„Rusijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad laisvė, demokratija ir mūsų vieta Europoje nėra savaime suprantamos vertybės. Būtų naivu manyti, kad galime jaustis saugūs, kol Ukraina kenčia. Strateginis tikslas – Ukrainos pergalė, nes kitaip mūsų laukia rimtos geopolitinės pasekmės“, – sakydama kalbą teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė minėjimo dalyviams sakė, kad pastaruosius metus Baltijos šalių parlamentai dažnai buvo svarbių Europos sprendimų priėmimo priekyje, o Lietuvos ir Latvijos darbotvarkė toli peržengia šalių teritorijų ribas.

„Turime tobulinti infrastruktūrines jungtis, ypač įgyvendinant projektą „Rail Baltica“ ir sinchronizuojant elektros sistemą su žemynine Europa, stiprinti bendrą rinką ir ekonominę integraciją. Karas prieš Ukrainą ir būtinybė stiprinti NATO rytinį flangą atveria naujų bendradarbiavimo perspektyvų gynybos pramonėje. Matome daug galimybių aktyvinti įvažiuojamąjį turizmą ir pristatyti Lietuvą bei Latviją kaip vieną rinką užsienio turistams“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Rusijos karas prieš Ukrainą mums primena, kad laisvė, demokratija ir mūsų vieta Europoje nėra savaime suprantamos vertybės.

Ji šeštadienį taip pat dalyvavo neformaliame susitikime su Saldaus miesto tarybos vadovais. Vėliau susitiks su prieš kelias dienas išrinkta naująja Latvijos parlamento pirmininke Daiga Mierinia (Daiga Mieriņa).

Nuo 2000-ųjų Baltų vienybės diena švenčiama vis kitame Lietuvos ar Latvijos mieste. Šeštadienį Salduje teisė surengti šią šventę perduota Pakruojui.

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina data, švenčiama minint 1236 m. rugsėjo 22 d. įvykusį Saulės mūšį, kuriame susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė ir sunaikino į popiežiaus Grigaliaus IX paskelbtą kryžiaus žygį išvykusį Kalavijuočių ordiną. 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimai rugsėjo 22-ąją paskelbė Baltų vienybės diena.

Baltų vienybės dienai skirtame koncerte dainuos Liepojos liaudies meno ir kultūros centro mišrus choras „Intis“ ir Liepojos universiteto merginų choras „Atbalss“, Vilniaus universiteto merginų choras „Virgo“ ir mišrus choras „Gaudeamus“, Vytauto Didžiojo universiteto mišrus choras „Ave Vita“, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mišrus choras „Neris“ ir koncerto organizatorių bei šeimininkų Klaipėdos žvejų rūmų moterų choras „Dangė“.

Latvijos chorai atliks kompozitorių Romualdo Jermakso, Selgos Mence, Jekabso Jančevskio, Zigmarso Liepiioo, Lauros Jekabsonės kūrinius, lietuviškoje programoje – Vytauto V.Barkausko, Liongino Abariaus, Danguolės Beinarytės, Vytauto Kernagio, Lino Adomaičio originalios dainos ir harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.

Itin įdomu, kad tai bus išskirtinis trijų jungtinių chorų – Liepojos, Lietuvos moterų ir merginų ir Lietuvos mišrių chorų pasirodymas. Koncerto kulminacija taps jungtinio choro iš 150 dainininkų atliekami numeriai – Raimondso Tigulso „Rita un vakara dziesma“ („Ryto ir vakaro daina“) ir Juozo Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja“.

Koncerte diriguos chorų meno vadovai Ilzė Valcė („Atbalss“ ir „Intis“), Judita Kiaulakytė („Dangė“), Tomas Lapinskas („Neris“), Kastytis Barisas („Ave Vita“), Rasa Gelgotienė (Virgo“ ir „Gaudeamus“). Koncertmeisteriai – Emilis Sudmalis ir Vaiva Purlytė. Koncertą ves muzikologė Rūta Vildžiūninė.

Renginio partneris – Lietuvos chorų sąjunga.

Įėjimas – laisvas.

Koncerte pasirodys jungtinis Lietuvos ir Latvijos merginų choras.

Ta proga mieste veiks amatininkų mugė, bus pristatytas baltų kulinarinis paveldas, vyks koncertai, rodomos parodos, organizuojamas šachmatų turnyras, pranešė Joniškio rajono savivaldybė.

Minėjime dalyvaus Lietuvos ir Latvijos parlamentų pirmininkų pavaduotojai, šalių parlamentinių grupių nariai taip pat Latvijos ir Lietuvos kultūros ministrai.

„Šiemet Baltų vienybės dieną pasitinkame ypatingomis aplinkybėmis, kai Vakarų pasaulio vienybę išbando Rusijos agresija Ukrainoje. Rusijos energetinis ir branduolinis šantažas, taip pat Baltarusijos hibridinė ataka prieš mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą – tai grėsmės, kurias įveikti galime tik kartu“, – parlamento pranešime cituojamas Seimo pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas.

Pasak Seimo tarpparlamentinių ryšių su Latvija grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, šių tradicinių susitikimų metu aptariamos aktualijos.

„Akivaizdu, kad abejose valstybėse jos šiuo metu yra vienodos: mes būsime pradėję neįleisti per sieną Rusijos ir Baltarusijos piliečių, turime bendras problemas dėl migrantų, mes – abi valstybės – stipriai remiame Ukrainą jos kare prieš agresorių“, – teigė jis.

Šventės uždarymo metu Baltų vienybės dienos regalijos bus perduotos Saldaus savivaldybei, ji kitais metais organizuos minėjimą.

Baltų vienybės diena – Lietuvos ir Latvijos atmintina diena, minima rugsėjo 22 dieną, pažymint 1236 metais įvykusį Saulės mūšį, kai susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sumušė Kalavijuočių ordiną.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.

„(...) Lietuvos ir Latvijos parlamentarai minės Baltų vienybės dieną, kuri liudija, kad galime ir bendromis jėgomis imtis darbų, ir giminiškai švęsti“, – pranešime sakė parlamento vadovė.

Labai simboliška, nes ypač dabar svarbi mūsų vienybė, kad kartu įveiktume šiandienos grėsmes ir iššūkius. Kartu esame stipresni! Kartu mes – baltų tautos!

„Šįkart Kuldygoje prisiminsime Saulės mūšį, kai prieš 785 metus susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai įveikė Kalavijuočių ordiną. Labai simboliška, nes ypač dabar svarbi mūsų vienybė, kad kartu įveiktume šiandienos grėsmes ir iššūkius. Kartu esame stipresni! Kartu mes – baltų tautos!“ – teigė ji.

Tuo pačiu susitikę Lietuvos ir Lietuvos politikai aptaria parlamentinį bendradarbiavimą.

Kitąmet Baltų vienybės diena bus minima Joniškyje.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną – paskelbė Baltų vienybės diena.

Šių metų rugsėjo pradžioje dviejų prigimtinio tikėjimo bendrijų – latvių Dievturių ir lietuvių „Romuvos“ dvasiniai vadovai pakvietė visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną.

„Mes, lietuviai, didžiuojamės turėdami tokį stiprų istorinį ir dvasinį paveldą. Džiaugiamės galėdami tęsti savo prigimtinį tikėjimą, kuris mus pasiekė nuo neatmenamų laikų ir lydi bei stiprina iki šiol. Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!“ – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.

Rugsėjo 22-ąją 20-21 valandą ugnys degs visose baltų žemėse, sakoma „Romuvos“ pranešime.

„Baltų tautų religinės tradicijos gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jos yra mūsų indoeuropietiško bendrumo liudininkės. Nė vienas užkariautojas jų nesugebėjo įveikti ir ištrinti iš mūsų sąmonės, nors ir bandė tai daryti pačiu žiauriausiu būdu. Paradoksas yra tas, kad pačių užkariautojų pasiteisinimai yra geriausias baltų religinės tradicijos senumo ir gyvybingumo įrodymas, nes paneigti ar užkariauti galima tik tai, kas gyvuoja ir atsirado anksčiau. Mes plėtojame savo religijas, remdamiesi iki šių dienų išlikusiomis tradicijomis ir tiesioginiu pasaulio pažinimu. Prigimtinės religijos išsaugojimą ir perdavą užtikrina mūsų valia, pagarba protėviams ir atsakomybė ateities kartoms“, – sako Latvijos Dievturių sandraugos vadovas (dižvadonis) Andrejus Brokas.

Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!

Baltų vienybės dienos proga bus pažymėta svarbi data: pusantro tūkstančio metų, kai Prūsijoje buvo įkurta svarbiausioji baltų šventovė – Romuva. Ta proga Lietuvos Romuvos ir Latvijos Dievturių dvasiniai vadovai kreipėsi į visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22-ąją.

„Latvijos ir Lietuvos baltų religinių tradicijų tęsėjai kviečia pažymėti baltų Romuvos šventvietės įkūrimą, kaip seniausią mūsų tautų istorijoje liudijimą apie religinių tradicijų buvimą centralizuotu ir organizuotu pavidalu baltų kultūrinėje erdvėje. Jos buvimas ir nuolatinis kilnojimas į šiaurės rytus Lietuvos teritorijoje dėl popiežiaus atstovų vyskupų bei Europos kryžiuočių karinės ekspansijos liudija tradicijos paveldimumą baltų kultūrinės erdvės plačiame regione ir tos tradicijos reikšmingumą baltų tautų dvasinei savimonei“, – rašoma Lietuvos ir Latvijos prigimtinio tikėjimo bendrijų vadovų pareiškime ir primenamos XIV-XVI a. metraščių paliudytos žinios apie šią šventovę.

Pasak vokiečių metraštininko Simono Grunau, „Prūsijos kronikoje“ (1529) paliudytos legendinės tradicijos, Romuvos šventovė buvo įkurta 521 m. Prūsijoje, Šventapilėje.

COVID-19 užklupus ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį, organizatoriai neprarado ūpo, ir rugsėjo 17–22 dienomis Kaune rengia folkloro šventę „Baltų raštai 2021“.

Kauniečiai ir miesto svečiai šiemet turės galimybę dalyvauti įvairiose veiklose, atspindinčiose tautinius papročius ir kultūrą. Kauno tautinės kultūros centras kviečia vaikus ir jaunimą bei jų šeimų narius giliau pažinti senąją mūsų istoriją, kalbą, folklorą, tautodailę. 

Kasmet Lietuvoje minima Baltų vienybės diena. Piliakalniuose, alkuose visuose regionuose vienu metu uždegama vienybės ugnis, simboliškai sujungianti baltų tautas bei žemes. Rugsėjo 20 d., pirmadienį, 19 val. Lakštingalų slėnyje prie Kauno marių vyks Rudens lygiadienio šventė-bendruomeninės apeigos: duonos laužymas, aukuro įkūrimas, teatralizuotas šiaudinių skulptūrų deginimas. Čia skambės sutartinės ir autentiškos dainos, bus liepsnos, baltiški ženklai.

Nepalanki situacija sutrukdė atvykti Latvijos dainorėliams, tačiau bus galimybė išgirsti latvių kalbą, pasiklausyti ir pamatyti latviškus muzikos instrumentus virtualioje aplinkoje rugsėjo 21 dieną.

Rugsėjo 22 d. nuo 17 iki 19 val. Draugystės parke vyks linksma akcija „Visa BALTICA šoka“. Šiais metais renginys tapo tradicinių šokių švente, vienijančia ne tik Lietuvos, bet visų trijų Baltijos šalių šokėjus.

Kviečia susijungti į didelį bičiulių ratą, uždegti ugnį savo širdyse, prisiminti išnykusias baltų gentis.

Organizatoriai kviečia susijungti į didelį bičiulių ratą, uždegti ugnį savo širdyse, prisiminti išnykusias baltų gentis: kuršius, jotvingius, prūsus, sėlius, sudūvius, deltuvius, skalvius, nadruvius, sembus, bartus, notangus... Ir didžiuotis išlikusiais lietuvių ir latvių papročiais, turtinga istorija ir gražia bendryste šiandien.

Programa:

Rugsėjo 17 d. penktadienis, 13 val. Virtualus seminaras „Baltų kultūros reliktai kalboje, kultūroje, tautodailėje“ 

Rugsėjo 20 d. pirmadienis, 19 val. Rudens lygiadienio šventė Lakštingalų slėnyje (S. Nėries g., Palemone) Dalyvauja Kauno folkloro ansambliai: „Bitula“, „Sauluva“, „Ratilėlis“, „Alda“, „Žaisa“.

Rugsėjo 21 d. antradienis, 16 val. Kauno tautinės kultūros centre (A. Jakšto g. 18). Koncertas „Saulė pina vainikėlį – Saule pina vainadziņu“.  Dalyvauja: KTKC vaikų folkloro ansamblis „Tautinukai“,  KTKC liaudies instrumentų ansamblis „Linksmoji armonika“, KTKC tradicinių kanklių studija „Luotelė“. 17 val. Virtualus susitikimas-seminaras „Senieji Latvijos instrumentai“. Dalyvauja Latvijos nevyriausybinė organizacija „Skaņumāja“.

Rugsėjo 22 d. trečiadienis, 17–19 val. Draugystės parke. Akcija „Visa BALTICA šoka“. Dalyvauja Kauno folkloro ansambliai: „Ratilėlis“, „Bitula“, „Kaukutis“, „Alda“, „Kauno bandonija“, vaikų tautinių šokių ansamblis „Kalvelis“.

Tekstilės paveldo paroda „Iš Pagrendos kaimo kraičio skrynių…“ Eksponuojama XIX pabaigos–XXI a. antrojo dešimtmečio Seliutų giminės moterų audiniai ir nėriniai. Veikia KTKC (A. Jakšto g. 18) iki spalio 31 d.

Renginiai nemokami.

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.

Sudaromas sąšaukos žemėlapis

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena tapo gera proga lietuvių ir latvių draugystei bei bendriems renginiams.

2005 metų rugsėjo 22 dieną buvo surengta Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija, Varnių regioninio parko direkcija. Kitais metais, minint Saulės mūšio 770-ąjį jubiliejų, prie sąšaukos prisijungti buvo pakviesta daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje – uždegti ugnis ant piliakalnių bei kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Vienybės ugnys plėtėsi pereidamos Lietuvos sienas ir sujungdamos baltų palikuonių gyvenamas žemes. Kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėja. Sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu.

2019 metais Baltų vienybės ugnys nušvietė virš 200 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose šalyse. Lietuvos-Latvijos vienybės draugijai pasiūlius, sutarta Vienybės ugnis uždegti rugsėjo 22 d. tarp 20.00-21.00 val. (Lietuvos laiku). Dalyviams siūloma tinkamai paruošti ugniavietę, uždegti ugnį, iškelti vėliavas, sugiedoti tautines giesmes, prisiminti baltų gentis, istoriją, kalbas, papročius. Jei yra netoliese kitų kalvų, ant kurių renkasi bendraminčiai, siūloma iškelti degančias kartis, iššauti fejerverką ar paleisti ugnies žibintus, kad matytume vieni kitų ženklus.

Sąšaukos dalyviai praneša, kur bus uždegtos ugnys. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame matosi, kur degs vienybės ugnys ir kas jas uždegs.

Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant piliakalnių ar kitose su baltų istorija, kultūra susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes.

Ministrai įteiks Baltų apdovanojimus

Antradienį užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius kartu su Latvijos kolega Edgaru Rinkevičiumi Rygoje įteiks šių metų Baltų apdovanojimus.

Šiais apdovanojimais kasmet pagerbiami Lietuvos arba Latvijos fiziniai arba juridiniai asmenys už indėlį ir pasiekimus verčiant lietuvių literatūrą į latvių kalbą arba latvių literatūrą į lietuvių kalbą, mokant lietuvių kalbos Latvijoje arba latvių kalbos Lietuvoje, atliekant materialaus ir nematerialaus kultūros ir istorijos paveldo mokslinius tyrimus, tiriamąją žurnalistiką apie abiejų šalių istoriją, kultūrą ir turizmą.

Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministrai Baltų apdovanojimą įsteigė 2017 metais.

Dvi dienas Kaunas klegėjo nuo smagaus šurmulio. Festivalis subūrė daugiau kaip penkis šimtus dalyvių iš Lietuvos ir Rusijos. Miesto salėse vyko nemokami koncertai, mokymai, pokalbiai, kur kiekvienas lankytojas buvo sušildytas liaudies dainomis ir muzika. Netrūko šokių, žaidimų, vaidinimų, amatų, buvo ir netikėtų atradimų. Vaikai, jų tėveliai ir mokytojai bei folkloro ansamblių dalyviai suko ratelius, aiškinosi baltiškų simbolių prasmes, kūrė tradicinius lietuvių ir latvių ženklus, gamino žalvarinius papuošalus, vėlė apyrankes, lipdė molinius indus, vėrė šiaudinius sodus.

Atidarymo koncerto metu buvo pristatyta respublikinė mokinių fotografijos paroda „Lietuva laiko tėkmėje“, apdovanojami jos dalyviai. Festivalio metu vyko šiltas improvizuoto pasidainavimo vakaras „Grūdo paslaptys“, moksleivių instrumentinio folkloro šventė „Čirpynė“, tranki etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“, pripildžiusi pilną Nepriklausomybės aikštę pašėlusių šokėjų.

Festivalio dalyviai paminėjo ir Baltų vienybės dieną Lakštingalų slėnyje, Palemone. Buvo įkurtas aukuras, simboliškai prisiminti išnykę vietovardžiai ir kaimai, nugrimzdę Kauno marių dugne. Vietos bendruomenė kartu su folkloro ansambliais ir svečiais iš Sankt Peterburgo dalinosi apeigine duona ir gira. Šventę vainikavo degantys dideli penki šiaudiniai baltiški ženklai, primindami negęstančią baltų vienybės ugnį. 

Aš sveikas, linksmas, nesmu nuliūdęs,

Niekad nestoviu Kampe susnūdęs.

Dainuoju laimėj arba nelaimėj,

Linksminuos visad, nedrebu baimėj.

(Antanas Juška)

Kauno tautinės kultūros centras šiltai dėkoja saulutei, kuri nuskaidrino rudenėjantį mūsų miestą, visiems bičiuliams, dalyviams, vaikų ir jaunimo folkloro ansambliams, ypatingai Kauno miesto savivaldybei, partneriams, patikėjusiems festivalio verte ir padėjusiems rengiant festivalį.

Tegul baltiški ženklai sukasi vaikų ir jaunuolių širdyse ir stiprina meilę protėvių kultūrai!

Dalyviai: Kauno miesto ir rajono folkloro ansambliai „Ratilėlis“, „Luotelė“, „Tautinukai“, „Žemynėlė“, „Šilinukai“, „Linago“, „Lygaudė“, „Ale Va“, „Kukutis“, „Lygutė“, „Kaukutis“, „Žilvičiukai“, „Saulės ratu“, „Bitula“, „Sauluva“, „Alda“, „Kauno bandonija“, „Versmynėlė“, „Karklynėlis“, „Serbentėlė“, „Žilvita“ (Kaišiadorys), „Cyrolioks“ (Klaipėdos r.), „Sakalėlis“ (Alytus), „Šeduviukai“ (Radviliškio r.), „Pasagėlė“, „Mergaičių Sietynėlis“, „Mažasis Sietynėlis“, „Sietynėlis“ (Utena), „Žavoronok“ (Sankt Peterburgas, Rusija), Kauno „Šilo“ pradinės mokyklos, „Vyturio“ gimnazijos, Rumšiškių A. Baranausko gimnazijos, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos ugdytiniai.

Rengėjai:  Kauno miesto savivaldybė, Kauno tautinės kultūros centras

Partneriai: Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Vytauto Didžiojo universiteto Letonikos centras, Kauno technologijos universitetas, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras, Kauno miesto muziejus, Kauno taikomosios dailės mokykla, Kauno Palemono gimnazija

Baltijos jūros rytų pakrantėje gyvenančius žmones nuo amžių siejo bendri protėviai, papročiai, giminystės ryšiai. Baltų (aisčių) genčių kalbos ir kultūra turi bendras šaknis. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno tūkstantmetę istoriją iki šiol. Tačiau baltams dažnai tekdavo kautis su užpuolikais, ginti savo žemes, savo gyvastį, savo savastį. Baltai išgyveno, nes jų stiprybė buvo vienybėje ir tikėjime, kur jie bebūtų gimtinėje ar tremtyje.

1236 metų rugsėjo 22 dieną Saulės mūšyje lietuviai sutriuškino Livonijos (Kalavijuočių) ordiną ir parodė ryžtą ginti savo žemę. Tai buvo viena pirmųjų baltų genčių didžiųjų pergalių, po kurios priešiškas Livonijos ordinas sunyko. Mūšio išvakarėse buvo ugnies ženklas – vienykimės. Ugnis ant tolimo kalno – ženklas, kad esame. Ugnies uždegimas vienu metu – vienybė.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos Seimai Saulės mūšio – rugsėjo 22 dieną paskelbė Baltų vienybės diena. Ši diena tapo gera proga lietuvių ir latvių draugystei bei bendriems renginiams.

2005 metų rugsėjo 22 dieną buvo surengta Baltų vienybės ugnies sąšauka Žemaitijoje tarp Girnikų, Šatrijos ir Sprūdės piliakalnių. Šios sąšaukos pradininkai buvo Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“, Žemaičių kultūros draugija, Varnių regioninio parko direkcija. Kitais metais, minint Saulės mūšio 770-ąjį jubiliejų, prie sąšaukos pakviestos prisijungti daugiau bendruomenių Lietuvoje ir Latvijoje uždegti ugnis ant piliakalnių bei kitose su baltų istorija susijusiose vietose. Vienybės ugnys plėtėsi pereidamos Lietuvos sienas ir jungdamos baltų palikuonių gyvenamas žemes. Kasmet sąšaukos dalyvių vis daugėja, pastebi Baltų sąšaukos koordinatorius Lietuvoje Darius Ramančionis. Anot jo, sąšauka tapo išties baltus vienijančiu reiškiniu.

2018 metais Baltų vienybės ugnys nušvietė apie 200 piliakalnių Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose šalyse. Lietuvos – Latvijos vienybės draugijai pasiūlius sutarta Vienybės ugnis uždegti rugsėjo 22 d. tarp 20-21 val. (Lietuvos laiku). Dalyviams siūloma tinkamai paruošti ugniavietę, uždegti ugnį, iškelti vėliavas, sugiedoti tautines giesmes, prisiminti baltų gentis, istoriją, kalbas, papročius. Jei yra netoliese kitų kalvų, ant kurių renkasi bendraminčiai, siūloma iškelti degančias kartis, iššauti fejerverką ar paleisti ugnies žibintus, kad matytume vieni kitų ženklus. Verta prisiminti ir Rudens lygiadieniui artimų kalendorinių švenčių papročius.

Sąšaukos dalyviai praneša, kur bus uždegtos ugnys. Iš gautų duomenų sudaromas sąšaukos žemėlapis, kuriame matyti, kur degs vienybės ugnys ir kas jas uždegs.

Šios sąšaukos esmė – aplankyti baltams atmintinas vietas, uždegti ugnis ant piliakalnių ar kitose su baltų istorija, kultūra susijusiose vietose ir sujungti baltų genčių palikuonis bei žemes, teigia Baltų sąšaukos organizatoriai. 2019 metais, minint Pasaulio lietuvių, Baltijos kelio, Žemaitijos, Vietovardžių metus, Baltų vienybės ugnies sąšauka bus išskirtinis reiškinys jungiantis baltų palikuonis visame pasaulyje.

Latvijos mieste Jelgavoje rengiamas iškilmingas šios dienos minėjimas, koncertuos jungtinis Lietuvos ir Latvijos diplomatų choras, veiks amatininkų ir kūrybinės dirbtuvės, vyks populiarios ir klasikinės muzikos koncertai, o lankytojus kvies įvairios Lietuvos ir Latvijos menininkų parodos.

Įamžinant Lietuvos nepriklausomybės akto signatarus, kurie mokėsi tuometinėje Mintaujos (dabar Jelgava) berniukų gimnazijoje, ant vietos muziejaus fasado bus atidengta atminimo lenta Kazimierui Bizauskui, Vladui Mironui, Jonui Smilgevičiui ir Antanui Smetonai. Pažymint 150-ąsias prelato Kazimiero Jasėno, kuris kaip dvasininkas dirbo latvių tautai, o kaip kultūrininkas – Lietuvai, gimimo metines, jam skirta atminimo lenta bus atidengta ant Jelgavos Nekaltosios Mergelės Marijos Romos katalikų katedros.

Šventėje dalyvaus Latvijos Saeimos pirmininkė, Tarpparlamentinių ryšių grupių nariai, abiejų šalių ambasadoriai, akademinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovai, Jelgavos miesto gyventojai ir svečiai.

Baltų vienybės dienos bendras minėjimas vyks septintą kartą, iškilmės kasmet vyksta pakaitomis Latvijoje ir Lietuvoje: pernai šventė vyko Palangoje, ankstesniais metais – Liepojoje, Rokiškyje, Rucavoje, Šiauliuose ir Bauskėje.

Baltų vienybės dienos proga Vilniaus rajone, Liubavo dvaro muziejuje, visuomenei bus pristatyta Lietuvos didžiosios kunigaikštystės veikėjui, grafui Albertui Goštautui atminti skirta skulptūra.

Baltų vienybės diena – tradicinė šventė, jos tikslas populiarinti glaudžius latvių ir lietuvių tautų bei valstybių ryšius, pristatyti ir puoselėti Baltijos valstybių kultūrą ir papročius. Baltų vienybės diena švenčiama kasmet, pažymint 1236 metais rugsėjo 22 dieną  įvykusį Saulės mūšį. Per jį sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas baltų žemių užkariavimas.

2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną paskelbė Baltų vienybės diena.