„Nėra jokio pagrindo atsisakyti TOK (Tarptautinio olimpinio komiteto) prieš daugiau nei metus nustatyto pašalinimo režimo Rusijos ir Baltarusijos sportininkams“, – teigiama Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos pareiškime, kurį pasirašė ir Ukraina.

Bendrą poziciją užsienio reikalų ministerijos paskelbė antradienį Lozanoje pasidėsiančio TOK vykdomosios valdybos posėdžio, kuriame bus svarstomas Rusijos sportininkų klausimas, išvakarėse.

„Esame tvirtai įsitikinę, kad dabar ne laikas svarstyti galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams grįžti į olimpines žaidynes bet kokiu statusu“, – sakoma ministerijų pareiškime.

„Primygtinai raginame (TOK) persvarstyti savo planus“, – priduriama jame.

Iki Paryžiaus olimpinių žaidynių likus mažiau nei 500 dienų, TOK sausį pareiškė, kad nori ir toliau drausti abiejų šalių vėliavas, himną, spalvas ar bet kokius kitus identifikacinius ženklus. Tačiau komitetas tuomet pridūrė ieškantis sprendimo, kad jų sportininkams būtų leista varžytis, jei jie aktyviai nerėmė karo Ukrainoje.

Visgi ištikimiausi Ukrainos sąjungininkai peikia komitetą dėl pastangų įtraukti rusus ir baltarusius į tarptautines varžybas, o Estija užsiminė apie galimą 2024-ųjų vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje boikotą, jei rusams bus leista dalyvauti.

„Remdamos Ukrainą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys padarė gerokai daugiau nei iš jų būtų galima tikėtis. Tai siunčia labai svarbų signalą JAV ir kitiems sąjungininkams. Lietuva ir jos kaimynės užtikrintai žygiuoja išvien su NATO siekiant euroatlantinės erdvės saugumo, o tai yra labai svarbu mums visiems“, – sako buvęs JAV gynybos sekretorius, šią savaitę besilankantis Vilniuje.

M. Esperis kovo 23 d. Vilniuje atidarė 2023 metų Baltijos karinę konferenciją, skaitė paskaitą Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnams, susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kitais šalies vadovais. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė M. Esperiui valstybinį apdovanojimą už asmeninį indėlį į mūsų regiono saugumo užtikrinimą einant JAV gynybos sekretoriaus pareigas 2019-2020 metais.

Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Buvęs Pentagono vadas teigia, kad pasikeitus saugumo situacijai Baltijos šalys privalo turėti sustiprintą JAV paramą, o joms pačioms būtina toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus.

„Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau yra parodžiusios mums savo drąsą ir pasiryžimą ginti savo suverenumą, o tai mums yra pats svarbiausias dalykas, dėl kurio visuomet būsime išvien su jumis. Dabar labai svarbu patiems toliau investuoti į savo gynybos pajėgumų vystymą. Tam, kad būtų galima toliau atgrasyti Rusiją“, – tikina M. Esperis.

Pasak jo, Rusijos pradėta didelio masto karinė invazija į Ukrainą parodė, kad dėl savo šalies suverenumo tvirtai apsisprendę yra ir ukrainiečiai, todėl Vakarų demokratijos kovos išvien su jais iki pat pergalės.

Remdamos Ukrainą, Lietuva ir kitos Baltijos šalys padarė gerokai daugiau nei iš jų būtų galima tikėtis.

„Per šį karą sužinojome daug. Sužinojome, kad maži mūsų partneriai, turėdami daug pasiryžimo, drąsos ir gerų įgūdžių, gali kovoti prieš didesnį priešą. Ukrainiečių pasiryžimas ginti savo šalies suverenumą palieka didelį įspūdį. Šis pasiryžimas leidžia Ukrainai talžyti vieną didžiausių pasaulio kariuomenių ir sulaikyti jos agresiją. Mano nuomone, Ukrainos pergalė kare yra tik laiko klausimas“, – sako buvęs JAV gynybos sekretorius.

M. Esperis tvirtina, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėdamas karą prieš Ukrainą sugebėjo suvienyti NATO taip, kaip niekas nėra sugebėjęs to padaryti per kelis pastaruosius dešimtmečius: jis ne tik sutelkė Aljansą, bet ir paskatino prisijungti prie jo Suomiją ir Švediją, priartino prie NATO Ukrainą.

„Kita vertus, Putino veiksmai priminė, kad Rusija tikrai yra pavojinga. Rusija nėra tokia gera, kokia daug žmonių ją laikė. Negalime ja pasitikėti, todėl turime atnaujinti NATO atgrasymo laikyseną, ypač Rytų flange. Turime daryti viską, kad čia turėtume pakankamus gynybos pajėgumus“, – teigia daktaro laipsnį turintis saugumo ekspertas.

M. Esperis džiaugiasi tuo, kad JAV neseniai patvirtino ilgalaikį savo karinių pajėgų dislokavimo planą Baltijos šalyse, o tai Lietuvai užtikrino nuolatinį JAV karinį buvimą šalyje. 1986-2007 metais JAV kariuomenėje tarnavęs ir pulkininko leitenanto laipsnį turėjęs karininkas vienu metu pats buvo dislokuotas Europoje, todėl jis gerai supranta JAV lyderystės regione svarbą.

„JAV lyderystė yra labai svarbi. Ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Labai svarbu, kad turėtume JAV lyderystę, o tai reiškia ir karinį buvimą. Visada jaučiau, kad JAV pajėgos turi būti dislokuojamos Rytuose iškart po Šaltojo karo, tuo pačiu metu, kai į Rytus link Rusijos plėtėsi Aljansas, nes būtent NATO rytinio pakraščio valstybės yra labiausiai pažeidžiamos dėl Rusijos agresijos.

Aljansas veikia tik tuomet, kai kasdien veiki petys į petį. Labai svarbu, kad JAV tai supranta ir rytiniame NATO pakraštyje demonstruoja užtikrintą lyderystę, kuri yra matoma. Be to, šiame regione turite ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos bei kitų šalių karinį buvimą, o tai taip pat padeda atgrasyti nuo bet kokio blogo Rusijos elgesio“, – dėsto M. Esperis.

Buvęs JAV gynybos sekretorius gali patvirtinti, kad amerikiečių ir kitų NATO sąjungininkų įsipareigojimas Baltijos šalių saugumui ir gynybai yra nepajudinamas, o dabar vis labiau turėtų augti ir JAV parama Ukrainai.

„NATO įsipareigojimas Vašingtono sutarties 5-ajam straipsniui yra geležinio tvirtumo. Niekas negali to pakeisti. Esame visada pasiruošę vykdyti savo įsipareigojimus. Taip pat suprantame, kad dabar vyksta ne tik Rusijos karas su Ukraina, bet ir karas tarp demokratijos ir autokratijos. Jei nesustabdysime jo dabar, jis išsiplės, todėl privalome kovoti prieš Rusiją. Privalome išvaryti Rusiją iš Ukrainos siekiant apginti pasaulio demokratijas. Tai yra pats svarbiausias dalykas 21-ajame amžiuje.“

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sako, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje ir Estijoje matoma ta pati problema – gyventojai finansinių žinių turi daugiau nei galimybių jas pritaikyti.

„Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi. (...) Jeigu kalbėtume apie kaimynines Latviją ir Estiją, tai lygiai tas pats – žinių daugiau nei gebėjimų“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė

Finansų indekso skalėje Lietuva surinko 51 balą iš 100, Latvija – 44, o Estija – 50. Švedija įvertinta 71 balu.

J. Cvilikienės teigimu, tyrimo metu buvo tikrinamos tiek žmonių finansinės žinios, tiek jų pačių savęs vertinimas.

Akivaizdu, kad net ir turėdami daug žinių, galimybių jas įgyvendinti daugelis neturi.

„Gyventojų buvo prašoma atsakyti į penkis pasauliniu mastu standartizuotus finansinio raštingumo klausimus, kurie nustatė respondentų finansinių žinių sveikatos lygį. Tuo metu klausimai apie namų ūkių finansų būklę – kasdienių išlaidų balansą, turimas santaupas, finansinį pasirengimą senatvei, skolų lygį – atskleidė respondentų finansinius gebėjimus bei atsparumą“, − aiškino Finansų instituto vadovė.

Anot J. Cvilikienės, trečdalis Lietuvos gyventojų yra finansiškai pažeidžiami, 40 proc. – stabilūs ar stiprūs, o likę 28 proc. patiria iššūkių. Latvijoje 26 proc. gyventojų finansų situacija vertinama kaip finansiškai stabili ar stipri, Estijoje tokių yra 39 procentai.

„Swedbank“ Finansų instituto vadovė sakė, kad vyresnių žmonių finansinės žinios ir galimybės yra geresnės nei jaunų žmonių.

„Visur moterų galimybės ir žinios yra prastesnės negu vyrų. Kas dar akivaizdu, kad kuo vyresni žmonės, tuo jų žinios ir galimybės yra geresnės ir finansinės sveikatos indeksas aukštesnis. Vyresnių nei 60 metų žmonių jis yra pats aukščiausias“, – teigė vadovė.

Moterų finansinių galimybių indeksas siekia 49, o finansinio raštingumo indeksas – 52 balus ir nuo vyrų atsilieka atitinkamai keturiais ir penkiais balais. Vyresnių nei 60 metų žmonių finansinės sveikatos indeksas siekė 55 balus, o jauniausių – 18-29 metų žmonių – 47.

J. Cvilikienė sakė, kad Lietuvai labiausiai reikėtų patobulinti du aspektus – pasiruošimą netikėtumams ir užtikrintumą dėl pajamų senatvėje.

„Finansinės sveikatos indeksas, kad taptų stabilus, tai (svarbu atkreipti dėmesį į – BNS) į dvi labai silpnas vietas Lietuvoje – gyventojų pasiruošimą netikėtumams, finansinio rezervo sukaupimą ir užtikrintumą dėl savo pajamų senatvėje“, – sakė Finansų instituto vadovė.

J. Cvilikienės teigimu, „Swedbank“ šį tyrimą planuoja kartoti kiekvienais metais: „Planas yra matuoti kiekvienais metais, kad matytume, kaip kinta ta mūsų finansinė sveikata“.

Reprezentatyvų Baltijos šalių ir Švedijos gyventojų tyrimą šiemet sausį „Swedbank“ užsakymu atliko nuomonės ir socialinių tyrimų bendrovė „Kantar Sifo“. Lietuvoje apklausta 1 tūkst. žmonių nuo 18 iki 75 metų.

Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

„Vasarį visame regione reikšmingai mažėjo hidroelektrinių generacija, kurią turėjo pakeisti gamyba iškastinį kurą deginančiose elektrinėse. Baltijos šalyse didžiausios hidroelektrinės yra Latvijoje, sausį jos pagamino apie 630 gigavatvalandžių elektros energijos, o vasarį jų generacija sumažėjo iki 370 gigavatvalandžių. Palyginti visos Baltijos šalys vasarį suvartojo apie 2000 gigavatvalandžių, todėl gamybą reikšmingai turėjo didinti Rygos šiluminės elektrinės. Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai“, – „Litgrid“ pranešime teigė L. Varanavičius.  

 Nors šiluminių elektrinių kaštai pingant gamtinėms dujoms mažėjo, vasarį brango taršos leidimai.

 

Pasak jo, praėjusį mėnesį mažėjo ir vėjo gamyba – nuo 209 iki 182 GWh, o mėnesio pradžioje dėl itin mažos gamybos kiek sparčiau augo kainos. Tuo metu saulės jėgainių gamyba Lietuvoje vasarį išaugo nuo 5 iki 14 GWh.

„Litgrid“ praneša, jog vasarį elektros kainos apie 10 proc. augo ir daugelyje Vakarų Europos šalių – Vokietijoje jos siekė 128 eurus už megavatvalandę (MWh), Prancūzijoje – 149 eurus. Daugelyje zonų kainos krito tik Šiaurės Europoje – Norvegijos ir Švedijos zonose kainos vasarį nesiekė 50 eurų už MWh, Suomijoje bei Švedijos pietuose, iš kurių įprastai importuoja Baltijos šalys, elektros kaina buvo iki 100 eurų.

Elektros suvartojimas Lietuvoje vasarį siekė 935 GWh – 15 proc. mažiau nei sausio mėnesį. Palyginti su tuo pačiu metu pernai, šiemet vartojimas mažėjo 11 proc.

Elektros gamyba Lietuvoje sumažėjo 15 proc., o vietos elektrinės užtikrino apie 41 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per vasario mėnesį buvo pagaminta apie 379 GWh elektros.

Bendras importo srautas sudarė 68 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą mažėjo 14 procentų. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė apie 47 proc., iš Latvijos – 51 proc., iš trečiųjų šalių – 0 proc., o iš Lenkijos apie 2 procentus.

Eksportas vasarį mažėjo 20 proc. iki 184 GWh. Didžiausia dalis buvo nukreipta į Lenkiją – 98 proc., 2 proc. – į Latviją.

„Atsakant į jūsų klausimą – taip, jos gali testuoti [Vakarų] reagavimo mechanizmus ir suteikti galimybę Kremliui politiškai aiškinti, kad jis čia niekuo dėtas. Kaip kad vyksta Afrikoje“, – interviu „Delfi“ sakė šalies vadovo Gitano Nausėdos patarėjas.

Taip jis kalbėjo paklaustas, ar gali Rusija įvykdyti provokaciją Baltijos šalyse, pasinaudodama „Wagner“ tipo grupuotėmis.

Rusijos karinių samdinių grupuotė dalyvauja invazijoje Ukrainoje.

„Wagner“ vis dažniau veikia ir prancūzų kalbą plačiai vartojančioje Afrikoje – Vakarų šalys teigia, kad jos kovotojai dislokuoti Burkina Fase, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Malyje.

LNK reportažas:

Sausio vasario 6–13 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,5 euro arba dviem euro centais mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais – iki 1,64 euro.

Benzino kaina mažesnė už dyzelino yra nuo rugpjūčio pabaigos, nurodo LEA.

Latvijoje benzinas per savaitę atpigo 5 centais ir kainavo 1,6 euro, dyzelinio kuro kaina mažėjo 3 centais, iki 1,68 euro. Estijoje benzino kaina sumažėjo 6 centais, iki 1,72 euro, o dyzelinis kuras pigo 12 centų, iki 1,69 euro.

Lenkijoje benzinas atpigo 2 centais, iki 1,39 euro, dyzelinio kuro kaina krito 7 centais, iki 1,55 euro. Vokietijoje benzinas brango 2 centais iki 1,82 euro, o dyzelinio kurio kaina nesikeitė ir išliko 1,78 euro.

„Brent“ nafta praėjusią savaitę brango 4,2 proc. ir vidutiniškai kainavo 84,4 JAV dolerio už barelį, „Urals“ kaina didėjo 10 proc., 57,8 JAV dolerio.

Anot LEA, „Brent“ naftos kaina žemiau 90 JAV dolerių ribos laikosi pastarąsias 12 savaičių (lapkričio 22–vasario 13 dienomis.

„Patys turime ir šeimas, ir artimus žmones, tai ta atjauta labai svarbu, manau. Kiekvienas čia esantis vyras, tiek Vilniuje esantis vyras – visa komanda supranta, ką patiria Ukrainoje gyvenantys žmonės, kokiomis sąlygomis tenka gyventi kariams. Tad norisi nors kažkiek prisidėti, kad palengvintume jiems tas sunkias akimirkas“, – kalbėjo produktų vadybininkas E. Liakavičius.

Krosnelės „Kalvio“ cechuose gaminamos iš suaukotų automobilių ratlankių ir iškeliauja į Ukrainą. Tiesiai – į apkasus ir rusų okupantų nuniokotas teritorijas. Panašiu verslu Taline užsiima estų moterys. Jos gamina maskuojančius tinklus Ukrainos kariuomenei. Tam panaudojamos savanorių surinktos ir suaukotos medžiagos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Mano šeima ir mano močiutės bei dauguma estų vis dar prisimena sovietų okupaciją. Mes visi turime liūdnų savo giminės istorijų. Kai žmonės pateko į sovietmečio kalėjimus. Taigi mes jaučiame didelį solidarumą“, – kalbėjo tekstilės specialistė Jaana Ratas. 

Estijoje šis darbas pritraukė ir į šalį atvykusias pabėgėles iš Ukrainos, netgi pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, Lyudmilai iš Zaporižios – 76-eri.

Visa komanda supranta, ką patiria Ukrainoje gyvenantys žmonės, kokiomis sąlygomis tenka gyventi kariams. Tad norisi nors kažkiek prisidėti, kad palengvintume jiems tas sunkias akimirkas.

„Pradėjau čia vaikščioti ir pasijutau reikalinga, kad galiu būti naudinga ir kad darau gerą dalyką“, – sakė pabėgėlė iš Ukrainos Lyudmila Likhopud.

Ukrainietės pripažįsta, kad karas tėvynėje kelia ne tik skausmą, bet ir depresiją. O tokia savanorystė labai padeda su tuo kovoti.

„Kai išvykau iš Ukrainos, jaučiausi labai kalta. Tarsi kas graužė iš vidaus. Nusprendžiau, kad privalau ką nors daryti, kad pasijaučiau geriau. Taip pat, kad padėčiau savo šaliai, palaikyčiau ją, net jei šiuo metu esu Estijoje“, – atviravo karo pabėgėlė Daria Nakorčevska.

Estijoje moterys pina maskuojančius tinklus, o Latvijoje ukrainietės įsidarbino su kariniais produktais susijusioje pramonėje. Rygoje jos gamina bepiločius, kuriuos naudoja Ukrainos  kariuomenė. Vien ši įmonė į Ukrainą išsiuntė apie 300 žvalgybinių dronų komplektų.

„Tai, ką darome, irgi labai prisideda prie to, kad galėtume laimėti. Kad laimėtume, kad visas tas baisus karas greičiau baigtųsi. Tai šiek tiek padeda primiršti tuos baisius vaizdus, kurie beveik metus yra prieš mūsų akis“, – sakė karo pabėgėlė Andžela Kazakova.

Šią įmonę „Atlas Aerospace“ įkūrė Ivanas Tolchinksy, išeivis iš Ukrainos. Pats yra gimęs Donecke, kurį okupavo Vladimiro Putino režimo pasiųsta rusų kariuomenė. Taigi jis tikrai žino, ką reikia daryti ir gaminti, kad Ukraina nugalėtų.

Tai, ką darome, šiek tiek padeda primiršti tuos baisius vaizdus, kurie beveik metus yra prieš mūsų akis.

„Ten vyksta karas, taigi nėra jokių pasiteisinimų. Turiu omenyje, kad jei neuždirbsime gerai, uždirbsime pinigų kitą kartą. Tiesiog privalome remti tokius dalykus. Pirmiausiai reikia gauti atsiliepimus iš vartotojų, kad galėtume kitoje partijoje ką nors pakeisti, patobulinti mūsų produktą. Štai kodėl aš jiems pasakiau, kad yra labai daug vilkinimų ir biurokratijos Ukrainos gynybos ministerijoje. Kai mes pateikiame sistemą, jie sprendžia apie du mėnesius, kol ji patenka pas karius“, – kalbėjo I. Tolchinksy.

Jei karas Ukrainoje užsitęs, visai įmanomas variantas, kad tokios pagalbos ir karinės paramos iš Baltijos šalių prireiks dar daugiau. Ir tokiais dalykais turėtų užsiimti ne vien savanoriai, bet ir didesnės įmonės, galinčios gaminti paklausią karinę produkciją.

„Partnerystės dėl transatlantinio bendradarbiavimo energetikos srityje formatas reikšmingai prisideda prie dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimo“, – pranešime sakė A. Zananavičius, apsilankęs Vašingtone, kur su partneriais aptarė regionines energetinio saugumo aktualijas.

Pasak Energetikos ministerijos, JAV valstybės pareigūnai dėkojo Lietuvai, rodančiai lyderystę teikiant pagalbą Ukrainai atstatant sugriautą energetikos infrastruktūrą, jie tai pat žada teikti paramą Lietuvai ir kitoms regiono šalims siekiant stiprinti šalių energetinės sistemos atsparumą.

A. Zananavičius vasario 14–15 dienomis Vašingtone susitiko su JAV Valstybės ir Energetikos departamentų atstovais, kitais pareigūnais.

Kovo 1–2 dienomis Zagrebe, Kroatijoje, vyks Partnerystės dėl transatlantinio bendradarbiavimo energetikos srityje susitikimas, jo metu vyks JAV energetikos sekretorės ir Baltijos šalių energetikos ministrų susitikimas. Jame dalyvaus  energetikos ministras Dainius Kreivys ir A. Zananavičius.

„Šiandien Estijos žmonėms noriu aiškiai pasakyti vieną dalyką. Jungtinės Valstijos ir toliau tvirtai pasisako už mūsų sąjungininkių Baltijos šalių laisvę ir suverenitetą. Esame kartu su jumis, kad atgrasytume ir apgintume nuo bet kokios grėsmės mūsų bendram saugumui“, – spaudos konferencijoje sakė L. Austinas. Jo žodžius citavo Estijos visuomeninis transliuotojas ERR.

Pasak JAV gynybos sekretoriaus, Rusijos įsiveržimas į Ukrainą rodo, kad laisvė negali būti laikoma savaime suprantamu dalyku, o Estija tai puikiai žino iš savo istorijos.

L. Austinas teigė, kad JAV įvykdė savo pažadus sąjungininkėms Baltijos šalims. Vienas iš pavyzdžių – nuolatinis JAV karių ir didelio mobilumo raketinės artilerijos sistemų HIMARS buvimas Estijoje, sakė jis.

Kiekvieną žodį, kurį pasakėme, mes ištesėjome ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus.

Jis atkreipė dėmesį į pažadą, duotą prieš Rusijai pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą praėjusių metų vasarį, kad JAV pajėgos būtų Estijoje kitą dieną po karo pradžios.

„Ir mes tai padarėme. Buvome pirmieji, kurie čia atvyko. Kiekvieną žodį, kurį pasakėme, mes ištesėjome ir toliau vykdysime savo įsipareigojimus“, – sakė jis.

L. Austinas taip pat gyrė Estiją už paramą Ukrainai, pavadindamas šią Baltijos šalį „puikiu pavyzdžiu“ ir pabrėždamas suteiktos pagalbos dydį.

„Jūs patys savo kailiu patyrėte Kremliaus agresiją. Ir jūs pademonstravote didžiulę lyderystę šiandien remdami Ukrainą. Pagal savo ekonominį dydį Estija suteikė Ukrainai daugiau karinės pagalbos nei bet kuri kita pasaulio šalis. Priėmėte sunkius sprendimus, kad ukrainiečiai gautų pagalbą, kurios jiems reikia apsiginti. Taigi ačiū jums už jūsų lyderystę, ji iš tiesų yra puikus pavyzdys visoms šalims“, – sakė jis.

JAV buvimas regione patvirtina transatlantinio aljanso tvirtumą, po susitikimo su L. Austinu sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

„Jungtinių Valstijų indėlis į Estijos ir Europos saugumą yra neabejotinas. Sustiprintas JAV pajėgų buvimas Estijoje ir mūsų regione patvirtina transatlantinio aljanso santykių svarbą ir leis mums dar labiau sustiprinti NATO gynybinę ir atgrasymo poziciją rytiniame flange“, – sakoma jos pareiškime.

Estijos premjerė pabrėžė, jog Ukraina turi laimėti karą, kad apsaugotų „demokratinę ir taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką“, ir kad šiai šaliai turi būti suteikta didesnė pagalba.

K. Kallas dar kartą iškėlė savo idėją, kad Europos Sąjunga galėtų pradėti bendrus gynybos pirkimus. Praėjusią savaitę ji tai aptarė su valstybių vadovais. Ji taip pat paragino didinti gynybos pramonės pajėgumus.

K. Kallas ir L. Austinas aptarė Jungtinių Valstijų pėstininkų kuopos ir HIMARS, kurios gruodžio mėnesį atvyko į Estiją, buvimą, taip pat įsipareigojimus, prisiimtus per praėjusių metų NATO viršūnių susitikimą Madride.