„Teisėjas pripažino [portalo] tut.by žurnalistę Liubov Kaspiarovič kalta dėl dalyvavimo nesankcionuotoje gatvės akcijoje, jai skyrė 15 parų arešto“, – sakoma žurnalistų asociacijos interneto svetainėje paskelbtame pranešime.

L. Kaspiarovič buvo sulaikyta gegužės 14 dieną Minske prie Teisingumo rūmų, kur vyko „studentų bylos“ nagrinėjimas. Šioje byloje kaltinama 12 žmonių: 10 Minsko universitetų studentų, Baltarusijos valstybinio informatikos ir radioelektronikos universiteto dėstytoja Olha Filatčenkova ir Koordinacinės tarybos narė bei Sviatlanos Cichanouskajos padėjėja Alana Gebremaryjam. Visi jie buvo sulaikyti praėjusių metų lapkričio 12 dieną už dalyvavimą protesto akcijoje.

Teisiamieji yra kaltinami organizuotais veiksmais, šiurkščiai pažeidžiančiais viešąją tvarką ir susijusiais su aiškiu nepaklusimu teisėtiems valdžios reikalavimams, dėl kurių buvo sutrikdytas institucijų darbas ir transporto eismas.

Žmogaus teisių gynėjai juos laiko politiniais kaliniais.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Redaktorė Rūta Androšiūnaitė

„Pastaruoju metu Baltarusijos režimo atstovų pareiškimai jau nebestebina. Apgailėtinais bandymais iškraipyti ir politizuoti skaudžius istorijos klausimus, kaip ir pareiškimais apie bandymus organizuoti perversmus ir pan., norima nukreipti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų šių dienų Baltarusijoje, atsakomybės už sąmoningą dvišalių Lietuvos-Baltarusijos santykių bloginimą, pateisinti savo totalitarizmo dvasios sprendimus vidaus politikoje“,  – komentare BNS nurodė ministerija.

Baltarusijos generalinis prokuroras Andrejus Švedas interviu šalies valstybinei televizijai pareiškė, kad pavyko nustatyti duomenis apie vis dar gyvus „nacių nusikaltėlius“, vykdžiusius nusikaltimus Lietuvoje ir Lenkijoje.

„Šiandien turime duomenų apie šimtus anksčiau nežinotų ar mažai ištyrinėtų gyventojų masinio naikinimo vietų. Be to, turime informacijos apie dar gyvus nacių nusikaltėlius, kurie buvo sąrašuose ir dalyvavo baudžiamųjų batalionų veikloje. Pirmiausia – lietuvių SS batalionuose ir (lenkų organizacijoje – BNS) „Armija Krajova“, – kalbėjo A. Švedas.

Norima nukreipti dėmesį nuo žmogaus teisių pažeidimų šių dienų Baltarusijoje, atsakomybės už sąmoningą dvišalių Lietuvos-Baltarusijos santykių bloginimą.

Anot jo, šiuo metu renkama medžiaga ir valstybėms „bus išsiųstas nurodymas suteikti teisinę pagalbą“ prašant imtis šių asmenų atžvilgiu procesinių veiksmų „baudžiamojoje byloje dėl genocido“. A. Švedas taip pat pareiškė, kad prokuratūra tribunolui pateiks „pakankamai įrodymų, kad nustatyta tvarka būtų pradėta Baltarusijos žmonių genocido Didžiojo Tėvynės karo metu oficialaus pripažinimo procedūra“. Didžiuoju Tėvynės karu Sovietų Sąjunga vadino dalį Antrojo pasaulinio karo – nuo nacių intervencijos pradžios 1941 metų birželio 22 dieną.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Nemaža dalis opozicijos atstovų, tarp jų ir prezidento rinkimuose dalyvavusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, pasitraukė į Lietuvą.

Šiuo metu masiniai protestai yra daugiausia išsisėmę, juos brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

„Visi žino, kad su Rusija esame įkūrę regioninę kariuomenės grupuotę... Mūsų partneriai, mūsų sąjungininkai yra pasiruošę bet kurią akimirką padėti mums organizuoti mūsų valstybės gynybą“, – sekmadienį televizijos STV eteryje sakė baltarusių Generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas generolas majoras Iharis Karolis.

Jis pažymėjo, kad abiejų šalių kariai ruošiasi galimiems padėties raidos variantams, derina planus, vykdo bendras pratybas.

„Šiemet bendro pasirengimo renginių gerokai padaugėjo. Pas mums atvyksta Rusijos kariai, mes čia rengiame bendrus mokymus. Mūsų padaliniai taip pat vyksta į Rusijos teritoriją, kur dalyvauja pratybose. Turime ir vieningą oro erdvės gynybos sistemą“, – sakė I. Karolis.

„Esame pasirengę susitikti su bet kokiu priešu, o mūsų sąjungininkai visada pasirengę pakišti mums petį“, – pabrėžė jis.

Komentuodamas po pernai įvykusių ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų šalyje įsiplieskusius neramumus, generolas pavadino tuos įvykius „krize“.

„Žinome, ką NATO blokas turi omeny, sakydamas „krizių valdymo operacijos“. Žinome daugybę šalių, daug pavyzdžių, kai Amerikos kariai ir jų NATO sąjungininkai, įžengę į klestinčias šalis, faktiškai pavertė jas dykumomis ir padarė nepataisomos žalos valstybėms“, – kalbėjo generolas.

Baltarusijoje daugiau nei pusmetį tęsėsi masiniai protestai po praėjusių metų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų, kurių nugalėtoju buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalavo A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir pakartotinio balsavimo.

Šiuo metu masiniai protestai yra daugiausia išsisėmę, juos brutaliai numalšinus saugumo pajėgoms.

„Svarbiausia, ką reikia daryti, – tai kalbėti apie politinius kalinius. Pavelas per advokatus to irgi prašo, tai daro įtaką Baltarusijos valdžiai, ji mato, kad politiniai kaliniai turi palaikymą“, – ketvirtadienį per nuotolinę spaudos konferenciją Lietuvos Seime sakė O. Severinec.

Trečiadienį Minske prasidėjo jos vyro teismo procesas dėl dalyvavimo masiniuose neramumuose pernai vasarą.

„Teismas prasidėjo vakar, jis buvo uždaras, neleido net keletą minučių pasimatyti. Mus visus išvarė iš teismo salės, mūsų milicija net mus nuvijo visą kvartalą nuo teismo rūmų. Turbūt norėjo parodyti, kad negalime šiaip sau ateiti į teismą palaikyti žmonių“, – pasakojo O. Severinec.

Ji teigė, kad kaltinimai jos sutuoktiniui sufabrikuoti, nes P. Severinecas buvo suimtas ir uždarytas į izoliatorių pernai birželį, dar prieš prezidento rinkimus – jie vyko rugpjūtį.

„Tuomet, kai vyko tie masiniai neramumai, jis jau sėdėjo izoliatoriuje, jis negalėjo juose  dalyvauti. Tai neįrodoma. Šiandien Pavelui gresia nuo trejų iki aštuonerių metų už veiksmus, kurių jis nepadarė“, – sakė O. Severinec.

Tuomet, kai vyko tie masiniai neramumai, jis jau sėdėjo izoliatoriuje, jis negalėjo juose  dalyvauti. Tai neįrodoma. Šiandien Pavelui gresia nuo trejų iki aštuonerių metų už veiksmus, kurių jis nepadarė.

Pasak jos, pareigūnai vieną iš Baltarusijos opozicijos lyderių sulaikė, kai šis rinko parašus už kandidatą į prezidentus.

„Iš pradžių pasodino 15 parų, kai jas atsėdėjo, pridėjo dar 15 parų, kai šias atbuvo, dar pridėjo. Taip prasėdėjo visą vasarą. (...) Paskui pradėjo kriminalinę bylą, jis kaltinamas dalyvavimu masiniuose neramumuose“, – pasakojo O. Severinec.

Per visus aštuonis mėnesius jai neleista pasimatyti su vyru. Be to, jis laikomas ne paprastoje kameroje, o karceryje.

„Tai maža patalpa, du ant trijų metrų, ten nėra langų, nuolat įjungta šviesa, vienas mažas stalelis ir gultai, kurie dienai pritvirtinami prie sienos, ant jų negalima net atsisėsti. Į dušą jį nuvedė du kartus, nė karto nebuvo išvestas pasivaikščioti, neturėjo nei čiužinio, nei patalynės, miegojo ant plikų lentų. Visą vasarą miegojo dėdamas butelį vietoj pagalvės“, – tvirtino O. Severinec.

Spaudos konferencijoje nuotoliniu būdu dalyvavęs Europos Parlamento narys Michaelis Gahleris (Maiklas Galeris) teigė sekąs P. Severineco bylą ir žinąs jo teisėjos pavardę – Irina Lančeva.

„(...) tikrai perduosiu jos pavardę Briuselio kolegoms, kad ji būtų įtraukta į sankcijų sąrašą, kai bus priimtas teismo nuosprendis. Labai svarbu, kad visi, kurie prisideda prie tokių procesų – teisėjai, prokurorai, tyrėjai, policijos vadovai – būtų nedelsiant įtraukiami į mūsų sankcijų sąrašą“, – teigė europarlamentaras.

Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis taip pat tvirtino, kad tai mažiausia, ką galima padaryti palaikant politinius kalinius Baltarusijoje.

„Visi, kurie prisidėjo prie šios neteisybės, visi jie bus įtraukti mūsų „juoduosius sąrašus“. Tai minimum, ką galime pažadėti. Visi turi žinoti, kad nusikaltimai neturi sienų, ir kad už tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje, bus atsiskaityta bent jau mūsų teritorijose“, – sakė jis.

Seimo nario duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 370 politinių kalinių, 30 tūkst. žmonių buvo suimta po rugpjūtį vykusių rinkimų.

Nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas Vytis Jurkonis siūlė apie sankcijas Baltarusijos pareigūnams kalbėti ne tik su Europos Sąjungos, bet ir su Ukrainos vadovais, nes nemaža dalis baltarusių keliauja į Ukrainą ir per Ukrainą.

„Manau, kad ukrainiečių solidarumas turėtų būti labai svarbus, ir jeigu mes drauge tas sankcijas inicijuotume prieš tuos valstybės terorą puoselėjančius žmones, manau, kad tai būtų dar efektyviau ir dar skausmingiau režimui“, – sakė jis.

V. Jurkonis taip pat atkreipė dėmesį, kad A. Lukašenkos režimas bando siųsti žinią, jog protesto akcijos ir pasipriešinimas baigtas.

„Bet iš tiesų niekas nebaigta“, – teigė jis.

„Freedom House“ biuro Lietuvoje vadovas pabrėžė, kad valdžia ir toliau siekia išlikti jėga, bauginimu, valstybės teroru.

Po pernai rugpjūčio 9 dieną vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje prasidėjo masinės protesto akcijos, nes laimėtoju buvo paskelbtas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų. Prieš protestuotojus naudotas smurtas, jie buvo masiškai sulaikomi, kalinami.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tvirtina, kad šie rinkimai buvo suklastoti, ir jų nugalėtoja laiko politikos naujokę Svetlaną Cichanouskają, kovojant dėl prezidento posto pakeitusią savo įkalintą vyrą.

„Režimas tęsia represijas prieš savo paties piliečius, [tęsia] jų bauginimą. Dabar jie nusitaikė į lenkų bendruomenę“, – sakė J. Borrellis po ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje.

„Rengiame kitą sankcijų paketą ir tikiuosi, kad jis bus priimtas artimiausiomis savaitėmis“, – pridūrė J. Borrellis.

ES jau paskelbė sankcijas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir 87 su režimu susijusiems pareigūnams bei verslininkams. Jiems taikomi turto įšaldymas ir vizų draudimas.

A. Lukašenka paskelbė per rugpjūtį įvykusius rinkimus laimėjęs šeštą prezidento kadenciją. Opozicija ir Vakarų demokratijos šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli žmonės žuvo, opozicijos lyderiai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.

Ankstesnį sankcijų Baltarusijai paketą ES paskelbė gruodį. Be kitų, jos taikomos septynioms firmoms, kaltinamoms A. Lukašenkos režimo rėmimu.

Kol kas Rusijos lyderio Vladimiro Putino remiamas A. Lukašenka nepasiduoda Vakarų spaudimui, apimančiam ir JAV sankcijas.

„Siekiant išsaugoti Baltarusiją, jos suverenumą ir nepriklausomybę, reikia paprasčiausio dalyko – būti šalia, susitelkti“, – pabrėžė A. Lukašenka.

Anot jo, „kol gyva mūsų karta, Baltarusija visada stovės tvirtai!“

A. Lukašenka taip pat pareiškė, jog, „svajodami apie viešpatavimą pasaulyje, šiuolaikiniai neokolonialistai sąmoningai skatina nacionalinę nesantaiką, planetoje kursto kruvinus konfliktus ir vėl mėgina jaunimą apvilkti rudais drabužiais – uniformomis“.

Sprendimo projekte nurodyta, kad reaguoti nuspręsta gavus kreipimąsi iš Baltarusijos miestų partnerių solidarumo judėjimo pirmininko Aleksandro Ivanchou „dėl visiško teisinio įsipareigojimų nevykdymo šalyje“.

„Dėl šios priežasties ir dėl sufabrikuotų bylų šimtai baltarusių šiuo metu yra kalėjimuose ir ikiteisminio kalinimo centruose. Kaltinamieji beveik neturi vilties būti išteisinti. Jie kali, nes užima kitokią poziciją nei šalies vadovybė“, – teigiama savivaldybės Komunikacijos skyriaus parengtame projekte.

Pažymima, kad politinių kalinių šeimos prarado galimybę bendrauti su artimaisiais, daugelis jų nebegali išmaitinti savo vaikų.

„Kaliniai ir jų šeimos yra sunkios psichologinės būklės, tačiau jie nenustoja tikėti. Politiniams kaliniams tarptautinis palaikymas yra labai svarbi parama. Taip jie tiki, kad nėra vieniši ir viliasi pergalės“, – pabrėžia savivaldybės atstovai.

Politiniams kaliniams tarptautinis palaikymas yra labai svarbi parama. Taip jie tiki, kad nėra vieniši ir viliasi pergalės.

Dokumente, kuriuo kreipiamasi į Vitebsko valdžią, pažymima, kad po pernai vykusiu Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir vakarai laiko suklastotais, prasidėję taikūs gyventojų protestai Minske ir kituose miestuose buvo malšinami smurtu, taip „pažeidžiant pamatines žmogaus teises, demokratiją ir teisės viršenybę“.

Kartu nurodoma, kad Panevėžio miesto taryba „visapusiškai palaiko Vitebsko ir kitų Baltarusijos regionų pilietinės visuomenės atstovus, jų siekį kurti savo valstybės ateitį pagal žmogaus teisių, demokratijos ir teisės viršenybės principus“.

„Panevėžio miesto savivaldybės taryba (...) ragina nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius Baltarusijos piliečius, užtikrinti laisvai reiškiamų įsitikinimų, susirinkimų, mitingų, eitynių, demonstracijų ir piketų teises, nedelsiant paleisti visus kalinamus opozicijos ir pilietinės visuomenės atstovus“, – sakoma rezoliucijos projekte.

Vitebsko valdžios atstovai kviečiami „stabdyti bet kokį valstybinių jėgos struktūrų smurtą“ prieš taikius gyventojus tiek savo veiksmais, tiek raginant tą daryti centrinę Baltarusijos valdžią.

Savivaldybės atstovai BNS informavo, kad rezoliucija parengta vadovaujantis Lietuvos užsienio politikos gairėmis, savivaldybės poziciją palaiko ir Užsienio reikalų ministerija.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka per prezidento rinkimus pernai pasiskelbė nugalėtoju ir vėliau buvo prisaikdintas šeštajai kadencijai, nors balsavimą kritikavo tarptautinė bendruomenė, o šalies opozicija laiko suklastotu.

Valstybės institucijos jėga atsakė į po rinkimų prasidėjusias demonstracijas ir skyrė griežtas įkalinimo bausmes šimtams žmonių. Tikrąja rinkimų nugalėtoja save laikanti Sviatlana Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą.

„Aš manau, kad šitas dalykas (ketvirtas sankcijų paketas) privalo būti įvykdytas kuo greičiau, mes suprantame, kad režimas nepriims dialogo pasiūlymo be spaudimo. Tik spaudimas, t. y. ekonominės sankcijos, politinė, diplomatinė izoliacija privers režimą imtis nuolaidų“, – penktadienį sakė spaudos konferencijoje Seime nuotoliniu būdu dalyvavęs F. Viačiorka.

„Tik rimti politiniai veiksmai Europos Sąjungos, JAV, Kanados ir Jungtinės Karalystės lygiu duos kažkokių rezultatų. Kai tik bus priimtos sankcijos, reikės susėsti prie vieno stalo ir bandyti išspręsti krizę taikiai, taigi aš kreipiuosi į tarptautinę bendruomenę, Lietuvos Vyriausybę, kuri yra mūsų draugai, mes visi suprantame, jei viską darysime  nuosekliai ir kartu su visais kitais suinteresuotais asmenimis, (pasieksime rezultatą)“, – kalbėjo opozicijos lyderės patarėjas.

Europos Parlamento narys liberalas Petras Auštrevičius teigė, kad ketvirtasis sankcijų paketas „yra neišvengiamas“.

„Mums reikia brandinti Europos Sąjungoje koaliciją, kuri taps iniciatore, gerai, jei tai bus Baltijos valstybės, bet norėtųsi, kad tai būtų ir daugiau valstybių, tas sankcijų paketas turi būti daug stipresnis. Mes jame turime pamatyti tas priemones ir tuos asmenis, kurie iš tikrųjų vykdo nusikaltimus prieš tautą ir Baltarusijos nepriklausomybę“, – pažymėjo P. Auštrevičius.

Konservatorių atstovė Dalia Asanavičiūtė vylėsi, kad situaciją Baltarusijoje primins Seime penktadienį surengta tarptautinė konferencija apie autoritarizmo grėsmę žodžio ir saviraiškos laisvei.

„Autoritarizmo grėsmė, saviraiškos ir žodžio laisvei Baltarusijoje didėja, (...) vien praėjusias metais užfiksuota 480 sulaikytų žurnalistų“, – per spaudos konferenciją sakė D. Asanavičiūtė.

Europos Sąjunga Minskui yra pritaikiusi tris sankcijų paketus, Aleksandrui Lukašenkai toliau griežtomis priemonėmis slopinant protestus, kurių dalyviai sulaikomi, persekiojami ir bauginami.

Sankcijas individualiai kelis kartus pritaikė ir Baltijos šalys.

Didžiulės demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo pernai rugpjūtį, A. Lukašenką paskelbus prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų diplomatai vadina suklastotais, nugalėtoju.

A. Lukašenka 10 mln. gyventojų turinčią šalį valdo nuo 1994 metų.

„Kankinimų aukas“ ginantys teisininkai pateikė skundą federaliniams prokurorams Karlsrūhėje prieš A. Lukašenką „ir kitus Baltarusijos saugumo pareigūnus“, sakoma jų pranešime.

Federalinė prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino gavusi tokį skundą.

Advokatai Markas Lupschitzas (Markas Liupšicas), Onuras Ozata (Onuras Ezata), Rolandas Krause (Rolandas Krauzė) ir Benediktas Luxas (Benediktas Liuksas) sakė, kad dokumentais patvirtino per 100 „smurto, sisteminio kankinimo ir kitų pažeidimų“ atvejų, Baltarusijos vyriausybei nuo 2020 metų rugpjūčio slopinant protestus prieš įtariamą rinkimų rezultatų suklastojimą.

„Dabartinė vyriausybė labai engia savo gyventojus pasitelkdama griežtas priemones, tarp jų savavališkus areštus, politiškai motyvuotą baudžiamąjį persekiojimą ir kitas represijų formas“, – nurodė advokatai.

Jie sakė, kad visi besiskundžiantieji buvo įkalinti ir pranešė apie „neteisėtus areštus, kankinimus ir smurtavimą“.

Be to, jie buvo laikomi per mažose kamerose ar transporto priemonėse, patyrė fizinį smurtą, žeminimą, grasinimus, įžeidimus ir kitokį žeminamą elgesį.

„Be to, jie buvo laikomi per mažose kamerose ar transporto priemonėse, patyrė fizinį smurtą, žeminimą, grasinimus, įžeidimus ir kitokį žeminamą elgesį“, – pridūrė advokatai.

Byla keliama remiantis universalios jurisdikcijos principu, pagal kurį užsienio šalis gali persekioti baudžiamąja tvarka už nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant karo nusikaltimus ir genocidą, nepriklausomai nuo to, kur nusikaltimai buvo įvykdyti.

Berlynas vasario mėnesį sakė, kad Baltarusijos režimui šiurkščiomis priemonėmis slopinant protestus Vokietija yra pasirengusi priimti 50 A. Lukašenkos oponentų.

„Šimtai atvejų“

Baltarusijoje teberengiami protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų, kurių laimėtoju buvo paskelbtas beveik tris dešimtmečius šaliai vadovaujantis A. Lukašenka, rezultatus.

Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais. Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų. Pastaruoju metu protesto akcijos buvo vietinio pobūdžio.

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ praeitą mėnesį paskelbtoje ataskaitoje apkaltino Baltarusijos valdžią žiauriu elgesiu su žmonėmis, sulaikytais per šalyje besitęsiančius antivyriausybinius protestus.

„Valdžios atstovai sistemingai pasitelkė kankinimus ir kitokį žiaurų elgesį su sulaikytaisiais per protesto akcijas, įskaitant dalyvius, žurnalistus ir pašalinius asmenis. Vietos ir tarptautinės organizacijos užfiksavo šimtus tokių atvejų visoje šalyje“, – nurodoma „Amnesty International“ ataskaitoje apie žmogaus teisių padėtį pasaulyje.

Ataskaitoje pažymima, jog „JT žmogaus teisių ekspertai gavo 450 pranešimų apie netinkamą elgesį su sulaikytaisiais, pagrįstų nuotraukomis ir vaizdo įrodymais, taip pat medicininėmis pažymomis, kurios patvirtina ilgą siaubingų piktnaudžiavimų sąrašą“.

„[Pranešimuose] apibūdinama, kaip protestuotojai buvo kankinami ir kaip su jais buvo žiauriai elgiamasi, juos sulaikant, perkeliant ir laikant perpildytose areštinėse. Demonstrantai buvo žeminami, žiauriai mušami, patyrė seksualinį smurtą (įskaitant moteris ir nepilnamečius). Be to, sulaikytiesiems ilgą laiką nebuvo duodama maisto, švaraus vandens, jiems nebuvo teikiama medicinos pagalba“, – nurodo „Amnesty International“.

Organizacijos teigimu, „iš sulaikytųjų buvo atimta teisė informuoti savo artimuosius apie jų buvimo vietą, kai kuriais atvejais – per visą jų administracinio arešto laikotarpį, taip pat jiems nebuvo leidžiama susisiekti su savo advokatais“.

„Siuntiniai ir laiškai nebuvo pristatomi, buvo konfiskuojami šilti drabužiai ir higienos priemonės, įskaitant skirtas menstruacijas patiriančioms moterims“, – rašoma ataskaitoje.

Anksčiau baltarusių valdžia pripažino gavusi apie 900 skundų dėl numanomos milicijos savivalės per demonstracijas, bet patikino, kad pareigūnai veikia proporcingai.

„Nėra įrodymų, kurie leistų teisėsaugos institucijų jėgos panaudojimą klasifikuoti kaip perteklinį ar neteisėtą“, – kovą Šveicarijos televizijai RTS pareiškė Baltarusijos atstovas prie Jungtinių Tautų Juras Ambrazevičius.

Kaip rašoma, Aliaksandras Lukašenka pabrėžė, kad bandymo įbauginti Baltarusiją sankcijomis nereikėtų palikti be atsako. Europiečiai, pasak Baltarusijos prezidento, tai daro ypač uoliai.

„Aš nesiplėtosiu, o tiesiog pasakysiu, kad suprastumėte – jei europiečiai nori problemų dėl šių sankcijų, jie jų gaus“, – akcentavo A. Lukašenka.

Jis taip pat paprašė R. Golovčenkos pateikti informaciją apie stambiausias Europos įmones, kurios veikia Baltarusijoje, nes esą ketinama „pažiūrėti, kaip jos dirba“.

Portale delfi.lt rašoma, kad po susitikimo su A. Lukašenka žurnalistams pasiteiravus ministro pirmininko, kurioms užsienio bendrovėms gresia nukentėti dėl sankcijų, R. Golovčenka užsiminė, kad jei taip nutiktų, būtų pasakyta, tačiau esą neketinama veikti karštakošiškai.  Kalbėdamas apie šalis, turinčias verslo interesų Baltarusijoje, ministras pirmininkas paminėjo Lietuvą, Lenkiją, Latviją bei Ukrainą.