Savo ruožtu Kinija ir Brazilija susirinkime, skirtame aptarti Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovo 25-osios pranešimą, pasmerkė branduolinių ginklų platinimą apskritai.

„Tai dar vienas smūgis ginklų kontrolės sistemai, strateginiam stabilumui Europoje ir tarptautinei taikai bei saugumui“, – sakė Prancūzijos ambasadorius JT Nicolas de Riviere'as (Nikola de Rivjeras) per susitikimą, kurio paprašė Ukraina.

„Aiškiai pasakysime: jokia kita šalis nekėlė branduolinio ginklo panaudojimo šiame konflikte perspektyvos“, – sakė Jungtinės Karalystės ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Jamesas Kariuki (Džeimsas Kariuki), turėdamas omenyje Maskvos karą Ukrainoje.

„Niekas nekelia grėsmės Rusijos suverenitetui“, – pridūrė jis ir pasmerkė V. Putino pareiškimą kaip „naujausią jo bandymą įbauginti ir daryti spaudimą“.

„Tai neveikė ir neveiks. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas apsiginti“, – sakė J. Kariuki.

Tačiau Rusija laikėsi pozicijos, kad nėra jokio skirtumo tarp to, ką ji ketina daryti Baltarusijoje, ir to, kad NATO dislokuoja amerikiečių branduolinius ginklus Europoje.

Vakarų sąjungininkai šią analogiją pavadino klaidinančia.

Tuo metu Kinija ir Brazilija įspėjo apie branduolinių ginklų platinimo pavojų iš esmės.

„Dvi netiesos nesudaro tiesos“, – sakė Brazilijos ambasadorius Ronaldo Costa Filho (Ronaldu Košta Filu).

„Reagavimas į susitarimą dėl dalijimosi branduoliniu ginklu ar bet kokią kitą numanomą branduolinę grėsmę dislokuojant ginklus branduolinio ginklo neturinčioje valstybėje taip pat yra įsipareigojimų pagal NPT pažeidimas“, – tęsė jis, turėdamas omenyje Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.

„Tai lenktynės dėl žemesnių standartų, dėl kurių niekas nėra saugus, nepriklausomai nuo to, kas padarė pirmą žingsnį“, – pridūrė Brazilijos atstovas.

Kinija atvirai pareikalavo, kad jokia branduolinį ginklą turinti valstybė nedislokuotų branduolinių ginklų užsienyje ir išgabentų užsienyje dislokuotus branduolinius ginklus.

JT vyriausioji įgaliotinė nusiginklavimo klausimais Izumi Nakamitsu (Idzumi Nakamicu) savo ruožtu paragino visas valstybes „vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti eskalaciją, klaidą ar klaidingą apskaičiavimą“.

Kyjivas šio susitikimo pareikalavo, kad atremtų tai, ką pavadino Rusijos branduoliniu šantažu, nuo pat invazijos pradžios didėjant branduolinio karo baimei.

Ekspertai mano, kad bet koks Rusijos smūgis greičiausiai būtų susijęs su nedideliais koviniais ginklais, vadinamais taktiniais, o ne strateginiais – didelės galios tolimojo nuotolio branduoliniais ginklais.

Balandžio 3 dieną Rusija pradės brigadų apmokymus, o iki liepos 1 dienos planuoja baigti Baltarusijoje statyti specialią taktinių branduolinių ginklų saugyklą.

Minskas penktadienį pareiškė, kad taip pat yra pasirengęs priimti strateginius ginklus.

Jo sąjungininkas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savaitgalį paskelbė planus dislokuoti Baltarusijoje taktinių branduolinių ginklų.

„Jei reikės, Putinas ir aš nuspręsime čia dislokuoti, jei bus būtina, strateginių ginklų“, – pareiškė A. Lukašenka, turėdamas galvoje tolimojo nuotolio raketas.

„Imsimės visko, kad apgintume savo šalis, savo valstybes ir savo žmones“, – per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus sakė jis.

Antradienį Baltarusija paskelbė, kad esą dėl beprecedenčio Vakarų spaudimo yra priversta leisti Rusijai dislokuoti jos teritorijoje branduolinių ginklų.

Lietuva tokių žingsnių ėmėsi reaguodama į informaciją, kad Baltarusija ruošiasi į tinklą įjungti antrąjį AE bloką, penktadienį pranešė URM.

„Baltarusijai ruošiantis paleisti jau antrąjį defektų turintį branduolinės jėgainės bloką, slepiant incidentus ir defektus nuo visuomenės, bei Rusijos prezidento grasinimai dislokuoti branduolinį ginklą Baltarusijoje rodo diktatoriškų režimų neatsakingą elgesį su branduoline energetika ir kelia branduolinę grėsmę visam regionui“, – panešime sakė ministras Gabrielius Landsbergis.

Astravo AE projekte iki šiol yra daug neišspręstų saugos klausimų, pavyzdžiui, poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams, saugos kultūros, tarptautinių rekomendacijų įgyvendinimo, nurodo URM.

Lietuvos žvalgybos duomenimis, Baltarusija ir „Rosatom“ nuslėpė pirmame ir antrame AE blokuose pernai įvykusius incidentus ir reaktorių sistemų defektus. Pernai balandį AE pirmasis blokas buvo sustabdytas planiniam remontui, tačiau apie jo metu nustatytus defektus nepranešta.

Ministerija įžvelgia rizikų, kad techninių defektų jėgainėje bus ir pradėjus naudoti antrąjį bloką. Taip pat pabrėžiama, jog kaimyninėms šalims informacija apie tikrąją AE būklę nėra teikiama, kas pagrįstai stiprina institucijų susirūpinimą ir didina visuomenės baimes.

„Baltarusijos AE yra Rusijos valstybinės įmonės „Rosatom“ projektas, kurį lydi pasikartojantys incidentai, neįprasti įvykiai, sustabdymai, įrangos gedimai ir neskaidrumo atmosfera. Todėl Lietuva ir toliau kels klausimą dėl sankcijų taikymo Rusijos branduolinės energetikos sektoriui bei valstybinei monopolijai „Rosatom“, – teigė G. Landsbergis.

Astravo AE pirmasis reaktorius pastatytas 2020 metais. Viena didžiausių jėgainės kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

„Dėl Jungtinių Valstijų ir jų sateličių pastangų [Ukrainoje] kilo visapusiškas karas... Horizonte pakibusi trečio pasaulinio karo su branduoliniais laužais [grėsmė]", – per televiziją kreipdamasis į Baltarusijos parlamentą ir gyventojus sakė A. Lukašenka.

Kilo visapusiškas karas...

„Surizikuosiu pasiūlyti nutraukti karo veiksmus... paskelbti paliaubas, – kalbėjo jis. – Visi teritoriniai, atstatymo, saugumo ir kiti klausimai gali ir turėtų būti sprendžiami prie derybų stalo, be išankstinių sąlygų.“

Kinija neseniai taip pat pateikė pasiūlymą dėl ugnies nutraukimo Ukrainoje. Jį palankiai įvertino Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bet atmeta Ukraina ir jos šalininkės Vakaruose, teigiančios, kad tai yra būdas įšaldyti Maskvos laimėjimus per daugiau kaip metus trunkančią invaziją.

Rusijos reakcija

Kremlius penktadienį atmetė paliaubų Ukrainoje galimybę.

„Ukrainos kontekste niekas nesikeičia, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Specialioji karinė operacija tęsiama, nes tai vienintelis būdas pasiekti tikslus, kuriuos šiandien turi mūsų šalis.“

Šiaip ar taip, karinė reikšmė yra ribota. Kremlius dažnai repetuoja dalies savo turimų 2 000 trumpojo nuotolio branduolinių ginklų dislokavimą Rusijos vakaruose. Svarbesnis yra simbolizmas: Putinas sakė taip reaguojantis į Baltarusijos lyderio Aliaksandro Lukašenkos (kuris dažniausiai vartoja rusišką savo vardo versiją: Aleksandras Lukašenka) prašymą. Ar autokratas Minske tikrai norėjo ginklų, nėra svarbu. Pažadėtas jų dislokavimas pabrėžia augančią Rusijos įtaką savo mažesnei vakarinei kaimynei.

Tai taip pat parodė kartotinių Kinijos bandymų sutramdyti Rusijos žvanginimą branduoliniais ginklais ribas. Vos keliomis dienomis anksčiau, per Xi Jinpingo vizitą Maskvoje, Kinijos ir Rusijos lyderiai pasirašė bendrą pareiškimą, kad branduolinės galios neturėtų dislokuoti turimų ginklų už savo sienų ir net turėtų pašalinti anksčiau dislokuotas tokias sistemas. Tai buvo aiškus bakstelėjimas Jungtinėms Valstijoms, maždaug pusę savo 200 nestrateginių ginklų arsenalo laikančioms Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje ir Turkijoje. Tačiau kol Baltarusija yra nepriklausoma šalis (to negalima laikyti savaime suprantamu dalyku neribotam laikui), Putinas kaip tik pažeidė naująją taisyklę. Taip pat pažeidžiama Branduolinio ginklo neplatinimo sutartis; JAV ginklams Europoje taikomos jos išimtys, nes jie jau buvo dislokuoti prieš jos įsigaliojimą 1970-aisiais.

Oficialiai deklaruota priežastis buvo reakcija į Britanijos sprendimą tiekti Ukrainai prieštankinius sviedinius su nuskurdintuoju uranu. Šių šarvamušių sviedinių toksiškos atliekos, bet jie neturi nieko bendra su branduolių dalijimusi. Kita paskata galėjo būti prieškario valstybingumo metinės kovo 25-ąją. Jas švenčia baltarusiai visame pasaulyje, bet ne Baltarusijoje, kur uždrausta jas minėti. Jungtinės Valstijos ta proga įvedė daugiau sankcijų ir vizų draudimų režimo veikėjams.

Jei kas nors tikisi, kad šios priemonės suveiks greitai ar kad išvis suveiks, turėtų pasidomėti istorija. Europos Sąjunga pirmąsias sankcijas Baltarusijai įvedė 2004-aisiais, JAV jas pritaikė po dvejų metų. Jos nebuvo visai bevaisės: pavyzdžiui, į laisvę išėjo keli politiniai kaliniai. Tačiau jos buvo strateginė nesėkmė. Lukašenka vis dar valdo, savo išlikimui pasitelkdamas vis labiau represines priemones. Baltarusija atsidūrė dar didesnėje Kremliaus valdžioje. Opozicija susiskaldžiusi, jos lyderiai – kalėjime ar tremtyje. Kritikai sako, kad daugiausiai vilčių dėl režimo nuvertimo teikia didesnis baltarusių visuomenės priartinimas prie Vakarų; sankcijų poveikis yra priešingas.

Vis dėlto silpstantis Putino karas Ukrainoje reiškia naują viltį Baltarusijai. Rusų imperializmas ir militarizmas iškristalizavo ir konsolidavo nacionalinės tapatybės jausmus Baltarusijoje, kaip ir Ukrainoje. Bet koks bandymas panaudoti baltarusių kariuomenę prieš Ukrainą gali nulemti maištą ar dezertyravimą, o baltarusių savanoriai kovoja Ukrainos pusėje.

Teisinga, kad išorinis pasaulis susirūpinęs Ukrainos atstatymu po karo. Tačiau jam reiktų pamąstyti ir apie strategiją Baltarusijos atžvilgiu. Rusijai pralaimėjus Lukašenka liks be savo vienintelio tikro gynėjo. Įspūdingas pasiūlymas galiausiai priimti į Europos Sąjungą, pavyzdžiui, galėtų sukelti režimo skilimą ar jo nuvertimą. Po 106 bevaisių metų 2024-ieji galėtų suteikti baltarusiams pagrindo švęsti.

„Svarbiausia parodyti solidarumą. Kaip tai daryti, kokių konkrečių veiksmų imtis, jau patys (Lietuvos – BNS) politikai ieškos veiksmingiausių mechanizmų, kurie padėtų palaikyti baltarusius, ginti jų teises ir laisves“, – penktadienį po susitikimo su Lietuvos Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen žurnalistams sakė N. Pinčuk.

Ji pasakojo, kad su įkalintu vyru per pusantrų metų, kai jis buvo sulaikytas, matėsi vieną kartą – pernai lapkritį. Šis pasimatymas truko valandą, ryšį su sutuoktiniu ji palaiko daugiausia laiškais.

„Žinios apie jį gana šykščios. (...) Ryšį palaikome laiškais, tačiau susirašinėjimas ne visuomet yra reguliarus, kai kada laiškai prapuola. Be to, laiškuose jam draudžiama rašyti apie kalinimo sąlygas, negalima rašyti apie tarptautinę padėtį ir politinę situaciją. Iš esmės rašyti galima tik buities temomis. Net ir tada ne visi laiškai pasiekia adresatą“, – pasako N. Pinčuk.

Ji vylėsi, kad Nobelio premijos laureato įkalinimas padės tarptautiniu mastu atkreipti didesnį dėmesį į visus politinius kalinius Baltarusijoje ir palengvinti jų padėtį.

I. Gelūno / BNS nuotr.

N. Pinčuk sakė, kad susitikdama su užsienio šalių politikais nori atkreipti demokratinių valstybių dėmesį į „tragišką, sunkią situaciją, kurioje šiuo metu yra baltarusių tauta“.

„Šiuo atveju reikia skirti baltarusių tautą nuo Baltarusijos valdžios. Baltarusijos žmonės 2020 metais vienareikšmiai pasisakė už laisvą, demokratinę ateitį. Tik ta jų viltis buvo užgniaužta. Ir šiandien šalyje gniaužiamos menkiausias laisvės siekis, už kiekvieną žodį gana griežtai baudžiama“, – tvirtino ji.

Ir šiandien šalyje gniaužiamos menkiausias laisvės siekis, už kiekvieną žodį gana griežtai baudžiama.

„Mano svarbiausias noras, kad pasaulis žinotų, kas vyksta Baltarusijoje, koks teroras ten vykdomas prieš savo tautą“, – kalbėjo N. Pinčuk.

Ji pabrėžė, kad Baltarusijos žmonės palaiko kariaujančius ukrainiečius ir nepritaria Rusijos agresijai.

Kovo pradžioje Minsko teismas Nobelio taikos premijos laureatui A. Bialiackiui skyrė dešimties metų įkalinimo bausmę.

Baltarusijos pagrindinės teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, jos įkūrėjas 60-metis A. Bialiackis nuteistas už kontrabandą ir „veiklą, kuria šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka“.

A. Bialiackis kaltintas kontrabanda gabenęs į Baltarusiją grynuosius pinigus, kuriais esą finansuota opozicinė veikla.

Byloje taip pat figūruojantiems A. Bialiackio bendražygiams Valiancinui Stefanovičiui bei Uladziui Labkovičiui skirta atitinkamai devyneri ir septyneri metai kalėjimo.

Nė vienas jų nepripažino kaltės.

Šį nuosprendį pasmerkė Vakarų valstybių vyriausybės. Jų teigimu, ši byla aiškiai politiškai motyvuota.

A. Bialiackis įkalintas po 2020 metais vykusių masinių demonstracijų prieš režimą, kilusių autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai vėl pasiskelbus prezidento rinkimų laimėtoju. Tarptautinė bendruomenė šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Padedamas Rusijos vadovo Vladimiro Putino, A. Lukašenka susidorojo su opozicijos judėjimu, įkalindamas savo kritikus arba priversdamas juos pasitraukti į tremtį.

A. Bialiackis, V. Stefanovičius ir U. Labkovičius sulaikyti nuo 2021-ųjų liepos.

A. Bialiackis buvo vienas iš trijų praėjusių metų Nobelio taikos premijos laureatų kartu su Rusijos ir Ukrainos žmogaus teisių grupėmis.

Teisių gynimo grupės „Viasna“ duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje yra 1454 politiniai kaliniai.

„(Aleksejus) Moskaliovas buvo sulaikytas...Rusijos policijos prašymu“ ir šiuo metu yra kalinamas Baltarusijoje, pranešė Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos atstovė spaudai, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros.

Latvijos pasienyje trečiadienį užsieniečiai sieną nelegaliai bandė kirsti 28 kartus, Lenkijos pareigūnai į šalį antradienį neįleido 111 migrantų.

Šiemet VSAT pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 607 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

„Mūsų žiniomis, jau šiandien yra pirmasis tiesioginis skrydis iš Irano į Miską, tai reiškia, kad vėl prasideda nauji migracijos srautai ir rizikos tik dar didėja“, – trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį BNS kalbėjo A. Bilotaitė.

Anot jos, šiuo metu neteisėtų migrantų srautų nėra, tačiau, įvertinus rizikas, svarbu pasirengti ir skirti resursus galimoms rizikoms suvaldyti.

„Aš tą vertinu labai rimtai, kaip naują grėsmę, todėl diskusijos, kad mes galėtume atsisakyti kažkokių priemonių ar pakeisti savo poziciją, šiuo metu nematau“, – sakė ministrė.

Mūsų žiniomis, jau šiandien yra pirmasis tiesioginis skrydis iš Irano į Miską, tai reiškia, kad vėl prasideda nauji migracijos srautai ir rizikos tik dar didėja.

Šiemet Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos iš viso neleido patekti 607 neteisėtiems migrantams. 2022 metais Lietuvos pasieniečiai apgręžė 11,2 tūkst. tokių asmenų.

Nuo 2021 metų rugpjūčio 3 dienos, kai Lietuvos pasieniečiai įgijo teisę apgręžti neteisėtus migrantus, jų iš Baltarusijos į šalį neįleista per 19,9 tūkstančio. Dalis užsieniečių į Lietuvą patekti bandė ne vieną kartą.

VSAT teigia, kad Baltarusijos pareigūnai aktyviais veiksmais prisideda prie neteisėtos migracijos į Lietuvą ir Europos Sąjungą.

2021 metais iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.

Jungtinių Tautų (JT) komitetui kovą paraginus Lietuvą užtikrinti visiems migrantams teisę prašyti prieglobsčio bei individualiai įvertinti kiekvieno jų situaciją, ministrė trečiadienį sakė pozicijos dėl apgręžimo politikos nekeičianti.

„Manau, kad visas regionas turėtų laikytis panašaus teisinio reglamentavimo, nes, kaip sakom, jeigu toje grandinėje yra spragų, tai reiškia, kad patogu tą spaudimą ir toliau tęsti“, – sakė ji.

Lietuvos Seimas kovą ėmėsi Vidaus reikalų ministerijos parengtų Valstybės sienos ir jos apsaugos bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymų pataisų, kurios įtvirtintų migrantų apgręžimą pasienyje, iki šiol vykdomą vadovaujantis vidaus reikalų ministrės įsakymu.

Pataisas kritikuoja nevyriausybinės organizacijos, pabrėžiančios, kad Europos Sąjungos (ES) direktyvoms prieštaraujančias nuostatas Vyriausybė siūlo keisti tik formaliai ir nesprendžia Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) įvardytų problemų.

Neteisėtai Lietuvos sieną kertantys iš Baltarusijos atvykstantys migrantai pradėti apgręžti 2021 metais, reaguojant į staigų atvykėlių skaičiaus šuolį.

J. Felštinskis pažymėjo, kad NATO atsakas tokiu atveju gali visiškai sunaikinti Baltarusiją kaip valstybę.

„Atsakingai pareiškiu, kad ne vėliau kaip šių metų rugsėjį iš Baltarusijos bus pradėti branduoliniai smūgiai prieš Lietuvą ir Lenkiją, jei Vakarai nesiims prevencinių veiksmų šia kryptimi“, – sakė istorikas.

J. Felštinskio teigimu, vienintelė priežastis, kodėl V. Putinas neaneksuoja Baltarusijos, yra ketinimas panaudoti ją kaip trampliną branduoliniam smūgiui.

„Jei buvo kokios nors raudonos linijos, kurių V. Putinas neturėjo peržengti, arba kurių peržengimas reiškia tiesiogine prasme katastrofiškas pasekmes Europai, tai šią raudoną liniją V. Putinas jau peržengė“, – pažymėjo istorikas.

Jis įsitikinęs, kad reaguojant į Baltarusijos branduolinį smūgį, ji bus sunaikinta.

Kovo 25 d. Rusijos prezidentas V.  Putinas paskelbė apie ketinimą Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus.