Išorinis uostas bus

Rengiama Lietuvos bendrojo plano koncepcija įvardijo, kad anksčiau ar vėliau mūsų šalies pajūryje turės būti statomas išorinis uostas. Tik dar neaišku, kur jis būtų.

„Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą. Stebint uosto veiklos ir laivybos dinamiką, matomas objektyvus poreikis ne tik plėsti esamo Klaipėdos uosto infrastruktūrą, bet ir įrengti giliavandenį uostą Melnragėje arba Būtingėje, rekonstruoti Šventosios uostą“, – teigiama dokumente.

Itin svarbu yra išlaikyti Klaipėdos uostą kaip strateginį Pietryčių Baltijos logistikos ir Rytų bei Vakarų tranzito mazgą.

Iškeliamas tarsi ir tikslas, kad suformavus Klaipėdos urbanistinės integracijos ašį su Rytų ir Vakarų transporto koridoriumi, tikslingas būtų antros urbanistinės integracijos ašies formavimas Šventosios–Būtingės rajone atstatant Šventosios uostą ir analizuojant giliavandenio uosto įrengimo galimybę.

Prie šalies bendrojo plano šiuo metu yra atliekamas – Strateginio poveikio aplinkai vertinimas, kuris ir atsakys į klausimą, kuri vieta yra tinkamiausia išoriniam uostui. Jei išorinis uostas būtų statomas ties Melnrage, jo infrastruktūra, inkaravietė, reidas tilptų dabartinio Klaipėdos uosto jūrinės akvatorijos dalyje. Dėl Būdingės uosto plėtros reikėtų ieškoti naujų laivų priplaukimo linijų, išorinio reido vietos, inkaravietės.

Koncepcijoje užsimenama, kad turizmo ir žvejybos reikmėms jachtų ir mažųjų laivų uostelis turėtų būti įrengtas ir prie Karklės.

Jūroje – fermos, jėgainės, nafta

Kokios kitos veiklos galimos Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse? Koncepcijoje užsimenama, kad „perspektyvoje galima naftos gavybos plėtra“.

Baltijos jūros dugnu planuojama tiesti elektros kabelį, kuris sujungtų Lietuvą su Lenkijos energetine sistema. Taip pat svarstoma galimybė Baltijos jūros dugnu tiesti naujus ryšių ir komunikacijų optinius kabelius.

Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.

Šiuo metu per jūrą tarp Lietuvos ir Švedijos yra nutiesti ne tik elektros jungtis „Nord Balt“, bet ir optinis kabelis.

Numatoma, kad Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse atsiras vėjo elektrinių parkai ir jungtys su sausuma. Taip pat planuojami tinklai, kuriais Lietuva galėtų prisijungti prie ES finansuojamo Danijos, Lenkijos, Švedijos ir Vokietijos vėjo jėgainių tinklo.

Lietuvos teritoriniuose vandenyse bus numatytos ir jūrinių žuvų auginimo fermų vietos.

Tikimasi, kad Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų intensyvės laivyba. Todėl bet koks pramonės žingsnis į Baltijos jūrą pirmiausia turės būti daromas tik įvertinus naujų laivybos koridorių išdėstymą.

Aplinkos viceministras Marius Narmontas viešai komentavo, kad „Lietuvos bendrasis planas sieks išlaikyti Lietuvos pajūrio išskirtinumą ir neleis per daug užstatyti Baltijos jūros pakrantės“.

Tačiau pagal tai, kas yra išvardyta gali būti, kad pajūryje bus kalami ir poliai, ir vežamas betonas. Didžioji dalis jūroje numatytų objektų būtų statoma pritraukiant investicijas pagal valstybinius koncepcijos projektus.

Laivybos kelias iki Baltarusijos

Nors šalies bendrojo plano koncepcijoje užsimenama apie intensyvesnį galimą pramonės augimą Šventosios - Būtingės rajone, tačiau apie transporto jungtį dar nekalbama.

Bendrai užsiminta, kad turėtų būti stiprinama transporto, ypač geležinkelio jungtis su Klaipėdos uostu, o ateityje ir giliavandeniu uostu. 

Itin daug vietos koncepcijoje skirta Lietuvos vidaus vandenų kelių vystymui. Numatoma, kad krovinių gabenimui Nemunu iš Klaipėdos į Kauną turėtų būti visiškai pritaikytas dabartinis vidaus vandenų kelias E41. Numatoma, kad turėtų būti statomi ir vidaus vandenų keleiviniai bei krovininiai uosteliai ir prieplaukos.

Svarstoma ir tai, kad iš Kauno kroviniams vidaus vandenimis gabenti turėtų būti jungtys su Jonava ir Kėdainiais. Svarstytina ir apie tarptautinių krovinių gabenimo maršrutą vidaus vandenimis nuo Kauno iki sienos su Baltarusija su perspektyva, kad Baltarusiai įsirengs kelią Nemunu iki Gardino.

Laivuose daugėja dujų

Estijos kompanija „Eesti Gaas“ Suomijos Hanko uoste dujomis pradėjo bunkeriuoti du didžiausius pasaulyje automobilių transportavimo laivus. Kartą per savaitę į kiekvieną laivą įpilama po 72 tonas suskystintųjų gamtinių dujų.

Šie laivai pristato automobilius iš Europos uostų į Suomiją ir Rusiją.

Be šių dviejų laivų, kompanija „Eesti Gaas“ SGD dujomis dar bunkeriuoja ir tarp Talino bei Helsinkio plaukiojantį keltą „Megastar“. Šį laivą „Eesti Gaas“ dujomis jau pildė per du tūkstančius kartų. 

Vienas iš „Eesti Gaas“ valdybos narių Kalevas Reiljanas teigė, kad dujomis varomų laivų daugėjo, o dar labiau padaugės po 2020 m., kai visame pasaulyje bus įvesti griežtesni laivų kuro reikalavimai.

Viltys dėl bunkeriavimo Klaipėdoje

Kai Klaipėdos uoste 2014 m. buvo atidarytas SGD terminalas, labiausiai tikėtasi ir laukta, kad su vienu pirmųjų Baltijoje tokio tipo terminalų Klaipėdos uostas taps ir vienu iš laivų bunkeravimo dujomis lyderių Baltijos jūros regione.

Juo labiau, jog buvo statomas didžiausias pasaulyje bunkeriavimo laivas „Kairos“, kurio dalininkas yra ir „Klaipėdos nafta“.

„Kairos“ atplaukė, „Klaipėdos naftos“ dalies tarp jo savininkų nelieka. Nuo rugsėjo 30 d. šis laivas įgįs vienintelį šeimininką „Nauticor“ kompaniją.

SGD bunkeriavimo verslas Klaipėdoje labiau nesuklestėjo. Buvęs „Klaipėdos naftos“ vadovas Mindaugas Jusius teigė, kad į Klaipėdą atplaukusiems laivams SGD bunkeriuoti užteks ir „Klaipėdos naftos“ teritorijoje įrengtos SGD paskirstymo stoties. 

Belieka skaičiuoti kiekvieną į Klaipėdos SGD terminalą atplaukiantį dujovežį ir kiekvieną „Kairos“ pasirodymą, kurio misija yra tik tokia, kad iš Klaipėdos SGD terminalo į „Klaipėdos naftos“ SGD paskirstymo stotį nuplukdo reikalingą dujų kiekį.

Ar tai nėra menkniekis, palyginti su verslu, kurį galėtų sudaryti tai, jei Klaipėdos uoste būtų atskiras bunkeriavimo dujomis laivas?  

Kuriasi SGD bunkeriuotojų laivynas

Laivų bunkeravimui Estijos kompanija „Eesti Gaas“ įsigijo devynias specialias autocisternas.  Jos pervežamos automobiliais vilkikais.

„Eesti Gaas“ valdybos narys K.Reiljanas teigė, kad dalis dujų laivams bunkeriuoti pirkta iš Rusijos, dalis iš Suomijos ir Lietuvos.

Praėjusiais metais „Eesti Gaas“ į laivus užpylė 16 tūkst. tonų SGD. Šiemet tą kiekį tikimasi gerokai padidinti.

„Eesti Gaas“ užsakymu šiuo metu Olandijoje yra statomas specialus bunkeriavimo dujomis laivas. Kai jis bus pastatytas, „Eesti Gaas“ tikisi išplėsti savo rinką ne tik Suomijos įlankoje, bet ir rytinės Baltijos dalyje.

Nebūtų nieko nuostabaus, jei estų dujų bunkeriuotojas atplauktų pildyti dujomis laivų ir į Klaipėdos uostą. Ar Lietuvos dujininkams dėl to nebus gėda, kad turint pirmąjį rytinės Baltijos dalyje SGD terminalą, nepavyko plačiau įsukti šio verslo, o gal ir nesiekta, kaip tą darė estai?

Tuo pačiu metu SGD bunkeriavimo laivų verslas vis labiau plečiasi. Baltijos ir Šiaurės jūros regione šių metų viduryje jau buvo 7 SGD transportavimo ir bunkeriavimo laivai. Dar du buvo statomi ir planuota, kad dar šiemet pradės veiklą.

„Turime du labai ambicingus infrastruktūros projektus, dėl kurių įgyvendinimo pradedamos diskusijos. Turime pabandyti Baltijos ir Juodąją jūrą sujungti upių arterija. Tai visiškai realu ir perspektyvu. Šiam projektui suteiktas kodinis pavadinimas E-40, ir dėl jo reikia susitarti su Baltarusija ir Lenkija“, – sakė Oleksijus Hončarukas.

Jis pabrėžė, jog šiam ambicingam tikslui būtini konstruktyvūs santykiai.

„Mes juos jau pradėjome kurti“, – pridūrė O. Hončarukas.

Projektas E-40 numato Baltijos ir Juodosios jūrų sujungimą per Vyslos, Vakarinio Bugo, Pripetės ir Dnepro upes – iš viso daugiau nei 2 tūkst. kilometrų ilgio vandens kelias.

Iškilo didžiulė grėsmė

Naujasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis atšaukė ankstesnio ministro Giedriaus Surplio draudimą žvejoti menkes nors jų ištekliai Baltijoje ypač sumenko. Jis didesniais nei 12 metrų laivais draudė žvejoti menkes iki rugsėjo 30 d.

Draudimo atšaukimas nereiškia, kad menkes bus galima gaudyti. Reguliuoti jų žvejybą ėmėsi pati Europos Sąjunga. Įsigaliojo naujas reglamentas, kuris konstatuoja, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkėms yra iškilusi didžiulė grėsmė.

Įsigaliojo naujas reglamentas, kuris konstatuoja, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkėms yra iškilusi didžiulė grėsmė.

Naujasis reglamentas šiemet iki metų pabaigos su išimtimis uždraudžia žvejoti menkes rytinės Baltijos jūros dalies 25–32 pakvadračiuose. Rytinės Baltijos dalyje menkių žvejybos kvotų dalį turi ne tik rytinės Baltijos šalių, bet ir kitų Baltijos jūros šalių žvejai. Lietuvos žvejų menkių kvotos rytinės Baltijos dalyje yra didesnės nei Estijos ir Suomijos žvejų, bet mažesnė nei Latvijos. Didžiausią kvotų dalį čia turi Danija, Vokietija, Švedija ir Lenkija. 

Žvejai gaus kompensacijas

ES numatė, kad už draudimą žvejoti menkes iki pusės metų gali būti taikomos kompensacijos. Kol kas tai yra nebloga priemonė žvejams, nes rytinės Baltijos zonose menkių sugavimo kiekiai buvo itin menki. Gaudydami jas žvejai nepadengdavo žvejybos išlaidų.

Menkių gaudymo kvotos pastaraisiais metais nuolat mažintos: nuo 65 934 tonų iki 24 112 tonų. Bet ir tą mažą rytinių menkių kvotą žvejai šiemet išgaudė vos 21 proc. Nėra komercinio dydžio iki 35 cm ilgio menkių.

„Rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra pavojingai mažo dydžio. Jų ištekliai nebegali pasipildyti, todėl joms gresia išnykimas“, – toks buvo mokslininkų verdiktas ir rekomendacijos stabdyti žvejybą.

Rytinės Baltijos jūros dalies menkių biomasė yra pavojingai mažo dydžio. Jų ištekliai nebegali pasipildyti, todėl joms gresia išnykimas.

Nulinis menkių laimikis rekomenduojamas ir 2020 m., tačiau kol kas nėra sprendimo, ar bus taikomi draudimai, kaip tai kompensuos žvejams, nes kompensacijos numatytos tik pusmečiui. Dabartinio reglamento taikymas numatytas iki šių metų gruodžio 31 d.

Ypač griežtos priemonės taikomos 24, 25 ir 26 pakvadračiuose. Čia laivuose netgi negalima menkių laikyti ar perdirbti.

Padaryta ir išimčių

Ne visiems Baltijos jūros žvejams bus draudžiama menkių žvejyba. Atsižvelgta į galimą didelį visiško draudimo socialinį ir ekonominį poveikį.

Išimtys padarytos į tinklus pakliuvusioms menkėms, kai žvejojama ne menkiniais tinklais. Tačiau vadinama menkių priegauda neturėtų sudaryti daugiau nei 10 proc. iškraunamo laimikio.

Taip pat leista žvejoti iš iki 12 metrų ilgio laivų su pasyvios žvejybos įrankiais pakrantės zonose iki 6 jūrmylių. Pasyvios žvejybos įrankiais yra laikomi žiauniniai ir pinkliniai tinklai ir dauguma ūdų, išskyrus dreifuojančias. Taip pat mėgėjiški žvejybos įrankiai.

Tai reiškia, kad menkių žvejybos apribojimai nepaliečia priekrantės žvejybos ir pramoginės žvejybos iš žvejus–turistus į jūrą plukdančių laivelių.

Neapsisprendžia dėl procentų

Šiuo metu Baltijos jūros žvejybos kvotų skirstymo nesutarimų istorijoje yra naujas pakilimas. Žemės ūkio ministerija parengė ir Vyriausybėje derina Žuvininkystės įstatymo pataisas.

Rengiamasi pripažinti, kad vienas ūkio subjektas gali turėti iki 40 proc. vienos rūšies žuvų žvejybos galimybių Baltijos jūroje.

Žvejai nesuvokia, kas vyksta, nes 2017 m. liepą ta pati Vyriausybė jau buvo pripažinusi, kad „neturėtų būti taikoma įprastinė dominavimo prezumpcija (tai yra 40 procentų), reikėtų nustatyti mažesnę teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje ribą vienam ūkio subjektui, laikantis konstitucinio proporcingumo principo“.

Dėl to, kad žvejyba, kaip manoma, susijusi su viena verslo grupe mažėtų, Seime keletą metų kovojo jos narys Eugenijus Gentvilas, kuris netgi buvo įveltas į teisminį ginčą, bet jį laimėjo.

Dauguma žvejų visada siekė, kad žvejybos galimybės būtų padalytos daugmaž vienodai nesudarant geresnių sąlygų atskiroms bendrovėms ar verslo grupėms.

Dalis žvejų prašė, kad įstatyme vienam ūkio subjektui arba verslo grupei įteisintų tik iki 20 procentų vienos žuvies rūšies žvejybos galimybių. Jei tai būtų įteisinta dabar po per 60 proc. strimelių ir šprotų žvejybos galimybių turinčios dvi bendrovės, kilusios iš vienos išskaidytos, turėtų dalį kvotų grąžinti ir jos būtų paskirstytos kitiems žvejams.

Alternatyvus mokslininko siūlymas

Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimo instituto mokslo darbuotojas Remigijus Sakas, kuris yra dirbęs ES žuvininkystės struktūrose, kritikavo naujas Žuvininkystės įstatymo pataisas.

Jos neva esančio tik kosmetinio pobūdžio, atkartoja ES technines procedūras ir nesprendžia daugelį metų įsisenėjusių problemų. Jis pasiūlė, kaip teigė, daugumos žvejų nuomonę atitinkančią naujo Žuvininkystės įstatymo redakciją.

Manoma, kad Baltijos priekrantėje žvejybos galimybių iš viso nereikia skirstyti, o leisti žvejoti tik griežtai apibrėžtuose žvejybos plotuose.

Atviroje jūroje jis siūlė žvejybos kvotas skirstyti pagal laivus, sudėliojant juos į dvi kategorijas. Didesniems laivams kliūtų daugiau kvotų, mažesniems - mažiau.

R.Sako manymu, tokia sistema būtų teisinga ir efektyvi, nes leistų išgyventi ir žvejybos įmonėms, ir laivų įguloms.

Taip pat jis siūlė numatyti 10 proc. kvotų rezervą, kuris būtų kaip skatinimo priemonė žvejybos bendrovėms, kai jų trejų metų žvejybos rodikliai yra labai geri. 

Žemės ūkio ministerija į alternatyvų Žuvininkystės įstatymo siūlymą neatsižvelgė. 

Bendrai žvejybos verslo atstovai pateikė apie 150 psl. įvairiausių pastabų, tačiau tik į mažą dalį jų atsižvelgta.

Žvejai išnyks kaip dūmas

Priimti naują Žuvininkystės įstatymą prireikė todėl, kad šiemet rudenį baigiasi iki tol 3 metus veikusi perleidžiamųjų žvejybos teisių sistema. Nuo šių metų lapkričio 1 d. pereinamosios žvejybos teisės jau ketinama suteikti 15 metų.

Žemės ūkio ministerija siekia, kad žvejybos principai būtų iš esmės nekeičiami. Tos galimybės, kurios yra dabar, būtų perduotos toms pačioms įmonėms 15 metų laikotarpiui.

Per  pastaruosius trejus metus dėl nykstančių menkių, mažų strimelių ir šprotų kvotų gerokai „sėdusios“ dauguma žvejybos įmonių, per 15 metų išnyks kaip dūmas.

„Mes, dauguma žvejų, būdami vyresni, po penkiolikos metų jau nebegalvosime apie jokią žvejybą, o gal to laiko ir nebesulauksime“, – dėstė vienas 60-metis žvejys.

Dauguma žvejų vėl kyla į kovą. Praėjusią savaitę grupė jų lankėsi Vyriausybėje, kurios pasitarime svarstytos naujos įstatymo pataisos. Vyriausybė joms kol kas nepritarė, numatė savaitės laikotarpį žvejų pateiktoms pastaboms įvertinti. Kai tai bus padaryta įstatymo projektą rengiasi teikti Seimui. Žvejai rengiasi ir nuolatiniams vizitams į Seimą ir jo komitetus.

Svarbiausias žvejų klausimas buvo, kodėl ir kam prireikė numatyti net 15 metų trukmės žvejybos galimybių įteisinimą?

Ir duos, ir atims

Didžiulė problema yra ir tai, kad Lietuvos žvejų Baltijos jūroje sugautos produkcijos beveik nemato mūsų šalies vartotojai. Lietuvoje iškraunama vos 8,9 proc. Baltijos jūroje sugautų žuvų, kitos „nusėda“ Danijoje, Lenkijoje, netgi Latvijoje. Tą situacija rengiamasi taisyti.

Ketinama didinti lašišų ir menkių sugavimo galimybių dalį priekrantės žvejams, kai jos neišgaudomos atviroje jūroje. Tada bent sugautos žuvys liktų Lietuvoje.

Rengiamasi ir 10 kartų sumažinti pradinę žvejybos galimybių aukciono kainą, nes žvejai aukcione nesugebantys jų išsipirkti.

Žadama įteisinti, kad žvejai tarpusavyje galėtų keistis nepanaudotomis žvejybos galimybėmis.

Numatyta dar ir daugiau įstatymo pakeitimo dalių, kurios atskiroms žvejų grupėms, pavyzdžiui, Kuršių marių, Baltijos jūros priekrantės, yra svarbios. Bet įstatymas iš esmės nekeičia ir nesprendžia Baltijos jūros žvejybos problemų, kurios yra susidariusios nuo 2013.

Įstatymo pataisos viena ranka tarsi rengiasi kažką duoti žvejams, o kita ranka toliau į bankrotą siunčia daugumą Baltijos jūros žvejų.

Paraiškas pagal priemonę gali teikti ūkio subjektai, žvejojantys Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais, praneša Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA).

Ūkio subjekto bendrosios pajamos iš žvejybos pasyviosios žvejybos įrankiais ataskaitiniais metais turi būti didesnės nei apatinio kvartilio (25 proc.) visų Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje pasyviosios žvejybos įrankiais žvejojančių įmonių atitinkamų ataskaitinių metų pajamos.

Kaip teigia NMA, į paramą taip pat gali pretenduoti ūkio subjektai, vykdę verslinę žvejybą ataskaitiniais metais pasyviosios žvejybos įrankiais ne mažiau kaip 30 dienų Baltijos jūros priekrantėje arba ne mažiau kaip 60 dienų Baltijos jūroje, neviršydami jiems skirtų žvejybos kvotų.

Paramą gali gauti ūkio subjektai, kurių bendrosios pajamos už sužvejotą produkciją 2018 m. yra didesnės kaip 2455 eurai.

Paraiškas galima teikti iki spalio 4 d. Šiam paraiškų surinkimo etapui skirta 150 tūkst. eurų paramos lėšų.

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, teršalai aptikti Europos saugios laivybos agentūros palydovu.

Žinią apie išsiliejusius teršalus patvirtino Lietuvos Kariuomenės jūrų pajėgos, įvertinusios situaciją iš sraigtasparnio.

Nustatyta, kad didesnė dalis teršalų dėmės fiksuota Latvijos teritorijoje, Lietuvoje pasklido apie 12,5 proc. visų išsiliejusių teršalų.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje dėmės plotas siekė kiek daugiau nei tris kvadratinius kilometrus, o teršalų kiekis sudarė apie 330–660 litrų.

Kaip BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento atstovė Ieva Krikštopaitytė, Latvijos ir Lietuvos teritorijoje bendrai galėjo išsilieti apie 1,1 tūkst. litrų naftos teršalų.

Pirmadienio rytą gauta palydovinė nuotrauka rodo, kad teršalai jau yra išsisklaidę. Jie išgaravo dėl aukštos aplinkos temperatūros.

Šiuo metu dėl taršos atliekamas tyrimas. Duomenys apie incidentą perduoti ir Aplinkos apsaugos agentūrai. Pirminiais duomenimis, teršalai išsiliejo iš laivo, kirtusio Lietuvos ir Latvijos sieną.

Už tokį pažeidimą gresia baudos nuo 14 iki 20 tūkst. eurų. Taip pat bus skaičiuojama ir gamtai padaryta žala, ji gali siekti nuo 13 iki 26 tūkst. eurų.

Praėjusią savaitę Lietuvos Baltijos jūros vandenyse taip fiksuota tarša. Tuomet irgi išsiliejo 300 – 600 litrų naftos produktų, teršalų dėmės plotas siekė apie tris kvadratinius kilometrus.

Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje žinutėje sakoma, kad tuščia baidarė buvo rasta paplūdimyje ties Matsi kaimu pietvakarinėje Pernu apskrityje.

„Jūras Laivas“ ragina žmones prisidėti prie dingusio juvelyro Aigio Audero paieškos.

Anksčiau policijos atstovė Gita Gžibovska naujienų agentūrai BNS sakė, kad iš šiaurės rytinėje Latvijos dalyje esančios Kolkos A. Auderas išplaukė penktadienį 8 valandą (vietos ir Lietuvos laiku), bet po 11 valandos ryšys su juo nutrūko.

Remiantis policijos pateikta informacija, vyras planavo plaukti iš Kolkos į Ruhnu, o vėliau – į Estijai priklausančias Abrukos ir Saremos salas.

Plaukiojimas baidarėmis buvo A. Audero hobis. Pasak artimųjų, jis buvo patyręs baidarininkas.

Nors dingusio juvelyro paieškoje dalyvauja dvi jachtos ir karinių oro pajėgų sraigtasparnis Mi-17, kol kas jų pastangos buvo nesėkmingos.

Ji tikisi, kad šios technologijos padės informaciją apie jūrinę aplinką realiu laiku gauti iš ore, ant vandens ir po juo judančių dronų.

Tai Europos Sąjungos (ES) projekto OCEAN2020, skirto karinių jūrinių inovacijų kūrimui, dalis.

Lietuvos kariuomenė bandymams atlikti skyrė patrulinį laivą P11 „Žemaitis“ su taktine užduočių valdymo sistema. Į šią sistemą ir buvo integruota projekto įranga – nepilotuojamo orlaivio, paleidžiamo nuo laivo, valdymo konsolė bei reikalinga ryšių įranga.

„Sukurti patikimą ryšį virš atvirų vandenų – rimtas technologinis iššūkis. Čia neįmanoma turėti stacionarios infrastruktūros. Kita vertus, šiuolaikinės žvalgybinės sistemos, gerėjant sensorių raiškai, reikalauja vis didesnio duomenų persiuntimo greičio“, – pranešime cituojamas Baltijos pažangių technologijų instituto Gynybos programos vadovas Gediminas Molis.

„Projekte testuojami nepilotuojami orlaiviai suteiks galimybę mūsų laivams operatyviau reaguoti į tai, kas vyksta jūrinėje aplinkoje, o ryšių įranga keistis informacija realiu laiku su krante esančiais štabais“, – sakė Karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Remigijus Zabiela.

Baltijos pažangių technologijų instituto komanda kuria ir bepiločių orlaivių operatoriams skirtus papildytos realybės sprendimus, kuriuos taip pat planuojama diegti projekte OCEAN2020.

Šis projektas jungia visos Europos karinius mokslinius tyrimus, kuriais siekiama stiprinti Viduržemio ir Baltijos jūrų saugumą.

Departamentą apie teršalus informavo Lietuvos kariuomenės jūrų pajėgos.

„Įvertinus iš sraigtasparnio darytas nuotraukas, matyti, kad dėmės atstumas nuo kranto buvo maždaug 22 kilometrai, užfiksuotų naftos teršalų dėmės dydis siekė apie 3 kvadratinius kilometrus, o išsiliejusių teršalų kiekis sudarė nuo 300 iki 600 litrų“, – teigiama Aplinkos apsaugos departamento pranešime.

Šiuo metu teršalai jau yra išsisklaidę ir grėsmės, kad jie pateks į krantą, nėra. Teršalai išgaravo dėl aukštos oro temperatūros.

Pirminiais duomenimis, teršėjas nenustatytas. Šiuo metu dėl įvykio atliekamas tyrimas. Duomenys apie incidentą perduoti ir Aplinkos apsaugos agentūrai.

Už tokį pažeidimą gresia bauda nuo 14 iki 20 tūkst. eurų. Žala gamtai gali siekti nuo 13 iki 26 tūkst. eurų.