Bilietus perka visose Baltijos šalyse

Kadangi organizatorių tikslas buvo surengti didžiausią 90-ųjų festivalį Baltijos šalyse, jis buvo reklamuojamas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje bei Estijoje. Ir iš tiesų, šis renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo ir kaimyninėse šalyse. Vien Latvijoje jau nupirkta virš 400 bilietų, o susidomėjimas socialiniuose tinkluose pasiekė neregėtas aukštumas.

Viena pagrindinių vakaro žvaigždžių – „Haddaway“ 

„What is Love?“ – ko gero nėra pasaulyje šalies, kurioje neskamba ši kultinė, unikalaus balso savininko Nestor Alexander Haddaway arba tiesiog „Haddaway“ daina.

Trinidade gimęs, o vėliau į Vokietiją persikėlęs gyventi Haddaway, neatsitiktinai buvo vadinamas Europos šokių muzikos karaliumi. Amerikietiško futbolo komandoje „Kelno Krokodilai“ žaidęs, laisvalaikiu muziką kūręs bei kilimus pardavinėjęs „Haddaway“ net negalėjo įsivaizduoti, kad pasaulyje bus parduota daugiau nei 30 mln. jo muzikos albumų. 1993 metais jo debiutinis singlas „What is Love?“ užkariavo beveik visą Europą, Aziją, Pietų ir Šiaurės Ameriką.

„Haddaway“ leido superhitą po superhito („Life“, „I Miss You“, „Rock My Heart“, „Catch I Fire“) ir per metus surengdavo net po 100 koncertų. Atlikėjas pažadėjo sudainuoti geriausias savo dainas „Žalgirio“ arenos publikai ir Kaune surengti nepamirštamą šou.

Dar vienas Vokietijos grandas – grupė „La Bouche“ 

Vokietijos šokių muzikos grupė „La Bouche“ – itin garsaus vokiečių prodiuserio Frank Farian projektas.

Sunku rasti žmogų, kuris nežinotų šios grupės geriausių dainų. „La Bouche“ dainos „Be My Lover“, „Sweat Dreams“,  „I Love to Love“, „Tonight is the Night“ skamba įvairiuose planetos kampeliuose.

Na, o 2023 metais jie savo dainą „Be My Lover“ perremiksavo ir išleido naują jos versiją su tokiais grandais kaip David Guetta ir Hypaton. Dabar ši daina skamba žymiausiuose pasaulio festivaliuose ir naktiniuose klubuose.

Trečioji grupė, pasirodysianti „Žalgirio“ arenoje, – „Snap!“ 

Vokietijos grupė „Snap!“ – vienas iš sėkmingiausių Europos šokių muzikos projektų driokstelėjo energija pulsuojančiais hitais – „Marry Had a Little Boy“, „Terminate“, „Do You See the Light“ ir žinoma, net 8 milijonų tiražų parduotu singlu – „Rhythm Is A Dancer“, kuris karaliavo net 23 pasaulio šalių topų viršūnėse.

Dabar grupės dainas miksuoja geriausi pasaulio didžėjai.

DJ Sash!

Koncerto metu išvysime atlikėją DJ Sash! – daugiau nei dvidešimt metų populiarumo viršūnėje esantis, 17 milijonų albumų kopijų pardavęs ir daugiau kaip 60 auksinių ir platininių apdovanojimų pelnęs didžėjus. Jis tituluojamas geriausiu 90-ųjų didžėjumi Europoje.

Pirmasis jo singlas „Its My Life“ buvo išleistas 1995 m. ir iškart tapo Europos klubų hitu. Atlikėjas scenoje su visais dalinsis ir kitais savo auksiniais hitais: „Equador“, „Encore Une Fois“, „Mysterious Time“, „Adelante“ ir t. t. Tad gegužės 25-ąją „Žalgirio“ arenoje laukia įspūdinga šokių muzikos naktis.

„Neturime agresyvių ketinimų šių šalių atžvilgiu, – kalbėjo V. Putinas Rusijos ginkluotųjų oro pajėgų pilotams. – Manymas, kad pulsime kokią kitą šalį – Lenkija, Baltijos valstybės, čekai tai pat bijo – yra visiška nesąmonė“.

„Šios trys sąjungininkės yra NATO lyderės, skiriančios reikšmingą indėlį savo gynybos biudžetams (...), taip pat lyderės remiant Ukrainą tuo metu, kai ši parama yra gyvybiškai svarbi“, – prieš susitikimą Vašingtone sakė A. Blinkenas.

Jis pabrėžė, kad reikia „padaryti dar daug darbo“ dėl Ukrainos paramos bei kuriant NATO ateitį.

Baltijos šalys ateinančiais metais siekia skirti 3 proc. BVP gynybos biudžetus, Lietuva šiuo metu tam skiria 2,75 proc. BVP, tačiau baigiant galioti vadinamajam bankų solidarumo įnašui, šiuo metu gynybos finansavimui ieškoma papildomų finansavimo šaltinių.

Baltijos valstybės taip pat yra vienos didžiausių Ukrainos rėmėjų vertinant indėlį pagal skiriamą dalį nuo biudžeto.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atkreipė dėmesį, kad Baltijos šalys mini 75-ąsias sovietų deportacijų metines, pabrėžė, jog šie prisiminimai leidžia geriau suprasti pastarųjų dienų vertybes: saugumą bei „klestėjimą, kurį pavyko pasiekti per dešimtmečius“.

„Taip pat – žvelgti į ateitį, kad tai nenutiktų ir vėl: nei mūsų valstybėse, nei kitose šalyse, kurios kovoja už savo saugumą, laisvę šiandien, kaip Ukraina ir Moldova, laukiančios priėmimo į Europos Sąjungą, ir Sakartvelas, kuris buvo užpultas 2008-aisiais“, – sakė G. Landsbergis.

Prieš tai pirmadienį G. Landsbergis ir Latvijos bei Estijos kolegos Krišjanis Karinis bei Margusas Tsahkna dalyvavo diskusijoje Hudsono (Hadsono) instituto analitiniame centre,

Kovo 25 dieną užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, kartu su Latvijos bei Estijos kolegomis dalyvaus diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube (angl. „The National Press Club“) Vašingtone, vėliau ketina dalyvauti diskusijoje Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone.

Ministrai ketina aptarti Baltijos šalių ir JAV vaidmenį remiant Ukrainą, sulaikant Rusiją bei stiprinant NATO gynybą bei atgrasymą.

Be to, šiemet JAV skyrė Estijai 47,3 mln. dolerių (43,7 mln. eurų) pagal užsienio kariuomenių finansavimo (FMF) programą, sakė atstovai.

„JAV parama reikšmingai padėjo Estijai, Latvijai ir Lietuvai greitai vykdyti kelis karinės infrastruktūros ir pajėgumų plėtojimo projektus. Gera naujiena ta, kad parama šiek tiek didesnė nei pernai. Tai siunčia aiškų signalą, kad JAV, didžiausia sąjungininkė NATO, yra įsipareigojusi dėl mūsų regiono saugumo ir stabilumo“, – sakė estų gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras).

Per 2020-aisiais pradėtą Baltijos saugumo iniciatyvą (BSI) JAV Gynybos departamentas remia trijų Baltijos valstybių gynybos pajėgumų ir suderinamumo plėtojimą. Pernai pagal BSI Baltijos šalims buvo skirta 225 mln. dolerių, 2022-aisiais – 169 mln. dolerių.

Estijai šiemet teksianti finansavimo dalis bus nustatyta iki rudens.

Apie tai plačiau kalbėjo „Smartpost“ pardavimų Baltijos šalims vadovas Justas Januškevičius.

– Kokią keisčiausią siuntą esate pastebėję Baltijos šalyse?

– Praėjusiais metais Estijoje klientas bandė siųsti bičių spiečių, tai buvo nustebę visi darbuotojai. Kažkas siuntoje dūzgė ir atidarius buvo tokia nemaloni staigmena. Net įvyko taip, kad ir darbuotojai buvo apkandžioti.

–  O kaip Lietuvoje?

– Lietuviai irgi pasižymi išradingumu. Esam gavę bulvių maišą, kopūstų galvas, labai dažnai pasitaiko gyvi medeliai. 

– Ir tai deda į paštomatus?

– Tai dažniausiai keliauja per kurjerių siuntas, skirtas pristatyti į namų adresą. Žmonės supakuoja į kokį maišiuką, tai matosi vazonai, byra žemės. Užklijuoja lipduką ir galvoja, kad ta siunta tiesiog pasieks gavėją.

– Bet ką tokiu atveju daryti? Jeigu, pavyzdžiui, randamas bičių spiečius, medis. 

– Mes dažniausiai bandome susisiekti su siuntėju. Informuojame, kad jie turėtų vadovautis siuntų pervežimo taisyklėmis. Jos – kiekviename siuntų puslapyje. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar žmogus yra kaip nors baudžiamas? Ar tiesiog panaikinate siuntą?

– Dažniausiai tiesiog eliminuojame siuntą. Be abejo, jeigu tai kartojasi piktybiškai, tai tokius klientus stengiamės apriboti ir neleisti jiems siųsti siuntų per mūsų tinklą.

– Ar yra tekę dėl siuntų bendradarbiauti su policija? Kokios tai siuntos?

– Taip. Yra pasitaikę, kai siunčiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Tą daryti griežtai draudžiama ir tokiu atveju griežtai kviečiamos institucijos, vyksta bendradarbiavimas su policijos pareigūnais.

– Ko negalima siųsti? Be narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

– Chemiškai, biologiškai aktyvių medžiagų, greitai gendančių produktų, aštrių daiktų. Iš esmės draudžiama siųsti tai, kas gali padaryti žalą žmonėms arba kitų turtui. Dėl to visą laiką labai svarbus įpakavimas. Mes labai atkreipiam į tai dėmesį. 

 – Ar tikrinate visas siuntas? Ar tik tas, kurios kelia įtarimą?

– Visų tikrai netikrinam, nes mums neprivalu tą daryti. Bandome pasitikėti savo siuntėjais, kad jie vadovaujasi taisyklėmis. Bet tokiais atvejais, kai keliauja bulvių maišas ir nuo konvejerio pradeda byrėti bulvės, tai jau nori nenori tenka atkreipti dėmesį. 

– Ar teko susidurti su gyvų objektų siuntimu?

– Taip, teko susidurti su sliekais. Ir jie pabėgo iš savo konteineriuko, nes siunta nebuvo tinkamai supakuota. Jie pradėjo šliaužioti po terminalo teritoriją. Tada surinkom juos, paleidom į laisvę ir informavom žmogų, kad tokių dalykų negalima siųsti. Negalima siųsti nieko, kas gyva.

„Europos Sąjungos teisės aktai numato galimybę sujungti bendras prekybines zonas. Juose aiškiai yra numatyti ir terminai, kada turėtų būti priimami sprendimai – nuo pačio sprendimo priėmimo viduje tarp trijų Baltijos šalių, kad rinkos turėtų būti sujungiamos ne vėliau kaip per pusantrų metų“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė R. Pocius.

„Jeigu mes planuotume arba įsivaizduotume, kad realiai sprendimą galėtume priimti po sinchronizacijos, kad judame rinkų sujungimo link, tai realus rezultatas galėtų būti 2027 metai, kuomet bendra mūsų rinka jau galėtų funkcionuoti“, – pridūrė  rinkos reguliuotojo vadovas. 

VERT pirmininkas vasarį BNS teigė kad trijų šalių elektros prekybos zonų sujungimas galimas tik po to, kai 2025 metų vasarį sistemos pradės veikti sinchroniškai su Europa, tačiau pradėti būtinus veiksmus galima nelaukiant šios datos.

R. Pocius dar 2022 metais sakė, kad su Baltijos šalių reguliuotojais planuojama kalbėtis, jog iki elektros tinklų sinchronizavimo projekto pabaigos 2025 metais visos trys prekybos zonos būtų sujungtos į vieną.

Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams.

 

Anot jo, dabar veikia trys prekybos zonos Latvijoje, Lietuvoje, Estijoje, jos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.

„Jeigu mes esame susiskaidę, fragmentuoti, esame mažos rinkos, tai tikėtis pritraukti naujų rinkos dalyvių yra pakankamai sudėtinga. Baltijos šalių elektros rinkų sujungimas įgalintų arba leistų plačiau pasižiūrėti naujiems, potencialiems rinkos dalyviams ir suteiktų galimybę jiems įžengti į mūsų nacionalines rinkas“, – forume kalbėjo R. Pocius.

Jo teigimu, bendros Baltijos šalių elektros prekybos zonos sukūrimas taip pat suvienodintų trijų didžiųjų elektros tiekėjų – Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinių koncernų dalį rinkoje bei sukurtų palankesnes sąlygas konkurencijai.    

„Rinkų sujungimas suvienodintų tų tiekėjų turimas rinkos dalis ir pastatytų juos į vienodas startines pozicijas“, – teigė R. Pocius.

Anot VERT pirmininko, vienas pagrindinių iššūkių sujungiant Baltijos šalių elektros prekybos zonas – skirtingas mažmeninės rinkos reguliavimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Šiandien, reikia pripažinti, Lietuvoje politinė intervencija į patį reguliavimą yra pakankamai reikšminga, kas nėra gerai ir sveika mažmeninės rinkos vystymuisi. Tam, kad turėtume didesnę konkurenciją ir naudą, matyt, turės būti atitinkami sprendimai ir galbūt didžiulės politinės intervencijos atitraukimas iš mūsų šalies politikų“, – teigė R. Pocius.

I. Žilienė: bendrai rinkai reikalingos investicijos į perdavimo tinklus

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas. Tačiau, pasak jos, dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.

„Latvijoje ir Estijoje tie tempai (elektros gamybos augimo – BNS) yra lėtesni. Tai reiškia, kad visa pagaminta elektros energija negalės būti suprekiauta kitoje prekybos zonoje vien dėlto, kad perdavimo infrastruktūra yra nepakankama, jos pralaidumai yra nepakankami“, –  ekonomikos forume „Lietuvos Davosas“ teigė I. Žilienė.

Jos teigimu, sujungus Baltijos šalių elektros prekybos zonas, tačiau tarp jų esant nepakankamai perdavimo infrastruktūrai gali tekti riboti elektros iš atsinaujinančių išteklių gamybą, dėl to mokėti kompensacijas gamintojams, o tai persikeltų į perdavimo tarifą, kuris yra sudėtinė galutinės elektros kainos dalis.

„Link to (bendros rinkos – BNS) reikia judėti, tačiau yra siūlymas įvertinti visas aplinkybes. Kad neatsitiktų taip, kad mūsų perdavimo sistemų operatoriai negaus perkrovų pajamų, tačiau kartu ribodami atsinaujinančių energijos išteklių gamintojus (...) mokės jiems kompensacijas. Jos eis į perdavimo tarifą, kurį mes visi sumokame“, – kalbėjo viceministrė.

VERT pirmininkas R. Pocius teigė, kad Lietuvoje išaugus vietinei gamybai sumažėtų jungties su Latvija, per kurią šiuo metu importuojama dalis elektros, apkrovimas. Be to, elektros gamybos netolygumą, pasak jo, leis išlyginti kaupimo baterijos.

Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus.

 

Tiekėjai abejoja bendros rinkos nauda

Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidins nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją.

„(Konkurencija – BNS) atsiras dėl to, kad elektros vartojimas didėja Lietuvoje – dėl to tikrai gali atsirasti. (...) Tai nepakenks (bendros rinkos sukūrimas – BNS), bet ar tai kažką papildomai mums kaip tiekėjams sukurs? Manau, kažko nepakeis“, – forume „Lietuvos Davosas“ kalbėjo M. Giga.

Anot elektros tiekėjos „Enefit“ vadovo Vytenio Koryznos, bendra Baltijos šalių elektros zona gali teigiamai paveikti didmeninę rinką. Vis dėlto, jo teigimu, bendros rinkos kūrimas priklausys nuo politinės valios Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

„Dėl mažmeninės rinkos – jau dabar tarp visų trijų šalių matome milžiniškus skirtumus. Skirtumai vertinant gaminančius vartotojus (...), pereinant nuo „net metering“ prie „net billing“ sistemos – Latvijoje ir Estijoje tas jau seniai įdiegta“, – forume kalbėjo V. Koryzna.

„Turime labai daug teisinių skirtumų, kurie yra įvardyti politiniai skirtumai. Ar įmanoma juos suvienodinti? Turint norą, ambicijas įmanoma, bet tai velniškai sudėtinga“, – teigė „Enefit“ vadovas.

„Buvo priimtos domėn visos aplinkybės, kaip vyksta projektas, o jis vyksta tikrai neblogai. Visi projektai juda pagal grafiką, derinamas paskutinio (sinchroninio – BNS) kompensatoriaus atvykimas. Taip pat pagal grafiką visas derinimas vyksta su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija – BNS)“ – BNS penktadienį po vyriausybinės sinchronizavimo komisijos posėdžio sakė D. Kreivys.

„Taip pat buvo aptartas BRELL sutarties nepratęsimas. Visos aplinkybės taip pat derinamos su kaimynais. Projektas tvirtai stovi ant bėgių“, – pridūrė ministras.

Pasak D. Kreivio, šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija derina laišką Rusijos operatorei dėl BRELL sutarties (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS) nepratęsimo ir jo siuntimą.   

„Mes esame pasiruošę. Rusijai turbūt nėra tikslo atjunginėti“, – teigė D. Kreivys, paklaustas, ar nėra indikacijų apie galimą Baltijos šalių atjungimą nuo rusiškos IPS/UPS sistemos anksčiau nei įvyks sinchronizacija. 

Briuselyje dokumentą pasirašė jau naujoji vyriausybė dėl „Harmony Link“, kuris eis sausuma.

 

Jo teigimu, anksčiau numatyti 2025 vasarį planuojamo sinchronizavimo su Europa bei jam būtino pasitraukimo iš BRELL sutarties terminai nesikeičia, o projektai sklandžiai įgyvendinami ir Latvijoje bei Estijoje.

Politinės permainos Lenkijoje sulėtino „Harmony Link“ procesus

Pasak D. Kreivio, šiuo metu atliekama Lenkiją bei Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje projekto techninė studija, tikslinama anksčiau suplanuota jos trasa. 

Ministro teigimu, dėl politinių permainų Lenkijoje vykę pokyčiai šios šalies energetikos institucijose sulėtino su „Harmony Link“ susijusius procesus. Tačiau D. Kreivys pabrėžė, kad galutinio projekto įgyvendinimo tai nepaveiks.

„Be abejo, procesai yra šiek tiek sulėtėję, bet matome, kad jie vėl pradeda judėti, nes Lenkijos vyriausybės pasikeitimo metu keitėsi ir Lenkijos operatorės (PSE – BNS) vadovas, ir dalis vadovaujančio personalo“, – teigė D. Kreivys. 

„Briuselyje dokumentą pasirašė jau naujoji vyriausybė dėl „Harmony Link“, kuris eis sausuma“, – teigė ministras.

Didžiausią ir vieną svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.

Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.

Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.

Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.

Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.

„Jeigu Vladimiras Putinas įsiverš į Baltijos šalis, jūs drąsiai ginsite savo tautas nuo priešo, kuris lenkia jus tiek patirtimi, tiek pajėgumais. NATO reikės kelių dienų nuspręsti, kaip reaguoti. Ir tada NATO reaguos“, – Eltai sakė penktadienį Vilniuje lankęsis D. Kuleba.

„Galų gale, manau, NATO nugalės. Bet pasižiūrėkite į Bachmutą, pasižiūrėkite į Avdijivką – taip atrodys Baltijos šalys po intensyvių kovos veiksmų. Taip atrodys jūsų miestai. Nebebus gražaus Vilniaus“, – įspėjo jis.

Todėl Ukrainos užsienio reikalų ministras pabrėžia – pigiausias ir saugiausias kelias viso to išvengti yra parama prieš Rusijos agresiją kovojantiems ukrainiečiams. Jo teigimu, Lietuva tą supranta, todėl aktyviai remia Kyjivą.

„Kiti apsimeta, kad jie gali to išvengti“, – apgailestavo D. Kuleba.

– Pastarosiomis savaitėmis tarptautinėje erdvėje netyla kalbos dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymų dėl sausumos karių siuntimo į Ukrainą. Jis teigė, kad nėra oficialių sprendimų, tačiau, anot prezidento, nėra nesvarstytinų klausimų. Tokie pasisakymai nustebino kai kuriuos Europos lyderius – pavyzdžiui, Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą. Ar tokios žinios iš Paryžiaus jus nustebino? Ir ar tiesa tai, ką sako kai kurie politikai – esą diskusijos apie karių siuntimą į Ukrainą nėra naujos?

– Jeigu tokios diskusijos vyko tarp Europos Sąjungos ar NATO sąjungininkų – mes to nežinojome. Tai – vidinės diskusijos.

Ar ši žinutė iš prezidento E. Macrono mums buvo staigmena? Ne. Ar susidaro įspūdis, kad Paryžius yra pirmoji Europos sostinė, viešai pripažinusi akivaizdžius dalykus? Taip, manau taip. Ar kitos sostinės susirūpino ir jaučiasi nepatogiai dėl šio fakto konstatavimo? Taip, tai taip pat akivaizdu. Bet šios žinutės iš Paryžiaus išprovokuota diskusija padės Europai sutaupyti daug laiko suvokiant, kad turi būti padaryta daugiau. Ne tik dėl Ukrainos, bet ir dėl Europos.

Kai prieš dvi savaites Paryžiuje prezidentas E. Macronas kalbėjosi su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pastebėjau, kad E. Macronas sakė – turime tai daryti ir dėl jūsų, ir dėl savęs. Tokio supratimo kai kuriose Europos sostinėse vis dar trūksta – kad padedant Ukrainai, neužsiimama labdara, bet gelbėjamos savų piliečių gyvybės, sutaupomos didelės sumos pinigų, kuriuos kitu atveju reikėtų išleisti savo gynybai. Kad ir kokia yra pagalbos kitai, save ginančiai valstybei kaina – apginti save yra gerokai brangiau.

Galų gale, manau, NATO nugalės. Bet pasižiūrėkite į Bachmutą, pasižiūrėkite į Avdijivką – taip atrodys Baltijos šalys po intensyvių kovos veiksmų. Taip atrodys jūsų miestai. Nebebus gražaus Vilniaus.

– Ar galime sakyti, kad šie E. Macrono žodžiai rodo, jog bręsta esminis lūžis Vakarų pozicijose Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu?

– Ši E. Macrono žinutė yra tai, ką visi žino, bet bijo pasakyti. Jis tiesiog yra pirmasis, kuris pradėjo atvirai kalbėti apie tai, ką, mano manymu, kiekvienas protingas žmogus Europoje turi suprasti. Jeigu Rusija nesustabdoma Ukrainoje, Europoje bus karas.

– Prezidentas V. Zelenskis ne kartą teigė, o pakartojo ir šiais metais viešėdamas Vilniuje – jeigu kris Ukraina, toliau seks Moldova, Baltijos šalys. Ar įmanoma, jog Rusija užpuls Baltijos šalis tęsiantis kovai Ukrainoje, jeigu konfliktas būtų įšaldytas?

– Pirmiausiai, konfliktas nebus įšaldytas. Žinoma, aš nesu Einšteinas – net ir jis neturėjo visų atsakymų apie savo reliatyvumo teoriją. Neturiu visų atsakymų, bet tvirtai žinau, kad Ukrainoje nebus įšaldyto konflikto. V. Putino tikslas – ne įšaldytas konfliktas.

Antra, atrodo, kad visi pamiršta 2021 m. gruodį paskelbtą Rusijos dokumentą, kuriame keliamas reikalavimas NATO atsitraukti iki 1997 m. pozicijų – atsitraukiant iš Baltijos ir Vidurio Europos valstybių ir taip atkuriant Sovietų Sąjungos įtakos zoną. Kodėl visi apie tai pamiršta? Ar galvoja, kad taip pokštas? Tai ne juokai. Kelias į Vengriją, į Vidurio Europą veda, žinoma, per Ukrainą, bet ir per Baltijos šalis.

Tie, kurie sako, kad V. Putinas neišdrįs užpulti NATO – tai tie patys žmonės, kurie sakė, jog jis nedrįs pulti Ukrainos. Nenoriu būti nemandagus, bet noriu, kad kiekvienas pagalvotų apie labai paprastą dalyką – jeigu V. Putinas įsiverš į Baltijos šalis, jūs drąsiai ginsite savo tautas nuo priešo, kuris jus lenkia tiek patirtimi, tiek pajėgumais. NATO reikės kelių dienų nuspręsti, kaip reaguoti. Ir tada NATO reaguos. Galų gale, manau, NATO nugalės. Bet pasižiūrėkite į Bachmutą, pasižiūrėkite į Avdijivką – taip atrodys Baltijos šalys po intensyvių kovos veiksmų. Taip atrodys jūsų miestai. Nebebus gražaus Vilniaus.

Pigiausias ir saugiausias kelias to išvengti – padėti mums. Vietoje to, kad skęstumėte nesibaigiančiose diskusijose ir baimėse dėl eskalacijos. Todėl Lietuvos Vyriausybė ir remia Ukrainą – nes suprantama, kas bus toliau. Kiti apsimeta, kad jie gali to išvengti.

Pirmadienį minėsite Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną. Kadaise jūs praradote nepriklausomybę dėl labai paprastos priežasties – Europoje nebuvo nieko, kas priimtų tvirtus sprendimus, kad jus apgintų ir padėtų gintis nuo sovietų. Taip Stalinas ir Hitleris padalijo Europą.

Dabar V. Putinas kaltina Lenkiją, esą ji išprovokavo Hitlerį juos užpulti. V. Putinas ras pasiteisinimus viskam. Todėl vienintelis kelias pirmyn – tvirti sprendimai.

– Rusijoje kitą savaitę vyks vadinamieji rinkimai. Kai kurie ekspertai sako, kad būtent dėl to dabar V. Putinas vengia nepatogių sprendimų, susijusių su mobilizacija ir pan. Kaip manote, kas gali nutikti po šių tariamų rinkimų?

– Kas nutinka, kai kiekvieną rytą valomės dantis? Tai tiesiog rutina. V. Putinui tai yra tas pats. Rengti rinkimus Rusijoje yra kaip rytais valytis dantis – tiesiog turi tai padaryti. Vienintelis dalykas, kad dantis valomės kasdien, o rinkimai vyksta kartą per ketverius metus. Daugiau niekas nesikeičia – netampame kitu žmogumi vien dėl to, jog išsivalėme dantis, tiesa? Nesitikiu jokių pokyčių.

– Netgi tokių, kurie Ukrainai blogintų situaciją?

– Ne. Nesitikiu. Jis turi labai aiškią mąstyseną. Kodėl žmonės yra akli ir negirdi – jis viską pasakė. Jis aiškiai nurodė dėl ko jis kariauja, ko jis siekia – tai Sovietų Sąjungos įtakos atkūrimas, nes būtent tada šios Rusijos imperijos įtakos apimtis buvo aukščiausiame taške. Sovietų Sąjunga buvo Rusijos imperijos tęsinys.

Kodėl žmonės yra akli ir negirdi – jis viską pasakė.

Jis senas vyras. Tai – jo paskutinė misija. Jis nesustos, nebent bus sustabdytas. Rinkimai, perrinkimas... Tai nieko nekeičia.

– Kalbant apie Rusijos visuomenę – Kremliui pradėjus plataus mąsto invaziją, viltasi, jog rusai gali sukilti, išeiti į gatves, protestuoti ir sudrebinti režimo pamatus. Karui tęsiantis daugiau kaip du metus – jūsų vertinimu, ar dar yra kokios vilties, kad Rusijos visuomenė gali būti tas „X“ elementas, galintis paskatinti pokyčius Rusijoje?

– Rusijos visuomenė kartais vadinama vergų visuomene – jie klusniai klauso visko, ką jiems primeta jų vergvaldys V. Putinas. Bet net vergai sukildavo. Todėl manau, kad nedera vadinti Rusijos visuomenę vergais.

Bent jau dabar, nematau jokio „X“ faktoriaus. Jeigu jie nurijo Aleksejaus Navalno mirtį, tai...

Bet tai gali keistis, jeigu Rusijos situacija fronte ir Rusijos gilumoje keisis. Bet tam, kad Ukraina situaciją galėtų pakeisti – mums reikia ginklų.

– Pabaigai noriu paklausti apie situaciją Lietuvoje. Dalis šalies politikų – pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis – atvirai kalba ir ragina piliečius ruoštis patiems juodžiausiems scenarijams. Kiti tai kritikuoja ir sako, jog nereikia gąsdinti ir bauginti žmonių, kelti panikos. Ką apie tai manote?

– Jeigu nori išvengti karo – ruoškis jam. Nėra vidurio kelio. Skirtingi politikai žaidžia skirtingus žaidimus, bet galų gale, kai prasideda karas – kas buvo teisus, o kas klydo, nėra svarbiausia.

Jis tai pareiškė interviu Italijos televizijos kanalo RAI1 laidai „Cinque minuti“, praneša „Ukrinform“.

„Kai dėl karinio puolimo prieš Moldovą, tai manau, jog tai gali būti vienas iš Rusijos Federacijos tikslų. Manau, kad Moldovai, Baltijos šalims, taip pat Kazachstanui gresia pavojus“, – sakė V. Zelenskis.

Prezidentas pažymėjo, kad Moldovos atžvilgiu Rusija jau turėjo planą ją užpulti ir pakeisti valdžią, tačiau jį pavyko sužlugdyti.

„Noriu visiems priminti, kad mūsų žvalgybos atskleistą Rusijos planą perdavėme Moldovai. Mes pasidalinome ir su kitais mūsų partneriais. Moldova buvo pasirengusi Rusijos diversinių ir žvalgybinių grupių veiksmams. Rusai norėjo užgrobti valdžią Moldovoje, norėjo tai padaryti labai greitai. Ačiū Dievui, ir aš esu dėkingas mūsų žvalgybai, kad ji gerai padirbėjo“, – sakė prezidentas.

Anot jo, Moldova pasiruošė ir nesuteikė rusams galimybės surengti sukilimo prieš valdžią.

Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, praėjusių metų pavasarį Moldovos pareigūnai pranešė, kad Uždniestrėje dislokuoti Rusijos kariškiai pažeidė saugumo režimą.

„Politico“ pažymi, kad nors tikėtiną Nyderlandų ministro pirmininko Marko Ruttės paskyrimą nauju NATO vadovu parėmė Vašingtonas, Londonas, Paryžius ir Berlynas, ši kandidatūra naujesnių Aljanso narių, ypač tų, kurios ribojasi su Rusija, Baltarusija ir Ukraina, gretose buvo sutikta ne taip šiltai. Pavyzdžiui, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ėmėsi kvestionuoti M. Ruttės „moralinį patikimumą“ ir atkreipė dėmesį į tai, kad Nyderlandai per 13 jo valdymo metų nesugebėjo įvykdyti NATO įsipareigojimo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijos premjerė Kaja Kallas, kuri pernai išreiškė susidomėjimą NATO vadovo postu, praėjusią savaitę „Politico“ tinklalaidėje „Power Play“ sakė, kad, „jei pagalvotume apie geografinę pusiausvyrą, tai bus ketvirtas (NATO) generalinis sekretorius iš Nyderlandų“. „Kyla klausimas, ar NATO yra pirmų ir antrų pagal svarbą šalių“, – kalbėjo K. Kallas.

Be naujo NATO vadovo paskyrimo, kuris, kaip tikimasi, įvyks iki šią vasarą Vašingtone numatomo viršūnių susitikimo, šiais metais po birželį įvyksiančių Europos Parlamento (EP) rinkimų bus perskirstytos aukščiausios ES pozicijos. Manoma, kad Europos Komisijos (EK) pirmininkė, buvusi Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen užsitikrins dar vieną kadenciją, tačiau esama galimybių kandidatuoti į Europos Vadovų Tarybos (EVT), EP pirmininko ir ES užsienio reikalų įgaliotinio postus.

Ar mes tikrai į šį postą skiriame žmogų, kuris mėgsta valgyti rusus pusryčiams?

Kaip galimu kandidatu į naują gynybos komisaro postą, kurį U. von der Leyen žadėjo sukurti antros kadencijos metu, buvo įvardytas Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. K. Kallas ir Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis taip pat laikomi galimais Baltijos šalių kandidatais į ES postus.

Pasak „Politico“, aukšti Estijos, Lietuvos ir Latvijos pareigūnai mano, kad Vakarų Europos galingieji tebėra nesąžiningai šališki šių šalių atžvilgiu, ypač dėl jų griežtos pozicijos dėl Rusijos po plataus masto invazijos į Ukrainą. Regione puoselėjamas požiūris į Rusiją kaip į egzistencinę grėsmę Vakaruose neretai laikomas „vanagiškumo“ apraiška.

„Mes (Latvijos žmonės) jaučiame, kad su mumis buvo nepakankamai konsultuojamasi, – pareiškė buvęs Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks, kalbėdamas apie kandidatų į aukščiausią NATO postą atranką. – Jos (Vakarų šalys) turėjo priežasčių manyti, kad Baltijos šalys šiuo metu neturėtų siūlyti kandidato.“

Buvęs aukštas Nyderlandų pareigūnas Europos Komisijoje Fransas Timmermansas pernai išsakė komentarą, kuris padeda apibendrinti vakarų europiečių priešinimąsi galimybei į NATO vadovo postą paskirti kurios nors Baltijos šalies atstovą. F. Timmermansas nurodė, kad „ji (K. Kallas) taip pat yra su Rusija besiribojančios šalies premjerė“.

K. Kallas dar galėtų tapti ispano Josepo Borrellio įpėdine ES užsienio reikalų įgaliotinio poste, nes apie tokią galimybę kalbama jau kelis mėnesius, o aukšto rango Europos pareigūnai tikisi, kad jos kandidatūrą į aukštą postą parems Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad ji turi šansų – anot vieno anonimiškai kalbėjusio ES pareigūno, galimas K. Kallas paskyrimas ES užsienio reikalų įgaliotine kai kuriose bloko sostinėse tebėra „jautrus“ klausimas. „Ar mes tikrai į šį postą skiriame žmogų, kuris mėgsta valgyti rusus pusryčiams?“ – klausė jis.