„Tauta nubalsuos – atšauksim. Turėjome referendumą. Galvojate, man patinka ta mirties bausmė, kai tenka pasirašyti, o paskui sušaudo žmogų, grubiai kalbant?“ – sakė A. Lukašenka, kalbėdamas Viešojo administravimo akademijoje.  

„Taip nubalsavo tauta, ir pagal konstituciją tai yra prezidento įgaliojimai kiekvienoje šalyje, kur taikoma mirties bausmė“, – pridūrė jis.

Galvojate, man patinka ta mirties bausmė, kai tenka pasirašyti, o paskui sušaudo žmogų, grubiai kalbant?

Tuo pat metu A. Lukašenka sakė, kad kai kalbama apie mirties bausmę, jis pateikia kelis konkrečius savo žiaurumu šokiruojančių nužudymų pavyzdžius.   

Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, vis dar taikanti mirties bausmę. Pagal konstituciją ji skiriama kaip išimtinė bausmė už ypač sunkius nusikaltimus ir įvykdoma sušaudant.

Praėjusiais metais Baltarusijoje buvo skirtos dvi naujos mirties bausmės ir buvo įvykdytos keturios anksčiau paskirtos griežčiausios bausmės.

Mirties bausmė nepanaikinta ir kaimyninėje Rusijoje, tačiau ji nevykdoma nuo 1996 metų.

„Prisiminkime EK pirmininką Junckerį (Jeaną-Claude'ą. – ELTA), kuris pasakė, kad Astravo problema yra visos ES  problema. Šitas pripažinimas, kad tai nėra dvišalis Lietuvos ir Baltarusijos klausimas, ES egzistuoja. Tiesa, diskusijose nebuvo nueita taip toli, kaip energijos pirkimas ar nepirkimas (...), tačiau bendras suvokimas bent jau EK egzistuoja“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.

Anot jos, ES ir Baltarusijos ekonominės sutarties blokavimas vien dėl Astravo AE problemos galėtų užkirsti kelią ir platesniam bendradarbiavimui, todėl tokią galimybę reikia vertinti atsargiai.

„ES sutarties su trečiąja šalimi vienašališkas blokavimas yra labai rimtas veiksmas. Tai rimtas veiksmas su labai rimtomis pasekmėmis, todėl prieš jį darydami turime labai gerai įsivertinti pasekmes – politines, ekonomines, ne tik savo santykiuose su Baltarusija, bet ir su kitomis ES šalimis taip pat. Negalime šio derybinio instrumento naudoti dažnai, nes tada nepasieksime to rezultato, kurio norėtume“, – „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėja.

Asta Skaisgirytė / D. Labučio/ELTOS nuotr.

A. Skaisgirytės teigimu, ši sutartis galėtų būti naudinga Lietuvai.

„Kadangi dar derybos nevyksta, tai nėra vienaprasmiško atsakymo, tačiau taip pat pagalvokime, kuo ši sutartis galėtų būti naudinga. Ji būtų visa apimanti, reguliuotų ne tik ekonominius klausimus, bet ir tam tikras politines nuostatas, pagalbą demokratijai, Baltarusijos pilietinei visuomenei, studentų mainus ir panašius dalykus. Turėdami Astravo epizodą, nepamirškime ir platesnio paveikslo, kuris yra mūsų santykiuose tiek su ES, tiek su Baltarusija“, – teigė A. Skaisgirytė.

ELTA primena, kad Baltarusija 2400 MW galios atominę elektrinę stato netoli Astravo miesto, nuo Vilniaus nutolusio vos per 50 km. Pirmąjį jėgainės reaktorių tikimasi paleisti jau šiemet, antrąjį – kitais metais.

Lietuva yra priėmusi sprendimą neįsileisti elektros iš Baltarusijos, kai pradės veikti Astravo AE. Tokį sprendimą yra priėmusi ir Lenkija. Lietuvos ir Latvijos pozicijos Astravo AE atžvilgiu buvo išsiskyrusios. Latviai nerodė didelio solidarumo Lietuvos interesui, kad kaimyninės šalys ateityje taip pat neįsileistų Astravo AE energijos į savo rinkas.

Bendrame pareiškime, paskelbtame spalio 10-ąją minimos Europos ir pasaulinės kovos su mirties bausme dienos proga, F. Mogherini ir M. Peičinovič-Burič pažymėjo, kad „142 šalys arba 74 proc. visų Jungtinių Tautų valstybių narių jau liovėsi vykdyti mirties bausmę  išbraukusios ją iš savo baudžiamųjų kodeksų arba ilgą laiką jos netaikydamos“.  

„Mirties bausmės atsisakymo tendencija tęsiasi, mirties nuosprendžių ir egzekucijų skaičius taip pat mažėja. 2018-aisiais mirties bausmės įvykdytos 20-yje valstybių – šis skaičius sudaro 10 proc. visų pasaulio šalių, o tai yra istorinis minimumas“, – rašoma pareiškime. 

„Europos Tarybos valstybės narės, dar neprisijungusios prie Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6-ojo ir 13-ojo protokolų [dėl mirties bausmės panaikinimo], turi nedelsiant tai padaryti“, – pažymima pareiškime. 

„Europos Taryba ir ES vėl ragina Baltarusiją panaikinti mirties bausmę ir prisijungti prie valstybių bendrijos, kurios narės nusprendė kerštą pakeisti žmogaus orumu. Jos taip pat kviečia Europos Tarybos šalis stebėtojas, dar nepanaikinusias mirties bausmės, įsitraukti į dialogą apie kliūtis kelyje į mirties bausmės atšaukimą“, – priduriama dokumente. 

Baltarusija yra vienintelė šalis Europoje, vis dar taikanti mirties bausmę. Pagal konstituciją ji skiriama kaip išimtinė bausmė už ypač sunkius nusikaltimus ir įvykdoma sušaudant.

Praėjusiais metais Baltarusijoje buvo skirtos dvi naujos mirties bausmės ir buvo įvykdytos keturios anksčiau paskirtos griežčiausios bausmės.

Mirties bausmė nepanaikinta ir kaimyninėje Rusijoje, tačiau ji nevykdoma nuo 1996 metų.

Tai pranešė parlamento vadovas Viktoras Pranckietis po susitikimo su parlamentinių frakcijų atstovais.

„Klausimas labai aktualus, Lietuvos saugumas mums labai svarbus, ką mes turime strategiškai veikti toliau, kaip turime reaguoti. Susitarėme, kad Užsienio reikalų komitetas inicijuos savo darbotvarkėje šito pasiūlymo svarstymą ir patars Seimui, ką mes toliau galėtume daryti, kokius dokumentus inicijuoti, kad užtikrintume Lietuvos saugumą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Seimo vadovas partijų atstovus sukvietė gavęs opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kreipimąsi „Dėl atsakomybės už Astravo atominės elektrinės legitimizavimą“.

Jame raginama „nenuleisti rankų ir principingai laikytis strateginės ir ilgalaikės nekintančios nuostatos, kad tokia esminius branduolinės saugos principus pažeidžianti jėgainė šalia Lietuvos negali ir neturi būti eksploatuojama“.

Siūloma dėti realias pastangas tarptautinei Astravo projekto izoliacijai, elektros importo iš šios jėgainės į ES šalis draudimo tarptautinei paramai užtikrinti, nutraukti „Litgrid“ įgyvendinamą Šiaurės Rytų Lietuvos elektros energetikos sistemos pertvarkos plano vykdymą, ta dalimi, kad  liktų galimybė ilgam laikui išlikti BRELL srautams bei elektros energijai iš Baltarusijos patekti į Latviją apeinant Lietuvos energetikos sistemą.

Tarp konservatorių siūlomų veiksmų – ir apsvarstyti galimybę pasitraukti iš 1963 metų Vienos konvencijos dėl atsakomybės už branduolinę žalą, stabdyti bet kokias iniciatyvas, skatinančias bendradarbiavimą su Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos režimu.

Pasitarime dalyvavęs konservatorius Dainius Kreivys pabrėžė, kad būtina į aukštesnį lygį pakelti klausimą dėl elektros energijos iš nesaugios AE patekimo į Lietuvos ir kitų ES šalių rinką.

„Manome, kad pozicija dėl nepirkimo turi pakilti į gerokai aukštesnį lygį, į visos ES lygį“, – teigė jis.

Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad konservatorių siūlymus reikia kruopščiai išnagrinėti.

„Mano manymu, ne tokiam formate turi būti priimami tokie rimti sprendimai. Jie turi būti jie labai išsamiai, detaliai išdiskutuoti. Čia pagal tautos išmintį – devynis kartus matuok, dešimtą kartą rėžk“, – teigė J. Sabatauskas.

Valdančiųjų „socialdarbiečių“ atstovas Artūras Skardžius konservatorių elgesį vadino rinkimų šou.

„Matau rinkimų kampanijos fragmentų, nes ponas D. Kreivys pareiškė, kad susiklosčius rinkiminei situacijai po 2020 metų rinkimų jie įgyvendins šį komunikatą, kurį pasiūlė, pilna apimtimi, net ir išstojant iš Vienos konvencijos. Matyti, kad tai yra rinkimų šou“, – teigė A. Skardžius.

„Manau, kad Seimas neturėtų kliudyti Vyriausybei ir prezidentui įgyvendinti užsienio politikos“, – sakė jis.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad Baltarusija Astravo atominę elektrinę 50 kilometrų nuo Vilniaus stato nesilaikydama saugumo reikalavimų.

Tačiau Briuselis ir kaimyninė Latvija atmetė Lietuvos vyriausybės raginimus įvesti energijos iš šios jėgainės blokadą.

Jungtinių Valstijų energetikos sekretorius Rickas Perry (Rikas Peris) pirmadienį sakė, kad dėl Astravo atominės elektrinės Lietuva turi kalbėtis su Tarptautine atominės energetikos agentūra (TATENA) ir Baltarusija, o JAV į tiesiogines derybas šiuo klausimu nesikiš.

Šalies vadovas pirmadienį sakė turįs vilties, kad techniniai argumentai gali įtikinti Latviją ir Estiją, jog elektros pirkimas nebūtų naudingas ekonomiškai ir kenktų siekiui sinchronizuoti elektros tinklus su Vakarų Europa, atsijungiant nuo Rusijos kontroliuojamo žiedo.

Jeigu mums pavyks šitoje diskusijoje pažengti į priekį diskutuojant su partneriais, manau, kad niekas čia dar nėra palaidota.

„Velnias slypi detalėse, ir yra daug dalykų, susijusių su technine reikalo puse, kurios gali parodyti, kad Astravo elektros pirkimas, jeigu tokia bus pradėta gaminti, nėra nė kiek naudingesnis ekonominiu požiūriu, o geopolitiniu, sinchronizacijos projekto įgyvendinimo požiūriu yra žalingas“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Nausėda.

„Jeigu mums pavyks šitoje diskusijoje pažengti į priekį diskutuojant su partneriais, manau, kad niekas čia dar nėra palaidota, juo labiau, kad Lietuvos sprendimas nepirkti elektros energijos iš Astravo atominės elektrinės yra tvirtas“, – teigė prezidentas.

„Aš tikrai manau, kad šiuo metu visas svorio centras turi keltis iš politinio lygmens į žemesnį lygį, kuriame ministrai, energetikos ekspertai labai aiškia išdėlioja visą seką sprendimų arba pasekmių, kurios gali būti susijusios su štai tokiu kol kas ribotu solidarumu, ir tada tegul mūsų partneriai sprendžia“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuvos vyriausybė teigia, kad Baltarusija atominę elektrinę netoli Lietuvos sienos stato nesilaikydama saugumo standartų, ir ragina blokuoti elektros importą iš šios elektrinės.

Kaimyninė Latvija tam nepritaria, sakydama, kad blokada pabrangintų elektrą ir padidintų rizikas energijos tiekimo saugumui, todėl išlieka galimybė, kad elektra į Baltijos šalių rinką galėtų patekti per Rusiją ir Latviją.

G. Nausėda pirmadienį sakė, kad „šiandien tikrai būtų dar per anksti kažką arba laikyti galutinai priimtu, arba galutinai atsiradusiu aiškumu“.

„Nėra dar šiandien to aiškumo, ir manau, kad artimiausi mėnesiai ar metai galėtų būti tolesnio intensyvaus darbo metai“, – sakė prezidentas.

„Politiniu lygiu (...) ir baltarusiai, ir partneriai Baltijos šalyse ir ES yra informuoti apie mūsų principinį sprendimą nepirkti, ir tada klausimas, net jeigu tokia atominė elektrinė veiktų, koks būtų jos ekonominis modelis ir ekonominis pateisinamumas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Ragina didinti SGD eksportą

G. Nausėda paragino Jungtines Valstijas didinti suskystintų gamtinių dujų (SGD) eksportą į Lietuvą.

G. Nausėda pirmadienį Vilniuje susitiko su JAV energetikos sekretoriumi Ricku Perry'iu (Riku Periu) ir jo delegacija.

Susitikime pabrėžta JAV politinio ir energetinio dialogo su Lietuva ir Baltijos šalimis strateginė reikšmė regiono saugumui, aptarti aktualiausi energetinio saugumo iššūkiai ir bendradarbiavimo tikslai.

„Reguliarus aukšto lygio energetinis Baltijos šalių ir JAV dialogas – raktas į sėkmę ir saugumą“, – prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Pasak jo, JAV įsitraukimas į Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą, bendros dujų rinkos kūrimą, dujų tiekimo diversifikavimą būtų abiem pusėms naudingo dialogo pavyzdys.

Interviu Jungtinių Valstijų žiniasklaidos kanalui CNN šalies vadovas sakė, jog Lietuva turi padėti nuo Rusijos priklausomai šalies kaimynei „išsaugoti bent šiek tiek nepriklausomumo“.

Manau, kad mūsų pareiga yra kaip nors padėti jiems.

„Pavyzdžiui, sukuriant alternatyvius kanalus naftos importui per (mūsų Baltijos) uostą , kadangi šiuo metu jie visiškai priklausomi nuo Rusijos vamzdyno. Jie ieško alternatyvų. Ir Lietuva yra čia“, – teigė G. Nausėda.

Paklaustas, kaip į tai reaguos Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, G. Nausėda teigė: „Nemanau, kad tai išgirdęs jis bus patenkintas“.

„Bet manau, kad mūsų pareiga yra kaip nors padėti jiems“, – pridūrė G. Nausėda.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis rugsėjį po susitikimo su Lenkijos premjeru Mateuszu Morawieckiu (Mateušu Moraveckiu) pareiškė, kad Lietuva ir Lenkija svarsto projektus, kurie galėtų padėti sumažinti Baltarusijos energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Jis užsiminė, kad svarstoma apie energijos šaltinių diversifikavimą išnaudojant Lietuvos infrastruktūrą.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka kiek anksčiau sakė, kad jo šalis galėtų pradėti naftos importą per Lenkiją ir Baltijos valstybes, jei su Rusija nepavyks susitarti dėl mokesčių.

Lietuvos valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ tvirtina, kad yra pasiruošusi bendradarbiauti su Baltarusija, jeigu ši šalis nuspręstų importuoti naftą per Lietuvos uostamiestį. Pasak bendrovės, per dešimtmetį Baltarusijos perdirbimo įmonėms ji yra padėjusi ne tik eksportuoti naftos produktus, bet ir importuoti žaliavinę naftą.

„Europos išorės veiksmų tarnyba atšaukė aukšto lygio vizitą Minske“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

L. Linkevičius Baltarusijoje šią savaitę ketino dalyvauti Europos Sąjungos Rytų partnerystės ministrų susitikime.

Europos Komisijos atstovai sako, kad vizitas atidedamas dėl darbotvarkių pasikeitimų ir suderinus su Baltarusijos atstovais.

„Vyriausiojo įgaliotinio Baltarusijai vizitas ir Rytų partnerystės ministrų renginys atidedamas dėl įvairių dalyvių darbotvarkių pasikeitimų ir suderinus su šeimininkais baltarusiais“, – BNS sakė ES atstovas spaudai.

Lietuvos vyriausybė pastaruoju metu ėmėsi žingsnių užmegzti gilesnį dialogą su Baltarusijos valdžia. Opoziciniai konservatoriai kritikuoja tokią poziciją.

Interviu stenograma trečiadienį skelbiama Baltarusijos URM tinklalapyje.

„Mes manome, kad kažkokio papildomo užsienio objekto dislokavimas Baltarusijos teritorijoje nepadidins stabilumo ir saugumo mūsų regione“, – pabrėžė ministras.

Objekto dislokavimas Baltarusijos teritorijoje nepadidins stabilumo ir saugumo.

Anot jo, „turint omenyje šiuolaikinių technologijų lygį, galima pasakyti, kad kažkokio papildomo objekto dislokavimas Baltarusijoje nieko neduos, nes šiandien iš Smolensko ar kitų vakarinių Rusijos teritorijų raketa per keliasdešimt sekundžių gali pasiekti bet kurią vietą Europoje, o per keliolika minučių – kitą vandenyno pusę“. Todėl, pabrėžė V. Makėjus, „nėra prasmės dislokuoti papildomus karinius objektus Baltarusijos teritorijoje“.

Rugsėjo mėnesį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kritikavo Baltarusijos nenorą dislokuoti savo teritorijoje Rusijos karinę bazę ir pavadino tai  nemaloniu faktu. „Tai – tikrai nemalonus epizodas“, – sakė jis interviu laikraščiui „Kommersant“.

Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, kad Maskva ir Minskas šiuo metu neveda derybų dėl būtinybės dislokuoti Baltarusijos teritorijoje Rusijos karinę bazę.

Pasak jos, baltarusiams problemų gali sukelti regiono šalių sprendimas nepirkti elektros iš jėgainės.

„Atitikti visų protokolų reikalavimus nėra paprasta pačiai Baltarusijos atominei elektrinei, dar vertinant tai, kad mūsų kaimyninės šalys taip pat turi tą poziciją nepirkti elektros iš Baltarusijos atominės elektrinės“, – žurnalistams sakė R. Tamašunienė.

„Manome, kad ir pati procedūra jos veiklos pradžios gali šiek tiek nutolti“, – pridūrė ministrė.

Anksčiau atominę elektrinę statanti Rusijos įmonė „Rosatom“ skelbė, kad jėgainė pradės veikti šių metų pabaigoje.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad elektrinė statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas kaltinimus atmeta.

Lietuvos ir Lenkijos vyriausybės yra paskelbusios, kad nepirks elektros iš Astravo atominės elektrinės, bet kai kurie ekspertai sako, kad ji gali patekti į bendrą Baltijos šalių rinką per Latviją.