriausybė.

J. Basanavičiaus premija skiriama kasmet už reikšmingiausius pastarųjų penkerių metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje.

Šiuo metu premija siekia 19 tūkst. eurų. Ji turėtų būti įteikta lapkričio 23-iąją – J. Basanavičiaus gimimo dieną.

D. Razauskas Rusijos mokslų akademijos Slavistikos institute pas pasaulyje žinomą baltistą Vladimirą Toporovą apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Mitologinių sąvokų leksinė-semantinė analizė: „žuvies“ simbolika baltų-slavų tradicijoje“. Nuo 2007 metų jis dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute.

Lietuvos 3-iosios lygos Klaipėdos regiono futbolo pirmenybių, kurios vyko trimis ratais, prizininkais tapo trys uostamiesčio klubai – „Sarema“ (48 taškai), „Baltai“ (41) ir „Koralas“ (41).

Už jų liko mažesnių miestų ir miestelių ekipos – Plungės „Babrungas“ (36), Plikių (Klaipėdos r.) „Klarksonas–Sakuona“ (32) ir Kretingos KKT (30).

Aštuonių komandų varžybų dugne – dar dvi Klaipėdos vienuolikės – „AGRpakas–Sendvaris“ (12) ir „Rosa“ (2).

Iki sezono vidurio į čempionų auksą rankas tiesė net šešių komandų futbolininkai. Vėliau pretendentų ratas mažėjo. Įpusėjus trečiajam ratui pirmaujančių vienuolikių priekyje liko tik „Sarema“ ir „Koralas“. Pastaroji ekipa netikėtai – be kovos atidavė nugalėtojų laurus konkurentams, kai nesusirinko jos žaidėjai į rungtynes su kretingiškiais. „Saremos“ futbolininkai čempionų šampanu laistėsi likus dviems turams.

Į žaidybinę duobę įkritęs ir psichologiškai palūžęs „Koralas“ neišsaugojo net vicečempionų vardo, paskutinėse pirmenybių rungtynėse net 0:5 pralaimėjęs „Baltams“, kurie į antrąją vietą pakilo dėl geresnio tarpusavio susitikimų balanso.

Rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju tapo 24 įvarčius įmušęs ir artimiausius varžovus gerokai aplenkęs Marius Valskis iš „Klarksono–Sakuonos“ vienuolikės.

Geriausiu vartininku išrinktas Tomas Domarkas („Baltai“), geriausiu žaidėju – Ramūnas Narvilas („Sarema“).

Mažmeninės prekybos bendrovė "Fresh Market" veiklą sustabdė rugpjūčio pradžioje, tačiau dalis jai patalpas nuomojusių įmonių kurį laiką negalėjo savo turto išnuomoti kitiems, rašo "Verslo žinios".

"Ogmios grupei" priklausantis prekybos centras "Baltai" Kaune tik praėjusią savaitę iš Lietuvos apeliacinio teismo išgirdo palankų nuosprendį, panaikinantį draudimą nutraukti nuomos sutartį su bankrutuojančia bendrove "Fresh Market". Didelė tikimybė, kad per artimiausias savaites "Fresh Market" įranga iš šio centro bus išvežta ir patalpas galės užimti naujas nuomininkas.

Draudimą nutraukti nuomą šį prekybos centrą valdančiai įmonei "NT priežiūra" teismas pritaikė pačios "Fresh Market" ir jos vadovo Sauliaus Urbono prašymu. Dėl teismų proceso "Baltai" keletą mėnesių liko ne tik be pagrindinio nuomininko, bet ir be nuomos pajamų.

Lietuvos 3-iosios lygos Klaipėdos regiono futbolo čempionate vyksta itin atkakli kova dėl pirmosios vietos. Vilčių laimėti aukso medalius neprarado net šešios komandos iš aštuonių.

Pirmenybių pirmąją pusę baigė Klaipėdos „Baltų“ ir Kretingos „KKT“ vienuolikės, sužaidusios atidėtas trečiojo turo varžybas.

Atkakli ir kovinga dvikova, kurioje iš aikštės buvo pašalinti abiejų komandų žaidėjai, baigėsi namie žaidusių klaipėdiečių pergale 3:1.

Susitikimą geriau pradėjo kretingiškiai, po Dovydo Nossano įvarčio 10-ąją min. pirmavę iki 33-iosios min., kol į jų vartus nebuvo skirtas 11 m baudinys. Po Tado Karinausko taiklaus smūgio rezultatas tapo lygus – 1:1.

Antrajame kėlinyje krito du įvarčiai – abu į svečių vartus. 57 min. galvos smūgiu pasižymėjo Mindaugas Kuhlinas, 65-ąją min. „KKT‘ vartininką nuginklavo Mantas Galinis.

Po pergalės „Baltai“ surinko 23 taškus ir pavijo tiek pat taškų turėjusį lyderį Klaipėdos „Koralą“. Vos dviem taškais turi uostamiesčio „Sarema“, trimis – Plungės „Babrungas“. Prizininkams į nugarą alsuoja Plikių „Klarksonas-Sakuona“ (17 taškų) ir „KKT“ (15).

Tik Klaipėdos .„AGRpako-Sendvario“ (4) ir „Rosos“ (1) ekipos turi kitą tikslą – nebūti paskutinėmis.

Rezultatyviausiųjų žaidėjų lenktynėse pirmauja Marius Valskis iš „Klarksono-Sakuonos“ vienuolikės. Jo sąskaitoje 11 įvarčių. Po 8 kartus taikliai spyrė Karolis Tendys („AGRpakas-Sendvaris“) ir Jonas Sakuotis („Babrungas“), 7 – Dovidas Paliulis („Klarksonas-Sakuona“), 6 – Karolis Inta ("Koralas").

Čempionato kovos atsinaujins rugpjūčio mėnesį. Vienuolikėms liko sužaisti po 10 rungtynių.

Gynybos ministerijai vadovavęs Raimondas Vėjuonis trečiadienį neeiliniame Seimo posėdyje buvo prisaikdintas 9-uoju Latvijos prezidentu ir tapo pirmuoju valstybės vadovu iš žaliųjų partijos 28-ias nares turinčioje Europos Sąjungoje.

2 mln. gyventojų turinčios Latvijos, kuri yra NATO ir euro zonos narė, prezidento pareigas R.Vėjuonis pradeda eiti šalyje tvyrant nerimui dėl saugumo, kurį kursto smarkiai išaugusi įtampa santykiuose su kaimynine Rusija.

Tad svarbiausiu savo darbo prioritetu kalboje įstatymų leidėjams po prisaikdinimo buvęs gynybos ministras nurodė valstybės saugumą.

„Daug kas Europoje pakirdo iš gilaus miego. Agresyvūs mūsų kaimynės veiksmai Ukrainoje rodo, kad kariniam ir technologiniam saugumui vis dar tenka didžiulis vaidmuo pasaulyje“, - pažymėjo jis.

R.Vėjuonis paragino visuomenę nekreipti dėmesio į įvairias „iškreiptas ir populistines idėjas, skleidžiamas mums pikta linkinčių žmonių “.

„Pavyzdžiui, apie tai, kad Latvijos integracija į Vakarų pasaulį ir ekonomiką nesėkminga, kad mums tai tik kenkia, kad kur kas patrauklesni yra kiti scenarijai ir perspektyvos rytuose. Visi turi suvokti, kad saugumą ir gerovę Latvijai garantuos tolesnis ir glaudesnis bendradarbiavimas su mūsų partneriais Europos Sąjungoje bei NATO“, - sakė R.Vėjuonis.

Savo kreipimosi pradžioje palietęs istorijos ir kitas temas, R.Vėjuonis perėjo prie visuomenės susiskaldymo problemos, pažymėjęs, kad apie tai mėgsta pakalbėti Latvijai bloga linkintys piktavaliai kitose šalyse.

„Tačiau mums patiems išpūsti ir akcentuoti susiskaldymą - neprotinga ir nepatriotiška. Apsidairykime aplink ir pamatysime daug mus vienijančių dalykų“, - sakė prezidentas.

„Latviški“ ir „nelatviški“ būdai arti ir sėti 

„Nėra jokių skirtingų „latviškų“ ir „nelatviškų“ būdų arti žemę ar sėti javus. Mūsų prieštaravimus derėtų spręsti praktišku, toliaregišku darbu, o ne garsiais skandalais ir vaidais“, - pabrėžė R.Vėjuonis.

Latvijos Seimas 49 metų R.Vėjuonį prezidentu išrinko per neeilinę sesiją birželio 3 dieną. Jį per penktąjį balsavimą palaikė 55 iš 100 parlamentarų.

Latvijos prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas, skiria premjerą ir turi teisę teikti parlamentui įstatymų projektus bei grąžinti juos pakartotiniam svarstymui.

R.Vėjuonis prezidento poste pakeitė centristą Andrį Bėrzinį, kuris šias pareigas ėjo nuo 2011-ųjų. A.Bėrzinis nusprendė nesiekti perrinkimo antrai ketverių metų kadencijai, motyvuodamas šeimyninėmis aplinkybėmis.

Europos žaliųjų partija AFP sakė, kad biologijos mokslus baigęs R.Vėjuonis, kuris žaliųjų partijai priklauso 25 metus, yra pirmasis žaliųjų atstovas, išrinktas Europos Sąjungos valstybės vadovu.

R.Vėjuonis gimė 1966 metų birželio 15 dieną Rusijos Pskovo srityje latvio, kuris ten tarnavo sovietų armijoje, ir rusės šeimoje.

Latvijos universiteto Biologijos fakultete jis įgijo biologijos magistro laipsnį, o studijų metais kurį laiką mokytojavo Maduonos pirmojoje vidurinėje mokykloje, vėliau buvo Skultės uosto valdybos narys.

2002 metų lapkritį R.Vėjuonis buvo paskirtas aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministru ir šias pareigas ėjo iki 2011 metų spalio, o pernai sausį tapo Gynybos ministerijos vadovu.

„Mano prioritetas, be abejonės, bus nacionalinis saugumas, mūsų ginkluotųjų pajėgų ir sienų apsaugos stiprinimas“, - sakė R.Vėjuonis žurnalistams po pergalės rinkimuose.

„Jau esame sutarę iki 2018-ųjų išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto, tačiau turime kelti klausimą, ką dar galėtume padaryti, kad sustiprintume nacionalinį saugumą“, - sakė jis.

Pernai aneksavusi Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Rusija smarkiai padidino karinį aktyvumą Baltijos jūros regione, ir tai labai neramina visas regiono šalis.

NATO Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje nuo 2004-ųjų, kai šios šalys prisijungė prie Šiaurės Atlanto aljanso, vykdo oro policijos misiją, nes joms trūksta pajėgumų užtikrinti savo oro erdvės stebėjimą.

„Pagonis“

R.Vėjuonis taip pat žadėjo prezidentavimo metu prisidėti prie žaliųjų partijos aplinkos apsaugos politikos sklaidos.

„Eidamas prezidento pareigas turėsiu galimybę plačiai diskutuoti apie žaliųjų idėjas... ir užtikrinti, kad Latvija iš tikrųjų yra žalioji valstybė“, - sakė jis.

R.Vėjuonis didžiausiam Latvijos dienraščiui „Diena“ yra sakęs, kad jis aplinkosauga susidomėjo, kai sužinojo, kad jo senelis neteko regėjimo dėl pavojingų cheminių medžiagų, naudotų sovietiniame kolūkyje.

„Miškų naikinimas gali būti lyginamas su bažnyčių griovimu“, - sakė R.Vėjuonis 2010-aisiais.

Tačiau politologė Iveta Kažuoka atkreipia dėmesį, kad Latvijoje žalieji atstovauja dešiniajam sparnui, o ne aplinkosauginės pakraipos kairiųjų stovyklai, kaip įprasta Vakarų Europoje.

„Jis yra žaliųjų partijoje dėl politinio patogumo, kaip karjeros politikas, o ne dėl principų ar tvirtų ideologinių įsitikinimų“, - sakė I.Kažuoka.

„Jam patinka aplinkosauga, tačiau man būtų sunku Latvijos žaliųjų partijoje rasti asmenį, kuris atitiktų įprasto Europos žaliųjų partijos nario profilį“, - pridūrė ji.

R.Vėjuonis, be gimtosios, gerai moka rusų ir anglų kalbas.

Jis yra vedęs, turi du vaikus, o savo „Facebook“ puslapyje prie žodžio „tikėjimas“ nurodo esąs „pagonis“.

Lietuvos 3-iosios lygos Klaipėdos regiono futbolo čempionato ketvirtasis turas prasidėjo dvejomis skirtingos įtampos rungtynės.

Klaipėdos „Baltai“ lengvai sutriuškino kitą miesto komandą „Rosą“ 5:0, o Kretingos „KKT“ išplėšė pergalę susitikime su uostamiesčio „Sarema“ 2:1.

Vėl į pirmą vietą sugrįžę „Baltų“ futbolininkai savo pranašumą spėjo įrodyti kone per pusvalandį. Po Žybarto Ringio (3 min.), Roberto Ringio (24 min.) ir Artūro Janušo (32 min.) taiklių smūgių, autsaideriai atsiliko 0:3. Paskutinę pirmojo kėlinio minutę rezultatą padidino Egidijus Bucevičius. „Baltų“ gynėjas tapo rezultatyviausiu susitikimo žaidėju, kai 48-ąją min. pasiekė dar vieną įvartį – 5:0. Įgiję solidžią persvarą varžybų favoritai sumažino tempą ir per likusį laiką tenkinosi pasiektu rezultatu.

Visai kitokia atmosfera tvyrojo per 2014 metų vicečempionės „KKT“ ekipos ir bronzos medalių laimėtojos „Saremos“ susitikimą. Įvarčiais pradėjo lyti baigiantis varžyboms. Po 73-iąją min. Eduardo Smirnovo rezultatyvios atakos svečiai išsiveržė į priekį. Atrodė, kad „Sarema“ ir toliau liks nepatyrusi palaimėjimo kartėlio, o „KKT“ – pergalės džiaugsmo. Tačiau tokia nuomonė gyvavo neilgai – 78-ąją min. rezultatą išlygino Dovydas Nossanas.

Kai arbitras skaičiavo paskutiniąsias minutes, klaipėdiečiai pasižengė savo baudos aikštelėje. 88-ąją min. „KKT“ saugas Gediminas Paulauskas realizavęs 11 m baudinį, išplėšė kretingiškiams pirmąją pergalę sezone.

Trečiadienį ketvirtojo turo rungtynes Klaipėdoje žais uostamiesčio „AGRpakas-Sendvaris“ ir Plikių „Klarksonas-Sakuona“, Plungėje – „Babrungas“ ir Klaipėdos „Koralas“.

Čempionate kovoja aštuonios vienuolikės. Jos tarp susitiks po tris kartus.

Visa komandų rikiuotė: 1.„Baltai“ – 9 taškai (po 3 rungtynių); 2. „Sarema“ – 7 (4); 3.„Koralas“ – 6 (3); 4.„KKT“ – 5 (3); 5.„Babrungas“ – 4 (3); 6.„Klarksonas-Sakuona“ – 3 (3); 7.„AGRpakas-Sendvaris“ – 1 (3), 8.„Rosa“ – 1 (4).