„Vien tik savo šalimi neapsiribojame, turime platesnę vizija, kad mes esame viena iš lyderių 2050 metais Baltijos regione gaminti ir eksportuoti žaliąjį vandenilį“, – „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė Daumantas Kerežis, pristatydamas šiuo metu rengiamas 2024–2050 metų vandenilio plėtros Lietuvoje gaires.

Jo teigimu, Lietuvoje ateityje galėtų įsikurti du žaliojo vandenilio slėniai – šiaurės vakarų bei centrinėje šalies dalyse. Juose būtų pagaminami ir suvartojami didesni nei įprasta vandenilio kiekiai, kuras būtų naudojamas daugiau nei vienoje srityje.

„Pirmasis žaliojo vandenilio slėnis galėtų būti įkurtas šiaurės vakarų Lietuvoje ir ten išnaudotas didelis jūrinio vėjo elektrinių gamybos potencialas, taip pat kaimyninių valstybių jūrinio vėjo plėtros galimybės. Kartu būtų galima panaudoti regiono įmonių ir Klaipėdos jūrų uosto potencialą“, – teigė ministerijos Tvarios energetikos politikos grupės patarėjas D. Kerežis.

„Kitas galimas slėnis būtų centrinėje Lietuvos dalyje, nes ten yra gerai išvystytas elektros perdavimo tinklas“, – pridūrė jis.

Energetikos ministerijos teigimu, šiaurės vakarų Lietuvoje galėtų būti pagaminta 66 proc., o centrinėje Lietuvoje – 34 proc. šalyje planuojamo gaminti vandenilio. 

„Žaliojo vandenilio slėnius planuojama kurti jau esamose pramoninėse teritorijose arba šalia jų“, – teigė D. Kerežis.

Žaliojo vandenilio slėnius planuojama kurti jau esamose pramoninėse teritorijose arba šalia jų.

 

Vandenilio gamyba Klaipėdos uoste – 2026-ųjų pavasarį

Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas tikisi, kad šiemet pavasarį institucijose bus suderinta 2 MW vandenilio gamybai skirto elektrolizerio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ataskaita bei gauti jo statybai skirti leidimai.

Uosto vadovas tikisi, kad 7 mln. eurų vertės projektas bus užbaigtas 2026 metų pavasarį.

„Gamybos pradžia pagal planą numatyta 2026 metų pradžioje, pavasarį turėtume turėti pirmąjį vandenilį“, –  „valstiečių“ šešėlinės Vyriausybės posėdyje Seime pirmadienį sakė A. Latakas.

Klaipėdos uoste už 3,6 mln. eurų taip pat planuojama įrengti du šio kuro pildymo punktus. Pasak uosto vadovo, vandenilio gamybos ir pildymo įrenginiai atsiras vienoje iš dviejų vietų, nagrinėtų vertinant projektų poveikį aplinkai – prie Smiltynės perkėlos arba buvusioje laivyno bazės pastato vietoje.

Pasak A. Latako, planuojama įrengti vandenilio infrastruktūra leis žalią vandenilį nukreipti į laisvus, autotransportą uoste veikiančius vagonų manevravimo įrenginius. Uosto vadovo teigimu, vandenilis yra viena tinkamiausių priemonių mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas, leisianti uostui sukurti papildomą pridėtinę vertę.

Į uostą atplaukia daug laivų, tai šitas vandenilis būtų panaudojamas ir šitų laivų aprūpinimui.

 

„Į uostą atplaukia daug laivų, tai šitas vandenilis būtų panaudojamas ir šitų laivų aprūpinimui. Pagrindinė priežastis yra ta, kad visi uostai, kokį mes be paimtume Europoje, (...) greitu laiku mes sunkiai rasime uostą, kuriame nebebus galimybės turėti, pasikrauti alternatyvų kurą tokį, kaip vandenilis, metanolis, amoniakas ir panašiai“, – teigė A. Latakas.

„Laivybos (gamybos – BNS) linijos keičia savo požiūrį, strategiją, pradeda gaminti su tokiu kuru varomus laivus“, – kalbėjo Klaipėdos uosto vadovas.  

Ministerija prognozuoja, kad vystant vandenilio gamybą į Lietuvą iki 2030 metų galėtų būti pritraukta 2,2 mlrd. eurų investicijų, iki 2050 metų – 14,4 mlrd. eurų, taip pat sukurta atitinkamai 7 tūkst. ir 20,5 tūkst. naujų darbo vietų.

Skelbiama, jog iki 2030 metų šalyje norima įrengti ne mažiau kaip 1300 megavatų (MW) galios elektrolizės įrangos, per metus gaminti 129 tūkst. tonų šio kuro, iki 2050 metų – atitinkamai 8500 MW ir 732 tūkst. tonų.

Pasak Energetikos ministerijos, didžioji vandenilio dalis (2030-aisiais – 63,6 proc., 2050-aisiais – 64,5 proc.) būtų panaudojama kaip žaliava amoniako gamyboje.

2030 metais Lietuva planuoja eksportuoti 33 tūkst. tonų, arba 25,6 proc. šalyje pagaminto žaliojo vandenilio, tačiau 2050 metais kurą naudojant elektros energijos gamyboje, ši dalis turėtų sumažėti iki 6 proc. ir siektų 44 tūkst. tonų.

Viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad gairės yra pirmasis šio sektoriaus plėtrą šalyje reglamentuojantis dokumentas.

Šiuo metu Lietuvoje žaliasis vandenilis nėra gaminamas, tačiau nemažai bendrovių jau kuria tokius planus.

Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.

„Iš savo pusės kontrolę užtikriname kiek tik įmanoma, bet kalbant apie visišką (rusiškų ir baltarusiškų krovinių – BNS) atsisakymą iki nulio mums reikia platesnės grupės šalių ir Europos Sąjungos lygmens. Priešingu atveju, patys padarę žingsnį mes galime matyti įvairiausių pasekmių“, – žurnalistams trečiadienį teigė M. Skuodis.

„Politiškai gal ir nediplomatiškai pasakysiu, bet mes matome tam tikrą situaciją, kai Estijos geležinkeliams priėmus tam tikrus sprendimus, krovinį perėmė Latvijos geležinkeliai. Dėl to mes, trijų Baltijos valstybių ministrai, kalbame tarpusavyje, kad tą klausimą išspręstume iki galo“, – pridūrė jis.

Pernai gruodį Estijos vyriausybė valstybinei geležinkelių bendrovei „Operail“ uždraudė vežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės krovinius.

„Mes turime kitų šalių geležinkelius, kurie gali vykdyti pervežimus, tai priimant vieną sprendimą reikia galvoti apie kitas pasekmes“, – sakė M. Skuodis. 

Patys padarę žingsnį mes galime matyti įvairiausių pasekmių.

„Mes lygiai taip pat turime vilkikus. Ir vienas klausimas yra išorinė Europos Sąjungos siena, antras klausimas – vidinė siena su visais pervežimais vidaus rinkoje. Mums reikia tvarių ir protingų sprendimų“, – pridūrė jis.

M. Skuodis pabrėžė, kad visos ES šalys turėtų nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija. Anot jo, pernai per išorinę Bendrijos sieną daugiausia važinėjo ES šalių, o ne Lietuvos vilkikai.

„Geriausias būtų prekybos atsisakymas ir tada mums nebereikėtų kalbėti apie įvairiausias transporto priemones, ar čia geležinkeliai, ar vienos ar kitos šalies vilkikai, ar laivai“, – teigė ministras.

M. Skuodis pabrėžė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) siekdami užkirsti kelią Vakarų sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimui pastaruoju metu iš esmės sustiprino kontrolę.

„Geležinkeliai yra įsivedę nulinės tolerancijos principą – tai reiškia, kad krovinys gali važiuoti tik toks, kur geležinkeliai yra 99,9 procento tikri, kad toks krovinys nepažeis sankcijų, nesukurs grėsmės įmonės ir Lietuvos reputacijai“, – teigė M. Skuodis.

„Man atrodo, artimiausiu metu tikriausiai išgirsime labai daug mūsų verslo nusiskundimų, nes kontrolės sistemos ir iš muitinės, ir geležinkelių pusės yra iš esmės sustiprintos“, – sakė jis.

Pasak ministro, dėl sankcijų apėjimo „vyksta ne vienas ikiteisminis tyrimas“ ir sulaikyta „ne viena dešimtis vagonų“.

M. Skuodis teigė, kad šiemet sausį–vasarį LTG pervežė mažiau nei 500 tūkst. tonų krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos, pernai tuo pačiu metu – mažiau nei 2 mln. tonų, o 2021 metais – 3 mln. tonų.

„Ir tai didelė dalis (šiemet pervežtų krovinių – BNS) yra tranzitas į Kaliningradą“, – sakė M. Skuodis.

Vyriausybei ketina griežtinti atsakomybę už tarptautinių sankcijų pažeidimus siūlant skirti tūkstantines baudas, M. Skuodis sako, kad jos yra reikalingos, nes tai yra sudėtinė kompleksinių sprendimų dalis.

„Baudos yra reikalingos – tai yra vienas iš principų“, – sakė ministras.

LTG grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ kovo pradžioje sugriežtino krovinių gabenimo kontrolę. Bendrovė visiems kroviniams – tiek vykstantiems iš Baltarusijos, tiek ir iš kitų šalių – atlieka detalesnes patikras.

Įtarus bandymus apeiti sankcijas sausį ir vasarį „LTG Cargo“ atmetė 9 proc. iš 3,7 tūkst. Baltarusijos subjektų paraiškų gabenti krovinius, LTG tris kartus kreipėsi į prokuratūrą dėl galimų bandymų apeiti sankcijas.

Jose dalyvauja daugiau kaip 20 laivų ir katerių, įskaitant korvetes, fregatas, raketų paleidimo įrenginius, eskadrinius minininkus ir desantinius laivus, pranešė „Interfax“, remdamasi Rusijos kariuomenės pranešimu.

Pratybose taip pat dalyvauja kovos su povandeniniais laivais lėktuvai Il-38 ir sraigtasparniai, sakoma pranešime, kuriame priduriama, kad manevrai buvo suplanuoti iš anksto.

Šiuo metu regione taip pat vyksta JAV vadovaujamos NATO karinio jūrų laivyno pratybos „Baltops 2022“, kuriose dalyvauja 45 laivai. Jos vyks iki mėnesio vidurio.

Rusijos karinis aktyvumas regione pastebimai išaugo. Gegužės pradžioje kariuomenė surengė dideles pratybas Rusijos Kaliningrado eksklave Baltijos šalyse. Jų metu buvo imituojami raketų „Iskander“ – branduolinį užtaisą galinčių nešti balistinių raketų, kurių veikimo nuotolis, kaip pranešama, siekia iki 500 km, – paleidimai.

Balandį Rusijos gynybos ministerija pradėjo kelias savaites trukusias pratybas, kuriomis buvo siekiama patikrinti jos Baltijos laivyno parengtį.

A. Blinkenas pabrėžė, kad tai daroma glaudžiai bendradarbiaujant su NATO sąjungininkėmis. Jis priminė JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) sprendimą papildomai dislokuoti Europoje 7 tūkst. amerikiečių karių. 

A. Blinkenas sakė, kad JAV toliau rotuos savo pajėgas Baltijos regione ir rengs pratybas. 

„Mes taip pat turime galvoti apie naujausius įvykius, įskaitant Rusijos agresiją. Tai irgi daro įtaką mūsų sprendimams. Žinoma, sprendžiame visus šiuos klausimus su NATO ir Aljanso narėmis. Visi veiksmai skirti užtikrinti, kad ukrainiečiai galėtų apsiginti. Pernai Jungtinės Valstijos skyrė Ukrainai daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių pagalbai saugumo srityje“, – sakė valstybės sekretorius.

Jis sakė, kad pastarosiomis dienomis prezidentas J. Bidenas paragino papildomai skirti Ukrainai 35 mln. JAV dolerių jos gynybai sustiprinti. Per savaitę ukrainiečius jau pasiekė 70 proc. šios sumos.

JAV diplomatijos vadovas taip pat priminė, kad prieš kelias dienas J. Bidenas paprašė Kongreso skirti 10 mlrd. JAV dolerių humanitarinei pagalbai Ukrainai. 

Per trumpus vizitus Lietuvoje ir Latvijoje A. Blinkenas patikino šias šalis, kad Jungtinės Valstijos jas palaiko ir yra įsipareigojusios Šiaurės Atlanto sutarties 5-ajam straipsniui dėl NATO kolektyvinės gynybos.   

Rygoje A. Blinkenas sakė, kad Baltijos šalys „suformavo demokratinę sieną, dabar saugančią nuo autokratijos bangos“, kurią Europoje stumia Rusija.

„Jungtinės Valstijos kaip niekada anksčiau yra įsipareigojusios stovėti petys į petį su jumis, mūsų demokratijoms siekiant atremti iššūkį“, – sakė valstybės sekretorius.

Stipriname mūsų bendrą gynybą, kad mes ir mūsų sąjungininkės būtume pasirengę.

„Stipriname mūsų bendrą gynybą, kad mes ir mūsų sąjungininkės būtume pasirengę“, – sakė jis.

A. Blinkenas pabrėžė, kad JAV įsipareigojimas NATO kolektyvinei gynybai yra „šventas“, ir sakė, jog Aljansas ir Jungtinės Valstijos ir diskutuoja apie nuolatinį pajėgų dislokavimą Baltijos regione. 

„Ginsime kiekvieną NATO teritorijos colį, jeigu ji bus užpulta, – sakė JAV diplomatijos vadovas. – Niekas neturėtų abejoti mūsų pasirengimu. Niekas neturėtų abejoti mūsų ryžtu.“

„Nebeturime iliuzijų dėl (Vladimiro) Putino Rusijos, – sakė Latvijos užsienio reikalų ministras po susitikimo su A. Blinkenu. – Iš tiesų nematome jokių priežasčių manyti, kad Rusija galėtų pakeisti savo politiką.“ 

E. Rinkevičius sakė, kad Rusijos invazija į Ukrainą ypač Baltijos šalims parodė būtinybę stiprinti oro ir pakrančių gynybą.

Rygoje susitikęs su Latvijos aukšto rango pareigūnais ir Izraelio užsienio reikalų ministru Yairu Lapidu (Jairu Lapidu), antradienį JAV valstybės sekretorius lankysis Estijoje. Iš Talino jis vyks į Paryžių, kur susitiks derybų su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu).

Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennettas (Naftalis Benetas) praėjusį savaitgalį lankėsi Rusijoje ir susitiko su V. Putinu. E. Macronas taip pat palaiko kontaktus su V. Putinu. Tiek Izraelis, tiek Prancūzija pageidavo susitikti su A. Blinkenu aptarti tų kontaktų.  

A. Blinkenas atsisakė kalbėti apie tuos susitikimus, tačiau nurodė: „Mūsų žinia Maskvai, mūsų žinia Rusijai ir prezidentui Putinui nepasikeitė: užbaikite karą, užbaikite jį tučtuojau.“

Susitikimo metu aptarti regiono saugumo klausimai. E. Levitas gerai įvertino JAV karių buvimą regione ir paragino stiprinti šį kontingentą atsižvelgiant į prastėjančią situaciją prie Europos Sąjungos ir NATO išorinių sienų.

A. Blinkenas padėkojo Latvijai už NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo, kurio metu planuojama aptarti su Aljanso ateitimi susijusius klausimus, organizavimą.

Jis pažymėjo, kad JAV rimtai susirūpinusios Rusijos pajėgų telkimu prie Ukrainos sienos ir kad Aljansui svarbu greitai reaguoti į potencialias grėsmes, taip pat ir ieškant būdų, kaip paremti Ukrainą stiprinant jos gynybinius pajėgumus.

A. Blinkenas patvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) remia Baltijos regiono saugumą ir 5-ąjį NATO sutarties straipsnį. Pasak jo, šie klausimai bus detaliai aptarti Aljanso užsienio reikalų ministrų antradienio susitikime.

Pokalbio metu E. Levitas akcentavo transatlantinių ryšių svarbą ne tik gynybos, bet ir ekonomikos bei demokratijos srityse. Jis paragino JAV aktyviai dalyvauti Trijų jūrų iniciatyvos (3SI) investiciniame fonde, taip pat jos viršūnių susitikime ir verslo forume 2022 metų birželį Rygoje.

A. Blinkenas išreiškė paramą 3SI ir JAV pasirengimą joje dalyvauti.

Taip pat buvo aptartas JAV prezidento inicijuotas „Viršūnių susitikimas už demokratiją“, internetu vyksiantis kitą savaitę.

Apie žalą ar nukentėjusiuosius nepranešama.

Danijos ir Grenlandijos Nacionalinė geologinių tyrimų biuras nurodė, kad požeminis smūgis jūroje netoli šiaurės vakarinio žvejybos uosto Tiuboriono užfiksuotas prieš 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku.

Tiuborionas apie 300 km į šiaurės vakarus nutolęs nuo Kopenhagos.

Vietos televizija „TV MidtVest“ pranešė, kad drebėjimas buvo juntamas daugelyje vietovių šiaurės vakarinėje Danijos dalyje.

Žemės drebėjimai šioje šalyje nėra dažni.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas dr. Hektoras Vitkus miestiečius supažindins su Klaipėdos (Mėmelio) žydų bendruomenės kultūriniu paveldu ir jo išskirtinumu Lietuvos ir Baltijos regiono kontekste.

Jaunų, profesionalių muzikantų grupė iš Vilniaus „Rakija Klezmer Orkestar“ kvies pasiklausyti tradicinės žydų muzikos (klezmer), pasižyminčios savita stilistika, vingriomis melodijomis ir šokio rimtais. Susidomėję unikalia tradicija, jaunuoliai gaivina autentiškus šios muzikos raiškos būdus ir ieško šiuolaikinių sąskambių. Įgyvendindama projektą „Atgaivintas žydų paveldas“, grupė Lietuvos klausytojams siekia pristatyti šį pasaulyje išpopuliarėjusį žanrą. Muzikantai aktyviai koncertuoja Lietuvos miestuose ir miesteliuose, koncertus rengia autentiškuose, prieš Antrąjį pasaulinį karą gyvavusiuose žydų kultūros židiniuose. Grupės tikslas – įprasminti žydų kultūrinį paveldą, nors trumpam grąžinant žydų muziką į vietas, kuriose ji kadaise skambėjo nuolat.

Į renginį būtina registracija tel. (8 46) 312 113. Įėjimas - laisvas.

„Mūsų aviacijos aktyvumas Baltijos jūros zonoje, Arktyje yra dešimtkart mažesnis už NATO šalių aktyvumą. Reikia apie tai žinoti“, – sakė jis per diskusiją Tarptautinio Arkties forumo plenariniame posėdyje.