„Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje“, – po susitikimo su Kaja Kallas (Kaja Kalas) ir Krišjaniu Kariniu žurnalistams sakė premjerė.

„Todėl turime spartinti ir didinti visokeriopą paramą Ukrainai. Pirmiausia, žinoma – karinę. Džiaugiuosi, kad Baltijos šalys buvo ir yra tarp aktyviausių karinės pagalbos teikėjų pagal savo gyventojų skaičių, pagal savo ekonomikos dydį“, – pažymėjo ji.

Paklausta, ar Baltijos valstybės palaikytų sprendimus Ukrainai teikti naikintuvus, premjerė teigė, jog ukrainiečiai geriausiai žino savo poreikius.

„Žinoma, kad remsime Ukrainos prašymus siųsti daugiau ir kuo griečiau. Rusija yra suinteresuota visus išvarginti, kad šalys rėmėjos nuvargtų“, – kalbėjo ji.

Ketvirtadienį lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) nurodė, kad Varšuva būtų pasirengusi tiekti Ukrainai naikintuvus F-16, jei toks sprendimas būtų priimtas drauge su sąjungininkėmis Vakaruose. Savo ruožtu Jungtinės Valstijos kol kas atmeta galimybę tiekti naikintuvus, bet kitos partnerės idėją vertina palankiau.

„Norime griežtesnių sankcijų Rusijai“

I. Šimonytė taip pat nurodė, jog labai svarbia išlieka parama Rusijos niokojamam Ukrainos energetikos sektoriui. Premjerė pažymėjo, kad sąjungininkės turi stiprinti Rusijai taikomas sankcijas, didinti šios šalies izoliaciją bei užtikrinti atsakomybę už karo nusikaltimus, telkiant paramą specialaus tribunolo steigimui.

Paklausta apie sankcijas Rusijai Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Baltijos valstybės yra pačios aktyviausios siūlant ką įtraukti į sankcijų sąrašą.

„Mes padarome daug namų darbų kalbant apie įrodymų rinkimą ir remdami viską kaip galima būtų paspartinti. Taigi, daugiau sankcijų ir mažiau dvejojimo“, – kalbėjo ji.

L. Penek / Vyriausybės nuotr.

Artimiausiomis savaitėmis Europos Sąjunga (ES) planuoja priimti dešimtąjį sankcijų Rusijai paketą.

„Mes norime griežtesnių sankcijų, norime labiau izoliuoti Rusiją“, – pažymėjo premjerė.

Vėliau penktadienį išplatintame Vyriausybės pranešime spaudai teigiama, kad susitikime premjerė teigė, jog yra svarbi ne tik ES sankcijų Rusijai plėtra, ypač atsižvelgianti į dvigubos paskirties prekes ir komponentus, bet ir sankcijų apėjimo per trečiąsias šalis užkardymas. Ji pažymėjo, kad prie efektyvesnio sankcijų įgyvendinimo ženkliai prisidėtų veidrodinės sankcijos su agresoriumi bendrininkaujančiai Baltarusijai.

Artimiausi mėnesiai bus, turbūt, labai sunkūs, galbūt net lemiami šio karo eigoje.

Savo ruožtu K. Kallas sakė, kad neliko daug sričių, kur galima būtų sankcionuoti Kremliaus režimą, tačiau ji pabrėžė, jog galima „būtų visiškai uždrausti prekybą su Rusija“.

Latvijos premjeras ragino peržvelgti ir užkamšyti sankcijų spragas.

„Jei pažvelgsime į statistiką, pamatysime tokias šalis kaip Kazachstanas, Armėnija ir Turkija, kuriose tam tikrų rūšių prekyba labai išaugo, neproporcingai, palyginti su praeitimi. Panašu, kad prekybininkai randa būdų, kaip teisėtai prekiauti prekėmis, tarkime, su Turkija, kurios vėliau perduodamos Rusijai“, – sakė jis.

K. Karinis pabrėžė būtinybę dirbti su šiomis šalimis, siekiant didinti sankcijų poveikį.

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.

Baltijos Ministrų Taryboje, kuriai šiemet pirmininkauja Latvija, taip pat aptartas bendrų infrastruktūrinių projektų progresas, Žalioji darbotvarkė ir pandemijos valdymas.

„Praėjo du mėnesiai po paskutinio mūsų susitikimo ir situacija regione išlieka neraminanti. Tad svarbu ir toliau palaikyti Baltijos šalių dialogą dėl bendrų pozicijų. Tvyrant įtampai regione svarbu nepriimti Rusijos primesto naratyvo apie interesų zonas, siekio perbraižyti Europos saugumo architektūrą. Prašymas atmesti NATO atvirų durų politiką pamina valstybių teisę savarankiškai pasirinkti savo užsienio politiką ir yra nepriimtinas, todėl ypač svarbu išlikti vieningiems ir susitelkusiems. Neabejoju, kad tokie ir esame“, – sakė I. Šimonytė.

Premjerai sutarė, kad Baltijos šalių ir visos Europos Sąjungos (ES) pagalba ir parama Ukrainai yra labai svarbi.

„Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje kelia mums tiesioginį susirūpinimą, todėl privalome būti pasiruošę reaguoti ES lygiu. Turime pasiųsti aiškią žinią Rusijai ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus didelė“, – teigė Lietuvos premjerė.

I. Šimonytė pabrėžė, kad Baltijos šalys glaudžiai dirba NATO formate, o ryšys su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis išlieka kertiniu.

Ingrida Šimonytė. / L. Penek / LRVK nuotr.

Ministrai Pirmininkai vieningai sutarė, kad atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją ypatingai svarbu užtikrinti, kad visi sinchronizacijai reikalingi projektai būtų įgyvendinami kaip įmanoma sparčiau ir nevėluotų.

„Kaip įmanoma greičiau turime pasiekti maksimalų mūsų elektros sistemų atsparumą ir pasirengti izoliuotam darbui“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.

Baltijos šalių premjerai susitikimo metu pasirašė bendrą Baltijos šalių pareiškimą, skirtą siekti bendrų pozicijų ES lygiu derantis dėl Žaliosios darbotvarkės (FF55 paketo) įgyvendinimo. Tai bus įrankis Baltijos šalims kalbėti vienu balsu siekiant užtikrinti visų paketo elementų suderinamumą ir balansą bei atitinkamai atspindėti tuos pačius iššūkius, su kuriais susiduria Baltijos šalys.

Baltijos Ministrų Taryboje taip pat buvo aptarta pandemijos situacija ir tolesnis bendradarbiavimas siekiant suderinti COVID-19 ribojimus visose Baltijos šalyse.

Taip ji kalbėjo po Rygoje vykstančio Baltijos Ministrų Tarybos posėdžio.

„Šiandien, deja, situacija neatrodo labiau raminanti, todėl labai svarbu, kad mes ir toliau palaikytume aktyvų bendradarbiavimą, įgarsindami bendras pozicijas“, – žurnalistams penktadienį sakė ministrė pirmininkė.

Politikė pabrėžė, kad šiuo metu Europa susiduria su sunkiai prognozuojamu Rusijos elgesiu.

Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą.

„Jį vertinčiau kaip siekį skaldyti (...) sąjungininkes ir partneres, todėl turime išlikti susitelkę. (...) Augant geopolitinei įtampai, mums yra itin svarbu, kad nebūtų priimti Rusijos primetami naratyvai apie kažkokias interesų zonas, apie saugumo architektūros perbraižymą“, – sakė I. Šimonytė.

Jos teigimu, Kremliaus prašymas NATO atsisakyti atvirų durų politikos nepriimtinas, nes „pažeidžia valstybių teisę savarankiškai pasirinkti užsienio ir saugumo politiką“.

„Tai turi būti vienareikšmiškai aišku“, – sakė premjerė.

Anot I. Šimonytės, Rusijos karių dislokavimas Baltarusijoje „kelia tiesioginį susirūpinimą“.

„Todėl turime būti pasirengę atitinkamai reaguoti Europos Sąjungos lygiu, – nurodė politikė. – Turime pasiųsti aiškią žinią Rusijai ir Baltarusijai, kad tolesnės agresijos kaina bus labai didelė.“

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, Estijos premjerė Kaja Kallas ir Lietuvos Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė kalbės apie dabartinę situaciją prie Europos Sąjungos (ES) išorės sienos su Baltarusija, Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos, pabrėš būtinybę glaudžiai koordinuoti sąjungininkų veiksmus ES ir NATO, teigiama Lietuvos Vyriausybės pranešime.

Anot jo, kitas reikšmingas Baltijos Ministrų Tarybos akcentas – regioninių infrastruktūros projektų įgyvendinimo pažanga. Bus pabrėžiama energetikos politikos svarba, atsižvelgiant į kylančias energijos išteklių kainas ir geopolitiką.

Premjerai taip pat aptars bendras pozicijas įgyvendinant Žaliąją darbotvarkę. Jie  planuojama pasirašyti bendrą Baltijos šalių pareiškimą šia tema.

Tradiciškai bus pasikeista patirtimi valdant COVID-19 pandemiją. 

Baltijos Ministrų Taryba – Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių bendradarbiavimą koordinuojanti institucija. Ji įkurta 1994 metais.

Vyriausybių vadovų susitikimai vyksta du kartus per metus – žiemą ir vasarą.

„Europos Komisijos nuomonė yra Europos Komisijos nuomonė, ji yra gerbiama nuomonė, bet tai nėra galutinis nuosprendis, diskusijos tęsis ir galiausiai sprendimas bus toks, dėl kurio bus sutarta“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė, susitikusi su Baltijos šalių vyriausybių vadovais.

I. Šimonytės teigimu, diskusijos tarp šalių nebus lengvos: „Jos bus įtemptos, jos bus karštos, bet aš nė kiek neabejoju, kad bus sutarta dėl tokių sprendimų, kurie bus visoms šalims vienaip ar kitaip priimtini ir kompromisas tikrai bus surastas.“

Į Lietuvą šiemet per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.

Dėl to nuspręsta pasienyje su Baltarusija tiesti pjaunančią vielą bei statyti metalinę tvorą. Šiuos darbus numatoma baigti per ateinančius metus.

„Sienos apsauga – ne tik metalinė tvora“

Premjerė pabrėžė, kad net ir nepriėmus palankaus Lietuvai sprendimo dėl tvoros finansavimo, Europos Sąjungos lėšos gali būti naudojamos kitoms apsaugos priemonėms, pavyzdžiui, stebėjimo sistemoms.

Lietuvos premjerei antrino ir Latvijos kolega Krišjanis Karinis: „Tai yra šio momento pozicija ir ateityje ji galėtų keistis.“ Jo teigimu, tą nulems bendras ES šalių konsensusas.

„Tačiau sienos apsauga nėra tik metalinė tvora. Tai taip pat ir stebėjimo sistemos, kitos elektroninės priemonės. Ir tai brangiai kainuoja, tad mes esame pasiruošę tinkamai išnaudoti skiriamą finansavimą“, – kalbėjo jis.

Europos Komisija Lietuvai iš ES biudžeto papildomai skyrė 36,7 mln. eurų sumą, o praėjusį mėnesį pranešė, kad sienos apsaugai Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje stiprinti per artimiausius metus numatyta dar 200 mln. eurų.

Tačiau sienos apsauga nėra tik metalinė tvora. Tai taip pat ir stebėjimo sistemos, kitos elektroninės priemonės. Ir tai brangiai kainuoja, tad mes esame pasiruošę tinkamai išnaudoti skiriamą finansavimą.

Savo ruožtu Estijos premjerė Kaja Kallas teigė palaikanti barjero ES pasienyje finansavimą, tačiau pabrėžė, kad lėšas turėtų teisę gauti ne tik rytinę, bet ir kitas išorines ES sienas saugančios šalys.

„Išorinės Europos Sąjungos sienos apsauga yra svarbus klausimas visoms valstybėms narėms. (...) ES turėtų leisti finansuoti fizinio barjero tiesimą ne tik toms šalims, kuriose kyla problemų, bet visoms valstybėms narėms, kurios ribojasi su trečiosiomis šalimis“, – sakė ji.

„Absoliutūs vienminčiai“

Baltijos šalių vyriausybių vadovai susitikime aptarė ne tik Minsko veiksmus kurstant migracijos krizę, tačiau ir įtampą prie Ukrainos sienų, tarpusavio bendradarbiavimo klausimus.

I. Šimonytės teigimu, trys Baltijos šalys, spręsdamos regioninio saugumo iššūkius, yra „absoliutūs vienminčiai“.

„Situaciją ne tik matome vienodai, bet ir kalbame apie ją vienodai įvairiuose tarptautiniuose formatuose, – kalbėjo premjerė. – Mes siekiame tų pačių dalykų: kad ES ir NATO, kaip mūsų saugumo pagrindiniai ramsčiai, tokiais ramsčiais būtų ir praktikoje, tiek priimant teisinius sprendimus, tiek priimant praktinius sprendimus, tiek stiprinant saugumo situaciją regione.“

Pasak K. Kallas, susitikimo metu aptartas Baltijos šalių ir sąjungininkų galimas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje.

„Nesutinkame, kad viena autoritarinė valstybė karinėmis priemonėmis ir grasinimais jėga bando privesti Ukrainą pakeisti savo sprendimus“, – kalbėjo ji.

Maskva pastaruoju metu telkia karius  prie rytinių Ukrainos sienų, tačiau atmeta Vakarų būgštavimus dėl galimo įsiveržimo.

Šį klausimą antradienį aptarė JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas. Amerikos vadovas perspėjo Kremlių dėl „stipraus“ Vakarų ekonominio smūgio bet kokios Rusijos atakos prieš Ukrainą atveju, o V. Putinas pareikalavo garantijų, kad NATO nesiplės į rytus.

Reaguojant į įtampą prie Ukrainos sienų, K. Karinis ragino NATO stiprinti savo pajėgas regione, o ypač – Baltijos šalyse.

Tai ji pabrėžė trečiadienį pirmininkaudama nuotoliniam Baltijos Ministrų Tarybos premjerų susitikimui, jame taip pat dalyvavo Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

„Vakcinos skolinimasis rodo, kad tokios pagalbos bet kuriuo metu gali prireikti bet kuriai valstybei narei. Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė pranešime spaudai. 

Siūlytume sukurti aiškų skolinimosi mechanizmą – tai leistų išvengti vakcinos sandėliavimo ir padėtų valstybėms, kurioms reikia pagalbos ir kurios yra pajėgios skiepyti greičiau.

Premjerė, pasak spaudos tarnybos, pabrėžė, kad valstybės taip pat laukia detalesnio EK pasiūlymo dėl COVID-19 žaliojo sertifikato. Ji priminė, kad Lietuva laikosi pozicijos, jog į vadinamąjį imuniteto ar skiepų sertifikatą reikėtų įtraukti ir informaciją apie testavimą bei persirgimą COVID-19.

Aptariant ekonomikos atsigavimą po pandemijos, pabrėžta, kad didysis iššūkis – pereiti prie aukštesnės vertės ekonomikos ir kartu vykdyti ambicingus žaliojo kurso įsipareigojimus.

Aptarta „Rail Baltica“, pozicija dėl Astravo AE

Pasak pranešimo, per susitikimą teigiamai įvertinta tai, kad Baltijos valstybių ir EK bendromis pastangomis ketvirtadienį pasiektas svarbus susitarimas dėl „Rail Baltica“ finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (CEF).

„Džiaugiuosi, kad dėl bendros Baltijos šalių pozicijos pavyko išlaikyti Europos Vadovų Tarybos (EVT) išvadas ir užkirsti kelią pastangoms reikšmingai sumažinti „Rail Baltica“ finansavimo galimybes“, – sakė premjerė.

Ji pabrėžė, kad Lietuvos netenkina Astravo atominės elektrinės (AE) streso testų rekomendacijų įgyvendinimo pažanga, ir primintos EVT išvados dėl elektros, pagamintos nesaugiose elektrinėse, nepatekimo į Europos Sąjungos (ES) rinką.

Baltijos valstybių premjerai taip pat aptarė situaciją Baltarusijoje, jie pabrėžė būtiną paramą Baltarusijos tautai „ne tik žodžiais, bet ir veiksmais“, siekį išlaikyti šio klausimo prioritetą ES darbotvarkėje.

„ES vienybė turi išlikti vieningai atremiant Rusijos agresyvią politiką. Reikia remti Rusijos prodemokratines jėgas, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių gynėjus“, – sakoma pranešime.

Taip pat premjerai detaliau aptarė elektros tinklų sinchronizavimo, branduolinės saugos, regioninio saugumo ir gynybos bei Rytų partnerystės klausimus. Kartu pažymėta, kad padėtis regione dėl Astravo AE „kenkia sinchronizacijos projekto įgyvendinimo tvarumui ir vietos energijos gamybos pajėgumų plėtrai“.

„Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad Lietuva vertina Baltijos valstybių politinį įsipareigojimą nutraukti elektros importą iš Baltarusijos, tačiau dabartinė duomenų analizė aiškiai rodo, kad taikoma dvišalė metodika neveikia. Parengti naujos trišalės metodikos principai, Lietuvos siūloma nauja prekiavimo elektra su trečiosiomis šalimis metodika sudarytų maksimalias kliūtis Astravo AE elektrai patekti į Baltijos šalių rinką“, – teigiama pranešime.

Aptarti ir regioninio saugumo bei gynybos, Baltijos šalių bendradarbiavimo NATO, ES ir bendradarbiavimo su JAV, taip pat Rytų partnerystės klausimai. I. Šimonytės teigimu, turime siekti, kad Rytų partnerystė vėl taptų „strateginiu ES prioritetu, o ne technokratinio bendradarbiavimo instrumentu“.

Daugiausia dėmesio Lietuvos pirmininkavimo metu numatyta skirti regiono saugumo ir gynybos, skaitmeninimo, žaliosios darbotvarkės ir energetinio saugumo, paramos demokratiniams procesams Baltarusijoje klausimams bei atsakui į COVID-19 keliamus iššūkius.

„Dabar svarbiausias visų Baltijos valstybių uždavinys – koordinuoti veiksmus suvaldant pandemiją ir tinkamai panaudoti ES ekonomikos gaivinimo plano priemones. Ypač daug dėmesio šiemet bus skiriama sklandžiam elektros tinklų sinchronizavimo ir „Rail Baltica“ projektų įgyvendinimui, taip pat vienijant Baltijos valstybių jėgas ir paramą Baltarusijos žmonėms“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Pirmininkavimo prioritetus ministrė pirmininkė pristatė praėjusių metų pabaigoje vykusioje Baltijos valstybių premjerų vaizdo konferencijoje. Šiemet ketinama surengti Lietuvos, Latvijos ir Estijos Vyriausybių vadovų susitikimus Lietuvoje. Pirmasis susitikimas numatytas jau vasario mėnesį Vilniuje, jeigu pandemijos sąlygos leis. Paskutinį kartą Baltijos Ministrų Tarybai Lietuva pirmininkavo 2018 m.

„Šio susitikimo tikslas – apibendrinti Vyriausybių bendradarbiavimo 2020 rezultatus, įvardyti strateginius ir praktinius tikslus ateičiai“, – BNS sakė premjerės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai taip pat aptars bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos, transporto, ekonomikos skaitmenizavimo, žaliosios ekonomikos srityse, kitus klausimus.

Tai bus pirmasis Baltijos Ministrų Tarybos posėdis, I. Šimonytei tapus Lietuvos Vyriausybės vadove.

Kartu su premjeru į Estiją vyksta susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius, energetikos ir susisiekimo viceministrai.

Be „Rail Baltica“, daug dėmesio ketinama skirti elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, elektros importo iš trečiųjų šalių problemai, bendradarbiavimui dujų rinkoje.

Baltijos valstybių premjerai Taline taip pat susitiks su Europos Komisijos nariu Johannesu Hahnu (Johanesu Hanu), atsakingu už biudžetą ir administravimą. Bus kalbama apie ES būsimą biudžetą, įskaitant Sanglaudos fondų lėšas ir tiesiogines išmokas žemdirbiams.

Lietuva nesutinka su mažėjančiu Sanglaudos finansavimu šaliai – pagal paskutinius pasiūlymus, 2021-2027 metų biudžeto projekte jis mažėtų apie 27 proc., arba maždaug 2 mlrd. eurų.

„Visų pirma daug dėmesio skirsime gynybiniam bendradarbiavimui bei ES išorinės sienos apsaugai. Kita itin svarbi kryptis - energetika ir ypač sinchronizacijos projektai“, - sakė Premjeras.

Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai sutarė, kad reikia kuo greičiau įgyvendinti mūsų regiono elektros sistemos sinchronizaciją su žemyninės Europos tinklais. S. Skvernelis pažymėjo, kad iki 2018 metų vidurio reikia pasiekti galutinį politinį sutarimą dėl sinchronizacijos per Lenkiją. Latvijos ir Estijos kolegos išreiškė pritarimą ir viltį, kad galutiniai sprendimai bus priimti jau netrukus.

Premjerai sutarė, kad turi būti kuriama regioninė dujų rinka. Ypač akcentuota suskystintų gamtinių dujų rinkos svarba bei dujų tinklų sujungimas tarp Suomijos ir Estijos bei Lenkijos ir Lietuvos.

Estijos ir Latvijos premjerai palankiai įvertino Lietuvos žinią, kad iki 2022 metų turėsime greitkelį nuo Kauno iki Lenkijos sienos. Tikimasi, kad ir Lenkijos pusėje iki to laiko bus pastatytas greitkelis nuo sienos iki Varšuvos. Premjerų susitikime daug dėmesio skirta ir „Rail Baltica“ projektui. Tartasi, kaip užtikrinti sklandų jo vystymą, pritraukti kitus svarbius partnerius, pavyzdžiui, Lenkiją ir Suomiją bei užtikrinti ES finansavimą.

Kalbėdami apie saugumo klausimus, premjerai sutarė, kad regiono gynybinis bendradarbiavimas yra viena svarbiausių sričių. Ministrai Pirmininkai pažymėjo, kad Ukrainai reikalinga papildoma pagalba struktūrinėms reformoms įgyvendinti. Tam galėtų pasitarnauti Lietuvos inicijuojamas paramos Ukrainai planas.

Lietuva gavo Estijos ir Latvijos ministrų palaikymą dėl nesaugios Baltarusijos atominės elektrinės. Premjerai pabrėžė, kad tarptautinių įsipareigojimų laikymasis yra pagrindinė sąlyga, o branduolinės avarijos nepripažįsta sienų.